LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 294
STENOGRAMA
2019 m. birželio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. LIESYS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF*). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pradedame mūsų vakarinį posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Vakarinį posėdį skelbiu pradėtą. (Gongas)
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pranešimas „Šeimos kortelės įgyvendinimas“
Vyriausybės pusvalandis. Pranešimo tema – „Šeimos kortelė“. Kalbės gerbiamas ministras L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS. Girdėti? Gerai. Sveikinu dar kartą, dėkui, kad skyrėte dėmesį šeimos kortelės klausimams. Šeimos kortelė yra dar viena šeimos stiprinimo priemonė šalia jau kai kurių įvestų arba įvedamų šeimos stiprinimo priemonių, tokių kaip vaiko pinigai, kaip kompleksinės paslaugos šeimoms, kaip gana dosnios vaiko priežiūros sistemos atostogos. Ši priemonė taip pat įtraukta ir į Demografinę migracijos ir integracijos strategiją.
Įstatymas patvirtintas praeitų metų birželio 30 dieną. Jis įpareigojo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei kitas institucijas nuo šių metų liepos mėnesio pradėti šeimos kortelės priemonių įgyvendinimą. Todėl šiandien ir pristatysiu, kaip sekasi įgyvendinti šią svarbią šeimų stiprinimo priemonę, kuri, kaip rodo nemažai pasaulio šalių, taip pat ir kaimyninės šalys, pasitvirtina, pasiteisina.
Trumpai pristatysiu, kam tokia šeimos kortelė būtų skirta. Iš viso yra trys grupės, tai yra gausios šeimos, kurios turi tris ir daugiau vaikų, taip pat šeimos, kurios turi darbingo amžiaus neįgaliuosius, gaunančius priežiūros ir slaugos kompensacijas. Taip pat apie 10 tūkst. šeimų augina vaikus su negalia. Taigi tiek būtų skiriama. Maždaug 70 tūkst. asmenų būtų tokios kortelės naudotojai. Atkreipiu dėmesį, kad tiek gausios šeimos, tiek šeimos, kurios augina vaikus su negalia, tiek prižiūri, globoja suaugusius su negalia, patenka į didesnės skurdo rizikos grupę, pavyzdžiui, gausios šeimos sudaro 44 %, kitos grupės taip pat įeina į didesnės skurdo rizikos zoną.
Čia trumpai pristatau schemą, kurią apibrėžia Šeimų stiprinimo įstatymas, taip pat Šeimos kortelės programa. Yra trys pagrindiniai veikėjai, tai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri apibrėžia teisinę aplinką. Ministerijos įgaliota institucija, šiuo atveju Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, yra kortelės administratorius, o trečiasis veikėjas tai yra nevyriausybinės organizacijos, tos, kurios užtikrina įgyvendinimą, partnerių paiešką, komunikaciją ir viešinimą. Toks modelis panašiai veikia ir Lenkijoje, kur šeimos kortelę įgyvendina, ją propaguoja ir jos tinklą plėtoja nevyriausybinės organizacijos. Kortelė pirmiausia teiktų lengvatas viešųjų paslaugų srityje, tai būtų nuolaidos, nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų lengvatos bei privačių tiekėjų paslaugos, prekės ir kita, tai, ką teikia, kad šeimos gautų lengvatą.
Dabar apie įgyvendinimą, kur šiuo metu mes esame. Yra tam tikras grafikas, kas jau yra padaryta, tai yra ir paskirta institucija, ir sugeneruoti finansai. Reikia pasakyti, kad kortelei įgyvendinti 2019 metams nebuvo skirta finansų ir juos reikėjo sutelkti iš vidinių resursų. Paskui parodysiu, kiek pavyko sutelkti ir kam. Taip pat patvirtinta Šeimos kortelės programa, šios programos įgyvendinimo priemonių planas, tai yra sukurta teisinė aplinka, parengtas Šeimos kortelės išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašas, parengti ir patvirtinti konkurso nuostatai nevyriausybinių organizacijų, kurios būtent ir taptų tos kortelės vykdytojomis, įgyvendintojomis. Taip pat pritaikyta SPI sistema, tai yra informacinė sistema, per kurią visi klientai, gaunantys socialines paslaugas, arba jie patys registruojasi, arba juos registruoja savivaldybių darbuotojai tam, kad būtų pritaikyta teisė gauti šeimos kortelę. Taip pat paskelbtas šeimos kortelių gamybos ir personalizavimo pirkimas. Ant kiekvienos šeimos kortelės būtų užrašytas vardas ir pavardė kiekvieno šeimos nario. Jeigu šeimos narių būtų daugiau negu šeši, tada atitinkamai būtų dvi kortelės ir visi šeimos nariai būtų suvardinti ant kortelių. Taip pat užsakytas šeimos kortelės ženklo pirkimas ir yra nurodyta įstatyme, kad būtų specialus šeimos kortelės ženklas, ir šiuo metu vykdoma atranka. Taip pat parengtas ir derinamas įstatymo projektas dėl viešųjų paslaugų nuolaidų, tai šiuo atveju Transporto lengvatų įstatymo, kuris nurodo, kuriuo siekiama, kad šitos šeimos kortelės turėtojai gautų 50 % nuolaidą tarpmiestinių autobusų, geležinkelių ir keltų sistemoje. Tai reiškia, kad būtų tarpmiestinio susisiekimo transporto nuolaidos. Taip pat keičiamas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuris galiotų, įpareigotų savivaldybes nepanaudotas socialinės paramos lėšas taip pat naudoti prioriteto tvarka, kad galėtų finansuoti paslaugas, kurios būtinos šeimoms, iš sutaupytų socialinių lėšų.
Kokie yra planuojami darbai? Tai sukurti mobiliąją Šeimos kortelės programą, taip pat interneto svetainę, kurioje būtų galima matyti visas lengvatas, nuolaidas ir būtų lengva tiek savo telefone, tiek kompiuteryje gauti informaciją, kokios mano mieste ar miestelyje yra taikomos nuolaidos. Taip pat parengti ir patvirtinti Šeimos kortelės stebėsenos tarybos nuostatus ir personalinę sudėtį tam, kad atsirastų visuomeninė stebėsena, tai reiškia, kad vertintų, kaip yra įgyvendinama programa. Ir pradėti vykdyti šeimos kortelių išdavimo procedūrą, nuo liepos ir rugpjūčio mėnesių šeimos jau turėtų pradėti jas gauti. Nuo liepos taip pat pradėti stebėseną.
Dabar, jeigu tiksliau, kas iki liepos 1 dienos, tai turėtų būti baigtos visos teisėkūros procedūros, taip pat ieškoma partnerių ir šiuo metu yra deramasi su kai kuriais privačiais partneriais, taip pat su ministerijomis, ką kiekviena ministerija, kokiose srityse galėtų suteikti nuolaidas ir lengvatas arba leisti nemokamai dalyvauti. Pavyzdžiui, Kultūros ministerija yra pažadėjusi visiems kortelių turėtojams nemokamą muziejų lankymą kiekvieną sekmadienį. Kaip minėjau, su Susisiekimo ministerija kalbamės dėl transporto lengvatų ir su kitomis bendraujame. Taip pat bendraujame ir su privačiais partneriais, siekdami suformuoti bent jau pirmąjį lengvatų paketą, kad ministerija išeitų su pirmuoju lengvatų paketu, o visomis kitomis lengvatomis ir nuolaidomis rūpintųsi nevyriausybinė organizacija, kuri laimėtų konkursą. Ir, kaip sakiau, tokia praktika egzistuoja kitose šalyse. Iki liepos 1 dienos suformuotas potencialių gavėjų sąrašas, vardinis, kad būtų aišku, kam priklausytų ši kortelė.
Dėl duomenų apsaugos nėra galimybės tiesiogiai padaryti kortelę ir išsiųsti šeimoms, nors ir turėtume kiekvieno adresą ir kiekvieno kontaktus. Tam reikia, kad būtų prašoma, tai reiškia, kad užpildytų prašymą, bent jau patvirtinimą, kad aš noriu gauti kortelę. Vadinasi, turi būti išreikšta šeimos valia. Išreiškus tokią valią, kortelė tada pasiektų namus nemokamai.
Ir informacijos sklaida. Dabar nuo liepos 1 dienos, kaip ir sakiau, būtų paleista elektroninė užklausa visiems gavėjams, kurie yra mūsų registruose, o registruose faktiškai mes turime visus. Gavėjų sąrašo formavimas, tikslinimas, naujų prašymų registravimas panašiai truktų 20 dienų. Vadinasi, nuo to laiko aš, kaip gausi šeima, spustelčiau, kad mes norime tokios kortelės, per 20 darbo dienų turėtų būti padaroma kortelė ir kortelė turėtų būti atsiųsta man. Šeimos turėtų gauti korteles jau nuo rugpjūčio vidurio.
Faktiškai tas procesas būtų nuolatinis. Tos šeimos, kurios spės iki rugpjūčio vidurio, gaus nuo rugpjūčio vidurio, kurios užsiregistruos vėliau, gaus vėliau. Tai reiškia, kad kortelę aš galiu įsigyti bet kada, kada aš prieinu prie interneto, arba per savivaldybę paprašau, kad ji SPI sistemoje patvirtintų mano norą gauti kortelę. Ir tada jau vyksta nuolatinis procesas, kuris turėtų tęstis metai iš metų. Tos nevyriausybinės organizacijos, paprastai tai būtų gausių šeimų organizacijos, taptų tos kortelės vėliavnešiu, neštų ir derėtųsi su įvairiais nacionaliniais ir savivaldybės lygmens teikėjais, ir iš lėto pildytųsi visa sistema įvairiomis nuolaidomis tiek nacionalinio lygmens, tiek savivaldybės lygmens.
Socialinių paslaugų priežiūros departamentas, pavaldi mūsų įstaiga, administruotų korteles. Kas tris mėnesius būtų atnaujinama informacija, peržiūrima, ar nepasikeitė šeimos sudėtis. Jeigu šeimos sudėtis pakito ir nebėra teisės gauti kortelės, tada kas tris mėnesius būtų uždaroma tiems, kas praranda teisę. Faktiškai šeimos kortelių gavėjui tereikia tik vieną kartą nueiti į internetą, SPI sistemą, prisijungti per savo elektroninį banką, spustelti, kad sutinka gauti, jeigu reikia, atnaujinti savo gyvenamąją vietą, ir kortelė pas jį atkeliautų. Tada eina į internetinį puslapį, pamato, kur yra kokios lengvatos, ir jomis pradeda naudotis.
Tai tokia būtų bendra informacija. O dar jeigu pridėtume apie resursus, kur sakiau, kad paminėsiu, tai ministerijoje šiais metais tam, kad išsuktume visą kortelių gamybos procesą, kad pradėtų veikti nevyriausybinės organizacijos, kad galėtume finansuoti kortelių paštu siuntimo išlaidas, reikia apie 184 tūkst., paskui kortelės palaikymui ir vystymui panašiai po 40 tūkst. eurų per metus, kurie faktiškai atitektų nevyriausybinėms organizacijoms, kurios vis vystytų ir ta kortelė taptų nacionaliniu reiškiniu.
Susisiekimo ministerijai, jeigu jau šiais metais pradėtų taikyti transporto lengvatas, reikėtų 1,5 mln. eurų. Šiuo metu mes deramės, ieškome, ar yra jų vidiniuose resursuose, ir tai yra dabar vidinis darbas. O jeigu pritaikytų transporto lengvatas, kaip minėjau, tai reiškia, pusės kelionės kainos nuolaidą, tada reikėtų apie 5 mln. eurų per metus.
Savivaldybių administracijoms sukuriama įstatyminė norma, kaip jos gali nepanaudotas lėšas taikyti kortelės lengvatoms sukurti.
Čia yra vienas iš pavyzdžių, kad tos kortelės tikrai labai kitaip ir įvairiai kuriamos visoje Europoje. Transporto lengvatos yra tai, nuo ko pradėjo prancūzai. Jų šeimos kortelę administruoja Prancūzijos geležinkeliai. Jie buvo pirmieji nuolaidos teikėjai, todėl mes būtent į transporto lengvatas žiūrime kaip į vieną reikalingiausių šeimoms, ypač jeigu šeima yra gausi. Toks būtų pristatymas. Jeigu turite klausimų, maloniai prašom.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, už pristatymą. Vis tiek jūsų nori klausti dauguma Seimo narių. Pradėsime. Nori klausti M. Majauskas. Jo nėra. S. Gentvilas, nėra. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, kadangi jūs pristatinėjote visai neseniai ir komitete, ten buvo viena data. Jeigu aš neklystu, iki birželio 1 dienos turėjote parengti visus dokumentus, ten buvo minima keletas. Mano klausimas būtų, kadangi jau po birželio 1 dienos, kaip pasisekė parengti dokumentus, įgyvendinančius būtent šeimos kortelę? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Pagrindiniai dokumentai yra Šeimos kortelės programa ir priemonių planas, jis jau yra patvirtintas. Kitas dokumentas yra Šeimos kortelės išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašas. Jis yra parengtas, laukia tik mano parašo elektroninėje sistemoje. Iš esmės visi teisiniai dokumentai yra parengti.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, frakcijos vardu noriu pasidžiaugti, kadangi buvome šio įstatymo autoriai ir, mano vertinimu, gimė naujas kokybiškas įstatymas, jis yra bendradarbiavimo, paremto savanoriškumo principu, ne prievolės ar kitais būdais, bet būtent savanoriškumo pavyzdys. Šeimos galės gauti korteles savanoriškai, jeigu tas poreikis yra, verslas – savanoriškai prisidėti ir parodyti socialiai atsakingo verslo pavyzdį savo sprendimais, taip pat įgalintos nevyriausybinės organizacijos, kurioms dabar suteikta teisė dalyvauti, tapti vėliavnešėmis, arba daugiau dėmesio skirti sklaidai pritraukiant vis daugiau naudotojų. Viskas gražu, bet mes šiandien tikėjomės pamatyti ir pačią kortelę, koks yra logotipas.
PIRMININKAS. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Kitų valstybių kortelių turėtojai labai didžiuojasi ir parodo – ir latviai, ir lenkai. Buvo net Seimo narių delegacija iš Lenkijos, delegacija parodė, kad senatorius, turintis šešis vaikus, yra šios kortelės turėtojas, ir labai didžiuojasi, kad jis taip pagerbtas.
PIRMININKAS. Laikas.
L. KUKURAITIS. Dėkoju ir už tai, ką jūs minėjote, už tą bendrą darbą, kad atsirastų ir įstatymas, ir būtų kartu sudizaininta visa šeimos kortelės tvarka. Ačiū už tai. Dabar vyksta logotipo ir šeimos kortelės gamybos viešieji pirkimai, kai tik turėsime logotipą, būtinai jums parodysime, iš pradžių galėsime pasidžiaugti logotipu, o paskui jau ir pačia kortele, kurią gaus kiekvienas, kuris turi tam teisę.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamas A. Mazuronis. Kolegos, taupykite laiką kitiems klausiantiems.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiamas pirmininke. Taupydamas laiką atsisakau klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Gera mūsų Vyriausybės žinia, kad tūkstančiai šeimų galės gauti, įsigyti šeimos korteles. Aš turėčiau klausimą. Tiesa, Alytaus miestas – vienas iš pirmųjų miestų, kurie, dar man esant tarybos nariu, įsteigė šeimos korteles, bet mes šiuo atveju stengiamės dėl vaikų skaičiaus šeimoje žiūrėti adekvačiai, nes yra įvairių skirtingų situacijų. Norėčiau paklausti, kokie buvo jūsų vertinimo kriterijai nustatant, kad tris ir daugiau vaikų auginančios šeimos galėtų gauti tas korteles, gal kas nors pasikeitė, nežinau? Dėkoju, bet kartu dėkoju už šitą gerą žinią.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų norisi pasidžiaugti Alytaus miestu ir tai yra iniciatyva, kuria pasekė ir kai kurios kitos savivaldybės. Bet tai buvo pirmoji savivaldybė, kurioje atsirado šeimos kortelė.
Dėl kriterijų. Dėl jų buvo apsispręsta čia, Seime. Tai buvo dėl gausių šeimų. Tiesiog kadangi nemažai šeimos stiprinimo priemonių yra susieta su daugiavaikėmis šeimomis, tai yra trimis ir daugiau vaikų, taip pat ir ši buvo siejama su didesnėmis šeimomis. Kaip ir vaiko pinigai, kai gauni papildomų lėšų, taip ir kortelė, tai yra turint galvoje, kad auginti tris ir daugiau vaikų yra sunkiau negu vieną ar du. Tokiu būdu taip pat ir skatinamos šeimos, kad būtų didesnės. Tai yra ir demografinis aspektas.
Taip pat atsirado ir kitos – būtent neįgaliems vaikams ir suaugusiems neįgaliems asmenims, kurie prižiūrimi šeimose. Tai yra kitos dvi grupės, kurios taip pat turės teisę naudotis kortele, nes yra taip pat labai sunki situacija šeimoje, kuriai pagalba yra reikalinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti G. Skaistė. Nėra. K. Glaveckas. Nėra. V. Ąžuolas. Nėra. L. Staniuvienė. Nėra. O, atsiprašau. L. Staniuvienės… Yra, atsiprašau. Vis tiek tada klausia gerbiamas V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, būtų klausimas dėl daugiavaikės šeimos pačios formuluotės. Sakykim, šiandien tiek vaiko pinigų papildoma išmoka, tiek šios kortelės turėjimas dažnai nutrūksta tuo atveju, kai vaikas pasiekia tam tikrą amžių ir jis nebegyvena šeimoje, ta šeima tarsi tampa jau nebe daugiavaike, nors realiai suprantame, kad vis dėlto ir išėjusiems mokytis, į gyvenimą tiems vaikams dar reikia padėti. Ar neplanuojama šitos sąvokos šiek tiek koreguoti ir taip skatinti daugiavaikių šeimų ir didesnių šeimų būrį?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų, kol vaikai mokosi, ši parama šeimoms turėtų būti tęsiama, dėl to yra numatyta, kad vaikai iki 18 metų, taip pat jeigu jie nedirba… (Balsai salėje) …vaikai virš 18 metų ar savarankiškos veiklos nevykdo, yra nesusituokę ir savo vaikų neturintys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir formaliojo profesinio mokymo programą. Tiems, kurie mokosi ir tęsia mokslus, yra įskaitoma, net jeigu jie viršija 18 metų amžių. Dėl kitų pilnamečių, kurie neatitinka šitų kriterijų, tikėtina, kad jie yra tinkami dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu patys prisidėti prie savo gyvenimo, taip pat ir šeimos stiprinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia L. Staniuvienė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Pirmiausia noriu pasidžiaugti puikia idėja, kuri padės daugiavaikėms šeimoms išspręsti daugelį finansinių problemų, nes kortelių turėtojas turės visą paketą lengvatų. Bet mano klausimas yra štai koks: ar šitas kortelių turėtojo statusas nesuteiks šeimoms komplekso, nepilnavertiškumo jausmo, nes ir dabar tos (kartais tikrai tenka susidurti su šeimomis), kurios gauna lengvatas, nemokamą maitinimą, maisto paketus, slepiasi, kompleksuoja, nenori, kad matytų aplinka. Ar nebus šitaip kortelių turėtojui, ar kartais neatsitiks taip?
L. KUKURAITIS. Labai dėkui už tikrai subtilų ir jautrų klausimą. Deja, pas mus taip yra, kad paramos gavėjai lyg ir turėtų kažko gėdytis. Kaip rodo tarptautinė patirtis, priešingai, šeimos kortelė tampa tokiu pasididžiavimo instrumentu, kad aš štai esu iš daugiavaikės šeimos, aš pats auginu daug vaikų ir tokiu būdu prisidedu prie mūsų visuomenės ir taip pat konkrečių asmenų auginimo. Aš tikiuosi, kad kai tai darys ne valstybės institucijos, bet nevyriausybinės organizacijos, gausių šeimų organizacijos, kurios ir organizuoja įvairiausius renginius ir siekia, kad gausios šeimos būtų kaip tik vertinamos gerai šitos visuomenės ir jų statusas būtų aukštesnis, būtent ir pasieks, kad šitas instrumentas būtų daugiau kaip pasididžiavimo instrumentas, o ne, kaip jūs sakote, gėdos. Aš su jumis sutinku, kad čia yra subtilus klausimas, bet labai priklauso, kaip mes visi šitą kortelę pristatysime ir kiek prie jos prisidėsime gerąja prasme.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, malonu dar taip į jus kreiptis ir neabejoju, kad kortelė yra žingsnis teisinga kryptimi, bet mane domina klausimas, ką ir pasakiau, kad malonu kreiptis į jus, ministre, tačiau neaišku, kiek dar teks taip kreiptis. Dabar yra skelbiami įvairūs planai, iš kurių atrodo, kad ta ministerija, jos valdymas kažkaip keisis. Mano klausimas yra toks. Pradėjau nerimtai, bet klausimas rimtas: kaip galima dabar užtikrinti tą tęstinumą, kad, sakysim, ir pasikeitus vadovybei nedingtų šitie projektai, tokie kaip Šeimos kortelė ir kiti, susiję su socialiai jautriais dalykais – parama šeimai ir pan. Kaip jums atrodo?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų jis yra susijęs su gerbiamo A. Syso užduotu klausimu dėl birželio 1 dienos. Faktiškai, kai mes sunorminome procesą, jis yra aprašytas teisės aktais, tai jį reikia įgyvendinti. Yra labai konkrečios datos, konkretūs atsakingi ir tikrai tikiu, kad Šeimos kortelės projektas bus tęstinis, net jeigu keistųsi vadovavimas ministerijai. Tiesa, yra kitų, jautresnių, projektų, kurie reikalingi tokios kasdienės priežiūros, kasmėnesinės politinės vadovybės priežiūros, ir čia yra keletas tokių rizikos vietų, bet jeigu atsirastų nauja vadovybė, tikrai informuotume, kaip jas geriausia suvaldyti. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir jūsų klausia paskutinė gerbiama I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, neseniai lankiausi vienoje šeimoje, kurioje auga neįgalus vaikas. Jam nustatyta sunki negalia, jis nuolat guli lovoje ir mama, kad truputį pailsėtų arba nueitų į parduotuvę, privalo samdyti medicinos darbuotoją, kuris galėtų būti prie vaiko. Prašom pasakyti, ar kortelės apima medicininių paslaugų teikimą, slaugytojų samdymą, masažų darymą tiems vaikučiams ir ar bus nurodyti tie juridiniai asmenys ar nevyriausybinės organizacijos, kurios teikia lengvatinėmis sąlygomis tokias paslaugas?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų labai svarbus klausimas, ypač toms šeimoms, kurios turi vaikus su negalia. Tai yra didžiuliai kaštai, kad padengtume priemones, taip pat ir paslaugas, kurios yra reikalingos namuose. Todėl ir su Susisiekimo ministerija mes irgi kalbamės apie galimas lengvatas ir nuolaidas, ypač priemonių lygmeniu, o paslaugų lygmeniu čia jau reikėtų, kad tiek tos kortelės valdytojai, nevyriausybinės organizacijos, tiek savivaldybės įtrauktų tam tikrus paslaugų teikėjus, o gal ir apmokėtų iš savivaldybės sutaupytų socialinių lėšų tam, kad tos paslaugos neįgaliuosius ir jų šeimas pasiektų pigesnės.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui už pristatymą. Dėkojame visiems klaususiems ir gavusiems atsakymus. Matyt, jeigu reikės, svarstymo metu dar bus klausimų.
14.29 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3505, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3506, Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 9, 10, 11, 12, 15, 19, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3507, Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 7, 10, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 25, 26, 27, 31, 32, 36, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3508, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3509 (pateikimas)
Toliau tęsiame mūsų darbotvarkę. Kviečiu į tribūną gerbiamą viceministrą G. Vildą. Jis pristatys mums Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 302 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3505, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3506, Technologijų ir inovacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3507, Profesinio mokymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3508 ir Užimtumo įstatymo 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3509. Prašome, gerbiamasis viceministre.
G. VILDA. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esu įgaliotas pristatyti jums Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo papildymo 302 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 9, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos technologijų ir inovacijų įstatymo 9, 10, 11, 12, 15, 19, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos profesinio mokymo įstatymo 2, 6, 7, 10, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 25, 26, 27, 31, 32, 36, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo svarstyti Seimui. (Balsai salėje) Gerai, kalbėsiu garsiau. Ačiū.
Šiuo nutarimu įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto valstybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, veiksmas Nr. 3157. Šiame veiksme yra numatyta įsteigti įrodymais grįsto valdymo kompetencijų centrą. Nutarimo esmė – paskirti instituciją, kuri teiks pagalbą Vyriausybei stiprinant įrodymais grįsto valdymo praktiką, o tai atitinka pažangiausių Europos Sąjungos ir EBPO šalių patirtį. Įrodymais grįsto valdymo instrumento panaudojimas taurios valdysenos indekse vertinamas kaip vienas iš svarbiausių Vyriausybės gebėjimų. Esminė šios institucijos funkcija būtų atlikti svarbiausių Vyriausybės rengiamų sprendimų nepriklausomą analizę ir pateikti duomenis bei informaciją, reikalingus pagrįstiems sprendimams priimti.
Tokia institucija skiriama pertvarkant mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrą MOSTA. Atsižvelgiant į numatomą institucijos veiklos paskirtį, siūloma MOSTA pavadinimą keisti į Vyriausybės strateginės analizės centrą. Numatoma, kad kompetencijos centras, kuris šiuo metu yra sukoncentruotas į švietimo, žmogiškųjų išteklių, mokslo, technologijų ir inovacijų sritis, nuosekliai plėsis ir apims kitas viešojo valdymo sritis, kuriose šiuo metu nėra pakankamų analitinių išteklių.
Antra. Apibrėžti, kad paskirta institucija, vykdydama savo funkcijas, įtrauktų kompetencijų viešajame sektoriuje tinklą, siekiant optimaliai panaudoti jau egzistuojantį analitinį potencialą ministerijose, joms pavaldžiose institucijose ir mokslo centruose. Sisteminiai pokyčiai paprastai reikalauja kelių ministerijų, valstybės ir savivaldybių institucijų įstaigų dalyvavimo. Kiek reikės, Vyriausybės strateginės analizės centras atliks tokio tinklo koordinavimo vaidmenį, taip pat užtikrins informacijos gavimą iš analogiškų užsienio ir tarptautinių centrų.
Trečia. Patikslinti įgaliojimus, institucijos šiuo metu turimus Mokslo ir studijų, Technologijų ir inovacijų, Užimtumo ir profesinio mokymo įstatymuose, atsižvelgiant į Vyriausybės įstatymo projekte numatytas institucijos funkcijas.
Ketvirta. Siekiant užtikrinti nuoseklų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, siūloma nustatyti, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 m. liepos 1 d., o Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo priimtų reikalingus poįstatyminius teisės aktus.
Vyriausybė išskiria dvi pagrindines priežastis, dėl kurių buvo suformuluota pateikimo pradžioje minėta LRV nuostatos įgyvendinimo plano nuostata…
PIRMININKAS. Salėje prašyčiau tylos.
G. VILDA. …ir (…) įstatymo pakeitimai. Pirmas, tai yra užtikrinti teisės aktų reglamentavimo kokybę. Antra, užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Ir baigdamas norėčiau pabrėžti, kad įgyvendinus šias Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomas nuostatas bus užtikrintas didesnis viešojo sektoriaus efektyvumas, gerinama reglamentavimo kokybė, skatinama objektyvesnė ir skaidresnė teisėkūra, didinami Vyriausybės pajėgumai sprendžiant strateginius klausimus ir priimami geriau informuoti sprendimai problemoms spręsti. Taip bus skatinamas inovacijų taikymas, formuojant viešąją politiką ir įgyvendinant Seimo nustatytus Vyriausybės uždavinius.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju jums už dėmesį ir prašau palaikyti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus siūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą gerbiamajam viceministrui. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Gerbiamas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Savo pristatymo kalboje dažnai minėjote kompetencijos, kompetencijos, tačiau mes žinome, kad reglamento lygmeniu ne visos įstaigos, tarkime, užimtumo centrai, tuo vadovavosi, nes tai yra reglamento lygmeniu. Ar ne geriau būtų, tarkime, kad būtų įstatymų lygmeniu. Kaip sakyti, tada neliktų vietos improvizacijai, interpretacijoms ir kitiems dalykams steigiant MOSTA centrą ir panašiai.
G. VILDA. Centro funkcijos ir būtų reglamentuojamos įstatymo lygmeniu, įtraukiant į Vyriausybės įstatymą. Ar aš nelabai galbūt supratau klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, dabartinė Vyriausybė dirba greitai treji metai. Tai buvo specialistų Vyriausybė, taip buvo įvardinta. Aišku, dabar šiokia tokia krizė, gali specialistų nelikti, tai gal dėl to siūlote, kad reikia Strateginės analizės centro? Nes iš principo dar metai ir ateina nauja Vyriausybė. Dažniausiai nauja Vyriausybė turi visiškai naujus planus. Tai ar šitas analizės centras sugebės padėti dabartinei galbūt specialistų ar ne specialistų Vyriausybei dar šį tą padaryti Lietuvos žmonėms?
G. VILDA. Šito centro steigimas buvo numatytas šitos Vyriausybės planuose. Kitas dalykas, tokio centro reikia bet kuriai Vyriausybei.
A. SYSAS (LSDPF). Neužstokite, piliečiai! Pilieti Gumuliauskai!
G. VILDA. Sakau, tokio… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tai diskusija ar klausimas? Atsakykite, gerbiamas viceministre.
G. VILDA. Aš dar kartą sakau, pakartosiu, kad tokio centro steigimas buvo numatytas Vyriausybės programoje. Kitas dalykas, tokio centro steigimas yra tiesioginė EBPO rekomendacija, pateikta 2017 metų ataskaitoje, ir tokio centro steigimas yra reikalingas bet kuriai Vyriausybei, ar ji profesionalų, ar ji ne profesionalų.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Nežinau, man labai nesuprantamas to centro buvimas, ir apskritai daug ką gali atlikti turbūt privačios struktūros arba institutai, kurie yra, kuriais turbūt nepasinaudoja, nes nežinau, kokį čia potencialą norima suburti. Netikiu, kad už tokius valdiškus atlyginimus ateis normalūs ekspertai arba normalūs žmonės, kurie dirbs ir rinks, analizuos situaciją visoje Europos Sąjungoje ir pasaulyje.
Iš tikrųjų sėkmingos yra kai kurios privačios struktūros, kurios daro Europos Sąjungai, konsultuoja, daro tam tikras analizes, išrenka duomenis. Ir, ko gero, tai valstybei kur kas pigiau kainuoja. Kodėl einama tuo keliu, suardant įstaigą – Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrą, kuris ganėtinai gerai dirbo siauroje srityje ir buvo naudingas, dabar išplečiant į kažkokį neaiškų darinį – neva kažkas bus, neva kaip konsultantai ar ekspertai konsultuos Vyriausybę.
Ar nereikėtų vis dėlto per privačias bandyti analizuoti, nes yra kompanijos, kurios tuo užsiima?
G. VILDA. Na, MOSTA jau šiuo metu vykdo mokslo ir studijų bei profesinio mokymo stebėseną ir jau savo veikla įrodė, kad jų teikiamos rekomendacijos Vyriausybei bei analitinė įrodymais grįsta informacija yra naudinga. Aš manau, kad šiuo atveju praplėtę jų funkcijas specialiaisiais įstatymais, kas jau yra numatyta Technologijų ir inovacijų įstatyme bei Užimtumo įstatyme, mes turėtume tik papildomą analitinę ekspertinę informaciją, kurią Mostos ekspertai galėtų teikti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas K. Masiulis nori klausti. Atsisako žodžio. Nori klausti S. Jovaiša. Gal, gerbiama Tamašuniene ir Maldeikiene, leisite pasirodyti S. Jovaišai į ekraną? Ačiū.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Leiskite pasirodyti. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, jums turbūt teko girdėti išrinktojo Prezidento inauguracinėse kalbose, ne inauguracinėse, na, prisistatymo kalbose apie jo norą prie prezidentūros įsteigti ekspertinę analitinę grupę švietimo klausimais, ar ne? Aš norėčiau jūsų paklausti. Aš įsivaizduoju, ta grupė bus, na, gerai, maksimum 7 ar 10 žmonių. Kiek dabar šį centrą, jo struktūrinę apimtį sudarytų personalijų? Ar dabar sujungus bus koks nors, kaip dabar numatyta, pareigybių skaičiaus mažinimas, ar čia yra tik kažkoks mechaninis sujungimas dėl kažko?
G. VILDA. Įstatymų pakeitimais nesiūloma sujungti Mostos su kokia nors kita institucija. Šiuo atveju keičiamas Mostos pavadinimas ir praplečiamos jos funkcijos, numatytos specialiuose įstatymuose.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam viceministrui už pateikimą.
Motyvai. E. Pupinis – prieš. Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš susilaikysiu, nes, manau, tos įstatymo pataisos kelia nemažai abejonių.
Ar prie Vyriausybės reikėtų būti kažkokiai didelei ekspertinei komandai, juo labiau kad MOSTA turėjo savo tam tikras funkcijas, kurios gana siauros, analizavo darbo rinką, daugiau užsiėmė mokslo reikalais. Ar nebus taip, kaip sovietiniais laikais: prastą kolūkį, sujungus su geru, išeidavo labai prastas kolūkis. Šiuo atveju, manyčiau, nereikėtų rizikuoti, manau, kad Vyriausybė gali daug ką užsakinėti, atlikti tyrimus tam tikrus, juo labiau kad potencialas yra. O čia iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kam nors įteiks lapukus, kažkas galbūt trukdo Mostai iš dirbančių asmenų, gal ne taip teikia, ne tokias analizes, kokių nori Vyriausybė. Aš susilaikysiu, nes informacijos nebuvo, ir nemanau, kad yra poreikis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Edmundai. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai, balsavo 86: už – 74, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymo straipsnių pakeitimui yra pritarta.
Siūloma tuos klausimus svarstyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui ir papildomam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Siūloma svarstyti pratęstoje VI (pavasario) sesijoje. Pritarėme. Ačiū.
Per šoninį mikrofoną – gerbiamas V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dar prašau papildomą paskirti Švietimo ir mokslo komitetą.
PIRMININKAS. Kaip?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Švietimo ir mokslo komitetą paskirti papildomą.
PIRMININKAS. Papildomą. Ar pritariame, kad Švietimo ir mokslo komitetas būtų papildomas bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, jeigu mes sutaupysime laiko, rytinėje darbotvarkėje dar likę klausimų, bet matysime, kaip sekasi mums dirbti pagal vakarinę darbotvarkę.
14.43 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 4 ir 70 straipsnių ir II skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3362 (pateikimas)
Akcizų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3362. Jį pateiks gerbiamas ministras V. Šapoka.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Teikiu Akcizų įstatymo 1, 2, 3, 4 ir 70 straipsnių ir II skyriaus pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto esmė. Pastaraisiais metais kontroliuojančios institucijos yra nustačiusios daugybę atvejų, kai neapdorotas tabakas panaudojamas nelegaliai apdorotų tabako gaminių, tai yra cigarečių, gamybai, pasinaudojant tuo, kad neapdorotas tabakas Lietuvoje nelaikomas akcizų objektu. Todėl siūloma nuo lapkričio 1 dienos nustatyti akcizus neapdorotam tabakui ir jam taikyti rūkomojo tabako akcizų tarifą.
Neapdorotam tabakui numatoma taikyti iš esmės analogišką akcizų taikymo tvarką kaip ir kitoms akcizinėms prekėms, prievolė mokėti akcizus atsirastų už iš kitos valstybės narės gaunamą pagaminamą, importuojamą neapdorotą tabaką, išskyrus, kai asmuo turės mokesčio administratoriaus išduotą leidimą. Todėl akcizų prievolė susidarys tik tiems asmenims, kurie neturės tokio leidimo, o apdoroto tabako gamintojai, būdami akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkais, bus laikomi turinčiais tokį leidimą ir jiems papildomų mokestinių ar administracinių prievolių neatsiras.
Ką noriu pabrėžti? Tai, kad kaimyninės valstybės Latvija ir Lenkija taip pat taiko akcizus neapdorotam tabakui.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs išvadą, pateikta redakcinio pobūdžio pastabų, kurias bus galima įvertinti Seimo komitetų svarstymuose. Taigi kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui už pristatymą. Jūsų nori klausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, labai smagu jus čia matyti šiandien. Taip pat būtų dar smagiau, jeigu lankytumėtės Biudžeto ir finansų komitete, kuriame mes tikrai jūsų pasigendame, jau nebepamenu, kada paskutinį kartą matėme.
Klausimą norėčiau. Galbūt galėtumėte kokį vaizdingą pavyzdį pasakyti, apie ką mes čia kalbame, nes atrodo gana techniška ir sudėtinga. Gal galėtumėte paaiškinti, kaip čia tas kelias atrodo, ką po to žmonės su tuo neapdorotu tabaku čia, Lietuvoje, daro? Čia būtų vienas klausimas.
Antras. Kokio dydžio šešėlį jūs čia fiksuojate ar numatote ir kiek papildomų pajamų planuojate iš to į biudžetą?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, atsakant paprastai, neapdorotas tabakas yra naudojamas nelegalioms cigaretėms gaminti. Tokių atvejų yra nustatyta tikrai nemažai. Lietuvoje galima tą statistiką iš kontroliuojančių institucijų pateikti. Tai yra prevencinė priemonė tam, kad tokia veikla apsimokėtų mažiau. Tą taiko tiek Latvija, tiek Estija. Manau, kad mes taip pat turėtume tuo keliu eiti tam, kad tas neapdorotas tabakas… kad būtų bent jau sumokami mokesčiai. Kažkokių esminių ir reikšmingų sumų… Tai įvertinti būtų sudėtinga, nes tai yra būtent prevencinė priemonė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, vis tiek, norint matyti jūsų siūlymo fizinę išraišką, reikėtų tam tikro modeliavimo, prognozavimo, ar tai žaidimas, kaip husarai sakydavo, vertas žvakių, kurios deginamos tam, kad būtų žaidžiama, vertės. Aš asmeniškai nesu rūkorius, bet, kiek matau, tą neapdorotą tabaką galbūt tik pypkių mėgėjai ir Seime, ir kitur kažkiek naudoja. Ir kaip atrodo ne tik kaimynės, bet ir kitos Europos Sąjungos valstybės? Ar mes čia iš neturėjimo ką veikti tiesiog taip sumanėme – įvedame akcizą neapdorotam tabakui? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai, kaip ir gerbiamam M. Majauskui sakiau, manau, galėsime pateikti konkrečius atvejus, kurie buvo nustatyti kontroliuojančių institucijų. Kai tabakas naudojamas toms pačioms pypkėms, jis yra apmokestinamas. Šiuo atveju neapdorotas tabakas ir sprendžiama problema, tai yra užkardymas tam, kad nebūtų gaminamos nelegalios prekės čia, Lietuvoje. Kalbėti apie sumas – tai atkreipiu dėmesį, kad tai yra prevencinė priemonė. Ši sritis nėra harmonizuota Europos Sąjungos mastu, nėra uždrausta taikyti tokį akcizą. Pabrėšiu, kad kaimyninės šalys – Latvija, Lenkija – taip pat taiko akcizus neapdorotam tabakui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveikinu, ministre, su spragos užkardymu. Mano klausimas iš tikrųjų yra susijęs su akcizų dydžiu. Kadangi tabakas yra neapdorotas, tai turint omeny, siekiant galbūt paskatinti apdorojimą čia, šalyje, jis turėtų būti palyginti lyg ir mažiau apmokestinamas, nes apdorojimo metu, aš įsivaizduoju, yra gamybinių nuostolių, todėl galutinis produktas taptų brangesnis ir dalis produktų būtų prarandama. Čia vienas klausimas.
Latvijoje, Estijoje, kaip sakote, neapdorotas tabakas irgi apmokestintas akcizu. Ten yra ta pati akcizų kartelė kaip ir apdoroto tabako, ar kitokia? Ačiū už atsakymus.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Jeigu kalbėtume konkrečiais dydžiais, siūloma taikyti nuo lapkričio 1 dienos 68,6 eurus už kilogramą ir nuosekliai didinti. Tai 2020 metais ir 2021 metais padidinti atitinkamai iki 78,5 ir 90 eurų už kilogramą. Dėl Latvijos ir Lenkijos reikėtų pasitikrinti, ir manau, kad tada komitete galėsime padiskutuoti, kiek yra prasminga daryti kažkiek mažiau atsižvelgiant į tuos argumentus, kuriuos minėjote. Manau, kad tikrai puiki proga pasilyginti su kitomis šalimis.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti gerbiamas A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ministre, labai trumpas klausimas. Kaip su kontrole, kas užsiims visu šiuo procesu? Ar nebus brangiau, negu surinksime čia tų pinigėlių?
V. ŠAPOKA. Kadangi tai yra prevencinė priemonė, prevencinės priemonės, kaip žinome, visuomet kainuoja pigiau, negu po to gaudyti ir teisti, ir sodinti, o užsiims tos pačios institucijos, kurios užsiima ir šiuo metu, tai yra tiek muitinė, tiek mokesčių inspekcija ir kitos tarnybos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveikinu Finansų ministerijos iniciatyvą užkardyti spragą. Iš tikrųjų Lietuva yra vienintelė, turinti tabako gamybos pramonę, tai yra „Philip Morris Lietuva“, įsikūrusią Klaipėdoje, eksportuojančią į 210 šalių, ir turėtume būti neabejingi, jeigu yra precedentų dėl to, kad užkardytume naujų produktų atsiradimą akcizinėje rinkoje. Klausimas tik tas, ką ministrui sakiau, jeigu mes norėtume paskatinti tabako apdorojimą, kas šiandien ir vyksta Lietuvoje, tai galbūt būtų prasminga jį apmokestinti mažesniu tarifu, negu tai yra daroma su apdorotu tabaku. Kviečiu komiteto narius tai įvertinti, nes tai yra didelė pramonė Lietuvoje, Klaipėdoje, ir turėtume atsižvelgti į tą argumentaciją. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Simonai. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 91, balsavo 90: už – 81, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas ir siūloma svarstyti birželio 25 dieną. Pritariame bendru sutarimu dėl komiteto? Kitų pasiūlymų nėra.
14.53 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3488 (pateikimas)
PIRMININKAS. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3488. Ministras mums pristatys.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, teikiu Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas (atkreipiu dėmesį) parengtas įgyvendinant Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatytą darbą. Pirmiausia tai yra viešojo sektoriaus įstaigų vidinių procesų optimizavimas, kuriuo siekiama didinti efektyvumą. Finansų ministerija, siekdama prisidėti prie šio darbo atlikimo, yra pradėjusi vykdyti projektą „Bendros informacinės sistemos valstybės įstaigų buhalterinei apskaitai tvarkyti sukūrimas ir tobulinimas“. Taigi šio įstatymo projekto tikslas – didinti viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos proceso efektyvumą ir kokybę, valstybės mastu nustatant pareigą visiems viešojo sektoriaus subjektams naudoti bendras viešojo sektoriaus finansų valdymo informacines sistemas.
Įstatymo projekto minėtame 6 straipsnyje yra numatyta papildoma nuostata, kad viešojo sektoriaus subjektai apskaitą tvarko naudodami bendras viešojo sektoriaus finansų valdymo informacines sistemas. Tai reiškia, kad visi valstybės kontroliuojami subjektai naudotų bendrą viešojo sektoriaus finansų valdymo informacinę sistemą arba sistemas, kurias parengtų Vyriausybės įgaliota institucija atsižvelgdama į įstaigos veiklos specifiką. Šiuo požiūriu įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos. Savivaldybės kontroliuojamiems viešojo sektoriaus subjektams parinktų savivaldybės administracijos parengtą bendrą informacinę sistemą. Jiems įstatymas įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d. Savivaldybėms siūlome nustatyti vėlesnį įsigaliojimo terminą, kad jos galėtų pasirinkti tą pačią bendrą informacinę sistemą, kaip ir valstybės kontroliuojami viešojo sektoriaus subjektai, ir taip išvengtų papildomų išlaidų, palaikydamos ir tobulindamos savo informacines sistemas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dėl įstatymo projekto pastabų neturėjo. Kadangi informacinės sistemos kūrimas įsibėgėjo, tai prašome įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Kviečiu pritarti įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, už pristatymą, bet jūsų nori paklausti J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėjau pasiteirauti. Koks numatomas valstybės lėšų sutaupymas, jeigu būtų centralizuota šita buhalterinė sistema?
Antras mano klausimas, kiek dabar preliminariai yra išleidžiama buhalterinei apskaitai viešajame sektoriuje? Dėkoju.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai labai greitai tas darbas atsipirktų, kadangi numatome, jog kasmet būtų sutaupoma apie 2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Manau, kad laikui bėgant ta suma dar ir didės, kadangi šiuo metu yra naudojama apie 120 įvairių sistemų, jas visas reikia modernizuoti, palaikyti, kurti naujas. Dėl tikslaus skaičiaus, kiek iš viso šiuo metu, tai komitete galėsiu tą informaciją detaliau pateikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Norėjo klausti E. Pupinis. Bet dėl skubos, gerbiamas ministre, Seimas apsispręs.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų informacinė sistema gal ir šaunu, nes visi turėjo savo skirtingas informacines sistemas, tačiau vis dėlto matyti, kad labai mažėja ir darbo vietų, nes atsiranda bendra duomenų bazė, ir iš tikrųjų tam tikrose institucijose mažėja etatų, o Vyriausybė nieko negali pasiūlyti. Iš tikrųjų tai yra tam tikra problema regionams. Tai kiek vis dėlto tų etatų sumažės, įvedus visą šitą sistemą kartu su informacine sistema, tvarkant visų valstybinių institucijų buhalterijas kartu. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Čia labai priklauso nuo kiekvieno viešojo sektoriaus subjekto, kiek pažengęs jis yra šiuo metu. Labai tiksliai pasakyti, kiek vidutiniškai pasikeistų, tikrai būtų sudėtinga. Bet jeigu taip taikant analogiją: kažkada jojome ant arklių, bet vis tiek kažkaip perėjome prie automobilių. Tai jeigu kažkur taikomi neefektyvūs procesai, kuriems aptarnauti yra skiriami etatai, tai manau, kad tikrai gerbdami mokesčių mokėtojus tokių neefektyvių procesų turėtume atsisakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti gerbiamas K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Man labai patinka tokios reformos ir aš su entuziazmu sveikinu jų darymą. Bet ar nereikėtų… Mano klausimas dar pradžioje būtų toks. Kiek suprantu, čia bus bendra informacinė sistema, kuri leis vienodai apdoroti įvairias buhalterines reikmes. Bet gal reikėtų kartu mažinti ir popierizmo? Buhalterijoje vis dar neretai reikalaujama kažkokių popierių, dokumentų, nors visa tai yra žinoma arba, dar daugiau, įsigyta, pirkta centralizuotai, bet vis tiek reikia pristatyti kažkokį popierių, nors visa tai buvo daroma per informacines sistemas ir panašiai. Tai čia viena dalis.
Kita dalis, reikėtų plėsti tą gerą patirtį, kad nereikėtų nereikalingų dokumentų ir kitur pristatinėti, visokių statybų leidimų, nors pati inspekcija yra išdavusi tą statybos leidimą, ir dar kažką.
V. ŠAPOKA. Tikrai ačiū už gražius žodžius. Vienas iš tikslų ir yra, nes tas informacinių sistemų lygis yra tikrai labai skirtingas, tai norime įvesti vieną standartą ir atsisakyti bet kokių popierių. Aš manau, kad šis projektas tikrai galės būti pavyzdžiu ir kitoms sritims. Gyvename XXI amžiuje, tai manau, kad be reikalo popieriaus naudoti nereikėtų ne tik dėl to, kad tai prailgina visus procesus, bet dar ir skatinant žaliąją ekonomiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia M. Majauskas. Toliau Seimui pirmininkaus gerbiama pavaduotoja I. Šiaulienė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, visai neseniai siūlėte koreguoti biudžeto sudarymo principus, paskiriant koordinatorius atskiroms sritims, ir buvote griežtai sukritikuotas. Į tą kritiką atsakėte, kad ne, mes nenorime griežtesnės kontrolės, mes norime didesnės atskaitomybės visuomenėje.
Ar nematote čia galimybės didinti atskaitomybę visuomenei, atveriant centralizuotos buhalterijos duomenis visuomenei, kad visuomenė galėtų vienoje vietoje nesudėtingai pamatyti, kokia vieša institucija, kiek ir ko kam išleidžia. Mano giliu įsitikinimu, ne ministrai galėtų užtikrinti efektyvią nepriklausomų institucijų kontrolę, nes tai pažeistų Konstitucijos principus, bet atveriant visus duomenis visuomenei, ir visuomenė labai aiškiai matytų, kiek kokia institucija kam ko išleidžia. Ir tą paskelbti vienoje centralizuotoje vietoje.
V. ŠAPOKA. Pritariu, neturiu ko pridurti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ar planuojate tą padaryti?
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, kaip pats minėjote, šiandien yra labai daug naudojamų sistemų. Ar jau esate pasirengę tai vienai sistemai, kad ji gerai, tvarkingai būtų paleista, nebūtų labai daug trukdžių ir tai neužsitęstų daug metų?
V. ŠAPOKA. Taip, iš tikrųjų esame pasirengę, esame numatę tai atlikti etapais, nes vienu metu tai labai išaugintų kainą. Poįstatyminiuose teisės aktuose bus sudėlioti labai konkretūs suderinti etapai, kad galėtume paleisti visa tai sklandžiai.
PIRMININKĖ. Ir klausimus užbaigia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, du klausimai, papildant M. Majauską. Ar galima būtų tikėtis, kad valstybė leis tiek žurnalistams, tiek visuomenei matyti kiekvieną viešojo sektoriaus sąskaitą, kurią apmoka? Technologijos tai leidžia. Manau, tai būtų ir tikslinga.
Antras dalykas, šiuo metu jau dirba 390 darbuotojų Bendrųjų funkcijų centre. Ir pasakykite dabar mums atsakymą, nes dauguma institucijų, kurios praras buhalterius, yra ir regioninės institucijos. Vakarų praktikoje institucijos, kai būna centralizuojamos, dažnai iškraustomos į regionus. Ar yra planų iškraustyti šį Bendrųjų funkcijų centrą iš Vilniaus, nes 400 darbo vietų jau yra dabar sukurta? Ir ar nėra prasmingiau kartais turėti galbūt ir pigiau apmokamus darbuotojus, bet regione, kažkur, tarkime, Aukštaitijoje, ne tik Vilniuje? Ačiū už atsakymus.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimus. Dėl paties centro ar dalies funkcijų kėlimo kažkur į regioną, aš manau, šis klausimas yra svarstytinas. Šiuo metu vyksta tikrai labai intensyvus darbas siekiant konsoliduoti šimtų institucijų įvairias funkcijas – tiek buhalterinės apskaitos, tiek personalo tvarkymo ir kitas. Įsibėgėjus šitai veiklai, manau, tikrai būtų galima klausimą svartyti, ar nereikėtų regionuose sukoncentruoti dalies funkcijų. Kalbant apie skaidrumą, aš manau, tikrai skaidrumo reikia daugiau, o kaip, kokiu kampu ir kokiu dažnumu tą informaciją vienodu formatu būtų galima atskleisti, aš manau, reikės išdiskutuoti ir susitarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti Seimo narių klausimus.
Motyvai už. Kalba K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gera idėja, o kad ji būtų ir puiki, dar kai kurių dalykų reikėtų.
Pirmas dalykas buvo paminėtas. Aišku, kuriant bendrųjų kompetencijų centrus, kokios srities jie bebūtų, darbas pasidaro našesnis, sutaupoma lėšų, paslaugas galima valdyti efektyviau ir klientams darosi patogiau, gali būti laimima skaidrumo. Bet būtų gerai, kad būtų panašiai kaip ir su Mokesčių inspekcijos veikla – ji yra delokalizuota daug kur. Vilniuje ir taip valstybės tarnybos vietų yra maždaug 80 % Lietuvos valstybės tarnybos vietų. Visos centrinės institucijos yra čia, nors įvairios agentūros laisvai galėtų dirbti kitose vietose. Optimizuojant darbą, regionai, kurie ir taip atsilieka nuo Vilniaus pagal patrauklių darbo vietų skaičių, dar labiau nukentės. Todėl būtų labai gerai, kad tie bendrosios kompetencijos centrai, o tikrai žmonės galėtų dirbti regionuose, ten ir veiktų.
Kitas dalykas (labai norėtųsi, kad būtų padarytas) – labai daug kur yra biurokratinių ir neefektyvių veiklų. Pabandykite pastatyti elektrinę, gauti paramą tai elektrinei ar dar ką nors – pildysite krūvą prašymų, nors užtektų, matyt, vienintelį užpildyti, kad sutinki, jog tavo duomenis naudotų, visi duomenys elektroniniu būdu yra visur. Bet ne, reikia nešioti popierius ir taip toliau. Tai vienu kirčiu reikėtų išspręsti ir tokias problemas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvų prieš niekas nepageidauja išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3488 yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Audito komitetas, papildomas nenumatomas. Svarstymo data birželio 25 diena.
15.08 val.
Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1751 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3126, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3127, Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 19, 20, 21, 23, 24, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3128, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 10, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3129, Administracinių nusižengimų kodekso 93, 544 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3130, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3131, Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1331 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3132 (pateikimas)
Kitas kompleksinis klausimas – projektas Nr. XIIIP-3126 ir lydimieji projektai Nr. XIIIP-3127, Nr. XIIIP-3128, Nr. XIIIP-3129, Nr. XIIIP-3130, Nr. XIIIP-3131 ir Nr. XIIIP-3132. Pranešėjas – viceministras E. Jurkonis. Prašom pateikti Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1751 straipsniu įstatymo projektą bei lydimuosius.
E. JURKONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti teisės aktų projektų paketą, kuris susijęs su politinių partijų finansavimo klausimu. Rytoj bus lygiai metai, kai Seimas priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas ir pateikė jas Vyriausybei, kad būtų pateikti pasiūlymai. Ministro Pirmininko pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kurios darbo rezultatus aprobavo Teisingumo ministerija. Juos dabar pabandysiu pristatyti.
Taigi įstatymų projektų tikslas yra politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumo didinimas ir finansavimo kontrolės stiprinimas. Šiuo teisės aktų keitimo paketu numatoma pateikti Seimui keisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo tam tikrus straipsnius.
Projektų esmė ir pagrindiniai pasiūlymai yra šie.
Siūloma kriminalizuoti neteisėtą politinių partijų finansavimą, numatyti, kad neteisėtas politinių partijų finansavimas ir baudžiamoji atsakomybė prasideda nuo 250 MGL, arba 25 tūkst. eurų, sumos, jeigu tokia suma buvo gauta arba priimta. Neatsižvelgiant į tai, baudžiami ir paramą neteisėtai suteikę, ir paramą neteisėtai gavę asmenys. Už šias veikas taip pat siūloma bausti ir juridinį asmenį.
Kitas momentas, kuris iš karto gali iškilti, kaipgi bus su rinkimų komitetais, kurie nėra juridiniai asmenys. Šiuo atveju, jeigu tokia veika ir nusikaltimas būtų nustatytas, komitetų nariai turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn kiekvienas pagal savo padaryto nusikaltimo pobūdį. Tas yra reglamentuota Baudžiamojo kodekso 24, 25 ir 26 straipsniuose, kurie apibrėžia bendrininkavimo rūšis, formas ir bendrininkų atsakomybę.
Taip pat siūloma uždengti spragą dėl administracinės atsakomybės nebuvimo šiais pačiais klausimais ir nustatyti administracinę atsakomybę asmenims, kurie negalėjo teikti paramos, bet ją suteikė fiziniams iki 860 eurų sumos, juridinių asmenų vadovams – iki 3 tūkst. eurų. Tai, mūsų nuomone, yra gana atgrasančios priemonės dėl neteisėto politinių partijų finansavimo iš neteisėtų, nežinomų arba negalimų šaltinių.
Kitas spektras numatytas pakeičiant specialiuosius įstatymus, šiuo atveju Politinių partijų įstatymą ir Politinių kampanijų finansavimo įstatymą. Siūloma numatyti, kad jeigu politinė partija gavo neteisėtu būdu lėšų, tokią pačią lėšų sumą Vyriausiosios rinkimų komisijos nurodymu turi grąžinti į biudžetą. Tas pats ir dėl nedeklaruotų lėšų, jeigu nustatoma, kad partija lėšų nedeklaravo, bet jas išleido.
Šituo pačiu projektu taip pat ženkliai stiprinamos Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencijos. Jai suteikiama teisė reikalauti iš juridinių ir fizinių asmenų informacijos, kuri būtina jų tyrimams atlikti, taip pat suteikiama teisė atlikti tokius tyrimus, numatomas mechanizmas, kaip tokių tyrimų medžiaga turėtų būti perduodama Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Kitas momentas yra apriboti grynųjų pinigų, įskaitant nario mokestį, naudojimą partijų veikloje. Siūlytina Politinių partijų įstatymo projekte numatyti, kad visos politinės partijos išlaidos, išskyrus išlaidas politinei kampanijai finansuoti, turi būti apmokėtos tik iš politinės partijos banko sąskaitos. Politinių partijų įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad nario mokestis, viršijantis 0,3 vidutinio minimalaus darbo užmokesčio dydį, tai yra 265 eurus, privalo būti mokamas banko pavedimu. Numatomas leistinas nario mokesčio dydis per metus – 17 tūkst. 700 eurų.
Kitas momentas. Leiskite grįžti truputėlį atgal. Baudžiamoji atsakomybė šitame projekte siūloma priskirti… šitą nusikaltimą siūloma priskirti apysunkių nusikaltimų kategorijai. Tas automatiškai reikalauja suteikti visus įrankius, taip pat ir kriminalinės žvalgybos subjektams turėti įgaliojimus ir galimybes tokias veikas tirti, nes paprastai jos suponuoja, kad yra sudėtingos. Todėl siūlomas ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio pakeitimas įtraukiant naujai siūlomą veiką – 1751 straipsnį į apysunkių nusikaltimų sąrašą, jo tyrimas galimas ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka.
Politinių partijų įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą politinėms partijoms, kurios gauna valstybės biudžeto asignavimus ir yra laikomos perkančiosiomis organizacijomis, savo interneto svetainėje skelbti visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis.
Taip pat siūloma skelbti politinių partijų narių, kurių nario mokesčio suma viršija 360 eurų per metus, vardus ir pavardes, taip pat šie asmenys turi deklaruoti įstatymu nustatyta tvarka savo turtą.
Trumpai dėl šio projekto tiek. Kviečiu jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas viceministre. Gerbiami kolegos, kausimų ir atsakymų laikas. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, šiuo metu rinkimų kampanijai esant, kandidatas ar rinkimų kampanijos dalyvis turėjo apribojimą, kiek jis gali savo asmeniniais pinigais paremti kampaniją. Tarkim, Prezidento kampaniją apie 17 tūkst. eurų. Tačiau pasibaigus kampanijai ir išleidus daugiau, nei buvo surinkta lėšų finansuoti kampaniją, tos skolos yra padengiamos būtent to rinkimų kampanijos dalyvio asmeninėmis lėšomis.
Sakykite, ar yra racijos apskritai riboti, kiek asmuo gali įnešti į rinkimų kampaniją rinkimų kampanijos metu, jeigu vėliau vis tiek visos skolos gali būti padengiamos arba iš tikrųjų turi būti padengiamos jo asmeninėmis lėšomis? Čia mes turime kelis pavyzdžius, kaip, pavyzdžiui, išrinktojo Prezidento G. Nausėdos rinkimų kampaniją, kuri buvo labai arti ribos ir galėjo būti ir tokia galimybė, kai susidarius skoloms jis vėliau tai dengtų savo asmeniniu indėliu, viršijant tą sumą, kurią jau įnešė rinkimų kampanijos metu. Taip pat „Lemiamas šuolis“, kuris taip pat dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose, kaip matėme, nesėkmingai, išleido, panašu, reikšmingai daugiau, nei turėjo sąskaitoje, tai vėliau padengs vėlgi savo asmeninėmis lėšomis. Ar galite pakomentuoti, ar yra racijos turėti ribojimą finansuoti rinkimų kampanijos metu savo asmeninėmis lėšomis, jeigu vėliau vis tiek turi padengti susidariusią skolą?
E. JURKONIS. Mano galva, taip, nes manevruoti didesnėmis lėšomis kampanijos metu vis dėlto yra patogiau, nei jų neturėti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas viceministre, mane šitas įstatymų paketas stipriai nugąsdino, nes jis iš esmės yra ne demokratijos vystymosi paketas, o politinių partijų stipraus, stipraus suvaržymo paketas. Pradėkime nuo klausimo dėl 360 eurų nario mokestį sumokėjusio partijos nario turto deklaracijos. Kuo remiamasi, kokiais pagrindais yra nustatyta 360 eurų riba?
Antras klausimas būtų dėl pačios paramos kriminalizavimo, neteisėtos paramos teikimo. 25 tūkst. eurų, jeigu tai yra tyčinis nusižengimas, tai prilyginama apysunkiam Baudžiamojo kodekso nusikaltimui ir už tai siūloma iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Ar jūs esate susipažinęs su įmonių veikla, jeigu ten yra neapskaitytos lėšos 25 tūkst. eurų, ar yra tapačiai baudžiama Baudžiamuoju kodeksu iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme, ar ten yra kitaip? Dėkoju už atsakymus.
E. JURKONIS. Iš tikrųjų dėl šių klausimų darbo grupė ilgai diskutavo, kokia turėtų būti sankcija. Iš tiesų ketveri metai laisvės atėmimo tai yra viršutinė riba, tai yra pati aukščiausia, kuri dėl šio nusikaltimo numatyta. Ji darbo grupės ir įstatymo rengėjų manymu, nėra užribinė šitam nusikaltimui, nes vis dėlto kėsinamasi į dideles vertybes, į politinę sistemą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, žinoma, tas bandymas sugriežtinti pačią kontrolę yra sveikintinas, bet mane domintų, kaip jūs planuojate spręsti problemas, susijusias konkrečiai su rinkimų komitetais? Kaip žinome, rinkimų komitetai ne rinkimų metu gauna finansavimą net iš juridinių asmenų, ar ne, turėdami visai kitą statusą, kaip visuomeninio judėjimo ar kitokios organizacijos, ir taip apeina visus šituos reikalavimus. Tai mes matome, kad yra dvejopi standartai – vienokie yra partijoms, kitokie yra tiems visuomeniniams rinkimų komitetams Kaip realiai veiks šis įstatymas, prižiūrintis rinkimų komitetų veiklą?
E. JURKONIS. Šitų įstatymų paketas… Gal patikslinkite, kokį įstatymą turėjote omeny?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš klausiu ne apie įstatymą. Jūs kalbate apie atsakomybę. Mes suprantame, kad yra atsakomybė už neteisėtą finansavimą, ar ne?
E. JURKONIS. Tikrai taip, tai yra numatyta Administracinių pažeidimų ir Baudžiamajame kodekse.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kaip šis įstatymų paketas veiks ne politinių partijų atžvilgiu, bet, tarkime, visuomeninių rinkimų komitetų atžvilgiu?
E. JURKONIS. Iš tikrųjų svertai iš dalies yra ne tik baudžiamoji atsakomybė, yra ne tik administracinė, šitame pakete yra ženkliai sustiprintos Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencijos, ji irgi gali atlikti tyrimus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų. Ji irgi turėtų prisiimti dalį funkcijų prižiūrėti ir rinkimų komitetus taip pat. Kitas momentas, kaip jau minėjau, rinkimų komitetai nėra juridiniai asmenys ir jų nariai, jeigu padaro numatomus nusikaltimus, kuriuos siūloma kriminalizuoti, tai iš tikrųjų bus patraukti atsakomybėn bendra tvarka.
PIRMININKĖ. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, mano klausimas bus taip pat iš perspektyvos rinkimų kampanijos, kuri neseniai pasibaigė. Išrinktasis Prezidentas gavo nematerialią paramą iš įtakingo, stambaus verslo atstovo, tarpininkaujant tam tikruose susitikimuose. Man atrodo, jis gavo nematerialią paramą. Taip pat galimai viena stambi įmonė buvo atsisakiusi stendų, kad tuometinis kandidatas galėtų ten iškabinti savo stendus. Jūsų įstatymo 175 straipsnyje kalbama, kad tai bus neteisėta ir už tai gresia areštas ar laisvės apribojimas ir panašiai. Sakykite, ar šitas įstatymas, jeigu jis būtų priimtas, konkrečiais atvejais, kuriuos aš paminėjau, būtų taikomas būtent tokia apimtimi, kaip jūs esate apibrėžę.
E. JURKONIS. Iš tikrųjų įstatyme yra numatyta ne tik tiesioginės naudos, šiuo atveju, kaip mes paprastai suprantame, piniginių lėšų gavimas arba pateikimas, bet ir visokiu būdu užmaskuota nauda. Jeigu tai patektų į baudžiamojo persekiojimo lauką pagal finansavimo dydį ir sumą, tada taip.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsisakau, ačiū, nebereikia.
PIRMININKĖ. Atsisakė. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas viceministre, čia pradedama siūlyti sankcijos… (Aš nuo jūsų į kairę, pačiame kampe, čia.) Pradedamos siūlyti sankcijos, pavyzdžiui, šiurkščiai pažeidus Rinkimų įstatymą, ir sankcija tik ta, kad toje apygardoje už rinktą asmenį partija negaus kažkokios subsidijos. Iš tikrųjų ar subsidijos negavimas yra pakankamas už vieną vienmandatininką, ar pakankama bausmė partijai, nes tai iš tikrųjų neužkardytų noro dalyvauti, rizikuoti paperkant rinkėjus arba įvairiais būdais juos veikiant?
E. JURKONIS. Jeigu neklystu, įstatymų pakete siūloma, kad jeigu vienas iš partijos kandidatų rinkimų kampanijos metu padaro šiurkštų pažeidimą, tai jo surinkti balsai neskaičiuojami ir ta balsų suma yra mažinama subsidija.
PIRMININKĖ. Klausia D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš čia, ačiū. Tiesiai žiūrėkite.
E. JURKONIS. Matau, sveiki.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Mane iš tikrųjų sudomino kriminalinės žvalgybos pataisos. Į 8 straipsnį įdedate taip pat, nes apysunkis nusikaltimas, norma… Gal galite pasakyti, kas iš kriminalinės žvalgybos subjektų turės teisę, o kas pareigą vykdyti tyrimus, tirti šiuos galimus nusikaltimus?
E. JURKONIS. Iš tikrųjų įstatymų leidėjas, matyt, apsispręs, bet mes turime universalią ikiteisminio tyrimo įstaigą, tai yra policiją. Manyčiau, kad šį spektrą nusikalstamų veikų ji galėtų sėkmingai tirti.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas. Gerbiamas Juliau, prašom. Jūsų klausimas. Atsisakote? Tuomet klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, mane, kaip ir kolegą S. Gentvilą, nustebino toks sankcijų griežtinimas. Lietuvoje politinių partijų veikimas jau dabar yra reglamentuotas vienais iš griežčiausių Europos Sąjungoje galiojančių įstatymų. Ir dabar jūs dar pateikiate tokį projektą, kurį skaitant plaukai ant galvos šiaušiasi. Ne vieną kartą skaitant teko pažiūrėti į pavadinimą, apie ką mes ten šnekame – apie organizuotas nusikalstamas grupuotes ar vis dėlto apie politines partijas?
Jeigu taip filosofiškai jūsų paklausčiau, kaip manote, galbūt būtų daug paprasčiau užregistruoti vieną įstatymo pataisą ir parašyti, kad visi, kurie priklauso politinėms partijoms, a priori yra kriminaliniai nusikaltėliai ir gali būti teisiami laisvės atėmimu, pavyzdžiui, iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme, ir nereikės tų visų kitų pataisų, kurias čia jūs teikiate. Nes susidaro toks vaizdas, kad šiandien dalyvauti politiniame gyvenime ir priklausyti kokiai nors politinei partijai jau yra nusikaltimas, kuris gali būti baudžiamas ganėtinai griežtai. Dėl to, ką jūs čia pristatėte, tai čia išvis plaukai ant galvos šiaušiasi.
E. JURKONIS. Aš gerbiu jūsų nuomonę, bet negalėčiau jai pritarti. Iš tikrųjų tai yra normalizuotas ir hierarchizuotas pasiūlymas nuo baudžiamosios atsakomybės iki sankcijų, numatytų specialiajame įstatyme, juridiniam asmeniui. Mano įsitikinimu, viskas yra ganėtinai tikrai įstatymų rėmuose, tikrai neperžengiant žmogaus teisių, ir nevaržo nė vieno Lietuvos piliečio galimybių dalyvauti politiniame gyvenime, jeigu tik jis turi tokį norą.
PIRMININKĖ. Ir klausimus užbaigia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, šiaip jau, be abejonės, jeigu yra neteisėtas rėmimas, reikia visa tai apibrėžti įstatymuose ir užkardyti. Tačiau žmonės, kurie yra politinių partijų nariai, moka nario mokesčius vienaip ar kitaip, kad ir kokio dydžio jie būtų. Tai yra visiškai legalus būdas remti savo politinę organizaciją. Ir aš nežinau, jūs pristatydamas kalbėjote, kad tie, kurie moka didesnius nario mokesčius, turi deklaruoti turtą. Bet ir dabar politikai, kurie moka nario mokesčius, šiaip ar taip deklaruoja tą turtą. Aš nežinau, kur tas naujumas, kalbant apie tuos didesnio nario mokesčio mokėtojus? Kas čia tokio atsiranda naujo? Kur čia tas reguliavimas?
E. JURKONIS. Iš esmės jūs teisus. Kai kalbame apie tam tikrą sureguliavimą ir griežtinimą, jeigu deklaruojamas dalyvavimas politiniame judėjime ir didelio nario mokesčio mokėjimas, tai aš čia nematau jokios grėsmės tam žmogui. Kita vertus, mano galva, tai sveikintinas dalykas.
PIRMININKĖ. Dėkoju viceministrui. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti Seimo narių, klausimus. Motyvai už ir prieš. Už kalba M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų yra gerų dalykų šiame įstatyme ir, man atrodo, apie juos diskutuoti reikia, yra ir absurdiškų dalykų – juos priėmus būtų sunku įsivaizduoti, kaip apskirtai būtų įmanoma politinė veikla. Vis tiek, kaip minėjau, diskutuoti reikia.
Pagrindinis svarbus dalykas, mano įsitikinimu, – ne bausmės dydis, kurį čia bandoma nustatyti ir didinti, bet užtikrinti, kad bausmės yra neišvengiamos ir kad jų taikymas, tų bausmių ir baudų, yra gana efektyvus. Taigi ne bausmės dydis, o jos neišvengiamumas yra daug svarbesnis.
Antras dalykas, kas turi būti užtikrinta. Suteikdami daugiau galių Vyriausiajai rinkimų komisijai, bet neužtikrindami reikalingos kompetencijos, kad tos galios būtų taikomos protingai, pamatuotai ir atsakingai, mes rizikuojame turėti tokią iš rikiuotės išėjusią patranką, kuri gali padaryti daugiau žalos negu kad realios naudos. Aš balsuosiu už, bet kviesiu labai atsakingai per diskusiją išnagrinėti kiekvieną pakeitimą, kad mes rinkimų kampanijoms nepadarytume daugiau žalos negu naudos.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas. Nėra. Tuomet – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Sutinku su M. Majausku, kad politinės sistemos veikimo ir finansavimo skaidrumas yra būtina sąlyga tam, kad būtų piliečių pasitikėjimas politine sistema, kita vertus, žiūrint į argumentus, darosi keista, kai tampa tam tikra populiari norma visuomenėje, kai populiaresnis tampa tas, kuris kuo daugiau sugalvoja, kaip Mykolas minėjo, kartais net absurdiškų priemonių ar reikalavimų, griežtinančių politinių partijų veiklą.
Ypač po savivaldos rinkimų ne vienas iš mūsų, sėdinčių čia, šioje salėje, šnekėjo apie skirtingą politinių partijų reguliavimą ar visuomeninių komitetų problemą, kuri yra, bet visiškai neina tuo keliu, kad bandytų suvienodinti tų dviejų skirtingų darinių, kurie abu dalyvauja politiniame gyvenime, veikimo sąlygas. Einama priešingu keliu, dar labiau griežtinant politinių partijų veiklą, ir tą veiklą kartais darant gana sudėtingą, komplikuotą arba beveik neįmanomą.
Gerbiami kolegos, man atrodo, kad priimdami tokio pobūdžio pataisas ir norėdami būti populiarūs ar demonstruodami, kokie skaidrūs mes čia visi šioje salėje esame, atsidursime tokioje situacijoje, kai po kitų savivaldos rinkimų ne 40 % rinkėjų balsų bus gavę visuomeniniai rinkimų judėjimai, o bus 90–95 %, 85 %, o galbūt ir 100 % balsų bus gavę visuomeniniai rinkimų judėjimai, nes politinėms partijoms veikti efektyviai, skaidriai ir taip, kad jos pasiektų rinkėjus, bus faktiškai neįmanoma po to, ką mes čia šiandien darome toliau. Mes visi čia esame vienų ar kitų politinių partijų nariai, tad, priėmus tokias įstatymo pataisas ir pasiklausius, ką šiandien šnekėjo viceministras, man atrodo, galima padaryti vieną dalyką – aptverti Seimą tvora, ir visi žinosime, už ką čia atsidūrėme po tokio reglamentavimo.
Man atrodo, kad kurioje nors vietoje protingumo kriterijus turėtų būti. Diskutuoti galbūt ir galima, bet tuos absurdiškus dalykus, apie kuriuos čia ne vienas iš mūsų šiandien šnekėjome, tikrai reikėtų išbraukti ir eiti tuo keliu, kad suvienodintume visuomeninio judėjimo sąlygas kartu su politinių partijų, o ne dar labiau griautume politinių partijų sistemą, kuri šiandien ir taip yra sugriauta, na, jeigu ne iki pamatų, iki cokolinio aukšto sienų tikrai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl pagrindinio projekto – Baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1751 straipsniu įstatymo projekto ir lydimųjų.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 54, prieš – 3, susilaikė 29. Taigi po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta.
Gerbiami kolegos, siūlomi komitetai. Dėl projektų Nr. XIIIP-3126, Nr. XIIIP-3127 ir Nr. XIIIP-3130 pagrindiniu komitetu yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais komitetais – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl projektų Nr. XIIIP-3128, Nr. XIIIP-3129, Nr. XIIIP-3131 pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomu komitetu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl projekto Nr. XIIIP-3132 pagrindiniu komitetu – Audito komitetas ir papildomais komitetais skiriami Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data planuojama pratęstoje pavasario sesijoje.
15.36 val.
Baudžiamojo kodekso 7, 8, 95, 205, 206, 207 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1003 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3468ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso 7, 8, 95, 205, 206, 207 straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 1003 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3468. Viceministras tribūnoje. Prašome pateikti.
E. JURKONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis teisės aktų keitimo paketas yra parengtas koordinuojant ir bandant harmonizuoti nacionalinę teisę su Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką, žeminantį elgesį reikalavimais; taip pat siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų komiteto prieš kankinimą sisteminio pobūdžio rekomendacijas Lietuvai kriminalizuoti kankinimą kaip nusikaltimą; taip pat geriau užtikrinti baudžiamąjį persekiojimą už užsienyje padarytus nusikaltimus, ypač seksualinio pobūdžio ir smurtinius; prisidėti prie Europos Tarybos konvencijos dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis geresnio įgyvendinimo praplečiant Baudžiamojo kodekso 7 straipsnyje nurodytos universalios jurisdikcijos taisykles; suderinti Baudžiamojo kodekso normas su direktyvos dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis nuostatomis.
Kas yra siūloma? Generalinės prokuratūros iniciatyva siūloma įtraukti į Baudžiamojo kodekso 7 straipsnio baigtinį veikų, už kurias yra baudžiama pagal tarptautines sutartis, sąrašą 1471 straipsnį – išnaudojimą priverstiniam darbui ir paslaugoms. Tai yra specialioji norma (…) prekyba žmonėmis. Iš tikrųjų prašytume… Nors buvo Teisės departamento pastaba, kad reikėtų kriminalizuoti, įtraukti tiktai 1471 straipsnio 2 dalį, kurioje yra numatyta didesnė sankcija, iš tikrųjų mes manytume, kad reikėtų įtraukti šitą straipsnį visa apimtimi, nes jo aktualumas yra vis dėlto didelis. Čia pirmas momentas.
Antras. Taip pat išplėsti baigtinį sąrašą nusikaltimų, kurie yra numatyti Baudžiamojo kodekso 8 straipsnio 3 dalyje. Už juos asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn nepriklausomai nuo to, ar ši veika kriminalizuota nusikaltimo padarymo valstybėje. Tai liestų 135 straipsnį – sunkus sveikatos sutrikdymas, 138 straipsnį – nesunkus sveikatos sutrikdymas, 148 straipsnis – veiksmų laisvės varžymas, 149 straipsnis (visos apimties) – išžaginimas, 150 straipsnis – seksualinis prievartavimas (visos apimties), 151 straipsnis – privertimas lytiškai santykiauti (visos apimties) ir 152 straipsnis – lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę.
PIRMININKĖ. Viceministre…
E. JURKONIS. Taip pat dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis Lietuvos baudžiamajame įstatyme siūloma sugriežtinti 205, 206 ir 207 straipsnių sankcijas, tai yra apgaulingas pranešimas apie juridinio asmens veiklą, kredito paskolos ir tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį, kreditorinis sukčiavimas, sankcijos siūlomos iki ketverių metų. Nusikaltimai patenka į apysunkių nusikaltimų kategorijas. Pasiūlymas remiasi 2017 metų direktyvos Nr. XIII-71 7 straipsnio 3 punktu, kuris numato, kad už sunkias ir didelę žalą padariusias veikas šalyse narėse turėtų būti numatyta ne mažesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo atsakomybė. Iš tikrųjų buvo gautos Seimo teisininkų pastabos, kad direktyvos nuostatos turėtų būti įtvirtintos specialiosiomis teisės normomis, ką mes tikimės ir padaryti, bet prašau šiam projektui pritarti. Dėl jo bus diskutuojama komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų klausia du Seimo nariai. Pirmasis – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš vis dėlto nesupratau, ką čia siekiama padaryti, nes nemanau, kad ten nebuvo išžaginimo arba kokio nors sukčiavimo pildant tarptautinius bausmių dokumentus. Visa tai juk buvo arba kankinimas, turbūt irgi buvo kriminalizuojamas… Kas vis dėlto čia daroma, gal galėtumėte konkrečiai pasakyti, kankinimo atveju padaroma tas, kitu atveju tas?
E. JURKONIS. Iš tikrųjų pagal tarptautinius susitarimus yra spektras nusikalstamų veikų. Pagal tarptautinę, pavadinkime taip, baudžiamosios teisės teoriją ir praktiką, jeigu Lietuvoje žmogus padaro nusikaltimą ir užsienyje padaro nusikaltimą, žmogus, kuris padarė nusikaltimą užsienyje, Lietuvos pilietis, gali būti nubaustas Lietuvoje, jeigu ta šalis irgi turi tokį patį nusikaltimo įvertinimą. Bet yra išimtys, ir jos šiame 8 straipsnyje yra išvardytos, kada nepaisant to, ar užsienio valstybėje šita veika gali būti nekriminalizuota, bet Lietuvoje jinai kriminalizuota bet kokiu atveju ir jeigu Lietuvos pilietis, pavyzdžiui, kokioje nors užsienio šalyje padarė seksualinį nusikaltimą, už kurį ten yra nebaudžiama, jis vis tiek bus baudžiamas Lietuvoje. Šitas spektras yra išplėstas. Iš tikrųjų anksčiau buvo kriminalizuotos tik sunkesnės seksualinių nusikaltimų dalys, šiuo atveju kriminalizuojamos visos.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas viceministre, Lietuva turi dar vieną vardą – policinė valstybė, už kiekvieną žingsnį yra baudžiama. Gal iš tikrųjų reikėtų… Baudžiamajame kodekse yra viskas numatyta, numatytos bausmės, baudos ir už kankinimus, ir už visa kita, kam to reikia? Gal jūs geriau peržiūrėkite visą Baudžiamąjį kodeksą ir švelninkite bausmes, nes lietuviai jau čia negali gyventi, išvažiuoja iš Lietuvos.
E. JURKONIS. Dėkoju už pasiūlymą. Aš labai tikiuosi, kad Teisingumo ministerija spės dar šiais metais parengti dekriminalizavimo projektą, tai yra atitinkamų nusikalstamų veikų, kurios, mūsų manymu, galėtų būtų dekriminalizuotos. Šitas darbas vyksta. Dėkoju jums už pastabą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus. Dėl motyvų niekas nepageidauja. Prašau balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3468.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 16. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nenumatomas. Svarstymo data – pratęstoje pavasario sesijoje.
15.45 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22, 53, 54, 105, 188 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 272, 1891 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3469ES, Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 10 ir 45 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3470ES (pateikimas)
Kompleksinis darbotvarkės 2-7 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22, 53, 54, 105, 188 straipsnių ir priedo pakeitimo, kodekso papildymo 272, 1891 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3469 ir jį lydintis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 ir 45 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3470. Pranešėjas – viceministras E. Jurkonis. Prašom.
E. JURKONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo įstatymų pakeitimų teisės aktų paketu yra siūloma harmonizuoti Lietuvos teisę su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2016 metų Nr. 800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ir kaltinamieji. Direktyva numato, kad vis dėlto šitai kategorijai įtariamųjų ir kaltinamųjų turėtų būti suteiktas papildomų teisių katalogas, kuris pirmiausia apima galimybę būti lydimam atstovų pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, teisę į privatumo apsaugą bei teisę gauti informaciją apie su juo susijusią baudžiamojo proceso padėtį.
Keičiami Baudžiamojo proceso kodekso 21 ir 22 straipsniai. Sureguliuoti atstovo pagal įstatymą skyrimo nepilnamečiams taisykles ir nustatyti šias papildomas teises nepilnamečių atstovams pagal įstatymą: teisę lydėti atstovaujamąjį asmenį viso baudžiamojo proceso metu ir teisę gauti informaciją apie nepilnamečių teises baudžiamajame procese.
Keičiami Baudžiamojo proceso kodekso 53, 54 straipsniai. Įtvirtinti naują nepilnamečio ar kaltinamojo individualaus vertinimo baudžiamajame procese institutą ir šios procedūros atlikimo sąlygas. Individualaus vertinimo metu bus įvertinta nepilnamečio, įtariamojo ar kaltinamojo, asmenybė, jo aplinka, poreikiai, apsaugos, švietimo ir socialinės integracijos srityse. Individualus vertinimas privalės būti atliktas anksčiausioje proceso stadijoje ir jo išvados turės įtakos ir dėl kardomosios priemonės skyrimo, ir dėl bausmės skyrimo, ir dėl kitų priemonių.
Keičiami Baudžiamojo proceso kodekso 272 ir 1891 straipsniai. Įtvirtinama nuostata, kad jeigu nepilnametis yra sulaikytas arba suimtas, jo apklausos privalomai turi būti fiksuojamos vaizdo ir garso technika, privalomai. Anksčiau tai buvo ikiteisminio tyrimo taktikos klausimas, šiuo atveju tai yra nustatytas imperatyvas.
Keičiamas Baudžiamojo proceso kodekso 188 straipsnis. Nustatoma šiuo reguliavimu, kad iš nepilnamečio negali būti išieškomos išlaidos, patirtos darant nepilnamečio vertinimą.
Keičiamas Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnis. Taip pat numatoma nepilnamečio teisė į papildomą ir pakartotinį sveikatos patikrinimą, taip pat įtvirtinama taisyklė, kad nepilnametis, sulaukęs pilnametystės būdamas suimtas, neturi būti laikomas su pilnamečiais asmenimis, jeigu tai nekenkia kartu laikomų nepilnamečių interesams. Toks terminas pailginamas net iki 21 metų.
Iš esmės šis paketas šiek tiek pagerina ir harmonizuoja mūsų teisinį reguliavimą su direktyvoje numatytomis sąlygomis. Tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Jūsų nori paklausti A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, jūs paminėjote vaikus. Tai yra jaunuoliai iki 18 metų. Vis dėlto jų nusikalstamumas auga. Kaip žinome ir girdėjome, gana žiaurių nusikaltimų yra įvykdoma ir bendraamžių atžvilgiu. Šiuo atveju kalbama apie nepilnamečio interesų apsaugą, jo privatumo apsaugą, tačiau vis dėlto kyla klausimas, o kaip dėl aukų apsaugos nuo tų, kurie daro tokius nusikaltimus? Jų privatumas šiuo atveju, matyti, bus dar labiau apsaugotas, o kai kalbame apie aukas, dažnai jos lieka neapsaugotos. Ar padariusių kartais ir sunkius nusikaltimus tokio privatumo apsauga vis dėlto nėra perteklinė? Suprantu, kad europinė direktyva, gal ten kiti kriterijai, bet vis dėlto?
E. JURKONIS. Iš tikrųjų jūs visiškai teisus, tai yra europinės direktyvos įgyvendinimas ir joje numatytų reikalavimų perkėlimas. Čia daugiau aš neturiu ką pakomentuoti. Jūs esate teisus, aukoms dėmesį irgi reikėtų skirti. Visiškai jums pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Prašom balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamų įstatymų projektų.
E. JURKONIS. Dėkoju Seimui.
PIRMININKĖ. Balsavo 79 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 12. Taigi po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIIP-3469 ir Nr. XIIIP-3470 yra pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nenumatoma. Svarstymo data siūloma pratęstoje pavasario sesijoje.
15.53 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3478, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3479 (pateikimas)
Imsimės kompleksinio darbotvarkės 2-8.1 ir 2-8.2 klausimo – tai Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3478 ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 5, 6, 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 432, 433 straipsniais įstatymo Nr. XIII-1871 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3479. Mums pateikia viceministras P. Martinkus. Prašom.
P. MARTINKUS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau labai trumpai pristatyti patį pakeitimą. Vyriausybė Seimui teikia skubos tvarka svarstyti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimą, kurio esmė yra užtikrinti neatlygintiną duomenų teikimą teikiant viešojo administravimo paslaugas.
Priminsiu, kad 2017 m. gruodžio 7 d. buvo priimtas įstatymas, kad neatlygintinai bus teikiami duomenys biudžetinėms įstaigoms. Pats įstatymas įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 dienos. Tačiau įsigaliojus iš tikro pamatėme porą iššūkių, dėl kurių rengiamas šis pakeitimas. Pirmas yra dėl to, kad nebuvo apibrėžta sąvoka „valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos“. Dabartiniame pakeitime duodame nuorodą į teisinį reguliavimą, teisės aktų apibrėžtą apibrėžimą ir atitinkamai pagal tai turėtų… Esminė problema buvo ta, kad matėme, kad net privatūs subjektai prašė suteikti informaciją, nors pagal šio įstatymo apimtį jie neturėtų gauti informacijos. Matome problemą, kad jeigu nebus padarytas pakeitimas, valstybės biudžete bus gana nemažai išlaidų.
Antra problema, su kuria susidūrėme: dabartinis kompensavimo mechanizmas numato, kad kompensuojama tik kartą per metus, pateikus audituotas išvadas. Pakeitimu norime sudaryti galimybę Registrų centrui teikti tarpines ataskaitas ir deklaruoti tam tikras išlaidas, kad valstybė galėtų kompensuoti einamaisiais metais. Pavyzdžiui, jeigu išliktų dabartinis pakeitimas, už 2019 metus būtų atsiskaityta tik 2020 metų II–III ketvirtį, praėjus pusantrų metų. Registrų centras įgyvendina daugybę valstybei svarbių projektų ir valdo registrus, tad atsižvelgiant į tai, kad įmonė turi daug investuoti, nėra galimybių nukelti pinigų srautus tiek toli. Su antruoju pakeitimu būtent ir norime pakeisti kompensavimo mechanizmą, kad galėtume greičiau reaguoti į tuos kaštus. Tai tiek trumpai. Laukčiau klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pateikimą. Jūsų nori klausti trejetas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt tai, kas už dyką, labai gerai, visiems patinka, tačiau vėlgi ar tai yra ne tas pats, kai mes iš vienos kišenės perkeliame į kitą ir tada sprendžiame, kaip įstaigai kompensuoti negautas lėšas? Ar nemanote, kad paprastesnė sistema galbūt ir duomenų gavimo požiūriu buvo taupesnė, kai tos institucijos, kurios pačios prašo duomenų, ir užsimoka? Šiuo atveju ne toks didelis spaudimas valstybės biudžetui, nes dabar išeina kaip ir nemokamai, bet institucija turi problemų, nes atsiskaitymai vėluoja. O jeigu jau darytume visiems už dyką, galbūt ir privačioms struktūroms reikia teikti už dyką, nes tie patys pinigai, galima sakyti, cirkuliuoja valstybėje, tad verslas galbūt per mokesčius mokės, tarkim, turės daugiau pelno ir per tuos mokesčius sumokės, nes administravimas tampa gana sudėtingas – vieni moka, kiti ne.
P. MARTINKUS. Dėkoju už klausimą. Visų pirma dėl institucijų, kodėl joms turėtų būti suteikta galimybė neatlygintinai pateikti tuos duomenis. Matome ir iš kelių, tai yra savivaldybės neregistruoja kelių, nes jos mato gana dideles išlaidas. Atitinkamai vėlgi, jeigu turime valstybės institucijas, jos turėtų susitvarkyti savo registrus, ir iš dalies čia yra motyvuojama per tai. Su šiuo pakeitimu tiksliname apibrėžimą, kam yra kompensuojama ir kad kompensuojama yra tik toms įstaigoms ir organizacijoms, kurios gauna finansavimą iš biudžeto – ar tai bus centrinio ar savivaldybių. Mes kalbame tik apie valstybinį finansavimą, tai yra tas organizacijos, kurios vien tik iš to gyvena.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas viceministre, tokia grynai praktinė pastaba. Įstatymas jau yra priimtas, kad Registrų centras duomenis savivaldybėms turėtų teikti nemokamai. Teoriškai viskas gražu, o praktiškai yra taip: jeigu savivaldybė, prašydama duomenų, neparašo kelių didelių raštų, dėl ko jai tų duomenų reikia, turi susimokėti už tuos duomenis. Klausimas, ar negalėtų šiais elektroniniais laikais būti kokia nors varnelė ar koks nors punktas pažymėtas elektroninėje erdvėje, kad nereikėtų rašyti papildomų raštų?
P. MARTINKUS. Dėkoju už pastabą. Būtinai perduosiu Registrų centrui. Tik noriu priminti, kad Registrų centras pagal Vyriausybės sprendimą yra perduodamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, bet kadangi mes tą projektą rengėme, ir tęsime savo darbą. Bet patį klausimą būtinai perduosiu.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas viceministre, visos peripetijos su Registrų centru ir jo pertvarka vyko iš dalies todėl, kad buvo nepagrįstai išpūsti įkainiai. Savivaldybėms tie įkainiai atrodydavo sąlyginai dideli, o Vyriausybei neatrodys dideli visame valstybės biudžete. Ar galite mus šiek tiek užtikrinti iš pastarojo laikmečio reformų, kiek nukrito pagrįsti Registrų centro įkainiai? Nes, perėmę tai į Vyriausybės finansuojamą biudžetą ir kompensavę viešųjų įstaigų paslaugas, mes galime prarasti realybės jausmą, kiek iš tikrųjų turėtų kainuoti paslaugos, dengiant jas iš centrinio biudžeto.
Ar galite pateikti pavyzdžių, kas pavyko per metus, pusantrų mažinant Registrų centro tarifus ir įkainius?
P. MARTINKUS. Iš tos pusės pakankamai nemažai viešojoje erdvėje buvo pateikta informacijos apie anksčiau negautas pajamas, tai yra buvo identifikuota, kad duomenys buvo teikiami neatlygintinai tiems, kurie neturėtų gauti, arba už sumažintą įkainį, kuris iš tikrųjų net nebuvo numatytas jokiuose teisės aktuose. Atitinkamai čia esminis dalykas yra būtent pajamų padidinimo.
O dėl konkrečių įkainių perskaičiavimo, tai šiuo metu yra atliekamas metodinis peržiūrėjimas, įkainiai bus peržiūrėti jau šiais metais, tai atitinkamai, kadangi pagal tuos pačius įkainius tiek privačiam sektoriui, tiek ir viešajam yra teikiamos paslaugos, pagal bendrą metodiką, nebus kokio nors kryžminio subsidijavimo ar ko nors panašaus. O dėl detalesnių skaičių, aš galvoju, geriausia būtų, kad vadovas pristatytų einamuosius darbus, bet, kaip minėjau, viešojoje erdvėje pakankamai buvo diskutuota apie matomus neaiškumus, neskaidrumus, kurie irgi buvo sprendžiami per metus.
PIRMININKĖ. Dėkojame viceministrui. Motyvų niekas nepageidauja sakyti. Prašau balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamų įstatymų projektų.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 10. Taigi įstatymų projektams yra pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – birželio 25 diena.
16.02 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3701 straipsniu, Kodekso 3701, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3477 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 3701 straipsniu, kodekso 3701, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3477. Pateikia viceministras P. Martinkus. Prašom, viceministre.
P. MARTINKUS. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau trumpai pristatyti Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą. Jo pagrindinė esmė yra perkelti, numatyti sankcijas už Europos Sąjungos reglamentų pažeidimus. Mes kalbame apie tris reglamentus: 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros, jis įsigaliotų nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., kiti du įsigaliotų iš karto – reglamentas 2016/1628 ir reglamentas 168/2013.
Kodekso pakeitimu numatome nuobaudas už nesilaikymą… dėl transporto priemonių tipo patvirtinimo. Numatomos baudos būtų nuo 3 iki 4 tūkst. eurų už pirmą pažeidimą ir už pakartotinius pažeidimus – nuo 5 iki 6 tūkst. eurų. Verta pažymėti, kad šitie pakeitimai ateina iš dyzelgeito skandalo matant, kad gamintojų deklaruojami duomenys vietomis neatitinka realių faktų. Šiomis baudomis iš tikro siekiama atgrasyti, kad vis dėlto priemonės atitiktų visus tipo patvirtinimo dokumentus, kurie yra numatyti pradiniuose gamyklų dokumentuose.
Tiek trumpai. Jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Jūsų klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas viceministre, kaip Seimo nariai nieko nesuprasime iš aiškinamojo rašto, nes surašyti tik Europos reglamentai ir jokio praktinio pavyzdžio. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, nes iš dyzelgeito kyla šitie įpareigojimai. Šiuo atveju kas užsiima, pavyzdžiui, Lietuvoje automobilių patikrinimu, ar nėra klastojamas išmetimas kietųjų dalelių, nes nuvažiavus atlikti techninę apžiūrą iš esmė tiriamos tik smalkės?
Tai yra kietosios dalelės, be to, dar ir CO2 išmetimai ir kiti dalykai, karbiuratorių išėmimai. Ar įkaitus varikliui ir pasikeitus išmetimui kas nors konkrečiai daroma, kad kontroliuojančios institucijos turėtų pajėgumų ištirti tokius dalykus? Iš esmės Lietuvoje šiuo metu transporto priemonės nėra tiriamos dėl jūsų minimo dyzelgeito.
P. MARTINKUS. Keli esminiai dalykai. Šitas lemiamas būtų susijęs tik su visiškai naujais automobiliais, kurie yra neregistruoti, tai yra apie tuos automobilius, kurie jau važinėja gatvėse, nekalbama. Esminis šito pakeitimo tikslas yra tas, kai atvažiuoja automobiliai, kurie yra visiškai nauji, ir jie būtų tikrinami Lietuvos transporto saugos administracijos, kuri yra prie Susisiekimo ministerijos. Pagal tuos reglamentus yra numatyta, kad bent penki automobiliai per metus būtų patikrinti, ar jie realiai atitinka gamintojo deklaruojamus rodiklius. Čia mes kalbame apie vadinamųjų dylerščikų, kurie parduoda dar neregistruotus naujus automobilius, kontrolę. Tų vartotojų, kurie šiandien važinėja gatvėse savo automobiliais, šis pakeitimas iš tikrųjų neliestų. Čia kalbama tik apie visiškai naujų automobilių įvežimą ir jų atitiktį reikalavimams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju ministerijai už pateikimą. Lyg ir norėtųsi, kad tai padarytų Aplinkos ministerija. Priminsiu, prieš trejus metus, kai daugumą lietuvių apgavo „Volkswagen“ korporacija, kitos korporacijos, Lietuvos gyventojai, pirkėjai neturėjo galimybių kreiptis dėl kompensacijų į „Volkswagen“ koncerną. Valstybinės institucijos nebuvo numačiusios išmetimo lygmens standarto, dėl to lietuviai pirkėjai negalėjo pasinaudoti milijardinėmis galimybėmis, ką padarė Amerikos pirkėjai, ką padarė Europos pirkėjai, ir tai, kaip suprantu, lieka ir dabar. Nežinau, ar ji bus ištaisyta. Man atrodo, kad sveikintina kontrolė, ir labai paprašyčiau neinant papildomai prie mikrofono kaip papildomą įtraukti Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKĖ. Motyvų prieš nėra. Gerbiami kolegos, balsuojame. Balsuodami apsispręskite dėl teikiamo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomą S. Gentvilas pasiūlė Aplinkos apsaugos komitetą. Neprieštaraujame? Dėkoju. Papildomu įrašomas Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti pratęstoje pavasario sesijoje. Dėkoju, viceministre.
16.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3380 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3380. Kviečiu į tribūną… A. Palionio nematau, tai gal V. Ąžuolas? Kas pateiksite projektą?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Siūlome įtraukti į darbų programą įstatymo projektą dėl Kredito unijų pertvarkos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti M. Majauskas. Ar dėl nutarimo, ar dėl paties projekto?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš jau nuspręsiu. Gerbiamas pranešėjau, jūs visai neseniai čia raginote kolegas balsuoti prieš klausimų, kuriuos teikia opozicija, įtraukimą į darbų programą. Dabar jūs pats čia stovite ir niekaip neargumentuojate, kodėl vis dėlto reikia, pavyzdžiui, jūsų projektą įtraukti į darbų programą. Tai gal galėtumėte galbūt patikslinti ir paaiškinti, kodėl vis dėlto jūsų reikėtų įtraukti, o opozicijos, kaip ir siūlėte, neįtraukti?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Klausimai turbūt būna skirtingi. Negalima visų klausimų sudėti į vieną visumą ir kiekvienu klausimu apsisprendžia Seimo nariai balsuodami.
PIRMININKĖ. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai už, nėra kalbančių, prieš – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Nežinau, manęs neįtikino gerbiamojo kolegos pasisakymas toks, sakyčiau, gana atmestinis, demonstruojant jėgos poziciją, kad mes, valdančioji dauguma, ką norime, tą ir įtraukiame, o štai jūs, opozicija, sėdėkite ir tylėkite. Man atrodo, tokia elementari nepagarba. Būtų iš tikrųjų gražu, kad būtų gražiai pristatytas klausimas ir būtų taikomas tas pats principas. Kai valdančioji dauguma nori įtraukti į darbų programą klausimą – įtraukiame ir balsuojame bendru sutarimu. Kai opozicija – lygiai taip pat vien tik tam, kad būtų sudaryta lygi galimybė pateikti klausimus ir diskutuoti. Be jokios abejonės, vėliau priimant klausimus galima apsispręsti už ir prieš, bet įtraukti į darbų programą, man atrodo, tiesiog būtų gražu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kaip Mykolas sako, reikėtų taikyti vienodus kriterijus, tai aš ir noriu taikyti juos vienodus. Noriu, kad mūsų, opozicijos, projektai būtų pateikiami, ir todėl siūlau ir šitam leisti būti pateiktam. Tik, aišku, norėčiau, kad valdantieji taikytų irgi vienodus principus, netrukdytų opozicijai kartais svarbius dalykus, kartais mažiau svarbius dalykus įtraukti. Bet dėl keršto, nors čia pajuokavau be mikrofono, kad keršysime, aš tikrai siūlau nekeršyti valdantiesiems, o pritarti klausimo įtraukimui.
PIRMININKĖ. Gražu. Prašom balsuoti ir apsispręsti po pateikimo.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 75, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi po pateikimo yra pritarta.
Svarstymas. Ar bus kalbančių? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pageidaujate balsuoti? Prašom. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 7. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Priėmimas. Ar bus kalbančių dėl motyvų? Niekas nesiregistravote? Prašom. Priėmimo stadija. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3380) yra priimtas. (Gongas)
16.14 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3364 (pateikimas)
Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3364. Kviečiu V. Ąžuolą jį pateikti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šio įstatymo projektu yra siekiama patobulinti tam tikras esamo reguliavimo nuostatas, siekiant, kad būtų užtikrintos geresnės kredito unijų narių pozicijos susigrąžinant unijų pajus. Labai trumpai kalbant, jeigu unija tais metais patyrė nuostolių, tai grąžinant pajus taip pat būtų iš dalies išskaičiuoti tie nuostoliai, o jeigu tie metai buvo geresni, pelningesni, tai būtų analogiškai ir pridedama išeinant su tais… Tai yra daugiau dėl to, kad padidintume kredito unijų lankstumą ir konkurencingumą rinkoje.
PIRMININKĖ. Nori klausti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas kolega, ar galėtumėte šiek tiek apie kredito unijų sistemą paaiškinti? Kiek šiuo metu veikia tų kredito unijų ir kaip jos gali sudaryti konkurenciją, ypač rajonuose, regionuose, finansinių paslaugų teikėjams, kaip kad rašote aiškinamajame rašte?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šiuo metu veikia virš 60 kredito unijų ir situacija yra tokia, kad, deja, bet regionuose, kai kuriuose rajonuose jos yra faktiškai vienintelės teikiančios bankines paslaugas, nes daugelis didžiųjų bankų skyrius masiškai uždaro ir žmonės elementariai negali ateiti net valiutos pasikeisti. Būtent kad šią sritį reikia stiprinti, tie pakeitimai su tuo taip pat susiję.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Motyvų išsakyti niekas nepageidauja.
Prašau apsispręsti po pateikimo dėl Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Balsuojame.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 8. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3364 pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – birželio 25 diena.
16.17 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2829 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2829. Pranešėjas – J. Olekas. Prašom, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke.
Gerbiami kolegos, turbūt visi sutinkame, kad būtina sudaryti sąlygas, kad savivaldybių biudžetų dydis priklausytų nuo ekonominės veiklos rezultatų ir kad savivaldybės būtų suinteresuotos viso jų biudžetams tenkančio gyventojų pajamų mokesčio augimu. Būtent gyventojų pajamų mokesčio augimo galimybė yra didžiausias stimulas savivaldybėms skatinti verslą ir investicijas, nes kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų bus sukuriama, tuo didesnės bus gyventojų pajamų įplaukos į savivaldybės biudžetą.
Deja, šį gerai veikiantį pagrindinį stimulą iškraipė kai kurie sprendimai, kurie ne tik kad nedidino, bet iš esmės žlugdė savivaldybių motyvaciją. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme iki 2018 metų galiojo nuostata, kad jeigu Seimas ar Vyriausybė priima sprendimus, kurie mažintų savivaldybių biudžetų pajamas, savivaldybių pajamų netektys kompensuojamos 100 %, atitinkamai padidinant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Tačiau nuo 2018 metų įstatyme įteisinta labai nepalanki savivaldybėms nuostata, kad gyventojų pajamų mokesčio netektis savivaldybių biudžetai ir valstybės biudžetas pasidalina po 50 %, nors visų savivaldybių savarankiški biudžetai net šešis kartus mažesni už valstybės biudžetą. Nuo 2019 metų gyventojų mokesčių sistemos pertvarka ženkliai mažina gyventojų pajamų mokestį, daugiau pinigų lieka žmonių kišenėse, ir didėjant vartojimui dalis šių pinigų grįš į biudžetą per vartojimo mokesčius. Tikėtina, kad valstybės biudžetas didesniu vartojimu padengs nuostolius dėl gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo, o savivaldybių biudžetams teks visa nuostolio našta.
Toks neproporcingas nuostolių pasidalijimas lemia, kad savivaldybių įplaukos iš gyventojų pajamų mokesčio ženkliai mažėja 2019 metais. Nors įstatyme yra numatyta kompensuoti savivaldybių pajamų mažėjimą, tai menka paguoda savivaldybėms – nulinis augimas faktiškai reiškia mažėjimą, nes savivaldybių savarankiškų funkcijų kaštai auga dėl infliacijos. Pažymėtina, kad visų kitų sektorių finansavimas auga ir tik vienintelio savivaldos savarankiškų funkcijų sektoriaus finansavimas nedidėja. Savivaldybių pagrindinio pajamų šaltinio gyventojų pajamų mažinimas ne tik mažina savivaldybių galimybes gerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę, bet būtent ir pakerta savivaldybių motyvaciją auginti pajamas. Kam stengtis pritraukti investicijas, skatinti verslą, jei centrinė valdžia bet kada gali atimti dalį savivaldybių pajamų?
Dėl numatyto ir tolesnio neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo nuo 2020 ir 2021 metų gresia ilgalaikis savivaldybių pajamų įšaldymas. Faktiškai grįžtame į tą pačią padėtį, kaip ir iki 2018 metų, kai mažinant bendrosios dotacijos kompensaciją buvo atimamas savivaldybių pajamų natūralus augimas ir daugelio mažesnių savivaldybių pajamos faktiškai neaugo nuo 2009 metų. Dabar natūralus savivaldybių gyventojų pajamų įplaukų augimas, susidarantis dėl darbo užmokesčio ir užimtumo augimo, atimamas mažinant gyventojų pajamų bazę ir nepakankamai kompensuojant mokesčių bazės mažinimą.
Atkreiptinas dėmesys, jog kitais metais gyventojų pajamų mokesčio bazės mažinimas savivaldybėms apskritai nebus kompensuojamas, nes savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio dalis nebesiekia 50 %. Ši dalis sumažėjo dėl mokesčių pertvarkos įtakos, o tai reiškia, jog dėl neapmokestinamo pajamų dydžio didinimo susidaranti gyventojų pajamų mokesčio netektis valstybės biudžetui jau viršys 50 %. Todėl pagal Savivaldos biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo numatytą formulę savivaldybėms kompensacija nebus numatyta.
Motyvacijos nebelieka, nes savivaldybių biudžetų pajamos neaugs arba augs labai nežymiai, net esant geriems ekonominės veiklos rezultatams savivaldybės teritorijoje. Norint motyvuoti savivaldybes ir stiprinti jų finansinį savarankiškumą, būtina užtikrinti jų pajamų šaltinių stabilumą ir taip sudaryti pajamų augimo galimybes, todėl siūlome pakeisti galiojančio Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte esančią formulę ir vietoj 0,5 įrašyti koeficientą 0,2.
Koeficiento sumažinimas iki 0,2 leistų teisingiau kompensuoti savivaldybėms gyventojų pajamų mokesčio netektį ir užtikrintų didesnį savivaldybių pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio stabilumą bei šių pajamų augimo galimybę gerėjant ekonominiams rodikliams. Kartu būtų įgyvendinta ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemonė – Savivaldybių biudžetų, mokesčių ir kitų pajamų surinkimo sudarymo tvarkos modelis, kuris motyvuotų savivaldybes siekti sutartų regiono ekonominių ir socialinių pokyčių.
Gerbiami kolegos, šį mūsų pasiūlymą stipriai palaiko ir Lietuvos savivaldybių asociacija, todėl siekdamas glaudesnio bendradarbiavimo su savivaldybėmis kviečiu palaikyti pateiktą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausia penketas Seimo narių. Pirmasis – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs tikrai pasakėte, kad teisingiau kompensuotų, ne teisingai, bet teisingiau, nes sakėte ir patys, kad iki 2018 metų buvo tokia nusistovėjusi tvarka, kad jeigu Vyriausybė ir Seimas priima kokius nors sprendimus, mažinančius pajamų mokesčius arba didinančius savivaldybių naštą, savivaldybėms tai kompensuojama. Ir teisminė praktika buvo anksčiau, tarp kitko, vadovaujant vienam iš Savivaldybių asociacijos buvusių vadovų B. Ropei, ne kartą buvo kreiptasi į teismą ir buvo pripažinta, kad visi sprendimai, kurie priimami valstybės arba Seimo vardu, turi būti kompensuojami savivaldai. Kodėl nesiryžtate rašyti, kad kompensuojama šimtu nuošimčių, o rašote 20 % nuo to, ką solidariai priėmė valstybė ir pablogino situaciją savivaldybėse? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, aš sutikčiau ir su tokiu pasiūlymu, bet atsižvelgdamas į Vyriausybės nuomonę, kuri siūlė 50 % pasidalinti, ir atsižvelgdamas į tai, kad savivaldybių biudžetai sudaro maždaug apie šeštadalį valstybės biudžeto, palikti proporciją bent 80 ir 20. Galbūt ateityje galėsime sugrįžti prie egzistavusios formulės iki 100 % kompensavimo.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų, matyt, tam tikroms įstatymo nuostatoms reikia laiko susigulėti arba akivaizdžių įrodymų ir pavyzdžių, kad jos yra veiksmingos ir teigiamos. Dabar jūsų kolegos iš kitos pusės teikia alternatyvų projektą, tai yra dėl 70 ir 30 %. Ar manote, kad vis dėlto tai, ką mes teikėme prieš biudžeto tvirtinimą, pasirodė, buvo teisinga? Vis dėlto savivaldybių biudžetų dalis valstybės biudžete sudaro beveik 20 % ir yra logiška, ką mes siūlėme. Galbūt jau turite duomenų, kokia iš tikrųjų situacija savivaldybėse, gal Savivaldybių asociacija jau pateikė, kiek yra netekčių, nes jau tada prieš biudžeto tvirtinimą buvo prognozuojama, kad 48 savivaldybės neteks GPM dalies, prognozuojamos GPM dalies, dėl mokesčių reformos?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tikrųjų aš pritariu jūsų pozicijai. Mes bandome, čia yra ne pirmas kartas, kai siūlome tokią formuluotę ir naštos pasidalinimą, tačiau pagal bendrą skaičiavimą netektys dėl mokestinių pakeitimų per metus turėtų būti apie 200 mln. Jeigu 50 ir 50, tai yra 100 mln., savivaldybėms tai dideli pinigai. Kadangi jau artėjame prie pirmojo pusmečio, matyt, apie 40 mln. šiuo metu savivaldybės yra netekusios iš to, ką būtų gavusios pagal anksčiau egzistavusią tvarką.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ar galėtumėte paaiškinti, kaip sugalvojote pasidalinimą 80 ir 20, nes, jeigu teisingai suprantu, jeigu savivaldybei yra mažinamos funkcijos, tai tu jai gali mažinti ir pajamas. Šiuo atveju mes kalbame apie situacijas, kai funkcijų nemažėja, bet yra mažinamos pajamos, kurias gauna savivaldybė. Krizės atveju jokių Seimo sprendimų nėra, tos pajamos tiesiog mažėja, nes traukiasi ekonomika. Šiuo atveju mes kalbame apie valinius sąmoningus Seimo sprendimus sumažinti pajamas, nemažinant funkcijų, kurias atlieka savivaldybė. Kodėl ne 100 % iš valstybės biudžeto, kodėl 80 ir 20 %?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš pristatydamas lyg ir bandžiau pasakyti, kad, mano supratimu, būtų teisinga, kad būtų senoji tvarka ir būtų kompensuojama 100 %. Bet kadangi tokio susitarimo pasiekti nepavyko ir liko tik Vyriausybės primestas 50 ir 50, tai dabar logika yra tokia, kad reikia žengti pirmąjį žingsnį. 20 ir 80 tai yra maždaug santykis savivaldybių biudžetų ir valstybės biudžeto. Iš bėdos ir iš supratimo, iš pasiaukojimo savivaldybės sutiktų, jeigu toks pasiskirstymas būtų, todėl tokį pasiūlymą mes ir teikiame.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Juozai, labai taiklus pasiūlymas. Mano skaičiavimai rodo, kad per penkerius metus nuo padidinto NPD įvedimo savivaldybių biudžetai neteks 1,3 mlrd. eurų GPM lėšų. Žiūrint šių metų biudžetą, PSDF biudžetas ūgtelėjo beveik 10 %, o savivaldybių GPM surinkimas – vos 1 %. Mes čia akivaizdžiai padarėme klaidą ir valdantieji, kurie žadėjo regionams finansinį stabilumą, akivaizdžiai melavo, kitaip tariant. Jūsų pasiūlymas turėtų būti 100 %, bet mano pasiūlymas dar ir klausti, ar Vyriausybė neskolinga regionams ir už šiuos metus, kas yra apie 160 mln. eurų netektų pajamų.
J. OLEKAS (LSDPF). Kaip čia skaičiuosime. Matematika yra toks dalykas, kuriam galima pritaikyti įvairius skaičiavimo būdus ir atsakomybę. Iš tikrųjų, ką jūs sakote, per penkerius metus 1 mln. 300 tūkst., aš sakiau, kad per metus maždaug apie 200, tai per penkerius metus būtų milijonas. Gana artimi mūsų skaičiavimai. Kadangi dar praėjo tik pusmetis, tai aš manau, kad šių metų pirmojo pusmečio netektis galėtų būti maždaug apie 40 mln. Žiūrint į ateitį, jeigu mes nepakeisime tos formulės, tai taip, toks pasidalijimas išliks, todėl mūsų siūlymas ir yra, kad sugrįžtume į tokį tarpinį bent jau amortizuojantį variantą ir paskirstytume 20 ir 80 ir tų nuostolių neužkartume savivaldybėms, jų atsakomybei, nes funkcijų, kaip minėjote ir jūs, ir kiti klausiantys kolegos, tikrai savivaldybėms tenka daugiau ir visą laiką vien tik dėl ekonomijos negalima tų funkcijų finansuoti.
PIRMININKĖ. Baigia klausimus S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega europarlamentare…
J. OLEKAS (LSDPF). Dar ne.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Čia kai kurie kolegos, taip pat ir jūs, sakėte, kad savivaldybėse jaučiama finansinė sausra. Funkcijos ne tik lieka tos pačios, bet ir išsiplečia tiek švietimo paslaugomis, tiek socialinėje, tiek medicinos srityse, taip pat savivaldybės išlaiko vieną ar kitą sritį. Kaip jūs manote, koks bus Vyriausybės atsakymas, nes čia reikės atsiklausti jos nuomonės, ir kodėl prieš balsavimą mes nematome nei valdančiųjų klausimų, nei, matyt, kalbų dėl motyvų? Bet jie turbūt pasirengę balsuoti kitaip, tarsi rengdamiesi alternatyviam jų pačių projektui su kitais skaičiavimais?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už klausimus. Tikrai teko per šį pusmetį apvažiuoti nemažai savivaldybių ir jos tą klausimą labai aštriai kėlė. Druskininkuose, Anykščiuose, Kupiškyje, Panevėžio rajone, Šiaulių rajone ir kitose savivaldybėse žmonės iš tikrųjų mato, kad tai yra neteisingas poelgis, todėl mes ir siūlome.
Dabar kaip pasielgti? Mes šį pasiūlymą esame užregistravę jau pernai. Matant, kad yra tokia situacija, turbūt reikia tartis. Reikia pritarti pateiktam projektui, sėsti su Vyriausybe ir žiūrėti, nes lėšos bus perskirstytos. Dabar kaip tik artėja tas biudžeto pirminio planavimo laikas. Jeigu mes manome, kad savivaldai, regionams, reikia padėti, tai imkime formuluotę, imkime skaičius. Kitaip mes deklaruojame paramą savivaldai ir regionams, o mūsų sprendimai yra priešingi.
Todėl aš kviečiu visus kolegas Seimo narius, ar poziciją, ar opoziciją, pritarti pateiktam pasiūlymui ir toliau su Vyriausybe diskutuoti, kokie žingsniai ir kokios realios galimybės. Ar galime jau pradėti nuo 2020 metų ir pagal mūsų 80 ir 20, ar sugrįžti prie to 100 % kompensavimo, ar dar gal pasirinkti kokį tarpinį variantą? Bet tam reikia diskusijos ne kur nors kitur, o čia, Seime, tarp mūsų įvairių frakcijų, Seimo narių, atstovaujančių įvairiems regionams, ir Vyriausybės.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Juozai. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt nereikia čia ambicijų, nes savivaldybėms reikia pinigų. Ambicijas pasilikime sau. Manau, kad galėtume pritarti tiems abiem projektams ir kartu ieškoti išeičių Biudžeto ir finansų komitete, kaip pagelbėti savivaldybėms, nes jos jau šiuo metu neturi ką daryti. Juk didinami ir kiti mokesčiai, tai yra žemės mokestis, turto mokesčiai ir tai vėlgi atsiliepia tiems patiems žmonėms, kurie gyvena savivaldybių teritorijose. Savivaldybės jau ne kartą buvo šiek tiek apgautos ir galbūt nereikėtų prikaišioti to, kad savivaldybės yra sukaupusios lėšų iš socialinių išmokų. Tokios buvo žaidimo taisyklės. Iš tikrųjų jos dabar efektyviau pradėjo naudoti tas lėšas, neskatina imti pašalpų daugiau, paprasčiausiai atsakingiau prižiūri tuos savo resursus.
Tai nereiškia, kad turėtume laužyti savo žodį ir atimti iš savivaldybių tas lėšas, nes jos panaudojamos ir socialinėms reikmėms. Kai kas sako, galbūt per plačiai tos lėšos panaudojamos. Todėl ir siūlau pritarti tam įstatymo projektui ir bandyti ieškoti to varianto, kuris buvo iki 2018 metų. Jeigu Vyriausybė priima sprendimus, mažinančius savivaldybių biudžetus arba didina funkcijas, tai valstybė turėtų ir kompensuoti savo įstatymais ir teisės aktais. Manau, turėtume grįžti prie tos pačios tradicijos, nes, kaip ir minėjau, teismai buvo pasisakę už tai, kad vis dėlto savivaldybėms netektys turėtų būti kompensuojamos, jeigu teisės aktai didina jų išlaidas arba mažina pajamas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai už išsakyti. Prieš nėra pageidaujančių kalbėti. Prašau balsuojant apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 35. Taigi įstatymo projektui yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – pratęstoje pavasario sesijoje.
Per šoninį mikrofoną S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Kadangi lėšos vis tiek turi būti įvertintos ir Vyriausybės nuomonės čia vienaip ar kitaip reikės ir dėl šito, ir galimai dėl kito projekto, ir Teisės departamento išvada tą patį sako, tai siūlau kreiptis Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, galime pritarti siūlymui dėl Vyriausybės išvados? Man atrodo, kad ir dėl kito projekto lygiai taip pat. Bendru sutarimu.
16.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3435 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiu į tribūną… Nėra A. Palionio. Tada V. Ąžuolas pateiks projektą Nr. XIIIP-3435. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3435. Prašau pateikti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Minėtas įstatymo projektas panašus kaip ir prieš tai teiktas įstatymo projektas, tik čia kitoks koeficientas – 0,7 ir 0,3.
PIRMININKĖ. Visų pirma mes turime apsispręsti dėl nutarimo papildyti sesijos darbų programą. Ar gerbiamas kolega J. Olekas dėl nutarimo projekto? Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, paprastai ilgus metus Seime gyvavo tokia tradicija, kad jeigu yra užregistruotas įstatymo projektas, tai kiekvienas gali pateikti pasiūlymus dėl jo pakeitimo. Tą aš esu daręs ir tai darė kiti Seimo nariai, kurie ir dabar dėl pateikto įstatymo projekto… Kodėl, jūsų nuomone, čia reikia įstatymo projekto, o ne pasiūlymo dėl jau Seime užregistruoto ir pateikto įstatymo projekto? Kodėl jūs manote, kad čia turi būti įstatymo pateikimas, o ne pasiūlymas dėl jau priimto įstatymo? Ačiū už atsakymą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolega, kaip žinote, šie įstatymų projektai gali būti ir sujungti, bet šis įstatymo projekto pakeitimas gimė darbo grupėje, kuri buvo sudaryta valdybos, kurioje buvo ir Finansų ministerija, ir Savivaldybių asociacija, ir kitos institucijos, matyta plačiau, kodėl tai reikia padaryti.
PIRMININKĖ. Daugiau klausiančių nėra. Motyvų už, prieš nėra. Prašau balsuojant apsispręsti po pateikimo papildyti sesijos darbų programą.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 61, prieš – 1, susilaikė 20. Po pateikimo yra pritarta.
Svarstymo stadija. Ar bus kalbančių? Neturime. Ar galime bendru sutarimu pritarti?
Dėkoju. Priėmimo stadija. Priėmimas. Prašau balsuoti dėl sesijos darbų programos papildymo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 19. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3435) yra priimtas (Gongas). Mes jį sujungsime su anksčiau priimtu panašiu nutarimu į vieną.
16.41 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3418 (pateikimas)
O dabar vėl kviečiu V. Ąžuolą pateikti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3418.
Per šoninį mikrofoną – J. Olekas dėl vedimo tvarkos.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Frakcijos vardu mes prašome pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Norėtume, gal autorius apsigalvos ir išgirs tai, ką mes dėstėme dėl pasiūlymo. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, teisėtas statutinis reikalavimas. Prašom balsuoti ir apsispręsti dėl pertraukos iki kito posėdžio pateikimo stadijoje.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 32, prieš – 33, susilaikė 16. Pertrauka iki kito posėdžio.
Darbotvarkės 2-13 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3463, tačiau neseniai įstatymo projektas buvo pakeistas, turėjo būti surinkti 29 Seimo narių parašai. Jie nėra surinkti, gerbiamasis Tomai, todėl negalėsime daryti pateikimo.
16.43 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3412 (pateikimas)
Imamės kito popietinės darbotvarkės klausimo – Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3412. Pranešėjas – V. Bakas. Prašau pateikti Seimui.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti, kad viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais negalėtų būti, taip pat įgaliojimo pagrindu negalėtų jų valdyti fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų įsteigti ir (ar) valdomi juridiniai asmenys, kurių ūkinė ar komercinė veikla yra alkoholinių gėrimų ar tabako gaminių gamyba ar prekyba.
Kaip žinote, Lietuvoje viešosios informacijos rengėjų ir dalyvių veikla yra licencijuojama. Jau šiuo metu galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad viešosios informacijos rengėjais ir dalyviais… (Triukšmas salėje) Gerbiami kolegos, prašyčiau keletą minučių išklausyti labai svarbų projektą. Kaip žinote, jau dabar yra visuomenės informavimo priemonių veikla licencijuojama ir, pavyzdžiui, valstybės, savivaldybių institucijos, taip pat bankai, kredito įstaigos, politinės partijos negali turėti žiniasklaidos priemonių.
Šis įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į parlamentinio tyrimo dėl interesų grupių neteisėto poveikio politiniams procesams išvadas. Kaip žinote, jį atliko NSGK, ir Seimas nutarimui pritarė. Primenu, kad viena iš išvadų rekomendacijų ir buvo būtent svarstyti galimybę nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris leistų užtikrinti visuomenės informavimo priemonių valdymo atskyrimą nuo tam tikrų kitų, ypač susijusių su prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis, verslo sričių. Taip pat veiksminga kitų verslo subjektų, pavyzdžiui, reklamos agentūrų, viešųjų ryšių įmonių, įtakos žiniasklaidai kontrolė, veiksminga visuomenės informavimo priemonių koncentracijos kontrolė, visuomenės informavimo priemonių turinio nepriklausomumas nuo verslo interesų, kurie skatintų veiksmingą visuomenės informavimo pliuralizmą ir sąžiningą konkurenciją.
Keletą žodžių norėčiau pasakyti apie esamą reguliavimo suderinamumą su alkoholio kontrolės politika. Štai alkoholio gamintojai ir pardavėjai siekia uždirbti kuo daugiau pinigų ir jeigu dominuotų tik jų interesai, toks verslas sukeltų visuomenei ir sukelia visuomenei sudėtingas pasekmes: trumpėja gyventųjų amžius, dėl didesnio sergamumo valstybė patiria daugiau išlaidų, auga psichinių ligonių, savižudžių, nusikaltimų, skaudžių eismo įvykių skaičius ir taip toliau. Mes tikrai nemažai padarėme, kad atsispirtume alkoholio pramonės, alkoholio lobistų apetitui, tačiau ypatinga socialinė atsakomybė dėl alkoholio ir tabako kontrolės politikos įgyvendinimo tenka viešosios informacijos rengėjams, skleidėjams, jų dalyviams ir žurnalistams, todėl žiniasklaidos priemonių valdymas yra nesuderinamas su pelno siekiančia veikla iš tabako ar alkoholio gamybos ar prekybos.
Kitas svarbus momentas, apie kurį norėčiau pašnekėti, yra vadinamasis šešėlinis, arba pilkasis, lobizmas. Visi mes puikiai žinome, kad alkoholio verslą valdantys asmenys nuo 2002 metų pasižymėjo itin agresyvia lobistine veikla. Kai kuriais atvejais pavykdavo suformuoti tokius galios centrus, kurie apskritai ėmė grasinti mūsų konstitucinei santvarkai. Noriu jums priminti, kad prieš daugiau nei 10 metų, kaip parodė parlamentinis tyrimas, stambios verslo grupės savininkai, kurie verčiasi alkoholio gamyba, prekyba, sukūrė planą, kaip neutralizuoti valstybės institucijų poveikį, kaip susikurti išskirtines privilegijas jų valdomam verslui, kaip padaryti taip, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atstovautų tik šios verslo grupės interesams. Dar daugiau, šių verslo grupių verslo dalimi tapo pati prekyba įtaka, tarpininkavimas tarp juos aptarnavusių valdžios institucijų, pareigūnų ir trečiųjų asmenų, įskaitant asmenis, kurių veikla, pabrėžiu, nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais.
Noriu tik priminti, kad viena iš įmonių, besiverčiančių alkoholio prekyba, 2002 metais parengė ilgalaikę veiklos vystymo strategiją, ir joje buvo numatyti šie tikslai:
Pirma. Sumažinti valstybės valdžios ir valdymo, teismų ir kitų institucijų neigiamą poveikį, įtaką teisės aktams ir taikomų sankcijų sumažinimas.
Antra. Sukurti ir palaikyti pastovius ryšius valdžios ir valdymo institucijose, gauti informacijos iš svarbių institucijų, tai yra Seimo ir Vyriausybės.
Trečia. Lobistinė veikla, kurios rezultatai vertinami pagal įtakai paklūstančių struktūrų skaičių. Tokių struktūrų vien NSGK išvadoje buvo nustatyta 14. Tai yra dešimt ministerijų ir keturios labai svarbios institucijos.
Kas dar svarbiau, kad daugeliu tokių atvejų, konstruojant tokius įtakos mechanizmus, buvo naudojamos verslo grupių savininkų valdomos visuomenės informavimo priemonės, per kurias daroma įtaka ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos mainais į šių įmonių savininkams reikalingų sprendimų priėmimą.
Norėčiau šiek tiek pakomentuoti tokios veiklos derėjimą su Konstitucijos 25 straipsniu. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę, orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką.
Parlamentinis tyrimas atskleidė, kad mes esame įpratę galbūt galvoti, kad štai valdžia bando kartais daryti įtaką žodžio laisvei, žiniasklaidai. Bet parlamentinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tokią įtaką darė žiniasklaidos priemonių savininkai, stambūs akcininkai. Taigi pagal Konstitucijos 25 straipsnį tokia veikla, taip pat ir savininkų, yra draudžiama.
Aš noriu tik priminti konkrečius įtakos darymo pavyzdžius. Pavyzdžiui, verslo grupės… Kaip daroma žiniasklaidos savininkų įtaka politiniams procesams, ar tai būtų savivaldos, ar tai būtų nacionalinės politikos klausimas. Pavyzdžiui, verslo grupės atstovas susitikime su savivaldybei vadovaujančios politinės partijos atstovu kalbasi apie tai, kad savivaldybė turėtų iškelti visuomenės informavimo priemonių grupei sąlygas, kuriomis savivaldybė remtų visuomenės informavimo priemonių grupės globojamą projektą mainais už jos palankumą savivaldybę valdančiai partijai ar jos atstovams.
Arba, pavyzdžiui, kitas pavyzdys. Visuomenės informavimo priemonių grupės atstovų susitikime su ministerijos ir jai atskaitingos įstaigos vadovais aptariami viešinimo paslaugų užsakymai mainais į atsisakymą daryti įtaką ir skelbti ministerijos veiklą kritikuojančius straipsnius arba valstybės įmonių veiklą kritikuojančius straipsnius.
Pavyzdžiui, kitas pavyzdys. Visuomenės informavimo priemonių grupės atstovas pokalbyje su buvusiu valstybės įstaigos vadovu reikalauja suteikti kompromituojančios informacijos apie kuruojančios ministerijos vadovą. Kitaip tariant, politinį vadovą. Ministrą kompromituojanti informacija buvo reikalinga, kad būtų galima daryti poveikį teikiant ministerijos veiklos viešinimo paslaugas, kitaip tariant, gauti viešinimo pinigus ir taip toliau, ir taip toliau.
Aš jums noriu pasakyti, kad iš tiesų šiuo įstatymo projektu siekiama padaryti teigiamą poveikį žiniasklaidos laisvės lygiui, nes dėl pernelyg didelės įtakos žiniasklaidai Lietuva buvo kritikuojama tarptautinių nevyriausybinių organizacijų. Šis projektas sumažins ir korupcijos riziką, nes, kaip žinome, atlikti Lietuvos mokslininkų, Teisės instituto moksliniai tyrimai pagrindžia korupcijos žiniasklaidoje mastus. Šis projektas turės teigiamą įtaką ir ūkinės veiklos laisvei, nes žiniasklaidą valdančių grupių siekis praturtėti, manipuliavimas žiniasklaidos priemonėmis varžo ūkinės veiklos laisvę ir mažina investicinį klimatą.
Aišku, šis projektas turės teigiamą poveikį visuomenės atsparumui, nes propaganda, manipuliacijos informacija, šantažas yra neatsiejama oligarchinių grupių valdomų žiniasklaidos priemonių veiklos dalis.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Malonu, kad jūs pasirengęs. Klausiančių tikrai yra gausu. Pirmasis klausia M. Majauskas. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Pagal Seimo statuto 138 straipsnį, jeigu Teisės departamentas įžvelgia nesutikimą su Konstitucija, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo atlikti preliminarų teisės akto svarstymą. Teisės departamentas pirmos pastabos paskutinėje pastraipoje aiškiai pasako, kad pagal esamą Konstitucinio Teismo išdėstytą nuostatą teigtina, kad įstatymo projektu siekiami reguliuoti teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami ne draudimo būti viešosios informacijos rengėjų dalyviais būdu, o proporcingu ir tinkamu pačių viešosios informacijos rengėjų veiklos reguliavimu.
Kitaip tariant, Teisės departamentas, cituodamas Konstitucinio Teismo nutarimus, pasisako, kad negali būti reguliuojama ūkinių subjektų steigimosi ir kontrolės laisvė, bet turi būti analizuojama kitais teisės aktais. Tai aš prašyčiau iš tikrųjų daryti pertrauką ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui įvertinti Teisės departamento pastabas. Ačiū.
V. BAKAS (LVŽSF). Ar galėčiau atsakyti?
PIRMININKĖ. Taip, prašau.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų gerbiamas Simonas šiek tiek klaidina Seimą, nes Teisės departamentas nepripažino, kad projektas prieštarautų Konstitucijai. Priešingai, jeigu jūs pasižiūrėsite į Konstitucinio Teismo nutarimą dėl LRT tyrimo komisijos, cituoju: „Konstitucinis Teismas taip pat pasisakė apie tai, kad Konstitucija netrukdo valstybėms licencijuoti radijo, televizijos ar kino įstaigų veiklos.“ Konstitucija ir tarptautiniai teisės aktai. Mes kalbame apie licencijavimą, mes kalbame apie sąlygas, siūlome sąlygas, kad asmenys, kurie verčiasi alkoholio prekyba ar gamyba, taip pat tabako prekyba ar gamyba, negalėtų turėti žiniasklaidos priemonių. Tikrai Teisės departamento išvadoje nėra nuorodos į prieštaravimą Konstitucijai. Tai yra svarstymai. Aš sakyčiau priešingai, Konstitucijai prieštarauja atvejai, kai mes sudarome sąlygas kištis į žiniasklaidos laisvę ir verslo savininkams. Žiniasklaidos priemonės, kurios turėtų tarnauti, kurios turėtų saugoti demokratiją, yra paverčiamos ginklu ir išnaudojamos atskirų asmenų šešėliniam lobizmui ir turtėjimui. Mes tą klaidą turime ištaisyti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, šiaip Seniūnų sueiga nėra gavusi iš Teisės departamento primygtinio… nors pačioje pažymoje, Teisės departamento išvadoje, yra atkreiptas dėmesys, jog Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarime iš esmės buvo analogiška situacija, kai tam tikrai grupei asmenų įstatymu buvo uždrausta nuosavybės teise turėti tam tikrą konkretų verslą – vaistines. Toks reguliavimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai. Siūlymas S. Gentvilo buvo išsakytas. Gerbiami kolegos, balsuojant prašau apsispręsti, ar mes prašysime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl teikiamo įstatymo projekto, įvertinant Teisės departamento išvadą. Prašau balsuoti.
V. BAKAS (LVŽSF). Bet yra ir kiti klausimai.
Gerbiami kolegos, balsavo 70 Seimo narių: už – 40, prieš – 16, susilaikė 14. Taigi yra pritarta.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas atidžiai išanalizuos, pasikviesime departamento teisininkus ir galėsime pratęsti, jeigu nebus prieštaravimų, pateikimo procedūrą.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamam Vytautui. Gerbiami kolegos, mes popietinę darbotvarkę baigėme, bet mūsų posėdžio laikas dar nesibaigė. Iš rytinio posėdžio mes turime klausimų, kurie nėra baigti.
16.59 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3354(2), Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3355(2) (svarstymas)
Siūlyčiau imtis rytinės darbotvarkės 1-7.1 klausimo – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3354(2). Svarstymo stadija. Kviečiu V. Ačienę pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
Kolegos, taip pat yra lydimasis Žemės mokesčio įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3355(2). Prašau.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, gegužės 29 dieną svarstė minėtą įstatymo projektą ir šitam projektui yra pritarta vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą G. Kindurį dėl abiejų projektų Nr. XIIIP-3354(2) ir Nr. XIIIP-3355(2).
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dėl nekilnojamojo turto mokesčio priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir dėl Žemės mokesčio – lygiai tokį patį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto išvadą pateikti P. Čimbarą dėl projekto Nr. XIIIP-3355(2). Ateina pats komiteto pirmininkas A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas svarstė gegužės 15 dieną. Pritarta Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3355. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 1. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, po svarstymo kalbės… Čia tik motyvus nori pareikšti G. Kindurys. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau pritarti įstatymo projektui, nes jame yra trys svarbūs dalykai. Tai savivaldybėms suteikiamas papildomas vieno mėnesio laikas pasirinkti ir priimti sprendimą dėl mokesčio tarifo nustatymo. Tam tikra prasme, galima sakyti, mažinama administracinė našta tuo atveju, kai savivaldybė nusprendžia mokesčio dydžio nekeisti, ir tada lieka galioti ankstesnis praėjusių metų sprendimas. Taigi nereikia nei rengti, nei diskutuoti. Ir trečias atvejis. Tada, kai gal nerandamas sutarimas arba dėl tam tikrų priežasčių nepriimamas sprendimas dėl tarifų, tada galioja praėjusių metų tarifai. Tai yra ne taip, kaip dabar, jeigu sprendimas laiku nepriimamas, tada galioja mažiausi įstatyme nustatyti. Manau, labai logiškas yra įstatymo projektas. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti ir apsispręsti, ar po svarstymo galime pritarti abiem įstatymų projektams.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Projektams Nr. XIIIP-3354(2) ir Nr. XIIIP-3355(2) po svarstymo yra pritarta.
17.04 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 3425 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1795 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3188(2) (svarstymas)
Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1795 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3188(2). P. Nevulis pateikia Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar po svarstymo nėra norinčių kalbėti? Motyvai. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, numeriukų kaitaliojimas čia primena šiandieninę aplinkosaugos politiką, kuri yra visiškai paleista autopilotu.
Praėjo pusantrų metų nuo „Metrail“ baudų išdavimo 2 tūkst. Lietuvos įmonių. Mes vis dar neturime sprendimo. Ministras jau du mėnesiai yra savo poste, penketą mėnesių neturėjome ministro, prieš tai turėjome dar vieną ministrą, kuris iš viso nesiryžo nieko padaryti.
Jeigu toliau vaikščiosime su redakciniais pakeitimais, tai sugrąžinti pasitikėjimą verslui, kad jie gali užsitikrinti, kad jų atliekos, atiduotos pertvarkytojams ir perdirbėjams, nesugrįš milžiniškomis baudomis, negalime. Šiandien turime konstatuoti, kad ir toliau egzistuoja visiškai neapibrėžta rizika 13 tūkst. Lietuvos įmonių bet kada gauti baudą už neprižiūrimus perdirbėjus. Sveikinu ir toliu einant su redakciniais pakeitimais, keičiant įstatymų paragrafų numerius. Toliau einama autopiloto keliu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti ir apsispręsti dėl Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3188(2) po svarstymo.
Balsavo 75 Seimo nariai – visi pritarė po svarstymo įstatymo projektui.
17.06 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1670(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1670(2). Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką A. Stančiką pateikti komiteto išvadą. Bet atkeliauja…
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Kaimo reikalų komitetas svarstė šį klausimą ir sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1670(2). Už balsavo 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Mums išvadą pateikė A. Gaidžiūnas.
Ir Aplinkos apsaugos komiteto vardu ateina P. Nevulis. Prašom pateikti.
P. NEVULIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Komiteto sprendimas buvo siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1670 ir jį tobulinti atsižvelgiant į gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dėl svarstymo niekas nepageidauja, bet motyvus prieš nori pareikšti M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš atkreipsiu dėmesį, mes kalbame ne apie kažkokią etninę kultūrinę veiklą, mes kalbame apie verslinę žvejybą – apie žmones, kurie užsiima verslu, naudodamiesi valstybės rezervais, resursais. Ir čia mes suteikiame tam tikrai verslo grupei išskirtines teises toliau užsiimti tuo verslu be konkurencijos, be galimybės kitiems ateiti ir dalyvauti pasiūlant galbūt geresnę kainą, galbūt geresnes sąlygas.
Aš suprasčiau, jeigu mes norėtume vystyti, kaip minėjau, kokią etnokultūrinę veiklą. Čiagi mes kalbame apie gryną verslinę žvejybą. Jeigu norėtume kokios kultūrinės, turizmo veiklos, galėtume įtraukti į sąlygas, sakyti, kad taip, jūs galite pratęsti savo licenciją čia žvejoti, galite toliau užsiimti versline žvejyba, jeigu paraleliai vystote tam tikrą kitą veiklą, kuri yra svarbi valstybei. Bet čia jokio reikalavimo nėra, čia yra grynas verslas verslininkams žvejams žvejoti tam tikroje teritorijoje be konkurso, jeigu žvejojo anksčiau.
Man atrodo, kad mes turėtume žiūrėti valstybės interesų pirma, ir jeigu yra papildomų kultūrinių interesų, mes turime arba tai įtraukti į sąlygas, arba užtikrinti aukciono būdu, kad būtų galimybė visiems dalyvauti, taip valstybei gauti papildomų pajamų ir iš tų pajamų tada finansuoti papildomai kultūrinę veiklą. Taigi aš siūlau nepritarti ir sudaryti visiems lygias galimybes, lygias sąlygas.
PIRMININKĖ. Motyvai už – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Mykolai, aš norėčiau, kad jūs manęs paklausytumėte. Kažkodėl Baltijos jūros žvejai istoriškumą turi, Kuršių marių žvejai istoriškumą turi, bet vidaus vandenų, kur yra vykdoma specializuota žvejyba, – neturi istoriškumo ir turi vietą nusipirkti. Baltijos jūroje kvotos dalinamos nemokamai, ten yra milijonai. Vidaus vandenyse, Kuršių mariose irgi nėra aukciono. O čia yra aukcionas. Bet yra kita problema. Kad žvejys norėtų žvejoti, jam reikia laimėti aukcioną. O susidaro tokia vaikinų grupė, atvažiuoja, pakelia kainas, ir mūsų žvejys, gyvenantis kaime, negali laimėti, nes yra tam tikros suinteresuotos grupuotės, kad sukeltų kainą arba gautų atgal pinigėlius. Tokiu atveju mes dabar garantuojame, kad žvejui, kuris užsiima specializuota žvejyba, viena vieta bus be aukciono. Likusias vietas jiems reikės išsipirkti. Todėl sakau – neklaidinkite. Kiti žvejai turi tokias lengvatas, o vidaus vandenų, deja, neturi. Tai aš prašau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti po svarstymo dėl Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 14. Taigi po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1672 yra pritarta.
17.12 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 9 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3391(2) (svarstymas)
Kitas projektas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 9 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3391(2). Švietimo ir mokslo komiteto išvadą kviečiu pateikti A. Gumuliauską.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projekto Nr. XIIIP-3391(2) komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvų niekas nepageidauja pareikšti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-3391(2).
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po svarstymo yra pritarta.
17.14 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1450 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1450. Išvadą pateikti kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę A. Kubilienę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį projektą, ir sprendimas yra grąžinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.
Argumentai. Valstybinės ligonių kasos ir Lietuvos studentų sąjungos disponuojamais duomenimis, problemų dėl studentų sveikatos draudimo aukštųjų mokyklų išduodamų pažymų praktikoje nekyla. Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų pažymose studijų programų klasifikavimas nėra nurodomas, jis naudojamas tik statistikos tikslais. Lietuvoje dar neveikia trumpųjų studijų sistema.
Įstatymui įgyvendinti taip pat reikės papildomų valstybės biudžeto asignavimų, kurie turės būti skirti iš PSDF biudžeto, tačiau 2019 metų biudžete šios lėšos nėra numatytos. Nėra nurodytas ir įvertintas valstybės biudžeto lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už nori kalbėti A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, iniciatyva gal ir gera, bet kadangi ir Švietimo ministerija pasisako prieš, ir Ligonių kasa, ir Vyriausybė, be abejonės, projekto rengėjas turėtų suderinti, patobulinti įstatymo projektą ir po to su juo vėl grįžti į parlamentą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mieli kolegos, iš tikrųjų Švietimo ministerija nepasisako prieš, ji tik sako, kad reikia suderinti formuluotes. Dėl formuluočių suderinimo jau yra sutarta tiek su viena, tiek su kita ministerija. Siūlyčiau nepritarti komiteto išvadai ir paskirti kitą komitetą šiam klausimui svarstyti, nes čia tik reikia suderinti formuluotę, kad studentai, kurie studijuoja Lietuvoje nuo trumpųjų studijų iki aukštojo mokslo, kad tas pačias sąlygas gautų ir studijuojantys užsienyje, kad jų būtų vienodos sąlygos. Siūlau nepritarti komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti ir apsispręsti, ar pritarsite Sveikatos reikalų komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 46, prieš – 16, susilaikė 12. Taigi pritarta pagrindinio komiteto išvadai grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.
17.17 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3254 (svarstymas)
Kitas Sveikatos draudimo įstatymo projektas – Sveikatos draudimo įstatymo 2, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3254. Vėl kviečiame komiteto pirmininkę A. Kubilienę pateikti išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Komitetas svarstė šį projektą. Sprendimas yra grąžinti Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į tai, kad Seime registruotas ir pateiktas negalutinės redakcijos Sveikatos draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Vyriausybė 2019 m. vasario 20 d. posėdyje pritarė kitos redakcijos įstatymo projektui. Už balsavo 6, prieš nebuvo, susilaikė 5.
Noriu pasakyti dar vieną argumentą. Šis projektas yra labai svarbus, todėl jis yra grąžinamas tobulinti, kad būtų galima nelaukti šešių mėnesių ir pateikti jį iš naujo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kalbančių dėl motyvų nėra. Taigi, gerbiami kolegos, prašau balsuoti ir apsispręsti, ar pritariate komiteto išvadai. Ar norite bendru sutarimu? (Balsai salėje) Opozicija siūlo bendru sutarimu. Valdantieji, sutinkite. (Balsai salėje) Dėkoju. Bendru sutarimu pritarėme.
Mūsų darbotvarkė būtų baigta. Liko rezoliucija. Seimo rezoliucijos „Dėl medinio sakralinio kultūros paveldo išsergėjimo“ projektas Nr. XIIIP-3444, bet nematau pranešėjo M. Adomėno. (Balsai salėje) Taigi liks ketvirtadieniui.
Seimo narių pareiškimų taip pat neturime. Gerbiami kolegos, prašau registruotis. Registracija.
Užsiregistravo 70 Seimo narių.
Taigi skelbiu birželio 4 dienos posėdį baigtą. Vakaras gražus, gerbiami kolegos, linkiu, kad jis būtų geras. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.