|
Argumentai:
Pagrindinis žvalgybos institucijų veiklos tikslas
– stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, renkant informaciją
apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą
užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir
grėsmes, o tinkama žvalgybos institucijų kontrolė turi būti vykdoma griežtai
laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir turi būti naudojama tik tiek, kiek
tai susiję su viešuoju interesu ir žvalgybos institucijoms keliamų uždavinių
įgyvendinimu bei jų veiklos teisėtumo užtikrinimu.
Žvalgybos metodų taikymas renkant ir panaudojant
žvalgybinę informaciją turi užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves,
o pasitikėjimas žvalgybos institucijų veikla neatsiejamas nuo žvalgybos
tarnybos ir jos darbuotojų formuojamos ir puoselėjamos žvalgybos kultūros,
kuri turi būti pagrįsta pagarba įstatymams ir pagrindinėms žmogaus teisėms.
Tinkama žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo kontrolė be kita ko
neatsiejama nuo veiksmingos pranešėjų apsaugos.
Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 21
straipsnyje nustatyta, kad žvalgybos pareigūnai dėl žvalgybos institucijos
vykdomos veiklos turi teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo statute nurodytą
Seimo komitetą, kuris atlieka Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę.
Žvalgybos pareigūnų pateikta informacija, apie žvalgybos institucijų veiklą
gali užkirsti kelią galimai neteisėtai, žvalgybos institucijos vykdomai
veiklai ir (ar) jos priimtų galimai neteisėtų sprendimų, priešingu atveju
tokia veikla liktų nepastebėta. Nerimas, susijęs su atsakomųjų veiksmų baime,
dažnai atgraso pareigūnus nuo pranešimų apie galimus pažeidimus.
Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. lapkričio 28
d. priėmė Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, kuriuo buvo
sukurtas ir teisiškai sureguliuotas pranešėjų apsaugos institutas, kurio
atsiradimas ir taikymas neabejotinai paskatino informacijos apie neteisėtą ir
neetišką veiklą atskleidimą bei veiksmingesnę viešųjų interesų apsaugą tiek
viešajame, tiek privačiame sektoriuose.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir
Lietuvos Respublikos Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms gali būti pavesta
ištirti klausimus, susijusius su žvalgybos institucijų vykdoma veikla.
Lietuvos Respublikos Seimas, pripažinęs būtinybę ištirti valstybinės
ypatingos svarbos klausimą, gali sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją
ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti. Seimo konstitucinės
funkcijos, Konstitucijoje įtvirtinti Seimo įgaliojimai suponuoja Seimo
įgaliojimus kiekvienu atveju, kai iškyla būtinybė spręsti kurį nors Seimo
konstitucinei kompetencijai priskirtą klausimą, siekti gauti išsamią,
objektyvią informaciją, reikalingą atitinkamiems sprendimams priimti. Seimo
laikinųjų tyrimo komisijų įgaliojimai sietini su Seimo konstitucine
paskirtimi bei funkcijomis.
Įstatymuose nėra aptarti atvejai, kaip
užtikrinamos apie galimus pažeidimus pranešusių pareigūnų garantijos. Lietuvos
Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas numato, kad pranešėjo statusą
asmeniui suteikia prokuroras, o Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūrą
yra atsakinga už Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimą, tačiau
prokuratūrai įstatymais nėra priskirta žvalgybos veiklos kontrolė, tai
išimtinė Lietuvos Respublikos Seimo ir jo paskirtų Seimo komitetų pareigą.
Praktinėse situacijose susiklosto atvejai, kuomet asmuo, pranešęs Seimo
komitetui arba Lietuvos Respublikos Seimo laikinajai tyrimo komisijai apie
galimus žvalgybos pareigūnų daromus pažeidimus neturi galimybės naudotis
Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme numatytomis teisėmis ir
garantijomis.
Lietuvos Respublikos Seimo laikinosioms tyrimo
komisijoms, kurioms pavesta ištirti klausimus, susijusius su žvalgybos
institucijų vykdoma veikla atsiranda būtinybė gauti išsamią ir objektyvią
informaciją apie žvalgybos institucijų vykdoma veikla, įskaitant ir
informaciją apie galimai neteisėtą žvalgybos institucijos vykdomą veiklą ir
(ar) jos priimtus galimai neteisėtus sprendimus. Minimą informaciją Seimo
laikinosioms tyrimo komisijoms galėtų suteikti žvalgybos pareigūnai, tačiau
žvalgybos institucijų atsakomųjų veiksmų baimė taip pat gali atgrasyti tokius
pareigūnus nuo pranešimų apie galimus pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant
paskatinti informacijos apie galimai neteisėtos žvalgybos institucijų
vykdomos veiklos atskleidimą ir ištyrimą, užtikrinti tinkama žvalgybos
institucijų veiklos teisėtumo kontrolę būtina sudaryti sąlygas žvalgybos
pareigūnams pateikti informacija, apie tokias veiklas ir (ar) žvalgybos
institucijų priimtus galimai neteisėtus sprendimus, pateikti ne tik Seimo
statute nurodytam Seimo komitetui, tačiau ir Lietuvos Respublikos Seimo
laikinajai tyrimo komisijai, kuri tiria klausimus, susijusius su žvalgybos
institucijų vykdoma veikla, savaime tai negarantuotu, kad pareigūnai apie
teisių pažeidimus praneš, nes, kaip jau minėta pareigūnus, galinčius pateikti
tokio pobūdžio informaciją gali atgrasyti žvalgybos institucijų atsakomųjų
veiksmų baimė, todėl būtina sukurti prielaidas veiksmingai tokių pareigūnų
apsaugai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad žvalgybos pareigūnas,
pateikęs informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo
turimų ar turėtų tarnybos santykių su šia įstaiga, Seimo komiteto ar Lietuvos
Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sprendimu galėtų būti
pripažįstamas pranešėju ir įgytų visas Lietuvos Respublikos pranešėjų
apsaugos įstatyme nustatytas pranešėjams taikomas garantijas.
Pasiūlymas:
Pakeisti
11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11
straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti
21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
21
straipsnis. Žvalgybos institucijų parlamentinė kontrolė
1.
Žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę Lietuvos Respublikos Seimo
statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas.
2. Žvalgybos institucijos
vadovas Seimo komitetui kiekvienais metais Seimo statuto nustatyta tvarka
pateikia vadovaujamos žvalgybos institucijos veiklos ataskaitą.
3. Seimo komitetas:
1) kontroliuoja, kaip žvalgybos
institucijos ir žvalgybos pareigūnai, įgyvendindami pavestus uždavinius,
laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų;
2) nagrinėja asmenų skundus dėl
žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmų;
3) rengia siūlymus dėl teisės
aktų, susijusių su žvalgybos institucijų veikla ir žmogaus teisių apsauga
vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tobulinimo;
4) nustato žvalgybos institucijų
veiklos trūkumus ir teikia rekomendacijas dėl jų šalinimo.
5) susipažinęs su žvalgybos
institucijos vadovo pateikta žvalgybos institucijos veiklos ataskaita,
sprendžia dėl neįslaptintos veiklos ataskaitos dalies ir grėsmių
nacionaliniam saugumui vertinimo viešo pristatymo visuomenei sąlygų ir tvarkos.
4. Seimo komitetas turi teisę
gauti ir svarstyti:
1) žvalgybos informacijos
poreikius;
2) žvalgybos institucijų veiklos
ataskaitas;
3) duomenis apie žvalgybos
institucijų biudžeto lėšų poreikį ir jų naudojimą;
4) žvalgybos institucijų vadovų
ir pareigūnų paaiškinimus žodžiu ir raštu, pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos
Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai;
5) kitą informaciją žvalgybos
institucijų veiklos klausimais.
5. Žvalgybos pareigūnai turi
teisę tiesiogiai kreiptis į Seimo komitetą dėl žvalgybos institucijos
vykdomos veiklos. arba į Lietuvos Respublikos Seimo laikinąją
tyrimo komisiją, kuri tiria klausimus, susijusius su žvalgybos institucijų
vykdoma veikla.“
6. Žvalgybos
pareigūnas, pateikęs informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo
iš savo turimų ar turėtų tarnybos santykių su šia įstaiga, Seimo komiteto ar
Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sprendimu gali būti
pripažįstamas pranešėju ir įgyja visas Lietuvos Respublikos pranešėjų
apsaugos įstatyme nustatytas pranešėjams taikomas garantijas.“
|