DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 8, 711 IR 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2017-03-28 Nr. XIIIP-495
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projektu BPK 8 straipsnį papildančia nauja 4 dalimi siekiama užtikrinti lietuvių kalbos nemokančio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar išteisintojo teisę jam suprantama kalba bendrauti su gynėju. Siūloma šios teisės užtikrinimui garantuoti vertėjo dalyvavimą. Pažymėtina, kad advokato ir jo kliento santykiai turi specifinių bruožų, kurių pagrindu advokatas įpareigojamas neatskleisti kliento jam patikėtos paslapties. Advokato pareiga neatskleisti kliento paslapties nustatyta Lietuvos advokatų etikos kodekso 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.116 straipsnio 6 dalyje. Pabrėžtina, jog pritarus teikiamai pataisai, advokatui būtų nepagrįstai perkelta trečiajam asmeniui (šiuo atveju vertėjui) pateiktos paslapties neatskleidimo našta.
2. Teikiamu projektu keičiamo BPK 8 straipsnio 5 dalyje siūloma lietuvių kalbos nemokančiam įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam, išteisintajam ar jų gynėjui numatyti teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų nei šioje dalyje nurodytų bylos dokumentų, su kuriais BPK nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka.
Toks teisinis reguliavimas reikštų, kad minėti asmenys įstatyme numatytiems subjektams gali pateikti prašymus dėl bet kurio byloje esančio dokumento ar kelių dokumentų vertimo. Nors įstatymo projekte yra numatytas kriterijus, kuriuo remiantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas priima sprendimą dėl prašymo pagrįstumo, tačiau, manytina, kad jis yra nekonkretus ir suteikia pareigūnams pernelyg plačią diskreciją spręsti dėl prašymo pagrįstumo.
Kita vertus, toks teisinis reguliavimas iš esmės reiškia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turėtų priimti teigiamą sprendimą dėl prašymo išversti bet kokį dokumentą ar kelis dokumentus. Pastebėtina, kad jeigu tam tikras dokumentas yra baudžiamosios bylos medžiagoje, reiškia, kad jis yra reikšmingas baudžiamajai bylai teisingai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog klausimą dėl vertimo pagrįstumo sprendžiančiam subjektui gali būti sudėtinga paneigti prašomo dokumento vertimo būtinumą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, siekiant, kad jie tinkamai pasinaudotų savo teisėmis arba suprastų vykstantį baudžiamąjį procesą.
3. Projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 8 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad lietuvių kalbos nemokantis įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, išteisintasis ar jų gynėjas turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų nei šioje dalyje nurodytų bylos dokumentų, su kuriais šio Kodekso nustatyta tvarka jis turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Vertindami šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad jos formuluotės gramatinė raiška suponuoja, jog prašymą gali teikti ir gynėjas, nemokantis lietuvių kalbos[1]. Atsižvelgiant į tai, keičiamo BPK 8 straipsnio 5 dalį reikėtų tikslinti - vietoje žodžių „jų gynėjas“ įrašant žodžius „tokio asmens gynėjas“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
[1] Past. – tokia nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus tapti advokatu siekiančiam asmeniui, 5 punktui, kuriame nurodyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas advokatu, jeigu jis, be kitų įstatyme numatytų reikalavimų, moka valstybinę kalbą.