LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Energetikos IR DARNIOS PLĖTROS komisija

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 42, 43, 46, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 73, 74, 75, 79, 80, 92, 93, 94, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 124, 134, 139 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3761

2024-06-05 Nr. 117-P-5

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos nariai prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Kasparas Adomaitis, Valius Ąžuolas, Zigmantas Balčytis, Ligita Girskienė, Kęstutis Masiulis, Jonas Pinskus, Audrius Petrošius, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Seimo kanceliarijos patarėja aptarnaujanti Seimo komisijas: Rūta Bėčiūtė.

Kviestieji asmenys prisijungę elektroninėmis ryšio priemonėmis: Monika Juodvalkė, Aplinkos viceministrė; Algė Staniūnaitė-Tonkich, Aplinkos ministerija, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė; Vitalijus Auglys, Aplinkos ministerija, Taršos prevencijos politikos grupės vadovas; Mindaugas Žolynas, Aplinkos ministerija, Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas; Sigutė Ališauskienė, Aplinkos ministerija, Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja; Donata Pipiraitė-Vališkienė, Aplinkos ministerija, Taršos prevencijos politikos grupės vyresn. patarėja; Vaidas Jusis, Aplinkos ministerija, Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas; Tatjana Zabulienė, Aplinkos ministerija, Taršos prevencijos politikos grupės patarėja; Kastytis Gedminas, Aplinkos ministerija, Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas; Valentina Tuskenytė, Aplinkos ministerija, Taršos prevencijos politikos grupės patarėja; Rūta Brazdžiūnienė, Aplinkos ministerija, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vyr. patarėja; Rasa Radiene, Lietuvos geologijos tarnybos prie AM, Hidrogeologijos sk. vedėja; Tomas Daukantas, Energetikos ministerija, l. e .p. kancleris; Dainius Bražiūnas, Energetikos ministerija, Energetinio saugumo grupės vadovas; Giedrė Šeškevičienė, Energetikos ministerija, Energetinio saugumo grupės patarėja; Asta Balevičiūtė, Susisiekimo ministerija, Infrastruktūros plėtros grupės patarėja; Jurgita Norkienė, Susisiekimo ministerija, Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vyresnioji patarėja; Gintaras Džiovėnas, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo politikos grupės patarėjas; Jurgita Rakauskaitė, Kauno rajono savivaldybės administracija, Aplinkos skyriaus vedėja; Giedrius Orliukas, Kauno rajono savivaldybės administracija, Infrastruktūros skyriaus vedėjas; Karolis Vinciunas, Kauno rajono savivaldybės administracija.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	1	5		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 54 dalyje vietoj įstatymo pavadinimo „Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme“ įrašytinas įstatymo pavadinimas „Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme“.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	3			2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 punkto d papunkčiu nustatoma nauja geležinkelio kelių ir jų įrenginių - geležinkelių paslaugų įrenginiams priskiriamų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona. Atkreiptinas dėmesys, kad Želdynų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta Susisiekimo ministerijos kompetencija želdynų ir želdinių valdymo srityje, o 14 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama želdinių priežiūra ir tvarkymas atskirose geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, kartu su teikiamu projektu nereikėtų teikti ir Želdynų įstatymo nuostatų pakeitimo, pavyzdžiui, jo 14 straipsnio 6 dalyje nustatant, koks subjektas būtų atsakingas už želdinius, kurie auga geležinkelių paslaugų įrenginiams priskiriamų geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose, saugojimą ir tvarkymą.	Pritarti	Bus teikiamas Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
3.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	7	2		3. Projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 14 punkte prieš žodį „grimzlės“ įrašytinas žodis „priemonės“.	Pritarti
4.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	10			4. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 punktu nustatoma nauja naftos ir naftos produktų įrenginių – naftos perdirbimo įrenginių, su jais susijusių įrenginių ir (ar) statinių apsaugos zona. Iš keičiamo įstatymo ir projekto nuostatų nėra aišku, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos šioje naujoje apsaugos zonoje, nes keičiamo įstatymo 37 straipsnyje yra nustatomos tik specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taikomos naftos ir naftos produktų talpyklų ir skystųjų degalų kolonėlių apsaugos zonose. Svarstytina, ar projekto 12 straipsniu nereikėtų atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 37 straipsnio, jame nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, taikomas naftos perdirbimo įrenginių, su jais susijusių įrenginių ir (ar) statinių apsaugos zonoje. Jeigu šioje apsaugos zonoje būtų taikomos tokios pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos kaip ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos naftos ir naftos produktų talpyklų ir skystųjų degalų kolonėlių apsaugos zonose, tai tokiu atveju projekto 12 straipsniu reikėtų tikslinti tik keičiamo įstatymo 37 straipsnio nuostatas iki dvitaškio.	Pritarti	Papildomi argumentai Atsižvelgus į tai, kad praktikoje kyla sunkumų nustatyti ir įregistruoti tankiai išdėstytos inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonas daugelyje su naftos ir naftos produktų gamyba, laikymu ir pan. susijusių teritorijų, siūlytina, įvertinus į TD 4 pastabą, išplėsti projektu siūlomos naujos apsaugos zonos taikymo sritį. Pasiūlymas Projektą papildyti nauju 10 straipsniu: „10 straipsnis. III skyriaus aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti III skyriaus aštuntojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „AŠTUNTASIS SKIRSNIS NAFTOS IR NAFTOS PRODUKTŲ OBJEKTŲ INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS IR NAFTOS IR NAFTOS PRODUKTŲ ĮRENGINIŲ APSAUGOS ZONOS IR JOSE TAIKOMOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS“. Pasiūlymas Pakeisti projekto buvusį 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 11 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas ~~Papildyti 35 straipsnį 3 punktu:~~ ~~„3) naftos perdirbimo įrenginių, su jais susijusių įrenginių ir (ar) statinių.“~~ Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 35 straipsnis. Naftos ir naftos produktų objektų inžinerinės infrastruktūros ir naftos ir naftos produktų įrenginių apsaugos zonos Nustatomos šios naftos ir naftos produktų objektų inžinerinės infrastruktūros ir naftos ir naftos produktų įrenginių apsaugos zonos: 1) naftos ir naftos produktų, išskyrus suskystintas naftos dujas, talpyklų (toliau – naftos ir naftos produktų talpyklos); 2) skystųjų degalų kolonėlių.; 3) naftos ir naftos produktų objektų (naftos perdirbimo produktų gamyklų, naftos ir naftos produktų terminalų ir saugyklų, naftos ir naftos produktų perpumpavimo stočių) valdytojų valdomos ir šių naftos ir naftos produktų objektų veiklai užtikrinti skirtos inžinerinės infrastruktūros.“ Pasiūlymas Pakeisti buvusį projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 12 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 36 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Naftos ir naftos produktų objektų inžinerinės infrastruktūros ir naftos ir naftos produktų įrenginių apsaugos zonų dydis“. 2. Papildyti 36 straipsnį 3 dalimi: „3. Naftos perdirbimo įrenginių ir su jais susijusių įrenginių ir (ar) statinių apsaugos zona sutampa su šiais naftos perdirbimo įrenginiais, su jais susijusiais įrenginiais ir (ar) statiniais užimta ir (ar) užstatyta teritorija ir oro erdve virš jos. Naftos ir naftos produktų objektų inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonos – žemės sklypai, kuriuose yra šio įstatymo 35 straipsnio 3 punkte nurodyti naftos ir naftos produktų objektai, ir virš jų esanti oro erdvė.“ Pasiūlymas Pakeisti buvusį projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 13 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 ~~straipsnio 2 punktą~~ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos naftos ir naftos produktų objektų inžinerinės infrastruktūros ir naftos ir naftos produktų įrenginių apsaugos zonose 1. Naftos ir naftos produktų talpyklų ir skystųjų degalų kolonėlių apsaugos zonose draudžiama: 1) statyti statinius ir įrengti įrenginius, nesusijusius su naftos ir naftos produktų talpyklų, skystųjų degalų degalinių įrenginių reikmėmis; sandėliuoti bet kokias medžiagas ir konstrukcijas, išskyrus medžiagas ir konstrukcijas, skirtas naftos ir naftos produktų talpyklų ir skystųjų degalų degalinių įrenginių statybos darbams vykdyti; 2) sodinti arba kirsti želdinius; 3) naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus. 2. Naftos ir naftos produktų objektų inžinerinės infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, aplinkos ministro, energetikos ministro, susisiekimo ministro ar Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka negavus šios inžinerinės infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama vykdyti veiklą, nurodytą šio įstatymo 19, 22, 25, 28, 31, 40, 43, 46, 49 straipsniuose ir šio straipsnio 1 dalyje.“
5.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	14			5. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje vietoj galiojusios formuluotės „magistralinių vamzdynų“ įrašius formuluotę „vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų“, tampa neaiškios keičiamo įstatymo 41 straipsnio 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, kuriose vartojama formuluotė „magistralinių vamzdynų“ (jos projektu nėra keičiamos). Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto nuostatas ir minėtas keičiamo įstatymo nuostatas patikslinti, vartojant jose vienodas formuluotes (galbūt, būtų tinkama formuluotė „vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo magistraliniai vamzdynai“).	Pritarti	Pasiūlymas Projektą papildyti nauju 15 straipsniu: „15 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ~~magistralinių~~ vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis;“. Pasiūlymas Papildyti buvusį projekto 15 straipsnį nauja 2 dalimi, buvusias šio straipsnio 2–3 dalis laikyti atitinkamai 3–4 dalimis: „2. Pakeisti 43 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) vandens telkiniuose nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais vandens telkinių dugną siekiančiais įrankiais. Šis reikalavimas negalioja ~~magistralinių~~ vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, įgilintų ne mažiau kaip 10 metrų nuo vandens telkinio dugno, apsaugos zonose, įvertinant galimą vandens telkinio dugno išplovimą ir pasikeitimą;“.
6.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	17			6. Iš projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatų nėra aišku, koks būtų antžeminių šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos dydis, kai šilumos perdavimo tinklų skersmuo būtų lygus 250 milimetrų. Svarstytina, ar projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „didesnis kaip 250 milimetrų“ nereikėtų įrašyti formuluotę „250 milimetrų ir didesnis“. Be to, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kaip yra suprantamas sąvokos „šilumos tinklų skersmuo“ turinys. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 daliai.	Pritarti	Pasiūlymas Pakeisti buvusio projekto 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Antžeminių šilumos perdavimo tinklų vamzdynų ir požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdynų apsaugos zona – išilgai antžeminio šilumos perdavimo tinklų vamzdyno ar požeminių šilumos bei karšto vandens perdavimo tinklų vamzdyno esanti žemės juosta, kurios ribos: 1) šilumos perdavimo tinklų vamzdynų, kurių skersmuo nuo 20 iki 250 milimetrų įskaitytinai, – po 2 metrus į abi puses nuo tinklo kanalo (arba vamzdyno, jeigu jis paklotas bekanaliu būdu arba sumontuotas antžeminiu būdu) išorinių ribų ir žemė po šia juosta; 2) šilumos perdavimo tinklų vamzdynų, kurių skersmuo yra didesnis kaip 250 milimetrų, – po 3 metrus į abi puses nuo tinklo kanalo (arba vamzdyno, jeigu jis paklotas bekanaliu būdu arba sumontuotas antžeminiu būdu) išorinių ribų ir žemė po šia juosta.“ Pasiūlymas Pakeisti buvusio projekto 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Praeinamų kolektorių apsaugos zona – 5 metrų (kai juose pakloti šilumos perdavimo ~~tinklai~~ tinklų vamzdynai, kurių skersmuo didesnis kaip 250 milimetrų) ir 3 metrų (kai juose pakloti šilumos perdavimo ~~tinklai~~ tinklų vamzdynai, kurių skersmuo nuo 20 iki 250 milimetrų įskaitytinai) pločio žemės juosta nuo šių įrenginių ir (ar) statinių išorinių ribų ir žemė po šia juosta.“
7.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	17			7. Projekto 17 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti „praeinamųjų kolektorių apsaugos zonos“ dydį, tačiau šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su keičiamo įstatymo 47 straipsnio nuostatomis, kuriose „praeinamųjų kolektorių apsaugos zona“ nėra nurodyta. Siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas.	Pritarti	Pasiūlymas Projektą papildyti nauju 19 straipsniu: „19 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas Papildyti 47 straipsnio 2 punktą c papunkčiu: „c) praeinamų kolektorių.“
8.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	23			8. Siekiant suderinti straipsnyje vartojamas formuluotes, projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 ir 4 dalyse vietoj formuluotės „rezervato buferinės zonos apsaugą atsakingos institucijos“ įrašytina formuluotė „rezervato buferinės apsaugos zonos apsaugą atsakingos institucijos“ (tokia formuluotė vartojama projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 6 punkte).	Pritarti
9.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	24, 34			9. Projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 8 punkto c papunktyje vietoj formuluotės „savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto savivaldybės administratoriaus direktoriaus“ įrašytina formuluotė „savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 10 punkto e papunkčiui. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projektu siūlytina tikslinti ir keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 18 punkto c papunktį, 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto c papunktį bei 86 straipsnio 2 dalies 15 punkto d papunktį, kurių analogiškose nuostatose nustatyta, kad leidimus išduoda savivaldybės vykdomoji institucija.	Pritarti Pritarti Pritarti	Pasiūlymas Pakeisti buvusiu projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 8 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) turint savivaldybės ~~vykdomosios institucijos arba jos~~ mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą viešiesiems renginiams rengti;“. Pastaba įvertinta atsakyme į TD 13 pastabą. Pastaba įvertinta (pateikti pasiūlymai projektą papildyti naujais straipsniais) atsakyme į TD 19 pastabą.
10.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	32			10. Projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 94 straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „bendro“ įrašytinas žodis „bendrojo“.	Pritarti
11.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	33			11. Projekto 33 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 1 punkto nuostatos toje apimtyje, kurioje vartojama formuluotė „nustatyta tvarka“, tikslintinos, nurodant subjektą, kuris nustato atitinkamą tvarką arba teisės aktą, kuriame ta tvarka nustatyta.	Pritarti	Aplinkosauginiai reikalavimai paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti vidaus vandenų keliuose, uostuose ir prieplaukose nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. D1-23 „Dėl Aplinkosauginių reikalavimų paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti vidaus vandenų keliuose, uostuose ir prieplaukose patvirtinimo“. Pasiūlymas Pakeisti buvusiu projekto 33 straipsniu keičiamo įstatymo 98 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) įrengti salas ir atviras sąvartas, išskyrus salas dirbtiniuose nepratekamuose paviršiniuose vandens telkiniuose ir saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ar saugomų rūšių apsaugos planuose numatytais atvejais; atviras sąvartas paviršiniuose vandens telkiniuose, kuriuose yra vidaus vandens kelių, kai jos supilamos aplinkos ministro nustatyta tvarka vykdant vandens kelių valymo ar gilinimo darbus;“.
12.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	34			12. Projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 4 punkto nuostatose nėra aiškus formuluotės „duomenų apie jų panaudojimą“ turinys. Siekiant aiškumo, reikėtų įvardinti objektą (-us), kurio (-ių) panaudojimas turimas omenyje.	Pritarti	Pasiūlymas Pakeisti buvusiu projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tręšti neparengus tręšimo plano pagal aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatytas tvarkas ir nepateikus duomenų apie jų tręšimui naudojamų medžiagų ir produktų panaudojimą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje;“.
13.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	34			13. Projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 8 punkte vartojamos formuluotės „kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose“ ir „kompaktiškai užstatytų teritorijų“. Pastaroji formuluotė šių projekto nuostatų kontekste nėra aiški, nes neaišku, kaip taikant įstatymą, būtų suprantamas ir aiškinamas jos turinys: ar kaip tik kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, ar ši nuostata apimtų ir miestus bei miestelius. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti	Pasiūlymas Pakeisti buvusiu projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 8 punkto b papunktį ir jį išdėstyti taip: „b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir ~~kaimų~~ kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose išskirtose urbanizuojamose teritorijose kaime, kai šios teritorijos nutolusios ne daugiau kaip 200 m nuo ~~esamų~~ kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijų;“. Papildomas pasiūlymas (įvertinus TD 9 pastabą): Pakeisti buvusiu projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 99 straipsnio 10 punkto e papunktį ir jį išdėstyti taip: „e) turint savivaldybės ~~vykdomosios institucijos arba jos~~ mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą viešiesiems renginiams rengti;“.
14.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	35			14. Projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 100 straipsnio 3 punkte žodis „kitas“ brauktinas kaip perteklinis.	Pritarti
15.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	35			15. Atsižvelgiant į Miškų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 26 dalyse apibrėžtas sąvokas, projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 100 straipsnio 4 punkte prieš žodžius „miško kirtimus“ įrašytinas žodis „pagrindinius“.	Pritarti
16.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	35			16. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 6 punkto b papunktyje prieš žodžius „pakrantės apsaugos juostoje“ įrašytini žodžiai „paviršinių vandens telkinių“.	Pritarti
17.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	42	3		17. Projekto 42 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti ir nebaigti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus”. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdų projektai, atitinkami planai, žemėlapiai ar schemos, statinių projektai ir kiti veiklos dokumentai būtų baigiami rengti pagal teisinį reguliavimą, kuris įsigaliotų jau pradėjus rengti tokius dokumentus, bei būtų taikomas dokumentų rengimui nepriklausomai nuo jų rengimo stadijos. Pažymėtina, kad gali būti situacijų, kai tokie dokumentai būtų praktiškai baigti rengti, o asmenys, užsakę tokių dokumentų parengimą, pavyzdžiui, detaliųjų planų, statinių projektų ir panašiai, gali būti patyrę atitinkamas išlaidas bei juos turėtų rengti iš naujo arba pakeisti, suderinant su nauju teisiniu reguliavimu. Be to, galimi atvejai, kai dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių dokumentų rengimo asmenys užbaigti negalėtų. Konstitucinis Teismas aiškindamas teisėtų lūkesčių apsaugos principą ne kartą pažymėjo, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (2013 m. vasario 15 d., 2016 m. sausio 25 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, vadovaujantis teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais, projekto 42 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad atitinkami teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, įstatymų, Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektai, turėtų būti baigti rengti pagal jų rengimo pradžioje galiojusį teisinį reguliavimą, o naujo teisinio reguliavimo taikymas būtų nukreiptas į ateitį, t. y. būtų taikomas po įstatymo įsigaliojimo pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams, žemės valdos projektams, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamiems planams, žemėlapiams ir (ar) schemoms (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių ar kitos veiklos projektams.	Pritarti iš dalies	Pritarti pastabos daliai dėl pradėtų rengti statinių projektų: Statybos įstatymo 23 str. 24 d. įtvirtinta, kad „statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo dienos ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, <...> statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną.“ Tai reiškia, kad galiojantis statybos teisinis reguliavimas atskirais atvejais numato prievolę keisti pradėtą rengti statinio projektą, jeigu pasikeičia teisės aktų reikalavimai. Taip pat pritariame pastaboje išdėstytai nuostatai, kad teisės aktų grįžtamoji galia gali būti leidžiama, kai teisės aktu sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nepakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams, nes dalis projektu keičiamų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų švelninamos, o apsaugos zonų dydžiai - mažinami. Pasiūlymas: Pakeisti buvusio projekto 42 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti ir nebaigti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinami planai, žemėlapiai ir (ar) schemos (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto), statinių (išskyrus atvejus, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai) ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus.“ Nepritarti pastabos daliai dėl pradėtų ir nebaigtų rengti teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvirtinamų planų, žemėlapių ir (ar) schemų, kitos veiklos projektų. Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad būtų pasiektas SŽNSĮ tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Minėta nuostata reiškia, kad pradėtuose rengti dokumentuose siūloma, pvz., nustatyti naujas projektu siūlomas teritorijas, reikalingas geležinkelio kelių, šilumos perdavimo tinklų praeinamų kolektorių apsaugai, panaikinti prievolę taikyti apribojimus ten, kur nebūtina (kai projektu siūloma šias teritorijas nustatyti mažesnio dydžio, negu nurodo galiojantis reguliavimas, arba sumažinti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus). Pažymėtina, kad tokia pati nuostata nuo 2020-01-01 įtvirtinta SŽNSĮ 141 straipsnio 2 dalyje: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ir kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus“. Projektu siūloma sumažinti kai kurių apsaugos zonų dydžius, į šias teritorijas, jeigu jos būtų nustatytos, nebepatenkantiems žemės sklypams po projekto įsigaliojimo specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų nebetaikomos, šios žemės savininkams ar valdytojams neliktų dabar nustatytų veiklos apribojimų, todėl taikyti nebegaliojantį teisinį reguliavimą pradėtiems rengti dokumentams būtų netikslinga. Jeigu šiai projekto nuostatai būtų nepritarta, pradėtus rengti, pvz., specialiojo teritorijų planavimo dokumentus reikėtų baigti rengti pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (t. y. nustatyti tokio dydžio apsaugos zonas, kokios šiuo metu nurodytos), o po to – juos keisti ar koreguoti – būtų sukuriama perteklinė administracinė našta, apsunkintas kompensacijų mokėjimas. Manytina, kad projektu siūlomas reguliavimas arba sušvelnina teisinių santykių subjektų padėtį nepakenkiant kitiems teisinių santykių subjektams (pvz., teritorijų planavimo dokumentų organizatoriai ir ūkinės veiklos vykdytojai suinteresuoti mažinti apribojimus nerengiant papildomų šių dokumetų korektūrų), arba viešojo intereso tikslais nustato papildomus ribojimus, turinčius įtakos pradėtų rengti dokumentų sprendiniams (urbanistinės plėtros paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ribojimas, dvarų paveldo objektų teritorijų vientisumo išsaugojimas, draudimas vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose). Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad teritorijos planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis šias sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva, kai po teritorijos planavimo sąlygų išdavimo įsigalioja nauji teisės aktai ir (ar) planuojamoje teritorijoje – nauji teritorijų planavimo dokumentai, kurių reikalavimai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams), t. y. teritorijų planavimo teisiniame reguliavime projektu siūlomo įstatymo taikymo atvejai numatyti.
18.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	42	4	1,2	18. Pagal projekto 42 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais atliekant poveikio požeminiam vandeniui monitoringą atitinkamai II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3 -iosios juostos 3a sektoriuje ir III grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3 -iojoje juostoje ir požeminio vandens vandenvietės taršos apribojimo juostoje atitinkamai galėtų būti vykdomos keičiamo įstatymo 106 straipsnio 5 dalyje ir 106 straipsnio 6 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytos veiklos. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-ioji juosta – už požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-osios juostos esanti matematiškai ar analitiškai apskaičiuoto pločio juosta, kurioje ribojama cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla. Gi pagal projekto nuostatas požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-iojoje juostoje būtų galima vykdyti 106 straipsnio 5 dalyje nurodytą veiklą, tame tarpe ir gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas dera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi bei keičiamo 1 straipsnyje nurodytu keičiamo įstatymo tikslu.	Nepritarti	Pastaboje minimas projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas skirtas tik SŽNSĮ 141 straipsnio 3 dalyje nurodytiems atvejams, t. y. kai požeminio vandens vandenvietėse veikla teisėtai vykdoma, bet jų apsaugos zonos (toliau – VAZ) iki SŽNSĮ įsigaliojimo dienos nenustatytos (atvejai, kai Lietuvos geologijos tarnyba VAZ projektą įvertino ir patvirtino, bet veiklą vykdantis asmuo tolimesnių veiksmų pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą nesiėmė) ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Šiais atvejais planuojant teritorijas ar projektuojant statinius nebuvo žinoma apie VAZ taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, todėl šiose teritorijose galėjo atsirasti veiklų, kurioms statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir veikla teisėtai vykdoma, nors vadovaujantis SŽNSĮ nuostatomis šias veiklas gali būti draudžiama vykdyti, jeigu VAZ būtų įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą arba įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Įregistravus VAZ pagal SŽNSĮ 141 straipsnio 3 dalį, šiose teritorijose turės būti taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Nenumačius projektu siūlomos išimties, VAZ 3-oje (pločiu didžiausioje) juostoje asmenys arba nebegalėtų vykdyti dabar teisėtai vykdomų veiklų, arba pagal SŽNSĮ 141 straipsnio 7 dalį (jeigu ši veikla pradėta vykdyti iki SŽNSĮ įsigaliojimo dienos) visi SŽNSĮ nustatyti ūkinės veiklos ribojimai nebūtų taikomi, todėl kiltų grėsmė požeminio vandens išteklių kokybei. Siekiant suderinti visuomenės ir ūkio subjektų interesus dėl gamtos išteklių išsaugojimo ir ūkinės veiklos vykdymo galimybių, projektu siūlomas kompromisas – požeminio vandens išteklių stebėsena, kaip prevencinė priemonė. Jeigu pasiūlymui būtų pritarta, vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatomis būtų stebimas arčiausiai žemės paviršiaus esantis gruntinis vandens sluoksnis: tai leistų užtikrinti, kad tarša būtų aptinkama ankstyvoje stadijoje, jai nepasiekus gilesnių (dažniausiai geriamajam vandeniui naudojamų) požeminio vandens sluoksnių.
19.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	42	1,5		19. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 42 straipsnio 5 dalį tam tikros keičiamo įstatymo nuostatos 2028 m. sausio 1 d. būtų pripažįstamos netekusiomis galios. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projekto 42 straipsnio 5 dalyje nurodytas keičiamo įstatymo struktūrines dalis reikėtų dėstyti projekto atskiruose straipsniuose ar jų dalyse, kuriose šios nuostatos būtų pripažįstamos netekusiomis galios. Pavyzdys: „25 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas 1. Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto c papunktį. 2. Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto g papunktį.“ Tokiu atveju projekto 42 straipsnyje reikėtų nurodyti tik keičiamo įstatymo straipsnių ar jų dalių įsigaliojimo datą – 2028 m. sausio 1 d. Be to, atitinkamai turėtų būti tikslinama projekto 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis.	Pritarti	Pasiūlymas Projektą papildyti nauju 28 straipsniu: „28 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 69 straipsnio 1 dalies 18 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip: „c) turint savivaldybės ~~vykdomosios institucijos~~ mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto c papunktį: „~~c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje;~~“. 3. Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnio 1 dalies 19 punkto g papunktį: „~~g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose;~~“. 4. Pakeisti 69 straipsnio 1 dalies 20 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) statyti pastatus, išskyrus šios dalies 19 punkto d, ir e ~~ir g~~ papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d. arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą;“. Pasiūlymas Projektą papildyti nauju 34 straipsniu: „34 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 84 straipsnio 2 dalies 15 punkto d papunktį ir jį išdėstyti taip: „d) turint savivaldybės ~~vykdomosios institucijos~~ mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 84 straipsnio 2 dalies 16 punkto c papunktį: „~~c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje;~~“. 3. Pripažinti netekusiu galios 84 straipsnio 2 dalies 16 punkto g papunktį: „~~g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose;~~“. 4. Pakeisti 84 straipsnio 2 dalies 17 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) statyti pastatus, išskyrus šios dalies 16 punkto d, ir e ~~ir g~~ papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d., arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą;“. Pasiūlymas Projektą papildyti nauju 35 straipsniu: „35 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 86 straipsnio 2 dalies 15 punkto d papunktį ir jį išdėstyti taip: „d) turint savivaldybės ~~vykdomosios institucijos~~ mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 86 straipsnio 2 dalies 16 punkto c papunktį: „~~c) statomi sodybos statiniai buvusios sodybos vietoje;~~“. 3. Pripažinti netekusiu galios 86 straipsnio 2 dalies 16 punkto g papunktį: „~~g) atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai ir jų inžineriniai statiniai pirminėse jų stovėjimo vietose;~~“. 4. Pakeisti 86 straipsnio 2 dalies 17 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) statyti pastatus, išskyrus šios dalies 16 punkto d, ir e ~~ir g~~ papunkčiuose nurodytus atvejus, kai atkuriama sunykusi urbanistinė struktūra ir naujų pastatų statybos vieta yra įsiterpusi tarp sodybų, kurių pastatai mažesniais atstumais yra pastatyti iki 1993 m. lapkričio 24 d., arba kai statomi gyvenamosios paskirties pastato priklausiniai, sukuriant būdingą sodybos planinę struktūrą;“. Pasiūlymas Papildyti buvusį projekto 34 straipsnį 2 dalimi: „2. Pakeisti 99 straipsnio 7 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) sodybose ~~ar buvusiose sodybose~~ statomi sodybų pastatai;“. Pasiūlymas Papildyti buvusį projekto 34 straipsnį 3 dalimi: „3. Pripažinti netekusiu galios 99 straipsnio 8 punkto a papunktį: „~~a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai;~~“. Pasiūlymas Pakeisti buvusio projekto 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 34 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 35 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, 40 straipsnio 2 ir 3 dalis, 41 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 2 3 dalį, įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.“ Pasiūlymas Papildyti buvusį projekto 42 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Šio įstatymo 28 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 34 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 35 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, 40 straipsnio 2 ir 3 dalių, 41 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.“ Pasiūlymas Atsisakyti projekto 42 straipsnio buvusių 5 ir 6 dalių.
20.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16	42	5		20. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 100 straipsnyje pasikeitė šio straipsnio punktų numeracija. Atsižvelgiant į tai, projekto 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta nuoroda „100 straipsnio 4 punkto a papunktis“ yra netiksli. Projektu pagal 19 punkte išdėstytą pastabą reikėtų pripažinti netekusiu galios 100 straipsnio 6 punkto a papunktį.	Pritarti	Pasiūlymas Papildyti projekto buvusį 35 straipsnį 2 dalimi: „2. Pripažinti netekusiu galios 100 straipsnio 6 punkto a papunktį: „~~a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai;~~“. Atsižvelgus į pasiūlymą pripažinti netekusiu galios keičiamo įstatymo 100 straipsnio 6 punkto a papunktį, siūlytina pakeisti buvusiu projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 100 straipsnio 3 punkto a papunktį. Pasiūlymas Pakeisti buvusiu projekto 35 straipsniu keičiamo įstatymo 100 straipsnio 3 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) statant ir (ar) įrengiant šio straipsnio 6 ~~punkto a–g~~ ~~papunkčiuose~~ punkte nurodytus statinius ir (ar) įrenginius;“.
21.	Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-05-16				21. Projekto 42 straipsnio 6 daliai iš esmės taikoma 19 punkte išdėstyta pastaba. Šiuo atveju projekto 34 straipsnis turėtų būti papildytas antra dalimi, kurioje būtų išdėstyta keičiamo įstatymo 99 straipsnio 7 punkto a papunkčio nauja redakcija, o šios nuostatos vėlesnis įsigaliojimas nustatytas projekto 42 straipsnyje.	Pritarti	Pasiūlymas Papildyti projekto buvusį 34 straipsnį 2 dalimi: „2. Pakeisti 99 straipsnio 7 punkto a papunktį ir jį išdėstyti taip: „a) sodybose ~~ar buvusiose sodybose~~ statomi sodybų pastatai;“.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Vilniaus šilumos tinklai, 2024-06-04				Siekiant Šilumos ūkio įstatyme, Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane bei kt. strateginio planavimo dokumentuose nustatytų tikslų, manome, kad būtina peržiūrėti viešojo intereso nuostatas atitinkančių objektų ir infrastruktūros sąrašą. Apie tokį poreikį Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (toliau – LŠTA) ir AB Vilniaus šilumos tinklai yra informavę Energetikos ministeriją jau anksčiau. Kadangi iki šiol nepavyko rasti vienodai priimtino sutarimo, o Aplinkos ministerijai palaikant LŠTA siūlomą iniciatyvą, matome būtinybę minėtą klausimą spręsti politiniu lygmeniu – Seime - t. y. svarstyti jį Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete, siūlant įtraukti į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 42, 43, 46, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 73, 74, 75, 79, 80, 92, 93, 94, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 124, 134, 139 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3761 papildymą. Šiuo raštu siūloma: Papildyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnį, reglamentuojantį energetikos infrastruktūrą, skirtą viešųjų paslaugų teikimui ir viešojo intereso tenkinimui, įtraukiant ir šilumos perdavimo tinklus. Siūlome Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą išdėstyti taip: 3. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais: 6) branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, šilumos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms; Įstatymo papildymas reikštų, kad jeigu į žemės sklypą patenka šilumos perdavimo tinklo ar jo priklausinių apsaugos zona, žemės sklypo savininko sutikimas jų įregistravimui nėra privalomas. Kompensacija už žemės naudojimo apribojimą būtų skaičiuojama LR Vyriausybės patvirtintos Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodikos tvarka ir sąlygomis. Pažymėtina, kad naujų šilumos perdavimo tinklų faktinis įrengimas privatiems savininkams priklausančioje žemės valdoje ir toliau nebus vykdomas be savininkų suderinto pritarimo. Centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) įmonės plėsdamos vamzdynų sistemas nuolat susiduria su kliūtimis, kurios kyla dėl privačių žemės savininkų nenoro bendradarbiauti, nustatant CŠT vamzdynų apsaugos zonų ribas. Viešojo intereso objekto statuso suteikimas CŠT infrastruktūrai labai paskatintų plėtrą, eliminuotų nepagrįstas kliūtis dėl privačių žemės savininkų nenorėjimo leisti nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas tais atvejais, kai nėra jokių objektyvių priežasčių to nedaryti ir t.t. Įtraukus šilumos perdavimo tinklus ir jų priklausinius į viešojo intereso objektų apibrėžti, būtų sudarytos lygios galimybės infrastruktūros plėtrai kaip elektros, dujų, geriamojo vandens ir kanalizacijos infrastruktūrai, sumažinta administracinė našta šilumos tiekėjams, būtų išvengta žemės savininkų piktnaudžiavimų, kai sutikimas specialiųjų sąlygų nustatymui neduodamas, nors tai neturi jokios įtakos tos žemės disponavimui arba reikalaujama perteklinės kompensacijos, kurios sąnaudos privalėtų atsidurti reguliuojamose šilumos kainose. Dekarbonizuojant Lietuvos miestų šildymą plečiant CŠT sistemas, mažėtų pastoviosios sąnaudos ir dėl to atpigtų šiluma galutiniams jos vartotojams. CŠT sistemos Lietuvoje laikomos efektyviomis (vadovaujantis Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB) ir tinka net A++ energinio efektyvumo pastatų aprūpinimui šiluma. Centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų plėtra yra būtina ir neišvengiama, kad Lietuvoje būtų įgyvendintas strateginis valstybės tikslas, įvardintas Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane – šildymui naudoti tik atsinaujinančius išteklius nuo 2050 metų. Jau šiuo metu visame CŠT sektoriuje atsinaujinančių ir vietinių išteklių dalis sudaro daugiau, kaip 80 %, o daugelyje miestų šis rodiklis siekia arti 100 %. Šilumos ūkio įstatymas reikalauja, kad 2030 metais savivaldybės teritorijoje tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir atliekinės šilumos, dalis šilumos energijos balanse sudarytų ne mažiau kaip 90 procentų, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalis šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse sudarytų ne mažiau kaip 80 procentų, taip pat kad 2040 metais savivaldybės teritorijoje namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalis šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse sudarytų ne mažiau kaip 100 procentų. Pažymėtina, kad apie 80 % pastatų Lietuvos miestuose ir mieteliuose šildoma centralizuotai, o CŠT sistemose dėl pastatų renovacijos didėja pralaidumo rezervas, todėl galima aprūpinti „žalia“ šiluma daugiau vartotojų. Šilumos perdavimo vamzdynai suteikia galimybes šalia vietinio biokuro naudojimo surinkti liekamąją šilumą ir iš pramonės įmonių, iš duomenų centrų, iš vėsinimo sistemų ar kogeneracinių elektrinių ir visa tai panaudoti miestų šildymui ir karšto vandens ruošimui, taip sustiprinant energetinę valstybės nepriklausomybę ir saugumą geopolitinių suiručių metu. Visa tai liudija, kad šilumos perdavimo tinklai ir jų plėtra yra nacionalinis viešojo intereso objektas, kuris tiek realiai, tiek ir teisiškai atitinka keliamus reikalavimus. Šilumos tiekimas vartotojams yra viešoji paslauga, kuri teikiama, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.161 str. 1 p. samprata: viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). Įgyvendinant viešąjį interesą, Lietuvos teisinė sistema numato, kad šilumos tiekėjas, vykdantis veiklą teritorijoje, kuri apibrėžta jam Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotoje licencijoje, privalo prijungti vartotojus, netaikant atskiro prijungimo mokesčio ar individualių sutarčių. Akivaizdu, kad, viešojo intereso įgyvendinimui pagal viešąsias sutartis, būtina viešojo intereso statusą turinti šilumos perdavimo vamzdynų sistema. Atsižvelgus į tai, kas išdėstytas, prašome Seimo narių teikti šiame rašte įvardintą Įstatymo projekto papildymą, suteikiantį viešojo intereso statusą šilumos perdavimo tinklams. Esant poreikiui, pateiktume detalesnius argumentus ir paaiškinimus.	Nepritarti	Pagal SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytą reguliavimą, viešojo intereso samprata energetikos infrastruktūros atžvilgiu yra taikoma magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams. Šie tinklai yra valstybinės reikšmės objektai, tarpusavyje valstybės lygiu jungiantys dažiuosius vartojimo, gamybos, importo ir eksporto objektus. SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytas reguliavimas energetikos infrastruktūros atžvilgiu nėra taikomas savivaldybės lygio objektams tokiems kaip elektros energijos skirstomieji tinklai, skirstomieji dujotiekiai, šilumos tinklai. Šios inžinerinės infrastruktūros statyba, plėtra ir rekonstrukcija yra vykdomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti vertinamas žemės sklypų savininkų, patenkančių į šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonas, pagrįstų kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nuostolių atlyginimo klausimas, taip pat ir šių asmenų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo klausimas. Viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Vilniaus šilumos tinklai, 2024-06-04

Siekiant Šilumos ūkio įstatyme, Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane bei kt. strateginio planavimo dokumentuose nustatytų tikslų, manome, kad būtina peržiūrėti viešojo intereso nuostatas atitinkančių objektų ir infrastruktūros sąrašą. Apie tokį poreikį Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (toliau – LŠTA) ir AB Vilniaus šilumos tinklai yra informavę Energetikos ministeriją jau anksčiau. Kadangi iki šiol nepavyko rasti vienodai priimtino sutarimo, o Aplinkos ministerijai palaikant LŠTA siūlomą iniciatyvą, matome būtinybę minėtą klausimą spręsti politiniu lygmeniu – Seime - t. y. svarstyti jį Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitete, siūlant įtraukti į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 42, 43, 46, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 73, 74, 75, 79, 80, 92, 93, 94, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 124, 134, 139 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3761 papildymą. Šiuo raštu siūloma: Papildyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnį, reglamentuojantį energetikos infrastruktūrą, skirtą viešųjų paslaugų teikimui ir viešojo intereso tenkinimui, įtraukiant ir šilumos perdavimo tinklus. Siūlome Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 6 punktą išdėstyti taip:

3. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais: 6) branduolinės energetikos objektams, magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams, šilumos perdavimo tinklams, viešajai geležinkelių infrastruktūrai, valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams; savivaldybėms ir (ar) viešojo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančiai ar kitaip valdomai arba naudojamai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai ir požeminio vandens vandenvietėms; Įstatymo papildymas reikštų, kad jeigu į žemės sklypą patenka šilumos perdavimo tinklo ar jo priklausinių apsaugos zona, žemės sklypo savininko sutikimas jų įregistravimui nėra privalomas. Kompensacija už žemės naudojimo apribojimą būtų skaičiuojama LR Vyriausybės patvirtintos Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodikos tvarka ir sąlygomis. Pažymėtina, kad naujų šilumos perdavimo tinklų faktinis įrengimas privatiems savininkams priklausančioje žemės valdoje ir toliau nebus vykdomas be savininkų suderinto pritarimo. Centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) įmonės plėsdamos vamzdynų sistemas nuolat susiduria su kliūtimis, kurios kyla dėl privačių žemės savininkų nenoro bendradarbiauti, nustatant CŠT vamzdynų apsaugos zonų ribas. Viešojo intereso objekto statuso suteikimas CŠT infrastruktūrai labai paskatintų plėtrą, eliminuotų nepagrįstas kliūtis dėl privačių žemės savininkų nenorėjimo leisti nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas tais atvejais, kai nėra jokių objektyvių priežasčių to nedaryti ir t.t. Įtraukus šilumos perdavimo tinklus ir jų priklausinius į viešojo intereso objektų apibrėžti, būtų sudarytos lygios galimybės infrastruktūros plėtrai kaip elektros, dujų, geriamojo vandens ir kanalizacijos infrastruktūrai, sumažinta administracinė našta šilumos tiekėjams, būtų išvengta žemės savininkų piktnaudžiavimų, kai sutikimas specialiųjų sąlygų nustatymui neduodamas, nors tai neturi jokios įtakos tos žemės disponavimui arba reikalaujama perteklinės kompensacijos, kurios sąnaudos privalėtų atsidurti reguliuojamose šilumos kainose. Dekarbonizuojant Lietuvos miestų šildymą plečiant CŠT sistemas, mažėtų pastoviosios sąnaudos ir dėl to atpigtų šiluma galutiniams jos vartotojams. CŠT sistemos Lietuvoje laikomos efektyviomis (vadovaujantis Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB) ir tinka net A++ energinio efektyvumo pastatų aprūpinimui šiluma. Centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų plėtra yra būtina ir neišvengiama, kad Lietuvoje būtų įgyvendintas strateginis valstybės tikslas, įvardintas Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane – šildymui naudoti tik atsinaujinančius išteklius nuo 2050 metų. Jau šiuo metu visame CŠT sektoriuje atsinaujinančių ir vietinių išteklių dalis sudaro daugiau, kaip 80 %, o daugelyje miestų šis rodiklis siekia arti 100 %. Šilumos ūkio įstatymas reikalauja, kad 2030 metais savivaldybės teritorijoje tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir atliekinės šilumos, dalis šilumos energijos balanse sudarytų ne mažiau kaip 90 procentų, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalis šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse sudarytų ne mažiau kaip 80 procentų, taip pat kad 2040 metais savivaldybės teritorijoje namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalis šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse sudarytų ne mažiau kaip 100 procentų. Pažymėtina, kad apie 80 % pastatų Lietuvos miestuose ir mieteliuose šildoma centralizuotai, o CŠT sistemose dėl pastatų renovacijos didėja pralaidumo rezervas, todėl galima aprūpinti „žalia“ šiluma daugiau vartotojų. Šilumos perdavimo vamzdynai suteikia galimybes šalia vietinio biokuro naudojimo surinkti liekamąją šilumą ir iš pramonės įmonių, iš duomenų centrų, iš vėsinimo sistemų ar kogeneracinių elektrinių ir visa tai panaudoti miestų šildymui ir karšto vandens ruošimui, taip sustiprinant energetinę valstybės nepriklausomybę ir saugumą geopolitinių suiručių metu. Visa tai liudija, kad šilumos perdavimo tinklai ir jų plėtra yra nacionalinis viešojo intereso objektas, kuris tiek realiai, tiek ir teisiškai atitinka keliamus reikalavimus. Šilumos tiekimas vartotojams yra viešoji paslauga, kuri teikiama, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.161 str. 1 p. samprata: viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos). Įgyvendinant viešąjį interesą, Lietuvos teisinė sistema numato, kad šilumos tiekėjas, vykdantis veiklą teritorijoje, kuri apibrėžta jam Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotoje licencijoje, privalo prijungti vartotojus, netaikant atskiro prijungimo mokesčio ar individualių sutarčių. Akivaizdu, kad, viešojo intereso įgyvendinimui pagal viešąsias sutartis, būtina viešojo intereso statusą turinti šilumos perdavimo vamzdynų sistema. Atsižvelgus į tai, kas išdėstytas, prašome Seimo narių teikti šiame rašte įvardintą Įstatymo projekto papildymą, suteikiantį viešojo intereso statusą šilumos perdavimo tinklams. Esant poreikiui, pateiktume detalesnius argumentus ir paaiškinimus.

Nepritarti

Pagal SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytą reguliavimą, viešojo intereso samprata energetikos infrastruktūros atžvilgiu yra taikoma magistraliniams dujotiekiams ir naftotiekiams (produktotiekiams), elektros energijos perdavimo tinklams. Šie tinklai yra valstybinės reikšmės objektai, tarpusavyje valstybės lygiu jungiantys dažiuosius vartojimo, gamybos, importo ir eksporto objektus.

SŽNSĮ 7 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatytas reguliavimas energetikos infrastruktūros atžvilgiu nėra taikomas savivaldybės lygio objektams tokiems kaip elektros energijos skirstomieji tinklai, skirstomieji dujotiekiai, šilumos tinklai. Šios inžinerinės infrastruktūros statyba, plėtra ir rekonstrukcija yra vykdomi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti vertinamas žemės sklypų savininkų, patenkančių į šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonas, pagrįstų kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nuostolių atlyginimo klausimas, taip pat ir šių asmenų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo klausimas. Viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija, 2024-06-03	1			Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau ‒ Paveldo komisija), susipažinusi su pateiktu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektu (toliau ‒ Projektas), teikia šias pastabas: Projekte numatyta papildyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnį 4¹ dalimi, kuri išdėstoma taip: „4¹. Dvaro sodyba – dvaro (palivarko) teritorijos dalis, kurią sudaro istoriškai susiformavęs vientisas žemės plotas su visais jame esančiais įvairios paskirties statiniais ir želdiniais, vandens telkiniais, susisiekimo, inžineriniais ir technologiniais įrenginiais, mažaisiais kraštovaizdžio architektūros elementais, dailės kūriniais, taip pat visų minėtų statinių ir (ar) įrenginių liekanomis ir jų vietomis, sudarančiomis teritorinį, funkcinį ir architektūrinį vienetą.“ Lietuvoje dvarai, kaip ūkiniai vienetai nebeegzistuoja, jie išliko kaip praeities reliktai, kaip kultūros paveldo objektai, todėl teiginys apie dvaro teritorijos dalį nėra pakankamai teisingas. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja išlikusios dvarų sodybos su joms nustatyta teritorija, todėl pateikiant dvaro sodybos sąvoką, teisingiau būtų nurodyti, kad dvaro sodyba, tai „nustatyta teritorija, kurią sudaro“, o ne „dvaro (palivarko) teritorijos dalis, kurią sudaro“. Taip pat teiginys, kad dvaro sodyba istoriškai susiformavęs vientisas žemės plotas su visais jame esančiais įvairios paskirties statiniais sudaro teritorinį, funkcinį ir architektūrinį vienetą, neatitinka realios situacijos. Istorijos bėgyje, ypač sovietmečiu, buvusių dvarų sodybų teritorijos buvo užstatomos įvairios paskirties statiniais, kurie istoriškai bei funkciškai nėra susiję su išlikusių dvarų pastatais ar kitais statiniais ir kurie nesudaro teritorinio, funkcinio ir architektūrinio vieneto. Teisingiau būtų nurodyti, kad teritorinį, funkcinį ir architektūrinį vienetą sudaro tik tie pastatai bei kiti statiniai, kurie susiformavo iki 1940 metų, t. y. dvaro, kaip ūkinio vieneto egzistavimo laikotarpiu.	Spręsti pagrindiniame komitete
2.	Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija, 2024-06-03	20			Projekte numatyta papildyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 3 dalį 5 punktu, kuris išdėstomas taip: „5) dvarų sodybų teritorijas ir jose esančius žemės sklypus padalyti ir (ar) atidalyti į du ar daugiau žemės sklypų, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme ir Kelių įstatyme nustatytus atvejus.“ Pažymėtina, kad Žemės reformos įstatyme reglamentuojamas žemės pardavimas, nuoma, perdavimas neatlygintinai naudotis, žemės sklypų, reikalingų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, formavimas ir pan. Šis įstatymas dvarų sodybų teritorijose esančių sklypų skaidymo nereglamentuoja. Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 dalies 4 punkte numatytas draudimas privatizuoti žemę buvusių dvarų sodybų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Taigi, Projekte numatytas draudimas skaidyti žemės sklypus, esančius dvarų sodybų teritorijose, yra beprasmis. Pavyzdžiui, vienam savininkui priklausantį dvaro teritorijoje esantį pastatą, prie kurio suformuotas žemės sklypas, pardavus keliems savininkams, pagal Žemės reformos įstatymą naujieji savininkai turi teisę suformuotą žemės sklypą padalinti į kelias dalis atsižvelgiant į jiems nuosavybės teise priklausančio pastato plotą. Kelių įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, todėl Projekte nurodyti išlygą dėl žemės sklypų skaidymo į šį įstatymą nėra tikslinga. Teisės aktuose numatytos galimybės skaidyti žemės sklypus, esančius dvarų sodybų teritorijose, sudaro kliūtis išsaugoti išlikusių dvarų sodybų vientisumą. Dėl to, Paveldo komisijos nuomone, tikslinga būtų Projekte numatyti draudimą skaidyti žemės sklypus dvarų sodybų teritorijose be jokių išlygų.	Spręsti pagrindiniame komitete

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

1. iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3761 ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus kuriems Komisija pritarė.

6.2. Pasiūlymai: .

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, 2024-06-05	36				Argumentai: Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas potvynių grėsmę apibūdina kaip tam tikro pasikartojimo tikimybės potvynį, kai, remiantis hidrologiniais skaičiavimais, tokių pat charakteristikų potvynis gali pasikartoti vieną kartą per tam tikrą terminą. STR 2.05.19:2005 „Inžinerinė hidrologija. Pagrindiniai skaičiavimų reikalavimai“ 9.10 p. nurodyta, kad “hidrologiniai skaičiavimai – hidrologinių charakteristikų skaičiavimai, modeliavimas ar kiti jų būdingų reikšmių ir kitimo pobūdžio įvertinimo metodai ir būdai.” Tuo tarpu taikant minėto įstatymo nuostatas praktikoje iš esmės vadovaujamasi tik Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių sprendiniais ir tokiu būdu nėra numatyta jokių galimybių pagrįsti, kad didelės grėsmės potvynių teritorijoje panaudojus potvynių rizikos valdymo priemones (pvz. įrengus pylimą ar pakėlus tokios teritorijos žemės paviršiaus altitudę) ūkinės veiklos vykdymas didelės grėsmės potvynių teritorijoje galimas ir nepatikslinus minėtų žemėlapių duomenų. Siūloma įstatymo keitimo įstatymo formuluotė iš dalies išsprendžia šią situaciją ir sudaro galimybę vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą ir didelės grėsmės potvynių teritorijoje, tačiau tuo pačiu tokios galimybės taikymas yra ženkliai ribojamas numatant, kad tokia išimtis dėl tam tikros ūkinės veiklos vykdymo yra galima tik tuo atveju kai yra įgyvendinti savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų potvynių valdymo sprendiniai. Šiuo metu tik labai maža dalis savivaldybių yra pasirengusios kompleksinio planavimo dokumentus, skirtus potvynių valdymo sprendiniams detalizuoti, o tokių sprendinių įgyvendinimui nėra suplanuota jokio reikiamo finansavimo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad potvynių valdymo sprendiniai gali būti planuojami ir nerengiant kompleksinio planavimo dokumentų, o iš karto rengiant tokių sprendinių techninius projektus ir juos įgyvendinant be kita ko ir privačiomis suinteresuotų asmenų lėšomis kartu su leidžiamos ūkinės veiklos (pvz. statinių statybos) sprendiniais. Toks reglamentavimas ne tik užtikrintų operatyvesnį ir sklandesnį potvynių grėsmės valdymo priemonių įgyvendinimą, bet ir leistų tokiam įgyvendinimui pasitelkti privačias atskirų teritorijų plėtra suinteresuotų asmenų lėšas ir tokiu būdu nedidinant finansinės naštos savivaldybėms. Atsižvelgiant į tai, kad bet kokiu atveju (tiek rengiant kompleksinio planavimo dokumentus, tiek ir techninio projekto sprendinius) juos bus privalu suderinti su visomis suinteresuotomis ir atitinkamus procesus kontroliuojančiomis institucijomis (pvz. Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos ir pan.), siūlomas reglamentavimas užtikrins pakankamą šios srities kontrolę ir visų trečiųjų asmenų interesų apsaugą. Pasiūlymas dėl įstatymo projekto 36 str. keitimo: Pakeisti 104 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus: a) gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus su jų priklausiniais miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, kurios~~, įgyvendinus savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų potvynių valdymo sprendinius,~~ apsaugotos nuo potvynių ir tokių statinių statyba nedidina potvynių grėsmės šalia esančioms urbanizuotoms ir (ar) urbanizuojamoms teritorijoms; b) inžinerinius statinius, įrenginius ir mažuosius kraštovaizdžio architektūros elementus rekreacijai skirtose teritorijose prie teritorijų planavimo dokumentuose numatytų vandens turizmo trasų; c) sodybos statinius (išskyrus vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus) sodybose, melioracijos ir (ar) hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių ir nedidina potvynių grėsmės šalia esančioms urbanizuotoms ir (ar) urbanizuojamoms teritorijoms;“.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija,

2024-06-05

Argumentai:

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas potvynių grėsmę apibūdina kaip tam tikro pasikartojimo tikimybės potvynį, kai, remiantis hidrologiniais skaičiavimais, tokių pat charakteristikų potvynis gali pasikartoti vieną kartą per tam tikrą terminą. STR 2.05.19:2005 „Inžinerinė hidrologija. Pagrindiniai skaičiavimų reikalavimai“ 9.10 p. nurodyta, kad “hidrologiniai skaičiavimai – hidrologinių charakteristikų skaičiavimai, modeliavimas ar kiti jų būdingų reikšmių ir kitimo pobūdžio įvertinimo metodai ir būdai.” Tuo tarpu taikant minėto įstatymo nuostatas praktikoje iš esmės vadovaujamasi tik Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapių sprendiniais ir tokiu būdu nėra numatyta jokių galimybių pagrįsti, kad didelės grėsmės potvynių teritorijoje panaudojus potvynių rizikos valdymo priemones (pvz. įrengus pylimą ar pakėlus tokios teritorijos žemės paviršiaus altitudę) ūkinės veiklos vykdymas didelės grėsmės potvynių teritorijoje galimas ir nepatikslinus minėtų žemėlapių duomenų.

Siūloma įstatymo keitimo įstatymo formuluotė iš dalies išsprendžia šią situaciją ir sudaro galimybę vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą ir didelės grėsmės potvynių teritorijoje, tačiau tuo pačiu tokios galimybės taikymas yra ženkliai ribojamas numatant, kad tokia išimtis dėl tam tikros ūkinės veiklos vykdymo yra galima tik tuo atveju kai yra įgyvendinti savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų potvynių valdymo sprendiniai.

Šiuo metu tik labai maža dalis savivaldybių yra pasirengusios kompleksinio planavimo dokumentus, skirtus potvynių valdymo sprendiniams detalizuoti, o tokių sprendinių įgyvendinimui nėra suplanuota jokio reikiamo finansavimo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad potvynių valdymo sprendiniai gali būti planuojami ir nerengiant kompleksinio planavimo dokumentų, o iš karto rengiant tokių sprendinių techninius projektus ir juos įgyvendinant be kita ko ir privačiomis suinteresuotų asmenų lėšomis kartu su leidžiamos ūkinės veiklos (pvz. statinių statybos) sprendiniais. Toks reglamentavimas ne tik užtikrintų operatyvesnį ir sklandesnį potvynių grėsmės valdymo priemonių įgyvendinimą, bet ir leistų tokiam įgyvendinimui pasitelkti privačias atskirų teritorijų plėtra suinteresuotų asmenų lėšas ir tokiu būdu nedidinant finansinės naštos savivaldybėms.

Atsižvelgiant į tai, kad bet kokiu atveju (tiek rengiant kompleksinio planavimo dokumentus, tiek ir techninio projekto sprendinius) juos bus privalu suderinti su visomis suinteresuotomis ir atitinkamus procesus kontroliuojančiomis institucijomis (pvz. Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos ir pan.), siūlomas reglamentavimas užtikrins pakankamą šios srities kontrolę ir visų trečiųjų asmenų interesų apsaugą.

Pasiūlymas dėl įstatymo projekto 36 str. keitimo:

Pakeisti 104 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus:

a) gyvenamuosius ir visuomeninės paskirties pastatus su jų priklausiniais miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, kurios~~, įgyvendinus savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų potvynių valdymo sprendinius,~~ apsaugotos nuo potvynių ir tokių statinių statyba nedidina potvynių grėsmės šalia esančioms urbanizuotoms ir (ar) urbanizuojamoms teritorijoms;

b) inžinerinius statinius, įrenginius ir mažuosius kraštovaizdžio architektūros elementus rekreacijai skirtose teritorijose prie teritorijų planavimo dokumentuose numatytų vandens turizmo trasų;

c) sodybos statinius (išskyrus vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatus) sodybose, melioracijos ir (ar) hidrotechninius statinius, inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, aplinkos tyrimų ir stebėjimų įrenginius, kai jie apsaugoti nuo potvynių ir nedidina potvynių grėsmės šalia esančioms urbanizuotoms ir (ar) urbanizuojamoms teritorijoms;“.

Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius.

Komisijos pirmininkas (Parašas) Justinas Urbanavičius

(Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos patarėja aptarnaujanti Seimo komisijas, Rūta Bėčiūtė)