AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2, 10 ir 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 61 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
1.1. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau – SEAKĮ) 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SEAKĮ projektas) parengtas siekiant:
1) stiprinti motorinių transporto priemonių taršos kontrolę kelyje ir mažinti transporto priemonių neigiamą poveikį aplinkai, eismo saugumui;
2) sudaryti teisines sąlygas Susisiekimo ministerijai kartu su Aplinkos ministerija vienu bendru teisiniu dokumentu nustatyti transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
1.1.1. Dėl transporto priemonių (toliau – TP) taršos kontrolės kelyje stiprinimo ir TP neigiamo poveikio aplinkai ir eismo saugumui mažinimo
Aplinkos oro tarša Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros paskelbta kancerogenine žmogui – sukeliančia vėžį (yra pakankamai įrodymų, kad sukelia plaučių vėžį; nustatytas tiesioginis ryšys tarp oro užterštumo ir padidėjusios šlapimo pūslės vėžio rizikos ir kt.); kietosios dalelės (toliau – KD) yra priskirtos prie kancerogeninių veiksnių; sumažinus kietųjų dalelių KD2,5 (toliau – KD2,5) koncentraciją aplinkos ore 10 (dešimčia) µg/m3, apie 6 proc. gali sumažėti bendras mirtingumas, mirtingumo rizika nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei plaučių vėžio – atitinkamai 12 proc. ir 14 proc. Kelių transportas yra oro taršos KD, azoto oksidais (toliau – NOx) ir kitais teršalais bei šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis šaltinis. Tarptautinių vertinimų duomenimis, kelių transporto išmetami NOx dėl savo greito patekimo į žmogaus organizmą yra daug pavojingesni, nei išmetami iš aukštų kaminų; dyzelinu varomi lengvieji automobiliai realiomis važiavimo sąlygomis (keliuose) išmeta 4–7 kartus daugiau NOx nei išmetamųjų teršalų standartuose (EURO standartai) patvirtintas kiekis; apie 10 tūkst. vyresnių nei 30 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) (kartu Norvegija ir Šveicarija) gyventojų priešlaikinės mirtys dėl KD2,5 ir ozono poveikio susijusios su dyzelinu varomų lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovininių automobilių išmetamais NOx ir pusė šių mirčių būtų galima išvengti jei keliuose šie automobiliai atitiktų nustatytas normas ir jų neviršytų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis[1] 2021 m. kelių transporto sektorius išmetė 55 proc. viso Lietuvoje išmesto NOx kiekio (sunkieji krovininiai automobiliai (N2, N3 klasės) ir autobusai (M2, M3 klasės) – 34,7 proc., lengvieji automobiliai (M1 klasė) – 17,3 proc., lengvieji krovininiai automobiliai (N1 klasė) – 2,8 proc.) ir 12,9 proc. KD2,5 (lengvieji automobiliai (M1 klasė) – 4,3 proc., sunkieji krovininiai automobiliai (N2, N3 klasės) ir autobusai (M2, M3 klasės) – 2,6 proc., lengvieji krovininiai automobiliai (N1 klasė) – 0,5 proc.). 2022 m. vidutinė metinė azoto dioksido (NO2) koncentracija aplinkos ore daugelyje valstybinio oro monitoringo sistemoje veikiančių oro kokybės tyrimo stočių (toliau – OKT) viršijo PSO rekomenduojamą lygį; KD2,5 koncentracija viršijo PSO rekomenduojamą lygį visose OKT, KD10 – daugelyje OKT.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija (toliau – EK) šiuo metu keisdama ES oro kokybės direktyvas[2] siūlo vėliausia 2030 m. reikšmingai sugriežtinti ES oro kokybės normas jas priartinant prie PSO rekomenduojamų lygių, Lietuvoje iš antropogeninių šaltinių išmetamas teršalų, tarp jų NOx, kiekis mažėja lėtai ir dėl nepasiekto Lietuvai ES ir tarptautiniuose teisės aktuose (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2016/2284/ES dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama direktyva 2003/35/EB ir panaikinama direktyva 2001/81/EB (toliau – NEL direktyva) ir JT Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. Protokolas dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo) nustatyto sumažinimo, palyginus su 2005 m išmestu kiekiu, tikslo (2020–2029 m. tikslas -48 proc., iki 2021 m. sumažinta tik 23,9 proc.), 2023 m. sausio 26 d. prieš Lietuvą pradėta ES teisės pažeidimo dėl NEL direktyvos neįgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje procedūra, kelių transporto keliama tarša turi būti mažinama kuo skubiau.
2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programoje prie 5.3 uždavinio „Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą“ 2 problemos „Lietuvoje eismo saugos lygis žemesnis negu ES vidurkis“ spręstinų priežasčių nurodyta, kad „3. Daugiau kaip pusė eisme dalyvaujančių priemonių yra techniškai netvarkingos“. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenimis, iš pirmo karto praėjusių privalomąją techninę apžiūrą TP kiekis pagal klases 2022 m. (proc.) buvo: M1 – 49,9; M2 – 43,8; M3 – 56,9; N1 – 52,9; N2 – 47,3; N3 – 57,1. Taip pat nustatyta, kad 6-10 proc. M1 ir N1 klasių[3] TP (t. y., 77 731 iš 777 316 2022 m. pateiktų techninei apžiūrai TP) neatitiko į aplinką išmetamų teršalų reikalavimų (pvz., nustatytas per didelis išmetamųjų dujų dūmingumas, aptiktas eksploatacinių skysčių nuotėkis)[4]. Taigi, apytiksliai pusė ir daugiau TP į techninę apžiūrą atvyksta netvarkingos techninės būklės (ir galimai kurį laiką iki apžiūros dalyvauja eisme būdamos tokios techninės būklės) ir apie 10 proc. jų – neleistinai teršia aplinką. Techniškai netvarkingos eisme dalyvaujančios TP ne tik kelia grėsmę eismo saugumui, didina aplinkos užterštumo lygį, bet ir kenkia sveikatai, kelia aktyvios ir norinčios gyventi švaresnėje aplinkoje visuomenės susirūpinimą ir nepasitenkinimą. Galimai techniškai netvarkingų kelių TP eksploatavimą rodo ir 2021 m. Vilniaus mieste atlikto transporto taršos nuotolinio matavimo rezultatai ir šio projekto vykdytojų įvardintos galimos taršą lemiančios priežastys (labiausiai aplinkos orą teršia autobusai, sunkieji krovininiai automobiliai ir senesni dyzelinu varomi lengvieji automobiliai; rekomenduota stiprinti senų automobilių techninę priežiūrą, identifikuoti pačias taršiausias TP ir atlikti jų pakartotinę techninę apžiūrą; šviesti visuomenę kaip išlaikyti gerą TP būklę; užtikrinti tinkamą TP (ypač M2 klasės EURO 5 standarto autobusų) techninę priežiūrą)[5].
Lietuvoje kelių TP kontrolės sistema sukurta pagal ES reikalavimus – TP techninės būklės atitiktis techniniams reikalavimams[6], kurie apima ir reikalavimus aplinkos taršai riboti, tikrinama privalomosios techninės apžiūros metu[7] ir techninių patikrinimų kelyje metu[8]. TP techninės būklės patikrinimus kelyje atliekantys policijos pareigūnai ir Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) pareigūnai turi teisę atlikti SEAKĮ įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytus veiksmus, susijusius su draudimu ar laikinu ribojimu techninių reikalavimų neatitinkančioms TP dalyvauti eisme. ES reikalavimai TP kontrolei keliuose netaikomi M1 ir N1 klasių TP.
Vykdydamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD), už nustatytus TP į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio (TP su benzininiais vidaus degimo varikliais) ar išmetamųjų dujų dūmingumo (TP su dyzeliniais varikliais) ribinių dydžių (toliau – taršos reikalavimai)[9], pažeidimus taiko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 307 straipsnyje[10] ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 75 straipsnyje numatytas poveikio priemones fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau neturi įgaliojimų apriboti taršos reikalavimus pažeidusių, t. y. neatitinkančių techninių reikalavimų, TP dalyvavimą eisme, panaikinti tokių TP techninės apžiūros dokumentų galiojimą. Tokiu būdu nėra užtikrinamas techniškai netvarkingų, taršos reikalavimų neatitinkančių TP pašalinimas iš eismo. Pažymėtina, kad 2021 m. AAD vykdytų TP taršos kelyje patikrinimų metu nustatyta, kad 10 proc. patikrintų TP neatitiko taršos reikalavimų, t. y. buvo techniškai netvarkingos. Taip pat pažymėtina, kad nustačius TP į aplinką išmetamų teršalų neatitikimą taršos reikalavimams privalomosios techninės apžiūros metu, tokiai TP teisė toliau dalyvauti eisme nesuteikiama, kol bus pašalinti neatitikimą lėmę trūkumai.
Siekiant mažinti eisme dalyvaujančių taršos reikalavimų neatitinkančių TP neigiamą poveikį aplinkai, būtina sudaryti teisines sąlygas netikėtai TP taršos kontrolei keliuose stiprinti, suteikiant papildomus įgaliojimus AAD ir LTSA[11], ir riboti taršos reikalavimų neatitinkančių TP dalyvavimą eisme panaikinant privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
1.1.2. Dėl TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų reglamentavimo
Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija[12] (toliau – Komisija) atkreipė dėmesį, kad šiuo metu paslaugų subjektams reikalavimai paslaugų teikimo tvarkai, darbų vietai ir darbų metu susidarančių atliekų ir nuotekų tvarkymui, aplinkos oro apsaugai yra įtvirtinti atskiruose teisės aktuose ir rekomendavo Susisiekimo ministerijai ir Aplinkos ministerijai įvertinti galimybę reikalavimus patvirtinti vienu teisės aktu. Komisijos nuomone, TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų subjektams taikomų reikalavimų nustatymas viename teisės akte užtikrintų teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principą, suteiktų daugiau aiškumo paslaugų subjektams.
Išanalizavus Komisijos rekomendacijas, nustatytas poreikis SEAKĮ sudaryti teisines sąlygas patvirtinti bendrą Susisiekimo ministerijos ir Aplinkos ministerijos teisės aktą, nustatantį TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkosauginius reikalavimus.
1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX‑1005 (toliau – AAVKĮ) 61 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AAVKĮ projektas) parengtas siekiant optimizuoti valstybinių laboratorinių tyrimų atlikimą, sudaryti galimybes efektyviau vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Vadovaujantis AAVKĮ 2 straipsnio 9 dalimi, valstybiniai laboratoriniai tyrimai, tai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės tikslais atliekami į aplinką patenkančių teršalų, jų paveiktos aplinkos ir atliekų cheminės sudėties ir fizikinių savybių tyrimai ir matavimai (ėminių ėmimas, laboratorinių tyrimų ir matavimų atlikimas). AAVKĮ 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinius laboratorinius tyrimus pagal aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos pavedimus vykdo Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (toliau – pareigūnai), kai reikia nustatyti išmetamų / išleidžiamų teršalų atitiktį nustatytiems normatyvams, kai galimai neleistinai teršiama aplinka paveda Agentūrai atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus. Atsižvelgiant į tai, net ir tais atvejais, kai tikrinami parametrai gaunami atlikus matavimus vietoje, pavyzdžiui, anglies monoksido (CO) kiekis TP išmetamosiose dujose, pareigūnai turi kviesti Agentūros darbuotoją atlikti šiuos matavimus.
AVVKĮ projektu siekiama, kad kai yra galimybė atlikti matavimus vietoje, suteikti teisę patiems pareigūnams atlikti operatyvius į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos matavimus vietoje. Taip pat siekiama sudaryti galimybę pareigūnams efektyviau vykdyti TP taršos kontrolę kelyje, papildant AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir numatant, kad pareigūnai, siekdami užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, turi teisę, sustabdę TP, ne tik apžiūrėti įtariamų asmenų TP, bet ir atlikti TP taršos kontrolę.
Priėmus AVVKĮ projektą, pažeidimai bus fiksuojami operatyviau, kadangi nebereikės kviesti kitų institucijų darbuotojų atlikti tokius matavimus ar dalyvauti atliekant patikrinimus.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
SEAKĮ projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės (vadovas – Vitalijus Auglys, mob. 8 686 46 087, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Renata Gagienė (mob. 8 695 41 940, el. p. [email protected]), AAVKĮ projektą – Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės (vadovas – Raimondas Sakalauskas, mob. 8 686 00 052, el. p. [email protected]) vyriausioji patarėja Toma Leonova (mob. 8 695 62973, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
3.1. Dėl TP taršos kontrolės reglamentavimo
SEAKĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms TP ir (ar) priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklėse[13] (toliau – KET) numatytus atvejus, o SEAKĮ 20 straipsnio 3 dalimi rūpintis ir atsakyti už nuosavybės ar kita teise priklausančia TP yra įpareigotas jos savininkas ar valdytojas. Be to, SEAKĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią TP, o tuo atveju, kai važiuojanti TP sugenda ir dėl to neatitinka techninių reikalavimų, o gedimo pašalinti neįmanoma, vairuotojas, laikydamasis būtinų atsargumo priemonių, gali važiuoti iki stovėjimo ar remonto vietos, išskyrus KET nustatytus atvejus. KET 234 punkte yra išvardinti tam tikri atvejai ir sąlygos, kuomet kategoriškai draudžiama važiuoti, pavyzdžiui, neveikia pagrindinis stabdys ar vairo mechanizmas (vairuotojas juo negali sustabdyti TP ar jos valdyti).
Motorinių TP ir jų priekabų atitiktis techniniams reikalavimas, kurie apima ir taršos reikalavimus, tikrinama privalomosios techninės apžiūros metu. Privalomosios techninės apžiūros periodiškumas ir atlikimo tvarka yra nustatyti Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše[14].
Teisę tikrinti visų klasių TP techninę būklę keliuose turi policija, o tam tikrų TP klasių – LTSA SEAKĮ 10 straipsnio 9 dalies 6 punkte nurodyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, policija kontroliuoja TP techninę būklę, o SEAKĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad LTSA atlieka M2, M3, N2, N3, O3 ir O4 klasių TP (autobusų, sunkiųjų krovininių TP ir jų priekabų) pradinius techninius patikrinimus kelyje (išskyrus M1 ir N1 klasių – lengvąsias keleivines ir lengvąsias krovinines TP). Techninį patikrinimą kelyje sudaro krovinio išdėstymo ir pritvirtinimo, o taip pat transporto priemonės techninės būklės patikrinimas (SEAKĮ 2 straipsnio 71 dalis).
Tikrinimo metu policijos ir LTSA pareigūnai, nustatę tam tikrų trūkumų, kurie yra įtraukti į techninių reikalavimų neatitikimų sąrašą, panaikina tikrinamos TP techninės apžiūros dokumento galiojimą, kadangi SEAKĮ 25 straipsnio 7 dalyje jiems yra suteikta tokia teisė. SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 24 punktu tvirtinti techninių reikalavimų neatitikimų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui keliančių motorinių TP ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą (toliau – Techninių reikalavimų neatitikimų sąrašas) yra įgaliota Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos.
Šiuo metu Techninių reikalavimų neatitikimų sąraše[15] TP taršos aspektai atsispindi tik iš dalies, nes SEAKĮ nuostatose, reguliuojančiose šią sritį, akcentuojamos tik grėsmę eismo saugumui keliančios TP.
3.2. Dėl TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų reglamentavimo
Šiuo metu TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų veiklą reglamentuoja Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas[16], kuriam patvirtinti teisinis pagrindas kyla iš SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 28 punkto, numatančio, kad, užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos „tvirtina reikalavimus transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustato transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarką“. Kitas nurodytų paslaugų subjektų veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašas[17](toliau – Aprašas Nr. D1-405), kuriam patvirtinti teisiniai pagrindai kyla iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir 348 straipsnio 2 dalies.
Pažymėtina, kad paslaugų subjektų kontrolę atlieka LTSA ir AAD, kuriems šie įgaliojimai suteikti atitinkamais teisės aktais:
- susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-13[18], kurio 2.20 papunkčiu yra įgyvendinama SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 27 punkto nuostata, numatanti, kad, užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos atlieka transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kontrolę;
- aplinkos ministro įsakymu, kuriuo patvirtintas Aprašas Nr. D1-405 ir pavesta AAD kontroliuoti aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui laikymąsi.
3.3. Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės optimizavimo ir efektyvesnio vykdymo
Pagal AAVKĮ 6 straipsnyje suteiktus įgaliojimus vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, AAD vykdo TP atitikties taršos reikalavimams kontrolę kelyje[19] ir šių reikalavimų neatitinkančioms TP taiko ANK ir AAĮ nustatytas poveikio priemones.
AAVKĮ 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, t. y. AAD, aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei reikalingus tyrimus ir matavimus, išskyrus valstybinius laboratorinius tyrimus, vykdo pati arba organizuoja jų vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinius laboratorinius tyrimus vadovaujantis AAVKĮ 61 straipsnio 2 dalimi vykdo Agentūra pagal AAD pavedimus. Pagal AAD pavedimus Agentūra vyksta į AAD nurodytą vietą paimti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti ir (ar) atlieka išmetamų / išleidžiamų teršalų ar jų paveiktos aplinkos matavimus vietoje, atlieka paimtų ėminių laboratorinius tyrimus.
AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. SEAKĮ projektu siūloma:
- suteikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams[20], įgaliojimus vykdyti M1, M2, M3, N1, N2, N3 klasių TP į aplinką išmetamų teršalų patikrinimus kelyje, nustatant, kad AAD stabdo nurodytų klasių TP ir tikrina jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį TP techniniams reikalavimams, ir įgaliojimus Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinti šių klasių TP, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
Tam siūloma papildyti SEAKĮ 10 straipsnį nauja 121 dalimi, nustatančia aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų funkcijas TP taršos kontrolės srityje, 25 straipsnio 7 dalį papildyti nauju 4 punktu, suteikiančiu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams teisę naikinti šių klasių TP privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
- suteikti LTSA papildomus įgaliojimus vykdyti M1, N1 klasių TP į aplinką išmetamų teršalų patikrinimus kelyje, nustatant, kad LTSA stabdo nurodytų klasių TP ir tikrina jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį TP techniniams reikalavimams, ir įgaliojimus Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka panaikinti šių klasių TP, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
Tam siūloma papildyti SEAKĮ 10 straipsnio 10 dalį 5 punktu, suteikiančiu LTSA teisę stabdyti ir tikrinti M1, N1 klasių TP taršą, ir pakeisti 25 straipsnio 7 dalies 2 punktą suteikiant teisę nustačius taršos reikalavimų pažeidimus naikinti šių TP techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
Pažymėtina, kad siūlymas įgalioti M1 ir N1 klasių (lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovininių) TP taršą tikrinti dvi institucijas teikiamas atsižvelgiant į AAD ir LTSA patirtį TP taršos kontrolės srityje bei faktus, kad M1 ir N1 klasių TP sudaro daugiau nei 80 proc. (t. y. 1 745 738 TP; 2023-03-01 duomenimis) Lietuvoje registruotų TP (įskaitant priekabas) parko; 10 proc. iš 2022 m. privalomajai techninei apžiūrai pateiktų 777 316 M1 ir N1 klasių TP iš pirmo karto nepraėjo techninės apžiūros dėl taršos reikalavimų neatitikimo[21]; tai reiškia, kad galimai buvo eksploatuojama apie 78 000 taršos reikalavimų neatitinkančių TP; šių klasių TP tik AAD vykdomo taršos kelyje kontrolės nepakanka (tik akcijų metu, per metus patikrinama 100–1200 TP). TP taršos patikrinimai nėra nauja LTSA funkcija – vykdydama TP pradinius techninius patikrinimus kelyje LTSA tikrina M2, M3, N2, N3 klasių, t. y. komercinei veiklai naudojamų autobusų, sunkiųjų krovininių TP keliamos aplinkos taršos atitiktį reikalavimams (TP pradiniai techniniai patikrinimai kelyje neapima M1 ir N1 klasių TP patikrinimų).
- siekiant suteikti teisinį pagrindą panaikinti taršos reikalavimų neatitinkančių TP privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą siūloma, patikslinti Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotų institucijų pagal SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 24 punktą tvirtinamų motorinių TP ir jų priekabų reikalavimų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos ir trūkumų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui keliančių motorinių TP ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašo pavadinimus, suderinant juos su terminų „didelis transporto priemonės trūkumas“ ir „pavojingas transporto priemonės trūkumas“ apibrėžtimis ir nurodant TP daromą kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai ir taip sudaryti teisinį pagrindą nurodytus tvarką ir sąrašą papildyti TP trūkumais, susijusiais su į aplinką išmetamų teršalų reikalavimų pažeidimais.
Tam siūloma pakeisti SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 24 punktą patikslinant jį pagal terminų „didelis transporto priemonės trūkumas“ ir „pavojingas transporto priemonės trūkumas“ apibrėžtis ir nurodant TP daromą kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai.
- siekiant teisinio aiškumo dėl motorinėms TP ir jų priekaboms taikomų techninių reikalavimų, tikslinamas 10 straipsnio 1 dalies 24 punktas, o naujame 10 straipsnio 10 dalies 5 punkte, naujoje 10 straipsnio 121 dalyje ir keičiamo 25 straipsnio 7 dalies 2 ir 4 punktuose nurodoma, kad AAD ir LTSA atliekamų patikrinimų metu TP tarša vertinama pagal techninių motorinių TP ir jų priekabų reikalavimus.
- patikslinti terminų „didelis transporto priemonės trūkumas“, „nedidelis transporto priemonės trūkumas“ ir „pavojingas transporto priemonės trūkumas“ apibrėžtis išbraukiant iš jų nuostatas, numatančias, kad šie TP trūkumai nustatomi techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios TP techninės apžiūros metu, taip sudarant sąlygas plačiau taikyti šių trūkumų nustatymą ir taikymą reglamentuojančius SEAKĮ įgyvendinamuosius teisės aktus, pavyzdžiui, Techninių motorinių TP ir jų priekabų reikalavimų aprašą, Techninių motorinių TP ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašą[22], kuriuos, priėmus SEAKĮ, kontroliuodami TP taršą kelyje taikys AAD ir LTSA pareigūnai, ir kurie šiuo metu taikomi tik techninio patikrinimo kelyje arba privalomosios techninės apžiūros metu; siekiant teisinio aiškumo nurodant motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąrašą tvirtinantį subjektą – Susisiekimo ministeriją ar jos įgaliotą instituciją; išbraukiant SEAKĮ nenaudojamą santrumpą termino „nedidelis transporto priemonės trūkumas“ apibrėžtyje ir patikslinant, kad trūkumas nedaro neigiamo poveikio TP saugai ir kenksmingo (neigiamo) poveikio aplinkai.
Tuo tikslu siūloma pakeisti SEAKĮ 2 straipsnio 8, 44 ir 47 dalis, patikslinti SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
- siekiat teisinio aiškumo ir SEAKĮ 25 straipsnio 7 dalies nuostatų nuoseklumo patikslinti 25 straipsnio 7 dalies 1 punktą nurodant, kad policijos pareigūnai turi teisę panaikinti visų motorinių TP ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.
Tuo tikslu siūloma pakeisti SEAKĮ 25 straipsnio 7 dalies 1 punktą.
- SEAKĮ 2 straipsnio 99 dalį papildyti nuorodomis į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą, kuriuose apibrėžtos su siūlomais SEAKĮ pakeitimais susijusios sąvokos („kenksmingas (neigiamas) poveikis aplinkai“, „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai“, „teršalai“).
- sudaryti teisines sąlygas Susisiekimo ministerijai kartu su Aplinkos ministerija vienu bendru teisiniu dokumentu nustatyti TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
Tuo tikslu siūloma pripažinti netekusiu galios SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 28 punktą ir papildyti 11 dalimi, nustatančia teisę Susisiekimo ministerijai kartu su Aplinkos ministerija nustatyti TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
- patikslinti keičiamo SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto dalį dėl kelių saugumo auditorių pažymėjimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimų nustatymo, nes šie reikalavimai, turėtų būti nustatyti įstatyme, o ne įstatymo įgyvendinamajame teisės akte.
Tuo tikslu siūloma pakeisti SEAKĮ 10 straipsnio 1 dalies punkto dalį, nustatančią Susisiekimo ministerijai ar jos įgaliotoms institucijoms teisę patvirtinti kelių saugumo auditorių pažymėjimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimus ir tvarką išbraukiant žodį „reikalavimus“.
- nustatyti SEAKĮ projekto įsigaliojimo datas: 2024 m. sausio 1 d. visiems straipsniams, išskyrus 2 straipsnio 3 ir 4 dalis; 2024 m. gegužės 1 d. – 2 straipsnio 3 ir 4 dalims, atsižvelgiant į tai, kad jas įgyvendinant Susisiekimo ministerija kartu su Aplinkos ministerija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turės priimti TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus nustatantį ir verslo sąlygas reguliuojantį teisės aktą, ir siekiant užtikrinti, kad ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko susipažinti ir pasirengti įgyvendinti nustatomus įpareigojimus.
Priėmus SEAKĮ projektą, bus sustiprinta TP taršos kontrolė kelyje, sudarytos sąlygos mažinti aplinką teršiančių, techniškai netvarkingų transporto priemonių skaičių, pagerės aplinkos būklė ir eismo sauga, bus sudarytos teisinės sąlygos Susisiekimo ministerijai kartu su Aplinkos ministerija vienu bendru teisiniu dokumentu nustatyti TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
4.2. AVVKĮ projektu siūloma:
- pakeisti AAVKĮ 61 straipsnį, numatant, kad aplinkos ministro nustatytais atvejais ir būdais, operatyvius į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos matavimus vietoje turi teisę atlikti patys pareigūnai.
- papildyti AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, suteikiant teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams stabdyti TP ir atlikti TP taršos kontrolę. Taip pat atsižvelgiant į AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos teisės įgyvendinamą, siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turėtų teisę stabdyti TP, nepriklausomai nuo įtarimo apie pažeidimą. Šis pakeitimas suteiktų teisę efektyviai įgyvendinti prevencines priemones.
Priėmus AVVKĮ projektą, pažeidimai bus fiksuojami operatyviau, bus sudarytos galimybės efektyviau vykdyti TP taršos kontrolę, kadangi atliekant matavimus vietoje ar vykdant TP taršos kontrolę, nebereikės kviesti kitų institucijų darbuotojų.
- Siūloma nustatyti nebaigtinį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisių ir pareigų sąrašą, įtvirtinant blanketinę normą AAVKĮ 12 straipsnio 1 dalyje.
Priėmus Įstatymų projektus bus sudarytos sąlygos vykdyti sustiprintą TP taršos keliuose kontrolę. Pradėjus vykdyti sustiprintą TP taršos keliuose kontrolę, bus vykdoma nustatytų taršos reikalavimų pažeidimų skaičiaus pokyčio stebėsena. Preliminariu AAD ir LTSA vertinimu, per metus bus patikrinama 9 000–15 000 TP. Trumpuoju laikotarpiu tikėtinas nustatytų pažeidimų skaičiaus didėjimas, tačiau ilguoju laikotarpiu pažeidimų skaičius turėtų mažėti dėl didėjančio TP savininkų sąmoningumo, geresnės TP techninės priežiūros; privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimas gali papildomai prie nuolat teikiamų finansinių paskatų rinktis mažiau taršias judumo priemones (pridavus taršų automobilį kaip netinkamą naudoti) paskatinti TP savininkus atsisakyti taršių TP naudojimo ir rinktis kitas judumo priemones.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami pažymoje.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus SEAKĮ projektą bus sudarytos teisinės sąlygos Susisiekimo ministerijai kartu su Aplinkos ministerija vienu bendru teisiniu dokumentu nustatyti TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tai suteiks daugiau aiškumo ir patogumo nurodytas paslaugas teikiantiems asmenims, t. y. bus sudarytos palankesnės sąlygos jų veiklai.
8. Ar įstatymo pakeitimo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus, jų inkorporavimui į teisinę sistemą, kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės.
10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. SEAKĮ projekte tikslinamos terminų apibrėžtys įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. SEAKĮ projekte tikslinamos terminų apibrėžtys ir kt. nuostatos susijusios su 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. birželio 29 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2021/1716, ir 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB, nuostatų įgyvendinimu. SEAKĮ projekto atitiktis nurodytų direktyvų nuostatoms pateikta atitikties lentelėse.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Iki SEAKĮ ir AAVKĮ įsigaliojimo turės būti pakeisti ar priimti šie teisės aktai:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 10 d. Nr. nutarimas Nr. 1919 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo įgyvendinimo“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 95 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 394, 395 ir 396 straipsnius“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
3. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas, nustatantis TP techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarką ir aplinkos apsaugos reikalavimus. (projektą parengs Susisiekimo ministerija ir Aplinkos ministerija);
4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. D1-449 „Dėl Valstybinių laboratorinių tyrimų organizavimo, planavimo, pavedimų vykdyti tyrimus teikimo ir vykdymo, valstybinių laboratorinių tyrimų rezultatų teikimo tvarkos aprašo ir Pavedimo vykdyti valstybinius laboratorinius tyrimus formos patvirtinimo“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. 418 „Dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos patvirtinimo“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 89 „Dėl Aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų LAND 14–2015 ir LAND 15‑2015 patvirtinimo“ (projektą parengs Aplinkos ministerija);
7. LTSA direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymas Nr. 2BE-189 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (projektą parengs LTSA).
8. LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 2BE-260 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“ (projektą parengs LTSA).
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
AAD funkcijai – savarankiškai stabdyti ir tikrinti M1, M2, M3, N1, N2, N3 klasių TP į aplinką išmetamų teršalų atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams – vykdyti reikalingi resursai: keturios tarnautojų pareigybės, kurioms išlaikyti kasmet reikės apie 100 000 eurų, išlaidos įrangai (5 komplektai (komplektą sudaro 1 dujų analizatorius ir 1 dūmų matuoklis)) įsigyti ir jos priežiūrai (pirmaisiais metais) 75 500 eurų. 2024 m. funkcijai vykdyti reikia numatyti 175 500 eurų biudžeto lėšų, vėlesniais metais – 100 500 eurų biudžeto lėšų.
LTSA naujai funkcijai – stabdyti ir tikrinti M1, N1 klasių TP į aplinką išmetamų teršalų atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams – vykdyti preliminariu LTSA vertinimu reikalingi resursai: trys tarnautojų pareigybės (reikalingos 1 patikrinimų ekipažui sudaryti), kurioms išlaikyti pirmaisiais vykdymo metais reikės 88 000 eurų, vėlesniais metais – 76 000 eurų Taip pat pirmaisiais metais reikės 15 000 eurų įrangai (1 dujų analizatorius ir 1 dūmų matuoklis) įsigyti, o vėlesniais metais – 2 100 eurų kasmet įrangai prižiūrėti (nevertinamas galimas paslaugų brangimas). Įrangos kiekis pagrįstas atsižvelgiant į sudaromų patikrinimų ekipažų skaičių – jam didėjant, poreikis įrangai taip pat lygiagrečiai didėtų. 2024 m. funkcijai vykdyti reikia numatyti 103 000 eurų biudžeto lėšų, vėlesniais metais – 78 100 eurų biudžeto lėšų.
Iš viso naujoms AAD ir LTSA funkcijoms vykdyti 2024 m. reikia numatyti 278 500 eurų biudžeto lėšų.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Valstybiniai laboratoriniai tyrimai“, „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija“, „automobilių tarša“, „į aplinkos orą išmetami teršalai“.
[1] Nacionalinė į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos 2021 m. ataskaita.
[2] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir dėl švaresnio oro Europoje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore.
[3]2023-03-01 šios klasės sudarė 80,82 proc., t. y., 1 745 738 Lietuvoje įregistruotų TP (įskaitant priekabas); VĮ Regitra atviri duomenys: https://www.regitra.lt/lt/atviri-duomenys.
[4] Reikalavimai patvirtinti LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“.
[5]https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/Aplinkos%20oras/OpusRSE_Lithuania-report-2021_Issue03_22-09-2021.pdf .
[6] LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų aprašas; Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąrašas, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašas.
[7] Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406.
[8] M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių kelių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių techninių patikrinimų organizavimo Lietuvos Respublikos keliuose taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2005 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 403.
[9] ES reikalavimus atitinkantys TP taršos reikalavimai nustatyti šiuose teisės aktuose: LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtintuose - Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų apraše; Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų sąraše, Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąraše (taikomi techninių apžiūrų ir techninių patikrinimų kelyje metu) ir Aplinkos apsaugos normatyviniuose dokumentuose - „Automobiliai su benzininiais (kibirkštinio uždegimo) varikliais. Anglies monoksidas išmetamosiose dujose. Normos ir matavimo metodai. LAND 14–2015 ir „Automobiliai su dyzeliniais (uždegimo suspaudimu) varikliais. Išmetamųjų dujų dūmingumas. Normos ir matavimo metodai. LAND 15‑2015“, patvirtintuose AM 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 89 (taikomi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės metu).
[10] 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo pakeistas ANK 307 straipsnis, kuriame:
1) nustatytos baudos:
- už transporto priemonių eksploatavimą su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema (asmenims 100 – 300 eurų (už pakartotinį 300 – 500 eurų); juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 300 – 500 eurų (už pakartotinį 600 – 900 eurų);
- už transporto priemonių eksploatavimą su sumontuotu prietaisu ar įrenginiu, kuris išderina gamintojo numatytą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą (asmenims 300 – 600 eurų (už pakartotinį 600 – 900 eurų); juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims 750 – 1500 eurų (už pakartotinį 1500 –2250 eurų).
2) numatytas prietaiso ar įrenginio, kuris išderina gamintojo numatytą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą, konfiskavimas.
[11] TP taršos atitikties reikalavimams patikrinimai nėra nauja LTSA funkcija – vykdydama TP pradinius techninius patikrinimus kelyje LTSA tikrina M2, M3, N2, N3 klasių, t. y. komercinei veiklai naudojamų autobusų, sunkiųjų krovininių TP keliamos aplinkos taršos atitiktį reikalavimams. TP pradiniai techniniai patikrinimai kelyje neapima M1 ir N1 klasių (lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovinių TP) TP patikrinimų.
[12] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimas Nr. 697 „Dėl Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos sudarymo“.
[13] Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“.
[14] Patvirtinta Susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
[15] Patvirtintas LTSA direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2BE-189 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
[16] Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr.2BE-45 „Dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
[17] Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“.
[18] Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2.20 papunktis.
[19] Taršos reikalavimai nustatyti Aplinkos apsaugos normatyviniuose dokumentuose - „Automobiliai su benzininiais (kibirkštinio uždegimo) varikliais. Anglies monoksidas išmetamosiose dujose. Normos ir matavimo metodai. LAND 14–2015 ir „Automobiliai su dyzeliniais (uždegimo suspaudimu) varikliais. Išmetamųjų dujų dūmingumas. Normos ir matavimo metodai. LAND 152015“, patvirtintuose aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 89.
[20] LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnis nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
[21] Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenys.
[22] Patvirtinti LTSA direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų patvirtinimo“.