.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga,   Gedimino pr. 17, LT-01505 Vilnius,   tel. (8 5) 261 2363,

faks. (8 5) 212 4335, el. p. [email protected].

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,   kodas 188620589

Lietuvos Respublikos teisingumo  ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai,   Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai,  Lietuvos transporto saugos administracijai, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai, VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybei, Lietuvos savivaldybių asociacijai

2021-03-              Nr. Į                           Nr.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO PROJEKTO

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija teikia išvadoms gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Nutarimo projektas).

Nutarimo projekto tikslas – numatyti būtinus Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET), pakeitimus eismo saugai užtikrinti ir eismo tvarkai patobulinti.

Nutarimo projekte inicijuojami šie KET pakeitimai:

1) Pakeisti sąvoką „aptarnaujantysis transportas“ ir nustatyti, kad juo taip pat laikomi lengvieji automobiliai, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, atvežantys į draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtą zoną keleivius arba atvykstantys jų paimti. Pakeitimu siekiama suvienodinti lengvųjų automobilių taksi ir lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, veiklos sąlygas.

2) Papildyti KET nauja sąvoka „dviračių gatvė“ ir nuostatomis dėl naujo eismo organizavimo būdo nustatymo.

Vilniaus miesto savivaldybė 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. A51-109839/20(3.3.10.3E-AD24) „Dėl siūlymo atlikti Kelių eismo taisyklių pakeitimus įtraukiant „Dviračių gatvės“ sąvoką“ kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, argumentuodama poreikį įteisinti dviračių gatvės eismo organizavimo būdą, nustatant atitinkamus naujus kelio ženklus ir specialius reikalavimus eismui dviračių gatvėje.

Nutarimo projektu siūloma papildyti KET nauju skyriumi „Eismas dviračių gatvėje“ ir naujais kelio ženklais Nr. 559 „Dviračių gatvė“ ir Nr. 560 „Dviračių gatvės pabaiga“.    

3)  Apibrėžti sąvoką „lydintis asmuo“, tokiu būdu paaiškinant KET naudojamą terminą „lydintis asmuo“ ir kiek įmanoma suvienodinant jam keliamus reikalavimus.

4) Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3089 6 straipsnio nuostatas, KET 11 punkte atsisakoma žodžių „ar kelią prižiūrinčiai įmonei“.

5) Nutarimo projektu siūloma aiškiau ir išsamiau reglamentuoti specialiųjų transporto priemonių su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimų transporto priemonių praleidimo tvarką pagal kitų valstybių gerąją praktiką ir eismo sauga besirūpinančių organizacijų rekomendacijas. Siūlomas reglamentavimas taikomas 8 Europos valstybėse ir rekomenduojamas Europos transporto saugos tarybos (https://www.facebook.com/europeantransportsafetycouncil/videos/322014188426261/).

Tikimasi, kad siūlomas pakeitimas padės siekti Valstybinėje eismo saugumo programoje „Vizija – nulis“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl Valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ patvirtinimo“, iškelto ketvirtojo tikslo  – efektyviau gelbėti eismo dalyvius po eismo įvykių.

Priėmus siūlomą KET pakeitimą tikslinga specialiųjų transporto priemonių vairuotojų mokymo programą papildyti nuostatomis dėl naujai reglamentuotos specialiųjų transporto priemonių praleidimo (avarinio koridoriaus sudarymo) tvarkos ir naudojimosi ja principų.   

6) Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva (2019 m. vasario 19 d. raštas Nr. A51-17000/19(2.9.3.1E-UK5) „Dėl teisės aktų pakeitimų“) Nutarimo projektu siūloma KET reglamentuoti atskirus šviesoforo signalus, skirtus vien tik maršrutiniam transportui, kurių pagalba galima suteikti prioritetą ir lanksčiau reguliuoti maršrutinio transporto eismą (Nutarimo projekto 1.11, 1.32, 1.33, 1.52 punktai).

7) Tikslinamas KET 59 punktas ir atsisakoma žodžių „ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams“. Šis KET punktas nenustato eismo tvarkos (pirmenybės), o tik nurodo, kad dviratininkas, kirsdamas važiuojamąją dalį, privalo sumažinti važiavimo greitį, kad kirtimas būtų saugus.

8) KET 60 punktas papildomas žodžiais „arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų“, nustatant aiškesnę eismo tvarką, kai dviratininkas važiuoja pagrindiniu keliu ir sankryžoje kerta šalutinį kelią.

9) Keičiamos KET 73 punkto nuostatos, siekiant aiškiau ir tiksliau apibrėžti šviesoforų signalų reikšmes.

10) Siūloma KET nustatyti, kad mokykliniam autobusui judant draudžiama naudoti įspėjamąsias mirksinčias oranžines šviesas. Dažnai pasitaiko atvejų, kai mokyklinio autobuso vairuotojas įspėjamąsias mirksinčias oranžines šviesas, kurių paskirtis įspėti kitus vairuotojus apie laipinamus vaikus, naudoja ne taip, kaip numatyta KET, o visos kelionės metu.

11) Tikslinamas KET 109 punktas, kuris nustato eismo tvarką daug ginčų keliančioje situacijoje, kai vienas vairuotojas ne sankryžoje suka į kairę, o kitas jį lenkia. Siūloma aiškiai įvardinti, kad vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią ne tik priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, bei ir jį lenkiančioms transporto priemonėms, kur toks lenkimas yra leidžiamas.

12) KET 104 ir 112 punktų pakeitimais siekiama aiškiau reglamentuoti ir išspręsti daug ginčų ir konfliktų keliuose keliančią eismo situaciją, kuri susidaro transporto priemonėms rikiuojantis kelyje su bendra lėtėjimo ir greitėjimo eismo juosta. 

13) KET 131.6 ir 131.7 papunkčiuose atsisakoma žodžių „keliuose su asfalto ar betono danga ar be jos“, nes ši formuluotė neapima visų kelių dangų, o nustatyti greičio apribojimai keturračiams, galingiesiems keturračiams, traktoriams ir savaeigėms mašinoms turėtų būti taikomi visiems keliams.

14) Siūloma atsisakyti KET 132 punkto nuostatos, kad važiavimo greitis transporto priemonėms (jų junginiams), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, nurodomas išduotame leidime. Minėtų transporto priemonių vairuotojai, pasirinkdami važiavimo greitį, turėtų vadovautis bendrosiomis KET 131 punkto nuostatomis.

Naująja KET 132 punkto nuostata siekiama aiškiau reglamentuoti situaciją, kai kelyje leidžiamas didesnis važiavimo greitis, nei KET 131 punkte tam tikrai transporto priemonei ir tam tikrame kelyje nustatytas didžiausias leistinas važiavimo greitis. KET 135.1 papunktyje pabrėžiama, kad draudžiama viršyti transporto priemonės gamintojo nustatytą maksimalų greitį, nepriklausomai nuo to, koks didžiausias leidžiamas greitis nustatytas kelio ženkle.

15) Keičiamas KET 133 punktas nustatant, kad kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, didžiausias leidžiamas greitis gali būti padidintas pastačius atitinkamus kelio ženklus ne policijos ir kelio savininko sprendimu, bet vien tik kelio savininko sprendimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad technines eismo reguliavimo priemones, suderinusios su policija, įrengia kelius prižiūrinčios įmonės, o 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad policijos pareigūnai, įspėję kelio savininką, turi teisę keisti, apriboti ir uždrausti kelių eismą, kai tai būtina saugiam eismui užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti.

16) Papildant KET 136 punktą siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį, kad atliekant lenkimo manevrą privalu imtis papildomų atsargumo priemonių. Lietuvos kelių policijos tarnybos parengtoje eismo įvykių apžvalgoje nurodoma, kad 2020 m. dėl lenkimo taisyklių pažeidimų žuvo 12 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. KET 136.4 ir 136.5 papunkčiai keičiami vietomis siekiant nuosekliai išdėstyti nuostatas dėl lenkimo manevro atlikimo.

17) Pildomas KET 152 punktas, kad reikalavimas transporto priemonę vairuotojas privalo pastatyti transporto priemonę taip, kad netrukdytų įlipti (išlipti) neįgaliesiems, būtų taikomas ir šalia neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių.   

18) Sprendžiant elektromobilių įkrovos stotelių stovėjimo vietų užėmimą, kai jose paliekami elektromobiliai be tikslo juos pakrauti arba baigę krovimą elektromobiliai laiku nepatraukiami, siūloma KET papildyti nauju 153¹ punktu, įpareigojančiu elektromobilio vairuotoją baigus krovimą nedelsiant patraukti savo transporto priemonę iš elektromobilių įkrovimo vietos, taip pat tikslinti papildomos lentelės Nr. 854 „Elektromobiliai“ ir horizontalaus ženklinimo Nr. 1.30 paaiškinimus, nurodant, kad tokiu būdu pažymėtos vietos skirtos elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms stovėti tik jų įkrovimo metu.    

19) Siekiant didesnės saugos geležinkelių pervažose siūloma KET 173 punktą papildyti nauju papunkčiu, kuris draustų eismo dalyviams geležinkelio pervažoje delsti ar stoviniuoti, taip pat užtrukti ilgiau nei reikia ją pereiti ar pervažiuoti.

20) Motociklininkų bendruomenės iniciatyva ir su Vilniaus miesto savivaldybės (2019 m. balandžio 30 d. raštas Nr. A51-39120/19(3.3.2.1-EM4) „Dėl motociklininkų bendruomenės prašymo“), Kauno miesto savivaldybės (2019 m. gegužės 10 d. raštas Nr. (33-192)R-1302 „Dėl Kelių eismo taisyklių pakeitimo“) ir Lietuvos kelių policijos tarnybos pritarimu, siūloma leisti  motociklais važiuoti maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ iniciatyva ir socialinės globos įstaigų prašymu siūloma leisti maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis važiuoti automobiliams, pažymėtiems skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, kuriais vežami neįgalieji į (iš) neįgaliųjų dienos užimtumo centrą (-o).

Pagal minėtus siūlymus ir prašymus atsiradus poreikiui plėsti maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis besinaudojančių eismo dalyvių ratą, o taip pat atsižvelgiant į šio rašto 6 punkte nurodytą siūlymą, galimi reglamentavimo pakeitimai dėl važiavimo maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis ir papildomų išimčių leidžiančių važiuoti šiomis juostomis suteikimo buvo aptarti 2020 m. lapkričio 5 d. Eismo saugumo tarybos posėdyje (2020-11-10 protokolas 5-79). Siekiant išsaugoti maršrutiniam transportui jiems skirtomis eismo juostomis suteikiamą pirmumą, pasiūlyta KET išskirti dviejų tipų eismo juostas, žymimas:

- raide A, kuriomis gali važiuoti tik maršrutinis transportas (su galimybe jose naudoti atskirus šviesoforo signalus, skirtus vien tik maršrutiniam transportui);

- raide A+, kuriomis be maršrutinio transporto gali važiuoti visos kitos transporto priemonės kurioms suteikta tokia teisė.

Klausimas dėl išimties suteikimo automobiliams, pažymėtiems skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ ir vežantiems neįgaliuosius aptartas 2021 m. sausio 18 d. Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje. Pirminis pasiūlymas papildytas nuostatomis, kad išimtis galiotų ir vežant neįgaliuosius į (iš) švietimo įstaigą (-os).

21) Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2920 2 straipsnio nuostatas, tikslinamos KET 186 punkto nuostatos.

22) Nutarimo projektu siūloma atsisakyti morališkai pasenusių nuostatų (KET 54, 190-192 punktų) ir eismo saugos požiūriu nepriimtino keleivių vežimo krovininio automobilio kėbule. Pagal siūlomą reglamentavimą tokį vežimą galėtų atlikti tik kariuomenė. 

23) Įvairių apklausų ir patikrinimų rezultatai rodo, kad autobusuose saugos diržus segasi labai maža keleivių dalis. Siekiant padidinti saugos diržų naudojimą autobusuose KET 196 numatoma, kad informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“ turės būti pavaizduotas priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje. Taip pat rekomenduojama, kad prieš pradedant važiuoti keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais būtų informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis (reikalavimas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.).

24) VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos iniciatyva siūloma uždrausti tempti ne motorinėmis transporto priemonėmis tempti motorinių transporto priemonių priekabas.

25) Klaipėdos miesto savivaldybės (2020 m. spalio 28 d. raštas Nr. (4.24E)-R2-2905 „Dėl elektrinių paspirtukų saugaus eismo“) ir kitų savivaldybių prašymu, KET siūloma papildyti nauju kelio ženklu Nr. 340 „Motorinių dviračių eismas draudžiamas“, kuriuo būtų galima riboti motorinių dviračių (elektrinių paspirtukų) eismą tose miestų vietose, kur yra intensyvus pėsčiųjų eismas ar kur eismo sąlygos to reikalauja.

26) KET 1 priedo 5 punkte siūloma nustatyti, kad „galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos (įskaitant sankryžos plotą) ar važiuojamųjų dalių sankirtos (įskaitant sankirtos plotą) už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, – iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“. Siūlymas paremtas Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vidaus transporto komiteto Saugaus eismo darbo grupės Kelio ženklų ir signalų ekspertų pogrupio 2019 m. birželio 7–8 d. posėdžių ataskaitos (http://www.unece.org.net4all.ch/fileadmin/DAM/trans/doc/2019/wp1/ECE-TRANS-WP1-GE2-36e.pdf) 5 punkte  pateiktu išaiškinimu ir siekiant palengvinti eismo tvarką ir spręsti praktines problemas, kylančias dėl to, kad pagal esamą reglamentavimą nurodyti draudžiamieji kelio ženklai galioja iki sankryžos, sankryžos plote (sąlyginai neilgame kelio ruože) ribojimai negalioja ir vėl pradeda galioti už sankryžos pagal atitinkamų kelio ženklų reikalavimus. Pagal pateiktą siūlymą nurodytais draudžiamaisiais kelio ženklais nustatyti ribojimai galiotų ir sankryžos plote.       

27) Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva (2019 m. gegužės 2 d. raštas Nr. A51-39903/19(2.9.3.1E-UK5) „Dėl Kelių eismo taisyklių nuostatų“) siūloma tikslinti KET 1 priede nustatyto kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ paaiškinimą, įteisinant galimybę naudoti ne tik specialius, tvirtinamus už transporto priemonės priekinio stiklo, bet ir elektroninius leidimus.

28) Nutarimo projektu siūloma nuo 2022 m. pripažinti netekusiu galio kelio ženklus Nr. 717 „Radijo stotis“ ir Nr. 721 „Internetas“. Susisiekimo ministerijos nuomone, šiais kelio ženklais perteikiama informacija nėra aktuali ir būtina eismo dalyviams, o informacija lengvai pasiekiama kitais būdais (pakeitimai įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.).

29) Siūloma keisti KET nustatant, kad kurčiųjų vairuojamų automobilių ženklinimas specialiu skiriamuoju ženklu būtų neprivalomas. Toks pats siūlymas numatytas dėl skiriamojo ženklo „Neįgalusis“ naudojimo, siūloma, kad skiriamais ženklas būtų privalomas tik norint pasinaudoti tam tikromis KET numatytomis išimtimis, bet ne visais atvejais.

30) Kitais Nutarimo projekto punktais siūloma numatyti patikslinančius, redakcinio pobūdžio KET pakeitimus.       

Nutarimo projektas bus paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje ir visi suinteresuoti asmenys galės teikti pastabas ir pasiūlymus.

Nutarimo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės (l. e. vadovo pareigas Tomas Pilukas, tel. 239 3823, el. p. [email protected])  patarėjas Andrius Karnilavičius (tel. 239 3874, el. p. [email protected]) ir vyresnysis patarėjas Dmitrijus Bialas (239 3937, el. p. [email protected]).

PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas ir jo lyginamasis variantas, 26 lapai.

Susisiekimo viceministras

Julius Skačkauskas

A. Karnilavičius, tel. (8 5) 239 3874, el. p. [email protected]