LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMPENSACIJŲ UŽ VALSTYBĖS IŠPERKAMĄ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ DYDŽIO, ŠALTINIŲ, MOKĖJIMO TERMINŲ BEI TVARKOS, TAIP PAT VALSTYBĖS GARANTIJŲ IR LENGVATŲ, NUMATYTŲ PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYME, ĮSTATYMO NR. VIII-792 8, 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2779

2023-06-14 Nr. 107-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus;

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Seimo narys Jurgis Razma.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	1(8) 3(10)	(1) (1,2)		Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nereikėtų atsisakyti nuostatos, kuria galiojančiame keičiamame įstatyme nurodyta konkreti valstybės institucija keičiama nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	1(8) 3(10)	(1) (1,2)		Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais teisės aktus ir privalomos galios administracinius sprendimus priima šios institucijos vadovas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija“ reikėtų įrašyti žodžius „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalims. Be to, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje brauktinas perteklinis žodis „savivaldybės“.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	2(9)	(7)		Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktą savivaldybės vykdomoji institucija yra tik savivaldybės meras, o pagal projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį valstybės garantiją išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, svarstytina, ar, siekiant keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 2 straipsniu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalies nuostatų, jose nustatant, kad valstybės garantiją patikslina ne savivaldybės vykdomoji institucija, o savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-22	4			Projekto 4 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga 2023-05-30				Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (toliau – LŽHIS), vienijanti apie 1000 žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos, hidrotechnikos specialistų, kurių veikla susijusi su valstybės, savivaldybių ir privačių asmenų nekilnojamojo turto formavimu, t. y. teritorijų planavimu, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymu yra susirūpinusi vykstančiomis valstybės institucijų reorganizacijomis ir neaiškiais nuolatiniais funkcijų perskirstymais žemės tvarkymo ir administravimo srityje, dėl kurių valstybė praranda kvalifikuotus asmenis ir siūlo: - Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotuose parengtuose Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX1314 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 151 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-301 14 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 9, 231 ir 302 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose (toliau – Įstatymų projektai): Aiškiai ir konkrečiai įvardinti, Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų joms priskirtas atitinkamas funkcijas. Nesant aiškumui kokias funkcijas ir darbus Lietuvos Respublikos Vyriausybė priskirs vienai ar kitai valstybės įstaigai ar Valstybės įmonei toks sprendimas nesuteiks valstybės valdyme stabilumo, valstybės institucijos nebus užtikrintos dėl tolimesnių darbų planavimo, kvalifikuotų specialistų komandos kūrimo, pasitikėjimo valstybės institucija. Be to toks teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas sudarys neskaidrias galimybes po kiekvienų Seimo rinkimų, pasikeitus Vyriausybei, perskirstyti funkcijas tarp atskirų valstybės institucijų. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga prašo atkreipti dėmesį, kad ši įstatymų pakeitimuose siūloma nuostata nebuvo diskutuota Aplinkos ministerijos sudarytoje darbo grupėje dėl žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos II etapo klausimams spręsti.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga 2023-05-30

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga (toliau – LŽHIS), vienijanti apie 1000 žemėtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos, hidrotechnikos specialistų, kurių veikla susijusi su valstybės, savivaldybių ir privačių asmenų nekilnojamojo turto formavimu, t. y. teritorijų planavimu, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymu yra susirūpinusi vykstančiomis valstybės institucijų reorganizacijomis ir neaiškiais nuolatiniais funkcijų perskirstymais žemės tvarkymo ir administravimo srityje, dėl kurių valstybė praranda kvalifikuotus asmenis ir siūlo: - Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje užregistruotuose parengtuose Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 9, 20, 23, 25, 26, 30, 34, 37, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX1314 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 3, 4, 5, 7, 9, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 2, 3, 6, 8, 9, 10, 11, 15, 151 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 31 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-301 14 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 9, 231 ir 302 straipsnių pakeitimo įstatymo projektuose (toliau – Įstatymų projektai):

Aiškiai ir konkrečiai įvardinti, Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų joms priskirtas atitinkamas funkcijas.

Nesant aiškumui kokias funkcijas ir darbus Lietuvos Respublikos Vyriausybė priskirs vienai ar kitai valstybės įstaigai ar Valstybės įmonei toks sprendimas nesuteiks valstybės valdyme stabilumo, valstybės institucijos nebus užtikrintos dėl tolimesnių darbų planavimo, kvalifikuotų specialistų komandos kūrimo, pasitikėjimo valstybės institucija. Be to toks teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas sudarys neskaidrias galimybes po kiekvienų Seimo rinkimų, pasikeitus Vyriausybei, perskirstyti funkcijas tarp atskirų valstybės institucijų. Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga prašo atkreipti dėmesį, kad ši įstatymų pakeitimuose siūloma nuostata nebuvo diskutuota Aplinkos ministerijos sudarytoje darbo grupėje dėl žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės pertvarkos II etapo klausimams spręsti.

Pritarti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nacionalinė žemės tarnyba prie AM				Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas, numatančias valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai“, teigiama, kad „Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.“ ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I -446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV -1311 2 straipsnio 19 dalį, Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimo srityje. Pažymime, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis ir kurios institucijos po ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo pagal kompetenciją įgyvendins žemės teisinius santykius, t. y. kurias konkrečias Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti funkcijas turės teisę vykdyti. Pagal aptartą ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, asmenims, taip pat ir valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms nebus aišku, į kurią Vyriausybės įgaliotą instituciją jie turės kreiptis dėl konkrečių veiksmų atlikimo valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių srityje. Neaišku, kuri konkreti Vyriausybės įgaliota institucija: – priims sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus; – kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai bus pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje; – prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas; – kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kai yra pagrindas manyti, kad valdant ir naudojant valstybinę žemę patikėjimo teise pažeistas viešasis interesas, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo; – kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo“ (ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomoje pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 punktas); – prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas; – vykdys valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus ir atliks kitas funkcijas valstybinės žemės administravimo srityje. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą neaišku, kuriai institucijai pagal kompetenciją turės būti teikiamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams ar kuri institucija turės ginti viešąjį interesą žemės teisinių santykių srityje, o ypač neaišku, kuriai institucijai turės būti teikiamas skundas ir kt. Pažymėtina, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio redakciją ir 32 straipsnio 2 dalyje išvardyta 20 funkcijų, kurios turės būti atskiru (-ais) sprendimu (-ais) paskirstomos skirtingoms institucijoms. Siūlymas, kai pats asmuo turės įvertinti, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesta įgyvendinti konkrečią valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją, ir privalės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose konkrečios atsakingos institucijos, sukels papildomą naštą, neaiškumą ir neatitiks teisėkūros stabilumo principo. Pažymime, kad neįvardijus konkrečios (-ių) valstybės institucijos (-ų), siūlomas teisinis reguliavimas bus aiškinamas nevienodai, tai turės neigiamos įtakos tinkamam valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimui. Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros principais, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. GKĮP 4 straipsniu siūlomas GKĮ 10 straipsnio pakeitimas, kuriuo siūloma Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai pavesti vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro funkcijas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, biudžeto lėšas asignavimų valdytojas privalo skirti tik įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Siekdami aiškumo dėl vykdomų funkcijų ir atsakomybės, siūlome GKĮP 4 straipsnyje ir kituose Įstatymų projektuose vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ nurodyti konkrečią instituciją ar įstaigą ir joms priskirtas atitinkamas funkcijas. Atsižvelgdami į tai, siūlome nepritarti minėtiems pakeitimams ir jų atsisakyti.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas juridinis asmuo“, išskyrus Žemės įstatymo nuostatas, numatančias valstybinės žemės patikėtinio kompetenciją dėl valstybinės žemės pardavimo, kurią gali atlikti tik Nacionalinė žemės tarnyba, nenurodomi kiti „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai“, teigiama, kad „Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo.“ ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I -446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV -1311 2 straipsnio 19 dalį, Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimo srityje. Pažymime, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nenurodyta, kokiomis teisės aktų nuostatomis vadovaujantis ir kurios institucijos po ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto priėmimo pagal kompetenciją įgyvendins žemės teisinius santykius, t. y. kurias konkrečias Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti funkcijas turės teisę vykdyti. Pagal aptartą ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, asmenims, taip pat ir valstybės ir (ar) savivaldybių institucijoms nebus aišku, į kurią Vyriausybės įgaliotą instituciją jie turės kreiptis dėl konkrečių veiksmų atlikimo valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių srityje. Neaišku, kuri konkreti Vyriausybės įgaliota institucija: – priims sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus; – kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai bus pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja srityje; – prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas; – kreipsis į teismą dėl viešojo intereso gynimo atliekant valstybinės žemės patikėtinių kontrolę, kai yra pagrindas manyti, kad valdant ir naudojant valstybinę žemę patikėjimo teise pažeistas viešasis interesas, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo; – kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo“ (ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūlomoje pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 19 dalyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 punktas); – prižiūrės, kaip kiti valstybinės žemės patikėtiniai įgyvendina teises ir vykdo pareigas; – vykdys valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionus ir atliks kitas funkcijas valstybinės žemės administravimo srityje. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą neaišku, kuriai institucijai pagal kompetenciją turės būti teikiamas prašymas paimti žemę visuomenės poreikiams ar kuri institucija turės ginti viešąjį interesą žemės teisinių santykių srityje, o ypač neaišku, kuriai institucijai turės būti teikiamas skundas ir kt. Pažymėtina, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 32 straipsnio redakciją ir 32 straipsnio 2 dalyje išvardyta 20 funkcijų, kurios turės būti atskiru (-ais) sprendimu (-ais) paskirstomos skirtingoms institucijoms. Siūlymas, kai pats asmuo turės įvertinti, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesta įgyvendinti konkrečią valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja funkciją, ir privalės ieškoti poįstatyminiuose teisės aktuose konkrečios atsakingos institucijos, sukels papildomą naštą, neaiškumą ir neatitiks teisėkūros stabilumo principo. Pažymime, kad neįvardijus konkrečios (-ių) valstybės institucijos (-ų), siūlomas teisinis reguliavimas bus aiškinamas nevienodai, tai turės neigiamos įtakos tinkamam valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisinių santykių įgyvendinimui. Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros principais, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. GKĮP 4 straipsniu siūlomas GKĮ 10 straipsnio pakeitimas, kuriuo siūloma Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai pavesti vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro funkcijas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, biudžeto lėšas asignavimų valdytojas privalo skirti tik įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Siekdami aiškumo dėl vykdomų funkcijų ir atsakomybės, siūlome GKĮP 4 straipsnyje ir kituose Įstatymų projektuose vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga“ nurodyti konkrečią instituciją ar įstaigą ir joms priskirtas atitinkamas funkcijas. Atsižvelgdami į tai, siūlome nepritarti minėtiems pakeitimams ir jų atsisakyti.

Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Kaimo reikalų komitetas
2023-06-07

Pritarti iniciatorių pateiktam Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2779; pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies.

Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: .

7.1. Sprendimas: Pritarti . Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2779(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai: negauta

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė

Biuro vedėja Birutė Pūtienė