2017-10-26

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336

2, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1219

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

5

1

5

Argumentai:

 

Lietuvoje nedarbo rodikliai vis dar gana aukšti. Jaunimo nedarbas – viena iš sričių, kuriai visos ES institucijos teikia didžiulę svarbą. Dauguma ES valstybėse narėse gyvenančių jaunuolių – ambicingi, išsilavinę, tačiau yra priversti gyventi su tėvais ir nesugeba surasti atlyginimo lūkesčius atitinkančio darbo. Lietuvoje šių metų vasarį jaunimo nedarbas siekė 15,7 proc., tačiau mūsų šalyje po truputį auga individualią veiklą, įsigijus verslo liudijimą, pradėjusių jaunuolių skaičius. 2016 m. individualia veikla užsiėmė 13 tūkst. 16–29 m. jaunimo (2015 m. – 10 tūkst.), todėl būtina skatinti tokią veiklą pradėti ir daugiau asmenų (ne tik jaunuomenės atstovų).

Lengvatinės sąlygos verslo pradžiai neturėtų apsiriboti tik vienerių metų mokesčių sumažinimu, todėl, kad net per pirmus trejus metus bet kokia pradedama veikla dar ne visada duoda aiškių rezultatų, dar tik pradedamos perprasti verslo subtilybės. Mokesčių naštos sumažinimas vos metams nebūtų pakankama paskata imtis verslo pradžios ir ne vienerius metus tęsti šią veiklą.


Pasiūlymas:

„5. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Socialinio draudimo įmokos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos už šioje dalyje išvardintus asmenis sumokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Pirmosios veiklos pradžia laikoma po 2018 m. sausio 1 d. asmeniui pirmą kartą tapus savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis. Antrus veiklos metus išvardinti asmenys turėtų mokėti 25 proc. socialinės draudimo įmokos nuo Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, trečius metus – 50 proc. socialinės draudimo įmokos, o asmenų nesumokėta mokesčių dalis būtų sumokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

Šioje dalyje nustatytos įmokų lengvatos būtų taikomos tik tuo atveju, jeigu per 3 vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.“

 

Teikia

Seimo narys                                                                                                     Jonas Jarutis