LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 310
STENOGRAMA
2019 m. liepos 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, 10 val. ir 34 sek. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. liepos 16 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. liepos 16 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF*). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu norėčiau paprašyti išbraukti 1-8 klausimą – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projektą Nr. XIIIP-3402. Norėtume dar labiau pasigilinti į šį klausimą. Ir 2-7.2 klausimą – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo projekto pateikimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kuris? Pakartokite. (Balsas salėje) J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Primenu, kad du kartus buvo surinkti 47 parašai dėl to, kad svarstytume rezoliuciją dėl lankytojų centro, ir frakcijos vardu prašau įrašyti šį klausimą į darbotvarkę. Taip pat primenu, kad Seimo Pirmininkas daugiau kaip du mėnesius neatsako į konkrečius klausimus, susijusius su to centro kūrimu. Manau, kad visas Seimas turi pasisakyti, kai kalbame apie struktūras, kurių išlaikymas per metus gali atsieiti arti 2 mln. eurų.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau… Mes Seniūnų sueigoje nieko nekalbėjome apie Etikos ir procedūrų komisiją. Kadangi pasirašius naują koalicijos sutartį ji tapo neteisėta, jie rytoj ruošia posėdį. Matau, kad darbotvarkėje nėra klausimo dėl Etikos ir procedūrų komisijos, aš labai prašau jūsų kaip Pirmininko sutvarkyti šį reikalą, nes šiandien Etikos ir procedūrų komisijoje pozicijos ir opozicijos santykis yra aštuoni ir trys, jai vadovauja žmogus iš pozicijos. Statute aiškiai parašyta, kad Etikos ir procedūrų komisijai vadovauja opozicijos narys. Aš prašau arba sustabdyti posėdį, kurį jie planuoja rytoj, o geriausiai sutvarkyti Etikos ir procedūrų komisiją. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikiuosi, mažuma pateiks savo kandidatus ir tada bus galima sutvarkyti Etikos ir procedūrų komisiją. Su seniūnais per pietus apie tai pasikalbėsime. (Balsai salėje: „Posėdžiai neteisėti.“) Eikime nuosekliai.
1-8 blokas. V. Čmilytė-Nielsen frakcijos vardu siūlė išbraukti šį bloką dėl užsieniečių teisinės padėties. Balsuojame. Pritariantys V. Čmilytei-Nielsen, kad būtų išbraukta, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 34, prieš – 37, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 2-7.1 ir 2-8 blokų taip pat V. Čmilytė-Nielsen siūlė frakcijos vardu Seimo nutarimo dėl… Žodžiu, pasiūlymas yra 2-7 ir 2-8 išbraukti. Pritariantieji balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 48, prieš – 31, susilaikė 30 Seimo narių. (Šurmulys salėje) Pasiūlymui nepritarta.
J. Razmos pasiūlymas frakcijos vardu įtraukti rezoliuciją dėl Lankytojų centro. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 51, prieš – 30, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta.
Ar pritariame bendru sutarimu dėl visos darbotvarkės? Balsuojame.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 77, prieš – 11, susilaikė 23 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
10.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Joną Vytautą Žuką iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3695 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Joną Vytautą Žuką iš Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3695. Pranešėjas – P. Mačiulis, Prezidento vyriausiasis patarėjas. Pateikimas. Prašom.
P. MAČIULIS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, posėdžio svečiai, pristatau Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Jono Vytauto Žuko atleidimui iš Lietuvos kariuomenės vado pareigų“. „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Jono Vytauto Žuko atleidimui iš kariuomenės vado pareigų.“ Pasirašo Respublikos Prezidentas G. Nausėda.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori nemažai Seimo narių. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti, kaip gi vertinate atleidžiamo kariuomenės vado pasiekimus per jo vadovavimo laikotarpį ir kokius keliate prioritetus naujam kariuomenės vadui?
P. MAČIULIS. Vertiname tikrai teigiamai. Prezidentas netgi yra išreiškęs lūkestį, galbūt po tarnystės kariuomenės vadas galės prisijungti ir prie Prezidento komandos. Manau, tai taip pat yra teigiamas įvertinimas. O naujojo kariuomenės vado lūkestis yra, kad bus tęsiami darbai, susiję su kariuomenės modernizavimu, taip pat tęsiant bendradarbiavimą su sąjungininkais.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, Lietuvoje generolų yra kaip ant abiejų rankų pirštų, ne daugiau. Ar buvo vedami pokalbiai ir su kitais kandidatais, ar tiesiog buvo vienas, pagrindinis, geriausias?
P. MAČIULIS. Tikrai vyko atrankos procedūra, Prezidentas susipažino su visais galimais variantais ir išsirinko, Prezidento nuomone, labiausiai tinkamą. Tik atkreipiu dėmesį, kad tai bus pristatoma kaip kitas klausimas, – naujo kariuomenės vado teikimas.
PIRMININKAS. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Čia jau aš žinau, kad buvęs kariuomenės vadas nerimavo dėl nelegalių tam tikrų partijų įtakos sistemai, tam tikrų išvaistymų, kurie pasireiškė šaukštelių skandalo kontekste. Ar jūs manote, kad jam pavyko tas problemas įveikti, nes mes labai rūpinamės krašto apsaugos sistemos didesniu finansavimu, bet, aišku, tokie atvejai neatsiliepia labai pozityviai visuomenei? Ar jam pavyko su tomis problemomis susidoroti, jūsų nuomone?
P. MAČIULIS. Jeigu kalbame apie poną J. V. Žuką, tai jis vis dar yra kariuomenės vadas. Mūsų nuomone, kad taip, jam pavyko jūsų minimas problemas spręsti.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas patarėjau, mes žinome dabartinį kariuomenės vadą J. V. Žuką kaip puikų specialistą, kompetentingą. Ar buvo aptarti su būsimuoju kariuomenės vadu perimami projektai, nes dabar yra daug projektų, kurie yra pradėti su įvairiais miestais, pavyzdžiui, su Šiauliais yra daugybė perspektyvų ir projektų? Ar tai bus tęsiama, ar galima tikėtis, kad nuosekliai toliau vyks tie procesai, kurie prasidėjo?
P. MAČIULIS. Taip, galiu patvirtinti, jog pokalbiai apie tai buvo, bet manau, kad tiesiog teisingiausia būtų šį klausimą užduoti pretendentui į kariuomenės vadus, nes jis turės progą atsakinėti iš šios tribūnos į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Atsisakau.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas rytas. Ar dar leisite kariuomenės vadui generolui J. V. Žukui šiek tiek pailsėti, ar iš karto jau kviesitės į savo tarnybą vadovauti saugumo grupei?
P. MAČIULIS. Jeigu generolas apsispręs prisijungti prie Prezidento komandos, manau, kad laiko atostogoms tikrai nebus.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Be abejonės, kariuomenės vado kadencija baigėsi ir Prezidentas skiria naują. Bet šiuo atveju kalbame apie atleidimo procedūrą ir aš manau, kad visai gera proga padėkoti buvusiam kariuomenės vadui, su kuriuo teko dirbant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ne kartą bendrauti. Nuo kariuomenės vado priklausė daug ir, be abejonės, tos kariuomenės modernizavimo programos, kurios pradėtos, Seimui pritarus didesniam finansavimui, yra nepaprastai svarbios. Aš manau, kad tai, kas atlikta… Po mūsų priimto nutarimo jau bus buvęs kariuomenės vadas, kas buvo atlikta buvusio kariuomenės vado, tai yra nepaprastai svarbu ir lieka lūkesčiai, kad tai bus nuosekliai tęsiama toliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 110 Seimo narių, visi vienbalsiai balsavo už. Po pateikimo nutarimui pritarta.
Svarstymas numatomas ketvirtadienį.
10.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Valdemaro Rupšio skyrimui Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu“ projektas Nr. XIIIP-3696 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Valdemaro Rupšio skyrimui Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu“ projektas Nr. XIIIP-3696. Pranešėjas – taip pat Prezidento vyriausiasis patarėjas P. Mačiulis. Kviečiu.
P. MAČIULIS. Pristatau Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Valdemaro Rupšio skyrimui Lietuvos Respublikos kariuomenės vadu. „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 14 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Valdemaro Rupšio skyrimui Lietuvos kariuomenės vadu.“ Pasirašo Respublikos Prezidentas G. Nausėda.
Šiek tiek apie argumentus, kodėl pasirinktas šis asmuo.
Generolas majoras išsiskiria nepriekaištinga reputacija, o ilgametės tarnybos metu demonstruotas profesionalumas, patriotizmas ir atsidavimas karo tarnybai leido įgyti autoritetą Lietuvos kariuomenėje ir tarptautinėje karinėje bendruomenėje.
Karininko išsilavinimą V. Rupšys įgijo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Baigęs Lietuvos karo akademiją, tobulinosi užsienio šalių ir tarptautinėse kario rengimo institucijose. Už sąžiningą ir pavyzdingą tarnybą generolas majoras V. Rupšys apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už pasižymėjimą“, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už nuopelnus“.
Generolo majoro V. Rupšio tarnybos biografija – esminis visų lygių vadovavimas einant pareigas Lietuvos kariuomenėje. Karininkas tarnavo būrio, kuopos, bataliono ir brigados vadu. Generolas majoras V. Rupšys nuo 2016 metų yra didžiausių Lietuvos kariuomenės pajėgų – Sausumos pajėgų vadas. Eidamas šias pareigas generolas majoras V. Rupšys demonstruoja išskirtinę lyderystę ir profesionalumą rengiant Lietuvos kariuomenę ginkluotajai gynybai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu kandidatą generolą majorą V. Rupšį pasisakyti ir atsakyti į klausimus.
V. RUPŠYS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir buvau pristatytas, esu Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas majoras V. Rupšys. Nežinau, iš karto klausimai, ar dar reikia? Reikia plačiau apie save pakalbėti?
Esu 52 metų, gimiau Šiaulių rajone. Tarnybą pradėjau 1990 metais, tik pradėjus kurti Lietuvos kariuomenę. Pirma buvau Lietuvos kariuomenės, tada atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pasienio tarnybos pareigūnas. Pradėjus kurtis reguliarios kariuomenės daliniams, perėjau į pirmą besikuriantį arba pirmuosius besikuriančius batalionus. Buvau būrio vadas, kuopos vadas. Faktiškai vykdžiau visas bataliono karininkų pareigybes. Vėliau buvau paskirtas į bataliono vado pareigas, po bataliono vado pareigų vykau studijuoti į Baltijos gynybos koledžą, po Baltijos gynybos koledžo buvau paskirtas į Lietuvos karo akademiją vienu iš kurso viršininkų. Mes vadinome tai antrojo lygmens kvalifikacijos kursais, kapitonų kursai, ten buvo viršininkų tarptautiniai kursai. Po šitų kursų buvau rotuotas į Krašto apsaugos ministeriją, Personalo departamentą. Iš Personalo departamento vykau studijuoti į Jungtines Amerikos Valstijas, baigiau Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų koledžą. Po baigimo grįžęs į Lietuvą buvau paskirtas „Geležinio vilko“ brigados vadu. Baigęs tarnybą kaip „Geležinio vilko“ bataliono vadas vėl buvau paskirtas į Krašto apsaugos ministeriją Personalo departamento direktoriumi. Paskyrus dabartinį kariuomenės vadą į pareigas, buvau pakviestas į jo komandą būti kariuomenės vado padėjėju, ten ėjau šias pareigas dvejus metus, vėliau buvau paskirtas eiti sausumos pajėgų vado pareigas, jas dabar ir einu.
Man Lietuvos kariuomenė tikrai yra labai gerai pažįstama, pažįstu ją iš vidaus nuo pat pirmos įkūrimo dienos, žinau visus etapus, kaip ji vystėsi, žinau Lietuvos kariuomenės šiandienos aktualijas, žinau pagrindinius vystymo planus, žinau, kokia dabar yra tiek Krašto apsaugos ministerijos, tiek kariuomenės plėtros vizija, tai man leidžia daryti atitinkamas išvadas ir sprendimus, jeigu būsiu paskirtas į šias pareigas. Kai buvo užduotas Prezidento patarėjo klausimas, ar tikrai garantuosiu tolesnę kariuomenės plėtrą pagal dabartinio kariuomenės vado matymą, vizijas, esu įsitikinęs, kad negalima daryti kariuomenėje revoliucijų, kardinalių pakeitimų, turi būti nuoseklus darbas, turi vykti nuosekli kariuomenės plėtra, turime nuosekliai plėtoti kariuomenės pajėgumus ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nori daugelis Seimo narių. Klausimams ir atsakymams 15 minučių. M. Majauskas klausia pirmasis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas generole, jūs minėjote, jog tęsite savo pirmtako darbus, tad norėčiau jūsų paklausti kelių klausimų. Pirmas. Kuo jūs skiriatės nuo savo pirmtako, ką jūs darysite kitaip? Antras. Lietuvos kariuomenė sparčiai modernizuojasi, matome iš vokiečių perkamas haubicas, pėstininkų kovos mašinas „Boxser“, iš norvegų gausime NASAMS oro gynybos sistemas, o kur dar artilerija, pėstininkai, mechanizacija, oro gynyba. Koks kitas pirkinys turėtų būti didėjančio Lietuvos gynybos finansavimo prioritetu? Taigi du klausimai – kuo skiriatės ir darysite kitaip ir koks kitas pirkinys turėtų būti didėjančio Lietuvos gynybos finansavimo prioritetas?
V. RUPŠYS. Dėl mano ir dabartinio kariuomenės vado skirtumų turbūt pačiam atsakyti objektyviai būtų truputį sudėtinga čia stovint, nes turėtų atsakyti trečias asmuo, kuo mes skiriamės. Faktas yra tas, kad tai nėra šimtaprocentinis tų pačių problemų sprendimo būdų sutapimas. Aš kartais tikrai matau ir galiu pasakyti, kad gal pasielgčiau trupučiuką kitaip, bet principinė nuostata, kaip mes turime plėtoti Lietuvos kariuomenę, kokia Lietuvos kariuomenė, kokie pajėgumai ir galų gale kam kariuomenė turi būti parengta, sutampa, atsakyčiau, visiškai.
Dabar dėl pirkimų. Mūsų planavimo vadove ir strateginio vystymo planuose yra aiškiai nubrėžtos gairės ir planai iki 2029 metų, ką mes turime pirkti, jeigu išliks toks pats planuojamas krašto apsaugos sistemos finansavimas.
Faktas yra tai, kad aš žiūriu ne į kaip atskirus šarvuočių, artilerijos sistemų ar dar kitų pirkimo arba įsigijimo elementus, aš žiūriu, kaip reikėtų vystyti visas kariavimo funkcijas, tai yra manevrą, ugnį, apsaugą ir taip toliau. Aš manau, kad tai turi būti vystoma kompleksiškai, kad kariavimo funkcijos būtų viena su kita susijusios.
Tikrai aš matau, kad mes turime spartinti karinių inžinerinių priemonių, arba pajėgumo, vystymą. Aš šiandien aiškiai matau, kad turime toliau kalbėti, diskutuoti ir priimti tam tikrus sprendimus dėl valdymo ir vadovavimo sistemos tobulinimo ir priemonių įsigijimo. Tai yra ne kardinaliai, bet peržiūrėti tai, kas buvo padaryta, ir jeigu tai neveikia labai gerai (o turi veikti labai gerai), turime priimti tam tikrus sprendimus ir tas sistemas tobulinti.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas generole, jūs nuo eilinio iki generolo visas pakopas perėjote, ir kiekvienam kariškiui yra labai svarbu žinoti viską, ką daro ir eilinis, ką daro generolas.
Turiu du klausimus, žvelgdamas į jūsų biografiją. Tiesiog patenkinkite mano smalsumą. Jūs iš Šiaulių rajono, bet biografija prasidėjo nuo 1990 metų. Bet jūs mokėtės kažkurioje mokykloje. Mokykla visada nori savo generolais didžiuotis. Iki 1990 metų.
Kitas klausimas, ką jums reiškia Lietuvos įstatymuose įtvirtintas valstybės besąlygiškos karinės gynybos principas?
V. RUPŠYS. Dėl biografijos. 1995 metais… Kaip ir gimimo data išduoda, 1995 metais Akmenės rajone baigiau Papilės Simono Daukanto vidurinę mokyklą… Atsiprašau, 1985 metais Papilės Simono Daukanto vidurinę mokyklą. Toliau buvo sovietinė kariuomenė. Iš sovietinės kariuomenės grįžau turėdamas viršilos laipsnį. Dirbau „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonėje ir, atkūrus nepriklausomybę, jau prasidėjo mano karinė karjera.
Dabar, kas yra besąlygiška gynyba? Aš suprantu taip, kad nepriklausomai nuo sprendimų arba žiūrint iš istorinės perspektyvos tikrai mums sufleruojama, kad buvo politinių sprendimų, kurie apribojo kariuomenės vadų sprendimus. To neturėtų būti. Turėtų būti taip, kad jokiomis sąlygomis ir jokiais apribojimais mūsų neapribotų ginti savo valstybę. Kad mes, kaip kariuomenė, kaip kariuomenės vadas, privalome vykdyti konstitucinę pareigą ir ginti valstybę. Aišku, tai yra ne vien kariuomenės pareiga, bet ir visos Lietuvos Respublikos piliečių pareiga.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiamas generole, aš štai čia esu, priešais jus tiesiai.
V. RUPŠYS. Atsiprašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju už jūsų atsakymus. Aš norėčiau pasiteirauti dėl jūsų požiūrio į visuomenės įtraukimą į krašto gynybą. Mes Lietuvoje galime didžiuotis, kad turime stiprėjančią Šaulių sąjungą. Galime didžiuotis, jog gausiai savanoriškai žmonių ateina į šauktinių kariuomenę ir gausėja savanorių tarnyba. Ar yra kokių nors kitų būdų, kaip įtraukti žmones, kurie galbūt ne visada nori imti ginklą, bet norėtų prisidėti prie krašto gynybos? Ar jūs turite tokių planų ir gal galėtumėte savo viziją mums pakomentuoti? Dėkoju.
V. RUPŠYS. Ačiū už klausimą. Dėl visuomenės įtraukimo aš matau tokį kompleksinį veiksmą, pradedant nuo auklėjimo šeimose, vidurinėse mokyklose, gimnazijose ir kitose mokymo įstaigose. Tikrai aš matau per visuomenines organizacijas, ką ir sakėte, kaip paminėjote Šaulių sąjungą. Šaulių sąjungos reikšmę, rengiantis visuotinei gynybai, tikrai matau labai didelę. Tik aš vieną norėčiau pastebėjimą pasakyti, kad ginklu ginti valstybę turėtų būti tikrai kariuomenės prerogatyva, tikrai į tai turime žiūrėti kaip į kariuomenės pareigą. Uždėti tą naštą visuomeninėms organizacijoms arba sukarintoms organizacijoms mes negalime visiškai, nes tikrai reikalingas didelis parengtumas, tam reikia skirti resursų. Šaulių sąjunga tikrai yra ypač svarbi krašto apsaugos sistemai ir Lietuvos kariuomenei institucija parengiant būsimus karius, taip pat suteikiant tas kompetencijas Lietuvos kariuomenei, kurių dabar trūksta. Mes tikrai šaulius ir… nekovinių šaulių (ta kategorija, kurioje yra komendantiniai šauliai arba kurie negali su ginklu rankose ginti, kariauti) potencialą, kompetencijas tikrai ruošiamės panaudoti. Kažkiek dėl Šaulių sąjungos buvo prarasta laiko panaudoti šias kompetencijas, ir šaulių, ir asmenų, Šaulių sąjungos narių, bet tikrai dabartinė kariuomenės vadovybė, tarp jų ir mes, pajėgų vadai ir dalinių vadai, esame įtraukti į šį procesą, į šį bendradarbiavimą su Šaulių sąjunga. Mes turime jau sudarę planus, turime pasirašę bendrus susitarimus ir planus, kaip veikti. Ir kaip IT specialistus, kibernetikus, informacinių operacijų specialistus mes šaulius tikrai matome ir matome jų reikšmę Lietuvos kariuomenei kaip galimą papildymą. Jeigu atsakiau, tai…
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kandidate į kariuomenės vadus, jūs iš dalies atsakėte apie Šaulių sąjungą, kad iš tikrųjų tai tikrai verta dėmesio organizacija, kuri galėtų prisidėti. Ir gerbiamas G. Koryzna net buvo paminėjęs, kad po Krymo aneksijos tai yra aukso amžius. Tačiau skaičiai nėra tie, kurie galbūt būtų per daug įspūdingi, palyginti su kitų šalių piliečių įtraukimu. Turbūt idealus atvejis – Šveicarija.
Ir jūs paminėjote dar vieną dalyką, kad galbūt vertėtų dirbti su moksleivija. Ką jūs numatote? Iš tikrųjų galbūt ir verta minties idėja, kad vis dėlto būtų keletas valandų ir dėstoma ta linkme – apie karybą. Daug kas domisi, tačiau kažkaip nutolsta, nes nepakankamai pažįsta. O Šaulių sąjunga yra nepakankamai skaitlinga, nors ir nemaža jau, auganti.
V. RUPŠYS. Dėl skaitlingumo. Pasakysiu ir galiu pasidžiaugti, kad Šaulių sąjungos skaitlingumas tikrai labai sparčiai auga. Tai nuopelnas dabartinės vadovybės ir apskritai Lietuvos piliečių požiūrio į valstybės gynybą. Tai tikrai džiugina. Aš pasakysiu taip. Reikia suprasti, kad kitose valstybėse yra reguliarioji kariuomenė ir nereguliarioji kariuomenė, arba reguliarioji kariuomenė ir atitinkamai kaip mūsų Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba. Jeigu žiūrėtume į Skandinavijos valstybes, ypač Daniją, Hongardas yra analogas mūsų Šaulių sąjungai. Ten numatytos funkcijos pagal jų parengtumą. Jiems numatytos ir funkcijos, ir pareigos karo atveju. Pas mus šios dvi organizacijos, tai yra Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba, yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės ir sausumos pajėgų dalis, kur yra numatyta grynai karinė funkcija, gynybinė funkcija, atitinkamai pagal jų parengtumą. O Šaulių sąjunga – tai pilietinė karinė organizacija, kuri vykdo ne vien ginkluotą gynybą, bet taip pat aktyviai dalyvauja visuomeninėje patriotinėje veikloje. Tikrai jie mokyklose yra įsitraukę visiškai. Jaunieji šauliai, šauliukai, vadovaujami jau subrendusių ir pasirengusių šaulių, tikrai ten veikia aktyviai.
Dabar dėl Lietuvos kariuomenės karių įtraukimo į švietėjišką veiklą. Tikrai mes esame įsitraukę į tai, pristatome kariuomenę, pristatome mūsų pajėgumus, dalyvaujame vykdant pagrindines pratybas. Turime pagrindines pratybas Lietuvoje, tiek tarptautines, tiek nacionalines, skirtingose vietovėse, skirtinguose miestuose, rajonuose, mes prisistatome taip pat ir moksleiviams, plačiajai visuomenei, bet ypač akcentuojame savo dėmesį moksleiviams.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Tamsta generole, pirma pastabėlė būtų – kariškis turi kalbėti trumpai, aiškiai, suprantamai. Viskas. Klausimas kokia jūsų nuomonė apie moterų privalomąją karinę tarnybą? Šiandien visoje Europoje ir Lietuvoje daug kalbame apie lygias teises.
Antras klausimas. Gal galėtumėte išvardinti nors tris savo karinėje tarnyboje, jūsų nuomone, jums geriausiai pasisekusius darbus, nes kaip kariškiui toks paaukštinimas yra labai didžiulis ir suteikiama didžiulė garbė ir atsakomybė. Gal pasakytumėte tris savo geriausius darbus?
V. RUPŠYS. Pradėsiu nuo moterų. Aš manau, dabartinė situacija visiškai atitinka tikrovę, tai yra savarankiškumo pagrindu – jeigu moterys pareiškia norą atlikti privalomąją karo tarnybą, turi teisę ir galimybę tai atlikti. Privalomosios tarnybos moterims šiandien dėl įvairiausių priežasčių, aš kalbu apie 2019 metus, tikrai nematau galimybės. Dėl įvairiausių priežasčių. Viena iš priežasčių – tai mūsų infrastruktūra ir mūsų pasirengimas moteris šaukti į privalomąją tarnybą.
Antras klausimas. Aš išskirčiau gal daugiau darbų negu tris, nors jūs paprašėte trijų.
Pirmas – Personalo departamente aš tikrai dirbau prie Krašto apsaugos tarnybos ir karininkų karjeros koncepcijos, ji buvo parengta, ir šiandien mes ja vadovaujamės.
Antras toks išskirtinis, manau, mano pasiekimas, tai dalyvavimas, kai vadovavau „Geležinio vilko“ brigadai, Danijos ir „Geležinio vilko“ brigados projekte ir mes parengėme „Geležinio vilko“ brigados štabą veikti kaip atitinkantį NATO standartus. Šiandien ji veikia kaip atitinkanti NATO standartus.
Ir trečias, tai yra dabar dislokuoto dalinio Rukloje eFP, arba NATO priešakinio elemento, kovinės grupės priėjimas į Lietuvą, dislokavimo ir kovinio rengimo sąlygų sudarymas. Aš manau, tai trys dalykai, prie kurių, aš galiu pagrįstai sakyti, prisidėjau ir gerai atlikau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, 15 minučių baigėsi, ar paklausti užsirašiusių yra dar daug? (Balsai salėje) Užtenka. Bendru sutarimu nutraukiame. Ne, norite tęsti. (Balsai salėje) Balsuokime. Tie, kurie mano, kad reikia pratęsti 10 minučių diskusiją, balsuoja už, tie, kurie mano, kad reikia nutraukti, balsuoja prieš, jeigu mūsų pranešėjas neprieštarauja.
Balsavo 107 Seimo: už – 38, prieš – 52, susilaikė 17 Seimo narių. Dėkoju už atsakymus. Diskusija baigta.
P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gal gerbiamam pretendentui į kariuomenės vadus. Gerbiamas generole… nereikia, jūsų paklausė dėl besąlyginio pasipriešinimo ir jūs kažkodėl suvertėte viską politikams. Tai aš jums noriu priminti.
Paskutinio posėdžio metu buvo iškviestas krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Cituoju: „Ir S. Raštikis, ir tuometinis kariuomenės vadas V. Vitkauskas pareiškė, kad priešintis būtų beprasmiška, nes Lietuvoje jau yra 20 tūkst. raudonosios armijos karių. Posėdžiaujant jie ėmė svarstyti vienintelį galimą pasipriešinimo būdą – protestuoti prieš Sovietų Sąjungos ultimatumą ir raudonosios armijos įvedimą.“
Prašau kitą sykį, kai politikai jūsų klaus tą lemtingą valandą, ką daryti, prisiimti atsakomybę ir nesuversti visos atsakomybės politikams. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pagrindiniu komitetu siūlomas skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti 18 dieną, tai yra ketvirtadienį. Frakcijos turi susitikimų grafiką. Ar reikia pagarsinti, ar žinote jau? Žinote.
10.41 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 3, 13, 24, 28, 31, 32, 39, 40, 46, 48, 49, 531, 61, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 76, 84, 86, 88 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3578(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 671 ir 672 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3578(3). Priėmimas.
Priėmimo stadijoje pataisų nėra. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 6 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 7 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 8 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 9 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 10 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 11 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 12 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 13 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 14 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 15 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 16 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 17 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 18 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 19 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 20 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 21 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 22, 23 ir 24 straipsniams pritariame bendru sutarimu. 25 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 26 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, jam pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 13 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3578(3) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Civilinio proceso kodekso 366 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3579(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Civilinio proceso kodekso 366 ir 367 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3579. Priėmimas. Priėmimo stadijoje taip pat pasiūlymų ir pataisų nėra.
Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu ir 3 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas – pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 89, prieš – 2, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3579) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Baudžiamojo proceso kodekso XXXV skyriaus pavadinimo ir 456, 457, 458 ir 459 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3580(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.3 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso XXXV skyriaus pavadinimo ir 456, 457, 458 ir 459 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3580. Priėmimas. Taip pat pasiūlymų negauta priėmimo stadijoje.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir 6 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas – taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3580) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 658, 659, 660 ir 663 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3581(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 658, 659, 660 ir 663 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3581. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir 5 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas – pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3581) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 156 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3582(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.5 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3582. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 86, prieš nebuvo, susilaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3582) priimtas. (Gongas)
10.49 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 14, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3583(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.6 klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2, 14, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3583. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir 5 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3583) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Baudžiamojo kodekso 8, 95, 205, 206, 207 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1003 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3468(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Baudžiamojo kodekso 8, 95, 205, 206, 207 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 1003 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3468. Priėmimas. Priimame pastraipsniui. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Motyvai. Už užsirašė Seimo narė A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad yra labai džiugu, kai mūsų Baudžiamojo kodekso nuostatos yra derinamos su tarptautinėmis konvencijomis ir su Lietuvos įsipareigojimais. Bet aš noriu atkreipti valdančiųjų dėmesį, kad kol jūsų valdoma Vyriausybė derina tuos projektus, pačios konvencijos ir jų ratifikavimas dūli Seimo stalčiuose. Ir čia aš, be abejo, kalbu apie Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje. Ši konvencija jau yra Seime, atrodo, daugiau negu vienerius metus ir vis dar nėra teikiama Seimui. Mes labai laukiame tos konvencijos.
O šiuo atveju džiaugiuosi, kad bent jau kai kurias nuostatas mes pritaikome savo teisėje būtent vidaus reikalų ministro iniciatyva. Kviečiu balsuoti už ir kviečiu teikti konvenciją ratifikuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir aš kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3468) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22, 53, 54, 105, 188 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 272, 1891 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3469(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22, 53, 54, 105, 188 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 272, 1891 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3469. Priėmimas.
Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsniai, jiems pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3469) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 10 ir 45 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3470(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Suėmimo vykdymo įstatymo 10 ir 45 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3470.
Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas 2019 m. rugsėjo 1 d. – pritariame bendru sutarimu.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas. Maloniai prašome. A. Sysas – motyvai dėl viso.
A. SYSAS (LSDPF). Nežinau, atsiprašau, turbūt registravausi kitur. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3470(2) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3387(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos Ministrų Kabineto susitarimo dėl įdarbinimo ir bendradarbiavimo darbo migracijos srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3387. Priėmimas.
Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Yra vienas straipsnis. Jam pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai ir visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3387(2) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3402(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3402. Priėmimas. Kviečiu J. Bernatonį į tribūną. Yra pasiūlymų priėmimo stadijoje.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 7, 8, 9, 10, 11 straipsnių taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 12, 13, 14, 15 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu.
Dėl 16 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto nuomonės.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, mieli kolegos Seimo nariai, komitetas apsvarstė šį Teisės departamento siūlymą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su tokiu komiteto pritarimu galime bendru sutarimu pritarti visam 16 straipsniui.
Dėl 17, 18, 19, 20, 21 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 22, 23, 24, 25, 26, 27 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
28 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas“. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, komitetas bendru sutarimu pritarė šiam Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ir pasiūlė savo redakciją, kuriai mes pritariame bendru sutarimu pritardami visam 28 straipsniui. Dėkoju komiteto pirmininkui.
Dėl 29 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, ankstesniame pasisakyme aš daugiau akcentavau tai, kad teikiamų įstatymų paketo tikslas sudaryti palankesnes sąlygas atvykti užsieniečiams iš ekonomiškai stipriausių šalių, įsidarbinti studijas baigusiems užsieniečiams.
Šiandien norėčiau papildomai paryškinti kitą aspektą – teikiamas įstatymo pakeitimo paketas prisidės prie administracinės naštos verslui mažinimo, nes tai yra labai svarbu nuolat stiprėjančiai ir konkurencingumą didinančiai mūsų valstybei. Kaip antai, kad užsienio turimos kvalifikacijos darbo vietos atitikties vertinimą atliktų pats darbdavys, o ne institucijos, priimančios sprendimus dėl leidimo gyventi išdavimo.
Antra. Trumpinamas terminas, per kurį Migracijos departamentas privalės priimti sprendimą dėl leidimo užsieniečiui keisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį.
Ir trečias. Siūlomas patobulintas reglamentavimas taip pat paspartins migracijos procedūras, nes kiekvieno atskiro užsieniečio, atvykstančio dirbti, atveju nereikės tikrinti įmonės atitikties įstatymo nustatytų reikalavimų, jeigu ji įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Glaveckas. Nėra vietoje. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad įstatymas nėra visiškai tobulas, nors ir buvo pataisymų ir tikrai daug gerų naujovių, ypač esant šiai demografinei padėčiai. Man atrodo, šviežias požiūris į migraciją yra atspindėtas šiame įstatyme, tik keletas šaukštų deguto nuodija visą šitą gerą emociją.
Visų pirma kvotų įvedimas užsieniečiams pagal konkrečią specialybę ir galutinis įmonių sąrašas, kurios be papildomų procedūrų galės įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių, o naujos bendrovės, kurių jau dabar nėra šiame sąraše, negalės patekti į šitą baltąjį sąrašą. Tai užkerta ir šiek tiek sudaro protekcionizmą įdarbinant iš trečiųjų šalių piliečius. Manau, su tais pataisymais liberalai galėtų pritarti, bet šiandien frakcija nusprendė susilaikyti išryškindama kai kurias taisytinas vietas.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3402(3) priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3403(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3403(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų taip pat negauta. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3403(2) priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3404(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.3 klausimas – Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3404(2). Priėmimas. Yra du straipsniai. Pasiūlymų negauta. Priėmimo stadijoje priimame pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu ir 2 straipsniui – įsigaliojimas rugsėjo 1 dieną – pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 87, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3404) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 35, 56, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3405(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.4 klausimas – Užimtumo įstatymo 1, 35, 56, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3405. Priėmimas. Priėmimo stadijoje yra gautas pasiūlymas. Kviečiu R. Šalaševičiūtę į tribūną.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu, nes pasiūlymų nėra. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto pakomentuoti. Teisės departamento pasiūlymo mums (…).
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Teisės departamento išvadas ir joms pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Su tokiu suredaguotu tekstu galime pritarti bendru sutarimu visam 3 straipsniui? Pritariame. 4 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3405) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3406(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.5 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 1, 2, 5, 6, 7, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3406. Priėmimas. Taip pat pranešėja R. Šalaševičiūtė. Maloniai prašome į tribūną. Yra pasiūlymas, kurį reikės mums apsvarstyti. Komitetas apsvarstė.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 7 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Du pasiūlymai. Prašau pakomentuoti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Teisės departamento išvadas ir pritarė joms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kad būtų įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Dėkoju. O antrasis pasiūlymas taip pat yra pritartas komiteto. Su tokiais pritarimais galime pritarti bendru sutarimu visam 8 straipsniui. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3406) priimtas. (Gongas)
11.09 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3407(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.6 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3407. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Yra trys straipsniai, dėl kurių pasiūlymų nėra pateikta, todėl galime priimti pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3407) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3408(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.7 klausimas – Paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3408. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2 ir 3 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 89, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3408) priimtas. (Gongas)
11.12 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3409(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.8 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3409. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo narai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: visi vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3409). Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3410(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.9 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3410. Taip pat priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Yra trys straipsniai. Jiems galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3410) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3411(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8.10 klausimas – Tikslinių kompensacijų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3411. Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: vienabalsiai pritarė, ir įstatymą (projekto Nr. XIIIP-3411) priėmėme. (Gongas)
11.15 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1, 2, 142 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-3439(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1, 2, 142 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-3439(2). Priėmimas. Taip pat priėmimo stadijoje pasiūlymų nebuvo gauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3439) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 50 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3446(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 50 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3446(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame sutarimu. Ir 3 straipsniui „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė Seimo narys A. Anušauskas. Motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra svarbus įstatymas, nes šiuo įstatymu yra sulyginamos žvalgybos pareigūnų, kurie perkeliami (o toks poreikis egzistuoja) dirbti ir į diplomatines atstovybes, konsulines atstovybes ar tarptautines organizacijas, su diplomatine tarnyba… diplomatų tarnybą reglamentuojančių teisės aktų numatytomis socialinėmis garantijomis tiems darbuotojams. Aš manau, tai yra svarbu.
Kita vertus, tas principas, kad žvalgybos pareigūnai gali būti perkelti į šias tarnybos vietas garantuojant jiems socialines garantijas, užtikrina ir tam tikrą tarnybos motyvaciją, o tai irgi nepaprastai svarbu, todėl šį įstatymą siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3346) priimtas. (Gongas)
11.19 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3447(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11.1 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3447(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ir 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3447(2) priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 10, 101 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3448(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11.2 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10, 101 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3448. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų taip pat negauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2 ir 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3448(2) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 25, 401, 87, 108, 118, 145, 148, 156, 158 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 612 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3396(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 612 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3396. Priėmimas.
Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Priimame pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame. 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame. Dėl 11, 12 straipsnių pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso užsirašė Seimo narys M. Majauskas. Motyvai – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Priėmus šį įstatymą, čia du svarbūs momentai. Pasikeis (tai – vienas), bus sudarytos galimybės efektyviau ir veiksmingiau išspręsti ginčus, dėl kurių gali atsirasti dvigubas apmokestinimas.
Antras gana svarbus dalykas ir toks pirmas žingsnis yra privalomas informacijos atskleidimas, jeigu koks nors subjektas planuoja mokesčių vengimo schemą ir tariasi apie tai su mokesčių konsultantu. Tai mokesčių konsultantas, pastebėjęs, arba net pats konsultuodamas apie tokią mokesčių vengimo schemą, kurioje dalyvauja subjektai skirtingose jurisdikcijose, skirtingose šalyse, privalės informuoti mokesčių administratorių. Neinformavus apie tokią schemą ir vėliau mokesčių administratoriui sužinojus ne tik apie tokios schemos buvimą, bet ir apie patį konsultavimo faktą, grės bauda. Vieniems gali atrodyti didelė, kitiems, sakykime, dideliems sandoriams, ne tokia reikšminga, bet tai yra pirmas žingsnis. Taigi neatskleidus apie tokią schemą ir konsultavimą galimo mokesčių vengimo grės bauda nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Jeigu yra pakartotinai, tai nuo 3 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Tai yra gana reikšmingos baudos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nuomonių reikšti Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: vienbalsiai 82 Seimo nariai pritarė įstatymui Nr. XIIIP-3369. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3369) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3397(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.2 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3397. Priėmimas. Priėmimo stadijoje taip pat pasiūlymų nėra gauta. Vienas straipsnis. Jam galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3397) priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1881 straipsniu ir 190, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3398(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 1881 straipsniu ir 190, 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3398. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų nėra gauta.
Priimame pastraipsniui. 1, 2 ir 3 straipsniams pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. – taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3398) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Maloniai prašome.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, šiek tiek lenkiame laiką ir norėjau jūsų paklausti – dirbame toliau ar dabar darome pertrauką? (Balsai salėje) Dirbame toliau. Gerai.
11.28 val.
Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 papildymo 561 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3457(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Muitinės įstatymo papildymo 561 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3457(2). Priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėkoju.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: 81 vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3457). (Gongas)
11.29 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3519(2) (priėmimas)
1-14 klausimas – Vertybinių popierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3519(2). Priėmimas.
Gerbiami kolegos, 1 straipsnį sudaro 41 straipsnis, norime juos priimti. Pasiūlymų nebuvo gauta. Tad nuo 1 iki 41 pastraipsniui juos visus galime priimti? Galime.
1 straipsnis. Galime priimti. Priedas – įgyvendinamieji Europos Sąjungos teisės aktai. Galime juos priimti? Galime. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Galime jį priimti, nes pasiūlymų nėra? Priimame.
Motyvai. M. Majauskas. Maloniai prašome.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo pirmininke. Mieli kolegos, atkreipsiu dėmesį, ką mes šiuo įstatymu priimame.
Kiekvieną kartą leidžiant vertybinius popierius reikia išleisti tokį dokumentą, kuris vadinasi prospektas. Jame yra sudėlioti visi duomenys, kurie susiję su rizika tų vertybinių popierių, tam, kad investuotojas galėtų priimti informuotą sprendimą. Deja, tas dokumentas yra gana didelis, išsamus ir labai brangiai kainuoja. Šiuo metu tokį dokumentą reikia rengti, jeigu vertybinių popierių bendra suma viršija 100 tūkst. eurų. Priėmus šį įstatymą, riba bus pakelta iki 1 mln. eurų. Tai reiškia, kad bus galima išleisti daugiau vertybinių popierių, išleidžiant supaprastintą, mažesnį informacinį paketą, ir taip sumažinti kainas naujų vertybinių popierių leidimo.
Lygiai tas pats galioja ir didesniems projektams. Šiuo metu reikia rengti visą investicinį prospektą, jeigu emitento visa vertė yra 5 mln. eurų. Šiuo įstatymo projektu pakeliama iki 8 mln. eurų.
Taigi iš esmės bus supaprastintos taisyklės ir paskatinta leisti daugiau vertybinių popierių, pritraukti daugiau investicijų, didesnį finansavimą, leidžiant mažesnius projektus, mažesnės apimties vertybinius popierius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti dėl Vertybinių popierių įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: vienbalsiai 73 pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3519(2). (Gongas)
11.32 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 16, 27, 44 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3520(2) (priėmimas)
Lydimasis teisės aktas – Akcinių bendrovių įstatymo 2, 16, 27, 44 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3520(2). Priėmimas pastraipsniui.
Pasiūlymų nebuvo gauta. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2, 3, 4, 5, 6 straipsnius galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių sakyti motyvus nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: vienbalsiai 74 Seimo nariai pritarė Akcinių bendrovių įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3520(2). Priimta. (Gongas)
11.33 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 3, 25, 35, 53, 56, 58, 59, 62, 82, 111 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3521(2) (priėmimas)
Finansinių priemonių rinkų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 621 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3521(2). Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnius galime priimti? Priimame, nes pasiūlymų nebuvo gauta.
12 straipsnis. Šiame punkte keičiasi numeracija. Yra gauta Teisės departamento pastaba, į ją atkreipėme dėmesį. Su Teisės departamento pastaba galime priimti? Priimame.
13 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame.
Visi straipsniai pastraipsniui aptarti. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: vienbalsiai 76 pritarė minėtam įstatymui. (Gongas)
11.35 val.
Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3522(2) (priėmimas)
Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3522(2). Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 28, 34, 55, 130, 153, 157, 159, 171 ir 173 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3523(2) (priėmimas)
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3523(2). Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba. Po žodžio „rengiama“ įrašytini žodžiai „ir skelbiama“. Atkreipdami dėmesį į tai, pataisome įstatymo projekto 2 straipsnį ir su šia pastaba galime priimti? Priimame.
Dėl 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame. Pastraipsniui baigėme priėmimą. Motyvai dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai, vienbalsiai 79 pritarė įstatymui. (Gongas)
11.38 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 2, 9, 20, 28, 30, 44, 46, 50, 65 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3524(2) (priėmimas)
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3524(2).
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1 straipsnį, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 straipsnius galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai, vienbalsiai pritardami įstatymui. (Gongas)
11.39 val.
Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 18, 25, 61 ir 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3525(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis įstatymo projektas – Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3525(2). Priėmimas. Pasiūlymų nebuvo gauta.
Pastraipsniui 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnius galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra, prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: 74 vienbalsiai pritarė įstatymo projektui. (Gongas)
11.40 val.
Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo Nr. XII-2443 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3526(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis teisės aktas – Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3526(2). Priėmimas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Balsuojame, nes motyvų niekas nenori išsakyti.
Gerbiami kolegos, kažkas pamiršo užsiregistruoti. Ar galite ateiti į plenarinių posėdžių salę – trūksta balsų, tik 68 Seimo nariai, o matau, kad yra nebalsavusiųjų. (Balsai salėje) Mieli kolegos, pakartojame balsavimą ir jeigu dabar nebus, na, tada tikrai. Balsuojame dėl įstatymo Nr. XIIIP-3526(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 77. Įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
11.42 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 437 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3527(2) (priėmimas)
Lietuvos banko įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas. Paskutinis iš šio paketo. Priėmimas. Pastraipsniui. Pasiūlymų negauta. 1, 2, 3 straipsnius galime priimti? Priimame.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto, nes norinčių kalbėti nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 seimo nariai: už – 73 vienbalsiai. Įstatymą (projektas Nr. XIP-3527(2) priėmėme. (Gongas)
11.43 val.
Oficialiosios statistikos įstatymo Nr. I-270 2, 5, 15, 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3535(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Oficialiosios statistikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3535(2). Pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti? Galime. Pasiūlymų nėra. 2, 3, 4, 5 straipsnius galime priimti? Galime.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė įstatymui (projektas Nr. XIIIP-3535(2). (Gongas)
11.44 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3505(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 302 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3505(2). Priėmimas. Pasiūlymų nėra.
1, 2 straipsnius galime priimti? Galime.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP- 3505(2) priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 9, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3506(2) (priėmimas)
Lydimasis – Mokslo ir studijų įstatymo 9, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3506(2).
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, 4 straipsnius galime priimti? Priimame.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-3506(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
Lydimasis – Profesinio mokymo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3508(2). (Balsas salėje)
11.47 val.
Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 9, 10, 11, 12, 15, 19, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3507(2) (priėmimas)
Atsiprašau, projektas Nr. XIIIP-3507(2). Truputėlį paskubėjome. Technologijų ir inovacijų įstatymo projekto atitinkamų straipsnių priėmimas.
Pastraipsniui. Teisės departamento pasiūlymą aptarsime, pasakysiu apie jį pabaigoje. O dabar 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsnius galime priimti? Priimame.
Atkreipiu dėmesį į Teisės departamento pastabą dėl vienaskaitos ir daugiskaitos suderinimo atitinkamuose straipsnio punktuose. Tad pavesime Dokumentų skyriui tai įvertinti ir pataisyti.
Motyvai dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3507(2) priimtas. (Gongas)
11.48 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 7, 10, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 22, 23, 25, 26, 27, 31, 32, 36, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3508(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis įstatymo projektas – Profesinio mokymo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3508(2).
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti pastraipsniui? Priimame.
Motyvai dėl viso. Ačiū. Balsuojame. Norinčių kalbėti nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3508(2) priimtas. (Gongas)
11.50 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3509(2) (priėmimas)
Ir paskutinis iš šio paketo – Užimtumo įstatymo 121 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3509) priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 27, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3649, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3650 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3649. Pateikimas, nes buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. R. Karbauskis. Nėra. Ar yra dar kas iš pasirašiusiųjų šį įstatymo projektą norinčių ir galinčių pateikti? A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Dėl Visuomenės informavimo. Tada tikriausiai kolega pritars, kartu ir lydimasis Etninės kultūros įstatymo projektas Nr. XIIIP-3650… Nėra tai nėra. Iki kito posėdžio bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame, kad dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto ir lydimojo Etninės kultūros vertybinės globos pagrindų įstatymo padarytume pertrauką iki kito posėdžio.
Balsavo 85 Seimo nariai: už pertrauką 37, prieš – 21, susilaikė 24.
Gerbiami kolegos, yra patinė situacija, jūs nenorite pertraukos, bet nėra pranešėjo. Iškvieskite. (Balsai salėje) Atsiprašau, opozicinė frakcija. Viskas – penktadalis. Labai gerai, susiorientavome. Pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiamieji kolegos, noriu pasitarti: galėtume dirbti toliau ir priiminėti įstatymų projektus iš vakarinio posėdžio ar darome anksčiau pertrauką? M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiama pirmininke, noriu atkreipti dėmesį, kad vakarinėje dalyje yra vienas privalomai įtrauktas projektas dėl Konstitucijos pataisų. Jeigu Seimas pritartų, siūlyčiau dabar pristatyti būtent šią pataisą.
11.53 val.
Konstitucijos 62, 100 ir 114 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3683 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Gerai. Ar Seimas pritartų M. Majausko pasiūlymui iš vakarinio posėdžio darbotvarkės leisti pateikti 2-13 klausimą? (Balsai salėje) Jis turi būti artimiausiame posėdyje. Sutariame. Šiuo atveju nesipykstame. Galiu kviesti M. Majauską?
Konstitucijos 62, 100 ir 114 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3683. Pateikimas. M. Majauskas. Pasirašė 47 Seimo nariai, pritardami, kad šitas įstatymo projektas būtų pateiktas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiami kolegos, galbūt pradėsiu šiek tiek plačiau, nuo istorinių motyvų. Istoriškai bajorai, kad būtų apsaugoti nuo karaliaus persekiojimo, karaliaus teismų persekiojimo už kritiką karaliui, turėjo imunitetą. Tas imunitetas išliko iki šių dienų ir jis apima dvi pagrindines dalis. Viena dalis – tai už balsavimą ir pasisakymus čia, Seime. Kita imuniteto dalis bendra – dėl baudžiamojo persekiojimo.
Lietuvoje galiojo būtent šios abi dalys ir jos apima ir Seimo narius, ir teisėjus, ir Vyriausybės narius, ir Prezidentą, ir Konstitucinio Teismo teisėjus.
Išanalizavę paskutinių trijų kadencijų praktiką matome, kad net 25 kartus generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti Seimo nario imunitetą taip, kad galėtų būti vykdomas teisingumas. Deja, net 15 kartų iš tų 25 kartų Seimas nesutiko panaikinti Seimo nario imuniteto ir taip buvo neleista vykdyti teisingumą. Iš visų tų kartų net 7 kartus Seimo nariai buvo įtariami sunkiais nusikaltimais, tokiais kaip sukčiavimas, kyšininkavimas, prekyba poveikiu; net 6 kartus – apysunkiais nusikaltimais, tai yra apgaulinga apskaita, piktnaudžiavimas, papirkimas; 12 kartų – nesunkiais nusikaltimais, tai yra dažniausiai viešosios tvarkos pažeidimas, smurtas, šmeižtas.
Aš manau, visi puikiai suprantame, kad Seimo nario imunitetas nustatytas ne tam, kad jis būtų apsaugotas nuo baudžiamojo persekiojimo, bet apsaugotas nuo politinio persekiojimo. Tikrai būtų naivu galvoti, kalbėti, kad absoliučia dauguma atvejų, o net apskritai dauguma atvejų Seimo nariai buvo persekiojami politiniais motyvais. Iš tiesų matome, kad Seimo nario imunitetas yra naudojamas ne pagal paskirtį ir iš esmės turėtų būti siaurinamas.
Išanalizavę Europos Sąjungos kitų šalių praktiką matome, kad absoliučiai daugelyje šalių galioja imunitetas dėl balsavimo ir kalbų Seime, tačiau imunitetas dėl baudžiamojo persekiojimo daugelyje Europos Sąjungos šalių skiriasi ir matome tendenciją siaurinti imunitetą dėl baudžiamojo persekiojimo.
Yra keli labai neblogi pavyzdžiai. Tai Portugalijos: jeigu Seimo narys, parlamento narys, yra įtariamas padaręs nusikaltimą, už kurį gresia trejų ir daugiau metų laisvės atėmimo bausmė, tai toks imunitetas negalioja. Jis, kaip ir eilinis, kaip ir kiekvienas kitas pilietis, keliauja į teismą ir apsigina. Švedijoje yra nustatyta riba – dveji metai, Suomijoje – šeši mėnesiai.
Taigi matome, kad iš tikrųjų yra labai skirtinga praktika, bet yra tendencija siaurinti imunitetą ir padaryti taip, kad Seimo narys, kaip ir kiekvienas pilietis, jei yra įtariamas padaręs rimtą nusikaltimą, keliauja į teismą ir apsigina.
Svarbus momentas yra tas, kad imunitetas pas mus yra apibrėžtas Konstitucijoje, ir apibrėžtas labai plačiai. Konstitucija apibrėžia penkis imuniteto asmenis: tai yra Prezidentą, Konstitucinio Teismo teisėjus, Seimo narius, Vyriausybės narius ir tiesiog visus kitus teisėjus.
Siūlome kartu su 45 kitais Seimo nariais, tarp jų ir Seimo Pirmininkas, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kolega A. Palionis, taip pat iš opozicinių frakcijų yra surinki parašai, siaurinti imunitetą. Tačiau siaurinti ne tik Seimo narių, bet visiems padaryti siauresnį vienodą, paliekant Prezidento instituciją, tai siaurinti Seimo narių, Konstitucinio Teismo teisėjų, teisėjų ir Vyriausybės narių imunitetą.
Taigi kviečiu pritarti ir pradėti šią tikrai, mano supratimu, labai prasmingą diskusiją, kuri atkurtų pasitikėjimą Seimu, parodytų, kad mes nebijome baudžiamojo persekiojimo, jei iš tikrųjų esame įtariami padarę nusikaltimą, ir stojame prieš teismą kaip ir eiliniai piliečiai. Tačiau mes norime nustatyti ribą, kad nebūtų trikdomas Seimo darbas, nebūtų trikdomi Seimo nariai ir galbūt persekiojami už smulkius pažeidimus. Siūloma nustatyti ribą, kad imunitetas negalioja, tai yra išimtis taikoma tada, kai asmuo yra įtariamas padaręs apysunkį ar sunkesnį nusikaltimą, už kurį gresia daugiau nei trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmas klausia S. Gentvilas. Ruošiasi P. Gražulis.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Mykolai, aš suprantu jūsų reakciją į gerbiamojo P. Gražulio nepavykusią neliečiamybės panaikinimo procedūrą, bet visų pirma ar nemanote, kad konstituciniai pakeitimai, už kuriuos jūs kritikuojate daugumą, neturėtų būti inicijuojami skubos tvarka, kaip jūs čia tą padarėte? Pirmas klausimas.
Antras, ar nemanote, kad vienu pavyzdžiu ar keliais pavyzdžiais vadovaudamasis galite sutrikdyti rimtus saugiklius, kurie egzistuoja šiandien mūsų teisinėje ir parlamentinėje respublikoje. Kaip pavyzdys galėtų būti pastarasis Europos Sąjungos įgaliotinės F. Mogerini kreipimasis į Venesuelą, kur buvo atstatydintas opozicijos lyderis. Europos Sąjunga vieningai pasakė, kad negalima naikinti neliečiamybės persekiojant ir kas gali žinoti, ar tai kada nors neįvyks, apsaugok likime, Lietuvoje ir ar jūs nepanaikinsite kartais tokių saugiklių, kurie yra iš tikrųjų reikšmingi parlamentinėje veikloje? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Atkreipsiu dėmesį, kad tai nėra daroma skubos tvarka. Surinkti parašai yra dėl įtraukimo į darbotvarkę ir puikiai žinome, kad projektai, kuriuos dažnai pasirašo opozicijos nariai, nėra įtraukiami į darbotvarkę, todėl buvo surinkti parašai, kad projektas būtų įtrauktas į darbotvarkę.
Antras momentas. Šis projektas tikrai nėra apie P. Gražulį ar gerbiamus kitus keletą kolegų, bet mes matome tendenciją, kad per pastarąsias tris kadencijas generalinis prokuroras kreipėsi net 25 kartus ir iš jų dauguma atvejų Seimas nesutiko panaikinti imuniteto tuo suponuodamas, kad yra vykdomas politinis persekiojimas. Man argumentų, atrodo, neužtenka išnagrinėjus tuos atvejus ir mes matome keletą atvejų, kai yra padaryti sunkūs nusikaltimai, kuriais yra įtariami asmenys, bet Seimas vis dėlto nesutinka. Taigi buvo net 25 kartai, kai buvo kreiptasi, ir 15 kartų, kai Seimas nesutiko panaikinti imuniteto.
Kitas dalykas, kuris yra labai svarbus, aš suprantu, kad Seimo nariai nori turėti privilegijų, kartais nori turėti tų privilegijų daugiau. Šiuo atveju, man atrodo, ta privilegija niekaip nėra pateisinama ir ypač eilinio piliečio požiūriu. Jeigu mes nepasitikime teisėsauga ir manome, kad ta teisėsauga korumpuota, manome, kad ta teisėsauga galbūt silpna, galbūt paveikiama užsienio tarnybų, mes vis tiek turime imunitetą nuo jos. Deja, paprastas pilietis neturi nuo jos jokio imuniteto ir jis gali būti persekiojamas. Verslininkas, nevyriausybininkas, visuomenininkas nesunkiai gali būti persekiojamas tokios prokuratūros ar teisėsaugos. Tuo tarpu Seimo nariai turi imunitetą ir neturi jokios motyvacijos keisti tą teisėsaugą ir daryti ją labiau patikimesnę. Man atrodo, kad toks sprendimas, jeigu ir yra kokio nors nerimo dėl teisėsaugos, paskatins pokyčius pačioje teisėsaugoje.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, klausia P. Gražulis. Ruošiasi S. Tumėnas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, gal būtų paprasčiau, reikėjo tik įrašyti pataisą, kad imunitetą Seimo nariai turi, išskyrus P. Gražulį. Būtų daug paprasčiau. Jeigu jūs to neįregistravote, tai galėsiu aš įregistruoti šitokią pataisą. Apskritai man keista, kai jūs iš Seimo tribūnos kalbate, kad šiandien nėra politizuotų bylų. 10 metų vadovaujant D. Grybauskaitei, kurią jūs iškėlėte kandidate į Prezidentus, politiniams oponentams, na, ir jos kritikams nuolat buvo keliamos bylos. Todėl E. Pašilis kartu su STT vadovu buvo paskutiniai, apdovanoti Prezidentės už efektyvų politinių bylų kėlimą. Todėl aš manau, kad mūsų karalienė, kaip ir senovės karaliai buvo, ir nuo jos apsisaugoti būtina ir reikia.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega, už pasisakymą. Jeigu jūs turite informacijos apie galimai padarytą nusikaltimą, raginu kreiptis į teisėsaugą, kuria aš pasitikiu ir kviečiu jus taip pat pasitikėti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi A. Salamakinas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu pratęsti kolegos Simono mintį. Jūs iš tos pačios garbios Seimo tribūnos ne vieną kartą kalbėjote, kad konstitucinės pataisos netoleruotinos, jų reikia vengti, o dabar siekiate net trijų straipsnių pakeitimo pataisų. Ar tai neprieštarauja jūsų, visada mūru stojančiam už Konstituciją, nuostatoms ir ar čia netaikote sau tarsi dvejopų standartų?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų pasakysiu atvirai, nesijaučiu gerai teikdamas Konstitucijos pataisas, nesijaučiu gerai siūlydamas keisti Konstituciją, tačiau dar blogiau jaučiuosi matydamas, kad Seimo darbas yra trikdomas ir Seimas negali įgyvendinti savo, kaip tautos atstovybės, funkcijos dėl didžiulio nepasitikėjimo visuomenėje, kurį mes šiandien turime. Kol nežengsime žingsnio arčiau visuomenės atsisakydami privilegijų, kurios, mano supratimu, yra tikrai perteklinės kaip kad šiuo atveju, tol Seimas negalės iki galo prasmingai ir efektyviai įgyvendinti savo funkcijos. Kol mes turėsime susipriešinimą su visuomene, kuriai turėtume atstovauti, tol mes turėsime didžiulį nepasitikėjimą, kuris neleis visuomenei tikėti mūsų darbais.
Aš žinau, kad ir jūs pats, ir daugelis kitų kolegų dažnai bendrauja su žmonėmis ir bando papasakoti apie darbus, kuriuos mes darome, tačiau keli akibrokštai, keli tokie tikrai nemalonūs atvejai, tokie deguto šaukštai gali sugadinti visą statinę medaus, kai Seimo nariai yra įtariami padarę sunkius nusikaltimus, bet Seimas nesutinka, kad tas Seimo narys kaip ir kiekvienas eilinis pilietis apsigintų teisme dėl tų įtarimų.
Taigi man atrodo, kad mūsų visų interesas yra didinti pasitikėjimą Seimu, didinti tokį bendravimą su visuomene ir išgirsti visuomenės lūkesčius, padaryti tą žingsnį, kuris sustiprintų ir pasitikėjimą, ir bendradarbiavimą, ir padėtų mums tuos darbus, kuriuos mes darome, įgyvendinti efektyviau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Salamakinas. Ruošiasi A. Sysas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs pasakėte, kad 15 ar kiek ten atvejų, jeigu gerai prisimenu, neleido Seimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Bet baigiasi Seimo kadencija, jis imuniteto jau neturi. Gal jūs turite atvejų… Tokiu atveju prokuratūra gali tęsti persekiojimą ir jį nuteisti realia bausme, visa kita. O kiek tokių… Aš matau, salėje dabar sėdi, jeigu gerai matau, tik du, kuriems neleidome. Tai M. Adomėnui ir P. Gražuliui. Visi likusieji… Kas? Ai, dėl jo nebuvo prokuratūros teikimo. Likusieji laisvi ir jau turėtų sėdėti kalėjime, bet kažkodėl – jie nebe Seimo nariai, ir jau prokuratūra neturi jokių pretenzijų kaip kažkada V. P. Andriukaičiui, A. Vidžiūnui ir V. Kvietkauskui. Kaip suprasti tokį dalyką? Gal galite man paaiškinti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Supratau. Ačiū už klausimą, gerbiamas kolega. Aš pabandyčiau pakreipti iš kitos pusės. Mes matome ir tokią gynybinę politiką, kai politikai, siekdami apsaugoti save nuo baudžiamojo persekiojimo – su tokiu tikslu dalyvauja rinkimuose, nors galbūt ir visai nenorėtų dalyvauti rinkimuose, galbūt ir nebūtinai būtų tinkami įvairiais vertinimais atstovauti visuomenei, eina ir dalyvauja, kabinasi nagais ir visomis įmanomomis priemonėmis, kad tiktai būtų perrinkti ir galėtų toliau išsaugoti tą imunitetą.
Mes matėme panašių atvejų su V. Uspaskichu. Mes, aš neabejoju, matysime ir daugiau tokių atvejų, kai Seimas tampa tokia saugia užuovėja nuo baudžiamojo persekiojimo, nuo Generalinės prokuratūros, nuo labai (…) įtarimų padarius sunkius nusikaltimus. Aš manau, kad Seimas negalėtų ir neturėtų būti užuovėja nuo baudžiamojo persekiojimo, nuo sunkių, apysunkių nusikaltimų. Tokiais atvejais, kai Seimo nariai yra įtariami (Seimo nariai, teisėjai, Vyriausybės nariai), turėtų eiti bendra tvarka kaip ir kiekvienas pilietis į teismą ir apsiginti savo teisumą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai negalėčiau sutikti su jūsų teiginiais, kad čia visi sėdintys prieš tai ar dabar nieko nedaro, kad keistųsi teisėsauga, teisėtvarka ir visi kiti dalykai. Man atrodo, mes čia posėdžiaujame po šešias, aštuonias ir daugiau valandų ne dėl to, kad pratrintume kelnėse skylę, o kad priimtume įstatymus, kurie ir keičia požiūrį į įstatymus ir į tą pačią policiją, ir teisėtvarkos institucijas.
Bet mano klausimas būtų labai panašus kaip ir mano kolegos. Jūs paminėjote tuos 25 atvejus ir tarp jų buvo kreipimasis ir dėl jūsų iš prokuratūros. (Balsas salėje) Nebuvo. Atsiprašau. Kiek iš tų 25 atvejų jūs galvojate, kad tikrai buvo rimtų atvejų, dėl kurių turėjo būti priimtas sprendimas atimti neliečiamybę? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Dar atkreipsiu dėmesį į vieną dalyką pasikartodamas, kad aš neabejoju, kad absoliuti dauguma Seimo narių nori, kad teisėsauga pasitikėtų visuomene, nors ir puikiai suprantame, kad visuomet pintinėje obuolių gali atsirasti ir vienas supuvęs obuolys, ir dėl to nereikėtų išmesti visos pintinės. Tačiau mūsų motyvacija ieškoti tų supuvusių obuolių yra reikšmingai sumažėjusi, kai mes žinome, kad tikrai mums bus atrinktas tas obuolys, kuris yra sveikas, kuris yra nesupuvęs, kuris yra saldus, kuris tikrai nekartus ir nerūgštus. Tuo tarpu visuomenė nėra visiškai nuo to apsaugota. Man atrodo, kad tokia turima privilegija mes naudojamės ne pagal paskirtį.
O dabar atsakant konkrečiai į jūsų klausimą, aš manau, kad absoliučiai visais atvejais, kai Seimo narys yra įtariamas padaręs apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą neturėtų turėti imuniteto privilegijos. Ir ne tik Seimo narys, bet ir teisėjas, taip pat ir Vyriausybės narys, kuris nėra Seimo narys. Jis turėtų eiti į teismą. Kodėl jisai turėtų bijoti eiti į teismą, jeigu mes pasitikime teismais, jeigu mes pasitikime Generaline prokuratūra, jeigu mes pasitikime teisėsauga. Jeigu mes nepasitikime vis tik teisėsauga, tai čia turėtų būti mūsų pagrindinis prioritetas sutvarkyti ją taip, jog mes galėtume ja pasitikėti. Ne tik mes, bet ir visa tauta, visa tauta, Lietuvos piliečiai, nebijotų teisingumo, tikėtų, kad tas teisingumas yra teisingas ir atliepia visų lūkesčius. Deja, šiandien mes matome visiškai kitaip: Lietuva nepasitiki teisėsauga, žmonės nepasitiki teisėsauga ir Seimo nariai nepasitiki teisėsauga. Tačiau Seimo nariai, kurių rankose keisti šią situaciją, neturi motyvacijos iš tikrųjų imtis ryžtingai ir pakeisti. Aš pasitikiu teisėsauga, aš tikiu, kad teisėsauga yra skaidri, nors ir visuomet, kaip ir minėjau, pasitaiko supuvusių obuolių, tačiau Seimo nariai, kaip ir teisėjai, kaip ir Vyriausybės nariai, neturėtų turėti išskirtinės privilegijos imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo, jeigu yra įtariami padarę rimtą nusikaltimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, klausti laikas baigėsi, bet jeigu jūs prašysite pratęsti… (Balsai salėje) Tai yra vienas įstatymo projektas, bet jis Konstitucijos. Tai gal sutariame dar leisti klausti penkias minutes? Bendru sutarimu. Dėkoju.
Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Skardžius.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų pagarba tau kaip jaunam mokslininkui, jaunam parlamento nariui, išmanančiam ir mokančiam finansus, bet šiuo klausimu aš kiek kitokią nuomonę turiu. Jau mažiausiai penktą kartą Seime yra siūlomas šis jūsų variantas atimti neliečiamybę per visas kadencijas. Visą laiką jis baigdavosi tuo, kad niekas nebuvo padaryta. Kyla įtarimų, kad ir vėl bus nepadaryta, ir tai yra grynai populistinis dalykas.
Antras dalykas. Gal jūs galėtumėte įvardinti euro zonos valstybes, kuriose tokia praktika naudojama ir pagal kokį kriterijų? Tai yra sunkus, apysunkis ir labai sunkus. Jeigu kas nors duos į ausį, Seimo narys Seimo nariui ar kitam, tai bus apysunkis, sunkus ar ypač sunkus? Tokių variantų galima priimti tūkstančius. Galų gale, jeigu panelę pakalbinsi ir tave apkaltins, kad tu prie jos seksualiai priekabiauji, tai sunkus, apysunkis ar labai sunkus? Aš manau, kad tie kriterijai, kuriuos pats minėjai, iš tikrųjų retoriškai labai gražiai skamba, apie tiesą ir teisingumą mes kalbame be perstojo ir visą laiką, tad jie praranda švarumą ir grynumą, nes paprasčiausiai tie atvejai, kai reikia atimti neliečiamybę, prokuratūros yra grindžiami. O automatiškai atimti dėl kokių nors požymių, kad jisai nusispjovė, pasakė kažką blogo ar priekabiavo, aš manau, mes neturime tokios teisės ir nereikėtų tokios teisės įteisinti Konstitucijoje. Tiesiog to neįmanoma daryti. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, galbūt reikėtų sakyti, gerbiamas profesoriau, tikrai lygiai taip pat neabejoju ir jūsų profesine kompetencija, tačiau kompetencijos, mano supratimu, darbui Seime neužtenka, reikia ir visuomenės pasitikėjimo. To pasitikėjimo, mes matome, turime labai mažai ir jo mažėja. Kodėl jo mažėja? Dėl kartais mūsų priimamų sprendimų. Tie sprendimai, mano supratimu, tikrai nedidina pasitikėjimo, kai mes nesutinkame kaip ir kiekvienas pilietis eiti prieš teismą ir stoti, kai esame įtariami padarę rimtus nusikaltimus.
Dabar apie kelis pavyzdžius. Aš juos minėjau, dabar pakartosiu. Jungtinėje Karalystėje galioja tik imunitetas už kalbas ir balsavimą ir nėra jokių imuniteto garantijų nuo baudžiamojo persekiojimo priemonių taikymo. Euro zonos, turime Nyderlanduose, parlamento nariai neturi absoliučiai jokių parlamentinių imuniteto garantijų, nei už balsavimą, nei už kalbas, nei už baudžiamąjį persekiojimą, pasitiki teisėsauga ir keliauja į teismus, jeigu yra įtariami padarę nusikaltimą. Portugalijoje imunitetas negalioja, jeigu parlamento narys yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, už kurį numatyta griežtesnė nei trejų metų laisvės atėmimo bausmė, Švedijoje – dveji metai, Suomijoje – šeši mėnesiai. Taigi iš tikrųjų yra įvairių pavyzdžių ir euro zonoje, ir ne euro zonoje. Čia paminėjau kelias skirtingas šalis, bet iš tikrųjų mes matome tendenciją siaurinti imunitetą. Daugelis šalių supranta, kad tas imunitetas atsirado dėl istorinių priežasčių, kaip minėjau, galbūt ir iš viduramžių, kuomet bajorai siekė būti apsaugoti nuo karaliaus teismų. Dabar situacija yra pasikeitusi. Man atrodo, kad mes turime žengti žingsnį arčiau visuomenės, didinti pasitikėjimą ir nebijoti teisingumo ir teismų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties bajorų pavyzdys yra įkvėpiantis, bet iš ko jūs padarėte tokią išvadą, kad tauta pasitiki teisėsauga ar galbūt tulpių paštu padiktuotais teismų sprendimais, prokuratūra? Jūs turbūt nebuvote komisijoje, kada atėję garbūs ilgamečiai prokurorai liudijo apie daryti spaudimą prokuratūrai. Aš nežinau, jūs turbūt gyvenate visai kitoje dimensijoje, kad drįstate teigti, kad visuomenė ir jos atstovybė pasitiki šiandien teisėsauga, teisėsauga turi aukščiausią pasitikėjimą, o štai Seimas yra niekadėjai, čia susirinkę kažkokie žmonės. Dar vos apšilęs kojas, gerbiamas kolega, tikėtina, plaudamasis savo mundurą po tų nuotykių „Me Too“ ir visų kitų pleibojaus žygių, tiesiog bandote išsiplauti savo mundurą ir kalbate apie tai, kad tai pagerins Seimo įvaizdį. O jūsų tie nuotykiai ar tikrai prisidėjo prie Seimo įvaizdžio gerinimo?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Gerbiamas kolega, kviečiu nevertinti kitų pagal savo standartus, jūsų pavyzdys tikrai labai įkvepia ir man tikrai yra kelrodė žvaigždė, kad turime kuo greičiau siaurinti imunitetą tam, kad tokie asmenys kaip jūs negalėtų išvengti teisingumo, lygiai taip pat kaip ir aš, kaip ir kiekvienas eilinis pilietis. Mes neturėtume turėti išskirtinių privilegijų ir jomis naudotis, ir gintis nuo teisingumo, nes kiekvienas pilietis, kiekvienas eilinis Lietuvos pilietis, stoja prieš teismą, jeigu įtariamas padaręs nusikaltimą, ir aš nematau visiškai jokio pagrindo, kodėl Seimo narys neturėtų stoti lygiai taip pat ir atsakyti už savo padarytus darbus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakymų laikas baigėsi. Kolegos, motyvai, už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai galime nevienareikšmiškai vertinti šias pataisas, tuo labiau kad liaudies išmintis byloja – neišsižadėk terbos, lazdos ir kalėjimo. Ir visų pirma mes turime prisiminti save šitoje Seimo salėje, nes, šiaip ar taip, tikrai niežti rankos kiekvienoje kadencijoje daugumai suvesti politines sąskaitas su vienu ar kitu oponentu, inicijuojant vieną ar kitą ikiteisminį tyrimą.
Bet, kita vertus, kitoje lėkštėje gal dėl teisingumo mes turime kalbėti apie Seimo prestižą. Ar yra gerai, kad Seimas yra tapęs tarsi slėptuve nuo baudžiamųjų atsakomybių? Ar yra gerai, kad mes daugiau panašūs ne į tautos atstovybę, o kažkokį organizuotą darinį, kuris suinteresuotas vieną ar kitą Seimo narį tarsi apsaugoti nuo teisėsaugos?
Aš sutinku, kad ta formuluotė yra aptaki. O jeigu būtų – atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo apibrėžimą, korupcinio pobūdžio nusikaltimai? Tai įvairios veikos, kurių padarymu siekiama, reikalaujama kyšio, papirkimo ar nuslėpti, ar užmaskuoti kyšininkavimą, ar sukčiavimą, turto pasisavinimą arba iššvaistymą. Ir tada, jeigu atsirastų, būtent išskyrus atvejus, kai jis yra įtariamas padaręs korupcinio pobūdžio nusikaltimus, apysunkį ar sunkesnį nusikaltimą, tai būtų labai aiškus signalas visuomenei, kad mes einame link skaidrėjimo ir mes nesame tie asmenys, kurie toleruosime korupciją. Galų gale, jeigu būtume apkaltinti ar įtariami korupciniais nusikaltimais, mes nebijotume teisėsaugos tyrimo ir įrodyti savo tiesą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Pone Majauskai, aš noriu pasakyti, kad jūs esate tikrai veidmainis. Pirmiausia jūs priklausote Laikinajai Konstitucijos apsaugos grupei, jos tikslas – nekeisti Konstitucijos.
Antras dalykas, kada jus ponas Seimo narys S. Jakeliūnas tikrai norėjo išskalbti teismuose ir net Konstituciniame Teisme dėl jūsų nuotykių, deja, jūs su konservatoriais priešinotės, lakstėte pas visus ir prašėte, kad tik nebūtų pradėta procedūra. Ir taip ne vieną kartą, taip du kartus. Tai kodėl jūs elgiatės taip skirtingai, pone Majauskai, pasakykite? Todėl, kad konservatorius, visada taikote dvejopus standartus, tai yra konservatoriams būdinga.
Aš jums pasakysiu, jeigu mes būtume demokratinė, o ne konservatinė valstybė, manau, to imuniteto nereikėtų ir nebūtų keliamos politinės bylos. Deja, valstiečius žmonės tik išrinko, o valdžią, teismus, prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą pasilikote jūs per Prezidentę D. Grybauskaitę savo rankose ir jūs savo politinius oponentus, kaip anksčiau karaliai persekiojo, dabar persekiojate, turėdami savo rankose prokuratūras ir STT institucijas.
Man atrodo, labai gerai, kad yra imunitetas, yra galimybė pasakyti Seimo nariui, kuo jis kaltinamas, kad tai yra politinė byla, politinis susidorojimas už jo kritiką. Ko jūs bijote žodžio laisvės, jūs man pasakykite? Balsuokite, tegul nubalsuoja Seimas! Kodėl jūs norite viską uždarai, niekam nežinant paimti ir susidoroti su politiniu oponentu? Pirmiausia išsiplauk pats teismuose, pone Majauskai, o paskui plauk kitus!
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame po pateikimo dėl Konstitucijos 62, 100 ir 114 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. (Balsai salėje)
Balsavo 91 Seimo narys: už – 35, prieš – 16, susilaikė 40. Po pateikimo nepritarta.
Gerbiami kolegos, grąžiname tobulinti ar atmetame? (Balsai salėje) Tai išreikškite balsuodami, o ne šūkavimais. Balsuojantys už – už tobulinimą, mygtukas „prieš“ – atmetimas. (Balsai salėje) Už – tobulinimas, prieš – atmetimas.
Už tobulinimą – 39, už atmetimą – 47. Atmesta.
Gerbiami kolegos, jeigu iš vakarinio posėdžio dar būtų galima… (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad baigiame rytinį posėdį, spaudžiate mygtuką „už“, kas manote, kad dar galima leisti pateikti porą įstatymų projektų iš vakarinės darbotvarkės, balsuojate prieš. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, už pertrauką – 10, už tai, kad dirbtume ir iš vakarinio posėdžio paimtume dar du įstatymų projektus, balsavo 79.
Kviečiu R. Šalaševičiūtę.
12.24 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3574(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3574(2). Mieli kolegos, vakare turėsite daugiau laiko pasiruošti trečiadienio posėdžiams.
R. Šalaševičiūtė jau tribūnoje. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, tai yra tas pats projektas, kurio nesvarstėme ir dėl kurio buvo priimtas sprendimas grąžinti iniciatoriams tobulinti, tai yra Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tai yra kito projekto – Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo lydimasis dokumentas. Aš tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį ir prašau neatmesti šiandien, nes tuo atveju, jeigu mes nepritarsime svarstymo stadijoje Darbo kodekso 123 straipsnio įstatymo projektui, kuriuo yra numatoma, jog lapkričio 2-oji turi būti šventinė diena, tai yra ne darbo diena, tai automatiškai šito projekto nereikės. Jeigu mes pritarsime, tada aš nežinau, bus tokia situacija, kad bus labai sudėtinga procedūriniu požiūriu žiūrėti, kaip toliau elgtis. Taigi kviečiu balsuoti po pateikimo už, o vėliau matysime pagal situaciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiama pranešėja. Minutėlę likite tribūnoje, teks atsakyti į Seimo narių klausimus.
S. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama pranešėja, dar praėjusį ketvirtadienį aš klausiau jūsų, kodėl imatės šitos iniciatyvos ir kodėl aiškinamajame rašte nėra aiškiai išdėstyta to teisinio reguliavimo, kuris susijęs su Darbo kodeksu ir atmintinų dienų sąrašu?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Iniciatyvos, gerbiamas Simonai, aš jau tada sakiau, kodėl ėmėmės. Pirmiausia komitetas pritarė Darbo kodekso 123 straipsnio įstatymo projektui ir toje situacijoje nėra kitos išeities, kaip tik išbraukti lapkričio 2-ąją iš atmintinų dienų sąrašo. Keičiasi tos dienos statusas. Nebuvo vėlgi kitos išeities, kadangi V. Kravčionok buvo pateiktas tik vienas projektas, o lydimasis, kuris glaudžiai susijęs su pagrindiniu, nebuvo pateiktas. Todėl ir teko komitetui greitai apsispręsti ir būtent aš, kaip pirmininkė, pasirašiau šitą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi E. Pupinis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pirmininke, diskusijos vyko ir komitete apskritai dėl pirmojo įstatymo, čia jau pagimdytas antras. Aš norėčiau plačiau paklausti dėl poilsio dienų, kurias valstybė privalomai įveda. Kas, jūsų galva, yra geriau žmogui, ar turėti ilgesnes atostogas, tą pačią dieną, ir ja pasinaudoti taip, kaip žmogui reikia, ar valstybės primestą dar vieną išeiginę dieną, kuria vieni pasinaudos, kiti nesinaudos? Tamsus metų laikas, dažniausiai lietinga, šalta, nėra kur išvažiuoti. Už kurią dieną jūs labiau širdyje – kad būtų prie atostogų ar prie valstybės privalomų šventinių dienų? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Algirdai, mes svarstome ne atostogų klausimą. Mes svarstome ne darbo dienos lapkričio 2 dieną klausimą. Be abejo, buvo tokių pasisakymų ir komentarų diskutuojant ir feisbuke, ir žiniasklaidoje, kad apskritai geriau turėtume ilgesnes atostogas, bet jeigu jūs manote, kad mūsų tautai reikalingos ilgesnės atostogos, tai pateikite projektus, susijusius su atostogomis. O šita ne darbo diena jau buvo labai aiškiai lapkričio 2-oji…
Kodėl komitetas pritarė? Mes turėjome gana daug argumentų, taip pat ir žmonių apklausą, susijusią su dar kitu projektu, kur žmonės išreiškė nuomonę (apie 80 %), kad norėtų, jog ši diena būtų ne darbo diena.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis. Prašom klausti. Ruošiasi K. Glaveckas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, ar nemanote, kad apskritai reikėtų grįžti prie klausimo, ar tikrai pas mus ne per daug tų šventinių dienų, kadangi visa tai susiję ir su biudžetu, ir apskritai su verslu? Ar nemanote, kad prie šito reikėtų dar grįžti ir jungti dar vieną klausimą, tarkim, kaip nedidinant šventinių dienų galbūt vieną dieną išbraukti ir tokio principo laikytis? Nedidiname daugiau darbo dienų, o paprasčiausiai galbūt, jeigu norime, pakeičiame vieną kita. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, iš tikrųjų buvo J. Razmos įregistruota keisti Gegužės 1-ąją. Praeitą ketvirtadienį po projektų svarstymo pasigirdo, kad gal nereikėtų Žolinių, taip pat ir Joninių. Žinote, kiekvienas Seimas… yra skirtingi Seimo nariai, ir jeigu buvo manoma, kad tai yra reikalinga žmonėms, ir su žmonių pritarimu buvo numatytos tos ne darbo dienos, kurios šiandien yra. Bet pasakyti, kad mes labai jau viršijame Europos Sąjungos vidurkį, kur yra 12 ne darbo dienų, turbūt negalėtume, nes dauguma dienų, kaip ten bebūtų, sutampa su poilsio dienomis – šeštadieniais, sekmadieniais, ir todėl iš esmės mes būtume, aš manau, visiškai normaliai atrodantys (net jeigu priimtume lapkričio 2 dieną kaip ne darbo dieną) Europos Sąjungos kontekste.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų malonu, kad jūs stengiatės dėl tų žmonių, bet papildoma išeiginė diena, aš manau, Lietuvai tiesiog per didelė prabanga. Tai, kad Vakarų valstybėse yra 12 dienų (o mes taip pat nedaug atsiliekame), yra tų valstybių žmonių ilgo darbo ir nepalyginamai aukštesnio ekonomikos lygio rezultatas toje pačioje Švedijoje, Vokietijoje ar kur kitur. Ir tos papildomos išeiginės dienos, arba darbo dienų skaičiaus sumažinimas, susijusios ir su mūsų šalies gerove. Darbas yra vienintelis turto šaltinis: kai nedirbama, degtinės vartojimas, išgėrimas didėja, bet galutinis rezultatas – kad mes nieko nelaimime.
Aš manau, kad kiekvienoje sesijoje, kiekvienoje kadencijoje kalbėti, grįžti prie naujų dienų išplėtimo arba sutraukimo… Tiesiog reikėtų uždrausti bent 10 metų apie tai kalbėti. Nes tai, išskyrus kokias nors nepamatuotas aistras ir nepamatuotus lūkesčius, daugiau nieko nedaro. Aš esu tikrai nusiteikęs prieš tai…
PIRMININKĖ. Laikas.
K. GLAVECKAS (LSF). …kad papildomų dienų skaičius padidėtų, kategoriškai. Labai ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas profesoriau, iš tiesų jūs įvardinote tas valstybes, kurias galbūt galima įvardinti kaip Skandinavijos šalių gerovės valstybes, bet man atrodo, kad mes dabar ir skaitome, ir matome tai, kad Lietuvos ekonomika tikrai sparčiai vystosi. Ir šis vidurkis yra paimtas ne tik paėmus Prancūziją, Vokietiją ar Skandinavijos šalis, tai yra ir Balkanų šalys, kurių, aš manau, ekonomika tikrai blogesnė ir vystosi lėčiau negu Lietuvos. O tai, kas išreikšta šiuose projektuose, yra susiję ir su mūsų žmonių, mūsų tautos noru ir pageidavimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. V. Aleknaitė-Abramikienė – motyvai už. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mieli kolegos ir kolegės, gerbiamoji R. Šalaševičiūtė labai aiškiai išdėstė motyvus, neagituodama nei į vieną, nei į antrą pusę, kodėl reikėtų pritarti jos teikiamam įstatymo projektui. Tiesiog procedūriškai būtų labai keista atsidurti situacijoje, aš kartoju mintį, kai pritarsime, sakykime, V. Kravčionok įstatymui, o šis bus atmestas. Nelogiška.
O kalbant dėl reikalo esmės, štai ką noriu pasakyti: buvo nuogąstavimų, kad tautai Vėlinės bus primestos jėga. Žinote, aš labai abejoju, nes tai yra itin giliai įsišaknijusi tautos tradicija, ir ne tik lietuvių, kaip etninės tautos, bet visos mūsų tautos plačiąja prasme. O man asmeniškai visada atrodo, kad Gegužės 1-oji yra primesta. Ką darysi, primesta tai primesta. Bet aš be jos tikrai apsieičiau. Ir šventą Juozapą galima paminėti dirbant darbe ir net Tėvynės sąjungos, kaip partijos, įkūrimo datą. Nes Gegužės 1-ąją galima minėti individualiai ir nebūtinai valstybės mastu. Jeigu mes esame tokie susirūpinę dėl ekonomikos, panaikinkime Gegužės 1-ąją kaip ne darbo dieną, ir Vėlinės mums atsipirks. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, man atrodo, Visų Šventųjų diena, lapkričio 1 diena, yra pakankama apvažiuoti mūsų mažą Lietuvą ir paminėti visus mūsų į anapus išėjusius asmenis. Man atrodo, valstybės vardu skelbti ne darbo dieną – šventinę dieną – Vėlines lapkričio 2 dieną yra perteklinis dalykas. Vietoj jos galėtume leisti patiems žmonėms pasirinkti, kada jiems vis dėlto geriau aplankyti likusius kapus, ir tai padaryti per papildomą atostogų dieną. Lietuva nėra ta valstybė, kurioje yra labai daug skiriama oficialių atostogų. Palyginkime su Skandinavija. Pavyzdžiui, Danijoje skiriamos šešios kalendorinės savaitės. Palyginti su mūsų keturiomis, tai yra tikrai mažiau. Bet tai pačių žmonių sprendimui palikta, kada jiems ir kokias datas minėti. Valstybės mastu turėtume apsiriboti tik pačiomis būdingiausiomis šventėmis, dėl kurių yra susiformavusios ilgalaikės tradicijos.
Tad kviesčiau nepritarti šiam lydimajam įstatymo projektui. Tai reikštų, kad ir pagrindinis Darbo kodekso pakeitimas liktų negaliojantis ir lapkričio 2 diena liktų darbo diena. Manau, kiekvieną iniciatyvą reikėtų nukreipti į pačių žmonių galimybę švęsti tas šventes, kurias jie pasirenka švęsti. Kadangi skirtumai visuomenėje ir pliuralizmas didėja, tai reikėtų eiti per tą prizmę, o ne per visuotinai valstybės mastu minimas ne darbo arba šventines dienas. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mieli kolegos, motyvai išsakyti. Prašome balsuoti dėl Atmintinų dienų įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 59, prieš – 9, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nėra siūloma. Nėra kitų pasiūlymų? Negirdžiu. Siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje. Dėkoju, gerbiami kolegos.
12.37 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3700 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir, kaip buvome sutarę, dar vienas įstatymo projekto pateikimas – 2-11 klausimas. Kviečiu R. Šalaševičiūtę. Pirmiausia mums reikia papildyti sesijos darbų programą ir priimti Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“. Pateikimas. Jūs prašote papildyti minėtu nutarimu.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Prašome papildyti Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. patvirtintos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos IV skyrių „Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų ir Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlomi teisės aktų projektai“ 144 punktu – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34 ir kitų straipsnių pakeitimo projektu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Motyvai po pateikimo? Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? Pritariame.
Svarstymas. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Galime bendru sutarimu? Pritariame. Priėmimas. Papildyti sesijos darbų programą. Norinčių kalbėti nėra. Motyvai.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo, kad papildytume sesijos darbų programą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektu. Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-3700.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 3. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 361, 362, 363, 364, 365 straipsniais ir 38, 39, 40 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-2035 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3692 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11.2 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3692. Pateikimas.
K. Glaveckas dėl vedimo tvarkos?
K. GLAVECKAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Tik labai trumpą pastabą. Kolegos, viena ne darbo diena mūsų biudžetui kainuoja apie 80 mln., minimum.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Netiesa. Įrašyta – 40. Pateikta mums.
K. GLAVECKAS (LSF). Nesvarbu. Tai bent Biudžeto ir finansų komitetą paskirkite, kad svarstytų. Taigi kiek pajamų praras mūsų biudžetas. Iš ko jūs skirstysite? Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų repliką. Gerbiama Rimante Šalaševičiūte, prašome.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 336 straipsnio 3 dalyje yra keistina viena iš nuostatų. Įstatymą, kaip pamenate, priėmėme šių metų balandžio 11 dieną ir, svarstydami Seimo narių pasiūlymus, 3 straipsnyje įrašėme… Kai kurių Seimo narių, Tėvynės sąjungos Seimo narių buvo siūlymas, kad policijos pareigūnai, turintys specialią darbo su nepilnamečiais kvalifikaciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį turi informuoti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Tačiau susidūrėme su problema, čia turbūt, kaip komiteto narys A. Sysas aną posėdį sakė, mes kartais labai skubame priimti sprendimus, bet iš tikrųjų svarstėme. Dabar situacija tokia, kad speciali kvalifikacija šioje situacijoje nedera su galiojančiais aktais. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme yra nustatyta, kad kvalifikacija yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma. Šioje situacijoje išeina, kad policijos pareigūnai, dėl kurių ir buvo papildyta 36 straipsnio 3 dalis, tokių pareigūnų yra pasiruošę apmokyti 4 tūkst., skiriant 400 tūkst. eurų, kad jie tikrai būtų kompetentingi. Tačiau mums įrašius specialią kvalifikaciją reiškia, kad policijos pareigūnai turi stoti į aukštąsias mokyklas ir gauti bakalauro arba, jeigu turi bakalaurą kitos specialybės, gauti magistro laipsnį ir tik tada galėtų dirbti.
Todėl, siekdami išvengti tos klaidos ir įstatymų suderinamumo, mes projekte įrašome, kad policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, taip, kaip buvo įstatymo projekto pirminiame variante. Tiesiog sugrįžtame, kad būtų galima parengti policijos pareigūnus šiam darbui. Todėl prašau pritarti projektui, kad darbas vyktų toliau ir policijos pareigūnai būtų apmokyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, mieloji kolege. G. Skaistė ir A. Sysas nori paklausti. Pirmoji klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man tuomet kyla klausimas. Jeigu mes prisitaikome prie dabartinės situacijos policijoje, tai ar iš tikrųjų visuomenei bus dėl to geriau, kad mes čia palengvinsime galimybę dirbti su nepilnamečiais? Ir kitas mano klausimas, kas tada nustatys, kas turi to darbo su nepilnamečiais kompetenciją, ar bus koks nors ministro įsakymas, ar bus policijos vado kažkoks nutarimas, kokia bus nustatymo tvarka, kad žmogus turi darbo su nepilnamečiais kompetenciją? Ir kitas klausimas. Galbūt patį įstatymą reikėtų papildyti sąvokų sąvade išsiaiškinant, kas yra ta kompetencija, nes man tai aišku, kas yra kvalifikacija, bet dėl darbo su nepilnamečiais kompetencijos aiškumo, bent jau man, nėra.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiama Skaiste, ačiū už klausimą. Aš jums galiu pasakyti, yra apibrėžta kompetencija. Švietimo įstatyme ji apibrėžta kaip gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. Kaip jūs sakote, kas dirbs. Jūsų pateiktas pasiūlymas, kad reikia pildyti, iš esmės yra labai teisingas ir reikalingas, mes tai ir komitete konstatavome. Bet susidūrėme su tuo, jeigu lauksime, kol trejus metus mokysis, jeigu atsiras tokių norinčių aukštojoje mokykloje įgyti bakalauro laipsnį, tai iš tikrųjų nebus parengtų policijos pareigūnų. Tai yra darbas… iš esmės visas policijos pareigūno darbas, darbas, susijęs konkrečiai su šeima ir vaiko paėmimu iš šeimos. Mano žiniomis, yra parengtos, aš kalbėjau ir su Vyriausybės patarėja, kuri kuruoja šituos klausimus, gana kvalifikuotos programos, numatytos lėšos. Aš manau, jeigu bus apmokyti 4 tūkst. policijos darbuotojų, iš tikrųjų tų problemų, su kokiomis mes susidūrėme, kai svarstėme Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo projektą, tikrai nebebus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas. Maloniai prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, gerbiama pirmininke, vis dėlto ar tai skubėjimo, ar nekompetencijos klaida šitas įstatymo pateikimas, nes apie tai mes diskutavome ne nuo balandžio mėnesio. Apie šitą įstatymą diskutuojame labai daug metų ir aš lygiai taip pat, kaip ir jūs, ir kiti komiteto nariai girdėjo, mes paklausėme, ar, priėmus įstatymą šitaip, nebus problemų. Problemų su psichologais yra, nes jų nėra. Su policija jokių problemų nebuvo.
Aš pratęsiu kolegės Gintarės klausimą. Policininkui, kuris jau vienąkart šeimoje buvo, jau užtenka kompetencijos spręsti vaiko klausimus, ar reikia apsilankyti dešimt kartų šeimoje? Kur ta riba? Kas nustatys, kad šita patrulių pora gali su vaikais dirbti, o kita negali?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Jeigu visi išeis mokymus, tai jie, ko gero, ir galės. Aš tiktai noriu atkreipti dėmesį, kad dėl šito straipsnio dalies mes komitete (jūs, atrodo, išvadų rengėjas buvote) diskutavome kaip dėl pasiūlymo po to, kai jau visas projektas ir lydimieji aktai buvo apsvarstyti. Labai gerai, kad jūs dabar sakote – neturime psichologų. Psichologų mes turime. Domina jų kvalifikacija. Kai reikia svarstant priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą, visi prieš esate, o kai kalbama apie vieną, kitą, trečią sritį, visur įdedate psichologus. Man tai tikrai labai įdomu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsas salėje)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Dėl policininkų pasakiau – jie bus apmokyti, gaus pažymėjimus ir tikrai, aš manau, tinkamai atliks savo pareigas. Mes kalbame ne apskritai, kad jie negautų žinių. Kalbame, kad negali būti kvalifikacija, o gali būti tik kompetencija. Aš Gintarei tą apibrėžimą, tą sąvoką, kuri yra Švietimo ir mokslo įstatyme, jinai yra, perskaičiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai. R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kolegė Rimantė faktiškai atsakė į viską, ko klausė G. Skaistė. Turime atkreipti dėmesį, kad tikrai specialistų trūkumas yra nemažas ir patrulių skaičius nėra per didelis. Tuo labiau kad yra galimybė supažindinti, apmokyti ir taip sutaupyti dvejus trejus metus, o laikas, įvykiai tikrai bėga vienas paskui kitą labai greitai ir reikia imtis priemonių čia ir dabar. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame už ką tik pateiktą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą. Jūsų balsavimas bus taip pat ir registracija rytinio posėdžio pabaigoje. (Balsai salėje)
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas nėra numatytas. Kitų pasiūlymų nėra. Siūloma svarstyti pratęstoje Seimo sesijoje.
Ačiū, mielieji kolegos. Šaunuoliai! Dirbote daug ir atsakingai.
Rytinį posėdį baigėme. (Gongas) Jūsų balsavimas ką tik buvo registracija taip pat. Pasimatysime 14 valandą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTSLF – frakcija „Tvarka ir teisingumas (Suvereni Lietuva)“.