Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 18, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 236
STENOGRAMA
2022 m. gruodžio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Sveiki, gerbiami kolegos. Pradedame popietinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės, jeigu yra toks pageidavimas. Matau, opozicija tikrai pageidauja. Nežinau, kiek valdantieji pageidauja, bet registruojamės. Pažiūrėsime, kiek mūsų yra.
Užsiregistravo 50 Seimo narių – gražus, apvalus skaičius. Pradedame darbą.
Seimo opozicinių frakcijų darbotvarkė
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2333 (pateikimas)
Taigi darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2333. Gerbiamą R. Tamašunienę kviečiu į tribūną. Prašom pateikti.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mielieji kolegos, visų opozicinių frakcijų Seimo nariai siūlo sudaryti specialiąją nepaprastosios padėties kontrolės komisiją atsižvelgdami pirmiausia į tai, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje tęsis metus, daugiau kaip metus, iki kovo 16 dienos. Todėl manome, kad tiek valdančiajai daugumai, tiek Seimui iš tiesų svarbu atsakyti į tuos klausimus ir informuoti visuomenę, mūsų piliečius ir patiems būti užtikrintiems, kodėl mums nepaprastosios padėties režimo reikia šiuo metu. Dėl to opozicinių frakcijų Seimo nariai siūlo vykdant nepaprastosios padėties parlamentinę kontrolę susipažinti su informacija, susijusia su komisijai pavestu parlamentinės kontrolės klausimu, gauti visų valstybės valdžios ir valdymo institucijų, įstaigų ir organizacijų dokumentus, duomenis ar žinias, net jei tai yra valstybės ar tarnybinė paslaptis. Taip pat gauti pirminius ir kitus dokumentus, kuriuose šie duomenys ar žinios būtų užfiksuoti.
Be abejo, tai susiję su resursais, valstybės resursais, resursų panaudojimu esant nepaprastajai padėčiai. Mes norime gauti atsakymus į tai, ar tikrai nėra kitų būdų ir ar tikrai vidaus reikalų ministrės išvardintos priemonės negali būti vykdomos nepaskelbus nepaprastosios padėties, nes užtikrinti sienų saugumą, užtikrinti nacionalinį saugumą, nesant tokios realios grėsmės, mes tikrai galime kitais būdais. Juo labiau pasigendame ir įstatymų projektų, kitų teisės aktų, kurie galėtų reglamentuoti tiek, sakykime, karių pasitelkimą, tiek asmenų prie sienos patikrinimo režimo padidinimą, tiek visų kitų priemonių, kurios šiuo metu mažintų grėsmes mūsų nacionaliniam saugumui.
Nepaprastosios padėties režimas ir nepaprastosios padėties paskelbimas nėra toks, sakykime, įprastas dalykas. Tai pažymi ir Europos Komisija. Taip pat tai yra toks indikatorius, kuris rodo Vyriausybės nesugebėjimą valdyti krizes.
Antras dalykas ir ką noriu pabrėžti, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas, komentuodamas nepaprastosios padėties pratęsimą eilinį kartą, taip pat pabrėžė, kad nepaprastoji padėtis įvedama kilus grėsmei visuomenės rimčiai ir konstitucinei santvarkai. Ar tokių požymių mes šiuo metu matome? Tikrai nemanyčiau, kad mes galėtume atsakyti teigiamai į tą klausimą. Taip pat norėčiau jį dar pacituoti. Sako: „Jei tik dėl to, kad institucijos galėtų patogiau veikti ir naudoti lėšas ar viešieji pirkimai vyktų supaprastinta tvarka, tai sėkmingai galėtų būti daroma ir be nepaprastosios padėties.“ D. Žalimas sako, kad dabar nėra poreikio varžyti žmogaus teises labiau, nei įprasta kasdienybėje. Seimo kontrolieriaus nuomone, jeigu jau yra nepaprastoji padėtis, reikalinga kontrolė, dėl to turėtų veikti kontrolės mechanizmas. Tai tą mechanizmą mes šiuo metu ir siūlome. Jis taip pat užtikrins ir įvertins, ar nėra pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės.
Labai kviesčiau palaikyti tiek daugumos atstovus, be abejo, visų opozicinių frakcijų narius Kontrolės komisijos sudarymą. Ji stebėtų situaciją ir atsakytų į visus visuomenei rūpimus klausimus, kiek ta informacija nesudaro valstybės paslapties.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Tačiau jūsų dar nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmas klausia gerbiamas T. Tomilinas, bet jo nematyti salėje. Tada gerbiama A. Širinskienė. Keista, bet ir jos nėra. Tada gerbiamas R. Žemaitaitis. Tikrai yra. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, iš tiesų manau, kad laiku ir būtinas tokios komisijos sudarymas, tačiau man vienas klausimas kyla. Kaip jūs įsivaizduojate, kiek per nepaprastosios padėties laikotarpį ministerijoje esantys žmonės ir apie ministerijos esančius žmones aplipusios įstaigos, įmonės, organizacijos privačios galėjo galimai išplauti pinigų ir pasisavinti neteisėtai, pavyzdžiui, kaip „Epso-G“ statydama tvorą, galimai pirkdama brangesnę tvorą, negu galima prekybos centre gyvai nusipirkti, samdomi subrangovai, kai vykdomi statybos darbai, žemės darbai, kasinėjimai ir panašiai, ir panašiai. Kiek, jūsų manymu, galėjo per tą laikotarpį valdančioji dauguma nuplauti pinigų?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Vien dėl to, gerbiamas kolega, kad jums kyla toks klausimas, o jis kyla ne jums vienam, ir yra šios komisijos tikslas, didelė prasmė ją sudaryti ir tuos klausimus išsiaiškinti. Šiuo metu mes, sutikime, jau kelinti metai dirbame valstybės lygmens ekstremaliosiomis sąlygomis, o dabar ir esant nepaprastajai padėčiai. Tikrai kyla klausimų, ar nepiktnaudžiaujama tais režimais, ką iš tikrųjų mes paskelbsime, kai rimtai grėsmė ateis, ar galbūt tai nesusiję ir su resursų naudojimu, ką aš ir minėjau, ir finansinių resursų naudojimu. Tai į tuos klausimus tikrai būtų galima atsakyti. Tos komisijos visi nariai, be abejo, disponuotų leidimu naudotis slapta medžiaga, išsiaiškintų visus rūpimus klausimus. Nenoriu megzti sąmokslo teorijų iš anksto, bet kai niekas nekontroliuoja, tai tų klausimų atsiranda savaime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas G. Surplys nori užduoti klausimą jums. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Pauliau. Gerbiama Rita, toks galbūt kas būtų, jeigu būtų klausimas, bet žvelgiant į valdančiosios daugumos pusę ir matant du Seimo narius, kurie vieninteliai domisi šiuo klausimu, balsavimas, ko gero, yra numatomas, jo rezultatas. Ko Lietuvos gyventojai ir mes, Seimo nariai kaip jų atstovai, negalėtume sužinoti, jeigu Seimas balsuodamas nepritartų tokios komisijos sudarymui? Kitaip tariant, kokius įgaliojimus komisija gautų tikrai svarbiu klausimu ir tikrai nepaprastosios padėties tikrąja to žodžio prasme situacijoje, ko neleistų padaryti, tarkime, tyrimai komitetuose, komisijose komitetų, nes turbūt tokius argumentus mes girdėsime, kodėl balsuojant nereikia palaikyti šios iniciatyvos.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Taip, kadangi yra nepaprastoji padėtis ir tai susiję su nacionaliniu saugumu, su mūsų valstybės saugumu, iš tikrųjų galbūt dalis informacijos reikalauja uždaro posėdžio arba reikalauja leidimo iš Seimo narių dirbti su slapta informacija. Bet netgi dėl tokio klausimo, kurį prieš tai kėlė Seimo narys, kaip vyko pirkimai, kaip vyko statybos tvoros, fizinio barjero mūsų pasienyje, be abejo, tokia komisija galėtų gauti visus dokumentus, duomenis ir žinias iš institucijų, organizacijų, pasikviesti, pasiklausti, pasitikslinti ir, be abejo, suformuoti žinutę visuomenei, tos informacijos tiek, kiek visuomenė turėtų žinoti. Bet neliktų klaustukų, neliktų įtarimų, neliktų galbūt kartais ir sąmokslo teorijų, kurios palieka labai daug erdvės mums dabar fantazuoti, nes iš tiesų tęsiama ir tęsiama nepaprastoji padėtis, tęsiama ir tęsiama ekstremalioji padėtis. Pagrindinis argumentas mokėti viršvalandžius, tarkim, pasieniečiams, kad vis dar yra migrantų antplūdžio pavojus. Bet krizės – tai ir pamokos. Turėtume mokėti suvaldyti, turėtume tuomet planuodami biudžetą skirti daugiau lėšų mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, numatyti tuos viršvalandžius, numatyti galbūt ir daugiau etatų, jeigu reikia, ir valdyti tai taikos metu, nes tas saugumas ir tas labai svarbus aspektas mūsų valstybėje taip pat nedingsta. Mes metų metus laikysime dabar nepaprastąją padėtį vien dėl to, kad nemokame parašyti teisės aktų? Kontrolės komisija irgi turbūt nurodytų tas vietas, kurios neatitinka teisės aktų, arba taip pat matytume, kad yra žmogaus teisių ribojimų galbūt esant tai padėčiai. Mes dabar apie viską kalbame – galbūt, nes tos tikrosios informacijos iš tikrųjų turime tik labai paviršutiniškai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, įvertinus Teisės departamento išvadą, ką jie parašę, turbūt reikia suprasti ir pripažinti, kad ta komisija nėra koks nors politinis įrankis kaip nors reguliuoti, įpareigoti, ką ir sako Teisės departamentas, ir jų sprendimai nėra privalomi. Turbūt pagrindinis klausimas jums: kokius tikslus, be tų, kuriuos jau kai kuriuos įvardinote, bet to turbūt pagrindinio dėl finansinių klausimų, kas nėra vieša – viešieji pirkimai ir turbūt finansinis aspektas, kokius dar turbūt keliamus tikslus galėtų pasiekti tos komisijos buvimas, kad visuomenėje tie sprendimai galėtų būti, na, neatrodytų kaip nors uždengti kokiu nors šešėliu ar širma? Galbūt trumpai galite įvardinti? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Pirmiausia, man atrodo, Kontrolės komisija ir atsakytų, ar išvis reikia tęsti nepaprastosios padėties režimą, nes komisija įvertintų ir aplinkybes, ir veiksmus, ir visą, sakykime, veikimą Vyriausybės in corpore atskirų institucijų, būtent esant tokiai nepaprastajai padėčiai.
Antras svarbus momentas. Mes tik praeitą savaitę svarstėme naują Civilinės saugos įstatymą ir buvo didelis ginčas, kad esant valstybės lygmens ekstremaliajai situacijai ilgiau nei pusę metų, turėtų grįžti sprendimai į Seimą. Jau Seimas, politikai nuspręstų, ar tęsti, ar netęsti ekstremaliąją situaciją. Turėtų įvertinti. Mes dabar kalbame apie dar aukštesnio lygmens situaciją – nepaprastąją padėtį. Be abejo, Seimo vaidmuo, mano vertinimu, šiuo atveju, nes mes kalbame apie grėsmę visuomenės rimčiai ir konstitucinei santvarkai, nes tokie yra nepaprastosios padėties pagrindai, tai Seimas – Tautos atstovybė – ir turėtų gauti visus reikalingus duomenis ir spręsti, ar ta visuomenės rimčiai ir konstitucinei santvarkai grėsmė yra reali ir ar valdantieji, piktnaudžiaudami savo pozicija, jos nevertina pertekliniai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai. Yra tik už, bet gerbiamo T. Tomilino lyg ir nėra. Tada gerbiama A. Širinskienė – motyvai už. Prašom suteikti galimybę kolegei pasisakyti. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Išties aš siūlyčiau pritarti pasiūlymui didelės Seimo narių grupės. Manau, visi suprantame, kad nepaprastoji padėtis tikrai gana ilgą laiką užtruko ir sulaukė jau ir konstitucinės teisės ekspertų, tarp jų ir buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo, kritikos. Sakoma, kad pradeda jau išnykti priežastys, dėl ko ta nepaprastoji padėtis buvo paskelbta. Išties manyčiau, kad Kontrolės komisijos buvimas suteiktų tam tikro aiškumo ir dėl pačių padėties paskelbimo priežasčių ir, be abejo, suteiktų aiškumo dėl to, kas labiausiai rūpi Seimo nariams ir visuomenei, tai yra kaip yra naudojamas valstybės rezervas. Reikia pripažinti, kad jis yra naudojamas dabar palengvinta tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai tiek dėl šio klausimo. Dėl jo balsuosime per balsavimo langą.
14.14 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1917(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1917(2). Nėra čia jokių pasiūlymų. Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio jokių pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti? Dėkoju, pritarta.
Dabar už – D. Griškevičius. Motyvai. Nėra jo, nors aš jį matau salėje. (Balsai salėje) Tikrai nėra? Yra, yra. Gerai, atsisako. Gerai. Motyvai išsakyti. Prieš nėra. Balsuosime numatytu laiku.
14.15 val.
Darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1162(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1162(2). Vėl priėmimas. Pastraipsniui galime. Jokių pasiūlymų nebuvo. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl viso projekto motyvai už – gerbiamas L. Savickas. Irgi man atrodė, kad yra, bet bent jau darbo vietoje nėra. (Balsai salėje) Ar yra L. Savickas? Gerbiamos kolegės, man atrodo, R. Baškienė ar tik neužstoja L. Savicko, jam būtų proga kalbėti už dėl įstatymo projekto, dėl Darbo kodekso. Prašom.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū. Kaip tik susijusia tema savišvietos kursai realiai čia vyko Seimo posėdžių salėje. Gerbiami kolegos, matau, užsirašiusių kalbėti prieš nėra, tai galbūt labai trumpai. Manau, nors procesas šiek tiek užtruko, radome bendrą kalbą tiek su Vyriausybės atstovais, tiek su darbuotojų atstovais, tiek su darbdavių atstovais, sutarėme, kad mokymasis visą gyvenimą yra prioritetas ir kad to link turime kryptingai žengti. Vienas iš tų žingsnių yra iš tikrųjų numatyti Darbo kodekse tai, kas dabar nėra numatyta, galimybę neapmokamai, nebent kolektyvinėje sutartyje kitaip tiesiogiai su darbdaviu yra sutariama, bet iš principo penkias darbo dienas per metus darbuotojui tobulinti savo žinias savišvietos būdu. Taip, kaip savišvieta apibrėžta Švietimo įstatyme. Tikiuosi, kad šiandien priimsime šį sprendimą ir nuo sausio 1 dienos žmonės galės šia nuostata jau pradėti naudotis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai buvo visi motyvai. Balsuosime tam numatytu metu.
14.17 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2062 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2062. A. Veryga galėtų jį mums pateikti. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šis įstatymo pakeitimo projektas atsirado bendraujant su specialistus rengiančiu universitetu. Aš tiesiog norėčiau priminti, kad 2020 metais Seimas priėmė Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymą, jis reglamentavo vertimosi papildoma ir alternatyvia sveikatos priežiūra sąlygas. Universitetai, aukštosios mokyklos pradėjo rengti specialistus, atsirado įvairiausių podiplominių studijų ir viena iš tokių studijų yra gamtos ir miško terapijos pagrindai. Iš tiesų šitokio tipo terapijos pasaulyje yra labai plačiai taikomos, viena iš tokių šalių, kuri jas labai plačiai taiko, yra Japonija. Lietuva gal tiktai pradeda taikyti tokią praktiką, nors mes esame ypač žalias, miškingas kraštas, galėtume tikrai išnaudoti šitą savo turimą gėrybę daug plačiau, kad pagerintume žmonių sveikatą.
Taip jau atsitiko, kad miško terapijos aprašas darbo grupei, kuri veikia ministerijoje, Sveikatos apsaugos ministerijoje, kuri rengia šitų visų paslaugų teikimo aprašus, buvo priskirtas biologinio poveikio paslaugų grupei. Tačiau įvertinus šitų specialistų profesines kompetencijas ir kvalifikacijas, ir studijų programose įgyjamas žinias buvo pastebėta arba pasiūlyta, kad miško terapiją būtų tikslingiau priskirti ne biologinio poveikio, o psichosocialinio poveikio paslaugų grupei vietoj šiuo metu, kaip ir minėjau, esamo priskyrimo biologinio poveikio grupei.
Tačiau dabartinės įstatymo redakcijos 3 straipsnyje nurodytai psichosocialinio poveikio paslaugų grupei yra priskiriamos tik dvi galimos paslaugos, tai yra paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupis ir meno terapijos paslaugų pogrupis. Todėl gamtos ir miško terapijos šitai paslaugų grupei priskirti nėra galimybės, o jos priskyrimas psichosocialinio poveikio grupei leistų praplėsti profesinės kvalifikacijos specialistų grupę, papildomai įtraukiant psichologijos profesinę kvalifikacijos grupę.
Jau ir šiuo metu su medicinine psichologija susijusios disciplinos sudaro apie 30 % gamtos ir miško terapijos pagrindų poveikio sveikatai programų turinio. Tai būtų labai logiškas pakeitimas, tiesiog būtų papildomai įrašoma dar viena veikla, be jau mano paminėtų dviejų, kurios išvardintos 3 straipsnyje. Prašyčiau pritarti tokiam pakeitimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmas klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų tai yra labai pažangus siūlymas ir aš mielai jį palaikysiu. Mano klausimas šiek tiek susijęs su plačiai visuomenėje paplitusiu įsivaizdavimu, kad kur miškas, ten ir bitės. Kokią apiterapijos reikšmę, prasmę matytumėte šiame savo pasiūlymų kontekste ir ar sutiktumėte, ar būtų prasminga į tam tikrų emocinių ar lengvų psichologinių sukrėtimų ar sutrikimų terapiją pasitelkti miško ir apiterapiją? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū. Tikrai labai įdomus klausimas. Manau, kad taip. Aš gal dabar labai nepretenduoju į ekspertinį atsakymą, bet spėčiau, kad šita tokia kaip terapija galėtų būti priskirta tai, kur naudojami gyvūnai. Bitė vis tiek yra gyvas padaras, ne augalas. Kaip yra delfinų terapija, terapija su šuniukais arba terapija su žirgais, tai čia kažkas panašaus, jeigu yra naudojamas pats gyvūnas, o ne gyvūno kokie nors sukurti produktai. Jeigu mes kalbėtume apie produktus, tai čia yra kiti klausimai, tada jau yra labiau farmacijos reglamentavimo dalykai. Bet jeigu pats gyvūnas, tada manau, kad jis jau papuola. Jeigu tik atsirastų, kas juos rengtų ir naudotų, jeigu būtų tokių žmonių, kurie sugebėtų parengti specialistą, kad tai būtų galima kvalifikuotai panaudoti, kad iš to būtų nauda.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia gerbiamas K. Vilkauskas. Įjunkite mikrofoną.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Labai geras projektas, nes miškuose daug deguonies, bet koks gydytojas pasakys, jūs puikiausiai žinote, kad tai labai naudinga žmogui, nes, pavyzdžiui, guli su deguonies kaukėmis, o čia nemokamas deguonis, pastovėjęs po pušimi tikrai gali gauti daugiau to teigiamo efekto.
Mano klausimas dėl specialistų. Ar dabar jau yra veikiančių miško terapijos specialistų, kurie jau galėtų užsiimti ta veikla? Ar po jūsų šito įstatymo projekto pateikimo, priėmimo (tikiuosi, pasieks galutinę stadiją) jau turėtume specialistus? Įstatymo projektas suponuoja, kad jau turėtų atsirasti tam tikros licencijos, tam tikra tvarka, pagal kurią šie specialistai galėtų sėkmingai darbuotis sveikatos labui.
A. VERYGA (LVŽSF). Taip, jų yra studijuojančių. Ar yra ir pabaigusių, nežinau. Kaip ir minėjau, šitas prašymas ir atkeliavo būtent iš universitetų tam, kad išplėstų pačią grupę, nes kur dabar yra biologinio poveikio grupė, ten yra tam tikri apribojimai stojantiesiems, tai yra koks jų pirminis išsilavinimas turėtų būti, kad jie turėtų turėti tam tikrą biomedicininį išsilavinimą. O čia patys tie, kurie moko, dėsto, tai priskiria labiau tokių psichosocialinių poveikių grupei, nedaroma čia kokia nors intervencija į žmogaus tiesioginį kūną, kaip jūs paminėjote, tai yra deguonis, garsai, žalia raminanti spalva ir visi kiti dalykai, kurie yra miške geri. Jie labiau yra priskirtini psichosocialinio poveikio grupei. Tai tiesiog labiau išplėstų ratą žmonių, kurie galėtų studijuoti tokią podiplominių studijų programą. Tada, aišku, atsirastų daugiau tokių, kurie galėtų ją taikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju jums už pristatymą. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Taigi balsuosime tam numatytu metu.
14.25 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros Nr. IX-886 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1800, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 492 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1801 (pateikimas)
Toliau 2-5.1 klausimas ir turbūt kartu lydimasis 2-5.2 klausimas, tai yra Visuomenės sveikatos priežiūros 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1800 ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso papildymo įstatymo projektas. Prašom. Gerbiamas L. Jonauskas. Pateikimas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Įstatymo pakeitimą inicijavo vis dažnėjantys atvejai, kai naminiai gyvūnai specialiai yra nuodijami visur lengvai, laisvai prieinamais nusipirkti žiurkių nuodais, kuriuose yra antikoaguliacinių rodenticidų medžiagos. Tai yra dažniausia intoksikacijos priežastis, dėl ko miršta naminiai augintiniai. Ne paslaptis, kad faktiškai kiekviename mieste yra tokių atvejų, o Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje tokių atvejų kiekvienais metais būna šimtai. Tai iš tikrųjų labai stiprus nuodas. Jau kitos Europos Sąjungos šalys būtent riboja šių nuodų prieinamumą, yra prieinami tik tiems asmenims, kurie turi licencijas užsiimti kenkėjų nuodijimo veikla. Įstatymo pataisa būtent ir sako, kad šios veikliosios medžiagos turintys žiurkių nuodai būtų prieinami ir galima juos įsigyti tik tiems asmenims, fiziniams ir juridiniams, kurie turi visuomenės sveikatos priežiūros kenkėjų naikinimo licenciją, arba ūkininkams, kad efektyviai galėtų, žinodami kaip, naikinti kenkėjus.
Kaip ir minėjau, problema yra ne tik naminiai augintiniai. Kadangi nuodai kaupiasi organizme ir ne iš karto suveikia, reikia, kad tam tikras kiekis organizme susikauptų, būtų pasiekta kritinė riba, tuomet prasideda vidinis kraujavimas ir taip kenkėjas miršta. Kol tai neįvyksta, bet kuris kitas naminis ar laukinis gyvūnas gali lengvai sugavęs tą leisgyvę žiurkę įsisavinti tuos nuodus ir pats, taip ne tik specialiai nuodijami, bet atsitiktinai miršta ir naminiai gyvūnai, ir laukiniai gyvūnai. Kiekvienais metais būna ne vienas atvejis, kai lengvai ir neatsakingai laikomais, prieinamais nuodais apsinuodija vaikai. Kiekvienais metais yra tokių atvejų. Mano ir kitų Seimo narių iniciatyva ir yra apriboti galimybę laisvai nusipirkti šių chemikalų ir padaryti taip, kad jie būtų prieinami tik asmenims, kurie turi kenkėjų naikinimo licenciją, arba ūkininkams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmas klausia gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Man, kaip veterinarui, ūkininkui, kaip supratau, negalios tie draudimai. Bet ne dėl to klausiu. Klausimas turbūt yra šiek tiek platesnis. Iš tiesų turbūt, nežinau statistikos, kuria jūs naudojotės, dėl apsinuodijimo būtent antikoaguliantų rodenticidais, tai yra tie, kai veterinarai turi atvejų, bet turbūt tai nėra pagrindinė tų gyvūnų mirties priežastis, nes yra ir kitų priemonių. Žinote, yra žiaurių būdų, kaip sakau, net ir to mechaninio, fizinio, kaip mes čia kalbėjome dėl tų traumų, turbūt yra baudžiamoji atsakomybė, ją mes įtvirtinę. Bet yra tas pats antifrizas, kai lygiai taip pat išmirkytu tuo mėsos gabalu gyvūnas yra nunuodijamas. Iš tiesų turbūt tai nesprendžia esminės problemos šiuo atveju.
Bet noriu paklausti, ar tikrai šiandien šių preparatų su ta koncentracija, jos jūs net neįvardinote, galima įsigyti? Nes prekybos centruose, kur prieinama visuomenei, yra visai kitos dozės ir kiti kiekiai. Tai yra jau kalbame turbūt apie… ir dabar yra taip, kad didesnės bendrovės, įmonės turi paslaugą pirkti iš sertifikuotų, ką jūs tiksliai paminite, išsilavinimą ir praktiką turinčių įmonių, tai yra tiktai specialių įmonių veikla. Todėl, aš nežinau, gal reikėtų pasitikslinti, ar tai turi prasmę, nes, man atrodo, realioje prekyboje tų minimų jūsų preparatų nusipirkti tikrai ir taip negalima paprastiems civiliniams žmonėms. Galbūt, nežinau, jūs mane pataisysite. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, tikrai geras klausimas. Antikoaguliantų medžiagos iš tikrųjų galima įsigyti faktiškai bet kurioje parduotuvėje, net ir kaimo parduotuvėlėse prie kenkėjų naikinimo. Koncentracija, taip, iš tikrųjų yra maža, bet, kaip ir minėjau, tai yra labai stiprus nuodas ir bet kokios tos mažos koncentracijos gali pakakti stipriai apsinuodyti. Aš kalbu ne tik apie žmones, bet ir apie savo aplinką.
Iš tikrųjų neprofesionaliai naudojami antikoaguliantai gali pridaryti dar daugiau žalos, yra iš tikrųjų įrodyta, kad kenkėjai gali ir priprasti nuo neteisingai panaudotų dozių ir taip toliau. Tad šiuo atveju, man atrodo, abejonės yra ne visai pagrįstos. Atsižvelgiant į tas aktualijas, kad namų ūkyje, ypač kaimuose, kur nebūtinai ir patys ūkininkai gyvena, teisė jiems bus apribota įsigyti šitų medžiagų, galėtų ir toliau naudotis stacionariomis kenkėjų gaudyklėmis, jos yra iš tikrųjų prieinamos ir galėtų likti laisvoje apyvartoje, jų nebūtų galima panaudoti būtent tais tikslais, apie ką ir kalbame, koks yra ir įstatymo pataisų tikslas, kad nebūtų daromos tos vadinamosios nuodų bombos, nuodai maišomi su mėsa ir metami ten, kur dažniausiai vedžiojami naminiai augintiniai, vaikšto ir taip toliau.
Vienas iš tokių variantų tikrai galėtų būti, jeigu įstatymo pataisos pereis pateikimo stadiją, būtų galima registruoti pasiūlymą ir palikti stacionarias gaudykles, kuriose yra rodenticidų, bet iš esmės, aš net neabejoju, tikslas yra geras – jeigu priimtume tokį draudimą, jis turėtų ženklų poveikį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Žinote, gerbiamam pranešėjui sakau: pirmą kartą skaičiau ir nieko iš pradžių nesupratau. Šiandien išsiaiškinome iš ryto, kam jūs taikote šitą įstatymą. Noriu paklausti. Gerai, kaime, jūs patys gerai žinote, kad kaime žmonės irgi taip pat gyvena ir ten visko pasitaiko. Jie turės firmą samdyti, kad apsigintų nuo kenkėjų, kurie kartais ateina į jų namus ir panašiai, visko būna. Kiek tai kainuos, kaip tokiu atveju bus?
Aš turiu gyvulių, sakysime, tame pačiame tvarte, bet visko būna. Tai dideli pinigai, čia yra licencijas turinčios įmonės, tai neįmanoma. Aš manau, ar nėra perteklinis toks jūsų reikalavimas?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama Laima. Iš tikrųjų tikrai nemanau, kad perteklinis, o atsakyti galėčiau įvairias pavyzdžiais. Vieni iš tokių yra tie patys naminiai augintiniai, kalbu apie katinus, kurie padeda kovoti su kenkėjais ne tik namų ūkiuose. Net ir nacionaliniuose muziejuose yra laikomi katinai, kur yra paveikslų galerijos, kur negalima naudoti cheminių medžiagų ir taip toliau, jie būtent ir užtikrina, kad tų kenkėjų nebūtų. Romoje, Čikagoje, kituose miestuose yra specialios programos, kur sterilizuoti katinai yra laikomi miestuose ir jų tikslas nėra, kad tiesiog būtų puošmena miestuose ar privalomas atributas, bet kad apsaugotų miestus nuo kenkėjų, kur negalima ir nenorima naudoti cheminių medžiagų.
Šiuo atveju dar yra ir spąstų, bet, kaip minėjau, pats pagrindinis dalykas, kuris iš tikrųjų galėtų dar užkirsti kelią naminių augintinių nuodijimui, bet išlaikytų galimybę kaimo žmonėms apsiginti nuo kenkėjų, yra būtent tos stacionarios gaudyklės, kuriose yra minėtų cheminių medžiagų, jų apyvartą palikti laisvą. Taip apsaugotume ir augintinius, ir kaimo žmonėms suteiktume galimybę apsiginti nuo kenkėjų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausia gerbiamas A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai palaikysiu jūsų projektą, balsuosiu už dėl paprastos priežasties – nes pačiam teko ne kartą susidurti su panašiomis situacijomis, kai namo parbėgdavo katinas, suvalgęs neaišku ką ir neaišku kur, apsinuodijęs gana stipriai, ir tekdavo važiuoti pas veterinarą gelbėti katino gyvybę. Tikrai suprantu žmonių rūpestį, kurie susiduria su šia situacija, tačiau suprantu ir žmones, kurie neteks tokios galimybės. Pavyzdžiui, gyvenantys vienkiemiuose, kur tikrai patys, tarkime, nesilanko toje sodyboje ir taip toliau. Pavyzdžiui, spęsti kokius nors spąstus – irgi turbūt humaniškumo klausimas, jeigu jis ten uždaromas gyvas ir paskui atvažiuoja, tarkime, po mėnesio aplankyti ir ištraukti. Tai čia irgi klausimas.
Mano klausimas jums būtų toks: gal turite kokį nors pasiūlymą ar kokių nors alternatyvių pamąstymų, kaip galėtų žmonės spręsti tą klausimą kitais būdais?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, kolega. Iš tikrųjų atsakymas būtų kaip ir prieš tai klaususiems Kęstučiui ir Laimai. Kalbu apie stacionarias gaudykles. Kad įsivaizduotumėte, kaip jos atrodo, tai pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reglamentus yra privaloma ir mėsos perdirbimo, konditerijos, maisto gaminimo įmonėms, restoranams, dideliems prekybos centrams, kuriuose yra maisto produktų, saugoti savo teritoriją nuo graužikų. Būtent jie tai daro su stacionariomis gaudyklėmis. Tai yra uždaros dėžutės. Kenkėjas į jas įlenda, suvalgo nuodų dozę ir iš esmės įvyksta tas procesas. Tokios stacionarios gaudyklės užtikrintų, kad minimais atvejais nebūtų galimybės niekam panaudoti šitų nuodų kitais tikslais ir jie būtų naudojami tik graužikams. Jeigu paliktume šitą galimybę žmonėms stacionariomis gaudyklėmis apsaugoti savo namų ūkius, man atrodo, būtų situacija tinkama ir tiems, kas norėtų naudoti tuos nuodus pagal paskirtį, ir naminių augintinių šeimininkams – jie galėtų apsaugoti savo augintinius, nes, kaip ir minėjau, kiekvienais metais bent jau žinomų tokių atvejų yra šimtai. Kaip minėjau, tai yra pagrindinė intoksikacijos priežastis, būtent veterinarijos daktarai nurodo, jei kalbame apie naminius augintinius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dėl motyvų, deja, niekas neužsirašė. Vadinasi, jų ir nebus. O bus balsavimas numatytu laiku.
14.38 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2023 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2023. Pateikimas. Gerbiama Agne Širinskiene, prašau į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Mieli kolegos, norėčiau pateikti Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kurios įgyvendintų STT pastabas, kurios buvo išsakytos antikorupciniame vertinime. Tiktai primenu, kad Labdaros ir paramos įstatymas buvo keičiamas pandemijos fone, siekiant palengvinti paramos teikimo sąlygas, nustatant, kad paramos gavėjais gali būti ir fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai dalyvauja likviduojant ekstremaliąją situaciją. Tiems asmenims paramos teikimo tvarka buvo iš esmės supaprastinta atsisakant ir įstatymo reikalavimų, kurie nurodyti 13 straipsnyje, kurie iš esmės užtikrina tiek paramos apskaitos skaidrumą, tiek viešumą.
STT savo vertinime, vertindama šį įstatymą, konstatavo, kad egzistuoja rizika, kad juridinis asmuo, žinodamas apie duomenų apie suteiktą paramą didesnio latentiškumo aspektą (ypač tais atvejais, kai parama teikiama anonimiškai), gali siekti pasielgti nesąžiningai, pavyzdžiui, gautą paramą paskirstyti neužtikrindamas paramos skyrimo visiems fiziniams asmenims principo ar net siekti pasisavinti fiziniams asmenims skirtos paramos lėšas.
STT taip pat teigia, kad konkrečių fizinių asmenų, kuriems parama buvo paskirstyta, tapatybės identifikavimas tiesiogiai priklauso nuo juridinio asmens geranoriškumo, valios, skaidrumo ir sąžiningumo.
Negana to, Specialiųjų tyrimų tarnyba kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją siekdama patikrinti, ar paramos gavėjai buvo juridiniai asmenys, iš tiesų pateikė kokias nors deklaracijas apie fiziniams asmenims teiktą paramą, kaip tą numato įstatymas, jeigu tokia parama buvo teikta. Paaiškėjo, kad bent jau už 2021 metus fiziniams asmenims suteiktos paramos deklaracijų nėra. Tai leidžia kalbėti ir apie tai, kad iš esmės šita įstatymo norma juridiniai asmenys, matyt, nesinaudojo. Jinai yra ne tik kad neskaidri, kaip pažymėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba, bet greičiausiai ir mirusi.
Aš dėl šitų aplinkybių, kadangi pandemija baigėsi, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos tikrai yra rimtos, VMI pranešimų nėra gavusi, tiesiog siūlau išbraukti tą negyvą normą, taip užtikrinant didesnį skaidrumą ir suvokiant, kad ateityje žmonės ja negalėtų piktnaudžiauti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Visų pirma tokiu sunkiu laiku, kai pandemija ir dabar iš tikrųjų Ukrainos karo laikotarpis, priekyje yra visos nevyriausybinės organizacijos, fiziniai asmenys, kurie tikrai renka, nenuleidžia rankų ir vėl vykdo tą kilmingą misiją. Ar jūs nemanote, kad dėl šio tokio signalo gali būti, kad jiems kas nors sudėtingiau vyks?
Dar vienas klausimas, ar iki šiol, vadovaujantis šiuo įstatymu, tie asmenys privalėjo teikti Mokesčių inspekcijai ataskaitas ir jie to neįgyvendino? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Jie turėjo užpildyti tam tikrą formą informuodami, kiek yra paremta fizinių asmenų, bet tokių formų VMI negavo. Tai mes galime preziumuoti, kad jeigu įstatymo laikomasi sąžiningai, vadinasi, tokios paramos fiziniams asmenims tiesiogiai nebuvo arba, tą aš jau bijau sakyti, galbūt pažeidžiamas įstatymas, bet tokių duomenų taip pat nėra.
Kitas dalykas. Šitos sąlygos yra taikomos tik ekstremaliosios situacijos metu. Parama Ukrainai eina ne per ekstremaliąją situaciją, per nepaprastąją padėtį. Šitos normos negali paliesti šiuo atveju pačios paramos vykdymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Niekas neužsirašė dėl motyvų. Vadinasi, balsuosime tam numatytu laiku.
14.43 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 60 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2224 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 60 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2224. Gerbiamasis A. Nekrošius galėtų jį mums pateikti. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano siūlymas dėl Statuto yra labiau techninio pobūdžio. Tapus Ekonomikos komiteto nariu, teko pasiskaityti Statutą ir atrasti vietų, kuriose likusios senos sąvokos, seni ministerijų pavadinimai. Mano siūlymas tiesiog pakeisti 60 straipsnio 7 punktą, kuriame kažkada buvo „Susisiekimo ir ūkio ministerija“, ją pakeisti į „Ekonomikos ir inovacijų ministeriją“, taip pat pakeisti „Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją“ į „Valstybės energetikos reguliavimo tarybą“, buvusią „Valstybės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą“ pakeisti į „Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą.“ Taip pat kitas sąvokas 60 straipsnio 8 punkte.
Trumpai būtų tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenorėjo jūsų paklausti, gerai, kad atsisėdote. Motyvai. Nėra dėl motyvų užsirašiusių. Balsuosime tam numatytu laiku.
14.45 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2160 (pateikimas)
Dabar galėtume svarstyti darbotvarkės 2-9 klausimą – Advokatūros įstatymo projektą Nr. XIVP-2160, bet aš nematau pirmojo teikėjo R. Žemaitaičio. Šiaip yra 17 Seimo narių pasirašę. Gal yra sutarimas, kad kas nors kitas padarys pateikimą? Ar nėra tokio sutarimo, gerbiami kolegos? Niekas apie tai nežino ir mes tada nesiimsime. Jūs galite? Gerai, jeigu yra toks sutarimas. Pristatys gerbiama A. Širinskienė, viena iš teikėjų, Advokatūros įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Mes tada nuosekliai iš eilės galėtume ir dirbti. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kadangi kolega R. Žemaitaitis šiuo metu negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių, patikėjo man misiją pateikti Advokatūros įstatymo pataisas. Išties pataisa yra labai nedidelė, susijusi su advokatūros savivaldos organais ir šiek tek atliepianti tą bendrą tendenciją, kur ir Vyriausybė, teikdama Notariato įstatymo pataisas, pati siūlė šiek tiek savivaldą labiau stiprinti, suteikdama jai didesnes galimybes atsirinkti kandidatus į savo organus.
Šiuo atveju pagal dabartinę tvarką formuojant advokatūros savivaldą du narius iš advokatų skiria teisingumo ministras. Siūloma tą tendenciją išlaikyti, tačiau išplėsti galimybę pasirinkti pačiai advokatūrai jai tinkamiausius savivaldos kandidatus. Atitinkamai yra siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Advokatų taryba pati galėtų iš teisingumo ministro pateiktų šešių advokatų sąrašo pasirinkti tuos asmenis, kuriuos mano esant tikslingiausia, kad būtų.
Labai kviečiu pritarti tokiam pasiūlymui. Dabar notariato savivaldos svarstymas komitete buvo atidėtas, bendrai sutarus, kad ministerija tą modelį patobulins ir bus galima diskutuoti dėl visų, dėl antstolių ir advokatų, savivaldos organų keitimo modelio. Manau, šis projektas prisidėtų prie tos tendencijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, dar norėčiau patikslinti. Kadangi čia kalbama ir apie kitokią skyrimo tvarką, kaip į šį projektą žiūri ministerija ir kaip Advokatų taryba? Ar yra čia sutarimas? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Advokatų tarybos tikrai viešos nuomonės neteko klausti, nes tokių galimybių ir įgaliojimų neturiu. Kiek teko kalbėtis su savivaldos nariais, ir ne su vienu, yra žiūrima gana palankiai. Su ministre esame diskutavusios, sakė, kad galėtų būti šiek tiek modeliuojama ir pritarta, bet, matyt, ji, kai bus… Aš už ją nenoriu kalbėti. Mes kalbėjome, kai projektas buvo įregistruotas, prieš gerą mėnesį. Klausimas, ar situacija nepasikeitė, ar ministrės nuomonė taip pat. Bet tokių aiškių prieštaravimų ar nepasitenkinimo išties nebuvo. Pačiai advokatūrai tas pasiūlymas, be abejo, suteikia daugiau lankstumo, nes jie turėtų pasirinkimo galimybę, na, pasirinkti, vertindami patirtį ar indėlį bendruomenėje, ar kitus dalykus. O ministrei ta pati galimybė teikti iš esmės taip pat išlieka, galbūt būtų sunkesnė tik atrankos tvarka, reikėtų pasirinkti ne du kandidatus, o reikėtų atrinkti šešis kandidatus. Bet žinant, kad advokatų bendruomenė yra labai didelė ir tikrai turi puikios reputacijos žmonių, nemanau, kad tai būtų sunku.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė pasisakyti, labai gaila. Tada balsuosime tam numatytu metu.
Dabar darbotvarkės 2-10 klausimas. Projektas Nr. XIVP-2288 būtų, bet ar yra pateikėja gerbiama L. Girskienė? Aš nematau. Ir čia daugiau niekas nepasirašęs. Jeigu jos nėra, mes šio klausimo tada negalėsime svarstyti.
14.49 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-661 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2294 (pateikimas)
Tada aš bandau ieškoti kito. Yra L. Nagienė. Tada Kelių įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2294. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu paprašyti. Reikia ištaisyti įstatyme kai kurių mūsų pačių padarytas klaidas. 2021 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas Kelių įstatymo pakeitimo įstatymas, jis įsigalioja nuo kitų metų, tai yra nuo 2023 m. sausio 2 d. Tame įstatyme nebeliko išimčių dėl kai kurių sunkiasvorių didžiagabaričių transporto priemonių judėjimo, tai buvo išbraukta. Kelių įstatymo pakeitimo įstatymas anksčiau leido gauti leidimą vežti ypač sunkius ir didelių gabaritų krovinius didžiagabaritėmis sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, kurių ašies apkrova yra didesnė už didžiausią leidžiamą apkrovą daugiau kaip 8 tonomis. Šis pakeitimas yra panaikintas. Todėl teikiamu projektu siekiama vėl papildyti šį Kelių įstatymo pakeitimo įstatymą 8 straipsniu – 20 straipsnio dėstoma nauja redakcija.
Taigi teikiamu projektu norime užtikrinti, kad ir toliau galiotų nustatyta išimtis, kada gali būti išduotas sutikimas transporto priemonėms, kurių ašies apkrova yra didesnė už didžiausią leidžiamą apkrovą daugiau kaip 8 tonomis, vežti ypač sunkius ir didelių gabaritų krovinius. Toliau būtų aiškiai apibrėžiamos sąlygos, kurioms esant nustatyta didžiausios leidžiamos ašies apkrovos viršijamos daugiau kaip 8 tonomis riba gali būti netaikoma vežant ypač sunkius didelių gabaritų krovinius. Dabar tai ypač aktualu, todėl čia stoviu prieš jus. Žinome, kai kurios įmonės vykdo rekonstrukciją, paminėsiu ir tą patį „Orleną“, kuris stato pagal naują projektą, yra statomas toks vadinamasis bobas, tarkime, ir vėjo jėgainių parkų yra vykdomi projektai, ir kiti projektai. Ir iš Klaipėdos jūrų uosto reikės gabenti labai didelius įrenginius ir gauti leidimus. Todėl dabar mes prašome, kad galiotų vėl tas pats įstatymas. Mes dar nustatome sąlygas, kad didžiagabaritės ir sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas savo lėšomis organizuoja išsamią važiavimo maršruto analizę. Savininkas ar valdytojas su kelio savininku sudaro sutartį dėl kelio ar kelio statinių paprastojo ar kapitalinio remonto, taisymo, atstatymo transporto priemonės savininko ar valdytojo lėšomis. Kelio savininkas ar valdytojas transporto priemonės savininko ar valdytojo lėšomis atlieka šios transporto priemonės maršruto apimamų kelių būklės tyrimą, prieš šiai transporto priemonei važiuojant šiuo maršrutu, ir juo pravažiavus nustato būklės pokytį. Iš tikrųjų noriu paprašyti, kad įstatymo klaidos šis atitaisymas būtų svarstomas skubos tvarka dėl to, kad faktiškai reikia pasirengti. Jau kovo mėnesį kai kurios įmonės ruošiasi kelių projektams ir leidimams. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, čia turite omenyje, aišku, magistralinius, daugiausiai respublikinius kelius. Aš norėčiau paklausti, irgi puikiausiai esate susidūrusi ir žinote, kad savivaldybių asfaltuoti keliai, privažiavimai irgi yra gadinami sunkiasvorės technikos. Pavyzdžiui, miškavežiai, veždami medieną iš miškų, sugadina ir jie turi tik pareigą, teisę atstatyti tuos kelio ruožus miškuose, kuriuose jie kerta tą medieną, ir iš tų procentų… kuriuos kerta tie miškų savininkai, arba tie, kuriems pardavė kiti kirtėjai, sumoka procentą ir sutvarko tą kelią. Bet šitos atkarpos lieka nesutvarkytos. Kaip manote, ar nereikėtų šito klausimo irgi spręsti?
L. NAGIENĖ (DFVL). Šį klausimą jau pati dar dirbdama administracijoje kėliau ir kaip tik pasinaudojau Trakų savivaldybės parengta tvarka, kuri buvo patvirtinta taryboje. Iš tikrųjų tai yra problema. Šiame įstatymo projekte už viską atsako savininkas, nesvarbu, ar čia bus magistralinis kelias, ar regiono kelias. Visi keliukai, tarkime, ir net kai kuriais atvejais reikės tartis su žemės savininkais, nes ir praplėtimą reikės padaryti, ir tiltus papildomai pastatyti, jei reikia atvežti didžiulius įrenginius.
O dėl miškų tikrai turime problemą. Aš manau, kad jūs teisus, nes pavažiavę tais regiono keliais mes žinome, kokie kartais yra keliai po miškavežių, kai pavasarį vežama mediena. Šiandien teko kalbėti su Susisiekimo ministerija. Kaip tik ir kalbėjome apie miškavežius, kad reikėtų pasižiūrėti, kokia apkrova galimai galėtų būti ir ar ją mažinti, ar didinti, nes mūsų keliai nėra šitam pritaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus, tiksliau, jų nebuvo. Motyvai. Nėra dėl motyvų. Tada balsuosime numatytu laiku.
14.55 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 162 ir 164 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2288 (pateikimas)
Dabar matau, kad gerbiama L. Girskienė jau yra salėje, tai aš kviečiu pristatyti 2-10 klausimą – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIVP-2288. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Pasistengsiu labai koncentruotai viską padaryti. Manau, kad yra piktnaudžiaujama teise siūlyti skubos tvarką įstatymų priėmimo procese. Šiuo metu siūlyti skubos tvarką motyvuotu teikimu turi teisę Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininką pavaduojantis jo pavaduotojas, Seimo opozicijos lyderis, pagrindinis komitetas, frakcija arba Vyriausybė. Tam pakanka surinkti vieną ketvirtadalį visų Seimo narių parašų. Kaip manau ir sakiau, yra piktnaudžiaujama šita teise ir daugeliu atvejų skubos tvarka yra nereikalinga, todėl siūlau didinti, tai yra kad skubos tvarką galėtų pasiūlyti du trečdaliai visų Seimo narių. Trumpai – toks yra mano pakeitimas.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Nėra norinčių jūsų paklausti, tai tada jūs galite užimti savo darbo vietą. Motyvų, atrodo, taip pat niekas nenori išsakyti. Tada balsuosime numatytu laiku.
14.57 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2166 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-12 klausimas – Darbo kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2166. Pranešėjas gerbiamas G. Paluckas kviečiamas į tribūną. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Mieli negausiai susirinkę kolegos, yra teikiamas siūlymas šiek tiek pataisyti Darbo kodekso 138 straipsnį, kuriame kalbama apie atostogas tiems asmenims, kurie vienoje įmonėje, įstaigoje išdirbo ilgą laiką, daugiau kaip dešimt metų. Formuluotėje yra siūloma išbraukti vieną žodį. Dabar perskaitysiu, kaip yra suformuluota, ir paskui paaiškinsiu pasiūlymo prasmę. Straipsnis skamba taip. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbą pas tą patį darbdavį (…) yra papildoma atostogų trukmė. Vyriausybės nutarimu numatoma, kaip formaliai tai vyksta. Yra siūloma išbraukti „nepertraukiamą“, vieną žodį.
Kokia yra šio siūlymo prasmė ir esmė? Praktikoje yra susiklosčiusi situacija, kad dėl dinamikos privačiame ir viešajame sektoriuje kuriant įmones, steigiant, formuojant holdingines struktūras kai kada darbuotojai yra ne paskolinami, o tiesiog perdarbinami tos pačios grupės kitose įmonėse ir dėl to nutrūksta jų nepertraukiamas stažas. Ir apsukę ratą jie, atrodo, dirba toje pačioje įmonių grupėje, tačiau tos Darbo kodekso numatytos nuostatos jiems taikyti negalima. Taip, yra ir tokių asmenų, kurie palieka vieną įmonę ar įstaigą, dirba kur nors kitur, bet po to vėl grįžta.
Todėl yra siūloma taikyti suminio išdirbto laiko vienoje įmonėje principą. Tokiu atveju mes netgi paskatintume tam tikrą gražų reiškinį, kai įmonės, konkuruodamos dėl darbuotojų, gali prisikviesti jau buvusį darbuotoją, kompetentingą, profesionalų, žinantį darbo procesus, atgal į savo įmonę ir atitinkamai dar paskatinti Darbo kodekso numatyta tvarka skiriant papildomas atostogas už visą sukauptą darbo stažą toje įmonėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Gerbiamas M. Lingė pirmasis. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Ačiū pranešėjui. Prašom pasakyti, gerbiamas Gintautai, gal jūs žinote, kad Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija yra pasisakiusi gana skeptiškai šio projekto įgyvendinimo atžvilgiu, kad nėra atsakymo, kiek reikėtų kaupti duomenis apie buvusius darbuotojus, jeigu darbuotojas norėtų po 30, 40 metų grįžti į tą pačią įmonę. Tai ar čia reikėtų visus tuos duomenis kaupti ir turėti ir tokia pareiga būtų užkrauta? Čia toks praktinis klausimas.
O kitas, ar jūs sutiktumėte, kad reikėtų tobulinti jūsų pateiktą projektą ir ieškoti kito darbdavio apibrėžimo apibūdinimo, nes turbūt nepasiektų tikslo pagal tokią formuluotę. Kaip ir Teisės departamentas sako, kad kai darbdavys, darbas kitoje susijusioje įmonėje, dukterinėje ar panašioje, kur galbūt tas pats savininkas, bet juridinis asmuo yra kitas, jau yra traktuojama, kad tai yra kitas savarankiškas darbdavys ir juridinis asmuo. Kaip matytumėte, Trišalėje taryboje taip pat, matyt, turėtų įvykti diskusija, bet jeigu būtų priimta, kaip jūs žiūrėtumėte dėl to?
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš gal pradėsiu nuo antro klausimo. Be jokios abejonės, Trišalėje taryboje reikėtų gryninti tiek galimą susijusių įmonių apibrėžimą, jeigu būtų nuspręsta taikyti šią nuostatą siauriau, tai yra susijusių įmonių grupėje, kiek tai yra su juridiniais asmenimis, akcininkais susiję. Kita vertus, kaip ir minėjau, ši nuostata galėtų būti taikoma ir plačiau, tai yra ne tik susijusių įmonių grupėje. Kitaip tariant, būtų taikomas bendras kaupiamasis principas. Gerai, išėjai tu dirbti į kitą įmonę, kuri nėra susijusi su tavo pirmine įmone, tačiau po kiek laiko grįžti. Tas bendras darbo laikas, išdirbtas stažas yra suskaičiuojamas.
Dabar atsakant į pirmą klausimą, jis yra gana techninis, bet šią informaciją turi „Sodra“. Jos nereikia papildomai dar kaip nors keliasdešimt metų kur nors apskaityti kokiu nors sudėtingesniu būdu, nes pats žmogus yra suinteresuotas, kad ta informacija galėtų pasinaudoti ir atitinkamai darbdaviui pateikti. Jeigu „Sodroje“ visi tie įdarbinimo dokumentai yra pateikiami kas mėnesį, stažas ten yra suskaičiuotas, lygiai taip pat, kaip ir senatvės pensija būtų skaičiuojama. Čia dėl to techninio dalyko, aš manau, tikrai problemų nekiltų, bet dėl pirmosios pastabos, kaip aiškinti šią nuostatą arba kaip ją taikyti – plečiamai ar siauriau, Trišalėje taryboje tikrai būtų galima apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų iš dalies paklausė mano klausimo, bet aš papildysiu. Aš darbdaviui suteiksiu galimybę prisijungti prie mano duomenų bazės – yra tokia galimybė „Sodroje“ ir darbdavys gali skaičiuoti. Tiktai tiek, kiek sąnaudų. Įsivaizduojate, kad kiekvienas darbdavys ar darbdaviai bus suinteresuoti tuo, kad dar jam papildoma užduotis suskaičiuoti tą darbo stažą. Ar jūs kalbėjote apie tai su darbdaviais, ar diskutavote?
G. PALUCKAS (LSDPF). Tiesą pasakius, taip, diskutavau su kai kuriais darbdaviais. Išduosiu nedidelę paslaptį – dėl darbuotojų yra kovojama ir mėginama jiems sukurti tokias sąlygas, apie kurias mes gal kai kada ir nežinome ar neįsivaizduojame, pradedant nuo stalo futbolo stalų, vežimo į Turkiją ir panašiai. Todėl ta papildoma sąlyginė administracinė našta – atėjusiam ar grįžusiam darbuotojui pritaikyti, suskaičiuoti stažą, yra tikrai labai sąlyginė. Paprastai įmonės, įmonių vadovai ir akcininkai džiaugiasi, jeigu grįžta darbuotojas, su kuriuo buvo taikiai išsiskirta, kuris išėjo dėl kitų priežasčių ir jis grįžta namo, sako: pagaliau, nereikės vėl naujų procesų mokyti, aiškinti, kuo ir ką mes čia darome, kuo užsiimame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai. Už – gerbiamas K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tai pavyzdys, kaip išbraukiant vieną žodį galima sukurti pridėtinę vertę, kuri pridėtinė ne tiktai darbuotojui, bet ir darbdaviui. Girdėjome iš pranešėjo, kad tikrai tų darbuotojų trūksta, taikomi įvairūs bonusai. Manau, kad Trišalėje taryboje dar apsitarus ir šiek tiek galbūt patobulinus formuluotes tikrai šitas projektas turėtų pagelbėti tiek patiems darbdaviams, tiek darbuotojams. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš niekas nenori pasisakyti. Taigi balsuosime tam numatytu laiku.
15.04 val.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose Nr. XIV-903 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1952 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-13 klausimas – Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1952. Gerbiama R. Tamašunienė kviečiama į tribūną pateikti. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mieli kolegos, jau priimant įstatymą dėl asmens vardo ir pavardės rašymo nelietuvių tautybės piliečio asmens dokumentuose signalizavau, kad ta teisė galios tik iš dalies. Šiuo metu nelietuvių tautybės piliečiai, kurie nori rašyti vardą ir pavardę originaliai į dokumentus lotyniškojo pagrindo rašmenimis, to padaryti negali. Gali padaryti tik tie lamingieji, kurių pavardėje nėra diakritinio ženklo. Pavyzdžiui, mūsų pirmininkas W. Tomaszewskis pasikeitė, nes jis neturi tokių ženklų, bet mano kolega Č. Olševskis to padaryti negali, nes jis bus Česlavas Olševskis, nes neturi ł raidės. Todėl išdarkyti savo pavardės kitu būdu piliečiai nesutinka ir ta teise pasinaudoti gali tik iš dalies. Todėl aš manau, kad jeigu jau valstybė vieną kartą leido parašyti vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis, taip, kaip yra originalo kalba, tai turi ta teisė galioti visiems, netapti selektyvia teise. Šiuo metu yra ir bylų, į Konstitucinį Teismą nukeliavusių bylų būtent šia tema. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas birželio mėnesį yra priėmęs sprendimą būtent dėl raidės, kurios nėra lietuviškoje abėcėlėje, įrašymo į asmens dokumentus. Bet ta byla sustojo, nes generalinė prokurorė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Priimant šį įstatymo projektą jau tada buvo aišku, kad tokia situacija atsiras, taip ir bus, nes šiuo metu yra ypač daug vaikų, gimusių mišriose šeimose, jeigu mamos yra pilietės, vaikams gali būti suteikta Lietuvos pilietybė, bet jų pavardė, aišku, bus nelietuviška. Taip pat gali būti tie rašmenys toje pavardėje su diakritiniais ženklais, umliautais, taškeliais ar kitais, tuomet tokios pavardės taip pat tie Lietuvos piliečiai negali užrašyti originalo kalba. Ta problema yra tokia, kokia ir buvo, tik dalis žmonių, kurie neturi tų diakritinių ženklų, arba jie atitinka lietuviškus diakritinius ženklus, tokius kaip ą, ę, ė, juos įrašyti gali. Taip pat dvigarsius sz, tarkime, rz, kurie skamba kita kalba kaip ž arba š raidės, tuos ženklus taip pat įrašo. Aš jau čia komentuodama sakau, kad gauname tokį pusiau skustą, pusiau luptą teisės aktą ir pusiau skustą, pusiau luptą galimybę tą pavardę įrašyti. Todėl aš galvoju, kad jeigu tokią teisę jau valstybė apsisprendė suteikti, jinai turėtų būti visiems vienoda, o ne selektyvi. Todėl labai prašau pritarti tai pataisai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis gerbiamas V. Rakutis, bet jo nematau. Tada klausia gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, jūs pasisakymo pradžioje pavartojote tokį žodį „signalizuojate“. Bet ar jūs nesignalizuojate dar savo noro patikrinti, kaip veikia naujoji komisija, kai vietoj A. Antanaičio buvo išrinktas naujas pirmininkas, pakeista jos sudėtis? Ar jūs tiesiog nenorite patikrinti, ar ji dirbs, kaip politinė valia yra jiems nurodžiusi, ar jūs manote, kad jie pakeis nuomonę? Juk kelis kartus komisija jau pasakė Seimui ir Konstituciniam Teismui, ne tik Seimui, 2014, 2015, 2017, 2021 metais išsakė savo poziciją. Konstitucinis Teismas irgi bent tris keturis kartus į tai pasakė. Ar jūs ir toliau vis versite Lietuvos piliečius nepasitikėti kompetentingais kalbininkais, lituanistais ir nepasitikėti Konstituciniu Teismu? Man atrodo, kad jūs tą ir darote.
Ar neteisūs tie, kurie sakė, kad tiesiog trijų raidžių įteisinimas buvo tik Pandoros skrynios atidarymas? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš vis dėlto noriu pabrėžti, kad įstatymas priimtas ir jis galioja. Ir šiuo metu aš negaliu vertinti, ar paprašys Konstitucinis Teismas vėl naujos sudėties Kalbos komisijos nuomonės, bet Konstitucinis Teismas, be abejo, ir įvertins, kad suteikta teisė turi galioti ne selektyviai, o turi užtikrinti ir atitikti lygiateisiškumo ir teisingumo principus. Šiuo metu galiojantis įstatymas, kurį priėmė Seimas, kuris galioja, tos teisės pasinaudoti ir tos galimybės nesudaro visiems piliečiams vienodai. Tai, be abejo, man atrodo, ne tik įvertins Kalbos komisijos nuomonę, bet taip pat įvertins atitiktį Konstitucijai.
Ir ne Kalbos komisija kuria įstatymus. Įstatymus mes priėmėme. Ar atidarėme skrynią, ar neatidarėme, aš signalizavau įstatymo priėmimo metu. Buvau užregistravusi tą pataisą, kad taip atsitiks. Taip ir atsitiko. Todėl, kad jei kalbame apie tas tris raides, pavyzdžiui, lenkų tautybės žmonėms tik viena w yra reikalinga, nes kitų neturi – nei x, nei q raidės nėra tose pavardėse. Bet tos raidės reikalingos Lietuvos piliečiams, sudariusiems santuokas su kitataučiais, kurių pavardėse tokių raidžių yra. Aš nesiimsiu Kalbos komisijos vaidmens ir nesu ekspertė, bet aš kalbu apie tai, kad galiojantis įstatymas nėra visiems vienodai teisingas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat nori paklausti gerbiamas V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, kai mes priėmėme tą įstatymą dėl trijų raidžių, buvau didelis skeptikas priimant, išsakiau didelę kritiką iš dalies todėl, kad tas mūsų sprendimas iš esmės nesprendė problemos, nes negalima padaryti naujos lenkų kalbos ar naujos dar kokios nors kalbos tik pasirenkant vienas raides įrašyti, kitų neįrašyti.
Bet dabar jūsų teikiamas pasiūlymas turi keletą silpnų vietų. Vienas toks punktas būtų tai, kad mes diskriminuojame tas tautas, Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas, kurių alfabetas yra sudarytas pagal Rytų abėcėlę. Vadinasi, tokio rimto paaiškinimo, kodėl mes jas turime eliminuoti, nors šimtmečius kartu gyvename ir tai mūsų kaimynai, ir tautinės mažumos, nėra. Vis tiek Lietuva yra tarp Rytų ir Vakarų, turbūt nepasikeis šitas jos buvimas tarp bizantiškos ir lotyniškos kultūrų. Iš tikrųjų mes turėtume priimti tokius sprendimus, kurie spręstų problemas, o ne tik kalbėti apie tai, kad dėl kokios nors grupės ką nors padarytume, o kitus eliminuotume.
Didžiausia problema ta, kad diakritiniai ženklai įrašyti lotynų abėcėlės pagrindu. Yra daugybė tų ženklų ir iš tikrųjų daug kalbų yra sudarytų lotynų abėcėlės pagrindu. Tai ne tik tos valstybės, apie kurias mes galvojame, bet kiekvienoje valstybėje dar yra atskiros tautos, kurios turi savo diakritinius ženklus…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, laikas.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Tai kaip čia dabar daryti?
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš manau, kad pirmasis žingsnis, dėl ko apsisprendė mūsų valstybė, yra toks žingsnis, kaip mes apsisprendžiame dėl bendradarbiavimo su valstybėmis, kaip mes apsisprendžiame dėl galimybių leisti įrašyti šiuo atveju asmenvardžius ir vardus – kokiu pagrindu. Čia jau valstybė yra pasisakiusi ir tas sprendimas yra priimtas. Aš galvoju, kad tas sprendimas turėtų galioti tiek, kad suteiktų lygias teises visiems, kas gali lotyniškos abėcėlės pagrindu užsirašyti pavardes. Jūsų minimos kitais rašmenimis asmenvardžius rašančios tautos taip pat gali pasinaudoti tokia galimybe. Aišku, tai neužtikrins, kad būtų rašomas jų kalbos originalas, bet taip pat pasinaudos lotyniško pagrindo abėcėle ir ta pavardė bus tokia, sakykime artimesnė vartojamai kitose valstybėse, Amerikoje ir taip toliau, sakykime. Taip užrašomos tos pavardės. Bet šiuo metu mes išskiriame vieną grupę iš visų grupių, kurioms tą įstatymą dedikavome, ir todėl vieni gali, kiti negali. Tie, kurie kreipiasi, tarkime, dėl umliauto ar l raidės, l su brūkšneliu, į Civilinės metrikacijos skyrių, tokios galimybės negauna. Gauna tik tie, kurie tų diakritinių ženklų neturi.
Man atrodo, taip teisė neturėtų veikti. Ji turėtų apimti tuos žmones, tą grupę žmonių, kurie ta teise pasinaudotų pagal lygiateisiškumo principus. Dėl to noriu pataisyti tą įstatymo projektą. Kadangi jau sykį pasakėme taip, tai nereiškia, kad taip leidžiame, kad tik truputį. Taip neturėtų būti, mano vertinimu. Todėl aš teikiu šį įstatymo projektą diskutuoti ir labai laukiu pritarimo po pateikimo. Komitetas galėtų apsvarstyti dar plačiau…
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama kolege. Aš suprantu, kad nereglamentuotas atsakymų laikas, bet…
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …ar Seimo tam tikra komisija ir priimtume sprendimus.
PIRMININKAS. Bandykime šiek tiek glausčiau.
Gerbiamas E. Gentvilas dabar užduos klausimą. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Viena iš daugelio mano dukrų gyvena užsienyje, turi dvigubą pavardę ir negali rašyti Gentvilaitė – ė, nes toje šalyje nėra įteisintas toks diakritinis ženklas. Viena iš mano daugelio anūkių Aistė užsienyje taip pat negali rašyti ė. Kiek jums žinoma Europos šalių ar kitų šalių, kuriose yra įteisinta diakritinių ženklų rašyba iš lotyniško pagrindo raidyno?
Antras klausimas, kiek apskritai lotyniško pagrindo rašmenimis egzistuojančiose kalbose atrastume diakritinių ženklų? Kiek yra diakritinių ženklų Europos šalių raidyne? Nes portugalai turi savo bangelę, ispanai, net latviai turi. Kiek yra tų diakritinių ženklų lotyniško pagrindo abėcėlėse?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Diakritinių ženklų tikrai yra labai daug, todėl aš manau, kad reikia rasti kompromisą. Tikrai komitetas ar komisija, ar pasitelkiami ekspertai šiuo klausimu galėtų pasakyti, kaip tai galėtume įgyvendinti. Labai gaila, kad jūsų Aistė yra kitoje valstybėje, Lenkijoje tikrai būtų parašyta „Aistė“ su tuo taškeliu. Ir taip buvo daroma net tada, kuomet nebuvo technologijų parašyti, sakykime, kompiuteriu, aparatu, todėl buvo įrašoma ranka, pavyzdžiui, lietuviška š raidė arba ė, tą padaryti galima. Yra kitų valstybių patirtis, kuomet bendruose registruose rašoma be diakritinių ženklų, bet asmens dokumentuose žmogui parašoma originalo kalba.
Tų patirčių ir praktikos taikymo įvairiose valstybėse yra skirtingai, bet bendra diskusija, man atrodo, ir bendras nusiteikimas yra vis dėlto žmogui leisti užrašyti vardą ir pavardę originalo kalba, taip nurodyti jo tapatybę, jo tautybę, bet kartu turėti savo valstybės pasą, nes, man atrodo, santykį su valstybe rodo pats paso turėjimas, pilietybė. O kiekviena pavardė, kuri yra tame pase, yra gerbtina ir…
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, jau viršijame laiką, skirtą įstatymui. Trumpinkite.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …koks valstybės (…).
PIRMININKAS. Dar sudarykime galimybę paskutinei paklausti gerbiamai R. Baškienei. Bet trumpas klausimas, trumpas atsakymas, nes baigėsi laikas. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Labai ačiū. Noriu tik akcentuoti, kad kiekviena valstybė saugo ir gina savo kalbą, ir jūs tą tikriausiai labai vertinate ir suprantate. Tiek Konstitucinio Teismo išaiškinime, tiek konferencijose yra pakankamas kvietimas gerbti valstybinę kalbą. Aš manau, jūs, gerbiama kolege, tą girdėjote ir tą suprantate taip pat.
Ar nemanote, kad jūsų įstatymo projektas labiau supriešins, negu padės. Juo labiau kad neužtenka šito. Reikės ir registre rašyti tam tikrus ženklus. Tai kaipgi vis dėlto sutaikysime mūsų tautą nesupriešindami jos dėl jūsų įstatymo?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš manau, kad pirmiausia turime gerbti savo valstybinę kalbą – visi Lietuvos piliečiai. Tikrai tai nėra… Nereikia priešinti, galbūt aš, teikėja, esu kitos tautybės, bet čia ne dėl to. Labai daug lietuvių tautybės žmonių nori parašyti pavardę originalo kalba, nes yra sudarę santuokas su kitos tautybės piliečiais. Tai čia tikrai yra tokia bendra problema. Aš tikrai nieko nenoriu priešinti. Savo pavardės užrašymas pase, nemanau, kad yra valstybinei kalbai didelis iššūkis arba kad mes turėtume mažiau mylėti valstybinę kalbą. Vis dėlto svarbu, pirmiausia, piliečiui kalbą gerbti. Antras dalykas, svarbu, kad valstybė gerbia pilietį ir jis turi galimybę turėti savo pavardę tokią, kokią jis ją turi. Aš labai linkėčiau, kad visame pasaulyje gyvenantys lietuviai, kad ir kokioje valstybėje jie gyventų, turėtų galimybę, čia irgi mūsų valstybės turėtų būti politika ir pastangos…
PIRMININKAS. Dėkoju. Baigėsi laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …užrašyti savo vaikų pavardes ir vardus originalo, lietuvių, kalba.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar bus motyvai už, prieš. Už kalbės gerbiamas Č. Olševskis. Prašau.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Mieli kolegos, dabar galiojantis teisinis reglamentavimas, neįtvirtinantis galimybės rašyti asmenvardžius su diakritiniais ženklais, suteikia galimybę pasinaudoti teise į originalią asmenvardžių rašybą tik tam tikrai daliai Lietuvos piliečių. Mes vėl skirstome mūsų piliečius į tuos, kuriems leidžiama turėti originalius savo asmenvardžius, ir į tuos, kuriems leidžiama tik iš dalies. Štai ir mano pavyzdys rodo, kad mano vardas yra pusiau tinkamas šiandien pagal galiojantį reglamentavimą, nors nesijaučiu prastesnis negu koks, pavyzdžiui, Tadeusz ar Tomasz, kurie pagal šiandien galiojantį reglamentavimą turi teisę į originalius asmenvardžius.
Šiandien galiojantis įstatymas yra pusiau baigtas, todėl su kolege Rita siūlome pataisą, kuri neskirstytų žmonių ir sudarytų vienodas galimybes į jautriausius ir asmeniškiausius žmogaus duomenis, kokie yra kiekvieno žmogaus vardas ir pavardė. Mieli kolegos, kviečiu pritarti siūlomam projektui ir taip pasiųsti aiškų signalą, kad Lietuva pribrendo ir geba atitikti Europos Sąjungoje galiojančias normas ir Vakarų demokratijos standartus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamieji tautos atstovai, nekviesiu pritarti šiam projektui. Gerbiama Rita kvietė į diskusiją. Aš noriu priminti, kad ta diskusija vyksta jau per dešimt metų, ir abejoju, ar diskusija turi būti toks nebaigtinis veiksmas. Juk bent keturis kartus savo nuomonę išsakė kompetentingi specialistai, komisijos, jie Seimui pateikė 2015, 2017, 2021, 2014 metais aiškią savo poziciją išsakė. Bent tris kartus savo poziciją dėl to išsakė ir Konstitucinis Teismas. Tai kiek mes jų negerbsime?
Na, mes jau Pandoros skrynią atidarėme, įteisinome tris raides. Na ir neišsirikiavo eilės nei Lietuvos lenkų, nei kitų tautybių, kad keistų pavardes. Aišku, viena iš pirmųjų teisingumo ministrė pasikeitė savo pavardės raides, tačiau, kaip matome iš televizijos reportažų, ir Lietuvos lenkai ne per daug veržiasi. Tik per 200 yra gauta pareiškimų ir prašymų ir per 200 tik pasikeitė tas raides.
Aš manyčiau, kad čia yra naujas bandymas pasitikrinti, kaip dirba naujoji komisija, naujoji pirmininkė, ar jie keičia savo darbo metodus, ar tarnauja politiniams sprendimams. Ko gero, čia yra bandymas dar kartą visa tai pasitikrinti. Kviečiu nepritarti, nes tai būtų tolesnis mūsų kalbinės sistemos klibinimas, sistemos ardymas. Norėčiau pasakyti tiems, kurie cituoja…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …„Aušroje“ ir kitur tas raides. Tada nebuvo Lietuvos valstybės, tada nebuvo įstatymų, tada nebuvo tų kodifikatorių – nei A. Pupkio, nei I. Smetonienės…
PIRMININKAS. Dėkoju.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …nei kitų. O dabar gyvename savarankiškoje valstybėje…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …su savo Konstitucija, kurią turime gerbti.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. Nepriklausomai nuo to, kad pritariu, ką jūs sakote, bet laikas.
Dabar, gerbiami kolegos, turime apsispręsti, kaip toliau dirbame, nes liko tiktai trys pateikimai. Ar mes dabar vykdome balsavimus, nes yra balsavimų langas… (Balsai salėje) Palaukite, palaukite. Ar leidžiame tris pateikimus ir… (Balsai salėje) Dabar norite balsuoti? (Balsai salėje) Gerai, tada pagal darbotvarkę dirbame, nes iš tikrųjų taip yra parašyta. (Balsai salėje) Jau išgirdau, nebūtina pakartotinai dar šaukti. Balsuojame, tai balsuojame. (Balsai salėje) Nuo paskutinio tada balsuojame. (Balsai salėje) Kolegos, triukšmas salėje. Balsuojame dėl paskutinio, kurį apsvarstėme, tai yra Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIVP-1952. Balsuojame! Labai norite balsuoti, pasiilgote balsavimo. Balsuokite.
Užsiregistravo 112, balsavo 107: už – 48, prieš – 26, susilaikė 33. Mano balsą prašau įskaityti prieš, nes aš turbūt suklydau balsuodamas dėl to, kad salėje buvo labai didelis triukšmas. (Juokas salėje) Atsiprašau. Įstatymui nepritarta. (Balsai salėje) Matote, kaip galima išmušti pirmininką iš vėžių garsiai šaukiant iš visų pusių. Dėl protokolo – mano balsas prieš, jeigu aš kitaip balsavau. Taigi nepritarta. Grąžinti iniciatoriams tobulinti ar atmesti? Vėl balsuojame? Gerai. Tie, kas balsuos už, tai balsuos už tai, kad būtų grąžinta tobulinti, o kas balsuos prieš, vadinasi, būtų atmestas įstatymas. Alternatyviai balsuojame.
Užsiregistravo 115, balsavo 113: už – 76, prieš 37. Grąžiname tobulinti, su tuo ir sveikinu.
15.28 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1750(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar grįžtame gerokai į darbotvarkės pradžią, nes yra likęs tik balsavimas iš mūsų rytinės darbotvarkės, tai 1-12 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1750(2). Priėmimas. Liko tik balsavimas, nes anuokart neužteko balsų. Salėje tiesiog nebuvo tiek parlamentarų.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 120: už – 120, niekas nebalsavo kitaip. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2333 (pateikimo tęsinys)
Toliau jau grįžtame prie popietinės darbotvarkės ir iš eilės tada visus įstatymus, kuriuos esame apsvarstę. Taigi 2-1 klausimas – dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos sudarymo projektas Nr. XIVP-2333. Balsuojame po pateikimo dėl specialiosios nepaprastosios padėties kontrolės komisijos.
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 58, prieš – 47, susilaikė 18. Nepritarta. Vėlgi sprendžiame, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame.
Gerbiama I. Haase dar per šoninį mikrofoną.
I. HAASE (TS-LKDF). Prašau įskaityti, kad balsavau prieš.
PIRMININKAS. Jūsų balsas yra prieš. Dabar vyksta balsavimas. Jeigu grąžiname tobulinti, tuomet – už, jeigu atmetame, – prieš.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 54, prieš – 62. Taigi projektas yra atmestas.
Gerbiamasis J. Jarutis nori per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Per prieš tai vykusį balsavimą 120 buvo už sveikatos įstatymus, dabar atmesta. Kai kas čia garbės žodžius davė prieš kurį laiką, kad palaikys kai kuriuos dalykus, tai ko jūs bijote? Turite ką slėpti, kad nenorite palaikyti šitos komisijos? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nežinau. Dėkoju, gerbiamas kolega, už repliką. Aš niekam jokių garbės žodžių lyg ir nedaviau. Gerbiamas T. Tomilinas per šoninį mikrofoną.
T. TOMILINAS (DFVL). Norėjau pakviesti prie šoninio mikrofono gerbiamą L. Kasčiūną, kad primintų savo pažadą. Aš sutinku, kad šito pažado galbūt ir nebuvo, bet patvirtinkite dar kartą savo pažadą.
PIRMININKAS. Gerbiamas Tomai Tomilinai, čia jūsų tokia replika buvo? Gerai. Ačiū. Dabar L. Kasčiūnas. Sekundėlę, aš jums įjungsiu mikrofoną.
Per šoninį mikrofoną – L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Tomai, aš šiandien jau žiūrėjau projekto tekstą, taigi, registracija bus netrukus, nes, matot, kadangi priimame naują įstatymą, jis net numerio dabar neturi, aš net neturiu kur registruoti. (Balsai salėje) Perversmo proga, taip.
O dabar dėl nepaprastosios padėties.
PIRMININKAS. Per mikrofoną kalbėkite.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš esu pasiūlęs, mes sutarėme dėl ekstremaliosios padėties, dėl nepaprastosios nėra problemų, gerbiamas Jonai, gerbiamas Dainiau, įtraukti rimtą klausimą į NSGK posėdį, pasiruoškite, išdėliokite klausimas, viską. Galime užduoti. (Šurmulys salėje) Visi į vieną komisiją gi nesueisime, ar ne? Tai kodėl negalime padaryti, pavyzdžiui, sausį, vasarį NSGK? Prašau, darom. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ką tik jūs taip troškote balsuoti, o dabar vėl grįžome į diskusijų žanrą.
Nežinau, kas pirmas. Gerbiamas A. Matulas, atrodo, stovėjo pirmas prie mikrofono. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega Jonai ir visi kolegos, aš labai dėkingas už tai, kad balsavote už Sveikatos draudimo įstatymą. Tai yra dar vienas pavyzdys, kaip darniai, vieningai dirba Sveikatos reikalų komitetas – pasiūlo tokius projektus, už kuriuos visas parlamentas balsuoja. O susitarimų mes nelaužysime. Aš manau, kad mes tą projektą dėl žiurknuodžių palaikysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama R. Tamašunienė per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Replikuojame dėl kontrolės komisijos sudarymo dėl nepaprastosios padėties. Aš Laurynui noriu pasakyti, kad jeigu jūs norite po pusės metų valstybės lygio ekstremalios komisijos… grįžti į Seimą dėl sprendimų, o metų laiko nepaprastosios padėties nenorite kontrolės komisijos, tai tikrai turite ką slėpti. Antras dalykas, NSGK nėra visų frakcijų atstovų, o šita komisija būtų… proporcingai deleguotų savo atstovus į komisiją. Todėl vis dėlto reikia pagalvoti ir grįžti prie šito klausimo, kokiu būdu bus vykdoma nepaprastosios padėties kontrolė, nes taip negali būti, kaip jūs dabar elgiatės.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama kolege. Mes jau vėl grįžtame prie turinio. Jau išsakytos replikos, Laurynas atsakė, visi atsakėme. Susitelkime, Seimas jau apsisprendė.
Dabar darbotvarkės 2-3 klausimas, už kurį reikia balsuoti, – Darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1162(2). (Balsai salėje) Taip, ne tą pasižymėjau, kad jau balsavome. Gerai, sekate posėdį, labai džiugu.
15.34 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1917(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1917(2). Dar dėl šito nebalsavome. Balsuojame dėl šio projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123 Seimo nariai: ir vėl visi 123 balsavo už. Taigi labai džiugi vienybė grįžta į Seimo salę. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.35 val.
Darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1162(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar jau 2-3 klausimas – Darbo kodekso 135 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1162(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121 Seimo narys: už – 106, prieš – 3, susilaikė 12. Įstatymas taip pat yra priimtas. (Gongas)
Per centrinį mikrofoną – gerbiamas E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau savišvietos tikslais kitą savaitę nedalyvauti Seimo posėdžiuose. (Plojimai, juokas salėje)
PIRMININKAS. Manau, kad jūs tokią teisę tikrai turite ir niekas jos negali atimti, tik vėliau rinkėjai įvertins jūsų visus sprendimus.
15.36 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2062 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-4 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2062. Buvo pateikimas. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 117, balsavo 114 Seimo narių: už – 100, prieš – 1, susilaikė 13. Yra pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis, žinoma, yra Sveikatos reikalų komitetas, aš manau, galime bendru sutarimu. Gerbiami kolegos, gal galima šiek tiek tyliau salėje, nes aš visiškai nesusikalbu su Seimu, Seimo dauguma. Sveikatos reikalų komitetas. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Papildomas nenumatytas. Siūlome svarstyti pavasario sesijoje. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
15.37 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros Nr. IX-886 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1800, Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 492 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1801 (pateikimo tęsinys)
Toliau 2-5.1 klausimas – Visuomenės sveikatos priežiūros 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1800 ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-1801. Irgi buvo pateikimas. Balsuojame dėl abiejų.
Užsiregistravo 113, balsavo 110 Seimo narių: už – 36, prieš – 22, susilaikė 52. Taigi nėra pritarta. Turime apsispręsti, kaip mes elgiamės, ar grąžiname tobulinti, tai yra už, ar atmetame, tai yra prieš.
Užsiregistravo 110, balsavo 107 Seimo nariai: už – 63, prieš – 44. Grąžiname tobulinti. Gerbiamas P. Gražulis nori per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (LRF). Tikrai kažkas vyksta – tai medžių apsikabinimo kažkokia akcija, tai vėl kas ir dabar socdemai pasimetė. Jie siūlo nekriminalizuoti narkotikų, o žiurknuodžius liepia kriminalizuoti. Nesuprantu, kas čia darosi. (Juokas salėje)
15.39 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2023 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Vertinga pastaba. Dabar judame toliau. Darbotvarkės 2-6 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2023. Taip pat balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 118, balsavo 114: už – 59, prieš – 12, susilaikė 43. Taigi yra pritarta. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar gali būti toks sprendimas? Dėkoju. Kaip papildomas – Audito komitetas. Gali būti toks sprendimas? Gali.
Dabar gerbiama premjerė I. Šimonytė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik paprašyčiau vis dėlto Vyriausybės išvados dėl šio projekto. Kadangi aš pati balsavau už jį, tai tikiu, kad ponia iniciatorė tikrai negalvos, kad čia yra kokia nors pikta užmačia. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi prašome Vyriausybės išvados. Dėkoju. Prašome. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Artimiausio mums pavasario. Tikiuosi, kad jis ateis mums visiems. Taigi klausimą išsprendėme.
15.41 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 60 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2224 (pateikimo tęsinys)
Dabar 2-7 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 60 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2224. Irgi po pateikimo balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 114, prieš – 1, susilaikė 2. Taigi yra pritarta. Siūlomi komitetai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – kaip pagrindinis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Kurio pavasario? Ateinančio pavasario. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
15.42 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2160 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-9 klausimas – Advokatūros įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2160. Taigi balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 52, prieš – 33, susilaikė 33. Ir tie 33 sudėti į krūvą lemia, kad nepritarta Advokatūros įstatymui. Taigi reikia apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 58, prieš – 57. Nedidele balsų persvara, sakyčiau, minimalia.
Gerbiama R. Tamašunienė per šoninį mikrofoną. Jūsų turbūt mygtukas neveikė?
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Visai neveikė. Prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Visai neveikė? Būna, kad šiek tiek neveikė, šiuo atveju visai neveikė. Aš tuomet siūlau perbalsuoti. (Balsas salėje) Ir Dainiaus dar nesuveikė, tai tuomet pabandykime perbalsuoti. (Šurmulys salėje) Nereikia perbalsuoti? Vadinasi, pritariame, kad tobuliname. Gerai, sutariame visi bendru sutarimu, kad toks sprendimas? Nes čia jeigu neveikė, gal kitaip turės. Gerai. Dėkoju, išsprendėme.
15.44 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 162 ir 164 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2288 (pateikimo tęsinys)
Toliau tada – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kelių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2288. Balsuojame po pateikimo
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 54, prieš – 51, susilaikė 15. Taigi, nėra pritarta.
Reikia spręsti, ar grąžiname tobulinti, ar netobuliname, tai yra atmetame. Balsuojame, ar tobulinti, ar atmesti. Pliusas – tobulinti, o minusas – atmesti.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 57, prieš – 63. Taigi, yra atmesta.
15.46 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-661 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2294 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Kelių įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2294. Taigi, balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 117, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2. Taigi, yra pritarta.
Šiuo atveju pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomas nesiūlomas. Ar galime bendru sutarimu? Ekonomikos komitetas. Ir siūloma svarstyti ateinančioje pavasario sesijoje, VI sesijoje. Anksčiau jūs norite?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke, jeigu galima, anksčiau, nes iš tikrųjų įsigalios tas mūsų klaidos ištaisymas sausio 2 dieną, tai, kad galėtume… Skubos tvarka aš ir prašiau, prieš tai kalbėjau.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Tai jūs prašote komiteto vardu skubos, visų pirma, taip? Frakcijos vardu prašote skubos. Pritariame? Pritariame skubai, gerai. Dabar mes nelabai datą galime nustatyti. Jeigu komitetas spės apsvarstyti, svarstysime kitą savaitę – pagal galimybes. Taip tinka? Gerai, dėkoju.
15.48 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2166 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-12 klausimas – Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2166. Po pateikimo balsuojame dėl Darbo kodekso.
Užsiregistravo 115, balsavo 113: už – 79, prieš – 2, susilaikė 32. Taigi, pritarta.
M. Lingė per šoninį mikrofoną nori. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Trišalės išvados prašysiu.
PIRMININKAS. Trišalės tarybos išvados? Bendru sutarimu galime? Gerai. Siūlomi komitetai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Papildomas nenumatytas. Siūloma svarstyti VI Seimo pavasario sesijoje. Pritariame? Gerai, pritarta. Klausimas išspręstas.
Toliau. Dėl asmens vardo ir pavardės mes jau balsavome. Tada lieka… Jeigu aš gerai suprantu, balsavimus įvykdėme, lieka trys pateikimai ir iš karto balsuojame. Pratęsiu balsavimo langą iki posėdžio pabaigos, nes tik trys pateikimai. Iš karto galėsime balsuoti, ne dėl visų trijų, suprantama, bet po kiekvieno, jeigu taip tinka. (Balsai salėje) Pirma juos pateikti reikia.
15.50 val.
Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1989 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1989. Gerbiamas A. Dumbrava. Prašau į tribūną. Pateikimas.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Labai labai trumpas pakeitimas, kolegos. Prašyčiau pritarti, kad į vidaus kontrolės ir vidaus audito tarnybos vadovo pareigas patekti būtų truputį liberalizuota tvarka. Būtų panaši kaip ir savivaldybės kontrolieriaus dėl išsilavinimo, kad būtų aukštasis universitetinis išsilavinimas ir ne mažesnė kaip trejų metų darbo patirtis būtent audito ir vidaus audito srityje. Kadangi mažose savivaldybėse yra gana sudėtinga surasti žmonių, kurie turi atitinkamą išsilavinimą ir metų patirtį, siūlau, kad vis dėlto būtų sulyginta su savivaldybės kontrolieriais, kurių funkcijos labai panašios ir mažai kuo skiriasi. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, pirmiausia labai įdomiai – lyg mes finansininkų, ekonomistų jau nebeturime ir visiškai nebėra regionuose net tų specialybių. Tai vienas dalykas.
Mano klausimas. Kodėl pasirinkti ne penkeri metai? Kažkodėl pasirinkote trejus. O gal vienerių metų užtenka? Dėl kokios priežasties ir kokį motyvą jūs turite? Pagrįskite man, kodėl būtent pasirinkti treji metai?
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Aš, gerbiama kolege, sakiau, tai, kas taikoma savivaldybių kontrolieriams, būtent perkėliau čionai. Būtent savivaldybių kontrolieriams irgi reikalinga trejų metų darbo patirtis, kad būtų tokia darbo patirtis. Ir čia taip pat.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Kad būtų vienodos sąlygos.
PIRMININKAS. Kitas klausiantysis išsibraukė. Taigi jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar lieka motyvai. Už – gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt yra įvairių variantų, ne tik aukštasis išsilavinimas teikia auditoriaus kvalifikaciją. Yra tarptautiniai sertifikatai. Man taip pat kilo klausimas, kodėl ten apskritai numatyti tam tikri metai, nes iš tikrųjų tai yra atskira šaka. Iš tikrųjų asociacijos dirba ir organizuoja tam tikrus mokymus, esant išsilavinimui, įvairių specialybių, profesijų, baigus universitetinį išsilavinimą. Ten gana rimti mokslai, nes dabar ir auditai atliekami įvairių sričių, ne tik finansiniai, yra ir kitokių. Yra ir informacinių technologijų.
Šiuo atveju aš nežinau, ar tikrai reikalingi metai, ar geriau reikalingas tam tikras išsilavinimas. Ypač jeigu žmonės turi vidaus audito sertifikatus, tai jie iškart gali pradėti dirbti.
Aš pritariu šiam įstatymo projektui, tik reikia pagalvoti. Kodėl ten lieka tie metai, man irgi nelabai aišku. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus prieš išsakys gerbiamas S. Jovaiša.
Toliau posėdžiui pirmininkaus gerbiamas vicepirmininkas J. Jarutis. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Nesu labai per daug čia prieš, bet man kelia susirūpinimą reikiamos kvalifikacijos nebūtinumas. Sakykime, yra daug tokių specialybių specialistų, kurie visiškai neturi jokio sąryšio su finansais, auditu. Pavyzdžiui, kultūros veikėjai, galbūt baigę aukštąjį žemės ūkio. Šiuo atveju gal reikėtų atsargiau. Nejaugi mes nebeturime žmonių, kurie galėtų užsiimti tiesiogiai tuo, ko mokėsi? Susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, gerbiami kolegos, už išsakytas nuomones. Balsuojame.
Balsavo 83: už – 50, prieš – 6, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito komitetas, papildomo nėra siūloma. Siūloma svarstyti VI (pavasario) sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.54 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 8 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-2306 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Želdynų įstatymo Nr. X-1241 8 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 1 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-2306. Prašau. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nėra naujiena ministro įsakymą perkelti į įstatymą, ypač tokiais atvejais, kai iš tiesų kyla skandalų ir matomi tam tikri interesai ir ministro neįgalumas. Turbūt turime pavyzdžių dėl žvejybos draudimo, kai tas įtvirtinta įstatymu. Prieš pasikeičiant ministrams visada visuomenėje, būtent žvejų bendruomenėje, kyla didžiulis susirūpinimas ir didžiulių klausimų. Tas procesas Seime jau yra pradėtas. Taip pat dėl žvejybos Kuršių mariose, kas dabar vyksta, vėlgi reguliuojama ministro įsakymu, bet mes siūlome, jau yra pradėti procesai, ir komiteto pirmininkė inicijuoja tuos pakeitimus. Iš tiesų tų atvejų yra.
Šiuo atveju mes siūlome taip pat pasielgti ir su Želdynų įstatymu, nes ta situacija tikrai nėra normali, kai ministras du kartus nesugeba tinkamai parengti įsakymo, būtent antikorupciniu vertinimu, STT turi kritinių pastabų. Noras sumažinti želdynų skaičių, kai viename interviu ministras kalba, kaip svarbu mažinti taršą ir diegti priemones, kurios padėtų žmonėms sveikiau gyventi aplinkoje. Kalbant ypač apie miestus, didmiesčius, statistika rodo, kad žmonių gyvenimo trukmė yra pusę metų trumpesnė vien dėl taršos poveikio. Iš tiesų tikrai nelogiškas siūlymas sumažinti želdynų plotus. Manome, kad tai tikrai neturėtų būti ministro atsakomybė, tai turėtų būti priimta parlamente, nes tai yra bendra atsakomybė.
Šiuo atveju siūlome visiems Seimo nariams tą bendrą atsakomybę prisiimti, kad toks svarbus sprendimas, kiek želdynų, kiek tų vadinamųjų plaučių miestuose bus, tai yra kad parkai tikrai būtų prieinami žmonėms. Turime turbūt ir Vilniuje pavyzdžių, kai daugiabučiai yra taip sukoncentruoti, kad ne tik žalių skverų, parkų ir alėjų nėra, bet net ir vietos pakankamai nėra automobiliams pastatyti. Iš tiesų tokie nelogiški sprendimai turbūt priveda prie to, kad žmonės kenčia ir kenčia savo sveikatos sąskaita. Iš tiesų siūlome su kolegomis šį ministro įsakymą perkelti į įstatymą ir reglamentuoti tai būtent įstatyme.
Mielai atsakysiu į klausimus ir kviečiu palaikyti. Prašom.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia J. Urbanavičius. Nėra gerbiama Justino. Tuomet T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako irgi. Tada V. Targamadzė galbūt.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Man atrodo, kad iš tikrųjų būtų labai teisinga įstatyme apibrėžti, kadangi taršiose vietovėse gali būti įvairūs variantai taikomi. Gal galėtumėte patikslinti, kokios būtų galimybės taršiose vietovėse laikytis normų?
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū. Ačiū, kolege už klausimą. Tai turbūt tikrai svarbu kėdainiečiams, jie tikrai jums ne vieną klausimą užduoda. Apskritai vertinant taršos žemėlapius, kai kurie rajonai, kur yra ir stambių įmonių, ir taršos šaltinių, pasižymi ta tarša. Šiuo atveju mes siūlome tikrai, kad Seime galėtų vykti diskusija, kad tokiose vietose želdynų plotai turėtų būti didesni, vadinkim, tie žalieji koridoriai, užtvaros želdynų turėtų būti kuo arčiau žmonių, kad kuo mažiau taršos patektų tiesiogiai žmonėms. Taip pat apibrėžiame ir tai, kad kurortiniuose miestuose lygiai taip pat turėtų dar didesni normatyvai būti. Tas turbūt yra gana logiška. Tokiu atveju apsisaugotume nuo tos koncentracijos, nuo želdynų naikinimo, kas yra labai svarbu. Todėl kviečiame tą diskusiją perkelti į Seimą, nes miškų klausimai tikrai yra svarbūs tose miškingose vietovėse, tačiau miestuose išnaikinti želdynus – tiesioginis pavojus žmonių sveikatai. Todėl ta diskusija turėtų vykti čia, Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Kadangi nėra užsirašiusių prieš kalbėti… Norite kalbėti? T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, norėčiau irgi išsakyti argumentus, kodėl vis dėlto svarbu pritarti po pateikimo šiam projektui. Tikrai norėčiau šiek tiek atsitraukti nuo tų, sakykim, skandalų ar kažkokių nesusipratimų želdynų srityje, bet apskritai pakalbėti apie aplinkosaugos politikos aktualijas ir esmę. Iš tiesų ta riba, kur baigiasi įstatymas, prasideda poįstatyminis aktas, nėra labai aiški. Kai kurie dalykai yra reglamentuojami įstatymais, labai detaliai. Pavyzdžiui, aš esu iš tos socialinės srities, kur tikrai kiekviena socialinės politikos formulė yra perkelta į įstatymo lygmenį pagal Konstitucinio Teismo iš esmės doktriną. Iš tiesų pagrindinė riba yra ten, kai visuomenė pareiškia susidomėjimą tam tikra tema, ypatingą susidomėjimą, ypatingą svarbą. Pavyzdžiui, želdynais tikrai žmonės domisi, jiems tikrai rūpi, kad jų mieste, visų pirma didžiausiame Lietuvos mieste, būtų kuo daugiau žalių plotų, o natūraliai interesų grupės nori uždirbti kuo daugiau iš nekilnojamojo turto plėtros. Todėl tie interesai susikerta, ir ten, kur reikia ypač daug skaidrumo, ten, kur reikia visuomenės įsitraukimo, ten, kur reikia neutralizuoti tam tikrą lobistų įtaką, iš tiesų geriausiai tai padaro būtent Seimo įsitraukimas, tada, kai Seime vyksta diskusijos, kai viskas yra skaidriai, atvirai aptarinėjama. Juk bet kokio, gero, blogo, ministro įsakymas vis tiek yra rengiamas slapčiau, negu tai daroma įstatymo lygmeniu, ir bet kokiu atveju visuomenė yra nepatenkinta. Todėl šiuo ypatingu klausimu siūlau diskusijas perkelti į Seimą, lygiai taip pat, kaip jūs, beje, darote, kolegos, kai kai kurie čia labai stengiatės, kad diskusijos dėl optinių taikiklių medžioklėse irgi atsidurtų įstatymų lygmenyje.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kadangi prieš kalbančių nėra, gal galiu pasiūlyti pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nenorite. Supratau. Balsuojame.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 41, prieš – 6, susilaikė 37. Po pateikimo nepritarta.
Balsuojame dėl tobulinimo arba atmetimo. Kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš.
Už – 50, prieš – 36. Įstatymo projektas tobulinamas.
16.03 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1899(2) (pateikimas)
Kolegos, ir paskutinis šios dienos darbotvarkės 2-16 klausimas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1899(2). Kolegė O. Leiputė. Prašom.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiami kolegos. Norėčiau pristatyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jame kalbama apie privalomus sveikatos patikrinimus, kurie atliekami darbo metu, mokant vidutinį darbo užmokestį. Mes su kolege Rimante siūlome papildyti 5 punktu, tai yra penkta darbuotojų grupe, tai yra darbuotojų, patenkančių į ligų ankstyvosios diagnostikos programas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą PSDF lėšomis apmokamų ligų ankstyvosios diagnostikos programų sąrašą sveikatos įstaigos nurodytu laiku. Šį įstatymo projektą paskatino parengti tai, kad ypač daugėja sergančių onkologinėmis ligomis ir ypač per pandemijos laikotarpį, o žmonės vengia tikrintis ir tai apimtų darbingo amžius grupę, jiems būtų sudarytos sąlygos darbo metu tai padaryti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti pora kolegų. Pirmas klausia M. Lingė. Prašom. Prašom, gerbiamas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Sakykite, kaip jūs praktiškai įgyvendinsite šį siūlymą? Kai dabar darbuotojai tikrinasi dėl profesinių ligų, jie pristato į įstaigas tam tikrą pažymėjimą. Tai šiuo atveju ar tas panaudotas laikas, ta diena buvo tikslingai panaudota būtent sveikatos patikrinimui? Ar gal vis dėlto žmogus kokioms kitoms reikmėms išnaudojo tą paimtą laisvą laiką prisidengdamas, kad jis ketina profilaktiškai tikrintis? Čia viena klausimo dalis.
Tiesiog sakykite, kadangi vėlgi kontroliuojama ir žiūrima, kad darbuotojai atitiktų savo profesinį pasirengimą ir tos rizikos laipsnį atitiktų sveikata, tai dabar tokią savanorišką priemonę darote privalomą. O kaip kitais atvejais, ar, pavyzdžiui, privalomai nereikėtų tikrintis ir eiti pas gydytoją, kai skauda dantį, skauda galvą ir kai tikrai negalima atlikti? Iki šiol paprastai tokie santykiai buvo sureguliuojami darbdavio ir darbuotojo susitarimais. Ar vis dėlto šio įstatymo klausimas yra skatinti žmones tikrintis? Tikslas yra geras, bet ar tikrai šio teisės akto klausimas?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Mes matome, kad būtent čia mes galėtume ir siūlome daryti pataisą, ir turbūt įtarti, kad visi tie, kurie tikrinsis sveikatą, ir darbdaviai, kurie sudarys sąlygas, kad tie žmonės piktnaudžiaus… Aš manau, matydami skaičius, kad tik 20–30 %, išskyrus širdies ir kraujagyslių ligas, kur matome 40 % pasitikrinančių, kuriems priklauso, kad ši problema turi būti sprendžiama, nes tai paskui valstybei kainuoja kur kas daugiau, jau nekalbant apie žmonių sveikatą.
Kaip tai praktiškai padaryti? Manau, kad jeigu bus patvirtinti sąrašai, darbdavys ras, kaip tai kontroliuoti, bet tai bus dar papildoma priemonė iš darbdavio pusės žmogų paskatinti pasitikrinti sveikatą. Iš dalies tai yra ir išlieka savanorišku dalyku, nes mes nenumatome nuobaudos, tai yra nušalinimo nuo darbo, jeigu to nepadarys. Manome, kad tai yra galimybė paskatinti žmones tikrintis savo sveikatą laiku. Tai nebus dažni atvejai, nes pagal kai kurias programas pagal amžiaus grupes reikia pasitikrinti kartą per penkerius metus arba kartą per trejus metus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar jūsų nori paklausti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, jūs sakote, pasitikrinti. Tai kiek gali trukti pasitikrinimas? Jei darbdavys yra suinteresuotas tuo, tai jis išleis valandai ar dviem pasitikrinti. Be kita ko, tam patikrinimui, jeigu reikalauja įvairių tyrimų ir vizitų pas įvairius specialistus, gali neužtekti ir vienos dienos. Tai kaip tada išspręsti tas laiko metamorfozes? Ačiū.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Norint pasitikrinti sveikatą, jau dabar gauti siuntimą, yra sudaryta sąlyga tai padaryti nuotoliniu būdu, o jau pačiam veiksmui atlikti užteks turbūt ir vienos dienos. Bet jeigu reikės platesnių tyrimų, tai jau bus sprendžiama kitais būdais. Čia mes kalbame apie tą vizitą pas gydytoją pagal prevencines programas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonę už nori išreikšti gerbiama R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų reikia atskirti pirmiausia sveikatos patikrinimą, kas yra numatyta Darbo kodekse, kad darbdaviai privalo suteikti, ir pasitikrinimą pagal prevencines programas. Nes nė vienas mes negalime žinoti, kada gausime žinutę, kad jau atėjo laikas. Kas treji, kas penkeri, kas dveji metai, priklausomai nuo prevencinės programos, kurių yra penkios, reikia ateiti pasitikrinti.
Sveikatos reikalų komitete mes gal jau kokius keturis kartus svarstėme, kaip vyksta prevencinių programų vykdymas. Labai blogai, blogai, visokių problemų yra. Viena iš jų yra ir ta, kad žinutę gavusio žmogaus darbdavys tiesiog neišleidžia paskirtu laiku, nes pasitikrinimui pagal prevencinę programą medikai patys skiria laiką.
Aš noriu pažymėti tai, kad šiandien mes kalbame apie penkias prevencines programas, bet turime labai daug vilčių, kad atsiras ir šeštoji – plaučių vėžio prevencinė programa. Mes turime keturias onkologines ir penktąją – širdies ir kraujagyslių. Ir tai nėra tokia didelė našta, privalu žmogų išleisti pasitikrinti, kaip minėjau ir kaip Orinta sakė, kas keleri metai.
Aš manau, tikrai pritarkime, o kokia tvarka tai turėtų vykti, tą tvarką turėtų nustatyti sveikatos apsaugos ministras ir ta tvarka turėtų būti gana trumpa. Jeigu kils abejonių, yra Trišalė taryba, tegul pasvarsto, jeigu verslo atstovai prieštarautų, kad mes tokią nuostatą norime įteisinti įstatymu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, A. Mazuronis kalba prieš. Prašom, Andriau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, gerbiamas Jonai, aš ne tai, kad prieš, bet aš norėjau atkreipti visų kolegų dėmesį į Socialdemokratų frakcijos atstovų tokį ideologinį… arba požiūrio į sveikatos apsaugą dualizmą. Prieš keletą valandų čia, šioje posėdžių salėje, mes svarstėme narkotikų dekriminalizavimo klausimus ir socialdemokratai padarė viską, kad tiems įstatymų projektams būtų pritarta ir kad jie žygiuotų sėkmingai toliau. O dabar, po keleto valandų, visiškai kitas požiūris į sveikatos apsaugą ir į jos įgyvendinamą politiką. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad tokios vieningos linijos iš Socialdemokratų frakcijos pusės nesimato ir tai kelia tam tikrų abejonių dėl tikrųjų tiek prieš tai buvusio, tiek dabartinio projekto tikslų. Tik tiek, norėjau atkreipti dėmesį, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū už atkreiptą dėmesį. Balsuojame dėl pateikto projekto.
Užsiregistravo 83, balsavo 83: už – 48, prieš – 4, susilaikė 31. Po patikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti Seimo VI pavasario sesijoje.
Taip, M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kadangi iš iniciatorių nuskambėjo siūlymas ir galimybė aptarti Trišalėje taryboje, tikrai būtų prasmė šitą projektą aptarti Trišalėje taryboje.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti? Taip, ačiū.
Replika po balsavimo – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, opozicija, nežinau, gal jūs ir turite kokį nors narkotikų legalizavimo projektą, tikiuosi, kad mes jam niekada nepritarsime, bet jeigu jūs apie jį vis kalbate, aš manau, kad niekur niekas nesiūlė legalizuoti. Ir jūsų tas kalbėjimas tikrai nepadarys, sakysime… Vėlgi dažnas kalbėjimas apie nesąmones tik žmones klaidina. Noriu pasakyti, nebent jūs turite, tai teikite jūs jį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Na, pavardė nebuvo paminėta, galbūt jau ir… Gerbiamas Andrius. Na, gerai. Ta gražia nata…
A. MAZURONIS (DPF). Aš nežinau, jūs čia turbūt reagavote į mano pasisakymą, bet aš nė vieno karto žodžio „legalizavimas“ neminėjau, minėjau dekriminalizavimą. Nežinau, ar čia su klausa kas nors, ar…
PIRMININKAS. Gerai, gerbiami kolegos, šiandien apsvarstėme visus numatytus darbotvarkėje klausimus, linkiu gražaus savaitgalio, pasimėgauti žiemos teikiamais malonumais. Registruotis, suprantu, norite. Gerai, dar registruojamės ir kad kitą savaitę mes galėtume prasmingai pabaigti šią sesiją. Registruojamės.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai.
Taigi skelbiu 2022 m. gruodžio 15 d. popietinį posėdį baigtą. (Gongas) Gero vakaro visiems.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.