LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS IR TURTO SAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-2327
PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 130, 131 IR 506 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino poreikis tobulinti teisinį reglamentavimą, susijusį su licencijų išdavimu, taip įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. XI-1457, III prioritetinės srities „Ūkio subjektų veiklos priežiūra“ priemones ir Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, nuostatas. Siekiant asmens ir turto apsaugos teisinį reglamentavimą tobulinti iš esmės, įvertinus didelę pakeitimų apimtį, Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymą nuspręsta išdėstyti nauja redakcija.
Įstatymo projekto tikslas – patikslinti ir papildyti galiojančio Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo nuostatas, susijusias su asmens ir turto apsaugos veiklos licencijavimu, įteisinti galimybę fiziniams asmenims verstis individualia asmens ir turto apsaugos veikla.
Siekiant suderinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas su Įstatymo projekto nuostatomis, numatančiomis pareigą įjungti transporto priemonės oranžinį švyturėlį greitojo reagavimo ekipažui vykstant į įvykio vietą dėl suveikusios signalizacijos objektuose, kuriuose vykdoma elektroninė apsauga, ar suteikti pagalbos kitiems asmens ir turto apsaugą vykdantiems apsaugos darbuotojams, taip pat inkasavimo metu, kartu teikiamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SEAKĮ projektas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta „dviejų datų“ taisykle ir atsižvelgus į tai, kad įstatymui įgyvendinti turės būti parengti ir priimti aiškinamojo rašto 11 punkte nurodyti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, planuojama, kad priimtas naujos redakcijos Įstatymas įsigalios 2016 m. lapkričio 1 d., todėl siekiant patikslinti administracinės atsakomybės už asmens ir turto apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus taikymo nuostatas, numatytas 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK), kartu teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 130, 131 ir 506 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas).
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Projektų rengimą koordinavo Vidaus reikalų ministerija. Tiesioginis projektų rengėjas – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos (viršininkas Saulius Gagas, tel. (8 5) 271 7910) Licencijavimo skyriaus (viršininkas Audrius Čiupala, tel. (8 5) 271 9767) vyriausiasis specialistas Virginijus Šostucha (tel. (8 5) 271 9949).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Galiojančiame Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatyme galimybė verstis asmens ir turto saugos veikla numatyta tik juridiniams asmenims – saugos tarnyboms (taip pat saugos padaliniams), fizinių asmenų teisė teikti asmens ir turto saugos paslaugas įstatyme nereglamentuojama.
Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatyme nenustatyti licencijos vertis asmens ir turto sauga išdavimo, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai. Apsiribojama tik bendromis asmens ir turto saugos licencijavimo nuostatomis, įtvirtintomis įstatymo 9 straipsnyje, išskiriant dvi licencijų rūšis: ginkluotai ir neginkluotai asmens ir turto saugai (pažymėtina, kad abiem licencijos rūšims gauti yra nustatyti vienodi reikalavimai).
Šiuo metu asmens ir turto apsaugos licencijavimas reglamentuojamas tik Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 116 „Dėl Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Licencijavimo taisyklės). Minėtos nuostatos nėra apibrėžtos įstatymo lygmeniu, kaip to reikalauja Civilinis kodeksas, kuriame numatyta, kad „visi draudimai, apribojimai ir pareigos asmenims, kiek tai susiję su jų teisnumo apribojimais, licencijuojamos veiklos, licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo atvejai turi būti nustatyti įstatyme“ (2.6 ir 2.75 straipsniai).
Galiojančio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnis nereglamentuoja saugos tarnybų greitojo reagavimo ekipažų ir inkasavimo automobilių oranžinių švyturėlių įjungimo atvejų.
2016 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančiame ANK nėra nuostatų, susijusių su administracinės atsakomybės taikymu apsaugininkams ir apsaugos darbuotojams stažuotojams, nevykdantiems ar netinkamai vykdantiems asmens ir turto apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Taip pat šiame kodekse vartojamos sąvokos neatitinka Įstatymo projekte vartojamų terminų – Įstatymo projekte atsisakyta sąvokos „saugos padaliniai“, vietoje „saugos tarnyba“ vartojama sąvoka „apsaugos tarnyba“.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siekiama sudaryti galimybę fiziniams asmenims teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas. Atsižvelgiant į tai, įvedama nauja sąvoka „apsaugininkas“, patikslinamos Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo nuostatos, kuriose numatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems tapti apsaugininkais, apsaugininkų teisės ir pareigos, profesinės kvalifikacijos įgijimo ir pripažinimo, veiklos organizavimo, veiklos licencijavimo pagrindai. Įteisinus galimybę fiziniams asmenims turint licenciją teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas, bus užtikrintas vienos iš konstitucinių teisių – asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos, suponuojančios asmens teisę pasirinkti darbą bei verslą, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir iš jos pasitraukti, – įgyvendinimas, stiprinamas vienos iš pagrindinių Europos Sąjungos laisvių – laisvo paslaugų judėjimo – įgyvendinimas.
Įstatymo projekte, vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937, 15 punktu, siekiant užtikrinti aiškią ir skaidrią licencijų išdavimo sistemą, siūloma nustatyti licencijos išdavimo sąlygas, taip pat atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo, licencijos galiojimo panaikinimo pagrindus.
Siūloma pakeisti taikomus reikalavimus kontroliuojantiems asmenims, apsaugos vadovui, apsaugininkui, apsaugos darbuotojui ir apsaugos darbuotojui stažuotojui, patikslinti jų teises ir pareigas. Įstatymo projektu atsisakoma nacionalinio režimo išimčių, susijusių su užsienio kontroliuojamų įmonių veikla Lietuvoje, t. y. nebenumatomi ribojimai, jog apsaugos tarnybos steigėjais, dalyviais gali būti tik Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsienio valstybių, kurios yra Europos Sąjungos ir (ar) NATO narės arba Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, fiziniai, juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturintys ūkio subjektai.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti licencijuojamos veiklos rūšis, atsisakant uždarų saugomų objektų licencijavimo, nesvarbu, ar teikiamos apsaugos paslaugos, ar saugomas turtas priklauso tam pačiam juridiniam asmeniui, ir nustatant tokias licencijuojamos veiklos rūšis: fizinė apsauga; elektroninė apsauga; leidimų režimo vykdymas; ginkluota asmens ir turto apsauga; režimo užtikrinimas; inkasavimo vykdymas; tarpvalstybinis grynųjų pinigų vežimas. Licencijuojamos veiklos rūšis paskatino keisti šiuo metu esamas netobulas teisinis reglamentavimas: pagal galiojančią įstatymo redakciją, jei prekybos centrą saugo saugos tarnybos, teikiančios asmens ir turto apsaugos paslaugas, neginkluoti apsaugos darbuotojai, – veikla licencijuojama, tačiau, jei prekybos centrą saugo įsteigto apsaugos padalinio neginkluoti apsaugos darbuotojai, – veikla nelicencijuojama.
Siūloma pakeisti ir išduodamų licencijų rūšis:
1) licencija vykdyti asmens ir turto apsaugą;
2) licencija teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas;
3) tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo licencija.
Atsižvelgiant į tai, kad licencija vykdyti asmens ir turto apsaugą suteikia teisę užsiimti asmens ir turto apsauga tik juridinio asmens veiklai naudojamuose objektuose, atsisakoma tikrinti šių subjektų kontroliuojančius asmenis, taip supaprastinamas šių licencijų išdavimas ir ūkio subjektams mažinama administracinė našta.
Įstatymo projekte panaikinamas šiuo metu galiojančiame įstatyme esantis prieštaravimas dėl šaunamojo ginklo panaudojimo. Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apsaugos darbuotojui, panaudojusiam fizinę prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, taikomi įstatymų, reglamentuojančių aplinkybes, šalinančias administracinę arba baudžiamąją atsakomybę, reikalavimai, o įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaunamasis ginklas naudojamas kaip išimtinė priemonė įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 1997 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 4 ,,Dėl teismų praktikos taikant baudžiamuosius įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ yra pasisakęs, kad baudžiamasis įstatymas neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis.
Į Įstatymo projektą perkeliamos
šiuo metu galiojančios (Licencijavimo taisyklėse numatytos) licencijų galiojimo
panaikinimo nuostatos, jeigu per vienus metus licencijos turėtojo apsaugos darbuotojai,
vykdydami apsaugos funkcijas, 3 ar daugiau kartų neteisėtai panaudoja
šaunamuosius ginklus ar fizinę prievartą (analogiškas reikalavimas, susijęs su neteisėtu
fizinės prievartos panaudojimu, taikomas ir dėl apsaugos darbuotojų stažuotojų).
Manytina, kad tai pasiteisinusi prevencinio pobūdžio nuostata, įpareigojanti
darbdavį griežčiau kontroliuoti darbuotojus.
Įstatymo projekte taip pat išsamiau reglamentuojamas inkasavimo vykdymas, nustatyti inkasavimo pažymėjimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindai, kaip perteklinio dokumento atsisakoma inkasatoriaus pažymėjimo.
Numatoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija, kuri, kaip nustatyta Įstatymo projekte, išduos atitinkamas licencijas (8 straipsnio 2 dalis), nustatys režimo užtikrinimo masinių renginių metu planų rengimo ir derinimo tvarką (19 straipsnio 4 dalis), inkasavimo automobiliams taikomus reikalavimus ir inkasavimo pažymėjimų išdavimo, galiojimo panaikinimo ir naudojimo tvarką (20 straipsnio 3 dalis), užsienio valstybėse ar Lietuvos Respublikoje įgytos apsaugos darbuotojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarką (21 straipsnio 2 dalis), tvirtins Apsaugos darbuotojų, Tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo mokymo programas ir nustatys mokymų metodinius ir materialiųjų išteklių reikalavimus, taikomus mokymo įstaigoms, vykdančioms šiuos mokymus (21 straipsnio 5 dalis), apsaugos darbuotojo ir tarptautinių inkasatoriaus pažymėjimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką ir reikalavimus šiems pažymėjimams (22 straipsnio 3 dalis), taip pat atliks kitus su asmens ir turto apsaugos veiklos licencijavimu susijusius veiksmus, licencijuojamos veiklos priežiūros (14 straipsnis, 15 straipsnio 2 ir 3 dalys, 16 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnis) ir inkasavimo pažymėjimus bei apsaugos darbuotojo ir tarptautinius inkasatoriaus pažymėjimus išduodančios įstaigos funkcijas bus Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios policijos įstaigos.
SEAKĮ projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 10 dalį nuostata, numatančia įpareigojimą įjungti oranžinį švyturėlį, kai greitojo reagavimo ekipažais ir inkasavimo automobiliais vykdomos Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme nustatytos funkcijos. Saugos tarnybų greitojo reagavimo ekipažai ir šiuo metu vykdydami asmens ir turto apsaugos funkcijas paprastai įjungia transporto priemonių oranžinius švyturėlius, todėl tokios pareigos reglamentavimas įstatyme turės teigiamos įtakos eismo saugumui.
ANK projektu siūloma suderinti ANK 130, 131 ir 506 straipsnių nuostatas su Įstatymo projekto nuostatomis numatant administracinės atsakomybės taikymą apsaugininkams ir apsaugos darbuotojams stažuotojams už teisės aktų, reglamentuojančių asmens ir turto apsaugą, pažeidimus, taip pat suvienodinti Įstatymo projekte ir ANK vartojamas sąvokas. ANK projektu taip pat siūloma padidinti sankciją už administracinį nusižengimą – režimo užtikrinimą masinio renginio metu nustatyta tvarka nesuderinus su policijos įstaiga, kurios veiklos teritorijoje įvyks masinis renginys, režimo užtikrinimo plano,– numatant baudą nuo 60 iki 120 eurų. Šiuo metu ANK nustatytas baudos dydis (nuo 30 iki 60 eurų) yra nepakankamas ir neproporcingas. Atkreiptinas dėmesys, kad apsauga šiuo atveju vykdoma masinio susibūrimo vietoje, yra pasitelkiamos didesnės apsaugininkų ar apsaugos darbuotojų pajėgos, planuojamos prevencinės viešosios režimo užtikrinimo priemonės, atliekama asmens apžiūra, daiktų patikra, todėl būtina užtikrinti apsaugos vykdymo kontrolę, taip pat nustatyti atitinkamą administracinę atsakomybę už numatyto reikalavimo suderinti režimo užtikrinimo planą su policija nesilaikymą, nes toks administracinis nusižengimas vertintinas kaip galintis sukelti daugiau neigiamų pasekmių ar padidinto pavojaus riziką, palyginus, pvz., su tokiu administraciniu nusižengimu, kaip ataskaitos apie praėjusiais kalendoriniais metais vykdytą asmens ir turto saugą nepateikimas policijos įstaigai arba šios ataskaitos pateikimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Atsižvelgus į tai, kad už ANK 130 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusižengimą numatyta tokio pat dydžio bauda kaip ir už ANK 130 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, siūloma neišskirti jau minėto administracinio nusižengimo (ataskaitos apie praėjusiais kalendoriniais metais vykdytą asmens ir turto saugą nepateikimas policijos įstaigai arba šios ataskaitos pateikimas pažeidžiant nustatytą tvarką), o vietoj jo nustatyti administracinę atsakomybę už nepranešimą policijai apie sulaikytą įtariamą teisės pažeidėją. Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projekte nustatyta, jog asmens ir turto apsaugą gali vykdyti apsaugos darbuotojai stažuotojai, kurie neturi apsaugos darbuotojo pažymėjimo, tikslinga numatyti administracinę atsakomybę už nustatytos pareigos informuoti apie priimtą į darbą apsaugos darbuotoją ar apsaugos darbuotoją stažuotoją nevykdymą. Šią nuostatą siūloma išdėstyti ANK 130 straipsnio 4 dalyje vietoje nuostatos, kuri nebeaktuali atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projekte atsisakyta informacinio įpareigojimo pranešti policijos įstaigai apie pradėtą ir pabaigtą vykdyti fizinę apsaugą. Taip pat siūloma neišskirti administracinės atsakomybės už asmens ir turto apsaugos paslaugų teikimą be licencijos, tokiais atvejais taikant administracinę atsakomybę pagal ANK 127 straipsnį („Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla“). Atitinkamai ANK 130 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti administracinę atsakomybę apsaugininkui už neteisėtą šaunamųjų ginklų ar fizinės prievartos panaudojimą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Poveikis teisinei sistemai – priėmus Įstatymo projektą būtų užpildyta teisinio reguliavimo spraga – licencijuojamos veiklos, licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo atvejai, kurie šiuo metu reglamentuojami įstatymų įgyvendinamuoju lygmeniu, būtų apibrėžti įstatyme, kaip to reikalaujama Civilinio kodekso 2.6 ir 2.75 straipsniuose ir konstitucinės teisės doktrinoje.
Poveikis visuomenės saugumui – priėmus Įstatymo projektą padidėtų visuomenės saugumas. Įstatymo projekte numatytos aiškios apsaugininkų ir apsaugos darbuotojų veiklos, fizinės prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimo ribos, kurių neperžengdamas apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto apsaugos funkcijas, tiesiogiai prisidėtų prie viešosios tvarkos, t. y. visuomenės rimties, socialinių normų laikymosi ir žmonių saugumo, užtikrinimo.
Poveikis valstybės finansams – Įstatymo projekto priėmimas teigiamai paveiktų valstybės finansų sistemą. Atsižvelgus į tai, kad individualia veikla besiverčiantys asmenys privalo sumokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris priklauso nuo realaus rezultato pagal veiklos apimtį ir gaunamas pajamas, sudaryta galimybė fiziniams asmenims verstis licencijuojama veikla (teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas) leistų surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą. Projektui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Poveikis piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai – Įstatymo projekte nenumatomi nauji informaciniai įpareigojimai valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Didžioji dalis informacinių įpareigojimų ūkio subjektams taip pat nėra nauji. Šiuo metu galiojantys teisės aktai įpareigoja licencijos turėtojus kasmet teikti veiklos ataskaitą, informaciją apie priimtus į pareigas ir atleistus tam tikrus asmenis, turėti inkasavimo pažymėjimą. Nauji įpareigojimai yra nurodyti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos 2015 m. lapkričio 5 d. administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitoje Nr. 5-IL-4387. Pažymėtina, kad šiuo metu yra modernizuojama Policijos licencijuojamos veiklos informacinė sistema numatant galimybę ataskaitas ir informaciją, susijusią su asmens ir turto apsaugos licencijuojama veikla, pateikti elektroninėmis priemonėmis.
Poveikis socialinei aplinkai – Įstatymo projekto priėmimas turėtų teigiamos įtakos darbo rinkai ir užimtumui. Įteisinus galimybę fiziniams asmenims, turintiems licenciją, teikti asmens ir turto apsaugos paslaugas, būtų sudarytos sąlygos ūkinės veiklos laisvei ir iniciatyvai, suponuojančiai asmens teisę pasirinkti darbą bei verslą, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir iš jos pasitraukti, taip pat būtų užtikrintas vienos iš pagrindinių Europos Sąjungos laisvių – laisvo paslaugų judėjimo įgyvendinimas.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų priėmimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus nustatyta aiški ir skaidri licencijų išdavimo sistema, fiziniams asmenims bus sudarytos galimybės verstis individualia asmens ir turto apsaugos veikla, skatinamas konkurencingumas.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą, būtina priimti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 12 straipsnio pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 130, 131 ir 506 straipsnių pakeitimo įstatymą.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Pateiktos sąvokos ir apibrėžimai suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir aprobuoti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turės patvirtinti:
– Režimo užtikrinimo masiniuose renginiuose planų rengimo ir derinimo tvarkos aprašą;
– Inkasavimo pažymėjimų išdavimo, galiojimo panaikinimo ir naudojimo tvarkos aprašą ir inkasavimo automobiliams taikomus reikalavimus;
– Apsaugos darbuotojo ir tarptautinių inkasatoriaus pažymėjimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą ir reikalavimus šiems pažymėjimams.
Įstatymams įgyvendinti licencijas išduodanti institucija turės patvirtinti:
– Tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo mokymo programą;
– Reikalavimus, taikomus mokymo įstaigoms, vykdančioms mokymus pagal Apsaugos darbuotojų mokymo ir Tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo mokymo programas.
Priėmus įstatymus, reikės pakeisti:
– Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 116 „Dėl Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1384 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymą“;
– Užsienio valstybėse ar Lietuvoje įgytos apsaugos darbuotojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 5-V-427 „Dėl Užsienio valstybėse ar Lietuvoje įgytos apsaugos darbuotojo profesinės kvalifikacijos pripažinimo taisyklių patvirtinimo“;
– Saugos tarnybų ir saugos padalinių ataskaitos formos ir ataskaitos formos pildymo taisykles, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-253 „Dėl Saugos tarnybų ir saugos padalinių ataskaitos formos ir ataskaitos formos pildymo taisyklių patvirtinimo“;
– Kelių eismo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“.
Šiuos teisės aktus reikės pripažinti netekusiais galios:
– Inkasavimo ir inkasatorių pažymėjimų išdavimo, panaikinimo ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-622 „Dėl Inkasavimo ir inkasatorių pažymėjimų išdavimo, panaikinimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“;
– Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-619 „Dėl Apsaugos darbuotojų pažymėjimų išdavimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įgyvendinant įstatymus, papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant įstatymų projektus gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos išaiškinimas dėl apsaugininko statuso ir jo veiklos vykdymo modelio (2015 m. spalio 27 d. raštas Nr. (18.16-31-1)R-7903), kuriuo remiantis Įstatymo projekte numatyta galimybė individualią veiklą vykdančiam apsaugininkui samdyti apsaugos darbuotojus su jais sudarant darbo sutartis.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo licencija“, „apsaugininkas“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
____________