LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 200
STENOGRAMA
2018 m. birželio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame popietinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
13.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas Nr. XIIIP-2358 (priėmimo tęsinys)
Skelbiu darbotvarkės 1-6 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektą Nr. XIIIP-2358. Priėmimas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo narių A. Anušausko, A. Kubiliaus ir J. Sabatausko pasiūlymas. Kas norite pristatyti? A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, mūsų siūlymas paremtas tokiais argumentais, kad vis dėlto tyrimas nepajėgė pateikti objektyvios išvados, todėl turi būti pratęstas sudarant naują specialiąją tyrimo komisiją. Mes siūlome papildyti nutarimo projektą: 1 straipsniui nepritarti ir įrašyti 3 straipsnį – pavesti Seimo specialiajai tyrimo komisijai tęsti pradėtą procesą.
PIRMININKAS. Motyvai. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo statutas nenumato, kad būtų teikiami kokie nors pakeitimai, pasiūlymai dėl šio nutarimo, komisija savo darbą seniai baigė, savo išvadą pateikė, ir Seimas turi tiesiog apsispręsti, ar pritaria komisijos išvadai, ar ne. Todėl teikimas, kurį dabar įgarsino ponas A. Anušauskas, yra nestatutinis.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritariu jūsų pasiūlymui. Siūlymai yra nestatutiniai, todėl jų neturime svarstyti, svarstome išvadas. Ir 1 straipsnis skelbia: pritarti Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai. Kas už 1 straipsnį? Matyt, balsuoti… (Balsai salėje) Vienas – už, vienas – prieš. Nuomonė už – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš vakar svarstymo metu tiesiog informavau, kaip dirbo komisija, ir išsakiau savo pastebėjimus ir pastabas dėl tų Seimo narių, kurie manė, kad komisijos darbas bus nepilnas, neteisingas. Aš dar kartą noriu patikinti, kad komisija, nagrinėdama visą surinktą medžiagą, kurios turėjo tikrai daug, susipažindama su slapta informacija ir darydama išvadas, rėmėsi Konstitucinio Teismo suformuota praktika.
Iš tiesų nemanau, kad kokie nors klausimai, kurie gali lemti tai, kad buvo Konstitucijos pažeidimų po priesaikos priėmimo, ar apskritai, kad turi būti skelbta apkalta… Aš manau, tikrai mūsų komisija įvertino teisingai, objektyviai ir vadovaudamasi ne nuotaikomis, nuomonėmis, o vadovaudamasi teisės aktais. Todėl prašau palaikyti komisijos išvadą ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Čia dėl viso, taip?
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Aš kalbėsiu dėl viso. Ačiū.
PIRMININKAS. Tada nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, aš irgi užsirašiau kalbėti dėl viso, aš nežinau, kodėl dabar jūs kviečiate dėl 1 straipsnio, aš užsirašiau dėl viso.
PIRMININKAS. Svarstome 1 straipsnį. Gerai, supratau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Užsirašiau anksčiau.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame dėl viso… (Balsai salėje) Dėl 1 straipsnio. Kas pritaria komisijos parengtam 1 straipsniui, balsuoja už.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 65, prieš – 24, susilaikė 13. 1 straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Dėl motyvų dėl 2 straipsnio Seimo nariai kalbėti neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? (Balsai salėje) Ne. Gerai, balsuojame.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 64, prieš – 19, susilaikė 17 Seimo narių. 2 straipsniui taip pat pritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro mąstau, galvoju, kodėl čia konservatoriai organizuoja jau kelintą kartą šitą šou. Rodos, trečią komisiją sudarinėja, kad tiktai būtų kažkaip apkaltintas, apjuodintas A. Skardžius. Žinoma, tai yra kerštas. O gal kitas dalykas, kad jie nori pridengti savo vagystes, visas žulikystes, kur apvogė Lietuvą? Pasirodyti, kad jie yra šventi. Pradėkime nuo „Mažeikių naftos“. Parduota buvo rusams per amerikonus ir primokėta, nė cento negauta! Galėjo gauti milijardus už šitą objektą! Pažiūrėkite, „Lietuvos kuras“. Nebuvo nei statoilų, nei lukoilų, nei nesčių – nieko, buvo vienintelis monopolistinis „Lietuvos kuro“ visų kolonėlių tinklas su naftos bazėmis. Pardavė už 1 litą. Paimkime „Geonaftą“, visas Lietuvos gelmes, viską pardavė ir dar primokėjo. Milijardinė žala! Paimkime suskystintųjų dujų terminalą, kurį pastatė, pavadino „Independence“, 3–4 kartus didesnė kaina, negu kainuoja. Milijardiniai nuostoliai! Pažiūrėkite, dujas perka trečdaliu brangiau, negu rinkos kaina kainuoja. Ką jie daro, tie konservatoriai?! Tai jie galvoja, kad šitaip šmeiždami, kaltindami kitus nusiplaus savo kaltes prieš Lietuvą? Saulės baterijos. Savo draugams prikūrė saulės baterijų, 12 metų sudarė sutartį ir Lietuvos žmonės nežino, kad dabar visi elektros vartotojai moka už vieną kilovatvalandę po 1 litą 60! Žiūrėkite, kokios kainos! Ir jų vagysčių negalima išvardinti per dvi minutes! Ką daryti? Vogė, vogė, Lietuvą apiplėšinėjo, kol galų gale milijonas žmonių pabėgo iš Lietuvos.
Ir šiandien kaip tas buldogas užsikabinę už A. Skardžiaus kojų galvoja, vis tiek papjausime! Jūs Artūro nepapjausite! Jis ne toks, kaip M. Bastys ar kuris, kad išsigąstų jūsų! Jis tvirtas vyras. Jūs tai supraskite. Jūs geriau pažiūrėkite į save! Jūs visas laikas matote kito žmogaus krislą…
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). …o savo akyse rąsto nematote! Fariziejai! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Vieną šou jau čia girdėjome. Aš noriu pabrėžti, kad balsuosiu ne prieš A. Skardžių, kaip asmenį, bet prieš komisijos išvadas. Visi gyvenime mes turėjome ir pakilimų, ir nuopuolių, pralaimėjimų, ir kažkokių pergalių, bet šita būsima A. Skardžiaus išteisinimo pergalė komisijos verdikto dėka taps tarsi sveiko žmogaus dalyvavimas parolimpinėse žaidynėse ir ten iškovotas aukso medalis. Tebūnie! Aš tikrai esu užtikrintas, jeigu A. Skardžius šiuo metu būtų A. Kubiliaus koks nors giminaitis arba užtektų jam būti VRK nariu, kaip V. Semeška dabar nuo konservatorių, tai jo šitų duomenų, kuriuos tyrė komisija, būtų per akis. Blogiausiu atveju būtų surastas kažkoks neva suklastotas mokyklos direktoriaus parašas, gal jis už geografiją ne tą pažymį ten įsirašė, suklastojo. Svarbu tyrimo objektas, ir mes visiškai nematome čia vienodų proporcijų, kitaip sakant, A. Skardžiaus ir visų kitų, kurie yra tos tiriamosios komisijos objektai, yra visiškai skirtingos padėtys, nes dvigubi standartai čia yra visiškai nepaneigiami. Todėl negaliu balsuoti už komisijos išvadas.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, kadangi aš išsakiau ir vakar, ir šiandien jau kalbėdama už dėl balsavimo už 1 straipsnį, tai aš tik noriu pakviesti jus balsuojant vadovautis teisės viršenybės principu, o ne savo susiformavusia galbūt klaidinga nuomone.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveikinu pagaliau prabilus apie teisės viršenybės principą. Jau pastarąją savaitę to nematydavome, bet tikrai smagu girdėti, teikia vilties.
Aš esu nei prieš, nei už ką nors. Kalbėsiu tik apie darbo procesą ir procedūrą. Seimas sudarė šitą komisiją nustatyti A. Skardžiaus konstitucinę atsakomybę arba politinę atsakomybę. Bandė iš pradžių šį darbą komisija daryti, vertinti, aš vakar pakankamai ilgai apie tai kalbėjau iš tribūnos. Tačiau labai visi ėmėsi vertinti tai, kad prokuratūra neįžvelgia baudžiamosios atsakomybės A. Skardžiaus veiksmuose. Man visada atrodė, kad nepainiokime baudžiamosios atsakomybės su konstitucine Seimo nario atsakomybe. Mūsų komisija buvo sudaryta įvertinti ne nusikaltimus arba rasti ar neatrasti baudžiamąją atsakomybę, o konstitucinę atsakomybę. Ir štai, kai prokuratūra nepradeda tyrimo ir nemato baudžiamųjų nusikaltimų, baudžiamųjų veikų, tada mūsų komisija sako – viskas gerai su A. Skardžiumi. Čia, atrodo, ir buvo metodologinis susipainiojimas.
Aš noriu priminti gerbiamiems kolegoms. Kai Konstitucinis Teismas nustatė M. Basčio konstitucinę atsakomybę ir pasiūlė iš jo atimti Seimo nario mandatą, apie baudžiamąją atsakomybę nebuvo kalbama ir nėra kalbama. Kadangi tokių tyrimų Seime ir šiame Seime dar gali būti, geriau, kad jų nebūtų, bet gali būti, aš labai prašau visada visoms komisijoms ir visiems Seimo nariams nepainioti savo darbo pobūdžio. Jeigu yra reikalavimas nustatyti konstitucinę atsakomybę, tai negriebkime kozirių, argumentų iš baudžiamųjų tyrimų, kuriuos vykdo prokuratūra. Mes turėjome apsiriboti konstitucinės atsakomybės tyrimu. Aš, jau kaip ir sakiau, susilaikysiu dėl šitų išvadų.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes taip lengva ranka pradėjome žarstytis įvairiomis apkaltomis, įstatymais vieni kitiems, galbūt šiuo atveju vedini asmeninių nuoskaudų ar nuotaikų, ar myliu, nemyliu. Nežinau, kokios giluminės priežastys čia yra. Tačiau aš buvau komisijos nariu. Mes tikrai išklausėme daugybę žmonių, pareigūnų, verslo atstovų ir t. t. Na, neįžvelgėme. Specialiosios tarnybos taip pat, prokuratūra nusikaltimų neįžvelgė. Tai tas mūsų sprendimas turi eiti į Konstitucinį Teismą. Žinant Konstitucinio Teismo praktiką, aš netikiu ir tikrai jie nepripažins, kad buvo šiukščiai pažeista Konstitucija ar sulaužė priesaiką. Nusikaltimų nėra. Aš manau, galbūt baikime tuos kivirčus ir baikime sesiją truputį ramesne nuotaika ir geresniu tarpusavio supratimu, ir nėra tikrai, negalima, norint priskaldyti tų malkų, na, nėra iš ko, turi būti kažkokia priežastis, o dabar visiškai tokiais, sakau, asmeniniais motyvais paremti kaltinimai. Aš siūlau pritarti komisijos išvadai ir viskas, baigti tą procesą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, ypač Valstiečių frakcijos nariai, komisijos darbas nuo pat pradžių buvo sukonstruotas taip, kad įtakingas koalicijos partnerio frakcijos narys, anksčiau dirbęs Valstiečių liaudininkų frakcijoje, būtų pripažintas nekaltu. Tai viešai dar balandžio mėnesį pasakė R. Karbauskis, tuo aiškiai duodamas ženklą savo lojaliai vykdytojai, komisijos pirmininkei A. Širinskienei, kokio sprendimo jis tikisi. Opozicijos nariui A. Kubiliui pradėjus kelti pagrįstus, A. Skardžiui nepalankius klausimus, jis iš komisijos buvo pašalintas. Komisijos posėdžiai buvo uždari, nors tam ir nebuvo aiškių motyvų. Ar komisijos protokolai bus vieši, klausimas vis dar atviras. Tad vertinti komisijos darbą kaip teisėtą ir jos sprendimus kaip legitimius negalime.
Kolegos, kurgi dingo tas principingumas ir skaidrumas, kurį deklaravome eidami į rinkimus ir kuriuo pasitikėjo didžioji dalis Lietuvos rinkėjų? Prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, iš tiesų nemalonu stebėti tai, kas vyksta, nes apkalta – tai ypatinga konstitucinė procedūra. Vakarų demokratijose ji taikoma išskirtiniais atvejais, ten gerbiama tautos valia ir tautos suteiktas mandatas. Lietuva tampa apkaltų rekordininke. Kaip – sunku paaiškinti.
Aš manau, kad apkalta kai kurių Seimo narių nėra gerbiama ir naudojama kaip politinės kovos instrumentas. Kolega A. Skardžius kažką pasakė, ką jis žinojo apie kai kuriuos konservatorių lyderius, ir konservatoriai iš karto griebėsi apkaltos kaip tam tikro instrumento, kerštauja, nori susidoroti su žmogumi, kuris galbūt pasakė tiesą ar netiesą, bet pagal reakciją atrodo, kad pasakė tiesą. Aš kviesčiau visus kolegas vertinti apkaltą kaip ypatingą konstitucinę procedūrą. Pasakymas, kad tai yra politinė atsakomybė, netikslus, tai yra konstitucinė atsakomybė, o kadangi komisija nustatė, kad apkaltai pagrindo nėra, aš palaikau tą komisijos sprendimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narė R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikiuosi, kad J. Bernatonis tą pačią kalbą pakartos, kai svarstysime V. Semeškos reikalą.
Šios dienos yra didžiausia gėda Lietuvos seimų istorijoje. P. Gražulis ir A. Širinskienė tapo mūsų parlamentarizmo veidu. Man šiandien buvo atgrasu skaityti ponios A. Širinskienės laišką apie reputacijos, sąžiningumo bei padorumo standartus. Parašęs žmogus – padaręs viską, kad nebūtų tiriama, kaip tūkstančiai hektarų žemės atsidūrė vieno žmogaus rankose, kodėl Kremliaus kontroliuojamas „Rostselmash“ 2013 metais suteikė teisę Valstiečių partijos pirmininko valdomam koncernui pardavinėti kombainus ir traktorius, kaip rusiškos trąšos apeina Europos Sąjungos muitus. Apie sąžinę ir padorumą rašo žmogus, kuris be jokio sąžinės graužimo ir rūpesčio savo reputacija išplovė A. Skardžių – žmogų, kuris nuosekliai gynė „Gazpromo“ interesus, juodindamas investuotojus iš Norvegijos ir galimai už tai gaudamas atlygį.
Įsiklausykite, ką mums vakar pasakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas. Jis paneigė A. Širinskienės paskleistą netiesą apie tyrimą ir apie A. Skardžių. Pasitraukti turi ne V. Semeška, atleidžiamas be jokio teisinio pagrindo, o A. Širinskienė dėl Seimo reputacijos menkinimo bei žemiausių padorumo standartų išplaunant „Gazpromo“ įtakos agentus. R. Karbauskis, nuo apkaltos išsaugojęs „Rosatomo“ agentą M. Bastį, šiandien išplauna „Gazpromo“ agentą. Tai ir yra įtaka mūsų politinei sistemai, apie kurią perspėjo dvi Lietuvos žvalgybos.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl viso nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 67, prieš – 33, susilaikė 13 Seimo narių. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2358) priimtas. (Gongas)
13.25 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2323, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2324 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7a ir 1-7b klausimai – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2323 ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2324. Pranešėjas – Seimo narys R. Karbauskis. Pateikimas. (Balsai salėje) Pakviečiau pranešėją, atsiprašau.
Dėl vedimo tvarkos – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, buvo padaryta šito klausimo pertrauka. Bet aš matau, kad jos turbūt ne visiems buvo gana. Jeigu kas nors prašytų po manęs pertraukos, tai aš prašau frakcijos vardu pusės valandos pertraukos. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame. Balsuojame dėl pasiūlymo pusės valandos pertraukos frakcijos vardu.
Balsavo 101 Seimo narys: už pertrauką balsavo 63, prieš – 26, susilaikė 10. Pusės valandos pertrauka. I. Šimonytė – replika po balsavimo.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už suteiktą žodį. Man atrodo, kad jau greitai Seime reikės tikrintis ne tik blaivumą atskiriems Seimo nariams, bet ir akis posėdžio pirmininkams. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-19 klausimas. Replika po balsavimo – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš tiesiog turiu atsiprašyti turbūt jūsų, kaip inteligentiško žmogaus, kai aš atsistojau ir paprašiau žodžio dėl vedimo tvarkos, jūs aiškiai matėte, deja, jūs man žodžio nesuteikėte. Manau, kad tai yra neetiškas elgesys, kuris yra ir Statuto pažeidimas. Labai atsiprašau, bet, man atrodo, taip Seimo Pirmininkui elgtis nedera.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš truputį ilgiau dirbu negu jūs šitame Seime. Aš prisimenu ponią L. Graužinienę, jūs jau darotės panašus į ją, kai ji atėjo pirmininkauti dėl to, kad ponas E. Gentvilas buvo per daug taktiškas. Tai L. Graužinienė tik kurį laiką šitaip elgėsi.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Seimo nariai, aš tikrai nežinau, kas čia darosi Seimo salėje su konservatoriais, tai jie išeina, tai jie grįžta, tai jie nebalsuoja, tai balsuoja. Greičiausiai tikrai reikia jiems įtaisyti alkotesterį, o gal jie ir kanapių paragavę, nežinau. Tikrai, kodėl jie tokie nestabilūs šiandien, tikrai reikėtų juos patikrinti. (Balsai salėje) Ir ne tik tai! (Balsai salėje) Ir ne tik tai tas, jau man trečias konservatorius grasina, kad susidoros! Šiandien priėjo ir pats konservatorių pirmininkas G. Landsbergis, sakė, susidoros, suorganizuos apkaltą. Tikrai jie kažko yra prisivalgę.
PIRMININKAS. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kad nekiltų abejonių, ką aš pasakiau Petrui, aš pasakau dar kartą. Petrai, kai tu išdavei balsavimą dėl šeimos, pademonstravai savo požiūrį į šeimą, pademonstravai į gyvybę. Esi tiesiog nevertas moraliniais klausimais ką nors kalbėti apie ką nors. Tiesiog tu išdavei savo visus principus.
13.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu Viliumi Semeška“ projektas Nr. XIIIP-2376 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-19 klausimas. Nutraukiu visas diskusijas. Seimo nutarimo „Dėl nepasitikėjimo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu Viliumi Semeška“ projektas Nr. XIIIP-2376. Priėmimas. Motyvai. Motyvai už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Išties nesiruošiau kalbėti, bet prisiminiau vakarykštę istoriją, kaip elgėsi gerbiamasis Vilius šioje salėje, ir kilo keletas klausimų. Pirmiausia tai kolegoms konservatoriams, prisimenant istoriją, kaip jis buvo paskirtas, kiek buvo batalijų, kiek laiko praėjo, specialiai buvo perkeliamas į rinkimus. Toks vaizdas, kad tai yra paskutinis neįdarbintas konservatorius mažų mažiausiai. Pagal tai, kaip jis elgiasi šioje salėje, tie neetiški, įžeidžiantys pasisakymai, menkinantys ne tik jo paties asmenį, bet ir kitus, ypač muzikantus, baigusius muzikos mokyklą, kurių būtent konservatorių gretose yra labai daug, panašu, taip pat reikėtų pasitikrinti, ar jie yra baigę vidurinį išsilavinimą pagal savo elgesį, nes elgiasi tikrai kaip neišsilavinę asmenys.
Kolegos, tikrai kviečiu neminėti dešimties Dievo įsakymų, nes net ir vienas klebonas man paskambinęs pasakė, kad tikrai dalis krikščioniškai demokratiškų žmonių elgiasi padoriai, bet ta nekrikščioniškai liberali frakcijos dalis elgiasi tikrai nepadoriai, ir prašo kultūros iš jūsų ir elgtis etiškai.
O jeigu kalbėtume apie kolegą V. Semešką, galbūt būtų etiška iš jūsų pusės, kad jis pats atsistatydintų ir surastumėte kitą kandidatą į VRK. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, taip, kaip Kęstutis dabar pradėjo vertinti V. Semeškos atsakomybę pagal jo vakarykštį poelgį, aš noriu priminti, kad jūsų frakcijos kolegė A. Širinskienė ir kiti pasirašiusieji inkriminuoja V. Semeškai visiškai kitus dalykus. Todėl aš vakarykščio jo elgesio nevertinsiu, o vertinsiu tą procesą, kuris yra pradėtas. Nežinau, ar jums teko girdėti tokį rašytoją E. M. Remarką, ar teko skaityti „Juodąjį obeliską“? Ten daug dalykų yra parašyta, kuriuos aš įžvelgiu ir dabar. Aš manau, kad tai yra susidorojimas su valstybei dirbančiu žmogumi, kuriam aš asmeniškai neturiu jokių sentimentų. Apie tai aš irgi kalbėjau iš tribūnos. Asmeniškai neturiu jokių sentimentų. Tačiau, gerbiamieji, parlamentas yra teisinė institucija. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat yra teisinė valstybės institucija, kuri vertina mūsų veiksmus labai dažnu atveju. Ir štai šiuo atveju aš įžvelgiu, kad ponas V. Semeška, dirbdamas vienoje institucijoje, kuri gali vertinti mūsų, politikų, veiksmus, buvo neatsargus. Ir tai, kas dabar vyksta, šitą procesą, siūlymą atleisti iš pareigų V. Semešką, aš vertinu kaip keršto akciją už tą jo poziciją, teisingą ar neteisingą, nežinau, tačiau principingą, nuoseklią poziciją, kurią jis nuolat išsako. Žinant, kad ponas V. Semeška Vyriausiojoje rinkimų komisijoje yra atsakingas už du tyrimus, abu jie susiję su valdančiaisiais valstiečiais: vienas yra „Naisių vasaros“ serialo tyrimas 3 mln. eurų vertės, tautiniai kostiumai – 0,5 mln. eurų vertės, man panašu, kad poną V. Semešką reikia paleisti į atsargą, o tuos tyrimus dar užmarinuoti ir nutempti tolėliau. Todėl aš negaliu pritarti, gerbiamieji, šiems procesams.
PIRMININKAS. Laikas!
Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami (nors tas žodis visai čia netinka) valstiečiai, tai, ką jūs darote, kvepia labai blogais dalykais. Dž. Orvelas aprašė tai knygose „Gyvulių ūkis“ ir „1984-ieji“. Z. Vaigauskas, kurio neapkaltinsi meile konservatoriams, pasakė, kad tai yra kelias į diktatūrą. Jokia Vakarų valstybė to nesupras, Europos Žmogaus Teisių Teisme tai garantuotai Lietuvos pralaimėta byla. Konstitucinio Teismo teisėjai, profesūra… (Balsas salėje) Aš tik cituoju. (Balsas salėje) Gražuli, važiuok į Palangą, bet pasiimk prezervatyvų.
Gerbiamieji, aš noriu paaiškinti, kad tą kelią, kuriuo jūs patraukėte, ir Konstitucinio Teismo profesūra jau dabar preventyviai vertina kaip labai neigiamą. Mano kaip dėstytojo, buvusio universiteto profesoriaus, dekano požiūris į visokius diplomus, aukštąjį mokslą yra labai niekingas. Aš galiu pasakyti jums, kad profesorius L. Landau neturėtų būti profesoriumi vadinamas, jis buvo Nobelio premijos laureatas, jis neturėjo profesoriaus vardo. Kodėl? Nes neturėjo aukštojo mokslo diplomo. Jis neturėjo aukštojo mokslo diplomo Sovietų Sąjungoje, nes neturėjo ir atestato, bet jis fizikos srityje buvo Nobelio premijos laureatas. Paimkime dabar didžiausių, pačių didžiausių, pirmo trejetuko įmonių steigėjus ir pasaulį. Jūs suraskite bent vieną turintį išsilavinimą vadovą?
PIRMININKAS. Laikas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nesurasite. Jūs dabar čia kabinėjatės prie kažkokių procedūrų, kai universitetai pripažino, pripažino…
PIRMININKAS. Laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). …jo teisę mokytis ir jis turi visus diplomus.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų V. Semeškos istorija labiau primena ne įsimintinus E. M. Remarko kūrinius, bet Dž. Orvelo „Gyvulių ūkį“, nes tas traktavimas iš konservatorių pusės yra labai savotiškas ir primena tą situaciją, kai visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie tampa lygesni už juos. Šiuo atveju, jeigu aukštojo mokslo diplomui galima prilyginti Goetheʼs institute baigtus kursus, tai, ko gero, mes visi, kurie dirbame mokslinėje erdvėje, turime baigtų kursų ar Paryžiuje, ar Londone, vadinasi, tą galima prilyginti aukštojo mokslo diplomui, ir tada mes turime pabaigę ir Sorboną, ir Oksfordą, ir kitus turbūt. Šiuo atveju yra elementarus nesąžiningumas, ir aš vis dėlto siūlyčiau į tai atitinkamai žvelgti, nes negali kursai būti prilyginti aukštajam mokslui ir negali būti dvigubų standartų taikymo.
Akivaizdu, kad taip yra, todėl visus raginu balsuoti už ir būti principingiems šiuo atveju, nes taip sukčiauti, esant Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu, ir taip demagogiškai ir arogantiškai pateikti iš šios tribūnos mums visiems meluojant tuos dalykus yra elementariausiai neetiška. Yra pasiekta tam tikra riba, su kuria susitaikyti negalime.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš manau, kad mūsų visiškai skirtingas demokratijos ir Konstitucijos, ir įstatymų traktavimas. Tai yra akivaizdu. Koncerno partijai nepatinka mūsų siūlomas narys į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Jeigu kam nors kiltų abejonių, tai pirmiausia mes turėtume spręsti, ką deleguoti, su kokiu išsilavinimu, kaip deleguoti, kas tai turėtų būti. Dabar gi koncerno buldozeriu mėginama pervažiuoti per demokratijos principus – eliminuoti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos narį, kuris vykdo tyrimus jų pačių partijos atžvilgiu. Iš tikrųjų ne tai, kad ėjimas į kažkokį totalitarizmą, tai yra pats tikriausias totalitarizmas.
Ketvirtajame dešimtmetyje, ketvirtojo dešimtmečio viduryje, jau Hitleriui tapus reichskancleriu, dalis parlamentarų, tuo metu dar Reichstagas funkcionavo, jau buvo su uniformomis, plojo audringai savo gebelsams, tačiau dalis dar buvo neuniformuoti. Praėjo vos keleri metai – visi jau buvo uniformuoti. Aš siūlau jums dar kartą apsigalvoti, ir jeigu jūs čia galite šaipytis kiek norite, aš matau tą patenkintą M. Puidoko veidą, jūs išvis nesuprantate, kas yra demokratija, kas yra partinės sistemos vis dėlto įgaliojimai ir kas yra teisė. Aš ne tik kad kategoriškai nepritariu, bet vis dėlto siūlau niekam nedalyvauti jokiame slaptame balsavime.
PIRMININKAS. Laikas! Nuomonė už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, čia kažkas paminėjo, kad partija yra kažkokio agrokoncerno, bet partijos atstovai, kurie kalbėjo, tai Seimo pripažinta partija teroristine organizacija… Tikrai, manau, yra daug bruožų šitos organizacijos ir čia matyti, ir labai keista, kad parūpo šitai organizacijai Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, jų nuomonės, kai jie patys sutrypė Prezidentą R. Paksą ir šiandien negirdi nieko, tik patys save, ir nenori balsuoti dėl Konstitucijos pataisos. Jūs prisiminkite, gerbiamieji, J. Borisovui R. Juknevičienė davė už kokias sumas užsakymų? Kodėl jis gyveno Lietuvoje ir šiandien verslus vykdo? Už tai, kad jums pasitarnavo, jūs pasinaudojote J. Borisovu, kad atimtumėte mandatą iš R. Pakso, jūs esate pati veidmainiškiausia partija, sakau, jūs esate fariziejai – kitus matote, savęs nematote. Man atrodo, kas yra tikrai… Pažiūrėkite, kai buvo tvirtinimas, kodėl V. Semešką jūs norėjote prastumti, kai neturi jokios rinkimų patirties? Kuo jis taip jums nusipelnė? Neturite jau narių? Man atrodo, Seimo nariai, tikrai ne tik diplomas, yra daug daugiau problemų su ponu V. Semeška. Todėl balsuokime visi už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pasiklausius valdančios daugumos atrodo, kad jau reikia pradėti sudaryti sąrašą, kurie mūsų paskirti atstovai įtinka valdančiai daugumai ar neįtinka. Gal iš viso ištremkime į Sibirą, jeigu jums kažkas nepatinka, kaip kažkuris mūsų atstovas kažką sako ar nesako. Man, tiesą sakant, labai daug kas nepatinka, ką jūsų valdančiosios daugumos atstovai kartais kalba. Bet dėl to man neatrodo, kad jus reikėtų kažkur išsiųsti ar kažkur ištremti. Žmonės jus išrinko, žmonės jumis pasitikėjo, jūs galite deleguoti savo atstovus į Vyriausiąją rinkimų komisiją kaip ir kitos partijos. Lygiai tokią pačią teisę turi ir mūsų partija. Jeigu mes pasitikime V. Semeška, vadinasi, juo pasitiki ir tie žmonės, kurie išrinko mus.
Iš principo aš siūlyčiau įsiklausyti, ką pasakė buvęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas. Tokių bajerių nebūna niekur, net Rusijoje. Vienintelis žinomas atvejis apie tokius pasirinkimus opozicijos atstovų, kurie prižiūri jūsų veiklą, yra Baltarusijoje. Aš nežinau, ar tas valdymo modelis yra tas, kuriuo jūs norėtumėte sekti.
Kalbėdama apie pačią Vyriausiąją rinkimų komisiją ir jos autoritetą, aš tik noriu priminti ir Seimo Pirmininkui, ką jis kalbėjo tapdamas Seimo Pirmininku, kad reikia sugrąžinti Seimui prestižą. Apie kokį prestižą mes iš viso šiandien kalbame? Tai yra dugnų dugnas. Vyriausioji rinkimų komisija išsibarsto, teisininkai nebedeleguoja savo atstovų. Tie, kurie ten buvo, iš ten išeina dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės ir dėl to, kaip ją traktuojate, kaip jūs leidžiate jai daryti veiksmus ir šmeižti mūsų atstovus. Kas dabar iš viso, net ir iš teisininkų, ne tik iš partijos atstovų, norės ateiti? Aš labai abejoju, ar apskritai tokių žmonių atsiras.
Kalbant apie tai matyti, kad šitas klausimas yra raktinis jums dėl tam tikrų tyrimų, kurie yra ten daromi. Matome, kad netgi užsienio reikalų ministras šiandien pasirodė, o pasirodo jis mažiau negu 10 % balsavimų. Bet šiandien turbūt yra tas balsavimas, kuris yra pats svarbiausias per visą sesiją.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Gerbiami kolegos, pagal Statuto 218 straipsnį yra Teisės departamento pataisytas nutarimo pavadinimas, ir mes pagal tokį pavadinimą turime pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Ar galime? Dėl Seimo nutarimo „Dėl Viliaus Semeškos atleidimo iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigų dėl nepasitikėjimo“ projekto Nr. XIIIP-2376. Priėmimas. Dėl to priėmimo mes balsuosime slaptai.
Pasitvirtiname balsų skaičiavimo grupę: P. Gražulis, R. Juška, Č. Olševskis, A. Sysas, G. Skaistė, A. Skardžius, L. Staniuvienė, O. Valiukevičiūtė.
Skelbiu 20 minučių balsavimo pertrauką.
Tikslus laikas būtų nuo be penkiolikos iki 14 val. 5 min. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kadangi A. Syso šiuo metu nėra salėje, gal R. Popovienė galėtų pavaduoti jį komisijoje?
PIRMININKAS. R. Popovienė vietoj A. Syso.
Pertrauka
14.05 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2323, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 3 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2324 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Į tribūną kviečiu A. Širinskienę, kuri mums pristatys Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2323, kartu ir lydimąjį. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti iš karto du teisės aktų projektus, kurie padarytų pakeitimus tiek vietos savivaldos, tiek Europos Parlamento rinkimų. Mes puikiai visi atsimename, neseniai buvo pristatytos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados, kuriose buvo atskleista daug atvejų, fiksuota sisteminė politinė korupcija. Manau, kad, esant tokiai korupcinei situacijai, tikrai yra tikslinga tobulinti tiek Europos Parlamento, tiek savivaldybių rinkimus reglamentuojančius teisės aktus. Dėl to kartu su grupe kolegų registravome pasiūlymus, siūlydami, kad į Europos Parlamentą ir savivaldybių tarybas negalėtų būti renkami asmenys, kurie yra teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir patraukti į baudžiamąją atsakomybę už dvi grupes nusikalstamų veikų, t. y. už nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir už nusikaltimus finansų sistemai, jeigu po teismo nuosprendžio įsigaliojimo nepraėjo 10 metų. Tie asmenys, kurie yra nuteisti 10 metų, iš esmės įgytų tam tikrą, galima būtų sakyti, atvėsimo laikotarpį, per kurį galėtų įtikinti visuomenę, kad jų veiksmai tikrai yra pasikeitę ir jie daugiau nėra linkę nusikalsti, ypač tokiais nusikaltimais, kurie yra susiję su valstybės tarnyba ar viešaisiais interesais. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už puikų pristatymą. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Agne Širinskiene, kam būtų taikoma iš žinomų politikų? Ar G. Paluckui taikoma, ar V. Uspaskichui taikoma? Kam dar? Gal aš čia ne visus teistus žinau? Gal galėtumėte paminėti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų prieš registruodama ir pasirašydama šią teisėkūros iniciatyvą aš nenaršiau po politikų biografijas ir tikrai nesidomėjau, už kokias veikas jie yra teisti. Tačiau tenka pripažinti, kad, be abejo, tie asmenys, kurie yra padarę veikas, patenkančias į skyrius „Nusikaltimai valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ar finansams“ – taip, be abejo, tie asmenys patenka.
Be abejo, būtų galima diskutuoti ir apie tai, ar tas veikų sąrašas nebūtų plėstinas. Bet tai, matyt, jau padarys komitetai tolesnėse diskusijose.
PIRMININKAS. Kitas klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš turiu du klausimus. Vienas, ar galiotų įstatymas į priekį tiems, kurie bus nuteisti už tokias veikas po įstatymo įsigaliojimo? Ar šis įstatymas galios ir atgal tiems, kurie jau yra anksčiau tokius sprendimus patyrę?
Antras klausimas. Kaip rašo mūsų Teisės departamentas, tokie apribojimai negaliotų Seimo nariui, bet galiotų savivaldoje. Atrodo, būtų skirtingi reikalavimai žmonėms, kurie kandidatuoja rinkimuose – į aukštesnę pakopą, į Seimą, kandidatuojant negalioja, o į savivaldybę galioja. Kaip jums tai atrodo?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog tikrai iniciatorių ketinimas ir buvo registruoti trijų įstatymų pakeitimo pasiūlymus, Seimo rinkimų taip pat, tačiau Teisės departamentas ten išreiškė abejones dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas šiuo metu ten yra padaręs pertrauką. Kaip žinote, pagal Statutą mes turime apsvarstyti. Manau, kad savo išvadą pateiksime kitoje sesijoje.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiamoji įstatymo projekto iniciatore, norėjau paklausti jūsų labiau socialinio klausimo. Šiandien kandidatuojant į savivaldą prie kandidatų, kurie yra teisti, jau skliausteliuose būna parašyta, kad kandidatas teistas, ir rinkėjas privalo būti informuotas apie tokį. Kodėl mes norime nuspręsti už rinkėją, ką jis gali rinkti savivaldos, vietos bendruomenių atstovu, ir kodėl mes manome, kad įstatymu mes turime uždrausti rinkėjui tą spektrą atleisti? Aš klausiu todėl, kad iš esmės bausmės principas yra toks: kad žmogus atidirba, apgailestauja ir pasitaiso, bent pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas. Kodėl mes dar dešimt metų karantinuojame tokį atstovą, užuot leidę pačiam rinkėjui apsispręsti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manyčiau, kad reikėtų žiūrėti ne tik į negatyviąją, bet ir pozityviąją pusę. Iš tiesų rinkėjas per tų dešimties metų laikotarpį įgyja galimybę įsitikinti, ar tas asmuo, kuris yra teistas už tikrai nusikalstamas veikas, kurios yra susijusios su valstybės tarnyba, pasikeitė, ar neturi polinkio nusikalsti pakartotinai.
PIRMININKAS. Klausia V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Miela kolege, nepykite, bet aš truputėlį suabejosiu, nes pagal teisinę sistemą, manau, jūs pakankamai gerai žinote, dukart už tą patį nėra baudžiama. Jeigu žmogus jau yra nuteistas, jam pritaikytos vienokios ar kitokios sankcijos, jis tą bausmę atliko ar sumokėjo piniginę baudą, ar dar kas nors atsitiko, neteko galimybės turėti darbą pagal pareigas ir t. t., tai jau sykį jis yra nubaustas, mes norėtume pasiūlyti jį dar kartą bausti. Aš suprantu, kad mes fantazuojame, ir gali būti prigalvota draudimų labai daug įvairių, bet šiuo atveju ar jūs nemanytumėte, kad jeigu atsiras institucijų ar judėjimų, ar piliečių, kurie kreipsis į Žmogaus Teisių Teismą, jie gali laimėti? Jums taip neatrodytų?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik priminsiu, kad Žmogaus Teisių Teisme mes turėjome Prezidento R. Pakso bylą, ir, kaip suprantate, apkaltos atveju taip pat buvo pripažinta, kad terminuotas apribojimas galimybės kandidatuoti nepažeistų. Pažeidžia nuolatinis apribojimas galimybės kandidatuoti. Ten mes turėjome, žinoma, apkaltos situaciją, tačiau manyčiau, kad vis dėlto žmogaus teisių prasme Žmogaus Teisių Teismas, tikėtina, būtų nuoseklus ir tokio terminuoto apribojimo, mano manymu, greičiausiai netraktuotų kaip Žmogaus teisių konvencijos pažeidimo.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, iš tiesų daugelis jau paklausė norimą užduoti klausimą, bet aš norėčiau dar pasitikslinti, ko klausė kolega J. Olekas. Ar iš tiesų, jeigu būtų priimtas šis parengtas teisės aktas, įsigaliotų būtent nuo tos datos, kada bus priimta, ar bus taikoma ir ankstesniems priimtiems sprendimams? Antra dalis būtų. Kodėl būtent dešimt metų? Ir trečia dalis. Jūs pabrėžėte, kad Seimo rinkimams… tai yra neva prieštarauja Konstitucijai. Tai ką, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimams negalioja Konstitucija, nėra prieštaravimo?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog savivaldos, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus Konstitucija reguliuoja skirtingai. Vienų sąlygos iš jų yra apibrėžtos Konstitucijoje, kas gali būti, kas negali būti Seimo nariu, dėl kitų rinkimų mes Konstitucijoje neturime imperatyvių normų. Dėl tos priežasties Teisės departamentas ir parašė skirtingas išvadas tiek dėl Europos Parlamento, tiek dėl savivaldybių rinkimų ir skirtingos išvados yra parašytos dėl Seimo rinkimų. Komitete mes dabar dėl to diskutuojame. Jūs puikiai žinote, kad baudžiamasis įstatymas atgal negalioja, nebent jo pakeitimas pagerina situaciją. Šiuo atveju, be abejo, tiems asmenims, kurių rinkimai jau yra įvykę, tai yra ar Seimo nariams, kurie yra išrinkti, jeigu tokių yra, aš nežinau, ar savivaldybių tarybų nariams, ar Europos Parlamento nariams, kurie yra dabar išrinkti, be abejo, kad ta sąlyga galios ne dabar, bet nuo kitų atitinkamos srities rinkimų.
PIRMININKAS. Klausia M. Mackevičius.
M. MACKEVIČ (LLRA-KŠSF). Mano klausimas lyg ir jau paklaustas, bet vis dėlto atsakymą nelabai supratau. Europos Žmogaus Teisių Teismas vis dėlto yra pasisakęs, kad lyg ir negalima drausti žmogui dalyvauti rinkimuose. Atsakymo aš nelabai supratau, kodėl turi būti kitaip.
Kitas klausimas. Ar yra kažkokia metodika, kur po 10 metų jau žmogus gali? Kodėl ne 12, ne 9, ne 20?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog sąlyginai buvo pasirinktas toks terminas 10 metų laikotarpis. Aš manau, tikrai yra visos galimybės diskutuojant toliau komitetuose priimti kitokį sprendimą mažinant ar didinant terminą. Už didinimą tikrai asmeniškai nepasisakyčiau, nes iš tiesų 10 metų jau yra daugiau kaip kelios kadencijos. Tai manyčiau, būtų neproporcinga taikyti tolesnį tokį apribojimą.
O dėl jūsų pirmos klausimo dalies gal galėtumėte priminti, ten dėl Žmogaus Teisių Teismo tiesiog…
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū. Atsisakau klausimo, nes kolega Valentinas uždavė tą patį klausimą.
PIRMININKAS. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiama pranešėja, šiaip aš įpratęs, jūs manęs nestebinate. Jūsų stilius geras ir aiškus, bet šį kartą iš tikrųjų kyla nuostaba, kai jūs, norėdama dabar būsimiems politikams ar esantiems įjungti tokią šviesos lempą ir parodyti rinkėjams, kokie jie yra iš tiesų, prieš gal gerą savaitę balsavote prieš mano siūlymą įtraukti į kandidatų anketas žinias apie pažeidimus, kuriuos nustatė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Mano klausimas, kodėl jūs elgiatės taip dvejopai? Ar jūs, nežinau, norėjote… Aš tada pristačiau ir balsavau, ir norėjau, kad ir A. Kubilius, kuris yra kažkada pažeidęs, būtų savo anketoje nurodęs, ką jis padarė. Kodėl jūs taip pasielgėte – priešingai, o šiandien kalbate kita kryptimi? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Manyčiau, kad teisėje galioja toks universalus principas kaip proporcingumas. Ir kai mes turime baudžiamąją atsakomybę, mes turime asmens pasikėsinimą į labiausiai saugomus visuomenės gėrius. Manyčiau, kad baudžiamosios atsakomybės prasme tie asmenys, kurie yra padarę veikas, aš manau, tikrai yra proporcinga. Netgi mes siūlome ne dėl visų veikų taikyti apribojimus, bet dėl tų veikų, kurios ypač pasikėsina į asmens santykius su valstybe, kaip nusikaltimai valstybės tarnybai, kaip korupciniai nusikaltimai. o kai mes turime vis dėlto etikos pažeidimus, tai jie tikrai negali būti prilyginami baudžiamajai atsakomybei. Mano galva, etikos pažeidimų nurodymas vargu ar būtų proporcinga priemonė kalbant šiuo atveju.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Vis dėlto norėčiau iki galo išsiaiškinti. Aš suprantu, kad išskiriama tam tikra nusikaltimų rūšis, bet nusikaltimai prieš žmogų ne mažiau pavojingi. Mano galva, galiojanti norma, neleidžianti nebaigusiems atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį būti išrinktam, yra žymiai protingesnė, nes neskirsto pagal nusikaltimų rūšis. Juk tie žmonės, kurie daro kokius nors seksualinius nusikaltimus, mano galva, irgi pavojingi visuomenei, jie yra izoliuojami, jie turi nuosprendžius, kartais gana švelnius. Bet vis dėlto paaiškinkite tą skirstymą pagal tas nusikaltimų rūšis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, ypač dėl seksualinių nusikaltimų ar įvairių me too situacijų Seime aš tikrai būčiau linkusi pritarti, bet neironizuojant, mano manymu, tą sąrašą tikrai būtų galima plėsti. Yra kitų sunkių nusikalstamų veikų, kaip terorizmas, genocidas. Aš tikrai manau, kad mes galime vėliau kartu dirbdami ir įsigilindami, diskutuodami tą sąrašą išplėsti.
PIRMININKAS. Taip, klausti daugiau niekas nebegali. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mielieji kolegos, tiesą pasakysiu, aš šiek tiek nustebęs, man tai panašu į tam tikrą veidmainystę. Visai neseniai V. Bako vadovaujamas komitetas nustatė politinės korupcijos lygį Lietuvoje. Kalbėjome apie tai, kad reikia imtis įstatyminių priemonių kovai su politine korupcija. Kai kalbėjome apie situaciją, apie pasekmes, visi kaip ir sutarėme, vienbalsiai balsavome, o kai dabar bandome šalinti korupcijos priežastis tam tikrais įstatymais, tai jau tuomet visi pradeda domėtis, o kaip mano kolega, ar nebus jam apribota, kitam, kai kas laukia dar būsimų teismų sprendimų, ir iš tiesų man atrodo gana keistai.
Mes visi puikiai suprantame, kad tai yra laikinos priemonės. Kai atitinkama komisija nustatys, kad mes įveikėme politinę korupciją, jų bus galima netaikyti, tačiau tokių laikinų ribojimų taikymas yra tam tikra prasme ir prevencinė priemonė, ir perspėjimas kitiems politikams, kad neužsiimtų tam tikrais korupciniais ryšiais, sandėriais.
Be to, aš noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad korumpuoti politikai turi daug geresnes sąlygas dalyvauti rinkimuose – jiems nereikia rūpintis valstybiniu finansavimu, jie turi jau gautą finansavimą. Todėl aš į tai žiūriu kaip į laikiną priemonę, manau, kad mes negalime atidaryti žalios gatvės korumpuotiems politikams nei į Seimą, nei į savivaldybę, nei į Europos Parlamentą. Manyčiau, kad tam tikros nuostatos turėtų būti ir dėl skiriamų politikų…
PIRMININKAS. Laikas.
J. BERNATONIS (LSDDF). …Vyriausybės narių.
PIRMININKAS. Nuomonės prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Buvęs teisingumo ministras kalba apie laikinus ribojimus. Noriu pasakyti, kad čia neskamba, kad tai laikinasis įstatymas ar laikinieji įstatymai.
Kitas dalykas – akivaizdžiai įtvirtinamas dvigubo baudimo principas, kai jau žmogus yra nubaustas, per šitą liniją leidžiama bausti arba sankcionuojama, ir, kaip kolega Simonas minėjo, rinkėjai kartais renka ir teistus asmenis, kai tie asmenys tai deklaruoja.
Trečias dalykas. Ponia A. Širinskienė bent du kartus pasakė, kad gali būti plečiamas. Dabar kiek gali būti plečiamos veikos, dėl kurių negalima dalyvauti rinkimuose, ir į kurią pusę? Noriu pasakyti, kad Rusijoje nukreipta į vieną pusę. Pavyzdžiui, į tokią: jeigu organizuoji mitingus prieš valdžią, netenki teisės dalyvauti rinkimuose. A. Navalno atvejis turbūt daug kam žinomas, tad aš nežinau, į kurią pusę ir iki kurios ribos jūs, valdantieji, planuojate numatyti šituos dalykus.
O šiaip dar iš esmės ir dėl esmės. Šios sesijos darbų programoje numatyti 598 įstatymų projektai, ir čia, ponia Baškiene, aš vis stebiu besikeičiančią statistiką, noriu dabartinę apytiksliai pasakyti. Taigi, net 80 projektų nespėta pateikti, nors šiandien sesijos paskutinė diena. Tačiau pateikta 60 naujų projektų, kurių nebuvo sesijos darbų programoje. Šitų projektų taip pat nebuvo, jie registruoti tik šių metų birželio 15 dieną. Tai štai jūs, valdantieji, gaunate Teisės departamento išvadas, kišate į darbotvarkę ir prastumiate. Noriu dar kartą pasakyti: Liberalų sąjūdžio opozicinės darbotvarkės klausimai, kurie buvo sesijos darbų programoje, taip ir nebuvo pateikti ir pristatyti. Jūs, valdantieji, ką norite, tą darote su sesijos darbų programa ir su opozicija.
PIRMININKAS. Laikas!
Dėkoju. Motyvai visi išsakyti. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame dėl abiejų projektų.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 61, prieš – 21, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo.
Žiūriu į Seimo Pirmininką. Ar siūlote ypatingą skubą? (Balsas salėje) Siūlo. Grįšime prie šio klausimo. Bendru sutarimu galime pritarti? Balsuojame dėl ypatingos skubos. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikykite.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 60, prieš – 23, susilaikė 23. Ypatingai skubai pritarta. Prie šio klausimo grįšime po trijų valandų.
14.26 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2096(2)ES (priėmimas)
Toliau kitas klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2096(2)ES.
Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra nauja 1 straipsnio redakcija, nuo 1 iki 35. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo narių pasiūlymų. J. Sabatausko nematau. Kas galėtų ateiti į tribūną pristatyti komiteto nuomonę? Agne Širinskiene, gal galėtumėte Asmens duomenų?.. Čia įstatymo įsigaliojimas. Prašom pristatyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš čia turiu tik… Buvo gautas vienas Teisės departamento pasiūlymas dėl įstatymo įsigaliojimo – nukelti iš liepos 9 dienos į liepos 16 dieną. Komitetas tam pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Dėl pataisų išsakyti nuomonę už užsirašė J. Bernatonis… Gerai. Ar galime svarstyti? Ar yra salėje 29 palaikantys? Bendru sutarimu. Matau, yra. J. Bernatonis – nuomonė už.
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš norėčiau šiam įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime siūlomai pataisai pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso projekto ar kas nors užsirašė? Tuoj pažiūrėsime. Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 99, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2096(2) priimtas. (Gongas)
Kitas klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-2097. Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Pirmininke, kiek aš žinau, yra slapto balsavimo rezultatai. Gal būtų galima supažindinti?
30 val.
14.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viliaus Semeškos atleidimo iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigų dėl nepasitikėjimo“ projektas Nr. XIIIP-2376 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Pirmiausia norėčiau paviešinti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Viliaus Semeškos atleidimo iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigų dėl nepasitikėjimo“ projekto Nr. XIIIP-2376 priėmimo.
Iš viso buvo išduota biuletenių – 75, rasta urnoje – 75, galiojančių – 35… 73, negaliojančių – 2; už – 64, prieš – 4, susilaikė 5. Nutarimas nepriimtas.
Tęsiame posėdį. Kaip minėjau… Replika dar – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, aš norėčiau, kad būtų daromos išvados. Mes sugaišome, užuot rimtus įstatymus priėmę, šitam dalykui keletą valandų per dvi dienas ir ką turime? Nieko neturime. Galvokite, valdantieji, ką jūs darote? Apsijuokiate patys, prikišate, priskaldote malkų. Žmogus iškviečia iš keršto, suprantu, policiją į Seimą. (Juokas) Patys prisidirbote.
14.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 79, 479, 480, 589 straipsnių pakeitimo ir 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2097(2) (sujungti Nr. XIIIP-1926 ir Nr. XIIIP-2097) (priėmimas)
PIRMININKAS. Dėkojame. Kaip minėjau, kitas klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 79, 479, 480, 589 straipsnių pakeitimo ir 82 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2097(2). A. Širinskienę kviečiu į tribūną. Einame pastraipsniui.
1 straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ne, yra, atsiprašau. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, ir komiteto nuomonė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritaria iš dalies ir siūlo savo formuluotę tiesiog įvardinant nusikalstamų veikų – daugiskaita.
PIRMININKAS. Ar galime komiteto nuomonei pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Yra kitas siūlymas taip pat Teisės departamento dėl to paties straipsnio.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiam siūlymui komitetas nepritarė sakydamas, kad Teisės departamento pastaba buvo pateikta ir dėl Vyriausybės projekto, o tuo tarpu Administracinių nusižengimų kodekso 479 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys turėtų būti diferencijuotinos pagal pavojingumo pobūdį.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
4 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes jam pritarėme, jis iš tiesų yra redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš dar 4 straipsnį praleidau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, aš dėl jo ir pasisakiau.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū. Pritarta. Ir dėl 5 straipsnio jūs ką tik pristatėte. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Tada visam 5 straipsniui galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
6 straipsnis. Nėra jokių siūlymų, galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
7 straipsnis. Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes pritarėme iš dalies ir atlikome tas korekcijas, kurių buvo prašoma.
PIRMININKAS. Galime pritarti 7 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento siūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, ten buvo siūlymas, mes jam nepritarėme ir nurodėme, kad speciali įsigaliojimo data yra numatyta derinant šio projekto nuostatas su Kibernetinio saugumo įstatymo projektu, kurį jau esame priėmę.
PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Paskutinis siūlymas Seimo narių, bet kadangi mes dėl jo jau balsavome, tai galime pritarti taip pat.
Dėl viso 8 straipsnio bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Motyvai dėl viso. Užsirašė nuomonę už S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, eina svarbus įstatymas, dėl ko susvyravo net Amerikos prezidento postas. Kalbu apie Asmens duomenų apsaugos reglamentą, kurį Europa įsidiegė, tuo tarpu Amerikoje diskusija vyksta, ar toks reglamentas būtų išgelbėjęs objektyvius ir nepaperkamus rinkimus, kaip tai darė Rusija per feisbuką ir kitas platformas. Feisbuko vadovas ne kartą ėjo į Kongresą, važiavo į Didžiąją Britaniją, į Europos Komisiją teisintis, kaip tvarkomi dokumentai.
Dabar pažiūrėkime į savo daržą. Ne per seniausiai Darbo birža atskleidė daugumos žmonių asmens kodus ir jie buvo viešai prieinami. Kaip mes, valstybinės institucijos, reagavome, ar baudas kas nors gavo, ar negavo, kaip buvo pasinaudota ir kas galėjo pikta valia pasinaudoti šiais duomenimis, atsakymo neturime.
Einame toliau. Švedija. Švedijoje prieš tris mėnesius susvyravo visa vyriausybė, nes Švedijos automobilių registracijos duomenys nutekėjo iki Čekijos ir švedų asmenų, piliečių duomenys buvo prieinami čekų programuotojams, nors jie neturėjo licencijos. Atsakingos valstybės į savo piliečių apsaugą žiūri labai rimtai.
O pažiūrėkime, kaip mes įgyvendinome šitą direktyvą. 2016 m. liepos mėnesį priimta Europos Sąjungos direktyva. Ją turėjome įgyvendinti per dvejus metus, t. y. šių metų gegužės 25 dieną. Jūsų deleguota teisingumo ministrė neatnešė, kitas atnešė jau po reglamento įsigaliojimo. Privačios įmonės visoje Lietuvoje leido šimtus tūkstančius eurų, kiekvienas, naujai apsilankęs interneto svetainėje ar kitur, gavo žinutę apie tai.
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Šitas reglamento įgyvendinimo vėlavimas yra nusikalstamas, nes jis tiesiog rodo valstybės požiūrį, kad asmens duomenys yra nesaugomi, ir mes rizikuojame dideliais dalykais, ypač yra politinė rizika.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Kolegos, aš nemanau, kad reikia išrasti Ameriką, kaip Simonas ką tik kalbėjo. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į savo asmeninę patirtį. Per tuos metus, kai ta šmeižto kampanija buvo kuriama prieš mane, būtent keli juridiniai asmenys buvo nubausti už mano ir mano asmens duomenų pasisavinimą, mano šeimos asmens duomenų pasisavinimą nubausti. Baudos yra juokingos, duomenys lengvai prieinami, vagiami ir naudojami ne tam, kam jų prieigos reikėjo. Todėl aš manau, kad esame iš viso kiauri, be jokios atsakomybės, turiu omeny, šiandien Lietuvoje dėl duomenų apsaugos situacijos, todėl reikia sugriežtinimo ir sistemos sukūrimo. Nebūkime tie stručiai, kurie galvas sukišę į smėlį sako, kad pas mus viskas yra gerai. Reikia didžiulės atsakomybės ir tada bus apsauga. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kad ir pavėluotai, bet tas pataisas iš tikrųjų reikia priimti, kitaip veiks tiesiogiai direktyva, kurią mums ne visai tiks priimti, nes kiekviena valstybė turi savo tam tikrą specifiką, tai, neabejotinai, reikia priimti. Bet kadangi matau salėje dar premjerą, jeigu jis kiek nors klausytų, tai iš tikrųjų net ir pagal anksčiau galiojusią tvarką į duomenų nutekinimą būdavo labai stropiai žiūrima. Kiek aš žinau, yra pasirodžiusi tokia informacija, kad iš Darbo biržos beveik visi duomenys yra nutekėję, jų niekas neišsaugojo. Nors ir žiniasklaidoje pasirodė tokie dalykai, bet niekas nesiima to dalyko nei patvirtinti, nei paneigti. Kiek mes mėginome to klausti, kol kas atsakymai tokie migloti, ar iš viso ten kas nors tyrė, neaišku. Aš norėčiau, kad jeigu jau atsakinga ministerija pati neužsiima, tai gal premjeras galėtų paraginti ministrą arba patvirtinti, arba paneigti tą informaciją, ar nutekėjo tie duomenys, ar ne, nes tai yra konkurencingi duomenys įvairiais aspektais verslui. Kur nutekėjo, tas turės konkurencinį pranašumą prieš kitus verslo subjektus, kas nusipirks tą duomenų bazę. Aš tikrai tikiuosi, kad premjeras, nors gerbiamas G. Kirkilas intensyviai mėgina atitraukti premjerą, nors aš su juo kalbu… Na, visiškai… Gerbiamas pone Kirkilai, gal būtų galima netrukdyti premjerui, mes į jį kreipiamės. Gerbiamas Kirkilai, aš į jus kreipiuosi, paleiskite premjerą, nes aš kreipiuosi į premjerą, o jūs jį trukdote.
PIRMININKAS. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dar kartą pakartosiu, 10 sekundžių duokite man. Aš tiesiog atkreipiu premjero dėmesį, kad mes negauname atsakymo, ar iš tikrųjų iš Darbo biržos nutekėjo tie duomenys, ar nenutekėjo, apie visą turimą duomenų bazę, apie verslo ir kitus subjektus, nes…
PIRMININKAS. Laikas!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ar taip buvo, ar ne, nes čia iš ministerijos mes negavome?
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 1. Projektas priimtas. (Gongas)
14.40 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 49 ir 50 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2098(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 įvairių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2098(2).
Einame pastraipsniui. Iš viso yra keturi straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra vienas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime pritarti ir mes bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visam straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra jokių pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio yra Seimo narių pasiūlymų, komiteto nuomonė buvo pritarti. Galime bendru sutarimu? Pritarta. Ir visam 4 straipsniui bendru sutarimu pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.42 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 55 straipsnio pakeitimo ir 561 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2099(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Bankų įstatymo Nr. IX-2085 55 straipsnio pakeitimo ir 561 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2099(2).
Einame pastraipsniui. Yra trys straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų niekas nesiūlė. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat siūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Seimo narių pasiūlymų. Komiteto nuomonė pritarti, ir mes dėl to jau balsavome. Todėl bendru sutarimu dėl viso 3 straipsnio. Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.43 val.
Darbo kodekso 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2100(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Darbo kodekso 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2100(2). Einame pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra vienas pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai ir visi 97 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.45 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 291 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2102(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22 ir 291 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2102(2).
Einame pastraipsniui. Iš viso yra trys straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Seimo narių siūlymų. Komiteto nuomonė – pritarti. Galime ir mes bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. 3 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Yra dar Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti. Mes galime jai pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 93, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2102(2) priimtas. (Gongas)
Dokumentų departamentui norėčiau priminti, kad šį projektą reikėtų sujungti kartu su vakar priimtu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1597.
14.46 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 364, 368 ir 369 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2103(2) (priėmimas)
Toliau. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2103(2).
Einame pastraipsniui. Iš viso yra keturi straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio yra Seimo narių grupės pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti. Galime komiteto nuomonei pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Galime pritarti visam 4 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2103(2) priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau pasidžiaugti, šiame posėdyje kartu su mumis dalyvauja Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai. Paplokime jiems! (Plojimai)
14.48 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2104(2) (priėmimas)
Toliau pagal darbotvarkę – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2104(2).
Einame pastraipsniui. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narių grupės pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti. Mes galime pritarti bendru sutarimu. Ir visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2104(2) priimtas. (Gongas)
14.49 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 21, 29, 36 straipsnių pakeitimo ir II dalies II skyriaus papildymo antruoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2105(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 kai kurių straipsnių pakeitimo ir II dalies II skyriaus papildymo antruoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2105(2).
Einame pastraipsniui. Yra septyni straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 7 straipsnio yra Seimo narių pasiūlymas, dėl kurio mes jau balsavome. Komiteto nuomonė yra taip pat pritarti. Už visą straipsnį bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 91, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2105) priimtas. (Gongas)
14.51 val.
Asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2273(2)ES (priėmimas)
Kitas klausimas – Asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2273(2)ES. Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Nauja redakcija, bet pasiūlymų nėra. Nuo 1 iki 50 straipsnių galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra pasiūlymas Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komiteto nuomonė – nepritarti. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ar galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 93, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2273) priimtas. (Gongas)
14.52 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 20, 21, 44, 188, 189, 272 straipsnių ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1659(2)ES (priėmimas)
Kitas klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso įvairių straipsnių ir priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1659(2)ES. Einame pastraipsniui. Yra septyni straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: visi 92 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1659) priimtas. (Gongas)
14.53 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1729(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 įvairių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1729(2). Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, komiteto nuomonė pritarti. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio siūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
13 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 14 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 15 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 16 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 17 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 18 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Ir 19 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 ir 95 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.56 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1731(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1731(2). Einame pastraipsniui. Yra trys straipsniai, dėl kurių pasiūlymų nėra. Gal galime visus tris straipsnius bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Ar yra užsirašiusių? Tuoj pažiūrėsime. Nėra užsirašiusių, todėl kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.57 val.
Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo ratifikavimo įstatymo Nr. I-1201 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1732(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo ratifikavimo įstatymo Nr. I-1201 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1732(2). Einame pastraipsniui. Yra du straipsniai, tačiau dėl jų siūlymų nėra pateikta. Gal galime bendru sutarimu pritarti 1 ir 2 straipsniams? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 89, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.58 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2121(2)ES (priėmimas)
Kitas klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2121(2)ES. Einame pastraipsniui. Keturi straipsniai. Dėl jų visų pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 87, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.59 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2122(2)ES (priėmimas)
Kitas klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2122(2)ES. Einame pastraipsniui. Yra du straipsniai. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.00 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1662(2) (priėmimas)
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1662(2). Yra du straipsniai. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 89, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.01 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas 2007 m. balandžio 25 ir 30 d. pasirašytas Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų oro susisiekimo susitarimas, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1983(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-1983(2). Kviečiu pranešėją M. Puidoką. Svarstymas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Įstatymu bus ratifikuojamas protokolas, kuriuo iš dalies yra keičiamas susitarimas. Protokolu siekiama, kad Europos Sąjungos ir JAV investuotojams būtų suteiktos papildomos galimybės investuoti į abiejų šalių oro susisiekimo sektorius, dar labiau atverti rinką, įskaitant didesnes galimybes Europos Sąjungos oro susisiekimo bendrovėms dalyvauti teikiant JAV Vyriausybės finansuojamas oro susisiekimo paslaugas.
Protokolu iš dalies keičiamas susitarimas, į kurį įtraukiamos šios pagrindinės nuostatos: abipusis įsipareigojimas pripažinti reikalavimus dėl oro susisiekimo bendrovių tinkamumo ir nacionalinės priklausomybės, taip pat pripažinti kitoje šalyje išduotus sertifikatus. Tai reikštų daugiau galimybių patekti į rinką, suteikimą naujų investavimo galimybių ir daugiau galimybių Europos Sąjungos oro susisiekimo bendrovėms dalyvauti teikiant JAV Vyriausybės lėšomis finansuojamas oro susisiekimo paslaugas. Balsavimo rezultatai: komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo.
Priėmimas. Ar galime pritarti po svarstymo? Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti bendru sutarimu skubai? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso projekto. Atsiprašau, dar yra vienas straipsnis. Galime bendru sutarimu straipsniui pritarti? Ačiū pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė, todėl balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.03 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1671(2) (priėmimas)
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1671(2). Einame pastraipsniui. Yra du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, komiteto nuomonė pritarti. Ar galime pritarti tai nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 86, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.04 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 16, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2381(2) (svarstymas ir priėmimas)
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu G. Burokienę. Svarstymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas svarstė ir sprendimas yra pritarti komiteto išvadai ir patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2381(2) bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dalyvauti diskusijoje užsirašė N. Puteikis. Ar kalbėsite? Nekalbėsite. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti skubai bendru sutarimu? (Balsai salėje) J. Razma siūlo balsuoti dėl ypatingos skubos. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 4. Ypatingai skubai pritarta.
Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Yra trys straipsniai, dėl kurių nėra gauta jokių pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio nieko nėra pasiūlyta. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Tuoj įjungs. Atsiprašau, vis dėlto užsirašė dėl motyvų N. Puteikis ir A. Strelčiūnas. Ar kalbėsite? A. Strelčiūnas nori. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad pritartume šiam įstatymo projektui, nes jame yra numatoma, jeigu meras nušalintas, galėtų arba tarybos narys, arba vicemeras pavaduoti. Siūlyčiau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Norėčiau priminti, kad sujungiame šį įstatymo projektą kartu su projektu Nr. XIIIP-2293.
15.08 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (dėl Reformacijos dienos) Nr. XIIIP-1579(2) (priėmimas)
Toliau. Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1579(2).
Einame pastraipsniui. Pasiūlymų dėl 1 straipsnio nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso užsirašė A. Norkienė. Ar norite kalbėti? Nenori kalbėti turbūt. Ar nori? Nori. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai prašau palaikyti šį projektą. Reformacijos diena iš tikrųjų labai svarbi. Būtent su reformacija į Lietuvą atkeliavo ir rašytas lietuviškas žodis. Tikrai prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 92, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.10 val.
Turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1139(4)ES (priėmimas)
Kitas klausimas – Turizmo įstatymo Nr. VII-667 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1139(4)ES. Į tribūną kviečiu V. Sinkevičių. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ir kitas pasiūlymas – taip pat Teisės departamento, jam komitetas?..
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas taip pat vienbalsiai siūlė nepritarti.
PIRMININKAS. Dar yra Ekonomikos komiteto siūlymas dėl 18 dalies.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Dar yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas dėl 19. Komiteto nuomonė?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Taip, yra dėl 27 Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komiteto nuomonė?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Su priimtais pasiūlymais. Ačiū, priimta.
Toliau – 3 straipsnis. Yra Ekonomikos komiteto siūlymas. Komiteto nuomonė?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu ir mes? Ačiū, pritarta.
Taip, dėl viso 3 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl II skyriaus pirmojo skirsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Taip, antrasis skirsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Trečiasis skirsnis. Pasiūlymų nėra. Galima bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ketvirtasis skirsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Penktasis skirsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Šeštasis skirsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Septintasis skirsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje)
Ir III skyrius, pirmasis skirsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Ir antrasis skirsnis. Dėl 30 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime mes pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam 30 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ar galime pritarti antrajam skirsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Taip, ketvirtasis skirsnis, atsiprašau, IV skyrius. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
V skyrius. 37 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Ar galime 37 straipsniui… (Balsai salėje) Atsiprašau, 36 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 37 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 38 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ar galime pritarti visam 38 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 39 straipsnio 3 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam 39 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 40 ir 41 straipsnių pasiūlymų nėra. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Palaukite, minutėlę, pasižiūrėsime, sako, yra vienas, Seimo narys J. Razma užsirašęs. Tai gal suteikiam žodį. Tuoj, minutėlę, įjungs. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nesu kategoriškai prieš šį projektą ir tikrai nieko baisaus neatsitiks, kai jį priimsime. Gal ir vieną teigiamą momentą paminėčiau, tą, kad ministras paskutiniame svarstymo etape pasiryžo ir mes komitete pritarėme, kad būtų atskirtos turizmo kontrolės ir turizmo organizavimo Lietuvoje funkcijos, nes tai vis dėlto yra konfliktinės funkcijos. Bet vis dėlto, kaip minėjau, tas projektas turi trūkumų dėl tiesiog nekokybiško parengimo, kai Teisės departamento pastabų buvo gerokai daugiau negu jo straipsnių ir pataisų gerokai daugiau. Kai ką pavyko ištaisyti, bet kai kurios sąvokos yra vis dėlto netikslios, neatitinka reglamento, net turizmo sąvoka iš viso neapibrėžta. Manau, kad mes taip vis dėlto neišspendėme prievolės pakankamo kelionių užtikrinimo organizatoriams, nors tai garsiausiai skambėjo, kad reikia apginti mūsų keliautojų interesus, bet to nepavyko padaryti. Maža to, nėra diferencijuotos prievolių užtikrinimo finansinės išraiškos, ar stambus, ar smulkus organizatorius, ir dėl tos priežasties kai kurie smulkūs organizatoriai gali registruotis kitose šalyse, kur ta diferenciacija yra.
Toliau, aš manau, kad netinkamai yra sprendžiamas apgyvendinimo paslaugų klasifikavimas. Yra pasakyta, kad kai kurios klasifikuojamos, ir tai darys biurokratinė įstaiga, užuot palikusi pačioms asocijuotoms struktūroms, o, pavyzdžiui, kaimo turizmo apgyvendinimo vietos nebegalės būti taip savarankiškai klasifikuojamos, tiesiog jos patenka į neklasifikuojamas paslaugas, ir su tais gandrais lieka nebeaišku, nes tai, taip sakant, už įstatymo ribų.
PIRMININKAS. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galime balsuoti ir už, bet aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų J. Razma daug paminėjo, galbūt ir daug netikslumų. Pirma, norėčiau pabrėžti, kad tai yra Europos Sąjungos direktyva ir visos formuluotės, visi apibrėžimai yra derinti su Europos teisės departamentu, su Kalbos komisija ir iš jų gauti patvirtinimai.
Kitas dalykas, turbūt svarbiausias, ši direktyva išplečia mūsų turistų apsaugą. Seimo Ekonomikos komitetas pasisakė prieš Garantinį fondą, kuris galbūt užtikrintų šimtaprocentinę turistų apsaugą, mes galbūt dar grįšime prie draudimo įmokų didinimo ir išplėtimo, bet apskritai šis įstatymas tikrai išplečia turistų apsaugą.
Trečia, kas yra labai svarbu, įstatymas atveria galimybę pertvarkyti Valstybės turizmo departamento funkcijas, būtent atskiriant funkcijas, tai priežiūros funkcijas, verslo priežiūros funkcijas ir turistų pritraukimo, marketingo vadinamąsias funkcijas. Aš manau, kad įstatymas yra pakankamai geras, subalansuotas, komitete buvo pakankamai diskusijų, ir nematau pagrindo, kad įstatymas nebūtų priimtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Civilinio kodekso 6.2283 straipsnio, šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1140(3)ES (priėmimas)
Kitas klausimas – Civilinio kodekso straipsnio, šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1140(3)ES. Einame pastraipsniui. Iš viso yra penki straipsniai. Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Ačiū, niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 6, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2161(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 6, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2161(2). Priėmimas. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, komiteto nuomonė pritarti. Gal galime pritarti ir mes bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Dėl viso 3 straipsnio bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. M. Puidokas – nuomonė už. Atsisako sakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.21 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 1, 2, 3, 5, 11, 12, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2162(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2162(2). Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė – pritarti. Galime komiteto nuomonei pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Atsiprašau. Dar yra vienas siūlymas dėl 8 straipsnio, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento, komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Komitetas pataisė pagal Teisės departamento šį straipsnį. Galime pritarti tam taisymui bendru sutarimu? 8 straipsnį bendru sutarimu galime priimti? Ačiū, pritarta.
9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso, nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Esu šiek tiek skeptiškas dėl tokių projektų. Ne dėl to, kad nereikia daryti tų reformų. Tai yra žinybinė reforma, o norisi, kad reforma vyktų valstybės lygiu. Dabar mes kalbame apie valstybinių naftos produktų ir naftos atsargų klausimą, darome reformą, kuri pinigų nesutaupo, administracinių apribojimų nemažina. O norėtųsi, kad būtų, pavyzdžiui, taip, kaip Estijoje – kad visos valstybės atsargos būtų kaupiamos vienoje įmonėje.
Taigi čia yra tik žinybos viduje, Energetikos ministerijos viduje, vykstanti reforma. Gaila, kad Vyriausybė nemato, kad visos valstybės mastu, prijungiant, pavyzdžiui, ir žemės ūkio produkcijos atsargas, būtų galima kurti vieną įmonę ir tada taip realiai išspręsti daugybę problemų: administravimo mažinimo problemas, lėšų taupymo galimybių atsirastų ir panašiai. Šiuo atveju susilaikau, nors suprantu, kad tai yra tam tikras žingsnelis į priekį, bet tikrai nepakankamas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš vis dėlto norėčiau palaikyti pokyčius. Vienas dalykas – keista, kai valstybėje yra tokių įmonių, kur aštuoni, septyni darbuotojai ir daugybė jų yra ir išbarstytų.
Vienas dalykas – įgyvendinama Vyriausybės programa, kur būtent optimizuojamos tos nedidelės valstybės valdomos įmonės. Ką kalba kolega E. Gentvilas, visiškai sutinku, kad reikalingas centralizuotas požiūris į būtent tuos valstybės resursus ir atsargas, nes man ir pačiam, kaip ūkio ministrui, tenka už labai daug ką pasirašyti, nors ir nelabai daug ką iš tiesų kontroliuojame. Aš sutinku, kad tai turėtų būti centralizuota, bet šiuo atveju mes konkrečiai kalbame apie įmonę ir pertvarką joje, kad tos kelios įmonės, kuriose nedirba nė 10 darbuotojų, vis dėlto būtų optimizuotos. Todėl aš kolegas kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.25 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 22 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2163(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2163(2).
Einame pastraipsniui. Yra trys straipsniai. Dėl 1, 2 ir 3 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai ir visi 87 – už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.26 val.
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2164(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-2164(2).
Einame pastraipsniui. Yra du straipsniai. Dėl 1 ir 2 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.27 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2165(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2165(2).
Yra du straipsniai. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Buvo užsirašęs A. Anušauskas, kiek girdėjau salėje. Taip? (Balsas salėje) Ne dėl šio. Gerai. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Tuomet balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.28 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2166(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2166(2). Priėmimas.
Einame pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnių jokių pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 22, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2168(2) (priėmimas)
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 įvairių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2168(2).
Einame pastraipsniui. Aštuoni straipsniai. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti jiems visiems bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų už užsirašė M. Puidokas, tačiau atsisako kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 86, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2168(2) priimtas. (Gongas)
15.31 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 12, 15, 23, 38, 39, 391, 40, 41, 43, 44, 46, 51, 58, 61, 67, 68, 69, 74, 75, 752 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 741 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2169(3) (priėmimas)
Kitas klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 įvairių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 741 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2169(3).
Priėmimas. Pastraipsniui. Yra 23 straipsniai. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 29… Atsiprašau, dėl straipsnių nuo 1 iki 23 pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu pritarti visiems šiems straipsniams? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Galime balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2169(3) priimtas. (Gongas)
15.32 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 133 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2170(2) (priėmimas)
Kitas įstatymas – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2170(2).
Einame pastraipsniui. Yra keturi straipsniai. Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Bendru sutarimu galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 89, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2170(2) priimtas. (Gongas)
15.33 val.
Kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 1, 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1001(3) (priėmimas)
Kitas klausimas – Kultūros rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1260 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1001(3).
Priėmimas pastraipsniui. Yra keturi straipsniai. Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso nuomonė už – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tikrai noriu paraginti kolegas balsuoti už. Tai yra reta proga, kai neturiu priekaištų įstatymo projektui, jis buvo suderintas su visomis suinteresuotomis pusėmis ir netgi opozicijai dalyvaujant. Taigi ačiū jums ir spauskite drąsiai „plius“.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1001(3) priimtas. (Gongas)
15.35 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1592(3) (priėmimas)
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1592(3).
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, visų pirma ačiū, kad jūs taip atsakingai visi esate čia ir dirbame kartu.
Pastraipsniui. Įstatymo projektas, kurį ką tik paskelbė. Vienas straipsnis. Prašau jį priimti. Norintys kalbėti. Motyvai. R. Šarknickas. Robertai Šarknickai, norite kalbėti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ilgai lauktas projektas, dirbta nuoširdžiai ir atsakingai. Noriu padėkoti Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariams, specialistams, kurie prisidėjo prie šito svarbaus, kilmingo ir prasmingo darbo, nes tai liečia gyvenimus tų žmonių, kurie turi potraukį į savižudybę. Taip pat noriu padėkoti ir Lietuvos įvairioms žiniasklaidos priemonėms, kurios teigiamai pažiūrėjo į šį projektą. Kviečiu visus balsuoti už ir padėti tiems silpniesiems žmonėms.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ne tokiais būdais yra sprendžiamos savižudybių prevencijos problemos. Pirma, turime kalbėti apie tai, kad turi būti normalūs, standartizuoti mokymai visoje Lietuvoje, kaip atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir tinkamai į juos reaguoti.
Antras dalykas. Turime kalbėti apie tai, jog žmonės, kuriems reikia psichologinės, psichoterapinės, psichiatrinės pagalbos, ją gautų nestovėdami eilėse ir gautų ne medikamentinę, o tikrai gerą, galbūt netgi kombinuotą terapiją.
Trečias dalykas, tie žmonės po mėginimo žudytis. Na, reikia tikrai pagalvoti apie tai, kad jie nebūtų tiesiog išrašomi iš ligoninės ir paleidžiami patys sau, o iš tikrųjų jais būtų pasirūpinta.
Ketvirtas dalykas, reikia kalbėti apie artimuosius, tuos, kurie jau yra netekę artimojo po savižudybės, kad jiems būtų suteikta pagalba. Dabar kokiais nors būdais imti ir staiga riboti tai, ką gali rašyti žurnalistai, atrodo, lyg mes norime užgniaužti problemą ir pabandyti viską sušluoti po kilimu ir taip apsimesti, kad nieko nevyksta. Tuo labiau kad čia yra tokių labai keistų punktų, labai abstrakčių punktų, kaip negalima romantiškai rašyti apie savižudybes. Kas tie romantiški rašymai ar apibūdinimai? Tai yra labai abstraktūs dalykai, kurie gali tiktai apriboti žiniasklaidos laisvę rašyti apie dalykus, apie kuriuos iš tikrųjų reikia rašyti. (Šurmulys salėje) Aš tikrai kviesčiau kolegas nedalyvauti tokiame balsavime, nes man atrodo, kad jis nieko nesprendžia, o tik apriboja žiniasklaidos laisvę.
PIRMININKĖ. L. Staniuvienė turi kitą nuomonę.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Aš nesuprantu kolegos M. Majausko nuomonės. Iš tikrųjų mes visi dalyvaujame Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje ir šioje komisijoje šitas įstatymo projektas atsirado. Svarbiausia, visos suinteresuotos institucijos buvo šioje komisijoje ir visos pritarė. Kviečiu balsuoti ir pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikrai vertinu iniciatorių geras intencijas ir siekį, kad žiniasklaidoje tokios jautrios temos kaip savižudybės būtų atitinkamai ir aprašomos. Bet, kolegos, yra daug skaudžių, jautrių temų. Jeigu mes bandysime įstatymų lygiu sudėlioti, kaip jos turi būti vaizduojamos, čia tikrai mums to padaryti nepavyks. Tai yra sritis, kurią mes turime palikti žurnalistų etikos struktūroms. Jų etikos kodeksuose tie dalykai gali ir tikriausiai turi būti aprašyti. Bet tai yra ne įstatymo uždavinys tiksliai aprašinėti, kaip turi būti spaudoje atspindimos vienos ar kitos skaudžios temos.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas – nuomonė prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Mes tikrai turime labai daug prastų pavyzdžių, kuriuos R. Šarknickas ir kiti kolegos, aišku, ir turi omenyje. Na, tikrai, pasakysiu, vimdo arba vimdydavo tokie pavyzdžiai, kurių aš čia nenoriu kartoti. Tačiau man atrodo, kad mes truputį kišamės, apie tai jau esame diskutavę, į žiniasklaidos savireguliacijos daržą, esame diskutavę apie tai ir su Žurnalistų sąjunga. Manome, kad savireguliacijos mechanizmai parodė savo pavyzdį, pavyzdžiui, būtent jų iniciatyva yra atsiradusios nuorodos, kur kreiptis psichologinės pagalbos ir t. t. Man dažnu atveju atrodo, kad mes kišamės ne į savo daržą arba perimame kokias nors taisykles, kurios jau yra vienoje ar kitoje vietoje, ir paverčiame įstatymu. Tai laikyčiau tą iniciatyvą pertekline, nors iš tikrųjų intencijos, kaip Jurgis sako, yra šventos. Tebūnie pabaksnojimas žiniasklaidai: klausykite, ką jūs kartais darote. Čia turbūt sutarėme tuo atveju, bet ar viskas turi tapti įstatymo reguliavimu, aš tikrai nesu tikras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – nuomonė prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai gerai suprantu intencijas ir joms pritariu. Lygiai taip pat galiu pasakyti, kad aš gyvenu tokioje šeimoje, kur antra pusė yra psichologė, klinikinės psichologijos specialistė, visą gyvenimą ten dirbusi, ir apie tai mes šeimoje dažnai kalbamės. Žmona iš tikrųjų piktinasi po kiekvieno detalaus aprašymo savižudybės ar dar kažko. Tikrai nereikėtų taip daryti.
Bet aš labai abejoju, ar mes galime kištis įstatymais į tą sritį ir ar mūsų įsikišimas būtų teisingas. Tikrai manau, kad reikėtų daugiau diskusijų ir daugiau kultūros iš žiniasklaidos, supratimo. Yra pavojingų, labai jautrių temų, kuriomis rašant reikėtų kompetencijos. Manau, kad iš tikrųjų būtų gerai, kad mes atrastume būdą, kaip pakviesti žiniasklaidą bendradarbiauti su tais specialistais, kad būtų daugiau diskusijų ir supratimo, ir geranoriškumo, bet ne įstatymais tai reikėtų daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomones. Balsuojame dėl Visuomenės informavimo įstatymo.
Balsavo 61 Seimo narys. Užsiregistravo 61 Seimo narys. Balsavimą paliksime geresniems laikams. Rezultato nėra.
15.43 val.
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1807(2) (priėmimas)
Mūsų darbotvarkės 1-12a klausimas – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1807. Prašom, Guoda Burokiene. Kartu aptarsime pasiūlymus. 1 straipsnis. Į jį įeina 14 straipsnių. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo narės gerbiamosios G. Skaistės pasiūlymas. Prašom, Gintare.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš jau esu pristačiusi šitą pataisą, tada Seimas nepritarė, bet man atrodo, kad tai yra be galo svarbu, todėl paprašysiu balsuoti dar kartą ir prieš tai dar kartą gerai pagalvoti. Čia mes paskiriame Vyriausybės atstovus, kurie yra prižiūrinti institucija, tokius kaip prokuroras, kaip policininkas, kurie prižiūri, kaip savivaldybės laikosi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų. Dabar šiuo įstatymu mes nustatome, kad juos Vyriausybė paskirs politinio pasitikėjimo pagrindu. Iš principo viena politinė jėga nusistato prižiūrinčias institucijas, kurios prižiūrės įstatymų įgyvendinimą kitoms partijoms kitose savivaldybėse. Todėl mano siūlymas – kad būtų sugrąžinta anoji nuostata, kad vis dėlto Vyriausybės atstovai būtų atrenkami konkurso pagrindu. Taip bus užtikrinamas ir jų intelektas, ir jų išsilavinimas, ir kartu bus užtikrinamas tam tikras tos politinės jėgos neutralumas. Todėl labai prašyčiau pritarti šiai pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie mano, kad reikia tęsti šio pasiūlymo svarstymą? Taip, yra. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Balsavimo rezultatai: 2 – už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Komitetas du kartus svarstė tą pačią išvadą ir nusprendė, kad toks Vyriausybės atstovo skyrimo reglamentavimas yra suderintas su Konstitucijos 123 straipsnio nuostatomis, pagal kurias „ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai“, ir atitinka Vyriausybės atstovams suteiktų įgaliojimų pobūdį ir svarbą.
PIRMININKĖ. Pasiūlymui pritaria R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip tik Konstitucijai greičiausiai viskas ir prieštarauja šiuo atveju. Tai, kad jis vadinamas Vyriausybės atstovu, skaitant Konstituciją nereiškia, kad tai yra būtent Vyriausybės paskirti kokie nors pareigūnai arba atstovaujantys Vyriausybės nuomonei. Jų priedermė yra prižiūrėti, neutraliai prižiūrėti visas savivaldybes, ar jos laikosi įstatymų, o ne taip, ar jos vykdo premjero nurodymus. Yra visiškai skirtinga konstitucinė esmė, ir jau ne vieną kartą tai yra išaiškinta. Jeigu šios pataisos jūs nepriimate, mes vėl įsiveliame į konstitucinį ginčą ir tikrai tada nematome prasmės dalyvauti priimant tokias nuostatas.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl G. Skaistės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 30, prieš – 28, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti.
12 straipsnis – Vyriausybės atstovo įstaiga. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Galime priimti? Priimame. 13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Dėl 14 straipsnio pasiūlymų nėra. Visą pirmą…
Atsiprašau, praleidau. Dėl 9 straipsnio buvo Teisės departamento redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Komitetas jam pritarė.
Visą 1 straipsnį su 14 jau aptartų ir priimtų straipsnių galime priimti? Galime.
2 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Dėkoju. Ačiū pranešėjai. Už norinčių kalbėti nėra. Prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Už norinčių kalbėti nėra, bet prieš norinčių kalbėti yra. Noriu tiesiog pasakyti, kad Konstitucinis Teismas jau yra išaiškinęs, kokia yra Vyriausybės atstovo pareiga, tai yra administracinė priežiūra. Bandymas tuo metu sutapatinti su Vyriausybės apskrities viršininko pareigybe pasirodė visiškai neteisėtas ir buvo pripažintas antikonstituciniu. Tiesiog pažadu, jeigu įstatymas bus priimtas, aš tikrai pažadu, kad bus kreipimasis į Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, šis įstatymas turi ne vieną trūkumą. Pavyzdžiui, tiesiog dirbtinai, mechaniniu būdu sujungiama po dvi apskritis, nežiūrint, kuri savivaldybė iš tikrųjų būtų arčiau to naujojo jau didesnio regiono centro. Aš teikiau atitinkamas pataisas svarstymo stadijoje, deja, į tai nebuvo norima gilintis. Bet esminis, žinoma, trūkumas yra G. Skaistės pataisos atmetimas. Dabar vietoj buvusios teisinės savivaldybių priežiūros yra einama prie politinės priežiūros, kai Vyriausybė paskirs atstovus tiesiogiai, be konkurso, matyt, pagal politinį pasirinkimą ir įsipareigojimą prižiūrėti, kad viskas būtų taip, kaip Vyriausybei reikia. Negalime pritarti tokiam nedemokratiniam, neteisiniam pakeitimui. Kviečiu tuos, kurie laikosi tokios pozicijos, tiesiog nesiregistruoti ir nedalyvauti balsavime.
PIRMININKĖ. S. Gentvilas – nuomonė prieš. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Prašome kalbėti.
S. GENTVILAS (LSF). Gana apmaudu, kad valdantieji, kurie pristato šį įstatymą, nesiima šnekėti ir argumentuoti už šį įstatymą ir yra tik keturi, kurie kalba prieš. Kas man patinka šiame įstatyme, tai yra vienas dalykas, kad mažinamas kontroliuojančių institucijų skaičius, nes savivaldą, mano skaičiavimais, kontroliuoja 7 ar 8 institucijos. Tad mažinimas yra sveikintinas, klausimas, ar pagrįstas, nes jokio audito nebuvo daroma, jokių principinių kriterijų, kaip mažės to darbo, nėra, išskyrus tai, kad jungiama į bendrą įstaigą.
Kas iš tikrųjų gąsdina, kad valstiečiai, kurie atėjo į valdžią su profesionalų Vyriausybės vėliava, iš esmės šiuo kontrolės mechanizmu pažeidžia tą principą. G. Skaistė labai teisingai įregistravo per du kartus, kad Vyriausybės atstovai apskrityse būtų profesionalai, atrenkami konkurso būdu. Gerbiamas premjeras, duodamas interviu prieš trejetą mėnesių „Alytaus naujienoms“, pats pasakė, netiesiogiai pacituosiu, kad Vyriausybės atstovai klaidingai traktuoja Vyriausybės nutarimus, todėl mums reikia politinio pasitikėjimo žmonių. Jeigu pasižiūrėsime šiandien pagal funkcijas ir apibūdinimus, ką Vyriausybės atstovai turėtų daryti, tai jie neturi traktuoti Vyriausybės nutarimų, bet jie turi teisiškai įvertinti ir administraciškai kontroliuoti. Kas šituo bus padaroma? Vietoj profesionalų, kurie atrenkami konkurso būdu, mes užprogramuojame, kad ir kas ateitų į Vyriausybės vadovus arba ministrų kabinetą, deleguos ten politinio pasitikėjimo asmenis. Tai yra labai pavojinga, nes, norėdami turėti objektyvią kontrolę, mes turėtume turėti profesionalus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Siūlau nepritarti šio įstatymo projektui dėl kelių priežasčių: po šios reformos sumažėtų savivaldybių kontrolė, ir dar vienas pagrindinis dalykas, kad valstybės atstovų kompetencija, skiriant ne konkurso tvarka, irgi būtų prastesnė. Prašau nepritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo. Skelbiu rezultatus.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 54, prieš – nėra, susilaikė 6. Palauksime geresnių laikų.
Ir lydimųjų teisės aktų nesvarstysime. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Lietuvių tautos vardu norėjau paklausti, kada bus geresni laikai? (Balsai, juokas salėje)
PIRMININKĖ. Netrukus. O jie yra ir dabar, ko gero, bet kaip kas juos suprantame.
15.53 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2230(2) (priėmimas)
Vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-13 klausimas – Referendumo įstatymo Nr. IX-929 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2230(2). Prašome duoti įstatymą.
Gerbiami kolegos, vienas straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, į jį komitetas reagavo, jam pritarė. Tad prašau, priimkime šį Referendumo įstatymą.
Norintys kalbėti, motyvai. A. Vinkus. Iš vietos. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Mieli kolegos, jau nebe pirmą kartą mes kalbame referendumo klausimais, dešimt metų vyksta tos diskusijos. Kaip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narys ir jos pirmininkas, dalykiškai bendradarbiausiantis su Pasaulio lietuvių bendruomene, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad rytoj, prasidedant Lietuvos šimtmečio Dainų šventei „Vardan tos“, Vilniaus Rotušės aikštėje vyks unikalus Pasaulio lietuvių bendruomenės organizuojamas renginys „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“. Lietuviai iš viso pasaulio suvažiavo būti kartu. Labai džiaugiuosi, kad mes kartu pajusime didžiulį patriotiškumą ir pasididžiavimo jausmą savo valstybe.
Kolegos, turėkime pilietiškumo jausmą, ir dar kartą raginu jus išgirsti pasaulio lietuvių nuolatinį prašymą išgirsti juos, neatimti Lietuvos, neatimti tėvynės, kad lietuviai, laikinai išvykę, visada galėtų grįžti. Kaip ir pereitą kartą esu sakęs, kolegos, juk nė vienas neišvyksta amžinai. Pasaulio lietuviai sako ir taip daro – išvykstame trumpam gyvenimo sąlygų priversti. Supraskime, kad perėjęs sunkų integracijos į kitą aplinką kelią, įgijęs kad ir Europos Sąjungos pilietybę, kaskart pasitaikant laisvai minutei atvyksta į Lietuvą. Čia statantis namą, besitikintis grįžti gyventi lietuvis gauna Migracijos departamento laišką, kaip aš kartojau praeitą kartą, kad jis nebėra Lietuvos pilietis, Lietuvai jo nereikia. Toks laiškas paliečia iki širdies gelmių ne tik juos, bet ir kitus, matančius, kad gavo tokį laišką, kvietimą. Kreipiuosi į jus prašydamas jūsų pritarti Referendumo įstatymo 7 straipsnio…
PIRMININKĖ. Laikas jau.
A. VINKUS (LSDDF). …pakeitimo įstatymo projektui. Esu tvirtai įsitikinęs to referendumo sėkme ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Prieš – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties sudėtinga kalbėti šiuo klausimu prieš, ypač kai salėje yra atvykę kolegos. Su didžiule pagarba jums vis dėlto aš turiu išsakyti motyvą, dėl ko negaliu palaikyti šios pataisos. Vis dėlto taisyklės pakeitimas, kuri nustato būdą, kaip mes galime keisti Konstituciją, yra sudėtingas ir dažnu atveju gali būti grėsmingas Lietuvai. Nėra pasitikėjimo Seime, kad valdančioji dauguma, gavusi instrumentą, nesugalvotų kokių nors dar papildomų pakeitimų. Pažadai, kad čia yra daroma tiktai dėl šio pakeitimo, kad tiktai šiuo klausimu, deja, retu atveju įtikina. Aš visada pasisakiau už referendumo būdą, aš pasisakiau už dvigubą pilietybę ir aš tikiu, kad tas klausimas vieną dieną bus išspręstas, tačiau sudarydami galimybę kur kas lengviau keisti Konstituciją, vis dėlto mes žaidžiame šiek tiek ir su Lietuvos saugumu. Vis dėlto aš rekomenduoju ir kviečiu kolegas, kurie dažnu atveju apsispręsdavo nedalyvauti balsavimuose, šį kartą balsavime dalyvauti ir pasakyti savo poziciją balsuojant, susilaikyti, balsuoti prieš ir balsuoti už, ir nedelsiant kreiptis į Konstitucinį Teismą Seimo vardu prašant išaiškinimo, ar toks kelias yra teisingas ir ar toks kelias yra įmanomas.
Dar kartą mano kreipimasis į valdančiuosius. Aš suprantu, kad jūs turbūt neradę kitos išeities, nesugalvoję kito būdo ėmėtės tokio lengvesnio kelio. Vis dėlto nuo jūsų garbingumo, nuo jūsų principingumo ir pilietinės, ir politinės pozicijos priklauso dabar labai daug: arba mes žaisime su Lietuvos saugumu ir Lietuvos ateitimi, arba vis dėlto garbingai suprasime, kad dėl vieno klausimo sprendimo mes daugiau kitų pakeitimų nesiimsime. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš noriu atkreipti visų dėmesį, kad yra kalbama dėl referendumo tiktai ne dvigubos pilietybės klausimu, o pilietybės išsaugojimo klausimu. Mes nepriešinkime pasaulio lietuvių, kad jiems reikalinga dviguba pilietybė. Visi nori išsaugoti Lietuvos pilietybę.
Atkreipiu jūsų dėmesį, kad tai yra Referendumo įstatymas, o Konstitucijoje keičiamas tiesiog 12 straipsnis dėl pilietybės, kad ją sugebėtų išsaugoti žmonės, kuriuos nubloškė likimas į kitą pasaulį, bet jie jaučiasi lietuviais. Todėl visus raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Man atrodo, kad kartais žmonės iš kitos pusės nesugeba girdėti arba įsiklausyti. Kelias, kuriuo siūloma eiti, yra apskritai teisiniu požiūriu arba principų požiūriu ydingas. Negalima dėl vieno atvejo sukurti atskiro įstatymo, jį pritaikyti, o paskui sakyti, kad mes jo nebetaikysime kitais atvejais. Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai pasakęs kelią, kuriuo būtų galima įtvirtinti dvigubą pilietybę, ir aš palaikau dvigubos pilietybės idėją. Tai yra Konstitucijos keitimas ir nėra kitokio būdo. Tą ir reikia daryti, bandyti surasti kokią nors skylę, pro kurią mes pralįsime, dar pakeitę įstatymus dėl to ad hoc atvejo. Tai yra siūlymas elgtis taip, kaip elgiasi nedemokratinės valstybės. Ne pirmą kartą bandoma pažeisti teisinės valstybės principus, nė kiek neabejoju, kad jeigu šitaip mes elgsimės ir bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą, Konstitucinis Teismas pripažins šitokį poelgį kaip antikonstitucinį. Vienintelė išeitis, jeigu aš klystu, tarkim, arba taip panašiai mąstantys klystame, tai vienintelė išeitis iš tikro daryti čia stop, pertrauką, kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar taip galime elgtis, gauti atsakymą ir tada, jeigu tikrai jau čia bus pripažinta, kad tas kelias yra konstitucinis, žygiuoti šituo.
PIRMININKĖ. Konstitucinis Teismas svarsto tik jau Seimo priimtus įstatymus. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sutinku, kad teisės principo požiūriu atrodo ydingas, sutinku, kad jeigu šitas precedentas galėtų būti ekstrapoliuotas plačiau, tada būtų didžiuliai pavojai, tačiau prisiminkime, kad daugiau kaip dešimt metų mes sprendžiame, kaip išspręsti mažėjančios Lietuvos problemą. Pilietybės klausimą mes matome kaip vieną iš instrumentų. Liepos 6 dieną siekiame, kad 4 mln. lietuvių giedotų pasaulyje himną A-dur tonacija, pageidautina, taip, maestro? Tikiuosi, kad taip ir bus. Ir vis dėlto mes – įvairių kadencijų seimai ir įvairių partijų politikai – nerandame to instrumento. Vėlgi sutikdamas, kad pavojų ir nuogąstavimų yra įvairių, aš šiek tiek pro sukąstus dantis teisės taikymo ydingumo požiūriu sakau: reikia pasisakyti už šitą įstatymo nuostatą, už tokį projektą, taikant galbūt kitą standartą. Man tada sako: tai čia specialiai pritaikoma esamai situacijai.
Gerai, gerbiamieji, tačiau niekas čia nėra diskriminuojamas. Aš sutinku, kad tai specifinis, nieko nediskriminuojantis taikymas, na, kaip, tarkime, politinių partijų finansavimo projektas, kuris šiandien atidėtas iki rudens, akivaizdžiai ką nors diskriminuoja ir todėl yra ydingas. Šiuo atveju čia niekas nėra diskriminuojamas. Mes tai turime įvertinti. Matydami tam tikrus teisinius netikrumus, vis dėlto mes turėtume priimti tai kaip galimą pilietybės išplėtimo, pilietybės išsaugojimo, išplėtimo instrumentą, todėl sakau – balsuokime už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar J. Razma dėl vedimo tvarkos nori kalbėti? Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Prisimename, kad buvo įtakingų valdančiųjų viešų pasakymų, kad priėmęs šį įstatymą Seimas galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jeigu R. Karbauskis patvirtintų, kad rudenį mes tokį nutarimą Seime priimtume, aš manau, kad mes visi čia drąsiau balsuotume už ir taip tą įtampą panaikintume.
PIRMININKĖ. R. Karbauskis, prašau.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Noriu jus informuoti, kad jau yra įregistruotas nutarimo projektas, jis yra įregistruotas, ir mes, manau, rugsėjo 10 dieną galėsime prie to klausimo eiti – kito sprendimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pabaikime motyvus. L. Balsys – prieš.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, čia mes dabar kalbame ir nelabai turbūt suprantame, apie ką kalbame: yra argumentuojama, kad balsuotume už, nes tai bus už dvigubą pilietybę greitu ir neskausmingu būdu. Taip nėra. Mes šiandien ketiname balsuoti dėl to, kad sąmoningai pažeistume Konstituciją, kaip nurodo ir Teisės departamento išvada, o paskui kreiptumės į Konstitucinį Teismą paklausti, ar gerai mes čia padarėme. Žinote, galima visko… Čia šiandien mes girdėjome, kaip buldozeriu važinėjama per įstatymus, bet dar pradėti mėsinėti Konstituciją tokiu būdu, aš manau, yra nesolidu ir neoru.
Niekas nesako (taip pat ir aš) ne dėl dvigubos pilietybės. Yra nurodytas kelias, kaip to galime siekti: referendumu, normaliai, nemėsinėjant Konstitucijos, neieškant apėjimo ir visokio kelio sutrumpinimo. Jeigu manote, kad dviguba pilietybė yra tokia gyvybiškai svarbi ir pasaulio išeivijai, ir Lietuvos piliečiams, ko jūs bijote to referendumo? Šaukiame referendumą. Jeigu dabar manome, kad per anksti, žmonės nepasirengę, skirkite visas jėgas, pinigus, energiją ir sveikatą formuoti palankią visuomenės nuomonę tol, kol ta nuomonė bus tokia, kad įveiktume ir normalaus referendumo kartelę. Dabar bandyti dėl šio vieno klausimo pradėti mėsinėti Konstituciją, ją išdarkyti – tai yra atvėrimas nacionalinio saugumo vartų į nacionalinio saugumo pažeidimą. Tikrai negalima taip elgtis ir negalima taip daryti.
Todėl aš ne prieš dvigubą pilietybę, bet prieš iškreiptą būdą, kuriuo to siekiama. Net jeigu ir pavyktų šią pataisą priimti, nėra jokios garantijos, kad pažeminus kartelę tas referendumas įvyks. O jeigu taip atsitiktų, jis vis tiek neįvyktų, būtų iš viso didžiulė gėda. Kolegos, siūlau šiandien sustoti. Jeigu įregistruotas kreipimasis, tai ir kreipkimės, Konstitucinis Teismas iš anksto atsakys.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tuo pagrindu ir sakau, kad Seimo kreipimosi nutarimas yra įregistruotas – Nr. XIIIP-2392, jis jau turi numerį, oficialus teisės aktas yra parengtas, kreipimasis į Konstitucinį Teismą.
B. Markauskas – nuomonė už.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš, kaip naujai paskirtas Migracijos komisijos pirmininkas, tikrai siūlau atmesti visus nuogąstavimus ir bent šiuo atveju mūsų išeiviams palikti apsisprendimo galimybę grįžti į Lietuvą. Aš tikrai siūlau palaikyti šį įstatymo projektą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tam, kad sugrįžtų, mes galime rasti ir kitų mechanizmų, kaip lenkai randa su savo lenko korta, kuri garantuoja viską, išskyrus balsavimo teisę. Čia jeigu tik tokį argumentą mes naudosime. Bet šiuo atveju, man atrodo, turime spręsti kitą klausimą, ir tai bus akivaizdu visiems žmonėms, didelei daliai žmonių, kurie agituos prieš dvigubą pilietybę, kad mes specialiai dėl to priimame įstatymus, kažko bijodami, kad būtų priimtas tik teigiamas rezultatas. Juo labiau kad atidarome Pandoros skrynią, ji gali būti į įvairias puses, paskui padarius tokį precedentą kaitaliojame, ir pasunkinti, ir palengvinti – kam norite, paskui viskas, mes neturėsime jokių argumentų. Bet svarbiausia – tai pagarba mūsų žmonėms, kurie mąsto kitaip negu dauguma čia, mūsų salėje. Jais mes nepasitikime. Ne tik apie išvažiavusius mes turime galvoti, bet ir apie mūsų piliečius, kurie žino žaidimo taisykles ir visą laiką stropiai jų laikėsi. Aš tikrai nemanau, kad šis kelias yra geras. Mes turime gerbti visus piliečius, ir tuos, kurie galbūt nepritaria mūsų nuomonei. Todėl aš tikrai negaliu palaikyti šio kelio.
PIRMININKĖ. Apsisprendžiame balsuodami dėl Referendumo įstatymo 7 straipsnio.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 67, prieš – 3, susilaikė 16. Referendumo įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
Gerbiami kolegos, A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, nuoširdžiai dėkoju už palaikymą ir noriu pasakyti du punktus. Pirmas, čia dažnai kartoja, dviguba, triguba pilietybė. Kalbama apie gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą, piliečių prigimtinę teisę. Ir antras punktas. Žinoma, siekiame ir turime siekti visi, kad referendumas būtų pozityvus, ir tam reikia visų partijų sutarimo. Tam reikia ir Lietuvos valstybės Prezidentės, ir Seimo Pirmininko, ir premjero, ir visų visuomeninių institucijų. Jeigu nebus tos vienybės, iš tiesų galime pralaimėti. Mes galvojame laimėti, bet jeigu taip įvyktų, ne gyvenimo pabaiga, tam ruoškimės ir būkime visi aktyvūs. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. O gal galime replikų nesakyti, kolegos? (Balsai salėje) Dirbame toliau? Dirbame. (Šurmulys salėje)
16.09 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2750(2) (priėmimas)
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2750(2). Senas įstatymas. Vienas straipsnis. G. Burokienė. Yra gautas jūsų pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mano pasiūlymas buvo, kad būtų išvengta nerealių, neteisingai kandidatuojančių žmonių rinkimų sąrašuose, pakelti kandidato užstatą iki dešimties vidutinių atlyginimų.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė. Ar 29 yra? Yra prašantys ir sutinkantys, kad svarstytume toliau. Komiteto jūs taip pat tada gal pasakykite, kad komitetas nepritaria. Komitetas pritaria anksčiau pasiūlytam penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių užstatui.
Prieš pasiūlymą kalba S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, dažniausiai tokie simuliaciniai kandidatai atsiranda regionuose, kur žmonės ir šiaip neuždirba vidutinio darbo užmokesčio. Čia reikalaujama dešimties darbo užmokesčių, tai reiškia, kad metinio atlyginimo, iš to, kad žmogus eitų tam, kad rinkėjas spręstų, ar jam verta būti išrinktam į savivaldos tarybą, ar ne. Ar mes esame tokie nepasitikintys savivaldos rinkėjais, kad iš esmės eliminuojame net žmones, kurie šiandien net pasižiūrėjus, kiek žmonės turi santaupų, matyti, kad metinių santaupų savo atlyginimo iš esmės neturi? O čia demokratiniame procese dalyvauti ir, pasitaikius tinkamai koalicijai, iš esmės užkertame kelią žmonėms, kurie yra kompetentingi, o kalbame apie biudžetinių įstaigų, kurios yra pavaldžios savivaldybių administracijoms, vadovus, – tai, man atrodo, iš esmės einama klaidinga linkme. Tai yra nepasitikėjimas rinkėjais, tai yra perteklinis reikalavimas iš kandidatų ir iš esmės užkirtimas demokratinių procesų. Kviečiu nepalaikyti ir iš esmės pasisakysiu prieš visą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba J. Bernatonis. Atsiprašau, už – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Kaip tik už kalbėsiu, gerbiama posėdžio pirmininke, nes čia reikėtų kalbėti ne apie pinigus, o apie rinkėjų apgaudinėjimą. Kadangi mes nerandame kitokio demokratinio būdo apriboti galimybę apgaudinėti rinkėjus, kai vieni žmonės dalyvauja sąrašuose, kad surinktų balsus, o kiti ateina į savivaldybės tarybą, tai aš manau, kad reikėtų padidinti iki dešimties tūkstančių, taip, kaip siūloma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame už G. Burokienės pasiūlymą, kad dešimt vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių būtų tiems, kurie nusiteikę apgaudinėti rinkėjus, kaip sakė J. Bernatonis.
Balsavo 87 Seimo nariai: 59 – už, prieš – 14, susilaikė 14. Pasiūlymui pritarta. Vienas straipsnis.
Gerbiami kolegos, motyvai. Prieš – S. Gentvilas. Jūs jau kalbėjote per priėmimą, jūs norite taip pat kalbėti ir už visą įstatymo projektą? Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už žodį, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad prikepėte šiandien įstatymų, kad net nebenorite leisti kalbėti…
PIRMININKĖ. Norime leisti ir leidžiame.
S. GENTVILAS (LSF). …bet tokią teisę turime. Gerbiamieji, ką mes padarysime? Įsivaizduokite savo savivaldybes: bibliotekos vedėją, Kultūros centro vedėją, seniūną, žmones su galva ir su potencija ateiti į savivaldybių tarybas. Ir mes jiems pasakome, kad jūs turėsite dėti užstatą dešimties vidutinių atlyginimų, tai yra metinį atlyginimą, vien tam, kad jūs iškeltumėte savo kandidatūrą. Ar tai yra normalu, kad mes rinkėjui ir žmogui neleidžiame net kandidatuoti iš esmės, nes tokių pajamų neturi niekas? Šiandien nė viena politinė partija nėra sukaupusi tokių lėšų, kad turėtų tokį potencialą. O šie žmonės yra bendruomenių lyderiai ir mes turime suteikti jiems teisę, susiklosčius aplinkybėms, užimti pozicijas, ateiti su valdančiąja dauguma, tapti vicemerais. Šiandien mes iš esmės užkertame kelią šiems žmonėms užkeldami nuo dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų, kas yra dabar, iki dešimties po paskutinio balsavimo. Ar tai yra logiška ir natūralu? Ne, nes šiandien į politiką nebeina talentai. O talentai, jeigu jau atėjo į viešąjį sektorių, tai dažniausiai jie vadovauja šiose pozicijose, ypač regionuose taip yra. Aš labai griežtai kviečiu pasisakyti prieš visą šitą įstatymą, nes jisai riboja talentų atėjimą, kad ir kokie jie būtų, į savivaldos pozicijas. Jeigu nepritariate, kviečiu netgi nebalsuoti. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Už – J. Bernatonis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, prieš mane kalbėjęs… Aš nelabai supratau. Gal jisai neįsigilino? Lyg ir dalyvauja rinkimuose, lyg ir supranta, kad užstatas yra toks dalykas, kuris yra grąžinamas, kai laimi rinkimus. Tie gabūs žmonės, kaip jūs minėjote, užimantys tam tikras pareigas, laimėję rinkimus, jeigu jie eis į savivaldybių tarybas kaip nariai, jie tą užstatą atgaus. Bet čia yra kaip tik tam tikras barjeras apgaudinėti žmones, kai surašoma į sąrašus populiarūs tame regione, toje savivaldybėje žmonės, o jie net nesiruošia būti savivaldybės taryboje ir į jų vietą ateina pakaitiniai, už kuriuos žmonės būtų nebalsavę. Tai neapgaudinėkime rinkėjų. Tie, kurie laimės, ateis dirbti į tarybą, užstatas, nesvarbu, kokio dydžio bus, bus sugrąžintas. Todėl pasisakau už.
PIRMININKĖ. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesu kategoriškai prieš, bet, man atrodo, mes galėjome kažkaip vieningiau balsuoti, jeigu būtume sustoję prie tos pradinės R. Baškienės sumos, kai būtų padidinamas užstatas iki penkių vidutinių darbo užmokesčių. Tai būtų jau pakankamai didelė suma. Aš sutinku, kad reikia stabdyti tą dirbtinį kandidatavimą, ir finansinėmis priemonėmis tai yra pasiekiama, bet vis dėlto, kai perlenkiame lazdą… Man atrodo, jau tikrai perlenkėme, nes vis dėlto į sąrašą kai kurios partijos gali siekti įrašyti, sakykim, kandidatą, numatytą į vicemerus, kuris eina mokyklos direktoriaus pareigas ar kultūros centro vadovo pareigas, bet sumokėti už jį dešimt vidutinių atlyginimų gali būti labai sudėtinga normaliems žmonėms, kurie, sakykim, gyvena iš atlyginimo. Tai vis tiek mes čia perlenkiame lazdą. Nežinau, gal ta sesijos pabaiga visus išvargino? Jeigu būtų likęs pradinis penkių VDU tekstas, tai viskas, man atrodo, būtų buvę gerai, būtume galėję vieningai balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Olekas – už. J. Olekas nori kalbėti ir pasakyti nuomonę už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš manau, kad mes visi esame už, kad politinės varžytuvės ir rinkimai vyktų sąžiningai ir sklandžiai, bet iš tikrųjų tas užstatas, kuris reikalingas, kad vyktų, reikalingas, bet šiuo atveju man kyla abejonių iš tikrųjų, ar kiekvienas turi pats asmeniškai tokių laisvų lėšų, kurias kokiems 3–4 mėnesiams turėtų…
PIRMININKĖ. Jūs, kolega, kalbate ne už įstatymo projektą, siūlantį 10 vidutinių darbo užmokesčių.
J. OLEKAS (LSDPF). Aš klausiu, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Jūs gudraujate.
J. OLEKAS (LSDPF). Ar žmonės gali turėti? Ar partijos turi?
PIRMININKĖ. Gerai. Nekalbės R. Dagys.
J. OLEKAS (LSDPF). Galbūt tos, kurios turi kažkokių finansinių šaltinių, legalių, aš tokių nelabai žinau. Tai iš tikrųjų manydamas, kad turi būti užstatai, turi būti sąžiningos varžytuvės, aš turiu abejonių, ar 10 tūkst. yra ne per daug, ir todėl, kadangi nėra kur pasisakyti abejojančiam, aš užsirašiau šitoje grafoje.
PIRMININKĖ. Taip, J. Olekas sugudravo, todėl R. J. Dagys nekalbės, o kalbės K. Masiulis. Bet tai yra negarbinga.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirma, norėčiau pasakyti, kad nereikėtų bausti R. Dagio už tai, kad J. Olekas gudrauja.
PIRMININKĖ. Na, tegul ant sąžinės gula toksai grūdelis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bet tai yra neteisinga, absoliučiai neteisinga. (Balsai salėje) Absoliučiai! Tai reikia nutraukti arba įskaityti kaip už šnekėjusį, ir viskas. Tai čia tikrai taip negerai, nes gal R. J. Dagys turi svarių argumentų, kuriuos reikėtų išklausyti.
O dabar iš esmės aš noriu pasakyti, kad 10 tūkst. litų… Kiek? (Balsai salėje) Ai, 12 tūkst. Teisingai. (Balsai salėje) 12 tūkst. eurų…
PIRMININKĖ. 10 vidutinių darbo užmokesčių. Mes jau visai suklydome. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). 12 tūkst. eurų pagal naują tvarką. 12 tūkst. eurų paimti žmogui iš savos sąskaitos, jis greičiausiai jų gali nesurasti. Vadinasi, mes varome tą žmogų į banką, kad jis pasiimtų paskolą, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Jis turės paaiškinti savo šeimai, žmonai, kad paskui sugrąžins, kad čia nieko nebus. Ar jūs įsivaizduojate šitą dalyką, kad jūs tai verčiate daryti? Ir dar verčia žmones, tarp kurių yra… Tarkim, T. Tomilinas sako: mes – kairieji. Aš sakyčiau, kad taip daro liberalai, bet aš matau, liberalas E. Gentvilas kalba taip, kaip turėtų kalbėti kairieji. Jeigu jūs tikrai atstovaujate stambiajam kapitalui, galbūt pas R. Karbauskį Naisiuose yra tiek užsiveisę pinigų, kad už kiekvieną uždės, nereikės į bankus kreiptis? Tai aš tada suprantu. Bet jeigu nesate gavęs R. Karbauskio…
PIRMININKĖ. Siūlyčiau neįžeidinėti vieni kitų.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš neįžeidinėju. Aš preziumuoju ir kalbu taip, kaip noriu. Be jūsų pastabų, be P. Gražulio pastabų – aš norėčiau kalbėti taip, kaip aš suprantu. Tai jeigu nėra… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Jūsų laikas. Atsiprašau, gerbiamas kolega, jūsų laikas… Rimantai, sėskite. Aš suteiksiu jums žodį nuosekliai, o kolega tegul ant širdies turi tokį akmenuką, kad apgavo.
Už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Matau, kad šis įstatymo projektas daugiausia baimių kelia dviem partijoms – tai Konservatorių ir Socialdemokratų, nes kaip Marijampolės pavyzdį, Alytaus rajono pavyzdį galime pasižiūrėti, kiek seniūnų, mokyklų direktorių būtent būna priskirta į šitų dviejų partijų sąrašus ir kaip jie gražiai visi pasitraukia. Tie užstatai menki, o partijų galimybės didelės, žinome pagal dotacijas, tai aš tiesiog kolegoms siūlau neapgaudinėti savęs. Jeigu esame sąžiningi, būkime sąžiningi iki galo ir palaikykime šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Taip, melas turi kainuoti daugiau.
R. J. Dagys. Suteiksiu žodį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kuris kalbėjo. Kadangi labai daug į sąžinę apeliavote, tai aš noriu į jūsų atmintį apeliuoti. Ką tik neseniai priėmėme naują Mokesčių sistemos įstatymą, dėl kurio vidutinis atlyginimas dabar jau išauga 30 %, nes mes bazes sujungėme. Tai dabar vidutinį atlyginimą, kuris yra 900 eurų, padauginkite iš 1,3 ir pasižiūrėkite, koks dabar yra VDU. Dabar čia jūsų visos apeliacijos tampa tokio svorio. Jūs tiesiog nebeprisimenate, ką patys padarote, ir toliau siūlote balsuoti. Čia išminties klausimas. Dabar mes kalbame… Visi įstatymai, visi barjerai turi tam tikrą protingumo kriterijų. Visaip gali būti. Taip, mes dabar norime užkardyti piktnaudžiavimus, bet yra ta pati sistema, kuri normaliai… Tai yra kokybės klausimas, kas turi ateiti į savivaldą. Ar jūs manote, kad į savivaldą turi ateiti tie, kurie nieko neišmano?
Atsiprašau, pone Juozai Bernatoni, jeigu jums 12 tūkst. yra laisvai besimėtantys kišenėje, tai jums tai nieko nereiškia, bet daugeliui mūsų šeimų tai yra didžiuliai pinigai. Ir nereikėtų jums ciniškai kalbėti apie tai, kad jis gali rizikuoti savo užstatu. Atsiprašau. Aš manau, tai ganėtinai ciniška ir kaip socialdemokratui, manau, visiškai net nedera replikuoti. Tiesiog daugelis žmonių negalės to realizuoti. Mokytojai negalės realizuoti, kultūros darbuotojai negalės realizuoti – tie, kurie gauna mažas algas. Rezidentai, kuriems nepakalėme, galės… Tai jūsų požiūris. Atsiprašau. Tie, kurie turės mokėti didesnį užstatą, kurio mes… galbūt užima vienokias pareigas rajone.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų laikas. Ir nesipykime. Ramiai išsakykime motyvus. Manau, tokį pavyzdį parodys P. Valiūnas.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėjau pasakyti remdamasis patirtimi. Čia yra vienas iš sukčiavimo būdų: vienas yra balsavimas namuose, balsavimas paštu, išankstinis balsavimas, gyventojų prisirašinėjimas po 2 tūkst. iš mieto į kaimą ir seniūnų padarymas vienos partijos nariais, o paskui tie seniūnai visi pasitraukia iš viso sąrašo. Nežino patys žmonės, už ką balsuoja. Gal šitas ir atbaidys kažkiek? Nes kai 100 tūkst. litų, tarkim, buvo, sako: kas čia merui yra tas 100 tūkst.?
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, balsuojame už Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektą. Balsuojantys už savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektą spaudžia mygtuką „už“, kitaip manantys pasirenka kitus mygtukus.
Pritrūko balsų. Balsavo 66: už – 57, prieš – 1, susilaikė 8. Dėkoju. Replikoms žodžio nesuteiksiu. Dirbame toliau. (Balsai salėje) Nesuteiksiu. Jeigu dėl vedimo tvarkos ir kitais klausimais – taip, bet replikuoti dėl šio tikrai nesuteiksiu. Kolegos, mes tyčia darome žaidimus. Pirmininkas turi tokią teisę.
Dėl vedimo tvarkos – taip, G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Nesusiję su šiuo klausimu. Mano klausimas yra dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projekto Nr. XIIIP-2016(2). Gerbiamoji pirmininke, kur yra šio projekto svarstymas?
PIRMININKĖ. Pasakysime. Aš manau, kad jau kiti pirmininkai ir pasakė, kad…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ne, nebuvo pasakyta.
PIRMININKĖ. Nebuvo pasakyta. Aiškinu, kad visi nutarimai… Pirma priimsime visus įstatymus, o posėdžio pabaigoje priimsime nutarimus. (Balsai salėje) Matome pagal jūsų norus balsuoti, nedalyvauti. Įstatymams priimti reikia 71 balso. Kas gali paneigti, kad jūs tiesiog pavargsite. O nutarimus priimti galima posėdžio pabaigoje. Manau, mes visus priimsime.
Tad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas lieka nepriimtas. Balsavimas atidedamas vėlesniam laikui.
16.26 val.
Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1653(2) (priėmimas)
Civilinio proceso kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-1653(2) Priėmimas. Pastraipsniui.
Dėl 1–7 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti? Galime. Dėl 8 straipsnio buvo gautas Seimo narių D. Šakalienės, I. Šimonytės pasiūlymas. Gerbiamoji I. Šimonytė, prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi gerbiama kolegė Dovilė negalėjo dalyvauti šiandien posėdyje, tai paprašė manęs pristatyti šią pataisą, dėl kurios, tiesą sakant, turbūt į visus Seimo narius yra kreipusiosios nevyriausybinės organizacijos, kovojančios su skurdu, ir aibė kitų nevyriausybinių organizacijų. Yra pasirašyta peticija, kurią pasirašė 109 organizacijos, taip pat ir Vietos bendruomenių asociacija, ir Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, ir profesinė sąjunga „Solidarumas.“ Iš esmės pasiūlymas yra vis dėlto grįžti prie pradinio arba nevyriausybinių organizacijų siūlomo varianto, kada iš pajamų dalies, neviršijančios minimalios mėnesio algos, išieškoma 10 arba 20 %, o ne 20 ir 30 %, kaip yra dabar siūloma projekte.
Motyvacija tam yra, mano nuomone, gana aiški, bet aš galiu pabandyti pakartoti. Pirmiausia, kad yra labai daug pasaulio valstybių, Europos, Vakarų valstybių, labiau, sakyčiau, kuriose iš tokių mažų pajamų išskaitos yra nedaromos arba tos išskaitos yra tikrai gerokai kuklesnės, negu siūloma projekte. Kitas dalykas yra tas, kad jeigu būtų atsižvelgta į siūlymą, tuomet būtų apsaugota ta pajamų dalis, kuri atitinka statistikų naujai suskaičiuotą skurdo rizikos ribą labiau negu minimalių vartojimo poreikių krepšelis, kuris jau tik egzistenciją realiai užtikrina ir netgi yra gerokai mažesnis, negu statistikų skaičiuojama skurdo rizikos riba. Labai prašyčiau kolegų palaikyti šitą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip reikalauja Statutas, ar yra 29 Seimo nariai, kurie… (Balsai salėje) Balsuojame. (Balsai salėje) Kai yra Teisės departamento, tai nereikia, kai yra svarstymas… (Balsai salėje) Viską darome labai nuosekliai. Paskui apskųsime vieni kitus.
Taip, yra 35. Komitetas… Nematau S. Šedbaro. Gal, komiteto pirmininke Agne Širinskiene, galite pagarsinti komiteto nuomonę? Komitetas nepritarė D. Šakalienės… Reikėtų iš pagrindinės tribūnos, gerbiamoji Agne, nes dar reikės kartu aptarti ir N. Puteikio pasiūlymą, kuriam jūsų komitetas taip pat nepritarė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tiesų mūsų komitetas nepritarė Seimo narės D. Šakalienės pasiūlymui. Mes komitete labai ilgai diskutavome ir buvo net kelių dienų klausymai. Manytume, kad šiame etape tikrai reikėtų sustoti prie Vyriausybės pasiūlyto varianto ir vėliau, po kokių metų, turint pirminius duomenis, kaip sekasi su skolų išieškojimu, kokie yra šios srities pokyčiai, tiesiog priimti tolesnius sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymui pritaria J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau pritarti pateiktam pasiūlymui. Kaip ką tik mano kolegė gerbiamoji I. Šimonytė minėjo, tokiam pasiūlymui pritaria didelis būrys nevyriausybinių organizacijų labais aiškiais argumentais. Mes turėjome susitikimą frakcijoje, kalbėjomės, kad yra dalis žmonių, kurie pakliūna į skolas, ypač į tokias nedideles skolas, kurios per ilgesnį laiką išvirsta į gana dideles sumas dėl antstolių taikomų delspinigių ir panašių dalykų. Išlaikyti tą minimalią ribą, kad jie galėtų pakliuvę į bėdą vėl atsitiesti, aš manau, yra tikslinga. Dabar pasiūlyti procentai, man rodos, kaip tik atitinka būtent tą sunkiausioje situacijoje atsidūrusių skolininkų galimybę ir tikimybę, kad jie iš tos skolos išbristų. Todėl aš kviečiu pritarti pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame už D. Šakalienės ir kitų kolegų pasiūlymą.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 41, prieš – 7, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas N. Puteikio. Pristato N. Puteikis. Gal sutinkate su komiteto nuomone?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Nesutinku su komiteto nuomone, nes komitetas, nors jau pajudėjo link nepriteklių patiriančių žmonių, bet vis dar stovi antstolių gynimo pozicijoje, išlaikydamas ankstesnių komitetų tradiciją. Kaip minėjau, ačiū, kad vis tiek truputį geriau, ir ačiū Teisingumo ministerijai, kad pateikė geresnį variantą. Tačiau aš siūlau palikti skolininkui pinigų kiekį, kuris leistų jam sumokėti už maistą ir komunalinius pagal Statistikos departamento skaičiavimus. Tas dydis – vadinamasis gerovės paketas, kurį galutinai tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Aš tai siūlau todėl, kad jeigu mes paimsime statistinį antstolių klientą, rasime minimalios pensijos gavėją arba sergantį žmogų ne viso darbingumo, ir valstybės jam suteikiama pagalba arba jo galimybės dirbti, sumuojant visas jo įmanomas pajamas, neleidžia jam sumokėti komunalinių ir už maistą. Antstolis ateina pagal tokius ieškinius ir iš esmės, atimdamas žmogui net ir dabar komiteto siūlomą dydį, praktiškai vėl nustumia atgal į tą patį skurdą, iš kurio jis niekaip nebegali išlipti. Todėl aš siūlau būti humaniškiems ir atsižvelgti taip pat ir į tą aplinkybę, kad Seimas kol kas palieka antstolius su lengvatiniu gyventojų pajamų mokesčio tarifu ir su „Sodros“ lubomis. Nes antstoliai pas mus yra remiama veikla, kaip smulkūs ir vidutiniai ūkininkai, jie moka pačius mažiausius mokesčius Lietuvoje. Aš manau, kad komitetas neišlaikė proporcijos ir vėl dar kartą bando pasirinkti variantą, naudingesnį antstoliams ir nenaudingą skurdžiai gyvenantiems žmonėms. Todėl aš siūlau palikti po antstolio visų veiklų žmogui pragyventi būtiną minimumą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar yra 29 Seimo nariai? Prašome balsuoti.
Yra 46 Seimo nariai. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Jei būtų pritarta gerbiamo Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui, atskirų labai probleminių kategorijų skolininkai augintų skolas, ir komitetas, priimdamas sprendimą nepritarti, atkreipė dėmesį į tai, kad reikėtų subalansuoti tiek skolininkų, tiek skolintojų interesus. Ir manome, kad Vyriausybės projektas tą optimaliai užtikrina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas pritaria N. Puteikio pasiūlymui.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš manau, kad būtų išmintingesnis sprendimas pritarti mūsų buvusiam teiktam pasiūlymui, ir gal būtų balansas artimesnis, ką kalbėjo ir gerbiama komiteto pirmininkė. Bet rinkdamiesi iš tų dviejų situacijų dėl to, kaip yra siūloma dabartiniame projekte ir kaip teikia kolega N. Puteikis savo pasiūlyme, aš manau, kad mes turėtume, atsižvelgdami į tų skurdžiausių žmonių dar vis dėlto bandymą atsitiesti, tokią galimybę jiems palikti. Todėl kviečiu pritarti gerbiamojo N. Puteikio pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame už N. Puteikio pasiūlymą. Komitetas jam nepritaria.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 41, prieš – 6, susilaikė 36, nedaug, bet pritrūko. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso 8 straipsnio. Galime jį priimti? Galime.
9, 10, 11, 12 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Už visą įstatymo projektą norintys kalbėti. Prašom. A. Navickas – už. Nėra. T. Tomilinas – už. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau pirmiausia padėkoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir buvusiai ministrei M. Vainiutei, taip pat nevyriausybininkams, kurie iš viso ryžosi tokiam projektui, tokiam siūlymui, ir labai gerai, kad ir Teisingumo ministerijos specialistai prisijungė ir parengė tokį projektą. Ir mes šiandien turime, mes tuoj pat, aš tikiuosi, Lietuvos sunkiausiai gyvenantiems žmonėms priimsime palengvinimą ir galėsime ištraukti pagaliau juos iš šešėlio, nes labai didelė dalis skolininkų, ypač tų, kurie uždirba nedaug, automatiškai tampa šešėlio dalyviais, nes iš tikrųjų net ir skolininkui valgyti norisi.
Vakar man daug priekaištavote dėl kritikos neoliberalizmui, tai aš šiek tiek grįšiu prie tos temos ir manau, kad tai… (Balsai salėje) Dabar aš tiesiog priminsiu, kad taip, dėl mokyklų krepšelizacijos buvo neoliberalizmas, dėl pensijų privatizacijos – taip pat tais pačiais 2000 metais. Keleriais metais vėliau, po dvejų metų, atsirado antstolių privatizavimo reforma, ir antstoliai tapo privatūs. Ir paskui ilgus metus dalis tų antstolių (nesakau – visi, sistema, aišku, yra įvairi) tiesiogine to žodžio prasme kankino žmones, kol atėjo pataisos. Jūsų valdžios anksčiau taip pat taisė antstolių reglamentavimą ir Civilinio proceso kodeksą, o dabar padaryti svarbiausi sprendimai, kurie padės ištraukti dalį skolininkų iš skurdo ir atsitiesti. Ir mes visi kartu vykdome rinkimų pažadus. Labai raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. N. Puteikis – prieš.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, aš čia dabar kreipiuosi į valstiečius ir į Socialdemokratų darbo partiją. Jūs rudenį, kaip S. Jakeliūnas sako, jūs gyventojų pajamų mokesčio paketo rezultatus pamatysite rudenį ir grįšite, ir taisysite klaidas. Jūs rudenį… Ačiū Teisingumo ministerijos naujai vadovybei, manau, kad pirmą kartą istorijoje surinks normalią statistiką, kaip antstoliai elgiasi ir kokios gyventojų grupės pas juos patenka ir dėl kokių priežasčių. Jūs rudenį tą statistiką gausite ir pamatysite, kad šiandien savo šituo vadinamuoju kompromisiniu variantu iš esmės tiktai užtikrinote dar didesnes antstolių pajamas ir iš tų 200 tūkst. žmonių, kurie yra antstolių nasruose, gal ištrauksime 10 ar 20 tūkst., o 180 liks. Jūs grįšite rudenį ir jums bus gėda dėl šito balsavimo, ir niekur jūs, kaip sakant, nesidėsite.
Aš labai apgailestauju, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas vykdo ankstesnių komitetų pozicijas ir tęsia tokią veiklą, kada klausymų metu dalyvauja septyni antstoliai ir jiems skiriama daugiau laiko negu nevyriausybinių organizacijų atstovams, kada Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams neleidžiama kalbėti, aš turiu omenyje, kai S. Šedbaras pirmininkavo klausymams. Kada ateina neregistruotas lobistas, teisės profesorius V. Nekrošius ir savo čempioniškai galingu sporto sirgaliaus balsu perrėkia visas kitas nuomones ir veikia kaip viceprezidentas antstolių, kaip vicepirmininkas komiteto, nors tokių galių neturi. Jis įtaigoja ir primeta jums šitą dabartinį vadinamąjį kompromisinį, o iš tikrųjų tik antstoliams naudingą variantą. Aš agituoju visus kategoriškai – balsuokite prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. I. Šimonytė – nuomonė už.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šiek tiek komiška klausyti vis apie kalamus cvekus į neoliberalizmo karstą po to, kai mes praėjusią savaitę priėmėm, tiksliau sakant, jūs priėmėte mokesčių reformą, pagal kurią antstoliai yra smulkieji verslininkai ir toliau tokie bus, bet aš prie to nesustosiu. Vis tiek šitas įstatymo projektas yra žingsnis į priekį, lyginant su tuo, kas yra dabar. Žinau, kad nevyriausybinių organizacijų, kurios daug dirbo šiuo klausimu, nuomone, tikrai įstatymui reikėtų pritarti. Na, galbūt galima, kaip ponia A. Širinskienė sakė, žiūrėti, kaip jis veiks vėliau, bet lygiai taip pat buvo galima pritarti pataisai, kuri būtų panašesnė į europinę praktiką, ir tuomet pasižiūrėti, kaip ta europinė praktika veikia Lietuvoje. Tačiau bet kuriuo atveju, atsižvelgdama į tikrai mano gerbiamų nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomonę, raginu balsuoti už ir grįžti prie šio klausimo nedelsiant, jeigu paaiškėtų vis dėlto, kad šitos paskatos yra nepakankamos žmonėms išeiti iš minimalių pajamų zonos vien baiminantis to, kad visa, ką jie stengiasi papildomai švariai ir baltai užsidirbti, atiteks tiesiog kaip antstolių atlyginimas tiems, kurie moka gerokai mažesnius mokesčius negu samdomi darbuotojai. Tai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. E. Gentvilas – prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, noriu pasakyti, kad liberalai dar praėjusioje kadencijoje balsavo už Vartojimo kreditų įstatymą suvaržant išdavimą kreditų. Balsavome taip, kaip labai nenorėjo „MG Baltic“ koncernas. Taigi mes ir toliau laikomės tos pozicijos, kad reikėtų apriboti uždarbiavimą vartojimo kredito įmonėms iš klientų. Todėl aš irgi pasisakiau už 20 % apribojimą, kas būtų visiškai pakankama antstoliams, ir, taip sakant, nenumautų kelnių tiems, kurie prisiskolino su visa jų pačių atsakomybe. Bet greta to manome, kad reikia įverti dratą į nosį ir tiems, kurie skolina arba administruoja tas paskolas.
Greta to aš privalau deklaruoti, kad nesu niekam skolingas. Man skolingų yra, todėl interesų konflikto čia nėra. Nežinau, kaip kolega Naglis, kurio pozicija ir mano pozicija šiandien sutampa. Naglis, kiek žinau, būtent rinkiminiams užstatams yra pasiskolinęs, ir ar čia nėra Naglio interesų konflikto balsuojant už vieną ar už kitą įstatymą? Bet aš deklaruoju – aš niekam neskolingas, todėl antstoliai su manimi nedirba ir todėl aš drąsiai sakau – norėčiau 20 % apribojimo, todėl susilaikau dėl šio įstatymo projekto, nes nebuvo balsuojama už Ingridos ir D. Šakalienės pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerai, kad minėto V. Nekrošiaus balsas nebuvo išgirstas visu garsumu, jis išvis nenorėjo, kad mes ką nors čia darytume. Jis atstovavo tiems žmonėms, kurių galiojanti sistema tikrai nė vieno nepavertė skurdžiais, ir jiems antstoliai nė kiek negraso. Bet mes turime visą armiją žmonių, kurie dėl mūsų neapsižiūrėjimo, ne vienos kadencijos neapsižiūrėjimo… Mes jų neperspėdami, neišmokindami atsakingai žiūrėti, įstūmėme juos į… leidome jiems įlįsti į tuos spąstus, iš kurių negali išlįsti. Aš ne visai sutinku su gerbiamo kolegos N. Puteikio nuomone, kad 20 tūkst. ištrauktų iš 200, kaip jis paskaičiavo, iš šitų spąstų, tai yra blogas rezultatas. Ačiū Dievui, kad nors 20 tūkst. atgaus viltį. Aišku, nebus pakankamas šitas įstatymas, nes turi būti ne tiktai sutvarkytos tos ribos, už ką galima išieškoti ar ne, bet turi būti efektyvus mechanizmas, kuris padėtų žmonėms išeiti iš to, mokintų, kaip skaičiuoti, kad vėl neįlįstų į kitus spąstus. Bet tam pinigų mums neliko. Mes praėjusiame biudžete 2 mlrd. eurų nupjovėme, tai šitiems dalykams nebus. Tai šiuo atveju, aš manau, bent jau tuos 20 tūkst. tikrai verta išgelbėti. O manau, kad vis dėlto prie to Vyriausybės siūlymo, kuris yra realesnis, vis tiek mes grįšime. Deja, šiandien to nepriėmėme, nes skubos darbą velniai gaudo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame, o po to visos replikos ir pastabos dėl vedimo tvarkos. Civilinio proceso kodekso atitinkamų straipsnių priėmimas, įstatymo projektas Nr. XIIIP-1653(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 7. Skelbiu įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1653(2) priimtą. (Gongas)
J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš tik noriu priminti kolegoms ir pačiam sau, kad septynioliktojo skirsnio 112 straipsnio 3 dalis skelbia: „Balsavimo metu salėje nevaikštoma.“ Tai mes todėl daug klaidų padarome, neteisingai balsuojame ir paskui turime problemų.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabą. Būtų puiku, kad mes pajėgtume to laikytis.
16.47 val.
Darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1654(2) (priėmimas)
Tęsiame darbą. Lydimasis teisės aktas – Darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1654(2).
Yra du straipsniai. Pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1 ir 2 straipsnius galime priimti? Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 1. Darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimas priimtas. (Gongas)
Po balsavimo replika – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš pirmiausia noriu padėkoti tiems, kurie parėmė mano pataisą. Ji nėra mano, ji yra parengta remiantis nevyriausybinių organizacijų pasiūlymais. Tiesiog jos, kaip Lietuvoje dar mes pakankamai nesubrendę, yra nedrąsios ir nedrįso prašyti maksimalesnio varianto.
E. Gentvilui noriu pasakyti, kad aš neturiu antstolių… Ta prasme, taip, aš skolingas, mano šeima moka paskolą bankui, nes dalis užstatų negrįžo, nes nesurinkome 3 %. Ir noriu atkreipti jūsų, septynių turtingų partijų, dėmesį. Jūs rinkimų užstatus mokate iš biudžeto pinigų, iš dotacijos ir, jeigu jūsų kandidatai nesurenka 3 %, tie užstatai lieka valstybės biudžete, bet jūs to nepajaučiate. Visos kitos devynios mažosios partijos užstatus moka iš asmeninių pinigų ir, jeigu neperžengia to barjero, pinigai dingsta. Tai mano šeima jau treti rinkimai neturi jokių santaupų, nes kiekvienas rinkimų ciklas tvarkingai tas santaupas išvalo. Bet jūs, imdami tą pertrauką dėl ekspertizės dėl dotacijos, tas devynias mažas partijas ir toliau iš esmės stumiate į tokią bedugnę, kad vasario mėnesį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose mažosios partijos vėl mokės viską iš savo kišenės ir dalis tų partijų lyderių atstovų atsidurs antstolių gniaužtuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Truputį ne dėl to įstatymo. Aušra Maldeikiene, prašau.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog labai noriu kolegoms priminti, kad mes turėtume aiškiai laikytis sąvokų. Šiame įstatyme kalbama apie skolas. Skolos yra ne laiku padengti įsipareigojimai. Įsipareigojimų, pone Gentvilai, nereikia painioti su skolomis, nes tai tiesiog ir neprotinga, ir rodo neišsilavinimą, ir labai nekorektiška.
PIRMININKĖ. Ačiū už taiklias jūsų pastabas.
16.50 val.
Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4638(2) (priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų įstatymo projektą – Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4638(2). Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Teisės departamento pastabų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4638(2) priimtas. (Gongas)
16.51 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2227(2) (priėmimas)
Ir lydimasis šio teisės akto įstatymo projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2227(2). Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2227(2) priimtas. (Gongas)
16.52 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-939(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-939(2). Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Dėl viso Statuto straipsnio. Prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, jau anksčiau per svarstymą kalbėjau: akivaizdu, kad tai yra dar vienas instrumentas, kaip sutramdyti opoziciją. Taip, šiandien mes ėmėmės to ginklo, t. y. prašydami ekspertinės išvados, naudodamiesi įstatymų mums suteikta teise, pristabdėme kai kurių įstatymų priėmimą. Aš neatmetu galimybės, jūs gal galvojate, kad visiems laikams atėjote į daugumą, bet neatmetu tokios galimybės, kad ir jūs kada nors būsite opozicijoje.
Aš priminsiu, 1993 metais, atrodo, tuometinė finansų ministrė E. Kunevičienė, pasakė: „Atėjo konservatoriai visiems laikams.“ Laimei, buvo truputį kitaip. Tai negalvokite, kad jūs visą laiką būsite valdantieji, linkiu jums pakliūti į parlamentus, teks pabūti ir opozicijoje. Jūs galvokite, ką darote. Jūs atimate iš mažumos, šiuo atveju pirmiausia iš opozicijos, teisę remtis ekspertų išvadomis. Seimo dauguma gali atimti tą teisę remtis ekspertų išvadomis. Todėl aš prašau balsuoti galvojant apie savo pačių ateitį, jeigu negalvojate apie dabartinę mūsų situaciją.
Kita vertus, dar kartą sakau, Seimo mažuma, penktadalis, galbūt nebūtinai yra opozicija. Net dabartinė dauguma kartais galėtų pasinaudoti, na, ne dauguma, bet valdantieji galėtų norėti pasinaudoti šiuo instrumentu, bet štai atsiras kokia nors atsitiktinė balsų dauguma ir iš jūsų pačių jau dabar atims tą teisę. Tai yra mažumų teisių paminimas, ir prašau nenaudoti šito instrumento. Todėl balsuosiu prieš, tiksliau sakant, net nebalsuosiu.
PIRMININKĖ. J. Bernatonis – už.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, suprantama, mums šis klausimas nėra jau labai aktualus, nes mūsų bičiuliai, kurie pasisavino rinkimuose mūsų balsais gautus pinigus, jau paprašė ekspertizės kitame įstatyme, jo priėmimas buvo nukeltas. Tačiau kad ateityje nebūtų taip be reikalo švaistomos lėšos politiniais tikslais, aš manau, mes galėtume bendru sutarimu sutarti, kad tais atvejais, kai iš tiesų bus labai svarbūs įstatymai ir kai bus diskusija, o ne politiniai žaidimai, visuomet Seimas priimtų sprendimą dėl ekspertizės. Kaip nesuinteresuotas asmuo pasisakau už.
PIRMININKĖ. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš sutinku, kad ramiai galėtume diskutuoti, galbūt šiek tiek pasunkinti ekspertizių užsakymą, galbūt numatyti reikalavimą dėl šiek tiek daugiau balsų, bet negalima to paversti politinės daugumos galimybe tiesiog paprastu balsavimu atmesti ekspertizės galimybę. Matome, deja, ir šioje sesijoje į ekspertų nuomonėmis grįstus teiginius nėra atsižvelgiama. Nepasakyčiau, kad opozicija, esant dabartiniam reguliavimui, piktnaudžiavo ta teise. Jeigu tris, keturis kartus per sesiją buvo kreiptasi, ir du paskutiniai kartai paskutinę posėdžio dieną, kai iš tikrųjų yra paleista buldozerio sistema, tai tikrai nėra daug. Ir nė vienoje kadencijoje nė vienai Seimo daugumai nekilo minties varžyti šios teisės. Tik labai nedemokratiškai mąstantiems Seimo nariams gali kilti tokių minčių. Kviečiu visus, kurie dar turi demokratinio mąstymo likučių, balsuoti prieš. Šiuo atveju reikia balsuoti prieš, nes nedalyvavimas čia nieko nesprendžia, tiesiog reikia parodyti, kad negalima priimti tokio įstatymo.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš irgi kviesčiau nepritarti…
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). …pateiktam įstatymo projektui, Statuto keitimui, nes mes turbūt norime išdiskutuoti, išanalizuoti įstatymus. Ir jeigu pažiūrėtume, dėl kokių įstatymų buvo kreiptasi dėl ekspertizės, tai visus, kurie turėjo labai didelį atgarsį ir kėlė daug abejonių, vienaip ar kitaip priėmus tos abejonės visos nėra išsklaidytos. Jau čia mano kolegos minėjo, kad ir šios sesijos pabaigoje tokių klausimų kilo, bet dažniausiai dėl ekspertizės kreipiasi, nežiūrint į tai, kad tai daro pozicija, kai turi labai rimtą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pagrindą. Štai ir dėl buvusių kreipimųsi visur buvo nurodyta, kad ar galimai pažeidžia Konstituciją, ar neproporcingai numatytos sankcijos priimant. Be abejo, tokiu atveju yra daug geriau, kad mes išsiaiškiname čia, Seimo salėje, pasinaudoję ekspertų paslaugomis, nes kreipimasis į Konstitucinį Teismą ir labai dažnai Konstitucinio Teismo pripažinimas, kad tie mūsų profesionalų pateikti siūlymai ir abejonės buvo teisingos, kainuoja ne mažiau, o galbūt, jeigu suskaičiuotume visas išlaidas, net daugiau. Todėl aš siūlau, kad mes atsisakytume tokio bendravimo būdo, kai turintis vieno ar kito balso persvarą gali daryti, ką nori. Man teko per tuos daugiau kaip 20 metų būti ir vienoje, ir kitoje pusėje, ir aš manau, kad diskusija, dialogas yra pats geriausias dalykas, nebandant ką nors užčiaupti. Todėl kviečiu nepritarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu įtariate, kad yra problemų su jūsų automobiliu, kreipiatės į ekspertą, jeigu jūsų vaikas pradėjo karščiuoti, kreipiatės į ekspertą, jeigu jūsų šeimoje kyla nesantarvė, einate pas psichologą, jeigu yra kokių nors problemų, jūs bandote pasitarti su tuo, kuris tas problemas geriau išmano negu jūs. Tačiau kažkodėl įstatymų srityje mes elgiamės taip, lyg būtume visų galų meistrai ir visų galų ekspertai. Tikrai taip nėra. Mes per mažai, gerokai per mažai kreipiamės į ekspertus ir visiškai per mažai konsultuojamės su visuomene. Yra tie du mechanizmai, kurie kituose parlamentuose daug dažniau naudojami. Aišku, įstatymų leidyba tada neina tokiu milžinišku raketos greičiu, bet ir klaidų nepridaroma, ir neprikuriama tiek daug įstatymų smulkmeniškų, nereikalingų, ką mes darome kiekvieną dieną. Parlamentai, galų gale Vokietijos, Austrijos parlamentai, per mėnesį tik vieną savaitę posėdžiauja. Tai tikrai mums reikėtų peržiūrėti tuos principus visai priešinga linkme, negu čia siūloma. Aš tikrai negaliu palaikyti tokio siūlymo.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Statuto 145 straipsnio pakeitimo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 57, prieš – 24, susilaikė 5. Gongo nebus, nes Statutui pakeisti reikia už 71 balso. Lieka 145 straipsnis toks, koks šiandien yra Statute.
Darbotvarkės 2-18 klausimas. Replikoms žodžio nesuteiksiu. Dėl vedimo tvarkos.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, aš manau, kad gongas turi skambėti, nes yra aiškus sprendimas: nepritarta tokiam, dalyvavo, buvo už ir prieš, ir nesurinkta balsų dauguma, tai nepritarta, o ne nedalyvavo.
PIRMININKĖ. Noriu pasakyti, kad priėmimo gongas neskambės. O jeigu jums reikia nepriėmimo, kad nepritarta, tai… Šiaip niekada dėl nepritarimo neskamba gongas. Kai jūs atsisėsite čia, tada leisime jums gongus mušti bet kokiu atveju, bet tai bus Statuto pažeidimas. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, noriu su jumis pasitarti. Mūsų suplanuotas darbo laikas baigėsi. Noriu prašyti gerbiamo Seimo, nes liko ir medžioklės, ir Seimo nutarimai, dar pratęsti plenarinį posėdį iki tol, kol pabaigsime svarstyti visus darbotvarkėje numatytus klausimus. Ar galime sutarti? (Balsai salėje) E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ten buvo mano balsas prieš.
PIRMININKĖ. Jūsų balsas per praėjusį balsavimą – prieš. Ar galiu teikti balsuoti, kad pratęstume?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ne, ne, argumentus.
PIRMININKĖ. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, žiūrėkite, Argentinos himnas sugiedotas, Prancūzijos sugiedotas, aš siūlau sugiedoti Lietuvos ir eiti žiūrėti varžybas, nes posėdžio laikas baigėsi.
PIRMININKĖ. Žinote, kas kam svarbiau: vieniems – varžybos, kitiems – darbas. (Balsai salėje) J. Liesys. Iš eilės.
J. LIESYS (LSF). Ačiū pirmininkei. Šiandien tokia diena – Petro ir Povilo, tai leiskite nors P. Čimbarui pasireikšti šiandien pirmą kartą pirma laiko.
PIRMININKĖ. Vakar Petrai ir Povilai buvo, vakar sveikinome, vakar sėkmės linkėjome. (Balsai salėje) J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tiesiog kviesčiau pabaigti darbą laiku, nes, matyt, visų klausimų neišspręsime, matėme, kad yra tam tikrų trukdžių. Ir jeigu kaip šiandien ryte buvo pasakyta, yra surinkti parašai nenumatytai ar neeilinei sesijai, tai susirinkime. Kam mes čia dabar kamuojamės tokiu metu, kada negalime priimti sprendimų?
PIRMININKĖ. Kas kamuojasi, išeina pailsėti, o kas gali, dirba. Aš manau, kad yra toks nusiteikimas. J. Olekas – prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Čia dabar tikriausiai jūs turėjote omenyje J. Bernatonį, bet mes abu Juozai.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, J. Bernatonis. Na, žinote, aš labai…
J. BERNATONIS (LSDDF). Kažkada buvome bičiuliai. Tai aš noriu pasakyti, kad mūsų frakcija siūlo pratęsti posėdį, kol baigsime visus klausimus, o jeigu nebus pratęsta, mes siūlome pratęsti sesiją, kol baigsime jos darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų pasiūlymą. Kolegos, gal balsuojame. Replikas nutraukiu. Kas už tai, kad pratęstume sesiją? Dėl to laikas ir yra… Balsuojame, kad pratęstume sesiją, kol pabaigsime svarstyti visus klausimus. (Šurmulys salėje) Posėdį, posėdį, posėdį. Jūs labai įžvalgūs. Nevaikščiokite po salę, taip, ačiū.
Visai linksma ir labai šaunu, ir ačiū tariu kiekvienam, kad esate.
Mielieji kolegos, jei mažiau replikuotume, būtume laiku ir pabaigę. Tačiau mes norime pasakyti savo išmintį ir tai yra labai gerai.
Balsavo 81 Seimo narys. Kad būtų pratęsta šios dienos darbotvarkė ir pabaigta ji svarstyti šiame posėdyje, balsavo 57, prieš – 17, susilaikė 7. Dirbame toliau.
17.05 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4758(2) (svarstymo tęsinys)
Projektas Nr. XIIIP-2317 – Valstybės paramos… Atsiprašau, praleidau vieną darbotvarkės klausimą. 2-18 – Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4758(2). Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Prašom. Jūs sakėte per šoninį mikrofoną, kad reikėtų atidėti šio klausimo svarstymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Išties buvo diskusija ir su Vyriausybe mes tikrai diskutavome šituo klausimu. Reikėtų daugiau argumentų, todėl prašome pertraukos. Kitu atveju reikėtų ypatingos skubos, bet kokiu atveju.
PIRMININKĖ. Iki kito posėdžio. Supratome. Bendru sutarimu? Dėkoju.
17.06 val.
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2317(2) (svarstymas ir priėmimas)
Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2317. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Ponia A. Širinskienė. Du straipsniai. Trumpas ir labai reikalingas įstatymo projektas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas svarstė šį projektą dar 27 dieną, pritarė patobulintam variantui, atsižvelgdamas į didžiąją dalį Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Balsavome bendru sutarimu, t. y. už – 9, pritarėme tiek projektui, tiek komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji pirmininke, jūs tikriausiai vertinote Teisės departamento pasiūlymą, kurį aš jums… Ar jūs turite?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, mes anksčiau buvome gavę analogišką Teisės departamento pasiūlymą ir atkreipėme dėmesį, kad kartu galioja ir reglamentas, kuris pastaruoju metu yra taikomas asmens duomenų apsaugai, ir dėl to tam pasiūlymui buvome nepritarę anksčiau arba, tiksliau sakant, pritarę iš dalies, bet nepritarę pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Po svarstymo, kaip jūs ir minėjote, pasiūlymų nėra. Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Kęstutis nekalba už. Galime balsuoti? Ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu.
Priėmimas. Ypatinga skuba. Pritariame? Pritariame. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio galime pritarti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. Visas įstatymo projektas. K. Mažeika nenori kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2317(2) priimtas. (Gongas)
17.09 val.
Gyvulių veislininkystės įstatymo Nr. I-384 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2144(2)ES (priėmimas)
Kaip ir sakiau, pirma įstatymai. 2-21 – Gyvulių veislininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2144(2). Nauja redakcija. Pastraipsniui. 1 straipsnis, į kurį įeina aštuoni straipsniai, dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti? Galime.
Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Jį įvertinome. 9 straipsnį galime priimti.
10, 11, 12, 13, 14, 15 straipsniai. Juos galime priimti? Galime. Visą 1 straipsnį galime priimti su jame esančiais 15 straipsnių? Priimame.
2 straipsnis – įgyvendinimas. Pasiūlymų nėra. Priimame.
Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
17.10 val.
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 2, 9, 10 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1945(2)ES (priėmimas)
Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis – Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Galime priimti? Galime. 4, 5, 6 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti… S. Gentvilas – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, praeitų metų balandžio 4 dieną į šios salės tribūną buvo išėjęs kolega K. Mažeika ir agitavo dėl 180 % atvirkščio įstatymo. Tada jisai sakė (cituoju): „Noriu pasakyti, kad šitas įstatymo projektas gimė atsižvelgiant į praeitų dvejų metų iš eilės situaciją, kai Vyriausybė išties nesilaiko kvotų, kurios yra numatytos.“ Valstiečiai ir toliau teikia įstatymo projektą. Aš jį taip pat pasirašiau, nes Vyriausybė neatsižvelgdavo į Aplinkos apsaugos komiteto nustatytas normas, įstatyme numatytas kvotas. Tada gerbiamas Kęstutis sakė, kad įstatymas suderintas su Vyriausybe ir Aplinkos ministerija.
Šiandien ateina įstatymas, kuris iš esmės ignoruoja Seimą. Vyriausybė jau iki šiol ignoruodavo proporcijas, kurios numatytos šitame įstatyme. Užuot Vyriausybė laikiusis Seimo įpareigojimų pagal įstatymą, jų nesilaiko, ir mes dabar ją bandome dar atleisti. Aš nematau racionalumo, kodėl mes tai turėtume daryti.
Pagrindinė priežastis, kodėl neturėtume pritarti šitam įstatymui, yra ta, kad šitas Klimato kaitos valdymo fondas iš esmės yra vienintelė eilutė, iš kurios galima finansuoti atsinaujinančius energetikos išteklius ir priemones. Jomis naudojasi tiek privačių namų savininkai, kurie naudoja saulės baterijas, tiek ūkininkai, kurie gal kitomis priemonėmis naudojasi. Nesant įstatyme nurodytų proporcijų, iš esmės rizika yra, kad viskas nueis renovacijai – būtent tai gerbiamas Kęstutis minėjo prieš pusantrų metų teikdamas visiškai atvirkščią projektą. Aš kviesčiau laikytis nuoseklumo ir nepritarti šitam įstatymui, kuriuo mažinamos Seimo galios.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Iš tikrųjų kolega kalbėjo beveik į dešimtuką, nes mes kalbame apie tai, ar dar Seimas turi kokių galių. Tai mes matome, kad dabartinė kryptis yra atimti galias iš opozicijos ir atimti galias iš paties Seimo. Jeigu pažiūrėtume į 3 straipsnį, 10 straipsnio keitimą, o tai yra tie įpareigojimai, kurie yra buvę Vyriausybei kaip Seimo įpareigojimai, pavyzdžiui, diegti ne mažiau kaip 40 % atsinaujinančią energiją, ir jie yra braukiami. Aš tiesiog suprantu, kad valdančiųjų situacija tokia, kad Seimas beveik pasileidžia ir atiduoda viską Vyriausybei. Todėl turbūt reikia šitam įstatymui pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomones. S. Jovaiša siūlo nepritarti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Aš užsirašiau prieš, nes man kilo klausimų po kolegos Simo pasisakymo. Keista, kad neužsirašo komiteto pirmininkas ir negina savo pozicijų, nes iš tikrųjų, jeigu buvo kalbėta prieš tai vienaip, o elgiamasi kitaip, norėtųsi vis dėlto išaiškinimo, kodėl taip elgiamasi. Kitaip čia gresia išvis nebalsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 61, prieš – 1, susilaikė 10. Skelbiu įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1945(2) priimtą. (Gongas)
17.15 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-435(3) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Medžioklės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-435(3).
Taip, Medžioklės įstatymas. Aš manau, šio įstatymo kai kas čia ir laukia. Gerbiami kolegos, pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, į kurį atsižvelgta. Galime priimti. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Galime pritarti iš dalies ir priimti 3 straipsnį. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Galime tam pritarti ir priimti kartu su komiteto argumentais? Galbūt komiteto pirmininkas turėtų?.. Techninio pobūdžio sprendimas – įrašyta „dėl“ ir „patvirtinimo“. Tai 4 straipsnį galime priimti? Galime. 5 straipsnis. Įvertintas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas pritarti iš dalies. Pritarta. Dėl 6, 7 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti. Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Pritarta iš dalies. Galime ir vienai, ir kitai Teisės departamento pastabai pritarti? Galime. Trečiai pastabai komitetas pritarė, taip pat ir Seimas pritarė. Dar viena Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta iš dalies. „Asmenį, įsteigusį grupę medžiotojų“ – čia formuluotė papildyta. Pritariame iš dalies. Komitetas motyvuotai pataisė. Ir dar vienas techninio pobūdžio Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, ir vienai, ir kitai redakcijai dėl 8 straipsnio. Galime 8 straipsnį su Teisės departamento pasiūlymais priimti? Galime. 9, 10, 11, 12 straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ir norinčių kalbėti nėra. (Šurmulys salėje) Dėl viso, dėl viso. Kolegos, dėl viso norite kalbėti? Nuomonės tik už. (Balsai salėje) Bendru sutarimu nekalbame? Sako, reikia, reikia. (Balsai salėje) Jūsų valia, kalbame iki pat pergalės. S. Gentvilas nori kalbėti už.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už žodį. Nenorėčiau jaustis kaltas…
PIRMININKĖ. Nekaltas.
S. GENTVILAS (LSF). …norėdamas išreikšti nuomonę. Kai pradėjau dirbti šios kadencijos Aplinkos apsaugos komitete, aš galvojau, kad būtent dėl šio įstatymo susipyks valdantieji – Socialdemokratų darbo frakcija ir Valstiečių frakcija. Iš esmės fundamentaliai skirtingas dalykas, kaip šiandien yra sukonstruoti medžiotojų būreliai, kaip gerbiamas K. Mažeika, kuris buvo iniciatorius šio įstatymo, siūlė ir rašė straipsnius žemės savininkams suteikti teisę performuoti konfliktinius būrelius. Tačiau šiandien aš matau, kad susitelkimas yra vieningas, ir dėl to šiek tiek apmaudu, nes ne kartą kaip liberalas siūliau iš esmės valstiečiams, kurie turi nuosavybės forma daug žemės sklypų, atstovauja žemės savininkų interesams, sustiprinti, reikšmingai sustiprinti jų galimybes performuoti būrelius. Tačiau šiandien mes matome įstatymo pasiūlymą, kuris yra tik per sprindį žemės savininkų naudai. Realybė, ką sako ir Privačių miškų savininkų asociacija, ir Žemės savininkų asociacija, kad iš esmės nebus galimybės performuoti medžiotojų būrelių, ir toliau nomenklatūriniai būreliai, kurie yra iš sovietmečio atėję, galės arba neprisiimti, arba dar kas nors. Vietoj to maštabaus konflikto, kuris buvo užprogramuotas nuo kadencijos pradžios, aš matau, kad valstiečiai, kurie yra iš esmės žemės savininkų pusėje, labai labai stipriai nusileido toms nuostatoms, kurios yra naudingos iš sovietmečio atėjusiems būrelių formuotojams. Man apmaudu dėl to, nes iš tikrųjų galėjo būti daug stipresnis ir žemės savininkams atstovaujantis įstatymas, bet vis tiek raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš ilgai netrukdysiu. Visi argumentai iš principo buvo išsakyti pateikimo ir svarstymo metu. Kviečiu balsuoti ir nekalbėti apie tai.
PIRMININKĖ. Reikia kalbėti. R. J. Dagys šiandien tikriausiai kalbėjo daugiausiai, o dabar jau kitiems sako nekalbėti. Kalbėkite. K. Mažeika nori kalbėti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tik vykdau savo pažadą. Dėl lankų buvo daugiausiai diskusijų ir aš noriu pagarsinti, kad šiame įstatymo projekte tikrai nėra jokios grėsmės, kad galės laisvai disponuoti lankais ar kažkokiais panašiais templiniais ginklais. Tai iš tikrųjų noriu nuraminti visus skeptikus ir tikrai paraginti balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas – nuomonė už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų norėčiau pakviesti balsuoti už šį įstatymo projektą, nes pavyko rasti tam tikrą sutarimą tų, kurie yra medžiotojai ir dalyvauja būrelių veikloje jau labai seniai, ir tų naujųjų medžiotojų bei žemės ir miškų savininkų. Taip, yra norų ir vienoje, ir kitoje pusėje, bet aš manau, kad tas pasiektas susitarimas, kuris dabar yra čia pateikiamas, šiandien yra gana objektyvus.
Kita vertus, manau, kad atsižvelgta ir į gamtos mylėtojų, ir saugotojų, ypač gyvūnijos… kada buvo kalbama apie naujų ginklų panaudojimo pritaikymą, šiuo atveju manau, kad vėlgi rastas kompromisas. Todėl Socialdemokratų partija iš tikrųjų pritaria tokiam žingsniui, kadangi mums kai kurių intrigantų pavyko atsikratyti, tai dabar sprendimus priimti šiek tiek lengviau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ypač, kai du frakcijos nariai yra plenarinių posėdžių salėje.
Balsuojame dėl Medžioklės įstatymo projekto. Atsiprašau, trys.
Balsavo… Na va, ir prisišnekėjome. Aš nebalsavau, atsiprašau. Kas dar nebalsavo? Ar bus 71? Perbalsuojame. Gerai? Nėra rūkančių? Pakartojame balsavimą. Pakartojame balsavimą dėl Medžioklės įstatymo projekto.
Mieli kolegos, liko išties labai nedaug, dar pora įstatymų, Seimo nutarimai – per pusę valandos. (Balsai salėje) Ką padarysi, teks laukti truputį geresnių laikų.
Aplinkos apsaugos rėmimo – lydimasis teisės aktas, nesvarstome, nes nėra pagrindinio. O Mokesčio dėl valstybinės gamtos išteklių įstatymo projektą nukeliame į rudenį, taip prašė Biudžeto ir finansų komitetas.
Gerbiami kolegos, dėl Seimo rinkimų ir Savivaldybių rinkimų įstatymo. Išties užsiregistruokime, kiek yra Seimo narių. Jeigu nebus 71 (registruojamės) tada netikslinga ir svarstyti. Dabar praėjo jau laikas, 17 val. 26 min., kai grįžtame po pertraukos dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Jiems priimti reikia 71 Seimo nario. 68 Seimo nariai. Nėra. Mieli kolegos, tokiu atveju tie įstatymų projektai lieka.
17.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl istorinio Tautos namų sklypo ir nacionalinės koncertų salės – Tautos namų“ projektas Nr. XIIIP-367(2) (priėmimas)
Aš kviečiu grįžti prie mūsų pagrindinės darbotvarkės rytinio posėdžio pradžios. Seimo nutarimo „Dėl istorinio Tautos namų sklypo ir nacionalinės koncertų salės – Tautos namų“ projektas. Priėmimas.
Gerbiami kolegos, Seimo nutarimas. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento pasiūlymas, jam pritarta iš dalies. Ar galime tam pritarti? Galime. Ir 1, ir 2 straipsnį galime priimti? Galime priimti. Kolegos, prašom išsakyti nuomones. R. Šarknickas – už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tikiuosi, dėl šio kilnaus tikslo, prie kurio kažkada labai daug prisidėjo, prie šių dalykų, J. Basanavičius, M. K. Čiurlionis ir kitos garsios asmenybės, neištrauksite kortelių ir visi vieningai balsuosime už. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas – prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš ne prieš Tautos namus, bet prieš tokį nutarimą, kuriame iš tikrųjų visos pusės, kurios yra susijusios su šiuo projektu, nėra atskleistos. Aš tik priminsiu, kad kažkada, t. y. prieš ketverius metus, žurnalistai mėgino atkapstyti, o kas gi yra naudos gavėjas tų išperkamų pastatų? Jiems taip sunkiai sekėsi, kol nustatė, kad du trečdalius valdo „Velmark“, o ją valdo Kipre esančios įmonės „Lewben“ ir „Stanfelco“, už kurių sėdi A. Paulausko rinkimų kampanijos finansuotojai. Tai aš noriu, kad, aišku, žinotų, už kokius pinigus, nes prašoma biudžetinių lėšų, ir kas džiaugsis sąskaitų apmokėjimu, nes dabar tai įmonei, kuri valdo šiuos rūmus, iškelta bankroto byla. Tai yra tokie niuansai. Tiesiog noriu, kad priimdami sprendimą jūs tai žinotumėte.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Olekas. Prašom, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš noriu atsakyti į gerbiamo A. Anušausko abejones. Nes iš tikrųjų komitete, kai buvo svarstomas šis nutarimo projektas, buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarybą, kad būtų gautas jų atsakymas, ir po teigiamo atsakymo, kad galime priimti šį sprendimą, manau, komitetas ir priėmė tokį siūlymą. Naudos gavėjas yra Lietuvos tauta, mūsų istorijos išsaugojimas. Aš manau, kad šis sprendimas yra labai geras sprendimas baigiant mūsų sesiją ir švenčiant valstybės šimtmetį, taip atiduodant tą skolą mūsų didžiavyriams, didžiamoterims, kurios būtent pradėjo šį projektą. Dabar mums reikia ir tenka garbė jį užbaigti. Todėl kviečiu pritarti pateiktam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl istorinio Tautos namų sklypo ir nacionalinės koncertų salės – Tautos namų“ projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 11. Seimo nutarimą skelbiu priimtą. (Gongas)
Kitas mūsų darbotvarkėje įrašytas Seimo nutarimas. Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projekto Nr. XIIIP-2016(2) siūloma nesvarstyti. Tikriausiai Seimas neprieštarauja? Neprieštarauja. Bendru sutarimu nesvarstome.
17.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Jono Žemaičio-Vytauto metais“ projektas Nr. XIIIP-2360(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Jono Žemaičio-Vytauto metais“ projektas Nr. XIIIP-2360(2). Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto narį ir Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininką A. Gumuliauską pateikti išvadas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Nutarimo projektą 26 dieną svarstė komisija. Ji pateikė korektūros pataisymus, pasiūlymus. Šito dokumento autoriai pritarė.
Taip pat komisija pritarė ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui. Šį nutarimo projektą 27 dieną svarstė Švietimo ir mokslo komitetas. Jis pritarė Valstybės ir istorinės atminties komisijos korektūros pasiūlymui, taip pat pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė 0.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Po svarstymo gal galima bendru sutarimu pritarti? Bendru sutarimu.
Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Ir ypatingai skubai tikriausiai, kolegos, neabejotinai pritariate? Dėkojame.
Norinčių kalbėti nėra. Yra. O gal galime sutarti, kad nekalbame? Sutariame. Balsuojame. Balsuojame už išties labai svarbų nutarimą, kad 2019 metus paskelbtume Jono Žemaičio-Vytauto metais. Išties dėkoju Ž. Pavilioniui ir visiems kolegoms, kurie buvo šito Seimo nutarimo iniciatoriai, tikiuosi, kad mes tikrai jam pritarsime. Gintare Skaiste, bus replika po balsavimo būtinai.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: vienbalsiai 80 Seimo narių pritarė šiam nutarimui. (Gongas)
G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš buvau užsirašiusi kalbėti ir tiesiog norėjau labai trumpai pasakyti, kad geriausias šitų metų įprasminimas būtų, jei priimtume Seimo nutarimą, kuriame svarstome Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų atlyginimus. Jie atrado A. Ramanausko-Vanago kapą ir tyrinėja kitų partizanų kapavietes. Tiesiog atkreipti dėmesį, nes šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitete valdančiųjų balsais šis pasiūlymas buvo atmestas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tik padėkosiu visiems už vienybę. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū visiems.
17.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybinės žemės efektyvaus valdymo ir kontrolės“ projektas Nr. XIIIP-1519(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, aš iš vakarinės darbotvarkės noriu dar pagarsinti… Atsiprašau, žodžio „pagarsinti“ sakyti negalima. Noriu pristatyti Seimo nutarimo „Dėl valstybinės žemės efektyvaus valdymo ir kontrolės“ projektą Nr. XIIIP-1519(2). Kad jį reikia taip pat priimti. Priėmimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos. Tikrai nepamiršau dar vieno nutarimo, tiesiog noriu, kad jis būtų mūsų posėdžio pabaigoje. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš manau, kad netinka sesiją baigti tokiu nutarimo projektu, kur prirašyta primityvių propagandinių klišių apie konkrečius sklypus…
PIRMININKĖ. Tai nebus paskutinis.
J. RAZMA (TS-LKDF). …ir apie tai, kad tiesiog reikia laikytis įstatymų. Aš prašau pertraukos iki kito posėdžio. Gal iki rudens prašviesės galvos visiems, ką nors geresnio ten sugalvos.
PIRMININKĖ. Jūsų valia prašyti pertraukos. Tėvynės sąjungos frakcijos vardu (tikriausiai taip?) balsuojame dėl paprašytos pertraukos.
81 Seimo narys balsavo: 23 – už pertrauką, 45 – prieš, susilaikė 13. Pertrauka. Vienas penktadalis yra.
17.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Laikinosios sostinės metais“ projektas Nr. XIIIP-2285(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas Seimo nutarimas „Dėl 2019 metų paskelbimo Laikinosios sostinės metais“, projektas Nr. XIIIP-2285(2). Švietimo ir mokslo komiteto pranešėjas – Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas A. Gumuliauskas. Prašom. Svarstymas. Viskas nuosekliai, kad paskui neapskųstume, kad pažeidėme procedūras.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Valstybės istorinės atminties komisija 26 dieną svarstė šį įstatymo projektą. Buvo pasiūlyti penki korekciniai pataisymai, su jais projekto autoriai sutiko. Buvo pritarta bendru sutarimu. Taip pat buvo pritarta keturioms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. 27 dieną tą patį klausimą svarstė Švietimo ir mokslo komitetas, pritarė visiems Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pasiūlymams bendru sutarimu, taip pat bendru sutarimu pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Po svarstymo galbūt galima bendru sutarimu? Sutarkime, kad norinčių kalbėti nėra. (Balsai salėje)
Priėmimas. Ypatingai skubai jūs jau pritarėte? Pritarėte, žinoma. Pirmininkas visada sutinka skirti tokiems svarbiems dalykams ypatingą skubą. Du straipsniai. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto. R. Miliūtė. Nekalbame? Bet yra prieš. (Balsai salėje) R. Miliūtė kalba už.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Kadangi yra prieš, tai labai trumpai noriu pasisakyti už. Apie Kauną galima pasakyti daug gerų dalykų. Suteiktas Europos kultūros sostinės vardas 2022 metais miestui leis atkreipti į save dėmesį tarptautiniu lygmeniu. Tad kviečiu palaikyti šį nutarimą, kuriuo kiti metai būtų paskelbti Laikinosios sostinės metais, ir taip atkreipti dėmesį į Kauno indėlį išsaugant Lietuvos valstybingumą, kai bendra situacija šalyje buvo komplikuota.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Balsys – prieš.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš prieš tai, kad būtų paskelbta Laikinosios sostinės metais, aš siūlyčiau, tegul būna Kauno metai. Tai būtų puiku, nes nuostabus miestas Kaunas. Laikinoji sostinė nebuvo joks čia mūsų pasididžiavimas. Buvo šalies tragedija, nes mes netekome amžinosios sostinės tuo metu. Dabar skelbti tragedijos metus ir kažką švęsti tai būtų, nežinau, nekorektiška. Jeigu norime, skelbkime Kauno metus, bet ne Laikinosios sostinės metus. Suprantu, tuo metu, taip, Kaunas atliko sostinės vaidmenį, bet visas Kaunas tuo metu kalbėjo – mes be Vilniaus nenurimsime. Taigi aš Vilniuje gimęs, augęs, manau, kad reikėtų vis dėlto kalbėti apie amžinąją sostinę, o ne apie laikinąją sostinę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Suteiksiu žodį šio nutarimo, kurį parėmė labai daug Seimo narių, iniciatoriui A. Kupčinskui. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos ir prieš tai kalbėjęs kolega, noriu pasakyti, kad iš tikro Valstybės istorinės atminties komisijoje mes šias aplinkybes aptarėme ir pono A. Gumuliausko pastabos buvo taiklios. Net buvo papildyta papildoma pastraipa, ir dabartiniame nutarime yra, kad niekada nesutiko su istorinės sostinės praradimu, ir tas suredagavimas tikrai yra tinkamas. Todėl mes, iniciatoriai, bendru sutarimu pritarėme.
Dar noriu pasakyti, kad čia būtų paskelbti Laikinosios sostinės atminimo metai, ne Laikinosios sostinės. Todėl tikrai nesiūlytina vadinti Kauno metais.
Kitas dalykas. Tikrai mes nenorime nei išaukštinti Kauno, nei pažeminti Vilniaus, nei supriešinti. Tiesiog pakeliui į Europos kultūros sostinę 2022 metais, aš manau, tikrai būtų prasminga paminėti tuos Laikinosios sostinės vardo šimtmečio metus. Tuo labiau kad Steigiamasis Seimas, kuris susirinko Kaune 1920 metais, mes jau paskelbėme, kad Steigiamojo Seimo metai bus 2020 metai. Manau, viskas siejasi ir tikrai tų metų pavadinimų paskelbimų nėra per daug. Aš manau, kaip tik į temą, ir kviečiu palaikyti šį nutarimą.
PIRMININKĖ. A. Papirtienė – nuomonė už. Prašom, kolege.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prisimindami ir gerbdami istoriją, mokydamiesi iš jos didingų pavyzdžių, mes ir toliau stipriname ir kuriame savo Lietuvos valstybę. Todėl raginu palaikyti šią iniciatyvą, taip pagerbiant istorinius Kauno miesto bendruomenės nuopelnus, kai simboliškai ir iki šiol laikinąja sostine vadinamame Kaune beveik prieš šimtmetį mūsų valstybingumą saugojo Steigiamasis Seimas ir kitos tuo metu Kaune veikusios Lietuvos valstybės institucijos. Kaunas visada buvo, yra ir bus vienas iš svarbiausių Lietuvos valstybės išlikimo ir klestėjimo garantų. Kaunas ir dabar, rodydamas lyderystę, visada yra ir bus sėkmingo ir efektyvaus Lietuvos valstybės valdymo pavyzdžiu, o stipri savivalda yra stipri valstybė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū kolegei už labai prasmingą kalbą.
E. Zingeris – nuomonė už.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dėkoju. Matot, mano abu tėvai yra gimę Kaune, tėvelis – 1918 metais, mama – 1922 metais, iki šiol gyva, nepaisant ketverių metų Kauno gete ir vokiečių nacių lageryje Štuthofe. Todėl žinodamas iš savo šeimos, o abu tėvai gimė Laisvės alėjoje, Ožeškienės gatvėje… Visą sovietinį laikotarpį mes turėjome dar aidą to nuostabaus pagreičio, kurį įgijo Kaunas, tapdamas europine sostine ir per 22 metus pakraudamas mus priešintis sovietinei absurdiškai tikrovei. Mes žinojome, kad mūsų tėvų laikas buvo stebuklingai sėkmingas, ir ta ikikarinė sėkmė leido mums pasipriešinti absurdiškam komunizmui. Todėl aš už tą nepaprastą sėkmę tuo metu, kada Ryga ir Talinas jau buvo stambūs miestai, kada Kaunas pavirto iš gubernijos centro į šlovingą Europos miestą, mes tą istoriją iš tikrųjų turėtume parodyti pasauliui. Kaunas yra nepaprastas fenomenas, ypač ikikarinis, ir mes galų gale turime parodyti ne vien tik provincijos Lietuvą, bet miestietišką Lietuvą, kuri pavyko Kaune. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Laikinosios sostinės metais“. Atminimo metais, taip įforminta nutarime.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 6. Su didžiausiu džiaugsmu skelbiu šį nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2285(2) priimtą. (Gongas) Gongas turi būti garsesnis.
Gerbiami kolegos, aš matau, mūsų šiek tiek padaugėjo, gal grįžtame prie Savivaldybių rinkimų įstatymų ir parlamento?.. (Balsai salėje) Taigi galima juk šiek tiek pajuokauti. Dar liko, mielieji mano kolegos… P. Čimbaras.
17.42 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Birutės Pečiūraitės-Baltuškienės peticijos“ (projektas Nr. PNP-57) priėmimas
Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Birutės Pečiūraitės-Baltuškienės peticijos“. Prašau pristatyti.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Šių metų birželio 27 dieną posėdyje komisija iš esmės išnagrinėjo B. Pečiūraitės-Baltuškienės peticiją ir priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktus pasiūlymus pakeisti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą ir nustatyti, kad visoms šeimoms, kurių vienam ar kiekvienam nariui nuo 2018 m. sausio 1 d. sukaks 36 metai, būtų suteikta galimybė teikti prašymus pirmajam būstui įsigyti visus 2018 metus imtinai.
Antra. Visoms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, būtų netaikomas jaunos šeimos amžiaus limitas (iki sukaks 35 metai) ir joms būtų sudarytos vienodos sąlygos kartu su jaunomis šeimomis turėti teisę į finansinę paskatą – 30 % būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos subsidiją.
Komisija priėmė sprendimą, atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę, komisijos posėdyje gautus paaiškinimus ir manydama, kad būtina remti daugiavaikes šeimas, įsigyjančias pirmąjį būstą, remti jas finansiškai, sudaryti joms kuo palankesnes sąlygas gimdyti ir auginti vaikus Lietuvoje. Būtina pažymėti, kad valstybė turi dėti visas pastangas prisidėti prie jaunų šeimų emigracijos mažinimo ir Lietuvos demografinės padėties gerinimo, nes Lietuvoje… (Triukšmas salėje) Netrukdykite! …nes Lietuvoje kasmet vis mažėja vaikų skaičius. Atsižvelgus į visa tai, labai prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą tenkinti pareiškėjos pasiūlymus. Labai ačiū. Ir ačiū už kantrybę.
17.44 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Vitalijaus Zaicevo peticijos“ (projektas Nr. PNP-58) priėmimas
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu tenkinti? (Balsai salėje) Ir paskutinis – Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Vitalijaus Zaicevo peticijos“. Prašau, gerbiamasis Peticijų komisijos pirmininke.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Komisija taip pat birželio 27 dieną išnagrinėjo V. Zaicevo ir kitų pareiškėjų peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą ir dirbantiems nuteistiesiems iki 200 eurų padidinti pinigų sumą, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Na, štai, viskas, kaip ir kalbėjome.
O dabar, gerbiamieji, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Aš maloniai kviečiu Pirmininką į pagrindinę tribūną. (Balsai salėje) Seimo narių pareiškimai. Yra. Ir vėl bando pajuokauti.
V. PRANCKIETIS. Seimo Pirmininkas turi teisę be eilės, jums leidus.
Gerbiami kolegos, baigėme sudėtingą ir intensyvų darbų laikotarpį, vadinu jį sėkmingu. Nepaisant aršių kalbų ir noro pagaliauti pažangos ratuose, Seimo nariai susitelkė, dirbo, kritikavo, taisė ir priėmė įstatymus, būtinus koalicinės Vyriausybės programai ir parengtoms šešioms struktūrinėms reformoms įgyvendinti. Vieni šaukė – „buldozeris“, kiti vadino chaosu, bet turime sutikti – Lietuvos žmonėms reikalingi pokyčiai pradėti ir bus įgyvendinti: didinamos pensijos ir atlyginimai, mažinami mokesčiai, atliekamos struktūrinės švietimo, sveikatos priežiūros, valstybės tarnybos reformos. Visi pokyčiai yra skirti žmogaus gerovei ir darbui. Sumažintas darbo užmokesčio apmokestinimas taps teisingesnis ir patrauklesnis darbuotojams ir investuotojams. Sveikatos priežiūros įstaigų pertvarka leis didinti gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą. Aukštųjų mokyklų reorganizavimas ir etatinio pedagogų darbo apmokėjimo įvedimas – dar vienas veikimo laukas pavasario sesijoje. Pensijų reforma leis patiems kaupti ir taip užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje. Taip pat pokyčiai inovacijų ir mokslo pažangos srityje skatins pažangą ir kurs pridėtinę vertę šalies ekonomikoje.
Be sisteminių pertvarkų ir reformų, šio Seimo pavasario sesija buvo orientuota į socialinę politiką: skirta parama jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą, patvirtinta šeimos kortelės sistema, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimai. Taip pat didelis žingsnis žengtas nacionalinės energetikos nepriklausomybės link. Atnaujinta Energetikos strategija, kurioje numatomi pagrindiniai valstybės energetikos sektoriaus politikos tikslai ir kryptys. Įstojome į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, aktualiomis temomis vyko diskusijos. Tai buvo šios sesijos išskirtinumas.
Šį politinį sezoną buvome darbingi. Surengtas 61 posėdis, posėdžiai tęsėsi 240 valandų, įskaitant šias valandas. Vidutiniškai vienam posėdžiui teko 4 valandos. Tai ilgiausia šios kadencijos Seimo sesija pagal valandų skaičių.
Kuo dar išsiskyrė 111 dienų trukusi atkarpa? Drąsiu tyrimu, nugulsiančiu parlamentarizmo istorijos puslapiuose. Ilgą laiką kažkas kažką matė, kažką girdėjo, kažką nujautė, bet dabar skaudžiai juodu rašalu surašyta – politika ne gėlytėmis kvepia. Norėtųsi tikėti, kad iš to bus pasimokyta ir ši Seimo kadencija prisidės prie atviresnės visuomenės ir sąžiningesnės teisėkūros.
Reikia pripažinti, kad kai kurie užsibrėžti darbai taip ir liko neįgyvendinti. Tai Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymas, liko neįteisinta individualaus konstitucinio skundo galimybė, galų gale liko neišspręsti referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimai.
Mes negalime užsimerkti ir suktis savame rate. Jei visuomenė mus skatina, išgirskime ir veikime. Toks yra mūsų darbas ir tokia mūsų misija. Visuomenė tai ir mes, Seimas – tai visuomenės atspindys. Linkiu prasmingos veiklos ir matyti procesus ne tik iš vidaus, bet ir iš šalies. Dėkoju pozicijai ir opozicijai, palaikiusiems ir kritikavusiems, tai yra demokratija, kurioje taip svarbu kompromisai. Ieškokime jų ir toliau ir raskime, raskime vardan tos šimtmečio Lietuvos. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiamas Pirmininke, prašome čia, būtent jūs turite būti šioje vietoje, kad giedotume himną, o paskui ir sumuštumėte gongą, kad šią sesiją pabaigtume.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
PIRMININKAS. Posėdis ir sesija baigti. Visus kviečiu čia bendrai nuotraukai sesijai pasibaigus.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.