Papildomos komisijos išvada

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Savižudybių ir smurto prevencijos komisija

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS IR BURNOS PRIEŽIŪROS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1246 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2693

2024-03-27 Nr. 143-P-3-3

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo (prisijungę elektroninių ryšių priemonėmis): komisijos pirmininkas Andrius Navickas, komisijos pirmininko pavaduotoja Beata Pietkiewicz, komisijos nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Edita Rudelienė, Jurgita Sejonienė, Linas Slušnys; Seimo kanceliarijos vyresnioji patarėja Jolita Krumplytė-Oženko.

Kviestieji asmenys (prisijungę elektroninių ryšių priemonėmis): Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-08				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2023-05-23				Įvertinę Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2693 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga, 2023-06-07				Medikai dažnai patiria įvairias smurto formas iš pacientų ir jų artimųjų, tačiau neturi galimybės nutraukti teikti paslaugas, nebent būtų įrodyta realiai kilusi grėsmė pačio mediko gyvybei. 2012 m. Higienos instituto kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu atliktame tyrime nustatyta, kad per 12 mėnesių laikotarpį 47,7 proc. tyrime dalyvavusių gydytojų darbe yra patyrę psichologinį smurtą. Kitų Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, jog psichologinį smurtą darbo aplinkoje patyrė 81,4 proc. šeimos gydytojų (pirminės sveikatos priežiūros centruose), o skubios pagalbos skyriuose 81,2 proc. slaugytojų patyrė užgauliojimus ir 20,2 proc. slaugytojų patyrė fizinį smurtą. Medikų psichoemocinė būklė yra itin svarbi. Patiriamos įvairios smurto formos darbo aplinkoje neigiamai veikia medikų darbo kokybę bei pasiekiamus darbo rezultatus. Šios aplinkybės neigiamai veikia ir pacientų patirtis gaunant sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus konflikto atveju mediko atsakomybė yra daug didesnė ir jei medikas šiurkščiai elgiasi su pacientu ar pažemina paciento orumą, tai laikoma grubiu paciento teisių pažeidimu ir gali būti panaikintas mediko licencijos galiojimas. Paciento pareiga elgtis pagarbiai ir deramai su visais medikais taip pat yra nustatyta, tačiau nutraukti sveikatos priežiūros paslaugas tuo apsaugant mediką galima tik kraštutiniu atveju, t. y. tik sukėlus pavojų mediko gyvybei, eliminuojant fizinės ir psichinės sveikatos apsaugą. Vadinasi, pacientas paslaugos teikimo metu gali elgtis agresyviai, taikyti tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, tačiau kol neįrodyta realiai kylanti grėsmė mediko gyvybei, medikas privalo teikti paslaugas. Nepaisant didelio smurto darbo aplinkoje paplitimo, šiuo metu medikų bendruomenė nėra teisiškai apsaugota. Medikų bendruomenė pritaria šių įstatymų pakeitimo projektams tikėdamasi, kad projektai bus priimti ir tai padės sumažinti psichologinio ir fizinio smurto medikų darbo aplinkoje paplitimą, bei subalansuos tiek medikų tiek pacientų teisių ir pareigų įgyvendinimą įstatymuose.	Pritarti
2.	Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2023-06-08				Rūmų nariai – gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai – susiduria su smurtu, agresyviu ir kitu netinkamu pacientų elgesiu, todėl labai svarbu yra apsaugoti žmogaus (specialisto) gyvybę ir orumą, kurios yra pamatinės vertybės ir kurias pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybė yra įpareigota saugoti ir ginti. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai, turi teisę atsisakyti teikti paslaugas tik tuo atveju, jei paciento elgesys kelia pavojų specialisto gyvybei. Esamas reguliavimas yra nepakankamas tinkamai gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų apsaugai.	Pritarti
3.	Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga ir Lietuvos medikų sąjūdis, 2023-06-12	1			Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija reglamentuoja pagrindines žmogaus teises ir laisves, kur aktualios šiuo atveju iš jų - draudimas piktnaudžiauti teise ir asmens teisė į laisvę ir saugumą. Sveikatos priežiūros specialistai, kaip ir bet kurios kitos profesijos atstovai, darbuotojai, turi vienodas teises į darbo aplinką, kurioje nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo (šiuo atveju - sveikatos priežiūros specialisto) garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (LR Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalis). Jokių išimčių iš šios nuostatos nėra ir negali būti numatyta. Konstitucinis principas deklaruoja, jog visi asmenys yra lygūs, vieno asmens teisės negali būti išaukštintos kito asmens teisių atžvilgiu. Tokiu būdu paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas negali pažeisti/būti išaukštinta prieš sveikatos priežiūros specialisto teisę į sveikatą, į sveiką darbo aplinką, į garantijas ir teises apibrėžtas LR darbo kodeksu, LR Konstitucija ir tarptautiniais teisės aktais, reglamentuojančiais žmogaus teises. Tokiu būdu, sveikatos priežiūros specialistui (neišskiriant nei būtinąją medicinos pagalbą teikiančių specialistų) kaip ir bet kuriam kitam darbuotojui, turi būti užtikrinamos visos aukščiau nurodytos garantijos, kas sąlygoja būtinybę įstatymuose įtvirtinti teisę sveikatos priežiūros specialistui nutraukti sveikatos priežiūros paslaugos teikimą pacientui, esant garbę ir orumą žeminantiems paciento veiksmams bei smurto ir priekabiavimo atvejais (LR darbo kodekso 30 str.). Pasiūlymai Projektui XIVP-2693 Pakeisti 1 straipsnį, kuriuo keičiamas 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir jį išdėstyti taip: „3) atsisakyti teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas ar burnos priežiūros paslaugas arba nutraukti šių paslaugų teikimą, jeigu pacientas pažeidžia savo pareigas ir tai kelia grėsmę jo, odontologo ar burnos priežiūros specialisto ir (ar) kitų pacientų sveikatai ar gyvybei ir (arba) tai trukdo jam ar kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. šių paslaugų teikimas prieštarauja odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento, odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;“ Papildyti 1 straipsnį, kuriuo keičiamas 11 straipsnis, nauju 11 straipsnio 1 dalies punktu, kurį išdėstyti taip: „5) Atsisakyti teikti būtinąją medicinos pagalbą arba nutraukti tokios pagalbos teikimą, jei tai galėtų sukelti grėsmę odontologo ar burnos priežiūros specialisto sveikatai ir (ar) gyvybei“. Nepaisant didelio smurto darbo aplinkoje paplitimo, šiuo metu medikų bendruomenė nėra teisiškai apsaugota. Medikų bendruomenė pritaria šių įstatymų pakeitimo projektams tikėdamasi, kad projektai bus priimti ir tai padės sumažinti psichologinio ir fizinio smurto medikų darbo aplinkoje paplitimą, bei subalansuos tiek medikų tiek pacientų teisių ir pareigų įgyvendinimą įstatymuose.	Nepritarti	Komisijos nuomone, visais atvejais turėtų būti užtikrintas būtinosios medicinos pagalbos teikimas. Tvarka, kaip sveikatos priežiūros specialistai turėtų apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę netinkamo paciento elgesio atvejais, turėtų būti nustatyta poįstatyminiais teisės aktais.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-06	1			Turėdami omenyje kylančias abejones (tame tarpe išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. gegužės 8 d. išvadoje Nr. XIVP-2691), ar paciento sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo žeminimas gali būti laikomas pakankamu ir pateisinamu pagrindu atsisakyti pacientui teikti ar nutraukti jam sveikatos priežiūros paslaugų tolesnį teikimą, manome, kad šios abejonės priskirtinos prie vertybinių įsitikinimų ir teisinio reglamentavimo teisingumo kategorijų, todėl nevertintinos antikorupciniu požiūriu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siūlomi pakeitimai kelia šiuos antikorupciniu požiūriu aktualius klausimus: - koks elgesys bus laikomas nederamu ir/ar nepagarbiu; - kada bus laikoma, kad elgesys žemina garbę ir/ar orumą; - ar atsisakymas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas apima ir pirminę apžiūrą, ir kaip tokiu atveju būtų nustatoma, kad nėra būtinosios medicinos pagalbos poreikio; - kaip bus priimamas sprendimas, dėl atsisakymo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar jų teikimo nutraukiamo, t. y. ar tai bus vienasmenis asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo sprendimas, ar sprendimo priėmime dalyvaus daugiau subjektų. Atsižvelgiant į PTŽSAĮ projekto nuostatas, minėti klausimai turėtų būti reglamentuojami sveikatos apsaugos ministro nustatytoje tvarkoje. Pažymėtina, kad visapusiškas antikorupcinis vertinimas būtų įmanomas tik įvertinus ir minėtą įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą (jo projektą).	Pritarti	Komisijos nuomone, į pasiūlyme pateiktus klausimus turėtų būti atsižvelgta ir įvertinta, rengiant poįstatyminius teisės aktus.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-06-06

Turėdami omenyje kylančias abejones (tame tarpe išdėstytas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. gegužės 8 d. išvadoje Nr. XIVP-2691), ar paciento sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo žeminimas gali būti laikomas pakankamu ir pateisinamu pagrindu atsisakyti pacientui teikti ar nutraukti jam sveikatos priežiūros paslaugų tolesnį teikimą, manome, kad šios abejonės priskirtinos prie vertybinių įsitikinimų ir teisinio reglamentavimo teisingumo kategorijų, todėl nevertintinos antikorupciniu požiūriu.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siūlomi pakeitimai kelia šiuos antikorupciniu požiūriu aktualius klausimus:

- koks elgesys bus laikomas nederamu ir/ar nepagarbiu;

- kada bus laikoma, kad elgesys žemina garbę ir/ar orumą;

- ar atsisakymas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas apima ir pirminę apžiūrą, ir kaip tokiu atveju būtų nustatoma, kad nėra būtinosios medicinos pagalbos poreikio;

- kaip bus priimamas sprendimas, dėl atsisakymo teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar jų teikimo nutraukiamo, t. y. ar tai bus vienasmenis asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo sprendimas, ar sprendimo priėmime dalyvaus daugiau subjektų.

Atsižvelgiant į PTŽSAĮ projekto nuostatas, minėti klausimai turėtų būti reglamentuojami sveikatos apsaugos ministro nustatytoje tvarkoje. Pažymėtina, kad visapusiškas antikorupcinis vertinimas būtų įmanomas tik įvertinus ir minėtą įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą (jo projektą).

Pritarti

Komisijos nuomone, į pasiūlyme pateiktus klausimus turėtų būti atsižvelgta ir įvertinta, rengiant poįstatyminius teisės aktus.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-07-05				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-943 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3–1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2692, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2694, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2693, Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2695 (toliau kartu – praktikos įstatymų projektai) ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2691 (toliau – projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus ir pastabas: 1. Projektu, be kita ko, siūloma nustatyti, kad gali būti atsisakoma teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba jų teikimas gali būti nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, kai pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo gynimas sąlygoja kitos konstitucinės teisės – paciento teisės į sveikatą (ir kartu paciento orumo apsaugos) – ribojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime byloje Nr. 47/2009-131/2010 konstatavo, kad žmogaus gyvybė ir orumas yra ypatingos, žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę išreiškiančios vertybės, kurias valstybė yra konstituciškai įpareigota saugoti ir ginti, taip pat kad žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į kuo geresnę sveikatą yra taip glaudžiai susiję, kad, neužtikrinus deramos sveikatos apsaugos, žmogaus teisė į gyvybę ir jo orumo apsauga taip pat nebūtų visavertės. Taip pat Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime byloje Nr. 27/01-5/02-01/03 yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės sudaro darnią sistemą, tarp jų yra pusiausvyra. Konstitucijos saugomų vertybių sandūroje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius, kad nė viena iš tokių vertybių nebūtų paneigta ar nepagrįstai apribota. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas byloje Nr. 8/02-16/02-25/02-9/03-10/03-11/03-36/03-37/03-06/04-09/04-20/04-26/04-30/04-31/04-32/04-34/04-41/04) yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Atsižvelgiant į tai, teisė į sveikatos priežiūros paslaugas turėtų būti ribojama tik tada, kai jų teikimas pažeistų kitų pacientų tokią pat teisę arba valstybė negalėtų užtikrinti savo pareigos suteikti pacientui kokybišką sveikatos priežiūrą (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas byloje Nr. 47/2009-131/2010: „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą (ne tik expressis verbis laiduojamą medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, inter alia nemokamą medicinos pagalbą piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose, bet ir kitas asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas)“). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 507¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270 (toliau – ANK projektas), kuriuo siūloma numatyti atsakomybę už viešąsias paslaugas teikiančio asmens (taigi ir sveikatos priežiūros specialisto) garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 507¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2270“ Vyriausybė pritarė šiam įstatymo projektui. Tad jei būtų priimtas ir projektas, ir ANK projektas, tos pačios veikos – asmens sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo pažeminimo – atveju pacientui galėtų būti pritaikytos dvi poveikio priemonės (administracinė atsakomybė ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nutraukimas arba atsisakymas jas teikti). Atsižvelgiant į šios veikos sąlyginai nedidelį pavojingumą (sukeliamas pasekmes) bei šiame nutarime nurodytus argumentus, toks projektu siūlomas reguliavimas būtų neproporcingas ir suvaržytų pacientų teises labiau, nei to reikia projekto tikslui – suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, kurie savo darbo aplinkoje susiduria su nederamu ir nepagarbiu pacientų elgesiu, žeminančiu jų garbę ir orumą, – pasiekti. <...> 2. Praktikos įstatymų projektuose siūlytina nustatyti analogišką išimtį dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo esant grėsmei sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad būtinosios pagalbos teikimo nutraukimo ar atsisakymo ją teikti atvejai bus nustatyti įstatyme (jei bus pritarta šiuo nutarimu siūlomai projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies formuluotei), praktikos įstatymų projektuose nuostata „išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba“ turėtų būti dėstoma prieš žodžius „taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais“.	Spręsti pagrindiniam komitetui	Komisijos nuomone, pasiūlyme minimi atvejai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tęstinumo pacientams, kurie nederamai elgiasi dėl savo sveikatos būklės ir paciento veiksmai kelia grėsmę tik jo paties sveikatai ar gyvybei, turėtų būti numatyti poįstatyminiuose teisės aktuose.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komisijos nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-07-05

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-943 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.3–1.7 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2692, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2694, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2693, Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2695 (toliau kartu – praktikos įstatymų projektai) ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2691 (toliau – projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus ir pastabas:

1. Projektu, be kita ko, siūloma nustatyti, kad gali būti atsisakoma teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba jų teikimas gali būti nutraukiamas, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba, kai pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina asmens sveikatos priežiūros specialisto garbę ir orumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo gynimas sąlygoja kitos konstitucinės teisės – paciento teisės į sveikatą (ir kartu paciento orumo apsaugos) – ribojimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime byloje Nr. 47/2009-131/2010 konstatavo, kad žmogaus gyvybė ir orumas yra ypatingos, žmogaus vientisumą ir jo nepaprastą esmę išreiškiančios vertybės, kurias valstybė yra konstituciškai įpareigota saugoti ir ginti, taip pat kad žmogaus orumas, teisė į gyvybę ir teisė į kuo geresnę sveikatą yra taip glaudžiai susiję, kad, neužtikrinus deramos sveikatos apsaugos, žmogaus teisė į gyvybę ir jo orumo apsauga taip pat nebūtų visavertės.

Taip pat Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime byloje Nr. 27/01-5/02-01/03 yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės sudaro darnią sistemą, tarp jų yra pusiausvyra. Konstitucijos saugomų vertybių sandūroje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius, kad nė viena iš tokių vertybių nebūtų paneigta ar nepagrįstai apribota. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas byloje Nr. 8/02-16/02-25/02-9/03-10/03-11/03-36/03-37/03-06/04-09/04-20/04-26/04-30/04-31/04-32/04-34/04-41/04) yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Atsižvelgiant į tai, teisė į sveikatos priežiūros paslaugas turėtų būti ribojama tik tada, kai jų teikimas pažeistų kitų pacientų tokią pat teisę arba valstybė negalėtų užtikrinti savo pareigos suteikti pacientui kokybišką sveikatos priežiūrą (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas byloje Nr. 47/2009-131/2010: „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą (ne tik expressis verbis laiduojamą medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, inter alia nemokamą medicinos pagalbą piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose, bet ir kitas asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas)“).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 507¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2270 (toliau – ANK projektas), kuriuo siūloma numatyti atsakomybę už viešąsias paslaugas teikiančio asmens (taigi ir sveikatos priežiūros specialisto) garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 507¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2270“ Vyriausybė pritarė šiam įstatymo projektui. Tad jei būtų priimtas ir projektas, ir ANK projektas, tos pačios veikos – asmens sveikatos priežiūros specialisto garbės ir orumo pažeminimo – atveju pacientui galėtų būti pritaikytos dvi poveikio priemonės (administracinė atsakomybė ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nutraukimas arba atsisakymas jas teikti). Atsižvelgiant į šios veikos sąlyginai nedidelį pavojingumą (sukeliamas pasekmes) bei šiame nutarime nurodytus argumentus, toks projektu siūlomas reguliavimas būtų neproporcingas ir suvaržytų pacientų teises labiau, nei to reikia projekto tikslui – suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams, kurie savo darbo aplinkoje susiduria su nederamu ir nepagarbiu pacientų elgesiu, žeminančiu jų garbę ir orumą, – pasiekti.

<...>

2. Praktikos įstatymų projektuose siūlytina nustatyti analogišką išimtį dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo esant grėsmei sveikatos priežiūros specialisto sveikatai ar gyvybei, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad būtinosios pagalbos teikimo nutraukimo ar atsisakymo ją teikti atvejai bus nustatyti įstatyme (jei bus pritarta šiuo nutarimu siūlomai projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalies formuluotei), praktikos įstatymų projektuose nuostata „išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba“ turėtų būti dėstoma prieš žodžius „taip pat kitais Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytais atvejais“.

Spręsti pagrindiniam komitetui

Komisijos nuomone, pasiūlyme minimi atvejai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tęstinumo pacientams, kurie nederamai elgiasi dėl savo sveikatos būklės ir paciento veiksmai kelia grėsmę tik jo paties sveikatai ar gyvybei, turėtų būti numatyti poįstatyminiuose teisės aktuose.

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP–2693 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė.

7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: Ieva Kačinskaitė- Urbonienė ir Linas Slušnys.

Komisijos pirmininkas Andrius Navickas

Išvadų rengėjai:

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė

Linas Slušnys

Seimo kanceliarijos vyresnioji patarėja Jolita Krumplytė-Oženko