Lyginamasis variantas
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 8, 10, 14, 16, 17, 22, 23, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis
asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio
asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam
(kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu
jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės
kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens
(fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam
tikroje srityje rūpintoju ar globėju, arba vaiko (vaikų), kuriam
(kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens
(asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta
rūpyba šeimoje, rūpintoju, kai nėra galimybių slaugomam ar prižiūrimam
asmeniui/vaikui organizuoti ir teikti socialinių paslaugų, ugdymo ar kitą
pagalbą.“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, teisę į piniginę socialinę paramą turi:
1)
kai yra sudaryta teismo ar notaro patvirtinta sutartis dėl vaiko
(įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė,
materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems
vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką,
kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai
patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą
dokumentą; kai yra pateikiamos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir
įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių
skyrių pažymos, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės;
2) mediacijos ar tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.“
Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys,
atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus,
nėra sudarę teismo ar notaro patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio)
materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė
į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas
nebuvo priteistas, arba pareiškimas
paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi
teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus atvejį, kai asmenys
augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir
pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo
išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos
veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo
įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą kai yra pateikiamos
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių pažymos, jog nėra galimybių
nustatyti tėvystės, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys,
atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus,
turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.“
2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį:
„1. Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:
1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;
2) privalomos registruoti transporto priemonės;
3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;
4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;
5)
gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1
160 1740 eurų;
6)
akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų
bendra vertė viršija 580 870 eurų;
7)
meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių
vieneto vertė viršija 580 870 eurų;
8)
piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei
ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 870
eurų, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų
sumą;
9)
gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 870
eurų, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas
arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti),
jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir
(ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo)
projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti
(statyti);
10)
kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu
jų bendra suma viršija 580 870 eurų;
11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.
2. Į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodyto turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos.“
3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės
normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui
apskaičiuojamas sudedant 20 30 valstybės
remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui
arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 22,5 valstybės remiamų
pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam
asmeniui ir 10 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam
vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“
Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Piniginių lėšų, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 1
dalies 8 punkte, normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims
arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 22,5
valstybės remiamų pajamų dydžių vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai
gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 15 valstybės
remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai
gyvenančiam asmeniui ir 5 7,5 valstybės remiamų pajamų dydžius
kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.“
4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus
pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir
pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės
ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal
paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų
teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 2 625 eurų
per einamuosius kalendorinius metus;“
5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
6 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu“.
Pakeisti 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo ar notaro patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas“.
7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnio 6 punktą:
„Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo:
1) išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo ar notaro patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita);
2) pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;
3) per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;
4) savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
5) sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams ir (ar) kitiems savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
6) Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje
visuomenei naudingoje veikloje;
7) dalyvauti savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje.
8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Lietuvos Respublikos Prezidentas
Teikia
LR Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė
Aušrinė Norkienė
Aurelijus Veryga