LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-1653

2014 m. lapkričio 26 d. Nr. 106-P- 44

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Audronė Pitrėnienė, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė, Šarūną Birutį pavaduojantis Seimo narys Viktoras Fiodorovas, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orintą Leiputę pavaduojanti Seimo narė Giedrė Purvaneckienė, Jaroslav Narkevič, Algirdas Vaclovas Patackas, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė.

Kiti posėdžio dalyviai: Seimo narys Rytas Kupčinskas, Aukščiausiojo teismo atstovas Mindaugas Girdauskas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė, kalbininkas prof. Vitas Labutis, Lietuvių kalbos instituto mokslininkai Rita Miliūnaitė, Sergejus Temčinas, Kazimieras Garšva, Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas, viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas, Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Motiekienė, Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos atstovas Mindaugas Tamošiūnas, teisingumo ministro patarėja Sigita Skroblienė, Teisingumo ministerijos vyriausioji specialistė Liucija Šimkutė, suinteresuotas asmuo Miglė Vantens, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos vyriausioji patarėja Virginija Būdienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

(TD)

2014-04-14

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamu projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad „<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų. Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“. Atsižvelgus į tai, teikiamo projekto svarstymo ir priėmimo Seime stadijose Seimas turi gauti ir tinkamai įvertinti valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, t.y. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialias išvadas, išdėstytą poziciją (siūlymus).

Pritarti

2014-04-14

2. Projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas taip pat užtikrinti teisę į bendrą šeimos pavardę. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad tokios teisinės kategorijos kaip „bendra šeimos pavardė“ Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Projekte „bendra šeimos pavardė“ formuluotės turinys taip pat nėra apibrėžtas, o projekto 3 straipsnio 2 dalyje minimi tik vieno sutuoktinio kitam sutuoktiniui bei vaikui suteiktos pavardės rašymo atvejai. Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose taip pat nėra unifikuoto šeimos sąvokos apibrėžimo, ji apibrėžiama tiesiogiai arba netiesiogiai per šeimos narių apibrėžimą: Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje; Išmokų vaikams įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje; Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje, Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje bei Civilinio kodekso 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse netiesiogiai (per šeimos narių apibrėžimą); pateikiamos skirtingos šeimos sąvokos. Lietuvių kalbos žodyne „šeima“ apibrėžiama kaip žmonių grupė, susidedanti iš tėvų, vaikų (kartais ir artimų giminaičių), gyvenančių kartu. Atsižvelgus į tai, siūlome atskleisti projekte minimos teisės į bendrą šeimos pavardę turinį šeimos narių atžvilgiu.

Pritarti

Pasiūlymas:

Siūlyti papildyti šio projekto 2 straipsnį sąvoka „šeima“ taip, kaip jis turėtų būti suprantamas šiame teisės akte.

2014-04-14

3. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Šioje nuostatoje vartojama sąvoka „išduodamuose dokumentuose“ apima bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan. Lietuvos Respublikoje yra išduodami įvairūs dokumentai (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos teismui ir kt.), taip pat ir asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai ir visi kiti asmens dokumentai, kuriuose įrašomi įvairūs asmens duomenys: Lietuvos Respublikos pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos, asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau – pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje, ši kortelė gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, su kuriomis yra sudarytos atitinkamos tarptautinės sutartys ar susitarimai bei gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę, pilietybę, einamas pareigas ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Šiuose dokumentuose asmens tapatybę patvirtinantys įrašai (vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir kt.) įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytų duomenų pagrindu apie Lietuvos Respublikos piliečius (Gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis). Šiuose dokumentuose taip pat yra fiksuojamas piliečio veido atvaizdas ir piliečio parašas (išskyrus įstatymuose numatytas išimtis dėl neveiksnių ar fizinę negalią turinčių asmenų parašų (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys, Paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 ir 2 dalys)). Šiuos dokumentus išduoda Vidaus reikalų ministerijos sistemoje įsteigti migracijos padaliniai. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės pagrindu Lietuvos Respublikoje gali būti registruojami juridinę reikšmę turintys faktai: vaiko gimimas, išduodamame gimimo liudijime įrašomas gimusio vaiko tapatybės duomenys: vardas ir pavardė, asmens kodas, vaiko tėvų (ar vieno iš jų) pavardė, pilietybė ir kt., taip pat registruojamas santuokos (ištuokos) faktas ir santuokos (ištuokos) liudijime įrašomi sutuoktinių vardai, pavardės ir kiti pirminiai duomenys, kurių pagrindu vaikui išduodamas pasas, sutuoktiniui išduodamame pase keičiama jo pavardė, kurią jis pasirinko sudarydamas santuoką arba ją nutraukęs. Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelėje įrašytų asmens vardo, pavardės (kurie į šiuos dokumentus asmeniui įrašomi Gyventojų registro duomenų pagrindu) autentiškumo negali atstoti joks kitas asmens dokumentas (vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas ir kt.). Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies (rūšių) transporto priemones). Atsižvelgus į tai, būtina aiškiai įvardinti projektu teikiamo įstatymo taikymo sritį dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę (taigi ir teisę į atitinkamą vardą ir pavardę) patvirtinančiuose dokumentuose, taip pat projekto 2 straipsnio 3 dalies sąvokos „Dokumento šaltinis“ apibrėžime nurodyti pirminius dokumentus, kurių pagrindu asmeniui (jo prašymu) projektu teikiamo įstatymo numatytais atvejais gali būti naujai išduodamame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente (Lietuvos Respublikos pase, asmens tapatybės kortelėje, užsieniečio registracijos pažymėjime, patvirtinančiame prieglobsčio prašytojo statusą arba tais atvejais, kai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė yra nustatyta, – jo asmens tapatybę bei jo teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje) su lotyniško pagrindo rašmenimis įrašyta pavarde ir/ar vardu.

Pritarti

2014-04-14

4. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės bei savivaldybių institucijos ir įstaigos gali rengti bei tvirtinti ir tokius dokumentus, kurie asmenims neišduodami (pvz. dokumentai, kurie yra tik tam tikrus registrų ar informacinių sistemų objektai) arba kurių išdavimui reikalingas atskiras prašymas, kurių asmenys gali ir nepareikšti, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad tokie patys reikalavimai taikomi rašant vardus ir pavardes ne tik išduodamuose, tačiau ir sudaromuose dokumentuose.

Pritarti

2014-04-14

5. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai.

Pritarti

2014-04-14

6. Derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „užsienietis“ derintina su projekto 4 straipsnio 2 dalyje vartojamomis sąvokomis „užsienio valstybės pilietis“ bei „asmuo be pilietybės“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Atsisakyti sąvokos „asmuo“ apibrėžimo 2 straipsnio 1 dalyje.

2012-11-16

7. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka „lietuviška vardo ir pavardės forma“ toliau projekto tekste nevartojama. Taip pat pažymime, kad jeigu projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojama formuluotė „lietuviška forma“ savo turiniu yra analogiška 2 straipsnio 2 dalyje pateiktam apibrėžimui, šias nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti.

Iš dalies pritarti

Pasiūlymas:

Pirmą kartą vartoti visą sąvoką, o toliau vartoti jos trumpinį.

2014-04-14

8. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens ar kitas dokumentas. Pažymėtina, kad aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė „kompetentingos institucijos išduotas kitas dokumentas“ stokoja teisinio aiškumo, todėl šios normos taikymas gali sukelti praktinių problemų. Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka) ar „ir kitas dokumentas“. Atsižvelgiant į dokumento šaltinio svarbą rašant vardą ir pavardę dokumentuose, manytume, kad įstatyme turėtų būti aiškiau nustatomi kriterijai, leidžiantys kokį nors dokumentą laikyti dokumento šaltiniu. Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose dokumentuose“.

Pritarti

2014-04-14

9. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių). Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma).

Pritarti

10.

2014-04-14

10. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „sutuoktinio paimtos pavardės ir vaiko gautos pavardės įrašai“ įrašytini žodžiai „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė“. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šios dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos vardo ir pavardės formos“ apibrėžtimi – vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius.

Nepritarti

Argumentai:

Lietuvių tautybės asmens pavardė gali skirtis pagal lytį, bet neturėti lietuviškos formos

11.

2014-04-14

11. Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 1 dalyje (arba projekto 3 straipsnyje) reikėtų atskirai reglamentuoti atvejus, kada Lietuvos Respublikos piliečiui ar jo vaikui (taip pat Lietuvos Respublikos piliečiui) suteikiama jo sutuoktinio - užsienio valstybės piliečio arba asmens be pilietybės, pavardė pagal sutuoktinio turimą dokumento šaltinį, t.y. kai Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės rašomi ne pagal jiems išduotus dokumentų šaltinius, o pagal jų sutuoktiniams (užsieniečiams) išduotų dokumentų, pripažįstamų kaip dokumentų šaltiniai, įrašus.

Pritarti

12.

2014-04-14

12. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka“, nes nuostata, kad Vyriausybė tvirtina vardų ir pavardžių rašymo taisykles, įtvirtinta šio straipsnio 5 dalyje. Be to, siūlomas reglamentavimas suponuoja, kad minėtos Vyriausybės tvirtinamos taisyklės būtų taikomos tik Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymui dokumentuose.

Pritarti

13.

2014-04-14

13. Svarstytina projekto 4 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio formuluotė, suponuojanti, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas rašomas tokiais pat rašmenimis kaip ir pavardė, nepaisant to, kokiais rašmenimis vardas yra įrašytas dokumento šaltinyje. Manytume, kad ir Lietuvos Respublikos piliečio vardui, ir tokio asmens pavardei būtų taikomi tokie pat rašymo reikalavimai (atsižvelgiant į dokumento šaltinio įrašus). Atkreiptinas dėmesys, kad ir straipsnio pavadinimas – „vardo ir pavardės nurašymas ir perrašymas“, suponuoja, kad vardas ir pavardė yra nurašoma ir perrašoma, vadovaujantis dokumento šaltinio įrašais.

Pritarti

Pasiūlymas:

Tikslinti, kad tokia galimybė numatoma suteikiant vardą.

14.

2014-04-14

14. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte prieš žodį „šaltinyje“ įrašytinas žodis „dokumento“.

Pritarti

15.

2014-04-14

15. Neaiškus projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pasiūlymo Vyriausybei parengti ir įgyvendinti registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarką turinys ir tikslas, t.y. nėra aišku, nei kurie valstybės registrai ar informacinės sistemos turėtų būti pertvarkomos, nei kokiu būdu jie turėtų būti pertvarkomi, nei kurių įstatymo nuostatų įgyvendinimui tokia pertvarka būtų būtina.

Be to, atsižvelgus į tai, kad įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pakeisti asmens dokumentų išrašymo sistemą ir programinę įrangą bei atsižvelgus į Vyriausybės kompetenciją planuojant ir vykdant valstybės biudžetą, būtina gauti Vyriausybės išvadą.

Šio straipsnio 2 dalies formuluotėje „parengia ir patvirtina” žodis „parengia“ brauktinas, nes Vyriausybė kaip teisėkūros subjektas turi teisę pavesti parengti teisės akto projektą jiems pavaldiems subjektams, o ne „rengti” juos patys.

Pritarti

Pasiūlymas:

Projekto 6 straipsnio 2 dalį išbraukti.

16.

2014-04-14

16. Atsižvelgus į būtinybę gauti išvadas dėl projektu siūlomo asmens vardo ir pavardės rašymo oficialiuosiuose dokumentuose teisinio reguliavimo pokyčių, taip pat Vyriausybės išvadą dėl šiam įstatymui įgyvendinti būtinų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalyje suformuluotiems pavedimams vykdyti, bei Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, diskutuotina ar projekte siūloma įsigalioti data „2015 m. sausio 1 d.“ yra reali.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti atsižvelgiant į projekto svarstymo eigą.

17.

2014-04-14

17. Projekto 5 straipsnis (pakeitus jo numeraciją) turi būti perkeltas į įstatymo projekto pabaigą, šio straipsnio pavadinimo ir formuluotė dėstytinos taip:

„7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio“ (Žin., 1991, 5-132)“.

Pritarti

18.

2014-04-14

18. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos turi būti dėstomos mažosiomis raidėmis.

Pritarti

19.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2014-05-29

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP‑1653 (toliau – Projektas) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1654 (toliau – CK projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų:

1. Tiek, kiek tai susiję su Projekto reguliavimo sritimi, visų pirma atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje [1] iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo kylančias teises pritaikė valstybių narių piliečiams, sugrįžtantiems iš kitų ES valstybių narių į savo pilietybės valstybę. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią asmenų judėjimo laisvės apribojimams, nacionalinėje teisėje turėtų būti numatyta galimybė Lietuvos Respublikos piliečių, pasinaudojusių laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise ir turinčių Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą civilinės būklės akto įrašo liudijimą (ar kitą dokumentą), kuriame yra nurodyti asmens vardas ir pavardė, (pavyzdžiui, santuokos ar gimimo liudijimą), vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose nurodyti jų nekeičiant.

Pritarti

20.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2014-05-29

2. Projekto 3 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, numatanti, kad dokumentuose vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, o sutuoktinio paimtos pavardės ir vaiko gautos pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį. Išimtys iš šios taisyklės numatytos Projekto 4 straipsnyje: 1) Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti rašomi nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis; 2) užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės (toliau – užsieniečiai) vardas ir pavardė gali būti rašomi nelietuviškais dokumento šaltinyje įrašytais lotyniško pagrindo rašmenimis ar (esant tokiam pageidavimui) lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma. Mūsų nuomone, ši bendroji taisyklė ir jos išimtys bei jų įgyvendinimas praktikoje diskutuotini šiais aspektais:

Pritarti

21.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2014-05-29

- nėra aišku, kodėl formuluojant bendrąją taisyklę naudojamas terminas „pavardės formos skirtumai pagal lytį“, tačiau išimtyje daroma nuoroda į „lietuvišką formą“. Kyla klausimas dėl šių terminų skirtumų ir tarpusavio sąsajos;

Iš dalies pritarti

Argumentai:

Ne lietuvių tautybės asmenų pavardžių formos gali skirtis pagal lytį, bet neturėti lietuviškos formos.

22.

- taip pat nėra aiški Projekto 2 straipsnio 2 dalyje minimo termino „lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatiniai požymiai“ apimtis. Svarstytina, ar šis terminas apima tik vardo ir pavardės [2] formos skirtumus pagal lytį (pavyzdžiui, pavardės White keitimą į Whitas, Whitienė, Whitaitė ar pavardės Czerwinski keitimą į Czerwinskis, Czerwinskienė, Czerwinskytė), ar taip pat ir pavardės kamieno formulavimą pagal lietuvių kabos taisyklės ir (ar) skambesį (Waitas, Waitienė, Waitaitė; Čerwinskis, Čerwinskienė, Čerwinskytė), ar ir tam tikrus kitus aspektus;

- taip pat kyla klausimas, kaip, remiantis Projekte įtvirtintu reguliavimu, būtų perrašomos dvigubos pavardės (pavyzdžiui, White-Czerwinski ar White-Petraitytė). Nėra aišku, ar, pareiškėjui nusprendus pasirinkti pavardės lietuvišką formą, tokia forma būtų suteikiama abiems dvigubos pavardės dėmenims, ar tik paskutiniajam [3];

- atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Projekte yra skirtingai reglamentuojama pavardžių rašyba, atsižvelgiant į tai, ar pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis (asmuo be pilietybės): Lietuvos Respublikos piliečių pavardės galėtų būti rašomos lietuviškais rašmenimis ir lietuviška forma pagal lytį (Projekto 3 straipsnio 2 dalis), o užsieniečių (asmenų be pilietybės) lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma (Projekto 4 straipsnio 1 dalis).

- galiausiai, pažymėtina, kad pagal Projektu siūlomas nuostatas atsirastų galimybė nelietuviškos formos ir iš nelietuviškų lotyniško pagrindo raidžių sudarytoms pavardėms suteikti lietuviškas pavardžių galūnes pagal lytį (kaip jau minėta, pavyzdžiui, Whitas, Whitienė, Whitaitė ar Czerwinskis, Czerwinskienė, Czerwinskytė) bei šias pavardes rašyti lietuviškais rašmenimis (pavyzdžiui, Vhite ar Czervinski arba Vhitas ar Czervinskis). Kyla abejonių dėl to, ar tokiu reglamentavimu nebūtų keliamas pavojus bendrinei lietuvių kalbai bei lietuvių kalbos, kaip ypatingos konstitucinės vertybės, savitumui [4]. Tai pasakytina ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia pavardžių daryba būtų ne išimtinė ar retai pasitaikanti, o atliekama kiekvienu atveju pareiškėjui to paprašius. Be to, problemų keltų ir šių pavardžių tarimas bei jų suderinamumas su lietuvių kalbos fonetikos taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, svarstytina, ar nebūtų tikslinga Projekte, įtvirtinant galimybę pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, atsisakyti nuostatų, leidžiančių sudarant šias pavardes atsižvelgti į lietuviškos formos skirtumus pagal lytį (t. y. kad tiek vyrui, tiek moteriai, tiek vaikams butų suteikiama tokios pačios formos pavardė nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, pavyzdžiui, White ar Czerwinski).

Nepritarti

Iš dalies pritarti

Pritarti

Projekto 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama lietuviška vardo ir pavardės rašymo forma lietuviškais rašmenimis.

Konkrečius perrašos atvejus nustatyti įstatymo įgyvendinimo teisės akte.

23.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2014-05-29

3. Pažymime, kad Projekte nėra reglamentuojami Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašymo klausimai, susiję su tais atvejais, kai dokumento šaltinyje jo vardas ir pavardė būtų įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis.

Nepritarti

Argumentai:

Tokie atvejai teisiškai negalimi.

24.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2014-05-29

4. Nėra aišku, ar Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąvokos „asmuo“ apibrėžimas apima ir asmenis be pilietybės. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto 4 straipsnyje reglamentuojama šių asmenų vardų ir pavardžių rašyba, siūlytume atitinkamai patikslinti Projekto 2 straipsnio 1 dalį.

Pritarti

Komitetas siūlo atsisakyti šios sąvokos apibrėžimui projekto 2 straipsnio 1 dalyje.

25.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2014-05-29

5. Manytume, jog atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendime Konstantinidis (C‑168/91) suformuluotus principus, Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba Projektą įgyvendinančiose taisyklėse reikėtų numatyti, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį.

Pritarti

Pasiūlymas:

Projektą įgyvendinančiose taisyklėse numatyti, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi pagal atitinkamos šalies nustatytas perrašos lotyniškais rašmenimis taisykles.

26.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

2014-09-05

Nr. S1-352 (1.7)

Lietuvos Respublikos Seimo prašymu (2014-07-15 Seimo posėdžio protokolai Nr. SPP-169 ir Nr. SPP-170) Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Projektai aptarti VLKK rugsėjo 4 d. posėdyje.

Teikdama išvadą VLKK rėmėsi Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimu ir 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2014 m. vasario 27 d. sprendimais, Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba.

VLKK nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose, nes visuose kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose Lietuvos piliečių asmenvardžiai negali būti rašomi kitaip nei asmens dokumentuose. Ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai Lietuvos dokumentuose rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (2013-10-24 nutarimu Nr. N-11 (147) priimta pataisa).

Atsižvelgiant į kitose valstybėse taikomą praktiką ir į tai, kad projektuose iš esmės kalbama tik apie asmenvardžių rašmenis, svarstytina, ar nepakaktų rašybos nuostatas dėl rašmenų įtraukti į Lietuvos Respublikos paso ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymus (plg. Estijoje ir Latvijoje šios nuostatos įtrauktos į asmens dokumentus reglamentuojančius įstatymus).

Išvados

1. VLKK nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose.

Pritarti

27.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

2014-09-05

Nr. S1-352 (1.7)

2. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis.

Pritarti

28.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

2014-09-05

Nr. S1-352 (1.7)

3. Atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys:

a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);

b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Pritarti

Pasiūlymas:

Siūlyti vartoti ne terminą „lotyniško pagrindo rašmenys“, o „lotyniškais rašmenimis“.

29.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

2014-09-05 Nr. S1-352 (1.7)

4. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai kituose dokumentuose rašytini remiantis VLKK 60-ojo nutarimo nustatytais principais.

Pritarti

30.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

2014-09-05

Nr. S1-352 (1.7)

Pastabos dėl projekto Nr. XIIP-1653

1. Vertinant projektą Nr. XIIP-1653 būtina atsakyti į klausimą, ar Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose vardai ir pavardės gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis.

Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkto atitiktį Konstitucijai, 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Tačiau Aukščiausiosios Tarybos nutarimo 3 punktu įteisintos nuostatos, kad „asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą“, Konstitucinis Teismas nėra įvertinęs. Be to, 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ Teismas pasakė, kad gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal  Lietuvos Respublikos įstatymus sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu (dabar – VLKK).

VLKK nuostata dėl galimybės užrašyti kitos kalbos asmenvardžius autentiška rašyba buvo išreikšta Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo 3 punkte. VLKK nuomone, Lietuvos Respublikos piliečiai, sudarę santuoką su užsieniečiais, taip pat galėtų pasirinkti autentiškas jų pavardes, t. y. Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose šių piliečių pavardės galėtų būti rašomos tokiais pat lotyniško pagrindo rašmenimis kaip ir sutuoktinių pavardės. Tas pats pasakytina ir apie tokių sutuoktinių vaikų pavardes.

Konstitucinio Teismo teigimu, pagal Konstituciją netoleruotina, kad taisyklės, „įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui, inter alia lietuviškų asmenvardžių rašymui“.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečio pase nelietuviški asmenvardžiai gali būti rašomi autentiška rašyba (išskyrus raides w, q ir x, taip pat lietuvių kalboje nesančius diakritinius ženklus). Jei kalboje autentiškos rašybos asmenvardžių kiekybiškai nėra daug, jie nedaro akivaizdesnio poveikio bendrinei kalbai, jos savitumui ir normų stabilumui.

2013 m. VLKK, siekdama išsiaiškinti, kokia reali kitų kalbų asmenvardžių vartojimo valstybės institucijų ir įstaigų rengiamuose oficialiuose dokumentuose praktika, tarpininkaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio, atliko institucijų ir įstaigų apklausą.

Institucijos ir įstaigos nurodė, kad ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi taip, kaip jie įrašyti turimame šaltinyje, t. y. asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente arba kitame pateiktame dokumente (išsilavinimo pažymėjime, santuokos liudijime, teismo vykdomajame rašte, asmens iniciatyviniame rašte ir kt.). Nurašant asmenvardžius vartojamos lietuvių kalbos raidyne nesančios raidės w, q, x. Diakritiniai ženklai, jei nėra techninių galimybių jų perteikti, nerašomi. Apklausos rezultatai parodė, kad svetimvardžių rašymas didesnių problemų nekelia – oficialiuose dokumentuose kitų kalbų asmenvardžiai rašomi remiantis VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ išdėstytais bendraisiais tokių asmenvardžių vartojimo principais.

Užsieniečiams išduodamuose leidimuose gyventi Lietuvos Respublikoje jų vardai ir pavardės rašomi autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis), tačiau be diakritinių ženklų. Į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą asmenvardžiai įrašomi autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis), diakritiniai ženklai jame neperteikiami; taip pat į Juridinių asmenų registrą įrašomi užsienio juridinių asmenų filialų Lietuvoje pavadinimai.

Atkreiptinas dėmesys į kitų šalių praktiką. Pavyzdžiui, Estijoje į asmens tapatybės dokumentą įrašant asmenvardžius, kuriuose esama kitų kalbų rašmenų, laikomasi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos transkribavimo taisyklių (ICAO), jei įmanoma, originalūs rašmenys išlaikomi. Slovakijoje, kurios oficialioji kalba pagal šalies Konstituciją yra slovakų kalba, vardai ir pavardės metrikacijos aktuose ir oficialiuose jų išrašuose gali būti rašomi su skirtingose kalbose vartojamomis raidėmis ir su tų kalbų diakritiniais ženklais. Portugalijoje užsienietiškos pavardės, įgyjamos tuokiantis, rašomos originalia forma ir tuo atveju, jei jose yra portugalų kalboje nevartojamų raidžių ar diakritinių ženklų. Panašių nuostatų laikomasi ir Austrijoje, Lenkijoje (šių šalių, kaip ir Portugalijos, oficialiosios kalbos nurodytos konstitucijose), Švedijoje, Čekijoje.

Atsižvelgti

31.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

2014-09-05 Nr. S1-352 (1.7)

2. Pagrindinis asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose principas rašyti lietuviškais rašmenimis nurodytas įstatymo projekto 3 straipsnyje. Įstatymo projekto 4 straipsnyje nurodytos išimtys, kada asmens vardas ir pavardė Lietuvos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose gali būti rašomi nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis:

1) kai Lietuvos pilietis pateikia dokumento šaltinį, kuriame jo asmenvardis parašytas nelietuviškais rašmenimis;

2) kai užsienio valstybės pilietis (arba asmuo be pilietybės) pateikia dokumento šaltinį, kuriame jo asmenvardis parašytas nelietuviškais rašmenimis.

Abstrakti formuluotė, kokia pateikta įstatymo projekto 4 str. 1 dalyje („Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje“), neatsako į klausimą, kas būtų pripažįstamas kaip dokumento šaltinis. VLKK nuomone, toks šaltinis būtų Lietuvos pilietybę įgijusio užsienio valstybės piliečio asmens dokumentas, taip pat užsieniečio sutuoktinio ar užsieniečio tėvo asmens dokumentas (kai Lietuvos pilietis paima užsieniečio sutuoktinio pavardę ar jų vaikui suteikiama tokia pavardė). Jei asmuo tokio dokumento neturi (pvz., kuriai nors tautinei mažumai priklausantis asmuo), neaišku, kokį šaltinį jis galėtų pateikti norėdamas realizuoti teisę asmenvardį rašyti kitos kalbos rašmenimis.

Iš dalies pritarti

Pasiūlymas:

Konkrečiai apibrėžti, kas yra dokumento šaltinis.

32.

Lietuvių kalbos instituto

Kalbos istorijos ir dialektologijos sk. vyr. m. darb.

dr. O.Aleknavičienė, prof. dr.

L. Kalėdienė,

Bendrinės kalbos sk. vadovė

dr. R. Miliūnaitė, Kalbų ir kultūrų sąveikos sk. vadovas prof. habil..dr. S.Temčinas

2014-06-11

Daugelyje šiuo metu vykstančių diskusijų, spaudos konferencijų, radijo ir televizijos pokalbių apie vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose skirtingos nuomonės grindžiamos įvairiais argumentais, tarp jų ir kalbiniais. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos ir Vardyno skyrių 2014 m. balandžio 25 d. surengtos diskusijos tikslas ir buvo išgryninti kalbinius argumentus remiantis instituto mokslininkų tiriamaisiais ir taikomaisiais darbais („Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, „Pavardžių žodynu“, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, pradėtu skelbti internete „Bendrinės lietuvių kalbos žodynu“ ir daugeliu kitų), taip pat įvertinti kai kuriuos viešumoje neadekvačiai pateikiamus faktus.

Pagrindinis diskusijos klausimas – ar Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškomis lotyniško pagrindo raidėmis? Toliau pateikiami svarbiausi diskusijoje iškelti šio klausimo aspektai.

1. Ar asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose klausimai yra kalbininkų, ar politikų reikalas?

Asmenvardžiai yra kalbotyros, teisės ir (geo)politikos objektas, todėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose problemų negali spręsti vienos srities specialistai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui kreipusis į Konstitucinį Teismą dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose, Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. byloje Nr. 14/98 priėmė „Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame konstatavo, kad vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose taisyklės turi būti nustatomos įstatymu:

„Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Todėl esminės asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės turi būti nustatytos įstatymu.“

Taigi galutinį sprendimą turi priimti politikai, tačiau tik išklausę kalbos specialistų nuomones ir argumentus, gavę ir įvertinę oficialias išvadas:

„Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti.“

Kaip rodo moksliniai darbai, pasaulyje asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose klausimus aprėpia kalbų politika, kurią vykdo valstybės valdomosios ir vykdomosios įstaigos bei organizacijos. Kalbos politiką bandoma optimizuoti pasitelkiant mokslininkus, tada ši sritis pavadinama ir kalbų planavimu, tačiau lemiamus sprendimus visuomet priima politikai[1].

Atsižvelgti

33.

Lietuvių kalbos instituto mokslininkai

2014-06-11

2. Į kokius klausimus turi atsakyti VLKK ir kiti kalbos specialistai dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose?

Minėtame 2014 m. Konstitucinio Teismo sprendime primenamas pagrindinis principas – asmenvardžiai Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba. Tai garantuoja ir įpareigoja konstitucinis valstybinės kalbos statusas:

„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“

Konstitucinis Teismas nurodė, kad priimant sprendimą dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose turi būti paisoma konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą, nepažeisti jos statuso ir savitumo:

„pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, apibrėždama esminius valstybinės kalbos vartojimo klausimus, inter alia nustatydama Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui. Pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.“

Konstitucinis Teismas įpareigojo VLKK teikti oficialią išvadą, ar gali būti nustatytos kitokios asmenvardžių rašymo taisyklės, kurios būtų taikomos nepažeidžiant lietuvių kalbos sistemos, išsaugant vartojimo tradiciją:

„ar gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, inter alia ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.“

Taigi su asmenvardžių rašymu Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose susiję du klausimai:

1) ar asmens dokumentuose galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides;

2) jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, – kuriais atvejais tai galėtų būti daroma.

Atsakant į šiuos klausimus, būtina atsižvelgti į dabar galiojančias asmens vardo ir pavardės rašymo asmens dokumentuose taisykles ir išimtis. Tebegaliojančiame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“[2], reglamentuojančiame asmenvardžių rašymą valstybine kalba, numatoma viena pagrindinio principo išimtis, kaip rašyti kitų valstybių pilietybę turėjusių piliečių vardus ir pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų (3-ias punktas):

„Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.“

Taigi ir šiuo metu nelietuviški lotyniško pagrindo abėcėlės rašmenys, bent jau q, w ir x, gali būti rašomi Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose išimties tvarka, jeigu asmuo yra turėjęs teisinių ryšių su kita valstybe (yra buvęs jos pilietis). Tačiau šia 1991 m. nutarimo nuostata nepasinaudojama ir pavardės rašomos tik lietuvių abėcėle (joje nėra dažniausiai tokiais atvejais pageidaujamų q, w ir x). Taip elgiamasi todėl, kad Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3.282 straipsnis skelbia:

„Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.“

Civilinės metrikacijos taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160[3]) 8 punkte rašoma:

„Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ir įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose bei liudijimuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš paso ar užsienio valstybės institucijos išduoto civilinės būklės akto įrašo liudijimo. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai negalima jų įrašyti. Tėvams pageidaujant, vaiko vardą ir (ar) jo pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateiktas vaiko tėvų rašytinis prašymas ištaisyti jo vardą ir (ar) pavardę šių taisyklių nustatyta tvarka. Registruojant ir apskaitant Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsienio valstybės piliečiu, taip pat jų vaiko gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.“

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra reglamentuota, kaip perrašyti kitų valstybių piliečių vardus ir pavardes lotyniško pagrindo rašmenimis nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų, bet tai netaikoma Lietuvos Respublikos piliečiams. Taigi atsakymas į dažnai keliamą klausimą, kodėl skiriasi tos pačios šeimos vardų ir pavardžių užrašymas, yra teisinio, o ne kalbinio pobūdžio: teisės aktuose, reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nėra galimybės vartoti nelietuviškos abėcėlės raidžių, o užsienio valstybių piliečių bei jų vaikų civilinės būklės aktų įrašuose tokia galimybė yra.

Atkreiptinas dėmesys į minėtose Taisyklėse daromą išlygą: „Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai negalima jų įrašyti.“ Tokiu atveju klausimas dėl nelietuviškų raidžių vartojimo išimties tvarka apsiriboja tik lotyniškojo pagrindo abėcėlės raidėmis q, w ir x.

Atsižvelgti

34.

Lietuvių kalbos instituto mokslininkai

2014-06-11

3. Ar „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“ esanti pastaba apie nelietuviškų raidžių vartojimą apima asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose?

Lietuvių kalbos vartosenoje (žiniasklaidoje, mokslo veikaluose, grožinėje literatūroje) funkcionuoja ir nelietuviškų rašmenų. Tačiau jie nepriklauso lietuvių kalbos rašybos sistemai. Apie tai ir kalbama „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ pastaboje po lietuviškos abėcėlės lentele: „Nelietuviškuose žodžiuose (ypač asmenvardžiuose) dar pavartojamos raidės: Q q, W w dviguboji, X x, kiek rečiau – Ä ä, Ö ö, Ü ü [...] Æ æ, Å å, Ø ø ir kt.“ Tokie žodžiai (asmenvardžiai) laikytini kitų kalbų citatomis, todėl gali išlaikyti ir tų kalbų rašybos ypatumus[4].

Kas kita yra Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės – jie yra valstybinės lietuvių kalbos faktai, jie rašomi asmens dokumentuose, patvirtinančiuose asmens ir valstybės teisinį ryšį (pilietybę), funkcionuoja administraciniuose dokumentuose ir registruose, todėl minėta gramatikos pastaba jiems netaikytina.

Atsižvelgti

35.

Lietuvių kalbos instituto mokslininkai

2014-06-11

4. Ar leidimas laisvai vartoti nelietuviškas lotyniško pagrindo abėcėlės raides Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose reikštų lietuvių abėcėlės pakeitimą?

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, taigi lietuvių kalbos abėcėle, kurią sudaro 32 raidės. Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Teisiškai tai reikštų ir konstitucinės nuostatos dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės paneigimą.

Jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra. Priešingu atveju būtų pažeista lietuvių kalbos rašybos sistema. Jeigu būtų sudaryta galimybė tą patį garsą užrašyti ne viena, o dviem ar net daugiau raidžių ir jų junginių, valstybinės kalbos apimamoje srityje pradėtų lygiagrečiai funkcionuoti kelios ar net keliolika rašybos ir tarimo sistemų. Visuomenei kiltų sunkumų vartoti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius sakytinėje ir rašytinėje kalboje: pvz., iš skambesio nustatyti, kada kaip rašyti – Vrublevski ar Wróblewski, Želažnik ar Żelaźnik, Pečko ar Pięczko, Žultkievič ar Żółtkiewicz. Net jeigu būtų pritaikyta vadinamoji pasaulinė praktika „nepaisyti ženklų virš liniuotės“, t. y. visų diakritinių ženklų virš raidžių ar po jomis, vis tiek būtų keblu nuosekliai taikyti ne lietuvių, o daugybės kitų kalbų rašybos principus. Į Lietuvos asmenvardžių sistemą įsilietų palyginti daug vardų ir pavardžių su kitų valstybių valstybinių kalbų raidėmis ir rašybos principais. Tai pažeistų lietuvių kalbos savitumą, rašybos principus ir tradicijas.

Dar vienas argumentas, kodėl būtina išlaikyti tą patį rašybos principą rašant asmenvardžius Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, yra tai, kad dabar visi asmens duomenys perkeliami ir į elektroninę terpę, t. y. sudaromi elektroniniai įvairių valstybės duomenų registrai. Vadinasi, net sąlygiškai prilyginus visas giminiškas raides su diakritiniais ženklais toms pačioms raidėms be diakritinių ženklų, gali kilti problemų dėl sutampančių raidžių (pvz., s ir š; z ir ž; c ir č), nes fonologiškai jos netapačios, arba dėl raidžių kiekio (pvz., š ir sz, sh, sch; č ir cz, ch, tsch, tj) ar skirtingo žymėjimo (ch ir kh, hh, j).

Atsižvelgti

36.

Lietuvių kalbos instituto mokslininkai

2014-06-11

5. Kaip vertinti siūlymus kitakalbius asmenvardžius asmens dokumentuose įrašyti nelietuviškais rašmenimis papildomu (neoficialiu) įrašu?

Diskusijos dalyvių nuomone, jei asmuo pageidauja, asmens dokumente kitakalbius asmenvardžius būtų galima papildomai pateikti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, bet tik po oficialaus įrašo valstybine kalba. Tačiau tokie pageidavimai turi turėti teisinį pagrindą, apibrėžiamą teisės aktais. Tai ne kalbininkų, o teisininkų ir politikų kompetencija. Konstitucinis Teismas 2009 m. išaiškino, kad asmens dokumento kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima rašyti kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, tačiau tas įrašas neturi būti prilygintas oficialiam įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

Atsižvelgti

37.

Lietuvių kalbos instituto mokslininkai

2014-06-11

6. Kaip oficialiuose dokumentuose rašomi nepagrindinės tautos asmenvardžiai kitose šalyse?

Kai kuriose šalyse pripažįstama asmens teisė asmens dokumentuose rašyti savo vardą ir pavardę gimtąja kalba, tačiau įrašai daromi skirtingai – pagal valstybės numatytas taisykles.

Suomijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje tik tais atvejais, kai jų piliečiams dokumentai išrašomi remiantis kitos valstybės išduotais dokumentais (pilietybės įgijimo, vedybų, vaiko gimimo ir pan.), asmenvardžiai rašomi nieko arba beveik nieko nekeičiant (dažniausiai atsisakant diakritinių ženklų).

Kitose valstybėse remiamasi tik savo abėcėle, pvz., Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje. Danijos Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, perrašant raides su danų kalboje nevartojamais diakritiniais ženklais ar nelotyniško pagrindo abėcėlės raides, asmuo pats pasirenka, kuriomis danų abėcėlės raidėmis asmenvardžiai būtų užrašyti panašiausiai.

Atsižvelgti

38.

Lietuvių kalbos instituto mokslininkai

2014-06-11

7. Ar kitose valstybėse leidžiama piliečiams keisti asmenvardžius?

Paprastai jau esami valstybės piliečiai gali pageidauti keisti asmenvardžius asmens dokumentuose dviem atvejais:

1) norėdami atstatyti buvusias formas, kurios galėjo būti pakeistos dėl politinių ar kitų aplinkybių;

2) siekdami, kad būtų įrašytos autentiškos jų kalboje, tapusioje tautinės mažumos kalba, vartojamos formos.

Italijoje nėra galimybės pakeisti fašistiniu laikotarpiu suitalintas tautinių mažumų pavardes. Prancūzijoje galima pasikeisti pavardę, bet tik tuomet, kai asmuo nori suprancūzinti savo pavardę, o ne atvirkščiai. Suomijoje keisti asmenvardį galima tik tais atvejais, kai norima dar labiau priartinti užrašymą prie tarimo.

Lenkijoje tautinių mažumų atstovams nuo 2005 metų numatyta galimybė rašyti vardą ir pavardę kitų kalbų abėcėlių raidėmis, tačiau tai daroma tik įrašant ne lenkų abėcėlės raides ar raides su lenkų kalboje nesančiais diakritiniais ženklais į asmens dokumentą[5], bet neperkeliant jų į elektroninį valstybės duomenų registrą, todėl taip parašyti asmenvardžiai viešojoje erdvėje nefunkcionuoja.

Jeigu Lietuvoje būtų sudaryta galimybė to pageidaujantiems dabartiniams Lietuvos piliečiams sulenkinti savo pavardes, tai būtų precedento neturintis atvejis: istoriškai kelis šimtmečius trukęs lietuvių pavardžių lenkinimo procesas būtų baigtas XXI amžiuje, pavyzdžiui: Gulbinas→Gulbinovič→Gulbinowicz; Daugėla→Dovgialo→Dowgiało ir pan.

Europoje iki šiol vyksta atvirkščias procesas, pavyzdžiui, Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitur valstybė tarpininkauja grąžinant pakeistas pavardžių lytis. Ir Lietuvoje tai nebūtų sunku padaryti, nes Antanas Salys 1939 m. buvo parengęs pavardžių atlietuvinimo programą, o 2009 m. patikslintos Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės[6], palengvinančios šią procedūrą.

Atsižvelgti

39.

Lietuvių kalbos instituto mokslininkai

2014-06-11

Diskusijos išvados

1. Kalbinių argumentų, kodėl reikėtų keisti galiojančias nuostatas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, nėra.

2. Rašant Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, būtų pakeista lietuvių kalbos abėcėlė ir destabilizuota rašybos sistema. Kartu būtų paneigtas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, pažeistas jos rašybos savitumas ir sutrikdytos vartojimo tradicijos.

3. Dėl gyventojų migracijos ir besikeičiančio gyvenimo išimtys (pavyzdžiui, su kitų valstybių piliečiais santuoką sudariusiems asmenims ir tokių šeimų vaikams) gali būti daromos, tačiau jos neturi pažeisti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos.

4. Dabartiniame geopolitiniame kontekste siektina integralios ir pilietiškai susitelkusios visuomenės, kuri gebėtų išlaikyti lietuvių kalbos savitumą ir vartojimo tradiciją, kad nebūtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, įteisinusi lietuvių kalbą kaip valstybinę.

Atsižvelgti

40.

Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas

V. Jocys

2014-04-08

Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) svarstė ir teikė siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui bei Ministrui pirmininkui 2013 m. kovo 25 d. Nr. S-44 „Dėl Lietuvos vietovardžių ir gatvių daugiakalbės rašybos, Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis“. Paskutiniame savo posėdyje Taryba vėl grįžo prie šio klausimo ir svarstė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-1653 bei Civilinio kodekso 3.282 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1654. Tarybos narių daugumos nuomone, Lietuvos piliečių reikalavimą jų asmenvardžius rašyti dokumentuose nelietuviškais rašmenimis turėtų pilnai patenkinti Seimui 2010 m. pateikto Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIP-1668 (kurį parengė tuometiniai LR Seimo nariai R. Kupčinskas ir G. Songaila) priėmimas – tuomet Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai pageidaujant būtų rašomi antrajame paso puslapyje kitataučio asmens kalbos rašmenimis, neišstumiant iš pirmojo paso puslapio valstybinės kalbos rašmenimis užrašytų asmenvardžio. Šis projektas buvo sukurtas remiantis Latvijos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo modeliu, kurį teigiamai įvertino įvairios tarptautinės organizacijos. Šis kitataučių asmenvardžių oficialaus užrašymo būdas visiškai atitinka Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnio 1 dalį, leidžia suteikti vienodas galimybes visiems Lietuvos piliečiams kitataučiams, neišskiriant vien naudojančias lotynišką abėcėlę tautas.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašyba valstybine kalba neturėtų sukelti problemų kitataučiams asmenims siekiant įrodyti savo santuoką su kitataučiu, tėvystę ar motinystę, nes tokie ryšiai įrodomi remiantis konkrečiais dokumentais – santuokos ar gimimo liudijimais, o asmenybės tapatybė nustatoma pagal asmens kodą. Norėtume taip pat pastebėti, kad lotyniško pagrindo rašmenų įvairovė yra pernelyg didelė, įvairios tautos naudoja daugybę lietuviams mažai žinomų lotynų abėcėlės raidžių su diakritiniais ženklais (žr. pavyzdį priede) – juos ėmus rašyti civilinės būklės aktuose, neabejotinai būtų apsunkintas už asmenvardžių rašybą atsakingų darbuotojų kokybiško darbo efektyvumas, kaip ir galimybė tuos raštus perskaityti daugumai Lietuvos žmonių.

Taryba siūlo atmesti projektus Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1654, kurie numato Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba; suteikti galimybę nelietuviams LR piliečiams dokumentuose savo asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis pagal tvarką, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekte Nr. XIP-1668.

Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
41..	Montrealio radijo lietuviškos programos vedėjas L. Stankevičius 2014-07-18				Lietuvos lenkų tautinės mažumos reikalauja, kad jų Lietuvos pase būtų rašomos lenkiškos pavardės. Tai Lietuvos valdžia turėtų kreiptis į Lenkijos valdžią ir reikalauti, kad pirmiausiai lenkai turėtų parodyti pavyzdį ir Suvalkų trikampyje lietuvių lenkiškuose pasuose turėtų rašyti lietuviškas pavardes, o ne lenkiškas. Tenai visų lietuvių pasuose yra rašoma pvz., Sadauskas – Sadowski ir t.t.	Atsižvelgti
42.	Visuomeninės organizacijos Sambūrio „Patirtis“ pirmininkas dr. R. Pakalnis, nariai: prof. I.R. Merkienė, žurnalistė N. Baužytė, inž.V.Palubinskas, prof. A.Svirskis, prof. A.Tyla, gamtininkas S.Paltanavičius, dr.M.Sereikienė, menotyrininkas R.Budrys, v.m.d. Z.T.Urbonas, kun. E. Paulionis, prof. A. Baležentis, prof. Z.Zinkevičius, inž. A.Jasiūnas, prof. L. Klimka 2014-05-10				Sambūrio „Patirtis“ nariai yra labai susirūpinę dėl nesiliaujančių bandymų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, nepaisant visuomeninių organizacijų, lituanistų mokslo bendruomenės garbių narių ir visuomenės daugkartinių protestų, apriboti valstybinės kalbos vartojimą oficialiuose dokumentuose, griauti istoriškai susiformavusią lietuvių kalbos abėcėlę ir kitaip menkinti lietuvių kalbos statusą. Pritariame „Vilnijos“ draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio 2014 m. gegužės 6 d. Vilniuje prie LR Seimo surengto mitingo rezoliucijai, siūlančiai atmesti LR Seime įregistruotus G. Kirkilo ir I. Šiaulienės „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą“, kuriame numatyta oficialiuose Lietuvos dokumentuose vietoje įrašų valstybine kalba leisti įrašus kitomis kalbomis. Taip pat atmestinos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pateiktos Tautinių mažumų Civilinio kodekso ir Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis iš esmės lenkų ir rusų kalboms siekiama suteikti regioninių kalbų statusą. Mūsų nuomone, Lietuvoje galėtų būti priimta vardų ir pavardžių rašymo tvarka, kaip Latvijoje. Palaikome V. Stundžio su kitais Seimo nariais parengtus Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidžiančius vardų ir pavardžių rašymo bei tautinių bendrijų įstatymų projektus. Etniniams reikalams spręsti ir deryboms tais klausimais su kaimyninėmis valstybėmis turėtų būti skubiai sudaryta kompetentinga ir nacionalinius interesus atstovaujanti komisija. Manome, kad valstybinė kalba neturi būti politinių manipuliacijų objektu ir jos statusas negali būti menkinamas dėl sandėrių su kaimyninėmis valstybėmis.	Atsižvelgti
43.	Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas K. Stoškus 2014-03-21				Mokslo veikaluose ir dokumentuose privalo būti rašomas ir lietuviškas svetimo vardo bei pavardės tarimas, ir svetimos pavardės rašytinė forma. Tai galima vadinti maksimaliu informavimu: 1) kiekviena civilizuota kalba reiškiasi dviem formom - sakytine (šnekamąja) ir rašytine (rašomąja). Pirminė (bazinė) yra sakytinė kalba. Rašytinė - jos fiksavimo būdas ir istorinis vedinys. Tačiau senosios anglų ir prancūzų kalbos tiek autonomizavo raštą, kad tose kultūrose jis įgavo prioritetinę reikšmę. Lietuvių kultūroje yra susidariusi tų abiejų formų pusiausvyra. Tam turėjo reikšmės palyginti nesenas mūsų raštas, kurio tarimas iš esmės nesiskiria nuo jo užrašymo būdo. O tai reiškia, kad mūsų kalbos tarimas palaiko rašto kultūrą, o rašto kultūra – tarimą. Mūsų pirmaeilė priedermė saugoti ir gerbti abi šias formas kaip mažos tautos kalbos ir visos jos kultūros išsaugojimo sąlygą. 2) Nuo pat Nepriklausomybės pradžios, rašydami svetimvardžius, tų abiejų kalbos formų gretinimu vadovavosi nuovokiausi knygų leidėjai. Jie žinojo, kad mokslo žmonės turi būti atsakingi ir už adekvatų svetimvardžių rašymą, ir už jų teisingą (priimtą) perskaitymą (tarimą). Norminiu abiejų formų perteikimu buvo savaip tikrinama net ir jų profesinė kompetencija. Kitokia yra valstybės tarnautojų ir kitų jos piliečių padėtis. Jie neprivalo ir net negali išmokti visų tų kalbų, kurių pavardės galėtų būti įrašytos svetimtaučių asmeniniuose dokumentuose (pasuose, asmens kortelėse, pažymėjimuose ir t.t.). Bet jie turi teisę reikalauti, kad jų valstybėje išduoti ir funkcionuojantys dokumentai būtų parašyti valstybine kalba, o tai reiškia, kad visi svetimvardžiai būtų prieinami kiekvienam Lietuvos piliečiui, t.y. taisyklingai jų perskaitomi (ištariami). Dokumentai pirmiausiai skiriami ne užsieniui, o Lietuvos institucijoms ir visiems jos piliečiams, todėl turi būti pritaikyti jų galimybėms tuos svetimvardžius perskaityti ir formuluoti su jais sintaksiškai suprantamus sakinius. Kadangi lietuvių kalba yra fleksinė ir pavardes tenka linksniuoti, nė kiek ne mažiau svarbu tiems svetimvardžiams suteikti tokiam linksniavimui pritaikytas formas. 3) Bet lietuviško tarimo būtinumas neprieštarauja svetimtaučių norui asmens dokumentuose matyti savo autentišką vardą ir pavardę. Jeigu asmens dokumentuose greta lietuviško tarimo būtų įrašomi autentiški svetimtaučių vardai ir pavardės, teisinėje valstybėje būtų sudarytos palankesnės sąlygos laikytis personalinės atsakomybės principo. O tokio autentiškumo nebus įmanoma užtikrinti, jei dokumentuose nebus užrašyta kiekviena kiekvieno asmens vardo ir pavardės raidė. 4) Kadangi mes jau turime suverenią valstybę, o toji valstybė – valstybinę kalbą, savaime suprantama, kad pirmoje vietoje turi būti rašomas visiems prieinamas lietuviškas svetimvardžių tarimas, o antroje vietoje (skliausteliuose, kitoje eilutėje arba kitame puslapyje) tik kai kam prieinama autentiška rašytinė forma. Tokiu būdu išduodami Lietuvos Respublikos dokumentai (a) patvirtintų Konstitucijoje nurodytą valstybinės kalbos prioritetą, (b) atitiktų svetimtaučių norą matyti asmens dokumentuose savo autentišką vardą ir pavardę, (c) išsaugotų asmens juridinei atsakomybei būtiną svetimvardžio autentiškumą, (d) net nemokantiems daugelio svetimų kalbų sudarytų sąlygas iš įrašyto lietuviško svetimvardžio tarimo ne tik atpažinti svetimvardį, bet ir kalbėti apie to vardo savininką, (e) užtikrintų ir išsaugotų vienos paskirties dokumentų standartą.	Atsižvelgti
44.	Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio visuotinio suvažiavimo pirmininkai dim. mjr. V. Balsys, dim. vyr. leit. Z.Tamakauskas 2014-04-06				Projekte XIIP-1653 siūlymas leisti vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis su svetimomis raidėmis, kurių lietuviškoje abėcėlėje nėra. Tai reikštų mūsų jau nusistovėjusios ir laiko patikrintos abėcėlės ardymą, suvereniteto pažeidimą. Jau 1999 m. Konstitucinio Teismo buvo išaiškinta, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kala, o įrašas nelietuviškais rašmenimis galimas tik kitų paso įrašų skyriuje. Vadinasi, to klausimo kelti nederėtų. Mūsų Konstitucija aiškiai nusako – asmenvardžiai visuose dokumentuose yra rašomi valstybine kalba. Taip yra ir kitose šalyse – oficialiuose dokumentuose naudojama valstybinė kalba. <...> Asmenvardžių rašymas valstybine kalba nepažeidžia žmogaus teisės į vardą ir pavardę – ne lietuvių tautybės piliečių vardas ir pavardė rašomi pagal tarimą – pagal asmens gimtosios kalbos skambesį. <...> Lietuviško raidyno tarša svetimybėmis, kaip ir vietovardžių bei gatvių pavadinimų rašymas ne valstybine kalba, būtų tik pradžia tolimesnių nuolaidžiavimų virtinės, vedančios į savo valstybingumo bei teritorinio vientisumo praradimą.	Atsižvelgti
45.	Konferencijos „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai –kam jie nepatinka?“ pirminkas dr. K. Garšva 2014-02-20				Visos Lietuvos piliečių pavardės rašomos lietuviškomis raidėmis pagal tarimą. Lietuvių kalbos sistema rišliame tekste reikalauja vartoti pavardes su galūnėmis. Keisti LR Konstituciją, įsigaliojusius rašybos principus ir lietuvių kalbos abėcėlę galėtų tiktai visos tautos referendumas. Visame pasaulyje tikriniai vardai yra kalbos dalis. Dar 2008 m. Lietuvių kalbos institute vykęs kalbininkų seminaras nutarė, jog Lietuvos piliečių pavardės ir vardai dokumentuose turi būti rašomi pagal tarimą valstybinės lietuvių kalbos abėcėle. Apie tai savo straipsniuose ir knygose yra parašę profesoriai A. Butkus, P. Kniūkšta, A. Piročkinas, V. Urbutis, Z. Zinkevičius ir kiti. Projekto autoriai daro šias klaidas: - pažeidžia LR Kontituciją, įstatymus ir sutartis; - kalbininkų specialistų darbą bando atlikti ne specialistai; - ignoruoja Valstybės ir gyventojų interesus, kalbos istoriją, onomastikos mokslą; - užsieniečių pavardes bei prekių ženklus painioja su Lietuvos piliečių pavardėmis; - lietuvių kalbos vardyno dalį vadina nelietuvių pavardėmis; - siekia iškraipyti pirmykščius (tikruosius, autentiškus, originalius) vietovardžius ir pavardes, darydami valstybei ir tautos kultūriniam palikimui žalą. - Remdamiesi 50 000 Lietuvos piliečių parašais, reikalaujame Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose ir toliau rašyti valstybine kalba, o pageidaujantiems rašyti užsienietiška formas, nurodyti jas antrajame paso puslapyje.	Atsižvelgti
46.	NVO koordinacinė taryba, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10				Dauguma projekto XIIP-1653 straipsnių kalbiniu požiūriu yra neteisingi, antikonstituciniai, todėl negali būti priimti. 1. Šio projekto tikslas yra ne užtikrinti Lietuvos respublikos piliečių vardų ir pavardžių – LDK kultūros paveldo teisinę apsaugą, bet ją naikinti. Bendra šeimos pavardė iš dalies užtikrinta 1991-01-31 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ trečiuoju punktu, leidžiančius asmenvardžius rašyti pagal pasą, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) gali išduoti tuo klausimu identifikacinę pažymą. Per 500 Lietuvos piliečių, ištekėjusių už užsieniečių, pasirašė Reikalavimą ginti valstybinę kalbą, atsisakydamos svetimų raidžių.	Atsižvelgti
47.	NVO koordinacinė taryba, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10	2	3		2. Įstatymo projekto 2 str. 3 dalis turėtų būti formuluojama taip: „Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduotas asmens dokumentas Lietuvos piliečiui ar užsienio valstybės – užsienio piliečiui.	Atsižvelgti
48.	NVO koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10	4			3. Projekto 4 straipsnis, išskyrus 2-2 ir 2-4 dalis, naikintinas dėl šių priežasčių: 3.1. Pažeidžia lietuvių kalbos rašybos pagrindinį principą – skirtingus garsus (fonemas) žymėti skirtingais rašmenimis. 3.2. Prie 32 lietuviškų raidžių prideda dar 150 naujų raidžių, kurių visų niekas nemoka ištarti, rašyti ir kurių visų nėra jokioje pasaulio valstybėje. 3.3. Prieštarauja LR Konstitucijos preambulei („Lietuvių tauta, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius“...), 3-čiam straipsniui („Niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai tautai priklausančių suverenių galių“, 7-tam str. („Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai“), 10-tam str. („Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius“, o tokius valstybinius darinius su trimis valstybinėmis kalbomis neteisėtai kuria Lenkų rinkimų akcija), 14-tam str. („Valstybinė kalba – lietuvių kalba“). 3.4. LR Konstitucinis Teismas nagrinėjo tiktai LR piliečių vardų ir pavardžių rašybos atitikimą Konstitucijos 14 str. 1999-10-21 nutarime „Dėl LR Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase atitikimo LR Konstitucijai“ KT įrodė, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. 2014 m. sprendime KT visų šių nuostatų nepaneigė ir neatsisakė, pastebėdamas:“... gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 2999-01-21 nutarimo 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal LR įstatymus iš profesionalių kalbininkų-lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“.	Atsižvelgti
49.	NVO koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10				KT sprendime 2014-02-27 nesiūloma pvz., „rašyti Lietuvos piliečių vardus ir pavardes svetimomis raidėmis, taip kaip nuspręs Lenkų rinkimų akcijos, Socialdemokratų ar kurios nors kitos partijos arba Lenkijos, Rusijos,, Baltarusijos ar kitos valstybės valdančiosios koalicijos“. KT sprendime nurodyta, kad „įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo LR piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti iš profesinių žinių turinčių asmenų (institucijų) oficialią išvadą, aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“. Tokie aiškūs siūlymai yra jau suformuluoti dr. P.Kniūkštos knygoje „Tarp gramatikos ir politikos“, skyrelyje „Koks galėtų būti vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas“ (V., 2013, p. 145-170), recenzuotoje VLKK narių ir patvirtintoje Lietuvių kalbos instituto mokslo tarybos posėdyje 2012-12-19. Apie tai savo veikaluose rašo ir akad. Z.Zinkevičius (Lietuvių asmenvardžiai“ (V., 2008), „Vilnijos lenkakalbių pavardės“ (V., 2012) „Lietuvių pavardžių žodynas“ (1 ir 2 t.) dr. Maciejauskienė, prof. V.Urbutis, V. Labutis, A. Piročkinas ir kt. Ir nė vienas iš jų nesiūlo pavardes rašyti svetimomis raidėmis, o jiems prieštaraujančių mokslinių straipsnių nėra. 2008 m. Lietuvių kalbos institute vyko profesionalių kalbininkų konferencija, po diskusijų priėmusi sprendimą – Lietuvos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti valstybinės kalbos raidynu.	Atsižvelgti
50.	NVO koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10				4. Įstatymo projekte nesilaikoma ir naujausio KT sprendimo“ be jokių konsultacijų su profesionalių kalbininkų institucijomis Vyriausybė parengia ir patvirtina Vardų ir pavardžių rašymo taisykles, parengia ir įgyvendina registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarką. Tai daroma skubiai ir savavališkai „iki šio įstatymo įsigaliojimo“, nors tam prieštaraus tebeveikiantis 1991-01-31 nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132), nebeteksiantis galios tik įsigaliojus šiam įstatymui.	Atsižvelgti
51.	NVO koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10				5. Analogiškas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas buvo pateiktas Seimui 2010 m., ir buvo Seimo daugumos atmestas, o svarstymui pasirinktas LR Konstitucijai neprieštaraujantis projektas, pagal kurį LR piliečio pase įrašius vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais , nelietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, jeigu jis to pageidauja. Aptariamajame projekte išlygos nenumatytos, vardai ir pavardės turi būti rašomos „nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis“.	Atsižvelgti
52.	NVO koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10				6. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte galimų neigiamų priimto įstatymo padarinių nenumatoma, nors, pažeidžiant LR Konstitucijos 28 str., Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 4, 5, 6, 20, 21 str. tuo įstatymu būtų varžomos autochtonų ir gyventojų daugumos – lietuvių bei kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų ir tautinių mažumų teisės ir laisvės. LR Konstitucijos 29 str. draudžia varžyti žmogaus teises ir laisves, neleidžia teikti ir privilegijų dėl tautybės, kalbos ar pažiūrų. (Įstatymas sukurtas išimtinai lenkų bendruomenei). Įstatymo projekto pateikėjai nutyli, kad visi Lenkų rinkimų akcijos skundai Europos Sąjungoje atmesti, kaip ir Latvijos pilietės Mencenos. Europos žmogaus teisių teismas 2007 m. atsisakė priimti svarstyti Lietuvos gyventojo M. Klečkovskio skundą dėl pavardės rašybos, o 2011 m. ES Teisingumo Teismas M. Runevič-Vardyn nurodė, jog Teismas nesprendžia sutuoktinių, kurių vienas užsienietis, pavardžių vienodumo problemos ir suteikia valstybėms galimybę savo nuožiūra nustatyti nacionalinį teisinį reguliavimą šiuo klausimu. (plg. E. Kuzborska. Teisinė tautinių mažumų padėtis Lietuvoje. V., 2012, p. 175). Neteisingai skelbiama, kad vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis „įprasta visose (išskyrus Lietuvą ir Latviją) šalyse, kurių rašmenys yra lotyniško pagrindo“ (p.4). Nutylima, kad etninėse lietuvių žemėse Lenkijoje tokios rašybos nėra, o daugelis kitų pasaulio valstybių (išskyrus Čekiją) neturi raidžių č, š, ž, ė, ū ir kt. taip pat nerašo ištekėjusių ir netekėjusių moterų pavardžių priesagų. Dauguma valstybių pavardes ir vardus rašo pagal skambesį ir pagal savo rašybos taisykles. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 str. valstybėms palieka galimybę rašyti visus asmenvardžius pagal tarimą valstybine kalba („pagal šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas“). Vietovardžių ir gatvių pavadinimų Lietuvoje ir Latvijoje pagal šį str. rašyti nevalstybine kalba nereikia, nes tai neatitinka valstybių teisinių sistemų reikalavimų, pažeidžia daugumos gyventojų teises (20 str.), ypač valstybių suvereniteto, lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principus (21 str.). Šios Konvencijos komentaro 68 punktas pakartoja: „šalys gali rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę (pavardes) pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis“.	Atsižvelgti
53.	NVO koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10				7. 1994 m. pasirašytoje Lietuvos ir Lenkijos draugiško bendradarbiavimo ir geros kaimynystės sutartyje (14 straipsnyje) numatyta pavardžių rašyba pagal skambesį, ir sutartis Lietuvoje, priešingai nei Lenkijoje, tiksliai vykdoma. Pagal atliktas apklausas savo pavardes rašyti svetimos abėcėlės raidėmis norėtų tiktai nuo 20 iki 40 procentų Lietuvos lenkų. Dalis jų taip greičiau prarastų gimtąją paprastąją kalbą. Lietuvos derybininkai ir šito projekto autoriai Lenkijos atstovams bei visuomenei iki šiol nesugebėjo tinkamai išaiškinti, kad Lietuvoje grynai lenkiškos kilmės pavardžių yra nedaug (kaip ir grynai lietuviškos kilmės - tik apie 20 procentų). Daugumą pavardžių sudaro senosios LDK kultūros paveldas (vadinamas lituanika), prigijęs etninėse lietuvių žemėse ir prisitaikęs prie vietinių gyventojų kalbos, į kurį civilizuotos partijos ir šalys neturėtų kėsintis. Kol Lenkija nepripažino jos įvykdytos 1920-1939 m. rytinės Lietuvos dalies ir ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės Vilniaus okupacijos, apie Lietuvos asmenvardžių bei vietovardžių naują lenkinimą geriau nekalbėti.	Atsižvelgti
54.	NVO koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10				8. Projekto autoriais pasirašę Seimo nariai (.Šiaulienė, G.Kirkilas taip ir neatsako į aiškinamojo rašto 12 klausimą - kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti. Registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę, reikalingų lėšų poreikį bei terminus dar tik žadama įvertinti. Atsakant rezgama kažkas apie „vienodą tapatybės nustatymą". Neteisingai pranešama, kad slapto įstatymo projekto rengimo metu negauti specialistų vertinimai ir išvados. Tas projektas nėra naujas - reikėjo paminėti ankstesnius projektus bei jų vertinimus. Per 20 metų jų susikaupė šimtai. Paskutinis socialdemokratų projektas nubloškia lietuvių kalbą 150 metų atgal - į spaudos draudimo laikus, kai lietuviška abėcėlė dar nebuvo galutinai susiformavusi. Aušrininkai tiktai po ketvirčio amžiaus atsisakė lenkiškų raidžių, polonizacijos beviltiškai nutautintų lietuviškų teritorijų plotų ir atkūrė Lietuvos Respubliką ne LDK , bet etninėse lietuvių žemėse, nepraradusiose tautos dvasios, kalbos bei tautinės atminties. Todėl, priėmę siūlomą projektą, atsisakytume baltų tautų kultūros vienybės, o valstybinės kalbos funkcijos būtų susiaurintos, tradicinė savita kalbos sistema - sujaukta ir Lietuvos teritorijoje būtų kuriama Lenkija.
55.	NVO koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10				9. Seimo nariai I. Šiaulienė ir G. Kirkilas kartu su įstatymo projektu XIIP-1653 įregistravo ir Civilinio kodekso straipsnio 3.282 pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1654, pagal kurį vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Valstybinės kalbos, švietimo ir visi kiti įstatymai „kitaip" iki šiol nenustatė, bet formuojamuose Vardų ir pavardžių bei Tautinių mažumų įstatymuose kaip tik ir norima pažeisti Konstituciją. Įteisinus okupacinių režimų neautentiškus, pakeistus vietovardžius Wilno, Kowno, Memel, Szawli, Poniewiež ir t.t. būtų pripažinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje jos Konstitucija nebeveikia ir nebegina autentiško vardyno taip kaip ir užribio etninėse lietuvių žemėse, kur Tilžė pavadinta Sovietsk, Ragainė- Nieman, Vidugiriai- Widugiery, Vilkapėdžiai-Wilkapędzie, Gervėčiai-Gierviaty, Gardinas-Grodno ir t.t. Kėsinamasi ir į Valstybinės kalbos 14 straipsnį („oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba"), 17 straipsnį („Lietuvoje viešieji užrašai rašomi valstybine kalba"), Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus („Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose").	Atsižvelgti
56.	NVO koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija (50 000 LR piliečių parašų) 2014-04-10				Siūlome toliau svarstyti LR Konstitucijai neprieštaraujantį Seimo nario V. Stundžio, R. Kupčinsko ir kitų Seimo narių parengtą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Tokiai nuostatai pritarė ir 50 000 Lietuvos Respublikos piliečių.	Atsižvelgti
57.	Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, rašytojai (45 parašai). 2014-04-15				2014-01-01 LR Seimui pateiktas įstatymo projektas, kuriuo siekiama įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose. Lietuvos rašytojai šiuo klausimu pareiškė: 1. Lietuvių kalba yra tautos tapatumo ir išlikimo garantija: lietuvių kalba vienija pilietinę tauta, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybinių ir nevalstybinių įstaigų veikimą; valstybinė kalba yra tautos suvereniteto įteisinimo priemonė;	Atsižvelgti
58.	Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, rašytojai (45 parašai). 2014-04-15				2. Neprarado savo reikšmės ir teisinės galios Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriame konstatuota: „Jeigu piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase būtų rašomi kitokiais, nelietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla".	Atsižvelgti
59.	Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, rašytojai (45 parašai). 2014-04-15				3. Įteisinus nelietuviškus rašmenis asmens dokumentuose, būtų pažeistas valstybinės lietuvių kalbos įstatymas ir įteisinta daugiakalbystė vienoje iš svarbiausių gyvenimo sričių. Kartu taip būtų sukurtas precedentas daugiakalbystei plėsti ir kitose srityse, pvz. gatvių, vietovių užrašai ir kita;	Atsižvelgti
60.	Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, rašytojai (45 parašai). 2014-04-15				4. Į lietuvių kalbos vartoseną tektų įtraukti daugybę naujų raidžių ir diakritinių ženklų (apie 150). Tai sukeltų visišką painiavą tiek tariant, tiek užrašant pavardes. Vienodai užrašytos pavardės būtų tariamos skirtingai, o vienodai tariamos-skirtingai užrašomos. Tik nedaugelis gyventojų pajėgtų išmokti šitiek naujų raidžių ir diakritinių ženklų; būtų sutrikdyta įstaigų ir įmonių veikla.	Atsižvelgti
61.	Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, rašytojai (45 parašai). 2014-04-15				5. Įteisinus nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis, būtų diskriminuojami tie Lietuvos gyventojai, kurie savo pavardes norėtų rašyti nelotyniškais rašmenimis: totoriai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai, gruzinai, armėnai ir kiti. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių mes nepritariame įstatymo projektu įteisinti vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis Lietuvos Respublikos išduodamuose dokumentuose. Tai būtų žalinga tautai ir valstybei.	Atsižvelgti
62.	soc.m.hab.dr. prof. O.Voverienė, režisierius P.Mataitis, Joniškio „Aušros“ gimnazijos driektoriaus pavad. V.Bartašienė 2014-04-05				2014-04-05 konferencijos „Tradicinių vertybių ir tautos sargyboje“ 450 dalyvių vardu reikalaujame nekeisti vardų ir pavardžių bei vietovardžių rašybos ir toliau leisti juos rašyti tik valstybine kalba. LR Konstitucijos 14 str. konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba, o tai reiškia, kad ši konstitucinė nuostata galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Reikalaujame nepalaikyti ir nepritarti LR Seimo narės Irenos Šiaulienės ir Seimo nario Gedimino Kirkilo 2014-04-01 pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-1653.	Atsižvelgti
63.	pil. Kazimieras Petrauskas 2014-04-09				Pastabos pateiktam vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui XIIP 1653 Įstatymo projekte dažnai vartojamas dviprasmiškas išsireiškimas „lotyniško pagrindo rašmenimis". Aišku, kad tų rašmenų pagrindą sudaro lotynų kalbos abėcėlė, turinti 26 raides, įskaitant „Q", „X“, „W" raides. Per amžius į lotynų abėcėlę daugelio tautų sugalvotos ir įrašytos raidės „ae", „oe", susiklijavusios nugaromis ir kitos, bei raidės su diakritiniais ženklais, netapo lotyniškais rašmenimis. Jos tapo tik lotyniško pagrindo abėcėlių rašmenimis. Tai, įstatymo projekte, „lotyniško pagrindo rašmenys" galima suprasti kaip lotyniškos abėcėlės rašmenys ir todėl nelietuviškas pavardes dokumentuose būtų galima rašyti ir lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Tai būtų patenkinamas kompromisas įteisinti „W" rašymą dokumentuose. Tą atlikti reikėjo seniai. Valstybė ir piliečiai didelių sunkumų rašyti bei skaityti Q,X,W neturėtų, jos jau dabar dažnai vartojamos, o lenkiškus priebalsių junginius sz, cz, rz gal išmoktume tarti. O Įstatymo ruošėjai mano, kad „lotyniško pagrindo rašmenys" apima visus, daugelio valstybių abėcėlių su lotyniškos abėcėlės pagrindu, rašmenis. Šiuo atveju Lietuva įsipareigotų valstybėje vartoti daugelio valstybių abėcėles, kuriose yra mūsų nevartojamų, nepažįstamų apie 150-200 rašmenų. Tai avantiūra. Ar daugelis gali teisingai perskaityti, įsiminti, parašyti „Bjӧrgόlfur Guðmundsson, ir Jiří Prủcha, ir Nguyen Văn Thiêu (Prof. E. Kūrio pavyzdžiai). Juk žinome, kad asmenvardžiai dokumentuose, kol nepakeisti, nuo gimimo iki mirties ir vėliau turi atitikti registro duomenims. Jeigu pase pavardė su diakritiniais ženklais, o kitame išduotame dokumente bus be diakritinių ženklų, gali atsirasti mažiausiai 4 pavardės variantai ir davėjui gali tekti skristi į Japoniją taisyti dokumente klaidą ir atlyginti nuostolius. Panašių atvejų yra buvę. Siūlau nelietuviškus asmenvardžius dokumentuose rašyti tik lietuviškos ir lotyniškos abėcėlės rašmenimis, paraidžiui arba pagal skambėjimą. Tikiu, kad turintys puikius vardus ispanas Chulijo ir anglė Džiulija, tapę Lietuvos piliečiais, vardus pase originalo kalbos rašmenimis Julio ir Julia nerašys, nes lietuviai perskaitys, kad tai Julius su Julija. Manau Jie pageidaus rašyti pagal skambesį (tarimą). Įstatymo projekte rašymo pagal skambesį nėra. Nesu kalbos specialistas, atsiprašau už klaidas, bet jaučiu pareigą atkreipti dėmesį į problemą priimant Valstybei labai svarbų sprendimą. Pavydžiu Anglijai, JAV, Latvijai ir kitoms valstybėms, kurios supranta asmenvardžio skambėjimo reikšmę, ir jos viešajame gyvenime dokumentus tvarko savo abėcėlių rašmenimis, ir mąstau, kaip į kasos pajamų orderį, įvairius sąrašus reikės įrašyti Bjӧrgόlfur Guðmundsson, kaip į jį kreiptis, nes pase tarimo nėra. Tai turėtų pagalvoti visi piliečiai, neišskiriant lenkų, rusų baltarusių ir kitų tautybių Lietuvos gyventojų. Doras žmogus turi jaustis nepatogiai, kai per visą gyvenimą tūkstančius kartų kiti atsiprašinės dėl neišgirstos, blogai perskaitytos, ar su klaidomis parašytos nelietuviškos pavardės. Gal todėl Lenkijoje tik kelios dešimtys lietuvių išdrįso pase įsirašyti lietuviškas pavardes su diakritiniais ženklais. Blogas žmogus džiaugsis, kad kiti vargsta, kad Jis vienas žino, kaip teisingai tarti Jo pavardę. Per žiniasklaidą politikai aimanuoja, kad vykdo Lenkijos reikalavimus, kad jai jau duoti pažadai. Bet ar Tauta sutiks?	Atsižvelgti
64.	Mitingo 2014-05-06 organizatoriai Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas V. Žilius, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas J. Burokas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas K. Garšva				Reikalaujame: - Atmesti LSDP atstovų įregistruotą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą, kuriuo siekiama įtvirtinti Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybą dokumentuose bei valstybės duomenų bazėse nevalstybine kalba, nors to nėra jokioje demokratinėje Vakarų pasaulio valstybėje. - Palaikyti V. Stundžio, R. Kupčinsko, A. Patacko, R. Baškienės, A. Bilotaitės, A. Ažubalio, D. Teišerskytės, P. Urbšio, V. Simulik, E. Žakario, K. Daukšio, P. Gražulio parengtą ir Konstitucijos nepažeidžiantį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.	Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
65.	Seimo narė A. Stancikienė 2014-04-14	3	3		N	Argumentai: Dabar galiojanti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu ( 2003-06-26, žin., Nr. 65-3009 ) priimta nuostata, kad tais atvejais kai moterys nenori rodyti savo šeiminės padėties gali pavardes dokumentuose rašyti be galūnės, pažeidžia tradicinę lietuvių kalbos sistemą, galimai dėl pakitusios pavardės nutraukia ryšius su gimine, prieštarauja nusistovėjusiai tradicinei kultūrai. Su šia nuostata nesutinka žymiausi Lietuvos kalbininkai, kultūros specialistai. Todėl siūlau grįžti prie tradiciškai nusistovėjusių nuostatų dėl lietuvių moterų ar mergaičių pavardžių rašymo. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuviškos moterų ir mergaičių pavardės turi atitikti bendruosius lietuvių kalbos taisyklingumo ir darybos reikalavimus. Tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nerodytų šeiminės padėties, galima pasilikti tradicinę mergautinę pavardę.“	Nepritarti	Argumentai: Jau susiformavo tradicija moteriškosios giminės pavardes rašyti be priesagų, rodančių moters šeiminę padėtį. Kalbos istorijos tyrimai rodo, kad tokių atvejų Lietuvoje būta XVII a. (pvz., V. Garliauskas. XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokų metrikų knyga, 2004)
66.	Seimo narė A. Stancikienė 2014-04-14	4				Argumentai: Projekte siūloma Lietuvos Respublikos dokumentuose vardą ir pavardę rašyti lietuviškais rašmenimis, vadovaujantis Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėmis. Tačiau Projekto 4 straipsnyje numatoma pavardes ir vardus rašyti lotyniškais rašmenimis, jei to pageidauja Lietuvos ar užsienio valstybės pilietis. Projekto autoriai, kaip pagrindą teikti projektą, nurodo Konstitucinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimą, kuriame sakoma, kad dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis turi spręsti Lietuvos kalbininkai ir valstybinės institucijos, kurioms suteiktas šis įgaliojimas. Apie tokį pritarimą ar kalbininkų išaiškinimą dėl pavardžių rašymo kitais ( nelietuviškais ) rašmenimis aiškinamajame rašte nėra pasakyta. „2011m. gegužės 12 d. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas nustatė, jog Lietuvoje veikiančios taisyklės dėl vardų ir pavardžių rašymo tik valstybine kalba nepažeidžia ES pripažintų laisvių. Teismo nuomone, piliečio vardo ir pavardės rašymas valstybinės kalbos rašmenimis neapriboja jo kaip asmens judėjimo laisvės ir asmenvardžio rašymas yra nacionalinės teisės reikalas“ ( www.alkas.lt, 2014 m. vasario 27d.). Konstitucijos 14 straipsnyje nurodoma, kad „valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Projekto teikiami pagrindiniai principai, kad užsieniečių ar kitų piliečių norinčių savo pavardes Lietuvos Respublikos dokumentuose rašyti ne lietuviškais rašmenimis yra neatitinkantys Konstitucijos. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, šio piliečio vardas jo prašymu šių taisyklių nustatyta tvarka rašomas tokiais pat rašmenimis. Ne lietuvių tautybės piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos dokumentuose rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, išlaikant asmenvardžių formas. 2. Užsienio valstybės piliečio ir asmens be pilietybės vardas ir pavardė rašomi laikantis šių reikalavimų: 1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje ~~į dokumentus~~ nurašomi paraidžiui; 2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į Lietuvos Respublikos dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis; 3) jeigu tame pačiame šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, ~~į kitus dokumentus~~ Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje paraidžiui nurašomi įrašai lotyniško pagrindo rašmenimis arba piliečio pageidavimu, jo pasirinktos kalbos grafine forma. ~~3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais asmens vardas ir pavardė dokumentuose jo prašymu rašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma.~~ ~~4. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju asmens vardas ir pavardė dokumentuose jo prašymu rašoma lietuviška forma.~~ 5 3. Asmens vardo ir pavardės rašymo tvarką nustato Vardų ir pavardžių rašymo taisyklės, kurias tvirtina Vyriausybė.“	Nepritarti	Argumentai: Neaiškus būtų tokio įrašo kitų įrašų skyriuje teisinis statusas.
67.	Seimo Užsienio reikalų komitetas 2014-11-17					Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-1653, vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktomis išvadomis ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Užsienio reikalų komitetas, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadoms.	Pritarti

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti įstatymų projektus Nr. XIIP-1653 ir XIIP-1675, atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadas ir pasiūlymus.

7. Balsavimo rezultatai: už –9 ; prieš – 0 ; susilaikė – 1.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Larisa Dmitrijeva.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė

[1] Žr. teorinę apžvalgą: Spolsky, Bernard (ed.). The Cambridge Handbook of Language Policy. Cambridge University Press, 2012; Kvebeko Lavalio universiteto internetiniame puslapyje pateikiami 2007 m. parengti 194 šalyse vykdomos kalbų politikos dokumentai ir sisteminis jų vertinimas, žr.: Leclerc, Jacques. Page d'accueil. L'aménagement linguistique dans le monde. Québec, TLFQ, Université Laval; internetinė prieiga: http://www.axl.cefan.ulaval.ca/index.html.

[2] Žr. Žin., 1991, Nr. 5-132; internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=652&Condition2=.

[3] Žr. Žin., 2006, Nr. 65-2415; internetinė prieiga: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=277920.

[4] Žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. priimtą 60-ąjį nutarimą „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490); internetinė prieiga:

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=41265&p_query=&p_tr2=.

[5] Žr. „Ustawa o mniejszościach narodowych i etnicznych oraz o języku regionalnym“, internetinė prieiga: http://mniejszosci.narodowe.mac.gov.pl/mne/prawo/ustawa-o-mniejszosciac/6492,Ustawa-o-mniejszosciach-narodowych-i-etnicznych-oraz-o-jezyku-regionalnym.html.