LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493

2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 IR 34 SRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIIP-358)

 

2017 m. birželio 28 d.  Nr. 102 -P-24

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai:  Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė ir Modesta Banytė.

Kviestieji asmenys: Seimo narė Dovilė Šakalienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė, Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaitė – Garbštienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patarėja Eivilė Žemaitytė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus patarėja, vykdanti direktoriaus pavaduotojo funkcijas Dalia Skučaitė, Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Jan Maciejevski.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:

            1. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 (toliau – keičiamas įstatymas) 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių pakeitimus dėstyti eilės tvarka (7 dalies pakeitimą dėstyti po šio straipsnio 6 dalies pakeitimo).

Nesvarstyta

 

2..

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13

2

2

2

7

8

9

 

            2. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7, 8 ir 9 dalyse apibrėžtų sąvokų „Socialinės rizikos suaugęs asmuo“, „Socialinės rizikos šeima“ ir „Socialinės rizikos vaikas“, tačiau šios sąvokos ir jų santrumpos keičiamame įstatyme vartojamos, todėl neaišku kodėl jų siūloma atsisakyti ir, ar toks atsisakymas nesukels nuostatų praktinio taikymo problemų.

Nesvarstyta

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13

2

7

 

            3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Socialinė rizika“. Pagal pateiktą apibrėžimą, socialine rizika, be kita ko, yra nurodyta psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta (čia ir toliau – išskirta mūsų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 (toliau - įstatymo projektas Nr. XIIIP-354) 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje ir 3 straipsnyje  analogiškos veikos apibrėžtos kaip smurtas ir jo (smurto) rūšys. Be to, šio įstatymo III skyriuje „Vaikas ir socialinė aplinka“ (24 straipsnio 6 dalis, 27 straipsnio 1 ir 2 dalys) taip pat nurodomos savo esme analogiškos veikos, tačiau jas gali būti sunku kvalifikuoti ir atriboti administracinės ar baudžiamosios teisės požiūriu, todėl vartojamą terminiją reikėtų suvienodinti. Taip pat svarstytina, ar šiame įstatyme nereikėtų atsisakyti reguliuoti tas veikas ir tuos teisinius santykius, kuriuos reguliuoja administracinė ir baudžiamoji teisė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatytos specialios normos, kurios taikomos kai asmuo ar šeima patiria smurtą, todėl, priklausomai nuo pasirinktų apibrėžimų, reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies formuluotes.

Nesvarstyta

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13

2

19

8

4

 

    4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Budintis globėjas“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, budintis globėjas veiktų kaip fizinis asmuo, atlygintinai savo šeimoje laikinai prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp globėjų centro ir budinčio globėjo. Projekto nuostatos diskutuotinos.

    Pirma, pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, vaiko laikinąją globą (rūpybą) įgyvendintų „Globėjų centrai“, o budinčiam globėjui tektų ne vaiko globos (rūpybos), o priežiūros funkcija, todėl sąvokos „Budintis globėjas“ pavadinimas laikytinas nederančiu su jo turiniu. Pažymėtina, kad sampratos „budintis“, „laikinasis“, „nuolatinis“ atspindi globėjo (rūpintojo) statuso terminuotumą, bet ne patį globėjo (rūpintojo) teisinį statusą, todėl šio įstatymo bei Civilinio kodekso trečios knygos kontekste globėju negali būti apibrėžiamas asmuo, kuris neturi globėjo teisinio statuso.

Nesvarstyta

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13

 

 

N

    Antra, projektą būtina papildyti nuostatomis, nustatančiomis konkrečias „budinčių globėjų“ teises ir pareigas, atsakomybę, įtvirtinti pagrindines nuostatas, kokiais atvejais ir kokia tvarka likę be tėvų globos vaikai, socialinės rizikos vaikai, vaikai su negalia atiduodami į „budinčių globėjų“ šeimą. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar, o jeigu taip, tai kodėl ir kada (visą parą ar tik tam tikru paros metu) socialinės rizikos vaikai ir vaikai su negalia, turintys tėvus, nuo kurių jie neatskirti ar kurių tėvų valdžia neapribota, prižiūrimi „budinčių globėjų“ šeimoje.

Nesvarstyta

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13

 

 

 

    Trečia, projekto nuostatos nesuderintos su galiojančiomis CK nuostatomis, pvz.: 3.252 straipsniu, nustatančiu globos (rūpybos) rūšis, 3.243 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kad nepilnamečių asmenų globėjai ir rūpintojai turi gyventi kartu su nepilnamečiu (kai nepilnamečio globėjas yra globėjų centras, o nepilnamečiai gyvena ne globėjų centre, bet „budinčių globėjų“ šeimose), 3.265 straipsniu, nustatančiu vaiko globos (rūpybos) vietą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad „budinčiam globėjui“ negalėtų būti taikomos CK 3.259 straipsnio, nustatančio vaiko globą (rūpybą) šeimoje, nuostatos, nes vaiko globėju (rūpintoju) yra ne „budintis globėjas“, bet globėjų centras. CK nuostatoms prieštarautų ir globojamo vaiko perdavimas į „budinčio globėjo“ šeimą, nes CK 3.271 straipsnyje nustatytas vaiko globėjo (rūpintojo) pareigas turi vykdyti pats vaiko globėjas (rūpintojas), t.y. globėjų centras. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 3.273 straipsnį, vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka; vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi įstatymu nustatyta atsakomybė negalėtų būti taikomas asmenims, kuriems vaiko globėjas (rūpintojas) yra patikėjęs vaiką prižiūrėti ir auklėti, t.y. „budintiems globėjams“. Todėl „budintys globėjai“ už netinkamą vaikų priežiūrą ir auklėjimą atsakytų tik pagal civilinę sutartį su globėjų centru.

Nesvarstyta

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13

 

 

 

    Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kartu su vertinamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-354) skirsnio „Pagalbos organizavimas“ nuostatas, pagalbos priemonės teikiamos vaiko atstovams pagal įstatymą, t.y. jos galėtų būti teikiamos globėjų centrui, bet ne budinčiam globėjui, pas kurį faktiškai gyventų vaikai.

Nesvarstyta

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13

14

15

16

17

 

 

            5. Keičiamo įstatymo 14, 15, 16 ir 17 straipsniuose siūlomi pakeitimai, susiję su globos (rūpybos) išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą tobulintini.

            Pirma, keičiamo įstatymo ketvirtajame skirsnyje, kuriame yra siūlomi keisti straipsniai, reguliuojamas socialinių paslaugų skyrimas.

Nesvarstyta

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13

16

6

 

            Antra, šių pakeitimų turinys (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti poreikį nustato socialiniai darbuotojai) nevisiškai suprantamas ir nedera su Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, valstybės ir savivaldybių biudžetų sandarą reguliuojančiais įstatymais. Siekiant tinkamai sureguliuoti šiuos teisinius santykius taip pat turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.

Nesvarstyta

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13

19

4

5

6. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 51 straipsnio 10 dalies nuostatomis, kad nekiltų neaiškumo dėl globėjų centrų ir savivaldybės institucijų kompetencijai priskiriamų klausimų. Minėto punkto formuluotė būtų tinkama, jeigu būtų atsisakyta „budinčiojo globėjo“ sąvokos.

Nesvarstyta

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13

19

4

7

7. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 7 punkte reikėtų išbraukti žodį „biologiniams“, nes toks tėvų skirstymas nėra įtvirtintas ir primtinas.

Nesvarstyta

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13

 

 

N

8. Įstatymo projekte reikėtų aiškiau apibrėžti „Globėjų centrą“. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą santrumpą ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, globėjų centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri įgyvendina vaiko laikinąją globą (rūpybą). Galima preziumuoti, kad globėjų centrų, kaip socialinių paslaugų įstaigų, steigėjais, būtų ne tik valstybė ar savivaldybės, todėl tikslintina keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies nuostata, pagal kurią Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatoma pareiga nustatyti globėjų centrų veiklos tvarką, nes manytina, kad tokią tvarką turėtų nustatyti steigėjas.

Įstatyme turi būti aiškiai nurodyta, kad globėjų centras yra vaiko, kuriam nustatyta laikinoji globa, atstovas pagal įstatymą. Be to, iš įstatymo projekto neaišku, kaip bus užtikrinami globojamo vaiko interesai, kai vaiko globėjas yra juridinis asmuo, o vaikas auklėjamas fizinio asmens, sudariusio civilinę sutartį su globėju, šeimoje. Pavyzdžiui, neaišku, kaip turėtų būti elgiamasi konkrečiu atveju, kai vaikui reikalinga skubi operacija (pagal CK sutikimą operuoti vaiką gali duoti tik jo atstovas pagal įstatymą) ir pan.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad globėjų centras yra institucija, todėl jam patikėtų nepilnamečių globa laikytina institucine globa. Tačiau nuo kitų globos institucijų globėjų centras skirtųsi tuo, kad vaikai būtų auklėjami šeimose. Taigi globėjų centrui netiktų CK 3.261 straipsnyje nustatytos taisyklės, o specialių taisyklių jam CK nėra.

Nesvarstyta

 

13

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-02-13

11

2

 

9. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis koreguotina loginiu požiūriu, nes įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus reikėtų priimti iki įstatymo įsigaliojimo, o ne iki įstatymo įgyvendinimo.

Nesvarstyta

 

14.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2017-02-24

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-358, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime.

 

Nesvarstyta

 

 

Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA),

2017-03-10

Nr. g- 2017-3040

2

8

 

1. Dėl budinčių globėjų, t.y. 2 str. 8 dalies pakeitimo. Iki šiol teisės aktuose nėra reglamentuotas nei šių nuolatinį darbą su globojamais vaikais dirbančių žmonių darbo apmokėjimas, nei jų atsakomybė, teisės, socialinės garantijos ir kt.

Todėl būtina reglamentuoti Budinčio globėjo institutą – jo  neįteisinus savivaldybės neturi aiškių argumentų, kurie motyvuotų ir skatintų žmones tapti budinčiais globėjais.

Projekte pasigendame tikslesnio budinčio globėjo veiklos reglamentavimo -  nėra apibrėžta nei jų įdarbinimo tvarka, nei apmokėjimo dydis, kas svarbu potencialiems budintiems globėjams. Esame įsitikinę, kad šiuo metu atskirų savivaldybių iniciatyva pradėti taikyti skirtingi budinčių globėjų įdarbinimo modeliai, kuomet budintys globėjai įdarbinami pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymėjimus ar socialiniais darbuotojais biudžetinėje įstaigoje ir  kai jiems mokamos skirtingo dydžio ir paskirties išmokos (vienkartinės įsikūrimo pašalpos, pagalbos pinigai ir kt. ) neturi būti taikoma kaip tęstinė praktika. Ši praktika turėtų būti išanalizuota ir teisės aktuose  įteisinti  vienodi budinčių globėjų įdarbinimo, darbo apmokėjimo ir darbo sąlygų standartai. 

Atkreipiame dėmesį, kad budinčių globėjų įdarbinimas socialinių darbuotojų pareigybėse prieštarauja Socialinių paslaugų įstatymo 20 str., kuriame socialiniam darbuotojui keliami išsilavinimo reikalavimai (turi turėti socialinio darbo kvalifikacinį laipsnį ir kt.), kas  neatitinka daugelio  globėjų realios situacijos. 

Nesvarstyta

 

2.

LSA

2

9

 

2. Nepritariame 2 str. 9 str. pakeitimui, kuriame reglamentuota, kad globėjų centrui iš savivaldybės biudžeto lėšų gali būti mokami pagalbos pinigai. Tai reiškia, kad Lietuvoje  vėl turėtume  60 skirtingų globėjų apmokėjimo tvarkų. Manome, kad turėtų būti vienodas budinčių globėjų darbo apmokėjimo standartas. Šiuo metu pagal skirtingas savivaldybių tarybų nustatytas tvarkas skiriamos lėšos ir laikiniesiems globėjams, todėl susidarė paradoksalios situacijos, kuomet laikiniesiems globėjams, pvz. pasiėmus globoti 2 vaikus iš tų pačių globos namų, tačiau nukreiptų iš skirtingų savivaldybių, skirtingai  mokama  - už vieną vaiką gali būti skiriami 304 eurai, o už- kitą daugiau nei 600 eurų.?! ( vaikai - iš skirtingų savivaldybių ir savivaldybės skiria skirtingas sumas pagal  savivaldybių tarybų  patvirtintas globėjų apmokėjimo tvarkas).

Manome, būtų tikslinga svarstyti galimybę globėjų apmokėjimui lėšas skirti iš valstybės biudžeto, o savivaldybėms finansuoti socialines paslaugas, pagalbą globėjams ir  kitas prevencines bendruomenines paslaugas. Tokia finansavimo tvarka skatintų ir realiai motyvuotų  savivaldybes surasti kuo daugiau globėjų, o nemokant papildomų išmokų globėjams, savivaldybėms atsirastų daugiau galimybių plėtoti bendruomeninių paslaugų ir pagalbos šeimoms tinklą.

Nesvarstyta

 

3.

LSA

3

14

 

7

 

3. Tikslintinas 3 str. 14 str.  7 p. Nepakeistame straipsnyje kalbama apie socialinių paslaugų poreikio nustatymo, paslaugų skyrimo ir teikimo kontrolę, todėl neaišku, kodėl siūloma kontroliuoti globos ( rūpybos)  išmokų poreikį ir skyrimą. Tai reglamentuojama Išmokų  vaikams įstatyme.

Nesvarstyta

 

4.

LSA

19

4

 

4. Dėl globėjų centrų – 19 str. 4 d. pakeitimas. Neišdiskutuotos su savivaldybių specialistais globėjų centro funkcijos: pagal esamą reglamentavimą darbą su biologiniais tėvais, kai iš jų paimamas vaikas, vykdo socialiniai darbuotojai darbui su rizikos šeimoms. Neaišku, kas ir iš kokių lėšų finansuos globėjų centro  darbuotojus, kurie teiks pagalbą biologiniams tėvams ( 19 str. 4 d. 7 p. ).

Nesvarstyta

 

5.

LSA

34

6

 

5. Nepritariame 34 str. 6 d. pakeitimui, kad „globėjų centro teikiamos socialinės paslaugos finansuojamos iš globos (rūpybos) išmokai, globos (rūpybos) tiksliniam priedui pagal Išmokų vaikams įstatymą, lėšų. Manome, kad minėtos lėšos turi būti skiriamos tik globėjui ir vaikui, o ne tarpininkams.

Nesvarstyta

 

6.

Vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) vadovų asociacija (VTAS vadovų asociacija),

2017-03-14

Nr. g-2017-3211

2

8

 

Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies pakeitimo – Nėra aiški budinčiojo globėjo sąvoka, kaip matyti iš pateikto straipsnio pakeitimo, tai fizinis asmuo, kuris pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį už atlygį laikinai savo šeimoje prižiūri be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia. Realiai budinčiojo globėjo sąvoka atitinka įstatymuose jau esančiai laikinojo vaiko globėjo sąvokai. Pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktą įstatymo projekto straipsnio pakeitimą budintysis globėjas vaiko atžvilgiu neturės jokių teisių, pareigų bei atsakomybės, o tai šiurkščiai pažeistų vaiko teises. Toks reglamentavimas nesuderintas su LR CK bei Vaiko teisių konvencijos nuostatomis, nes vaikas gali augti ir būti prižiūrimas įstatyminių atstovų šeimoje t. y. – tėvų, įtėvių, globėjų (rūpintojų) šeimoje. Siūlytina keisti straipsnį  sekančiai:  „8. Budintis Laikinasis (budintis) globėjas (rūpintojas) – fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) taikomus reikalavimus ir išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir konsultavimo kursus, skirtus vaiko globėjui (rūpintojui), pagal sudaręs tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams (toliau – globėjų centras), bet kuriuo paros metu savo šeimoje priimantis ir atlygintinai laikinai prižiūrintis globojantis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais.“

Nesvarstyta

 

7.

VTAS vadovų asociacija

2

13

 

Dėl 2 straipsnio 13 dalies pakeitimo – atsižvelgiant į aukščiau minėtas pastabas dalis keistina  sekančiai: „13. Vaikus globojanti šeima – sutuoktiniai ar vienas gyvenantis asmuo, ne jaunesnis kaip (išskyrus vaiko artimąjį giminaitį) 21 metų, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrintys ar globojantys (besirūpinantys) likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus, vaikus su negalia.“

Nesvarstyta

 

8.

VTAS vadovų asociacija

9

 

 

Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo – atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes pakeitimas turėtų atrodyti sekančiai: „„1. Atskirais savivaldybės institucijos nustatytais atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, laikinieji (budintys) globėjai kartu su globėjų centrais, arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, globėjų centrui arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai“.

Nesvarstyta

 

9.

VTAS vadovų asociacija

18

9

 

Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pakeitimo – atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes pakeitimas koreguotinas sekančiai: „9. Vaikus globojančiai šeimai, budintiems laikiniesiems ir nuolatiniams vaiko globėjams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims kiekvienoje savivaldybėje nuolat specialistų pagalba, užtikrinanti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą“.

Nepritarti

 

10.

VTAS vadovų asociacija

19

3

 

Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimo – Nepritartina, nes galiojančiose teisės aktuose nėra numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turi teisę ir galią teikti išvadą apie vaikus globojančios šeimos, budinčio globėjo tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais). Manytina, kad tokias išvadas turėtų teikti globėjus rengiančios įstaigas.

 

Nesvarstyta

 

11.

VTAS vadovų asociacija

19

4

 

Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio papildymo 4 dalimi  – nepritartina iš dalies, nes vartojama budinčiojo globėjo sąvoka neatitinka LR CK numatytus reikalavimus. Straipsnio papildymui pritartume jei vietoje budinčiojo globėjo būtų vartojama „laikinojo“ globėjo sąvoka. Pažymėtina ir tai, straipsnio 1 punktas turėtų būti įvertintas ir korupciniu požiūriu, nes nėra aišku kodėl vaiko globos (rūpybos) išmoka globėjui turėtų būti mokama per tarpininką?  Atkreiptinas dėmesys ir į tai,  kad Globėjų centrai turėtų bendradarbiauti ir teikti pagalbą visiems (laikiniesiems ir nuolatiniams) vaiko globėjams (rūpintojams), todėl sąvokos budintis globėjas vartojimas susiaurina asmenų, galinčių gauti pagalbą iš minėto centro ratą. Todėl manytina, kad 4 dalis tobulintina sekančiai:  „4. Globėjų centrai įgyvendina vaiko laikinąją (nuolatinę) globą (rūpybą) ir vykdo šias pagrindines funkcijas:

1)   užtikrindami tinkamą vaiko priežiūrą budinčio laikinojo (nuolatinio) globėjo (rūpintojo) šeimoje, organizuoja ir koordinuoja budinčio laikinojo (nuolatinio) globėjo (rūpintojo) veiklą, ir kas mėnesį pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perveda  budinčiam globėjui už vaiko priežiūrą vaiko (globos (rūpybos) išmoką, numatytą Išmokų vaikams įstatyme ir pagalbos pinigus;

2)   kartu su budinčiu laikinuoju (nuolatiniu) globėju (rūpintoju) planuoja pagalbą vaikui, konsultuoja budintį globėją jį dėl vaiko priežiūros;

3)   teikia ar organizuoja pagalbą budinčiam laikinajam (nuolatiniam) globėjui (rūpintojui) ir jo prižiūrimiems globojamiems vaikams;

4)   tarpininkauja budinčiam laikinajam (nuolatiniam) globėjui (rūpintojui) dėl švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros ar kitų paslaugų jų prižiūrimiems globojamiems vaikams;

5)   vykdo budinčių laikinųjų (nuolatinių) globėjų (rūpintojų) paiešką, atranką ir parengimą;

6)   organizuoja budinčių laikinųjų (nuolatinių) globėjų (rūpintojų) profesinės kompetencijos tobulinimą;

7)      teikia pagalbą vaiko biologiniams tėvams, siekiant vaiką grąžinti į šeimą.“

Nesvarstyta

 

12.

VTAS vadovų asociacija

34

6

 

Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 34 straipsnio 6 dalies pakeitimo  – nepritartina iš dalies, nes straipsnio pakeitime neturėtų būti vartojama sąvoka „priežiūra“. Minėtos sąvokos nėra vaiko globą (rūpybą) reglamentuojančiuose teisės aktuose. Manytina, kad vartojama sąvoka neatitinka vaiko teisių bei teisėtų interesų augti įstatyminio atstovo - globėjo (rūpintojo) šeimoje. Todėl straipsnio 6  keistina sekančiai: „6. Vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, budinčio globėjo (rūpintojo) šeimoje kartu su globėjų centru vykdoma vaiko priežiūra ir vaiko globa (rūpyba), globėjų centro teikiamos socialinės paslaugos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų globos (rūpybos) išmokai, globos (rūpybos) tiksliniam priedui pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“

Nesvarstyta

 

13.

VTAS vadovų asociacija

14

15

16

17

20

 

 

Dėl LR Socialinių paslaugų įstatymo 14, 15, 16, 17, 20 straipsnių pakeitimo – iš esmės pritartina.

 

Nesvarstyta

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT)

2017-03-10

 

1

2

 

 

15. Projekte Nr. 4 numatomų globėjų centrų ir budinčių globėjų statusas yra neaiškus vertinant jį CK ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektų nuostatų kontekste. Neaišku, ar budintis globėjas ir socialinis globėjas (ši sąvoka vartojama Projekte Nr. 1) yra tas pats subjektas. Pagal Projekto Nr. 4 8 straipsnyje numatytą Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 4 dalį globėjų centrai įgyvendina vaiko laikinąją globą (rūpybą), tačiau siūlomoje 9 straipsnio 1 dalyje (Projekto Nr. 4 2 straipsnis) numatyta, kad vaikus prižiūri arjuos globoja budintys globėjai kartu su globėjų centrais, o pagal įstatymo 2 straipsnio 8 dalį (Projekto Nr. 4 1 straipsnis) budintis globėjas yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga atlygintinai savo šeimoje laikinai prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinės rizikos vaikus ir kt. Iš šių nuostatų neaišku, kas yra laikomas teisėtu vaiko globėju ir kaip įgyvendinama vaiko globa, t. y. kokios teisės, pareigos ir atsakomybė tenka globėjų centrui ir budinčiam globėjui.

Nesvarstyta

 

2.

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,

2014-03-14

 

 

 

*

Dėl daugelio įstatymo projekto XIIIP-358 nuostatų, reglamentuojančių naujai įvedamus budinčio globėjo, globėjų centro teisinius institutus, taip pat socialinės rizikos apibrėžimo korekcijos vyko išsamiai diskusijos ir dėl jų Lietuvos Respublikos Seimo komitetai priėmė sprendimus svarstant įstatymo projektą Nr. XIIIP-293 (2), todėl būtų tikslinga atsisakyti šio įstatymo projekto nuostatų, dubliuojančių įstatymo projektą Nr. XIIIP-293 arba suderinti šių projektų nuostatas dėl sąvokų (budintis globotojas, globos centras, jų statuso, teisių bei pareigų, atliekamų funkcijų turinio).

Nesvarstyta

 

3.1

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija,

2017-03-20

g-2017-3194

7

 

 

Dėl Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP- 358: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. 1-1489 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 23 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas ir siekiant teisės aktų dermės, siūlome 7 straipsniu keičiamo 18 straipsnio 8 dalyje žodžius „organizuojant su sveikatos priežiūra, užimtumu, švietimu ir ugdymu suderintą pagalbą“ tikslinti ir rašyti: „koordinuotai teikiant švietimo pagalbą, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas“. Atitinkamai taisytini ir 8 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 4 dalies 4 ir 7 punktai.

Nesvarstyta

 

3.2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija,

2017-03-20

 

2

 

 

Dėl Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-359: siūlome projekto 2 straipsniu keičiamo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto c) papunktį išdėstyti taip: „turi aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą ir ne mažiau kaip vienerių metų tiesioginio darbo su vaikais patirtį socialinio darbo, socialinės pedagogikos, specialiosios pedagogikos, psichologinės pagalbos teikimo, ikimokyklinio ugdymo srityse“.

Nesvarstyta

 

4.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,

2017-03-21

 

9

 

 

Pastebėtina, kad Projekto Nr. XIIIP-358 9 straipsnis prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo bei Civilinio kodekso nuostatoms. Galioja paaiškinimas, nurodytas šio rašto 1.6 papunktyje.

Nesvarstyta

 

5.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija

2017-03-24

 

 

 

*

Svarstytina, ar Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-358 siūlomos nuostatos dėl globos (rūpybos) išmokos neturėtų būti reglamentuotos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme.

Nesvarstyta

 

6.

Nacionalinė teismų administracija (NTA)

2014-04-18

 

 

 

*

Administracija, susipažinusi su Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-358, pažymi, kad šio įstatymo nuostatos turėtų būti suderintos su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-354 (pvz., numatytas „bendruomeninių paslaugų“ apibrėžimas ir apimtis, aptariamas socialinių paslaugų teikimas kartu su vaiku gyvenantiems asmenims, kurie nėra įstatyminiai vaiko atstovai ir pan.).

Nesvarstyta

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

 

 

 

*

5. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493  2, 9, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-358 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-358), tačiau pasiūlyti Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas:

Nesvarstyta

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

7

 

 

 

5.1. Siekiant skatinti savivaldybes ir socialinių paslaugų įstaigas organizuoti socialines paslaugas, jas derinant su koordinuotai teikiama švietimo pagalba, socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir jų atstovams pagal įstatymą, siūloma tikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-358  7 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 18 straipsnio 8 dalį – įrašyti pirmajame sakinyje po žodžio „suderintą“ žodžius „bei koordinuotai teikiamą“.

 

Nesvarstyta

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

1

 

2

 

7

 

8

 

10

 

 

3

 

 

 

2

 

 

 

2

 

 

5.2. Seimas 2017 m. kovo 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493  2, 9, 18, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymą Nr. XIII-246, įsigaliosiantį 2018 m. sausio 1 d., kuriame įtvirtintas budinčių globotojų ir globos centrų veiklos teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti kaip nebeaktualių Įstatymo projekto Nr. XIIIP-358  1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies, 8 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio ir 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 34 straipsnio 6 dalies pakeitimų.

Nesvarstyta

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-06-21

11

 

 

 

6. Siekiant užtikrinti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir su juo susijusių teisės aktų projektų nuostatų įgyvendinimą, vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkai reikalingos papildomos lėšos bus numatytos Lietuvos Respublikos 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte.

7. Siekiant, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir kitų susijusių įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai būtų nustatytas pakankamas laikotarpis įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti, siūloma nurodytų įstatymų projektų įsigaliojimą nustatyti 2018 m. sausio 1 dieną.

Nesvarstyta

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: daryti pertrauką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 ir lydimųjų projektų Nr. XIIIP-355 - XIIIP-358 svarstyme ir siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui kreiptis į Seimo valdybą su prašymu sudaryti darbo grupę šiems Įstatymų projektams tobulinti.

 

7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Šalaševičiūtė, S. Šedbaras.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Julius Sabatauskas

 

 

 

 

 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė