AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMo Nr. VIII-371 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

 

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Sveikatos draudimo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo taryba (toliau – Taryba) yra kolegiali patariamoji institucija, sudaroma iš 6 valstybės valdymo institucijų, 5 apdraustųjų ir 5 sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugų teikėjų atstovų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia Tarybos sudėtis buvo įtvirtinta 2002 m. gruodžio 3 d. priimtame Sveikatos draudimo įstatyme Nr. IX-1219 ir iki šiol nekito.

Taryba sveikatos apsaugos sistemoje yra reikšminga institucija, nes teikia nuomonę svarbiausiais privalomojo sveikatos draudimo klausimais, pvz., Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto formavimo ir vykdymo, vaistų kompensavimo, asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, medikų darbo užmokesčio didinimo ir kitais klausimais, todėl tiek Tarybos formavimas, tiek jos veikla turi būti skaidri ir vieša.

Deja, šiuo metu galiojantis ir ilgus metus nesikeičiantis teisinis reglamentavimas sukuria prielaidas ne visiškai skaidrių sprendimų priėmimui. Sveikatos draudimo įstatymu nėra apribota nei Tarybos narių kadencijos trukmė, nei kadencijų skaičius, nenustatyti reputacijos reikalavimai, neužtikrintas privačių interesų deklaravimo mechanizmo veikimas, egzistuojanti Tarybos formavimo tvarka sudaro prielaidas patekti asmenims, turintiems asmeninį suinteresuotumą atitinkamų sprendimų Taryboje priėmimu, pvz., dirbantiems farmacijos, ortopedijos, medicinos priemonių rinkoje.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu veikianti Taryba nevykdo visų jai nustatytų funkcijų, o dažnai apsiriboja tik balsavimu dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų paruoštų dokumentų.

Projekto tikslasužtikrinti skaidresnę, kokybiškesnę ir efektyvesnę Tarybos veiklą.

 

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto iniciatoriai Seimo nariai Agnė Širinskienė, Aurelijus Veryga, Rimantas Jonas Dagys.

 

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Sveikatos draudimo įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta, kad Tarybą sudaro 16 narių. Valstybės valdymo institucijas atstovauja po vieną Nacionalinės sveikatos tarybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų atstovą. Apdraustuosius atstovauja du darbdavių organizacijų atstovai, vienas ne medikų profesinių sąjungų atstovas, vienas pacientų organizacijų atstovas, vienas savivaldybių asociacijos atstovas. Sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugų teikėjus atstovauja du medikų profesinių sąjungų atstovai (iš jų – vienas gydytojų profesinės sąjungos, vienas slaugos specialistų profesinės sąjungos), du sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų organizacijų atstovai, vienas farmacininkų organizacijų atstovas.

Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-230 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Tarybos nuostatuose įtvirtinti Tarybos formavimo ir darbo organizavimo klausimai, tarybos tikslai, uždaviniai, teisės ir pareigos.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga Tarybos nariams deklaruoti privačius interesus.

 

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

1. Tarybos sudėtis

Siūloma Tarybą formuoti vadovaujantis trišalio atstovavimo principu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių valstybės institucijoms, draudėjų (darbdavių) organizacijoms ir apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms.

Valstybės institucijų atstovai. Siūloma į šią grupę įtraukti valstybės institucijų, atsakingų už privalomojo sveikatos draudimo biudžeto formavimą ir vykdymą, atstovus: Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus.

 Draudėjų (darbdavių) atstovai. Į Tarybą siūloma įtraukti gausiausių darbdavių organizacijų atstovus, atsižvelgiant į jų indėlį formuojant PSDF biudžetą. Apie 70 procentų PSDF biudžeto pajamų sudaro draudėjų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, todėl jie pakankamai suinteresuoti šių lėšų panaudojimo efektyvumu, tai reiškia, kad draudėjų atstovai galėtų turėti objektyvią poziciją PSDF biudžeto vykdymo, sveikatos priežiūros infrastruktūros plėtros ir kitais klausimais.

Draudėjų interesams atstovauti Taryboje siūlomi:

1)   vienas Lietuvos pramoninkų konfederacijos (Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, ši organizacija vienija 50 šakinių ir 7 regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją), Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos duomenimis, šiuo metu konfederacija vienija daugiau nei 1800 įmonių ir regionines bei šakines verslo asociacijas – tai didžiausia smulkų ir vidutinį verslą atstovaujanti organizacija Lietuvoje), Lietuvos verslo konfederacijos (Lietuvos verslo konfederacijos duomenimis, ši organizacija – didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija Lietuvoje, atstovaujanti 29 verslo asociacijas ir 3,5 tūkst. įmonių) bendru sutarimu deleguotas atstovas;

2)   vienas Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų deleguotas atstovas (Žemės ūkio rūmai vienija 48 ūkių, žemdirbių, bitininkų, gyvulių, galvijų, daržovių, uogų augintojų, veterinarijos gydytojų ir kitų organizacijų);

3)   vienas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos deleguotas atstovas (ši asociacija veikia 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai – nevyriausybinės ne pelno verslo savivaldos organizacijos, efektyviai veikiančios tarptautinėje pramonės ir prekybos rūmų sistemoje);

4)   vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguotas atstovas. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad pirminė asmens sveikatos priežiūra yra priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms, be to, įstatymų nustatytais atvejais savivaldybės organizuoja ir  antrinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams. Taigi, savivaldybių vaidmuo, organizuojant sveikatos priežiūrą savivaldybėse, yra labai svarbus;

5)   vienas Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (organizacija, vienijanti asmenis, dirbančius vadovaujantį darbą sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, turinti 112 tikrųjų narių, iš kurių daugiausia pirminio ir antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų vadovai), Lietuvos ligoninių asociacijos (vienija 32 narius – rajono ligonines), Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos (vienija 11 šalies gydymo įstaigų) bendru sutarimu deleguotas atstovas.

Apdraustųjų atstovai. Siekiant  įvairių socialinių grupių atstovavimo Taryboje, siūloma į apdraustųjų grupę įtraukti po vieną pacientų, neįgaliųjų interesus ginančių organizacijų atstovą, sveiką gyvenseną propaguojančių organizacijų atstovą, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos atstovą, Jaunųjų gydytojų asociacijos deleguotą atstovą, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos deleguotą atstovą.

Lietuvoje veikia daug pacientų, neįgaliųjų interesus ginančių, sveiką gyvenseną propaguojančių organizacijų. Siekiant sudaryti galimybę visų šių organizacijų atstovams pretenduoti į Tarybos narius, siūloma sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka skelbti viešą kvietimą kandidatuoti į tarybos narius (kitų organizacijų atstovai deleguojami) ir vykdyti pretendentų atranką.

Darbuotojų, kaip apdraustųjų, interesus taryboje atstovauti siūloma Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, vienijančios 26 šakines profesines sąjungas, ir, siekiant į tarybos veiklą įtraukti jaunų ir kompetentingų sveikatos draudimo klausimais, Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovams.

2. Tarybos narių kadencijos

Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti Tarybos narių kadencijas, jų trukmę, maksimalų nepertraukiamų kadencijų skaičių. Projekto 1 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad Tarybos nario kadencijos trukmė 2 metai,  Tarybos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol Tarybos nariams nebuvo nustatytos kadencijos, siūloma  atitinkamus laikotarpius, kurių metu asmenys ėjo Tarybos nario pareigas, prilyginti kadencijoms. Pagal projekto nuostatas, laikoma, kad asmuo, buvęs Tarybos nariu paskutinius ketverius ir daugiau metų iš eilės iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Tarybos nario pareigas ėjo dvi kadencijas iš eilės, o asmuo buvęs Tarybos nariu daugiau kaip dvejus metus, bet mažiau kaip paskutinius ketverius metus iš eilės iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, Tarybos nario pareigas ėjo vieną kadenciją.

3. Reikalavimai Tarybos nariams

Siekiant užtikrinti nešališkų, objektyvių ir skaidrių sprendimų Taryboje priėmimą, racionalesnį PSDF biudžeto lėšų panaudojimą ir efektyvesnę Tarybos veiklą, siūloma:

-            įtvirtinti tokius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus Tarybos nariams, kokie nustatyti valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme;

-            nustatyti, kad Tarybos nariais negalės būti farmacijos, ortopedijos ir medicinos priemonių sektoriuje veikiančių įstaigų, įmonių ir organizacijų atstovai;

-            nustatyti, kad Tarybos nariai ir visuomeniniai patarėjai  privalo elektroninėmis priemonėmis deklaruoti privačius interesus.

Teikiamu viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo VIII-371 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti pareigą privačius interesuos deklaruoti Tarybos visuomeniniams patarėjams.

 

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

 

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Tikimasi, kad siūlomi įtvirtinti skaidrumo Tarybos nariams reikalavimai sumažins korupcijos galimybes. 

 

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priimtas projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.

 

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, reikės keisti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuostatus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-230 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuostatų patvirtinimo“.

 

9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka 

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas.

 

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys

Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, reikės keisti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-230 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuostatų patvirtinimo“.

 
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 
 

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta.

 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis 
Reikšminiai žodžiai: Privalomojo sveikatos draudimo taryba.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi paaiškinimai
Nėra.

 

 

Teikia Seimo nariai:

 

Agnė Širinskienė

Aurelijus Veryga

Rimantas Jonas Dagys