2017-06-08

(data)

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-732

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Str.	Str. d.	P.
2	7		Argumentai: Sąvoka „<...> elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, ir kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba teikiančios paslaugas per tarpininkus“ yra tikslintina, nes pagal galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis) elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimų įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, gali teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tik įsteigusios filialus, per tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, ar neįsteigus filialo. Taigi, teisės aktai nenumato įsisteigimo ne filialo forma galimybės. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Finansų įstaigos – Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme apibrėžtos mokėjimo įstaigos, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme apibrėžtos elektroninių pinigų įstaigos, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme apibrėžti valiutos keityklos operatoriai, Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme apibrėžti sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme apibrėžti tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme apibrėžtos draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, taip pat investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir tik šiuos subjektus valdančios valdymo įmonės; šių užsienio finansų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, ir kurios yra įsteigtos ne filialų forma arba teikiančios paslaugas per tarpininką, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis.“
4	1		Argumentai: Sąvoka „<...> elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, ir kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba teikiančios paslaugas per tarpininkus <...>“ yra tikslintina, nes pagal galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis) elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimų įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, gali teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tik įsteigusios filialus, per tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, ar neįsteigus filialo. Taigi, teisės aktai nenumato įsisteigimo ne filialo forma galimybės. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos bankas patvirtina kredito įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, valiutos keityklos operatoriams, sutelktinio finansavimo platformų operatoriams, tarpusavio skolinimo platformų operatoriams, draudimo įmonėms, vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, draudimo brokerių įmonėms, vykdančioms su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, finansų maklerio įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, depozitoriumui ir užsienio valstybių minėtų subjektų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, ir kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba teikiančios paslaugas per tarpininką, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus minėtų nurodymų įgyvendinimo klausimais.“
15	1		Argumentai: Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII‑275 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – Direktyva), perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Direktyvos 15 ir 16 straipsniai įgalina valstybes nares leisti įpareigotiesiems subjektams taikyti supaprastinto deramo kliento tikrinimo priemones, kai nustatomos mažesnės rizikos sritys. Vykdant Direktyvos 15 ir 16 straipsnio reikalavimus, leidžiama vertinant riziką remtis Direktyvos II priede išvardintais mažesnės rizikos situacijų veiksniais, susijusiais su  klientų tipais, geografinėmis sritimis ir tam tikrais produktais, paslaugomis, sandoriais ar paslaugų teikimo kanalais. Įgyvendinant šiuos Direktyvos straipsnius, pagal Projekto 15 straipsnio 1 dalį, supaprastintas tapatybės nustatymas leidžiamas dėl tam tikrų finansinių produktų, kaip gyvybės draudimo sutarčių, pensijų programų draudimo liudijimų, elektroninių pinigų atvejais, ir kita. Pagal Projekto 15 straipsnio 2 dalį, taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų, ir privalo tik: 1) gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus duomenis; 2) užtikrinti, kad pirmas kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi. Direktyvos II priedo mažesnės rizikos veiksnių sąrašo 2 dalies e punkte nurodomi mažesni rizikos veiksniai, susiję su produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugų teikimo kanalu, t.y. produktai, kai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika valdoma kitaip, pvz., ribojant prieinamą pinigų sumą arba užtikrinant su nuosavybės teise susijusį skaidrumą. Manytina, kad pritaikius šiuos Direktyvoje išvardintus kriterijus, supaprastintas tapatybės nustatymas yra galimas, indėlių, priimamų iš fizinių asmenų atvejais, kai sudaroma indėlio sutartis, t.y. kai viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja grąžinti indėlį ir sumokėti už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.892 straipsnio 1 dalis). Būtent atvejai, kai indėlis pervedamas iš kliento kredito įstaigoje turimos sąskaitos ir grąžinamas į tą pačią sąskaitą, taip pat, kai indėlio suminės vertės ribai yra nustatomas limitas – atitinka Direktyvos II priede 2 dalies e punkte įtvirtintus kriterijus. Nustatant indėlio suminės vertės ribą, siūlytina atsižvelgti į vidutinio  darbingo asmens lėšų šaltinį -  vidutines metines pajamas. Vadovaujantis Eurostat duomenimis metinės algos (bruto) vidurkis ES ir Eurozonos šalyse skirtingais pjūviais varijuoja 20-30 tūkst. EUR ribose (http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=earn_nt_net&lang=en). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas priežastis, tikslinga Projekte numatyti, kad supaprastintas tapatybės nustatymas taikytinas indėlių, priimamų iš fizinių asmenų, atvejais, kai bendrai per kalendorinius metus priimamų indėlių vertei taikoma 30000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba ir sukaupta indėlio, palūkanų ar kita mokėtina suma yra grąžinama tik į kliento kredito įstaigoje turimą sąskaitą, iš kurios buvo pervedamos lėšos indėliui laikyti, kaip nurodyta keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tuo atveju, jeigu klientas pageidauja, kad indėlis būtų grąžintas į kitą nei keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą sąskaitą ar kitais būdais (pvz., išmokant grynais pinigais), kliento tapatybė turėtų būti nustatoma taikant įprastas tapatybės nustatymo procedūras, kaip aprašyta keičiamo įstatymo 10 ir 12 straipsniuose. Įgyvendinus siūlomą pakeitimą būtų skatinamas indėlio produkto naudojimasis ir konkurencija tarp kredito įstaigų teikiant indėlio priėmimo paslaugas, taip pat supaprastintų klientų galimybes pasirinkti jam ekonomiškai priimtiniausią kredito įstaigą, kurioje patogiu būdu būtų padedamas ir grąžinamas indėlis. Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip: „10) indėlių, priimamų iš fizinių asmenų, atvejais, kai bendrai per kalendorinius metus priimamų indėlių vertei taikoma 30000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba ir sukaupta indėlio,  palūkanų ar kita mokėtina suma yra grąžinama tik į kliento kredito įstaigoje turimą sąskaitą, iš kurios buvo pervedamos lėšos indėliui laikyti, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 2 punkte.“
22	5		Argumentai: Sąvoka „Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, ir kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba teikiančios paslaugas per tarpininkus <...>“ yra tikslintina, nes pagal galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis) elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimų įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, gali teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje tik įsteigusios filialus, per tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį, ar neįsteigus filialo. Taigi, teisės aktai nenumato įsisteigimo ne filialo forma galimybės. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurių pagrindinė buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba teikiančios paslaugas per tarpininką, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, privalo Lietuvos Respublikoje įsteigti arba paskirti pagrindinį kontaktinį asmenį, kuris vykdo šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, palaiko ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir jos prašymu teikia dokumentus ir informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija. Apie kontaktinį asmenį ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo šio asmens įsteigimo ar paskyrimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“
36	8		Argumentai: Sąvoka „<...> Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotos finansų įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba teikiančios paslaugas per tarpininką <...>“ yra tikslintina, nes pagal galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis) tik elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimų įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, gali teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininką, fizinį ar juridinį asmenį. Taigi, ši nuostata taikytina ne visoms valstybėse narėse licencijuotoms finansų įstaigoms, teikiančioms paslaugas Lietuvos Respublikoje, o tik elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, teikiančioms paslaugas Lietuvos Respublikoje. Kitos šių finansų rinkos dalyvių, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, finansinių paslaugų teikimo galimybės Lietuvos Respublikoje yra įsteigus filialą arba neįsteigus filialo. Taigi, teisės aktai nenumato įsisteigimo ne filialo forma galimybės. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jei Priežiūros institucija, vadovaudamasi gauta informacija nustato, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotos finansų įstaigos, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje, kurios yra įsteigtos ne filialų forma Lietuvos Respublikoje arba per tarpininką, elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, nesilaiko arba yra pagrindas manyti, kad nesilaikys šio įstatymo, priežiūros institucijos teisės aktų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, priežiūros institucija informuoja apie tai užsienio valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso ši finansų įstaiga, priežiūros instituciją, prašydama imtis visų galimų veiksmų daromiems ar galimiems pažeidimams pašalinti.“

Teikia Seimo nariai:

Andrius Palionis

Mykolas Majauskas