LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
sveikatos reikalų komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO NR. XI-2017 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2296(3)
2023-05-10 Nr. 111-P-11
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.
Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.
Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovės A. Oraitė, V. Meldžiukaitė, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. A. Utkus, Respublikos Prezidento patarėjas P. Gradeckas, Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Ž. Gudlevičienė, Lietuvos vaistinių asociacijos atstovės K. Nemaniūtė-Gagė, K. Bardauskienė, Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė V. Bražinskienė, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto atstovas A. Galkontas, Seimo nariai I. Kačinskaitė-Urbonienė, A. Vyšniauskas.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
| Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
| str. |
str. d. |
p. |
||||||
| 1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-26 |
1 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Projektu siekiama pakeisti Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 11 dalį, kurios įsigaliojimas numatytas 2023 m. liepos 1 d., ir joje nustatyti, kad vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją. Taigi, įstatyme siūloma įtvirtinti tam tikrą reikalavimą, kurį atitinkantys asmenys galės užsiimti ūkine veikla – dirbti vaistinės patalpose vaistininko padėjėju prižiūrimi vaistininko. Vertinant siūlomą reikalavimą – iki 2006 m. būti įgijusiam vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, pagal kurią toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris nėra objektyviai pagrįstas, t. y. jeigu tarp asmenų nėra objektyvių padėties skirtumų, jeigu juo nėra siekiama konstituciškai pagrįstų, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba nėra proporcingumo tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo – gali būti (turėtų būti) vertinamas kaip diskriminacinis. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Todėl vertinant, ar pagrįstai nustatoma data, iki kurios asmenys turi būti įgiję vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, būtina atsižvelgti į iki šios ir po šios datos vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją įgijusių asmenų išsilavinimo turinio, turimų kompetencijų, žinių lygio bei kitus teisinės padėties (išsilavinimo) skirtumus. Atkreiptinas dėmesys, kad sieti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintos profesinės kvalifikacijos įgijimą su Farmacijos įstatymo įsigaliojimu nėra nei teisinio, nei loginio pagrindimo, nes farmakotechnikos studijos, suteikiančios analogiško turinio išsilavinimą ir farmakotechniko kvalifikaciją, ne tik buvo vykdomos ir po šio įstatymo įsigaliojimo 2006 metais, tačiau vykdomos ir šiuo metu. Mūsų nuomone, projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių tokio diferencijuoto teisinio reguliavimo dėl vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintos profesinės kvalifikacijos įgijimo laikotarpio būtinybę.
|
Nepritarti |
Argumentai: Iki 2006 m. farmakotechnikų teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė nebuvo reglamentuota, jie vykdė ir dalį vaistininko kompetencijai priskirtų funkcijų. 2006 m. priėmus Farmacijos įstatymą, vaistininkų ir farmakotechnikų funkcijos ir atsakomybės buvo atskirtos, nustatant išimtį, iki kada farmakotechnikai gali teikti farmacinę paslaugą. Vėlesniais įstatymo pakeitimais išimtis, leidusi farmakotechnikams laikinai savarankiškai teikti farmacinę paslaugą, panaikinta dėl neatitikties Direktyvai 2005/36/EB, šių nuostatų įsigaliojimą atidedant. Taigi, farmakotechnikai, įgiję išsilavinimą iki 2006 m., turėjo lūkesčių teikti farmacines paslaugas ir išduoti vaistinius preparatus, vaistininkui nesant fiziškai šalia. Pagal minėtą direktyvą nereiškia, kad vaistininko veikla negali užsiimti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes. Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų.
Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
|
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
| Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
| str. |
str. d. |
p. |
||||||
| 1. |
Seimo nariai A. Vyšniauskas, J. Sejonienė, L. Slušnys, |
|
|
|
|
Argumentai: Šiuo metu svarstomomis Farmacijos įstatymo pataisomis, kaip teigia jų autoriai, siekiama užtikrinti galimybę regionų farmakotechnikams, įgijusiems profesinę kvalifikaciją iki 2006 m., dirbti vaistinėje be vaistininko tiesioginės priežiūros. Tačiau įstatymo projekte pagrindinis regioniškumo tikslas nėra iki galo išpildytas, nes priėmus įstatymo projektą minėti farmakotechnikai be vaistininko fizinės priežiūros galės dirbti ir miestuose. Siekiant užtikrinti regioninio dėmens įgyvendinimą, siūloma nustatyti, kad pagal minėtą modelį farmakotechnikai galėtų dirbti tik miesteliuose ir kaimuose.
Pasiūlymas: 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 35 straipsnį nauja „
|
Nepritarti |
Argumentai: pasiūlymas neišspręstų farmacinių paslaugų kokybės užtikrinimo ir vaistinių preparatų prieinamumo gyventojams mažose gyvenamosiose vietovėse klausimo, nes, vadovaujantis Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsniu, mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais ir įsigaliojus minėtam įstatymui. Be to, reikalavimas, pagal kurį vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus), nustatytas įstatymo projekte Nr. XIVP-2463(2), todėl šiame projekte yra perteklinis.
Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 6, susilaikė –1.
|
| 2. |
Seimo narys A. Matulas, |
1 |
|
|
|
Argumentai: siekiant užtikrinti farmacinių paslaugų kokybę ir vaistinių preparatų prieinamumą gyventojams mažose gyvenamosiose vietovėse, turinčiose nedaug gyventojų (iki 3 tūkst.), bei spręsti vaistininkų trūkumo atokiose gyvenamosiose vietovėse klausimą, taip pat išsaugoti darbo vietas vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams), įgijusiems profesinę kvalifikaciją iki 2006 m., sudarant galimybes vaistininkui prižiūrėti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklą nuotolinio ryšio priemonėmis, nekeliant reikalavimo jiems fiziškai būti vaistinės patalpose, siūloma nustatyti teisinio reguliavimo išimtį, pagal kurią gyvenamosiose vietovėse (miestuose, miesteliuose, kaimuose ir viensėdžiuose), kuriose gyvena mažiau nei 3 tūkst. gyventojų, vaistinės patalpose darbo laiku, nesant vaistininko, galėtų dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ryšio priemonėmis prižiūrimas vaistininko. Taip pat išliktų reikalavimas, nustatytas įstatymo projekte Nr. XIVP-2463(2), pagal kurį vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).
Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 35 straipsnį nauja 12 dalimi: „12. Vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti bent vienas vaistininkas, išskyrus
|
Nepritarti |
Argumentai: sudėtingas siūlomos nuostatos įgyvendinimas, atsižvelgiant į tai, kad gyventojų skaičius gyvenamosiose vietovėse nuolat kinta.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė – 4.
|
| 3. |
Seimo narė I. Kačinskaitė-Urbonienė,
|
1 |
|
|
|
Argumentai: Manytina, kad jei nebus priimtas šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Farmacijos įstatymo pakeitimo projektas, pagal kurį, esant vaistininko kontrolei, būtų leidžiama ir toliau savarankiškai dirbti tiems vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams), kurie įgijo profesinę kvalifikaciją iki 2006 m., tai labiausiai paveiks Lietuvos regionus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad kyla daug ginčų visuomenėje dėl vaistininkų trūkumo būtent regionuose, siūlytina, kad vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), kurie įgijo profesinę kvalifikaciją iki 2006 m., savarankiškai galėtų dirbti visuose Lietuvos regionuose, išskyrus gyvenamąsias vietoves, kurių gyventojų skaičius yra didesnis nei 50 tūkstančių, t. y. didmiesčius.
Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 35 straipsnį nauja 12 dalimi: „12. Vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti bent vienas vaistininkas, išskyrus
|
Nepritarti |
Argumentai: neaišku, pagal kokius objektyvius kriterijus pasirinkta 50 tūkst. gyventojų riba išimties taikymui.
Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 2, susilaikė – 7.
|
Komiteto pirmininkas Antanas Matulas
Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Vesta Valainytė