LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 20, 201, 65, 78 STRAIPSNIŲ IR 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-10-23 Nr. XIIIP-2415(3)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi neatšaukiamą ir kitiems asmenims sutartimi neperduodamą teisę gauti kompensacinį atlyginimą.
Siūlome išbraukti formuluotę „ir kitiems asmenims neperduodamą teisę“, nes ji, viena vertus, yra perteklinė, o kita vertus, klaidinanti, nes pilnai neatspindi neatšaukiamos teisės esmės, ir ja remiantis gali būti aiškinama, kad teisės „neatšaukiamumas“ yra ribotas (t.y. kad ji varžo tik autoriaus teisę perduoti teisę gauti kompensacinį atlyginimą). Pastebėtina, kad neatšaukiamos teisės terminas yra vartojamas įstatymuose, įskaitant keičiamą įstatymą (11 straipsnio 4 dalis, 15 straipsnio 4 dalis, 17 straipsnis) ir gerai suprantama jo paskirtis ir esmė. Neatšaukiamos autorių teisės negali būti autorinių sutarčių dalyku, šios teisės, net ir perdavus turtines autorių teises, leidžia autoriui gauti pajamų iš kūrinio naudojimo. Šių teisių negali atsisakyti ir pats autorius ar gretutinių teisių subjektas. Pastebėtina ir tai, kad pritarus projektu siūlomai nuostatai, gali tapti neaišku, ar neatšaukiama teisė įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje turi būti aiškinama taip pat ar kitaip nei neatšaukiama teisė, nustatyta to paties įstatymo kituose straipsniuose.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal teisės aiškinimo taisykles (Civilinio kodekso 1.9 straipsnis), tuo atveju, kai įstatyme konkretaus žodžio (sąvokos) speciali reikšmė nepaaiškinta, reiškia, jog šis žodis vartojamas jo bendrine reikšme. Lietuvių kalbos žodyne pateikiama žodžio „neatšaukiamas“ reikšmė: „kurio negalima atšaukti, pakeisti, galutinis“.
2. Projekto 2 straipsnio 2-3 dalių nuostatos taisytinos, atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 82 punktu, „pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnį, jo dalį (jei ji turi eilės numerį) ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia.“
3. Projekto 4 straipsnyje dėstomo 78 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje po žodžio skliaustuose „toliau“ įrašytini žodžiai „šiame straipsnyje“.
4. Tam, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turėtų teisinį pagrindą parengti ir priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, projekto 7 straipsnio 3 dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Atsižvelgus į tai, projekto 7 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti išimtimi dėl projekto 7 straipsnio 3 dalies įsigaliojimo.
5. Projekto 7 straipsnio 4 dalyje, siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, vietoj konkrečios ministerijos pavadinimo „Lietuvos Respublikos kultūros ministerija“ įrašytina „Vyriausybės įgaliota institucija.
Be to, analizuojamoje straipsnio dalyje neaiškus terminas „iki einamųjų metų balandžio 1 dienos“. Jeigu turima omenyje konkretūs metai, jie turi būti aiškiai įvardinti. Jeigu turima omenyje, kad nurodyta kompensacinio atlyginimo dalis turi būti pervedama Lietuvos radijo ir televizijos komisijai kiekvienais metais iki balandžio 1 d., tai analizuojama nuostata, atitinkamai ją patikslinus, dėstytina keičiamo įstatymo 20 straipsnyje, o ne projekto 7 straipsnyje.