PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 103(1), 104, 105(2), 105(3), 105(4), 106(1), 108, 113, 114, 115, 115(1), 118, 123, 125, 140(8), 140(18), 140(19), 140(21), 140(28) STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR 140(16) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-2797

2023-10-26

Vilnius

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

(3)

(5)

Argumentai:

Sulaikytiems užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, galiojančiame reguliavime nėra įtvirtinta teisė susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais. Pažymėtina, kad teisė sulaikytiems užsieniečiams susitikti su tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovais yra įtvirtinta Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms, tarptautinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei įstaigoms suteikiama galimybė apsilankyti sulaikymo centruose, kuriuose laikomi sulaikyti trečiųjų šalių piliečiai. Todėl siūloma LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 3 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, įtvirtinančia užsieniečio, kuriam taikomi judėjimo laisvės apribojimai, teisę susitikti su nacionalinėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei įstaigomis.

Pasiūlymas:

„2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas.

1. Papildyti 3 straipsnio 5 dalį 1¹ punktu ir jį išdėstyti taip:

1¹) susisiekti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais;“

(3)

N 31

(116)

N 38

(140²⁰)

(5)

(1)

(2)

Argumentai:

Projektu siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu. Pastebėtina, kad šiuo atveju valstybės garantuojama teisinė pagalba užsieniečiui užtikrinama tik pirmos instancijos teisme, tačiau ji nėra prieinama, kai užsieniečiai nori skųsti sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę aukštesnės instancijos teismui

Teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą garantuoja Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnis, kurio trečioje dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas. Asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę j veiksmingą teisingumą.

Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje yra įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių teisių gynimo priemonės sprendimų, susijusių su grąžinimu, klausimais. Kaip išaiškinta „Grąžinimo vadovo“ 14 punkte „Sulaikymas“, Grąžinimo direktyvos 13 straipsnyje įtvirtintos teisės turi būti užtikrintos ir priimant sprendimus sulaikyti.^{^[1]}

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022 m. pradžioje, susidūręs su apeliaciniais skundais, kuriuos parengė užsieniečiai, nesutinkantys su pirmos instancijos sprendimais dėl alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (toliau – VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje skyrimo, nustatė, kad jie neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalyje apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, konstatavo, kad, siekiant efektyvaus teisminio teisių gynimo, užsieniečiui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba ir įpareigojo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centrą užsieniečiui užtikrinti profesionalią teisinę pagalbą.^{^[2]} Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, išnagrinėjęs šias bylas, kai užsieniečiams buvo užtikrinta teisinė pagalba, nutarė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nebuvo tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti alternatyvios priemonės tikslą ir pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimus, skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.^{^[3]}

Siekiant išvengti situacijų, kai užsieniečiui yra taikomi neproporcingi judėjimo laisvės apribojimai, o jis neturi galimybės jų skųsti vien dėl to, kad jam nėra prieinama teisinė pagalba, siūloma pakeisti UTPĮ 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą, numatant, kad užsienietis turi teisę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ne tik teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, bet ir teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, taip pat atitinkamai pakeisti UTPĮ 116 straipsnio 1 dalį ir 140²⁰ straipsnio 1 dalj.

Pasiūlymas:

„2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas.

1. Pakeisti 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.“

Pasiūlymas:

,,31 straipsnis. 116 straipsnio 1 dalies pakeitimas.

Pakeisti 116 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

116 straipsnis. Kreipimasis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę

1. Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje vietą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, taip pat teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo jis turi teisę į Lietuvos valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“

Pasiūlymas:

,,38 straipsnis. 140²⁰ straipsnio 1 dalies pakeitimas.

Pakeisti 140²⁰ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

140²⁰ straipsnis. Kreipimasis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę

1. Jeigu yra šio Įstatymo nustatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas, su teikimu sulaikyti užsienietį ilgiau negu 48 valandoms arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą kreipiasi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas per 48 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento. Užsieniečio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Teikimo sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjimo teisme metu, taip pat teikiant apeliacinį skundą dėl sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo jis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.“

(71)

(1)

Argumentai:

Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatytas apribojimas, kuriuo remiantis materialinėmis priėmimo sąlygomis negali naudotis prieglobsčio prašytojai, kurie gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Tokio pobūdžio apribojimas, tikėtina, grindžiamas prielaida, jog savarankiškai gyvenantys prieglobsčio prašytojai turi pakankamai finansinių lėšų bei jiems nėra reikalinga valstybės parama. Tačiau NVO bendravimo su prieglobsčio prašytojais praktika rodo, kad tokia prielaida neretai yra klaidinga. Didžiąją dalį savarankiškai gyvenančių prieglobsčio prašytojų šiuo metu sudaro pabėgėliai iš Baltarusijos, kurių dauguma atvyksta neturėdami santaupų bei gyvena palaikomi nevyriausybinių organizacijų ir diasporos. Atsižvelgus į tai, kad tokiems žmonėms taip pat yra būtina valstybės parama, siūlome atsisakyti minėto ribojimo. Pažymėtina, kad Projekte atsisakoma analogiško apribojimo Įstatymo 71 straipsnio 2¹ ir 3 dalyse. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

Pasiūlymas:

,,12 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas.

,,1. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) gyvendamas laikino apgyvendinimo vietoje (sulaikytas prieglobsčio prašytojas – Valstybės sienos apsaugos tarnyboje) arba jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;“

(71)

(1)

(10)

Argumentai:

Remiantis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktu, prieglobsčio prašytojai turi teisę dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį. Projektu siūloma papildyti šią nuostata, numatant, kad, be teisės dirbti, prieglobsčio prašytojai tokiais atvejais įgyja teisę imtis savarankiško užimtumo veiklos, tačiau 6 mėnesių terminą keisti nesiūloma. Siekiant skatinti prieglobsčio prašytojų savarankiškumą ir fasilituoti išankstinę integraciją, siūlome sutrumpinti šiuo metu numatytą 6 mėnesių terminą nustatant, kad teisę dirbti prieglobsčio prašytojai įgyja jau po 3 mėnesių (pažymėtina, kad 2021 m. ir Latvijos Respublika sutrumpino analogišką 6 mėnesių terminą iki 3 mėnesių).

Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų prieglobsčio procedūra, siūlome įvesti keletą papildomų sąlygų, apribojant prieglobsčio prašytojų, kuriems būtų taikomas palankesnis 3 mėnesių terminas, ratą.

Visų pirma, siūlome nustatyti, kad sutrumpintas 3 mėnesių terminas būtų taikomas tik savo pasirinktoje vietoje gyvenantiems prieglobsčio prašytojams, t. y. asmenims, kurie nėra valstybės aprūpinami gyvenamuoju plotu (bei maistu, kaip, pavyzdžiui, Užsieniečių registracijos centro gyventojai), tokiu būdu dar labiau skatinant jų savarankiškumą ir išankstinę integraciją. Tikėtina, kad dar prieglobsčio procedūros metu pradėjęs dirbti asmuo daug efektyviau integruosis, ir tai padėtų sutaupyti valstybės lėšų tiek prieglobsčio prašytojų išlaikymui, tiek paramai prieglobstį gavusių asmenų integracijai.

Kartu pažymėtina, kad šiuo metu didžiąją dalį savo pasirinktoje vietoje gyvenančių asmenų sudaro prieglobsčio prašytojai iš Baltarusijos, kurie, remiantis Migracijos departamento teikiama statistika, taip pat yra didžiausia prieglobstį gaunančių asmenų grupė Lietuvoje. Vertinant šių metų sausio-rugsėjo statistinius duomenis, pastebėtina, kad didžioji dalis prieglobsčio prašytojų iš Baltarusijos prieglobstį Lietuvoje gauna (pabėgėlio statusas suteiktas 288 asmenims, atsisakyta suteikti prieglobstį – vos 35 asmenims). Tokiu būdu, turimi duomenys nepagrindžia prielaidos, kad būtent šiai grupei priskirtini asmenys piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, t. y. kreipiasi prieglobsčio, nesant apsaugos poreikiui. Nemaža dalis tokių asmenų teisę dirbti bet kuriuo atveju įgyja net ir po 6 mėnesių, nes, remiantis paties Migracijos departamento skelbiama informacija, skirta išskirtinai Baltarusijos piliečiams^{^[4]}, „faktiškai“ prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau nei 6 mėnesius. Pastebėtina, kad nevyriausybinių organizacijų duomenimis, jau dabar dalis prieglobsčio prašytojų iš Baltarusijos prieglobsčio procedūros metu dirba nelegaliai.

Papildomai siūlome numatyti apribojimą – nustatyti, kad sutrumpintas 3 mėnesių terminas būtų taikomas tik tiems prieglobsčio prašytojams, kurių prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami iš esmės, tokiu būdu neįtraukiant asmenų, kurie, pvz., Dublino reglamento pagrindu turi būti perduodami kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jų prašymų nagrinėjimą. Kadangi itin mažai tikėtina, kad tokiems asmenims bus suteiktas prieglobstis Lietuvoje, skatinti jų išankstinę integraciją nėra tikslinga.

Galiausiai, atsižvelgus į kitų Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui, Suomijos, Švedijos) praktiką, siūlome nustatyti, kad sutrumpintas 3 mėnesių terminas būtų taikomas tik tiems prieglobsčio prašytojams, kurių asmens tapatybė buvo patvirtinta jų kilmės valstybės išduotais dokumentais (požymis, kuris jau šiuo metu nurodomas prieglobsčio prašytojams išduodamuose užsieniečio registracijos pažymėjimuose). Tokiu būdu būtų ne tik kontroliuojama piktnaudžiavimo rizika, bet kartu prieglobsčio prašytojai būtų skatinami neslėpti turimų dokumentų.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūloma pakeisti LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

Pasiūlymas:

,,4. Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

10) dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;. Šis terminas trumpinamas iki 3 mėnesių, jeigu prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė yra patvirtinta, jo prašymas suteikti prieglobstį yra nagrinėjamas iš esmės ir jis gyvena savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje;“

(58)

(14)

Argumentai:

Siekiant suvienodinti užsieniečių, įgijusių teisę dirbti pagal Įstatymą, padėtį bei palengvinti jų įsitraukimą į darbo rinką, siūloma papildyti Įstatymo 58 straipsnio 14 punktą, numatant, kad nuo pareigos gauti Užimtumo tarnybos išduodamą leidimą dirbti atleidžiami ne tik tie užsieniečiai, kurie įgijo teisę dirbti pagal Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punktą, bet taip pat tie, kurie analogišką teisę įgijo pagal Įstatymo 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punktą (t. y. užsieniečiai, turintys teisę dirbti arba imtis savarankiško užimtumo veiklos praėjus 12 mėnesių nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos). Reikalavimas asmenims, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, tačiau turi teisę dirbti, įsigyti leidimą dirbti yra perteklinis.

Pasiūlymas:

Pakeisti 58 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) jis yra įgijęs šio Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 10 punkte, ~~arba~~ šio Įstatymo 140¹³ straipsnio 1 dalies 2 punkte arba 140¹³ straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą teisę;“.

Teikia

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius

^{^[1]} Komisijos rekomendacija (ES) 2017/2338 dėl bendro „Grąžinimo vadovo“ valstybių narių kompetentingoms institucijoms, vykdančioms su grąžinimu susijusias užduotis.

^{^[2]} LVAT 2022 m. kovo 18 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022.

^{^[3]} LVAT 2022 m. kovo 31 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-1807-442/2022, Nr. A-1804-502/2022, Nr. A-1803- 968/2022, Nr. A-1805-756/2022.