LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 stRAIPSNIŲ IR II DALIES II SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-1758 GR

2022-07-13 Nr. 102-P-32

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėją Dalią Komparskienę pavaduojanti Martyna Civilkienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, padėjėja Meilė Čeputienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento Teisės grupės vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Austėja Petkūnienė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėja Elena Masnevaitė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Mėta Matuzevičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai: pirmininkė Jolanta Petkevičienė, pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Maksimas Reznikovas, Vyriausiosios rinkimų komisijos narė Inga Milašiūtė, Lietuvos radijo ir televizijos atstovas Armen Airapetian.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-07-12				Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. liepos 8 d. dekreto Nr. 1K-1051 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1154 ir su juo susijusių įstatymų grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ 2 straipsnyje nėra pateikta siūlymų dėl Seimui grąžinto pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 straipsnių ir II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1156, pastabų neteikiame.	Atsižvelgti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-07-12

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. liepos 8 d. dekreto Nr. 1K-1051 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimtų Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1154 ir su juo susijusių įstatymų grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ 2 straipsnyje nėra pateikta siūlymų dėl Seimui grąžinto pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 straipsnių ir II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1156, pastabų neteikiame.

Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Prezidentas (2022-07-08, dekretas Nr. 1K-1051)				Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi: 1 straipsnis. G r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą Nr. XIV-1154 (toliau – Konstitucinis įstatymas) ir su juo susijusius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 85¹straipsniu įstatymą Nr. XIV-1155, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 straipsnių ir II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1156, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo, 175¹ ir 295 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1157, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1158, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 29, 73 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1159, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1160, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1161, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 7, 9¹ ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1162 dėl šių motyvų: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 23 d. išvadoje pažymėta, kad vienas iš esminių demokratinės valstybės požymių yra demokratiški atstovaujamųjų valdžios institucijų rinkimai. 2) Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimai); konstitucinis teisinės valstybės principas yra susijęs inter alia su tokiais konstituciniais principais, kaip antai Tautos suvereniteto ir demokratijos, kurie sudaro tiesioginės demokratijos formų – nacionalinių rinkimų ir referendumo – pagrindą (2019 m. vasario 15 d. nutarimas); demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai taip pat kildinami iš konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų imperatyvų ir aiškintini atsižvelgiant į juos; konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai; šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai (inter alia 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. spalio 26 d. išvada). 3) Konstitucinis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją negalima įtvirtinti išimtinės politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisės dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas; įstatymų leidėjas, pasirinkęs vien proporcinę rinkimų sistemą, turi įstatyme įtvirtinti ne tik politinių partijų teisę dalyvauti rinkimuose, bet ir nustatyti tai, kokie dar kiti kolektyviniai subjektai gali dalyvauti ir turi teisę kelti kandidatus rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas pateikdami savo kandidatų sąrašus. 4) Pabrėždamas politinių organizacijų reikšmę formuojant politines atstovaujamąsias institucijas, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas, pasirinkęs vien proporcinę rinkimų sistemą, nustatytų tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų įtvirtinta išimtinė politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisė dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas, tai reikštų ir tai, kad piliečių, nesančių politinių partijų nariais ir nesusaistytų jokiais ryšiais su jokia politine partija, galimybės įgyvendinti iš Konstitucijos kylančią pasyviąją rinkimų teisę būtų neproporcingai pasunkintos, palyginti su asmenų, esančių politinių partijų nariais ar susisaisčiusių su kuria nors politine partija kitokiais, ne formalios narystės, ryšiais, galimybėmis. Tokiu teisiniu reguliavimu iš dalyvavimo rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas, inter alia kandidatų rinkimuose į šias institucijas iškėlimo sudarant kandidatų sąrašus, būtų nepagrįstai pašalinami kiti kolektyviniai subjektai, t. y. politinės organizacijos. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos pažeisti iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančius teisingumo, proporcingumo imperatyvus, nepaisyti iš Konstitucijos kylančių rinkimų teisės principų. 5) Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ypatingą konstitucinių įstatymų vietą teisės aktų sistemoje lemia pati Konstitucija (2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis įstatymas negali būti keičiamas ar panaikinamas paprastuoju įstatymu – pagal Konstituciją jis gali būti keičiamas tik konstituciniu įstatymu (2001 m. balandžio 2 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstituciniai įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai, o įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams; taigi pagal Konstituciją konstituciniai įstatymai turi žemesnę galią nei Konstitucija, tačiau aukštesnę galią nei įstatymai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas). 6) Seimo priimtu Konstituciniu įstatymu patvirtintame Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse kodifikuojami visų rūšių rinkimus reglamentuojantys įstatymai. Konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jis įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. Taigi 2023 m. pavasarį numatomi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų (toliau – merai) rinkimai turės vykti pagal Rinkimų kodekso nuostatas. 7) Pažymėtina, kad pagal Rinkimų kodekso 65 straipsnio 7 dalį rinkimų politinės kampanijos dalyviu, be kita ko, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose gali būti registruojamas politinis komitetas, įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos. Rinkimų kodekso 68 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tik šio kodekso nustatyta tvarka įregistruotas politinės kampanijos dalyvis turi teisę būti kandidatu arba kelti kandidatą ar kandidatų sąrašą. Pagal Rinkimų kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalis kandidatus į savivaldybės tarybos narius, merus gali kelti politiniai komitetai, įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos. 8) Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra numatyta tokios teisinės formos juridinių asmenų kaip politiniai komitetai, todėl šiuo metu jie negali būti steigiami ir įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Tokios teisinės formos juridinių asmenų steigimas ir veikla yra reglamentuojami Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimtame ir Respublikos Prezidentui perduotame pasirašyti Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatyme, kurio įsigaliojimas numatytas 2022 m. rugsėjo 1 d. Vadinasi, politiniai komitetai pagal šiame įstatyme įtvirtintą procedūrą, kurios trukmė gali viršyti 30 dienų, galės būti steigiami tik įsigaliojus Politinių organizacijų įstatymui, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., kai politinės partijos gali būti steigiamos ir šiuo metu pagal galiojantį Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą. 9) Nors Politinių organizacijų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki šių rinkimų dienos įregistruotos politinės organizacijos, ši nuostata prieštarauja minėtoms Rinkimų kodekso 65 straipsnio 7 daliai, 72 straipsnio 1, 2 dalims. 10) Atsižvelgiant į tai, kad Rinkimų kodeksas pagal savo formą yra konstitucinis įstatymas, taigi ir turintis aukštesnę galią nei įstatymai, Politinių organizacijų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negalės konkuruoti su Rinkimų kodekse įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir būti taikomas. Vadinasi, 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose galėtų dalyvauti politiniai komitetai, įregistruoti Politinių organizacijų įstatymo, kurio įsigaliojimas numatytas 2022 m. rugsėjo 1 d., nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos. Politinių organizacijų įstatyme nustatyta, kad politinio komiteto steigėjai turi sušaukti steigiamąjį suvažiavimą, priimti politinio komiteto įstatus, programą, išrinkti valdymo organus, įregistruoti politinį komitetą Juridinių asmenų registre prieš tai gavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtinimą. Taigi politinių komitetų steigėjai, siekiantys dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, privalės atlikti steigimo procedūras, kurios gali užtrukti, todėl jie objektyviai gali nespėti įgyvendinti visų administracinių reikalavimų iki Rinkimų kodekso 65 straipsnio 7 dalyje, 72 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto 180 dienų termino. Toks teisinis reguliavimas lemia tai, kad politinių komitetų teisės dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įgyvendinimas yra itin apsunkinamas arba ši teisė iš esmės yra paneigiama. Tai suponuoja konstituciškai nepateisinamą išimtinės politinių partijų teisės dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įtvirtinimą. 11) Siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ir taip nesudaryti prielaidų pažeisti iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių teisingumo, proporcingumo imperatyvų ir paisyti iš Konstitucijos kylančių rinkimų teisės principų, turi būti keičiamas Konstitucinis įstatymas jame įtvirtinant išimtį, kad 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki šių rinkimų dienos įregistruoti politiniai komitetai. 2 straipsnis. S i ū l a u pakeisti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą Nr. XIV-1154: 1) papildyti šio konstitucinio įstatymo 2 straipsnį nauja 2 dalimi: „Šio kodekso 65 straipsnio 7 dalis, 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos netaikomi organizuojant 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimus. 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų politinės kampanijos dalyviu gali būti registruojamas politinis komitetas, įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki šių rinkimų dienos. 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimuose asmuo kandidatu į merus vienmandatėje rinkimų apygardoje, kandidatai į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali būti iškelti politinio komiteto, įregistruoto įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki šių rinkimų dienos.“; 2) šio konstitucinio įstatymo 2 straipsnio buvusią 2 dalį laikyti 3 dalimi. <...>“	Pritarti	Konkrečių pastabų ir pasiūlymų šiam įstatymo projektui nėra pateikta. Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete teikiamos pataisos ir papildymai pagrindiniam paketo projektui – Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-1279 GR.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Prezidentas

(2022-07-08, dekretas Nr. 1K-1051)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi:

1 straipsnis.

G r ą ž i n u Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą Nr. XIV-1154 (toliau – Konstitucinis įstatymas) ir su juo susijusius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 85¹straipsniu įstatymą Nr. XIV-1155, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20, 23, 36, 51, 77, 120, 121, 122 straipsnių ir II dalies II skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1156, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVI skyriaus pavadinimo, 175¹ ir 295 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1157, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1158, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 29, 73 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1159, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1160, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1161, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 5, 7, 9¹ ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1162 dėl šių motyvų:

1) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 23 d. išvadoje pažymėta, kad vienas iš esminių demokratinės valstybės požymių yra demokratiški atstovaujamųjų valdžios institucijų rinkimai.

2) Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija; konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimai); konstitucinis teisinės valstybės principas yra susijęs inter alia su tokiais konstituciniais principais, kaip antai Tautos suvereniteto ir demokratijos, kurie sudaro tiesioginės demokratijos formų – nacionalinių rinkimų ir referendumo – pagrindą (2019 m. vasario 15 d. nutarimas); demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai taip pat kildinami iš konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų imperatyvų ir aiškintini atsižvelgiant į juos; konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai; šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai (inter alia 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. spalio 26 d. išvada).

3) Konstitucinis Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją negalima įtvirtinti išimtinės politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisės dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas; įstatymų leidėjas, pasirinkęs vien proporcinę rinkimų sistemą, turi įstatyme įtvirtinti ne tik politinių partijų teisę dalyvauti rinkimuose, bet ir nustatyti tai, kokie dar kiti kolektyviniai subjektai gali dalyvauti ir turi teisę kelti kandidatus rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas pateikdami savo kandidatų sąrašus.

4) Pabrėždamas politinių organizacijų reikšmę formuojant politines atstovaujamąsias institucijas, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas, pasirinkęs vien proporcinę rinkimų sistemą, nustatytų tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų įtvirtinta išimtinė politinių partijų (jų narių ar jų remiamų kandidatų) teisė dalyvauti formuojant politines atstovaujamąsias institucijas, tai reikštų ir tai, kad piliečių, nesančių politinių partijų nariais ir nesusaistytų jokiais ryšiais su jokia politine partija, galimybės įgyvendinti iš Konstitucijos kylančią pasyviąją rinkimų teisę būtų neproporcingai pasunkintos, palyginti su asmenų, esančių politinių partijų nariais ar susisaisčiusių su kuria nors politine partija kitokiais, ne formalios narystės, ryšiais, galimybėmis. Tokiu teisiniu reguliavimu iš dalyvavimo rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas, inter alia kandidatų rinkimuose į šias institucijas iškėlimo sudarant kandidatų sąrašus, būtų nepagrįstai pašalinami kiti kolektyviniai subjektai, t. y. politinės organizacijos. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos pažeisti iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančius teisingumo, proporcingumo imperatyvus, nepaisyti iš Konstitucijos kylančių rinkimų teisės principų.

5) Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ypatingą konstitucinių įstatymų vietą teisės aktų sistemoje lemia pati Konstitucija (2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis įstatymas negali būti keičiamas ar panaikinamas paprastuoju įstatymu – pagal Konstituciją jis gali būti keičiamas tik konstituciniu įstatymu (2001 m. balandžio 2 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstituciniai įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai, o įstatymai turi neprieštarauti Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams; taigi pagal Konstituciją konstituciniai įstatymai turi žemesnę galią nei Konstitucija, tačiau aukštesnę galią nei įstatymai (2020 m. liepos 30 d. nutarimas).

6) Seimo priimtu Konstituciniu įstatymu patvirtintame Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse kodifikuojami visų rūšių rinkimus reglamentuojantys įstatymai. Konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jis įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d. Taigi 2023 m. pavasarį numatomi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų (toliau – merai) rinkimai turės vykti pagal Rinkimų kodekso nuostatas.

7) Pažymėtina, kad pagal Rinkimų kodekso 65 straipsnio 7 dalį rinkimų politinės kampanijos dalyviu, be kita ko, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose gali būti registruojamas politinis komitetas, įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos. Rinkimų kodekso 68 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tik šio kodekso nustatyta tvarka įregistruotas politinės kampanijos dalyvis turi teisę būti kandidatu arba kelti kandidatą ar kandidatų sąrašą. Pagal Rinkimų kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalis kandidatus į savivaldybės tarybos narius, merus gali kelti politiniai komitetai, įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos.

8) Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra numatyta tokios teisinės formos juridinių asmenų kaip politiniai komitetai, todėl šiuo metu jie negali būti steigiami ir įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Tokios teisinės formos juridinių asmenų steigimas ir veikla yra reglamentuojami Seimo 2022 m. birželio 30 d. priimtame ir Respublikos Prezidentui perduotame pasirašyti Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatyme, kurio įsigaliojimas numatytas 2022 m. rugsėjo 1 d. Vadinasi, politiniai komitetai pagal šiame įstatyme įtvirtintą procedūrą, kurios trukmė gali viršyti 30 dienų, galės būti steigiami tik įsigaliojus Politinių organizacijų įstatymui, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., kai politinės partijos gali būti steigiamos ir šiuo metu pagal galiojantį Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą.

9) Nors Politinių organizacijų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki šių rinkimų dienos įregistruotos politinės organizacijos, ši nuostata prieštarauja minėtoms Rinkimų kodekso 65 straipsnio 7 daliai, 72 straipsnio 1, 2 dalims.

10) Atsižvelgiant į tai, kad Rinkimų kodeksas pagal savo formą yra konstitucinis įstatymas, taigi ir turintis aukštesnę galią nei įstatymai, Politinių organizacijų įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negalės konkuruoti su Rinkimų kodekse įtvirtintu teisiniu reguliavimu ir būti taikomas. Vadinasi, 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose galėtų dalyvauti politiniai komitetai, įregistruoti Politinių organizacijų įstatymo, kurio įsigaliojimas numatytas 2022 m. rugsėjo 1 d., nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos. Politinių organizacijų įstatyme nustatyta, kad politinio komiteto steigėjai turi sušaukti steigiamąjį suvažiavimą, priimti politinio komiteto įstatus, programą, išrinkti valdymo organus, įregistruoti politinį komitetą Juridinių asmenų registre prieš tai gavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtinimą. Taigi politinių komitetų steigėjai, siekiantys dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, privalės atlikti steigimo procedūras, kurios gali užtrukti, todėl jie objektyviai gali nespėti įgyvendinti visų administracinių reikalavimų iki Rinkimų kodekso 65 straipsnio 7 dalyje, 72 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto 180 dienų termino. Toks teisinis reguliavimas lemia tai, kad politinių komitetų teisės dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įgyvendinimas yra itin apsunkinamas arba ši teisė iš esmės yra paneigiama. Tai suponuoja konstituciškai nepateisinamą išimtinės politinių partijų teisės dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įtvirtinimą.

11) Siekiant užtikrinti politinių komitetų teisę dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ir taip nesudaryti prielaidų pažeisti iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančių teisingumo, proporcingumo imperatyvų ir paisyti iš Konstitucijos kylančių rinkimų teisės principų, turi būti keičiamas Konstitucinis įstatymas jame įtvirtinant išimtį, kad 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki šių rinkimų dienos įregistruoti politiniai komitetai.

2 straipsnis.

S i ū l a u pakeisti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą Nr. XIV-1154:

1) papildyti šio konstitucinio įstatymo 2 straipsnį nauja 2 dalimi:

„Šio kodekso 65 straipsnio 7 dalis, 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos netaikomi organizuojant 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimus. 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų politinės kampanijos dalyviu gali būti registruojamas politinis komitetas, įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki šių rinkimų dienos. 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimuose asmuo kandidatu į merus vienmandatėje rinkimų apygardoje, kandidatai į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali būti iškelti politinio komiteto, įregistruoto įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki šių rinkimų dienos.“;

2) šio konstitucinio įstatymo 2 straipsnio buvusią 2 dalį laikyti 3 dalimi.

<...>“

Pritarti

Konkrečių pastabų ir pasiūlymų šiam įstatymo projektui nėra pateikta.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete teikiamos pataisos ir papildymai pagrindiniam paketo projektui – Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-1279 GR.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti Seimui priimti visą įstatymą be pakeitimų.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė