Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 22, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 285
STENOGRAMA
2023 m. birželio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, pradedame birželio 13 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 112 Seimo narių.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. birželio 13 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Pirmiausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG*). Aš, Pirmininke, norėčiau grįžti prie klausimo dėl ponios A. Bilotaitės dalyvavimo čia, Vyriausybės pusvalandyje. Dabar ministrė atsiuntė raštelį, kad jinai vėl negali dalyvauti, bet jos darbotvarkėje yra aiškiai parašyta, kad 14 valandą jinai dalyvauja plenariniame posėdyje. Pagal darbotvarkę jinai to laiko turi.
Negana to, ministrė dar sugebėjo pakeisti savo darbotvarkę prieš tai įtraukdama policijos pasitarimą, nors ryte to pasitarimo dėl policijos reformos nebuvo. Tikrai būtų labai smagu, kad ministrė ryžtųsi dalyvauti posėdžiuose, atsakyti į Seimo narių klausimus ir neverstų mūsų imtis griežtesnių priemonių ją pasišaukti. Gal suderinkite ir įtraukite. Mes frakcijos vardu siūlome 14 valandą, nes ministrės darbotvarkėje yra dalyvavimas posėdyje, įtraukti Vyriausybės pusvalandį ir jos atsakymus.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, jūs kaip niekas kitas gerai išmanote Seimo statutą ir tikrai nereikia jums priminti. Bet vis dėlto pasinaudosiu ta proga ir priminsiu 209 straipsnį, kuris reglamentuoja antradieninius Vyriausybės pusvalandžius, kur ministrai, kitų institucijų, Seimui atskaitingų, atstovai atsako į iš anksto jiems suformuluotus klausimus. Idėja dėl ministrės A. Bilotaitės pakvietimo į posėdį tikrai nuskambėjo šįryt seniūnų posėdyje, bet jokių iš anksto raštu suformuluotų klausimų nebuvo. Tikrai, manau, ministrė atsilieps į tokį opozicijos kvietimą, bet tiesiog suplanuokime jį kitą antradienį. Kviečiu suformuluoti klausimus, į kuriuos ministrė bus pasirengusi atsakyti.
A. Mazuronis. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiama Pirmininke. Iš tiesų, nors ir kaip čia jūs švelniai apibūdintumėte situaciją, situacija yra beprecedentė. Aš Seime esu, nežinau, jau keliolika metų ir tokio atvejo nėra buvę, kad ministras atsisakytų bet kokia forma bet kada ateiti į susitikimą su visa opozicija (pabrėžiu, ne su viena kažkokia atskira frakcija, bet su visomis opozicijos frakcijomis) pareikšdamas, kad į klausimus atsakys raštu, yra… Taip, taip buvo pareikšta.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Andriau, galbūt aš netiksliai pasakiau. Aš pasakiau, kad į raštu suformuluotus klausimus atsakys čia, kaip ir Statutas numato.
A. MAZURONIS (DPF). Aš užbaigsiu…
PIRMININKĖ. Taip, žinoma.
A. MAZURONIS (DPF). …kadangi vis tiek situacija yra beprecedentė. Iš tiesų, jeigu mes esame demokratinė valstybė, jeigu mes esame vakarietiškas tradicijas puoselėjanti valstybė, toks ministro elgesys yra tiesiog netoleruotinas. Man atrodo, kad ministrė šiek tiek užsimiršo, kokios pareigos jos yra ir kokias ne tik privilegijas, bet ir pareigas bei atsakomybes ji turi. Todėl mes frakcijos vardu ne prašome, bet reikalaujame, kad ministrė ateitų į šią tribūną čia šiandien. Matėme jos darbotvarkę surašytą. Akivaizdu, kad darbotvarkė yra fiktyvi, dirbtinai pritempta tik tam, kad nereikėtų ateiti čia ir atsakyti į klausimus. Tegul atsako į klausimus, kurie kyla opozicijai.
Yra demokratinis instrumentas, kurį taip paminti, kaip dabar daro valdančiosios daugumos ministrė, negalima ir netoleruotina. Priešingu atveju mes pasieksime situaciją, kad opozicija vėl pradės posėdžiauti kitoje posėdžių salėje. Ar to norima, ar to yra siekiama? Man atrodo, labai aiškus ir savaime suprantamas įrankis, kurį gerbti iš tiesų privaloma kiekvienam ministrui, koks jis bebūtų.
PIRMININKĖ. Mielas Andriau, aš dar kartą pakartosiu tai, ką jau pasakiau. Jei jūs turite raštu suformuluotus klausimus, kaip reikalauja 209 straipsnis, prašau tai padaryti ir ministrė ateis. Manau, kad mes diskutuojame visiškai lygioje vietoje, kur ir jūs puikiai suprantate, kokios yra Seimo tradicijos ir Seimo taisyklės, ir aš tai puikiai suprantu. Ministrė tai turbūt irgi puikiai supranta. Niekas nuo nieko nesislapsto ir nelaksto. Prašom. O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Aš taip pat norėčiau Socialdemokratų frakcijos vardu pasisakyti dėl darbotvarkės. Ryte per Seniūnų sueigą pasiūlius grąžinti atgal į darbotvarkę Vyriausybės pusvalandį, pirmasis pavaduotojas pasakė, kad nėra ko iš ministrų kviesti. Mes tikrai turime ką kviesti, tai yra A. Bilotaitę, mes norėtume ją išgirsti ir kad Vyriausybės pusvalandis būtų. Neprašysiu jūsų atsakymo trečią kartą kartoti, ką pasakėte mano kolegoms, bet tada Socialdemokratų frakcijos vardu sveikiname visus Antanus su Antaninėmis. (Plojimai)
PIRMININKĖ. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiama Pirmininke, aš irgi tuo pačiu klausimu noriu pasisakyti. Jūs paminėjote Seimo tradicijas. Iš tikrųjų aš irgi neprisimenu tokio atvejo Seime, pačiam teko būti Vyriausybės nariu, kad atsisakytų ateiti susitikti su opozicinėmis frakcijomis. Aš suprantu ministrę, kad jai yra nepatogu, nemalonu, jos buvęs susitikimas buvo tikrai jai labai, matyt, nesmagus. Iš tikrųjų skiriasi žanras gyvo klausinėjimo ir išankstinių klausimų ir atsakymų. Tikrai aš manau, kad šis atvejis, kaip kolegos minėjo, yra beprecedentis, todėl ir mūsų prašymas yra galbūt šiek tiek kitoks, negu yra įprasta. Bet ministrė šiandien yra, jeigu yra toks Seimo statuto reikalavimas, kad reikia suformuluoti klausimus, aš nepastebėjau, kad ten būtų parašyta, prieš kiek laiko jie turi būti suformuoti…
PIRMININKĖ. Iš anksto suformuluoti.
A. VERYGA (LVŽSF). Mes iš karto šiandien juos suformuluosime ir aš frakcijos vardu prašau, kad šiandien ministrė čia būtų. Ji gaus prieš kelias valandas klausimus, tikrai turės laiko pasiruošti. Frakcijos vardu prašau balsuoti, kad šiandien darbotvarkėje būtų numatytas Vyriausybės pusvalandis. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš atkreipiu dėmesį, kad Statute taip pat yra punktas, kad ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki posėdžio pateikiami raštu suformuluoti klausimai. (Balsai salėje) Prašau, gerbiamas Valdemarai, nešaukti iš vietos, jūs labai nepagarbiai elgiatės.
Jūs mėginate šiek tiek suplakti du skirtingus žanrus. Jeigu kviečiate ministrę ar ministrą į tribūną, jam turi būti suformuluoti klausimai raštu iš anksto. Jeigu opozicija nori susitikti su ministru, yra įvairūs žanrai tai padaryti, ką jau esate darę. Tikrai manau, kad spektras opozicijos galimybių yra labai platus. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Kolegos, jeigu jūs turite klausimų ministrei, labai kviečiu juos suformuluoti, ji ateis ir atsakys, kaip Statutas ministrą ir įpareigoja. Jeigu ministras atsisakytų atsakyti į jam iš anksto suformuluotus klausimus, tada tikrai sutiksiu su jumis, kad yra kažkokie beprecedenčiai atvejai Seimo istorijoje ir darbe. Dabar aš tokių atvejų nematau.
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji opozicijos atstovai, aš ne kartą esu prašęs ir sakęs, kad siūlykite iš anksto, ką kviesti į Vyriausybės pusvalandžius. Šiuo atveju, na, iki šio ryto tokio prašymo nebuvo. Tikrai būtume derinę su ministre ir, aš manau, ji būtų buvusi tribūnoje. Mes tikrai stengėmės rasti galimybę, kai ekspromtu kilo jūsų prašymas Seniūnų sueigoje, bet tikrai pagal ministrės darbotvarkę tą išspręsti sudėtinga.
Jeigu jūs suformuluosite raštu klausimus, be abejo, ketvirtadienį plenariniame posėdyje Vyriausybės pusvalandis, nors tai kaip ir nenumatyta, bus pridėtas ir ministrė bus tribūnoje. Galima ir kitą antradienį tikrai be problemų ministrę įrašyti, bet visada labai prašyčiau siūlyti iš anksto Vyriausybės pusvalandžio dalyvius, kad būtų galima suderinti, tvarkingai paskelbti. Žinoma, teoriškai buvo galimybė ministrei galbūt ir šiandien, nors tai neprivaloma, ateiti čia, bet gerbkime ir ministrės teisę to nedaryti.
PIRMININKĖ. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas vicepirmininke, jūs pasakėte: gerbkite ministrę. O ji gerbia visą opoziciją ir visus Seimo narius? Aš manau, kad ji, atsisakydama dalyvauti susitikime su opozicinėmis frakcijomis…
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, nebuvo tokio siūlymo.
L. NAGIENĖ (DFVL). Mes tai turime jos atsisakymą dalyvauti. Apie tai ir kalba: šiandien visiškai nebūtų buvę diskusijos apie tai, kad kviestume ministrę, kad ji atsakytų į klausimus. Todėl frakcijos vardu lygiai taip pat norime Vyriausybės pusvalandžio, kad ministrė atsakytų į mūsų pateiktus klausimus.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, aš pakartosiu – neprašykite manęs laužyti Seimo statuto, kadangi jis mane įpareigoja prašyti, kad būtų raštu iš anksto suformuluoti klausimai, ir tuomet ministrė bus čia. Vicepirmininkas pasiūlė sprendimą, kad ketvirtadienį ministrė atsakys į jūsų klausimus. Manau, tai pakankamai racionalus siūlymas. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiama Pirmininke, visa žiniasklaida mirga marga, kad ministrė grubiai atsisakė ateiti į opozicinių frakcijų susitikimą ir neatsakė į klausimus, kurie kyla visuomenei ir opozicijai. Jūs dabar Seimo statutu bandote pridengti kaip figos lapeliu savo nenorėjimą ministrės pareikalauti į tribūną. Šiuo atveju tikrai mes turime laiko. Pažiūrėkite, darbotvarkė tuščia, 15 val. 50 min. baigiasi posėdis. Ministrė, vengdama susitikimo, manipuliuoja savo darbotvarke. Jeigu ji negali ateiti 14 valandą, tegu čia prisistato 16 valandą ir atsako į klausimus. Mes galime formuluoti, kaip norime, mes visada galime surasti Statuto nuostatą, kuri leis išvengti šitos atsakomybės. Bet ministrė prisiekė ir prisiekė prieš valstybę, Konstituciją, ir todėl turi dalyvauti ir atsakyti į opozicijos klausimus. Baikite išsisukinėti, pakvieskite ministrę į tribūną.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš nesu ministrės viršininkė. Prašom, T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Mieli kolegos, galbūt norėčiau šiek tiek nuraminti aistras. Man atrodo, Lietuvos Respublika yra parlamentinė respublika ir parlamento nariai, nesvarbu, ar jie priklauso pozicijai ar opozicijai, turi turėti teisę gauti iš ministrės atsakymus, kurie jiems rūpi. Seimo Pirmininkė pacitavo konkrečius Statuto straipsnius, kurie apriboja Seimo Pirmininkės galimybes įtraukti tuos klausimus į darbotvarkę, bet gerbiama ministrė gali padaryti dialogu grįstą žingsnį – atsistoti į tribūną ir atsakyti į klausimus, kurie kyla opozicijai. Klausimas šiandien yra vienintelis, kada bus keičiamos įstatymo nuostatos, kurias Konstitucinis Teismas pripažino kaip prieštaraujančias Konstitucijai, ir kaip jos bus keičiamos. Todėl nereikėtų bijoti į tuos klausimus atsakyti. Ministrė, būdama puikiai įsigilinusi į šitą sritį, tuos klausimus gali pateikti, bet tai turi padaryti savo gera valia.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Kitų siūlymų dėl darbotvarkės aš neišgirdau. Siūlau balsuoti dėl darbotvarkės tokios, kokia ji yra pateikta. (Triukšmas salėje) Visi šaukia. Kolegos, aš negaliu siūlyti balsuoti dėl ministrės kvietimo į tribūną, kai nėra iš anksto raštu suformuluotų klausimų. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, jūs puikiai žinote, kokia yra tvarka. (Balsai salėje) Siūlau… Gerai. Seimas gali apsispręsti balsuodamas. Kadangi iš visų opozicinių frakcijų nuskambėjo toks siūlymas, prašom – balsuojame. Kas pritariate frakcijų siūlymui kviesti ministrę iš anksto nesuformulavus klausimų, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 126: už – 61, prieš – 48, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta.
Balsuojame dėl visos darbotvarkės. Kas už darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 124: už – 65, prieš – 43, susilaikė 16. Darbotvarkei pritarta.
10.15 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2688(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2688(2) priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Šį pakeitimo projektą sudaro 16 straipsnių, nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų. Ar galime kiekvienam iš straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai. Motyvai už – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Kaip išvadų rengėja (kartu su J. Džiugeliu mes buvome paskirti komiteto) aš noriu iš tikrųjų pasidžiaugti ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto labai atsakingu darbu nagrinėjant, išklausant, įsiklausant į įstatymo pasiūlymus, ir atitinkamai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teiktu įstatymo projektu. Jam reiktų pritarti, nes minimali išmoka padidinta nuo 6 iki 8, pailgintas ligos priežiūros laikotarpis. Visa tai tikrai yra gerai. Tačiau prie šio įstatymo mes iš tikrųjų dar turėtumėme sugrįžti ateityje su naujais pasiūlymais, siekdami pagrindinio tikslo, kad laikas, kuris yra skiriamas vaiko priežiūrai, tam ir būtų skiriamas, o ne tik motinystei ir darbui derinti, kaip yra šiuo įstatymo pagrindu, kai sudaroma galimybė iki penkių vidutinių darbo užmokesčių atlygį gauti nemažinant vaiko priežiūros išmokos.
Gerbiami kolegos, aš manau, kad išties ateityje svarstant biudžetą būtina svarstyti, kad didesnį atlyginimą gaunančios motinos, sumokančios daugiau mokesčių į biudžetą, nebūtų apribojamos vaiko priežiūros išmokos vadinamosiomis lubomis iki dviejų vidutinių darbo užmokesčių. Todėl būtina didinti kompensuojamąjį darbo užmokestį vaiko priežiūros išmokai gauti iki trijų vidutinių darbo užmokesčių. Tai būtų teisinga, tai būtų racionalu ir sudarytų galimybę moterims pasirinkti, o toms, kurios atsakingai dirba, gauti didesnę vaiko priežiūros išmoką ir visą savo dėmesį skirti vaiko auginimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. I. Kačinskaitė-Urbonienė – už.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tiesų nedideliais žingsniais, bet labai gera kryptimi judame link tėvystės, motinystės ir darbo derinimo. Man, kaip jaunai mamai, labai džiugu, nes iš tiesų, kai pati svarsčiau, kaip rinktis, ką rinktis, ar vaiko priežiūrą, ar likti darbe, buvo ganėtinai sunku. Dabar atsiranda galimybė tuos dalykus suderinti ir aš manau, kad tai yra labai gera žinia iš valstybės moterims ir tėveliams, kurie planuoja turėti vaikų. „Vilmorus“ atlikta 2021 metų apklausa parodė, kad septynios iš dešimties moterų jautėsi kaltos, palikdamos naujagimius namuose, nes turėdavo rinktis darbą. Dabar šitas įstatymo pakeitimas leis ir dirbti, ir kartu derinti ir tėvystę, ir motinystę, nes yra paliekamos gana aukštos lubos darbo užmokesčiui gauti ir kad išmoka nenukentėtų.
Taip, kaip ir sakė kolegė Rima, vis dar išlieka didelis atotrūkis tarp sumokamų įmokų ir gaunamų išmokų, todėl aš labai pritariu, kad mes turime judėti išmokų didinimo kryptimi, kad tas skirtumas tarp darbo užmokesčio, kurį gauni, ir išmokos, kurią gauni, jeigu nenori dirbti, nebūtų toks didelis. Tai skatintų didesnes pajamas gaunančias motinas ir tėčius pasilikti namuose ir didesnę laiko dalį skirti vaikų priežiūrai.
Geri pokyčiai ir dėl minimalių išmokų pakeitimų, ir dėl ligos atvejų, todėl labai palaikau šituos pakeitimus ir toliau siūlau nesustoti.
PIRMININKĖ. Dėkui. J. Džiugelis – motyvai už.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, iš tiesų, kaip ir minėjo Seimo narės, šiuo pakeitimu siūloma, kad mažiausias tėvystės ir (ar) motinystės išmokas gaunantys tėvai galėtų papildomai užsidirbti iki 546 eurų, o didžiausias išmokas gaunantys tėvai galėtų papildomai užsidirbti netgi daugiau negu iki 7 tūkst. eurų. Šis įstatymo pakeitimas yra teiktas ministerijos. Aš labai džiaugiuosi, kad komitete mes jam pritarėme bendru sutarimu, turėjome įvairių požiūrių ir nuomonių apie tėvystės ir motinystės bei darbo derinimo aspektus, bet visgi galutinis rezultatas – pritarta bendru sutarimu. Tikrai tai prisidės prie tėvystės, motinystės ir darbo santykių gerinimo, taip integruojant mamas į darbo rinką ir ieškant konsensuso tarp šių svarbių sričių.
Kviečiu pritarti, nes tai tikrai yra labai socialiai atsakingas sprendimas, orientuotas į šeimas, orientuotas į tai, kad šeimos norėtų susilaukti daugiau vaikų ir gerintų mūsų demografinę padėtį. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas šiandien prasideda nuo 10 val. 30 min.
10.21 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2689(2) (priėmimas)
Darbotvarkės lydimasis 1-2.2 klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2689(2). Šį pakeitimą sudaro keturi straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.21 val.
Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo Nr. XIV-789 3, 4, 7, 12 straipsnių ir IV skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2631(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2631(2). Šį pakeitimą sudaro šeši straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime numatytu laiku.
10.22 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 2, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2632(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2632(2). Priėmimo stadija. Šį pakeitimą sudaro keturi straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.22 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 3, 4, 5, 6, 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2762(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo ir preambulės pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2762(2). Šį pakeitimą sudaro devyni straipsniai, pasiūlymų nė dėl vieno iš jų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Dar turime 7 minutes iki balsavimo pradžios.
10.23 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 11, 15, 17, 24, 28, 30, 33, 39, 551, 57, 59, 592 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2577(2) (svarstymas)
Tuomet 1-7 klausimas – Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2577(2). Tai yra svarstymo stadija. Norėčiau pakviesti gerbiamą A. Matulą, kad pristatytų komiteto išvadą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, buvo gauta nemažai Teisės departamento pastabų, apsvarstėme, pateikėme savo redakciją dėl tam tikrų straipsnių ir komitetas šiai išvadai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų po svarstymo užsirašiusių taip pat nėra.
10.24 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 41, 84, 85, 911 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2630(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2630(2)ES. Svarstymo stadija. Norėčiau pakviesti gerbiamą L. Slušnį, kad pristatytų Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Pagrindinio komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 41, 84, 85, 911 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2630. Papildomų pasiūlymų nebuvo gauta. Pagrindinis sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti V. Gapšys, tačiau salėje šiuo metu jo nematau.
Motyvai po svarstymo. Taip pat V. Gapšys, tačiau jo salėje šiuo metu nėra.
10.25 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 241 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2740(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2740. Svarstymo stadija. Kviečiu R. Jušką pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiami kolegos, komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, labai trumpai, taupydamas jūsų laiką, norėčiau atkreipti dėmesį tik į vieną šio įstatymo projekto straipsnį. Tai yra 7 straipsnis, arba 17 VTEK’o straipsnis. Šiuo straipsniu siekiama, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija netirtų savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų.
Ką tai reiškia, kolegos? Tai reiškia, kad savivaldybių merus ir tarybų narius, ar jie supainiojo viešuosius ir privačius interesus, tirs tiktai savivaldybės Etikos komisija. Taip, o kas gi tirs kitas? Vadinasi, merai ir savivaldybių tarybų nariai – ne VTEK’o kompetencija. Neaišku, kodėl. Aiškinamajame rašte aš bandžiau surasti, bet taip ir neradau. Jeigu taip iš tiesų yra, galbūt komiteto pirmininkas paneigs tai, nors keista, kodėl aiškinamajame rašte apskritai neužsimenama, tai mes turėsime situaciją, kai savivaldybių merai apskritai nepažeis jokių viešųjų ir privačių interesų, nes neretu atveju savivaldybės dauguma ir sudaro Etikos komisiją, o ji neabejotinai gins savo merą.
Taigi siūlau į tai atkreipti dėmesį. Registruosime siūlymus dėl šio įstatymo projekto, kad vis dėlto VTEK’as tirtų pranešimus, skundus, susijusius ir su savivaldybių tarybų nariais, ir su savivaldybių merais. Labai ačiū. Tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų po svarstymo. R. Juška dėl vedimo tvarkos?
R. JUŠKA (LSF). Aš norėčiau sureaguoti į gerbiamo Viliaus pasisakymą. Eilinį kartą jūs klaidinate. Jeigu skaitote įstatymą, prašau peržiūrėti ir kitus punktus. Esminis dalykas, kad pasirinkome sistemiškumą, tai yra vienos savivaldybių tarybos ir dėl merų, ir dėl tarybos narių tiesiogiai kreipiasi į VTEK’ą, kitas nagrinėja savivaldybės Etikos komisija.
Dabar žiūrime sistemiškai. Pirmiausia išnagrinėja savivaldybės Etikos ir procedūrų komisija. Esant poreikiui ir reikalui, gali kreiptis į VTEK’ą. VTEK’as nagrinės tiek merus, tiek savivaldybių tarybų narius. Prašau neklaidinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos. Dėl motyvų po svarstymo niekas neužsirašė.
10.29 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2803(2) (priėmimas)
Taigi dabar kitas darbotvarkės klausimas. Grįžtame prie 1-5 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2803(2). Kviečiu A. Petrošių. Jis komiteto yra paskirtas būti pranešėju dėl šio klausimo.
Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, tik atkreipiu dėmesį, kad balsavimo intervalas prasidės už 1 sekundės. Taigi tai reiškia, kad dėl pataisų jau galėsime apsispręsti iš karto. Pamažu rinkitės į darbo vietas ir būkite pasiruošę balsuoti.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Teisės departamentas pažymėjo, kad savivaldybių tarybose nebūna nuolatinių ar ne nuolatinių komitetų. Iš esmės mes šiai pastabai pritarėme bendru sutarimu, pažymėjome, kad vis dėlto tai nėra nuolatiniai komitetai, ir tą žodį „tinkamai“ siūlome išbraukti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat yra J. Razmos, V. Semeškos įregistruota pataisa. Gerbiamas Jurgi, žodis jums.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pripažįstu, kad iš tikrųjų yra didelė vertybė visų frakcijų vadovų sutarimas dėl išmokų tarybų nariams, bet vis dėlto galvoju, kad taip skubiai sutariant dėl paties išmokos dydžio galėjo būti nepakankamai jautriai įvertintas būtent jo absoliutus dydis. Įvertinkime tai, kad jeigu savivaldybės tarybos narys, kaip pažiūrėjau pagal laikinas deklaracijas, vidutiniškai skiria 16–20 valandų per mėnesį, tai išeitų, kad jo valandos vertė yra apie 40 eurų, tai yra dvigubai daugiau negu Seimo nario darbo vertė. Jeigu jūs sudėsite Seimo nario atlyginimą ir išmoką, tai yra dešimt kartų daugiau negu kokio nors savivaldybės kultūros darbuotojo ar pedagogo valandos vertė. Siūlau bent simboliškai mažiau numatyti – tik 15 %, nors reikėtų šiaip gal ir stipriau mažinti. Siūlyčiau matyti tą išmokos dydį bendrame savivaldybėje vyraujančių atlyginimų kontekste, ne tik žiūrint į savivaldybės narių pageidavimus, išreikštus per asociaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Darau prielaidą, kad 29 Seimo nariai yra. Ar galite pakelti rankas? Gal paleiskime balsavimą? Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritaria, kad svarstytume šį J. Razmos ir V. Semeškos pasiūlymą?
Nėra 29 Seimo narių, taigi nesvarstome.
Toliau yra V. Semeškos pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Prašom, gerbiamas Viliau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, net neabejoju, kad taip pat nesurinksime 29 palaikančių, bet vis dėlto pristatau šią pataisą ir siūlau 10 % mero atlyginimo. Kodėl? Todėl, kad 20 % bus 1 tūkst. 250 eurų Vilniuje, 1 tūkst. 70 eurų savivaldybėse nuo 15 iki 50 tūkst. ir šie darbo užmokesčiai, atlyginimai, nepriklausomai, kiek savivaldybės tarybos narys praleis valandų – 5, 10, 15 ar 20 valandų, visiems vienodai bus mokami. Tai nėra sąžininga, atsižvelgiant į tai, kiek uždirba pedagogai, kiek uždirba kultūros darbuotojai ir kitų sričių darbuotojai. Paprastai bus mokama ne už atliktą darbą, ne už dirbtą laiką, o bus mokama tiesiog už einamas pareigas. Aš manau, kad tai tikrai nėra nei solidu, nei teisinga. Dar daugiau – savivaldybių biudžetams reikės papildomų pajamų, manau ir neabejoju, kad visos 60 savivaldybių netrukus raštais kreipsis į Finansų ministeriją ir Finansų ministerijai reikės ieškoti papildomų resursų, kaip mokėti tuos didelius atlyginimus – 20 % nuo mero atlyginimo. Prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko šio pasiūlymo svarstymą? Balsuokime.
Nėra. Taigi nesvarstome.
Yra Teisės departamento pastaba. Prašom pristatyti.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Teisės departamento pastabai taip pat pritarėme iš dalies. Lygiai taip pat pasiūlymas ir pastaba buvo susiję su nuolatinėmis ir ne nuolatinėmis komisijomis ir komitetais, išskaičiuojant atlyginimus už nelankomus posėdžius. Pritariame iš dalies. Noriu pasakyti, kad pažymime, jog nuolatinių komitetų nėra, tai čia pritarimas buvo gautas, kitur ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Turime apsispręsti dėl viso 2 straipsnio. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Dėkoju. 3 ir 4 straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Motyvai dėl viso. Motyvai už – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiandien turime istorinę galimybę savivaldybių tarybų nariams patvirtinti labai aiškią ir visiems suprantamą darbo apmokėjimo tvarką. Visuomeninė veikla iš tiesų yra visuomet sveikintina ir matome, kokią pridėtinę vertę Lietuvoje kuria nevyriausybinis sektorius, tačiau tarybos nario veikla yra darbas, už kurį mes privalome numatyti atlygį, juolab kad visomis darbui reikalingomis priemonėmis po šio įstatymo įsigaliojimo tarybos nariai aprūpinami nebus. Norėdami į savivaldą pritraukti išsilavinusių, kompetentingų žmonių, jiems turime suteikti ne tik galimybę tinkamai atstovauti rinkėjams, įgyvendinti įvairius projektus, tačiau turime numatyti ir atlygį. Džiugu, kad tokį pokytį Seime palaiko visos frakcijos ir yra rastas bendras sutarimas. Aš labai tikiuosi ir viliuosi, kad mes vieningai patvirtinsime šį įstatymą ir numatysime savivaldybių tarybų nariams atlygį už jų atliekamą darbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, po šio vieningo balsavimo, net neabejoju, nemaža dalis Seimo narių galvoja, kaip pasibaigus kadencijai patys nusės tarybose (galbūt pensinio amžiaus) ir patogiai gaus padorų atlygį. Nesvarbu, ar jūs ten 5, 10 ar 20 valandų dalyvausite posėdžiuose, skaitysite ar neskaitysite įvairią medžiagą, bet tai galbūt bus priedas prie pensijos, galbūt prie papildomų pajamų, nes tarybų nariai gali dirbti ir kitus darbus. Pažiūrėkite, kiek uždirba, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, kitų komisijų nariai, kuriems atlyginama už valandas, kurias jie dirbo, o ne už pareigas, kurias jie eina. Mes čia nustatome atlygį už pareigas. Tarybos narys, nesvarbu, kiek jis dirbs, gaus už pareigas 1 tūkst. 250 eurų Vilniuje, 1 tūkst. 70 eurų mažesnėse savivaldybėse. Gerbiami kolegos, po šio balsavimo, jūsų vieningo balsavimo, paskui pažiūrėkite pedagogams į akis, kultūros darbuotojams į akis ir paklauskite, kodėl jie tiek mažai uždirba – nes neva biudžete neturime lėšų, bet politikams ir tarybų nariams mes turime daug lėšų. Pedagogai, nors ir dirba visą darbo dieną, kartais ir daugiau, neuždirbs ir tiek, kiek dabar uždirbs savivaldybių tarybų nariai, ateidami į kelis posėdžius per mėnesį. Todėl susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Petrošius – motyvai už.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Man truputį liūdna, kad kolega užsiima tokiu populizmu, nes šitais įstatymo pakeitimais mes sudarome prielaidas mokytojams ir bet kuriems kitiems specialistams labiau pagalvoti, labiau pasistengti ir dalyvauti politikoje, atnešant savo kompetencijas į miestų tarybas. Turiu atkreipti dėmesį, kad ir Seimo nariai lygiai taip pat… turime tokių Seimo narių, kurie lanko vos 30–40 % posėdžių, tačiau gauna visą atlyginimą, bet kolegai nekyla klausimų. Iš esmės šiandien nustatome vienodą praktiką visose savivaldybėse, o iki šiol ta praktika labai skirdavosi.
Taip, sutinku, dydis galbūt atrodo grėsmingai, bet kai įvertiname visus argumentus už ir prieš ir pažiūrime į visas kišenes, kurias šiandien užsiuvame, iš kurių buvo galima pasipinigauti, gauname panašius skaičius. Šitas atlygis apima ir atlygį, kuris buvo taikomas iki šiol, valandinį atlygį tarybų nariams, ir atlygį, kuris buvo taikomas, kad pasirengtų, kur tikrai turėjome dešimtis įvairių skirtingų praktikų – nuo 40 iki 100 valandų per mėnesį, apima ir kanceliarines išmokas, apima ir savivaldybės pareigas aprūpinti kompiuterine technika. Nuo viso to esame atlaisvinami ir nuo šiol turėsime vienodą skaidrią sistemą visoje Lietuvoje. Atlyginimas yra diferencijuotas pagal savivaldybių dydžius ir yra susietas su mero atlygiu, jis bus apmokestinamas visais mokesčiais ir bus taikomas 35,7 % tarifas. Manau, kad tai atims prielaidas manipuliuoti tarybų nariais, tai sukurs prielaidas pritraukti į tarybas daugiau kompetentingų narių, nes tai yra tikrai tas skaičius, dėl kurio verta pasistengti. Džiaugiuosi ir dėkoju visiems kolegoms, kurie dirbo prie šio projekto. Tikrai dėkoju visų frakcijų seniūnams, kurie startavo, matyt, su tokiu pasirinkimu, su kokiu ir baigėme. Tikiuosi, kolegos, jūsų palaikymo ir manau, kad prie šito klausimo daugiau grįžti nebereikės.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nesu kategoriškai prieš, bet vis tiek norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų sprendimo trūkumus. Man atrodo, šis mūsų sprendimas yra tam tikra kapituliacija prieš savivaldybių politikus pasakant, kad nesitikime, jog jie gali sąžiningai pateikti čekiukus ir sąskaitas už realias vykdomos veiklos išlaidas; nesitikime, kad jie sąžiningai deklaruos skirtas veiklai darbo valandas. Dabar visiems duodame vienodai. Tai aktyviam tarybos nariui gal net tam tikra skriauda, o tam, kuris nelabai ką veikia, žinoma, bus didelis pliusas.
Pats išmokos dydis vis dėlto yra didokas. Kai paimi, kiek vidutiniškai valandų savivaldybės tarybos narys sugaišta… Aš žiūrėjau deklaracijas, pavyzdžiui, Alytaus miesto. Kas sąžiningai deklaruoja, tai yra 16–20 valandų aktyviai dirba, valandos vertė išeina 40 eurų. Lyginkite su kitais apmokėjimais. Seimo nario, sudėjus ir kanceliarines, yra dvigubai mažiau.
Kaip minėjau, ši sistema neskatina tarybos nario aktyviai dirbti. Pagal ankstesnę sistemą jis, darydamas daug renginių, daug susitikimų, galėjo tą deklaruoti ir gauti didesnę kompensaciją atitinkamai ir už kitas išlaidas. Dabar yra lygiava – visi gauna vienodai, dirbi ar nedirbi. Žinoma, jeigu ten visiškai praleidinės, taip, yra numatytas mažinimas. Žodžiu, nesižavėkime, kad čia mes labai gerą sprendimą priimame.
PIRMININKĖ. Motyvai už – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Šiek tiek sureaguosiu į kolegų, pasisakančių prieš, išsakytus motyvus. Pirmiausia, aišku, gaila ir apmaudu, jeigu tarybos narys kai kuriose savivaldybėse, kaip kalbėjo Vilius, dirba tik 16 valandų per posėdžius. Man atrodo, tarybos nario darbas apima kur kas daugiau negu tik dalyvavimą posėdžiuose. Tai yra viena.
Antras dalykas dėl pačių savivaldybių. Mes dabar šiek tiek užsižaidėme su tais skaičiais. Žinote, kai mes kalbame apie dydžius, visada lengva – daug, mažai, teisinga ar neteisinga – tą kartelę stumdyti į viršų ir į apačią. Čia lengva diskutuoti. Bet pasižiūrėkime į realybę. Net jeigu mes šiandien nepritarsime šio įstatymo pataisoms, tos savivaldybės, kurios buvo linksniuojamos tarsi kaip geros, neva turėjo mažas išmokas, pavyzdžiui, Molėtai – 66 eurų atlygis, tačiau pamirštama paminėti, kad jie pasikeitė reglamentą ir jų kanceliarinės yra 420 eurų. Paimkime Kazlų Rūdą, paimkime Rietavą, tas, kurios buvo minėtos. Realiai dabar standartiniai dydžiai, sudėjus visas išmokas: kanceliarines, pasirengimo, kompensuojamas valandas ir panašiai, ir panašiai, ir dabar yra apie 400 eurų. Tai tas pokytis realiai išvis nebėra esmingas. Bet mes nepamirškime ir dar vieno labai esmingo fakto, tai yra kad administracija nebeprivalo suteikti visos kompiuterinės technikos, telefonų, ryšio priemonių ir panašiai.
Man atrodo, dabar diferencijuojant pagal dydžius, savivaldybių penkis dydžius, pagal gyventojus ir pagal mero atlygį tikrai sistema yra kur kas skaidresnė, aiškesnė. Man atrodo, tų istorijų bus kur kas mažiau. Tačiau ką reikia paminėti? Net jeigu šiandien mes priimsime šį įstatymą, tai jokiu būdu neturi reikšti amnestijos tiems, kurie galimai neskaidriai pildė savo ataskaitas ankstesniu laikotarpiu, ir tikiuosi, kad prokuratūra pradėtus tyrimus ir toliau tęs ir tie politikai, kurie galimai neskaidriai pildė, už tai atsakys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Nauja, tvarkinga, sistemiškai parengta tvarka tikrai yra būtina ir visi norime, kad tarybos narių darbo apmokėjimas būtų skaidrus. Bet dabar parengti koeficientai ir dydžiai, kai jie yra susiejami su mero atlyginimo dydžiu, tikrai tampa neadekvatūs tokių miestų kaip Vilnius, Kaunas atveju. Dabar paimkime Vilnių. Tarybos narys dirba 16, na, gerai, daugiausiai 20 valandų per mėnesį ir už tai jis gaus 1 tūkst. 200 eurų atlygį. Pagal tokį koeficientą Seimo nario atlyginimas turėtų išeiti 12 tūkst. eurų. Čia jau jūs visi sutiktumėte, kad tai yra neadekvačiai didelis atlygis. Bet Vilniaus tarybos narių atveju ar Kauno, kur yra 1 tūkst. 70 eurų per mėnesį, jums atrodo, kad tai yra logiškas sprendimas. Aš manau, kad tai tikrai sistema, kuriai reikia korekcijų. Pagal tokius tarifus, kokie yra siūlomi šią sekundę, tikrai balsuoti už negaliu, nes tai yra tikrai nepalaikoma mūsų šalies žmonių. Jie nori, kad tarybos nariai gautų adekvačius atlyginimus pagal tiek, kiek jie valandų dirba, ir kad nebūtų privilegijuoti ir išskirtiniai miestai. Nesvarbu, ar tai yra mano gimtasis Kaunas, bet aš taip pat manau, kad tiek Kaunui, tiek Vilniui tie atlyginimai yra tikrai ženkliai užaukštinti ir per dideli.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, aš negaliu nesureaguoti į kolegos V. Semeškos pasisakymus, matyt, kylančius arba iš jo paties darbo patirties arba nedarbo, tiksliau, taryboje, arba iš to, kad Seimo narys kažkada bylinėjosi su VRK dėl savo atlyginimo. Išties yra demonstruojamas didžiulis nesuvokimas galvojant, kad tarybos narys užsiima vienintele veikla, nueina kartą per mėnesį ar du kartus per mėnesį į posėdžius ir skaito dokumentus. Taip nėra. Tarybos nariai išties bendrauja ir su gyventojais, ir dalyvauja priėmimuose, ir atsakinėja į įvairius skundus, kreipimusis raštu. Negana to, kas yra skatinama šiame įstatyme, dalyvauja ir įvairiais opozicijos formatais, yra atsiradęs opozicijos lyderis. Lygiai taip pat ir taryboje tų veiklų yra gana daug, turint darbo grupes ar kitus veiksmus.
Manyčiau, kad šiuo atveju reikėtų skatinti tarybos narius veikti kiek įmanoma įvairesnėmis formomis, užuot bandžius skaičiuoti vieną ar kitą centą, ypač prisimenant tai, kad patys Seimo nariai sau atlyginimus kažkaip sugebėjo labai darniai pasikelti, nors iš tikrųjų paieškant, manau, galima surasti Seimo narių, kurie, kaip ir V. Semeška minėjo, tarybos posėdžiuose apsilanko vieną kartą ar du ir niekur kitur nedalyvauja.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų mes turbūt po šio balsavimo tapsime unikalūs ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Turbūt esame visi gavę Tyrimų departamento tam tikrą analizę, ten yra gerų pavyzdžių, kur parodyta iš tikrųjų, kad daugiausia kompensuojama tarybų nariams už jų išlaidas veiklai. Tai yra svarbi eilutė ir iš tikrųjų daugelyje kraštų tai yra daroma.
Šiuo metu mes viską sudedame į tam tikrą atlyginimą. Na, turbūt prisimena kai kurie Seimo nariai, kad tas buvo ir seimuose, kai mes gaudavome tą neapskaičiuojamą ir niekaip nereglamentuojamą atsiskaitymais dalį, pavadintą vokeliu. Tai iš tikrųjų ir Konstitucinis Teismas pasisakė, kad vis dėlto atlyginama turi būti teisingai už veiklą, nes tas atlyginimas skatina veiklą, skatina veikti, kadangi tu dedi ir kompensuoji savo išlaidas iš tam skirtų lėšų.
Kaip bus su atlyginimu, kuris yra įdėtas, na, turbūt visi mes žinome, kad tas atlyginimas ne visai yra vieno fizinio asmens dalis, bet tai yra atlyginimas, kuriuo operuoja turbūt ir šeimos. Tai iš tikrųjų kelia abejonių toks pasirinkimas, nes čia buvo ir pasisakančių, kad vis dėlto atlyginama turi būti teisingai už tai, kur žmogus patiria tam tikras išlaidas, ir atlyginama už darbą. Aš tikrai susilaikysiu nuo tokio balsavimo.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 1-5 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 127: už – 116, prieš – 2, susilaikė 9. Vietos savivaldos įstatymas priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį į V. Semeškos pasisakymą. Jis kalbėdamas paminėjo, kad pensininkai ten galės dirbti. Seime yra turbūt virš 30 tokių žmonių ir tai yra diskriminacija, ir ji vadinama senilizmu. Prašome neadresuoti mums tokių dalykų ir prašyčiau Pirmininkės atkreipti dėmesį į diskriminacinius elementus, reiškiamus Seimo narių. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Mielas kolega, atsiprašau, aš nesužiūriu visų diskriminacinių posakių.
K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, kolegos, skeptikus norėčiau nuraminti. Valdymas, administravimas, vadovavimas, mediacija ir panašūs užsiėmimai rinkoje brangiausiai kainuoja ir tokiems žmonėms daugiausiai atlyginama. O čia tokius darbus ir atlieka politikai. Tarybos nariai iki šiol buvo nepakankamai įvertinti. Ačiū jums, kad jūs normaliai juos pagaliau įvertinote.
PIRMININKĖ. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamas Viliau, kadangi šiandien balsavote prieš, aš siūlau tuos per šoninį mikrofoną argumentus, kuriuos pritaikėte kolegoms po savo neišdiskutuotos ir Seime neperėjusios iniciatyvos, kai apkaltinote, kad Seimo nariai, kolegos, nenori skaidrumo ir visų ten aukštesnių standartų savivaldoje, prisitaikyti sau, nes panašu, kad tuo metu tikrai paskubėjote kaltindamas savo kolegas Seime.
PIRMININKĖ. V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Buvusiam Pirmininkui. Aš dabar supratau, kodėl A. Širinskienė kartais paklausia jūsų, ar jūs esate blaivus, bet priešingai – aš džiaugiuosi, kad pensininkai galės dirbti ir gaus atlygį. Klausimas, ar tokio dydžio. Dėl to čia jokios diskriminacijos nematau. Gerbiamas buvęs Seimo Pirmininke, reikėtų atidžiau klausyti, ne tiktai kitus darbus dirbti Seimo salėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Apsikeitėme replikomis. Siūlau balsuoti toliau.
10.52 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2688(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame į pačią posėdžio pradžią. Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2688. Balsuokime. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75: už – 75, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2689(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis 1-2.2 klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2689. Pabalsuokime. Po to duosiu galimybę replikuoti.
Užsiregistravo 70, balsavo 70, už – 70. Taigi pritrūko 1 balso. Pamėginsime vėliau.
V. Pranckietis – replika po balsavimo.
V. PRANCKIETIS (LSF). Retorinė replika po pasisakymų. Maironis per A. Baranausko laidotuves, per Mišias, pasakė žodžius: „Negali mužvaikis mitros nešioti.“ Ačiū. (Balsai salėje: „Ooooo…“, plojimai)
PIRMININKĖ. O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Opozicija mato salėje vidaus reikalų ministrę A. Bilotaitę, mes išsikviestume nestovėti tribūnoje ir nelaukti raštu užduodamų klausimų, bet atsisėdus čia atsakyti į mums labai aktualų klausimą. Tada balsavimai eitų sklandžiau. Jeigu tam neatrastumėte darbotvarkėje, galų gale yra pietų pertraukos dalis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, aš tikrai girdžiu jūsų pasakymą, kaip, manau, girdi ir ministrė, bet aš kviesčiau visgi konstruktyviai dirbti ir nesusieti dviejų klausimų (Balsai salėje: „Ooooo…“), kurie yra tikrai svarbūs: priimami įstatymų projektai ir ministrės atsakymai į klausimus, jie, kaip jau kalbėjome šiandien rytinės darbotvarkės tvirtinimo metu, tikrai vyks. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji opozicijos atstovai, aš vis dėlto jums linkėčiau pasirinkti blokuoti kitus projektus, ne tuos, kurie didina įvairias socialines išmokas. Kaip jūs paaiškinsite žmonėms, kad dėl savo politinių žaidimų nenorite, kad padidėtų tos išmokos? Yra kiti projektai, tuos blokuokite. Aš frakcijos vardu prašau pakartoti balsavimą dėl šio lydimojo, nes, manau, opozicija atsikvošės ir pažiūrės, ką jie blokuoja. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš visgi matydama, kaip čia kyla aistros, ir matydama, kad yra ministrė A. Bilotaitė, aš norėčiau paprašyti, gal galėtų per šoninį mikrofoną pasakyti, kada yra pasirengusi atsakyti į klausimus, kad mes pašalintume tas įtampas, nes jos, man atrodo, kyla šiek tiek tuščioje vietoje. Prašau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad visada, jeigu yra kvietimai, dalyvauju visuose pasitarimuose ir visais formatais. Tiesiog šiandien aš klausimų dar nemačiau. Tie klausimai turėtų būti pateikiami pagal mūsų Statutą raštu ir per nustatytą laiką aš esu pasirengusi į juos atsakyti. Aš tikrai nesuprantu to, kas šiandien yra keliama. Man atrodo, ir viešojoje erdvėje buvo daug atsakymų, yra sudaryta ir darbo grupė po Konstitucinio Teismo sprendimo. Nesuprantu, kodėl parlamente nėra vadovaujamasi mūsų Statuto normomis? Tiesiog kas čia per procesai dabar vyksta? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, išgirdome, ketvirtadienį ministrė ateis, į jūsų raštu suformuluotus klausimus atsakys čia, tribūnoje, bet, matau, yra daug norinčių pasisakyti. Pradeda L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Norėčiau paneigti gerbiamos ministrės mitą. Gerbiama ministre, mes, visa opozicija, jus kvietėme į susitikimą ir jūs atsisakėte, todėl šiandien ir kilo šitokia diskusija. Tikrai būtume visiškai normaliai šiandien sprendę visus klausimus. Kaip sakoma, mes nenorime, kad žmonės negautų išmokų ir panašiai, mes esame už tai, už protingus sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne, niekam nėra smagus šitas procesas ir tikrai nėra smagu nebalsuoti dėl tokių klausimų, kurie yra svarbūs mūsų visuomenei. Tačiau tikrai būtų labai gerai, kad mes netaikytume dvigubų standartų dėl to, kad šioje situacijoje Vyriausybės pusvalandis ir yra mūsų parlamentinė norma. Jis nuolat vyksta antradieniais, o šiandien nebuvo pateiktas joks normalus atsakymas, kodėl nėra Vyriausybės pusvalandžio. Tie ministrai, kurie yra salėje, tikrai galėtų čia atsisėdę atsakyti į klausimus taip, kaip tai normaliai būna antradieniais. Mes nelabai supratome, kas nutiko, kodėl Vyriausybės pusvalandžio nėra ir formatas… Dėl tribūnos – taip, aš suprantu, norima iš anksto paruošti klausimus. Labai gerai. Bet kodėl nėra Vyriausybės pusvalandžio? Informacija nebuvo pateikta, todėl šiandien mes esame tikrai keistoje situacijoje.
PIRMININKĖ. Miela kolege, taip, ketvirtadieniais būna Vyriausybės valanda, kai visa Vyriausybė sėdi čia ir atsakinėja į visus klausimus. Antradieniais – Vyriausybės pusvalandis, kai Vyriausybės atstovas arba kurios nors Seimui atskaitingos institucijos atstovas kalba iš Seimo tribūnos. Yra šiek tiek skirtingi formatai. Aš tiesiog patikslinu. (Balsai salėje) A. Veryga, prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš norėčiau sureaguoti į gerbiamo J. Razmos pasakymą, kaip mes pasiaiškinsime rinkėjams, ir paprašyti mūsų nešantažuoti tokiais pasakymais. Jūs puikiai suprantate, kad mūsų nedalyvavimas balsuojant nėra susijęs su tų projektų turiniu – jis yra susijęs su opozicijos negerbimu. Ir aš tiktai noriu priminti, kad žanrai, kai klausimai yra užduodami raštu, skiriasi nuo dalyvavimo ir atėjimo pas opozicines frakcijas, kai klausimus, kitaip negu Vyriausybės valandoje, galima užduoti daug išsamiau.
Aš suprantu, kad jūs, ministre, tiesiog vengdama viešumo, nenorėdama tokiu formatu atsakinėti, apsidraudžiate. Dabar čia mes visi esame įvelti į kažkokį žaidimą, nors mes nesame prieš kokius nors projektus. Jūs turite galimybę kad ir šiandien išspręsti šitą problemą – atsistoti, atsakyti į klausimus, ir opozicija iš karto pradės elgtis visiškai kitaip.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis, po to – A. Butkevičius. Aš siūlau gal jau eiti į šios diskusijos pabaigą. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiama Pirmininke, labai konceptualiai, be emocijų. Gerbiami kolegos, yra du žanrai. Vienas žanras toks, kai iš anksto reikia formuluoti klausimus, kad pakviestume į tribūną. Kitas žanras, kuriuo ir rėmėsi opozicija, tai yra kviestis pokalbio ministrą į frakciją ar į opozicinių frakcijų grupę, kas ir buvo daroma. Ir einant tuo keliu, tikrai nėra būtina iš anksto surašyti visus klausimus, kaip kad jūs čia prašote, ministre. Tema buvo labai aiškiai nurodyta, apie ką nori pasišnekėti. O jūsų atsakymas: surašykite klausimus ir aš atsakysiu raštu, yra taip švelniai tariant nei į tvorą, nei į mietą ir elementaria sveika logika sunkiai suprantamas.
Dar kartą kviečiame visų opozicinių frakcijų vardu šiandien 13 valandą, pietų pertraukos metu, atvykti į Konstitucijos salę. Štai, turėsite žodį, dabar suteiks, pasakykite, kad sutinkate, ir pasikalbėsime ta tema, ir viskas – klausimai bus išspręsti.
Gerbiamas Jurgi, ne mes blokuojame tuos klausimus, jūs blokuojate, jūsų ministrė tokiu elgesiu, kokį mes matome pastarąsias kelias dienas, o jūsų vadovybė – iš viso pastarąsias kelias savaites.
PIRMININKĖ. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama Seimo Pirmininke, aš gal irgi pakartosiu. Žinote, nustebino turbūt, gerbiama ministre, jūsų atsakymas, žinote, jeigu jūs būtumėte parašiusi: šią savaitę mano darbotvarkė yra labai įtempta, tikrai aš suderinsiu laiką ir gal kitą savaitę susitiksiu su opozicinių frakcijų atstovais, mes galėsime tikrai padiskutuoti, esu pasiruošusiu plačiai atsakyti į tuos klausimus… Bet kai gauname atsakymą, kad aš esu užimta ir neateisiu, tik galiu atsakyti raštu… Aš galiu pasakyti, kad per ilgą politiko gyvenimo praktiką neatsimenu, ar kada nors buvome gavę tokį atsakymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmiausia aš labai prašau pagarbos, nes ministrai turi įtemptą darbotvarkę, turi daugybę klausimų. Tikrai prašome pagarbos organizuojant įvairiausius formatus.
Pirmas klausimas yra susijęs su opozicinių frakcijų pasitarimu. Tikrai nėra taip, kad mano darbotvarkėje yra laisvo laiko, man pietų pertraukos taip pat nebūna, norėčiau atkreipti dėmesį į šitą dalyką. Ir taip pat prašom naudotis, jeigu tikrai yra poreikis klausti, užduoti klausimus, tikrai yra galimybė tai padaryti pagal Seimo statutą surašant ar vieną klausimą, ar daugiau klausimų. Aš esu pasirengusi atsakyti.
Tikrai nieko nevengiu, nes klausimai yra susiję su migrantų krizės valdymu. Šita krizė yra suvaldyta, sienos yra apsaugotos. Aš neturiu ko slėpti, dėl savo sprendimų esu visiškai tikra ir esu rami. Tai prašau pagarbos organizuojant formatus! Gerbkite ir Vyriausybės narių darbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kolegos, aš noriu jūsų asmeniškai paprašyti dar kartą perbalsuoti dėl šio projekto, nes tai yra tikrai mažiausias išmokas gaunančių pajamų didinimas šeimoms. Neblokuokite šito įstatymo priėmimo dėl dalyko, kuris yra išsprendžiamas. Ministrė sako, kad atsakys į klausimus, tik noriu paprašyti jūsų perbalsuoti, nes būtent šitie įstatymų projektai liečia pažeidžiamas grupes ir išmokų didinimą. Tikrai prašyčiau, Pirmininke, teikti klausimą perbalsuoti ir viliuosi, kad bent dalis opozicijos susilaikys nuo tokio sprendimo blokuoti.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų mes matome, kokia įtempta ministrės darbotvarkė, – sėdi Seimo salėje. Dėl jūsų jau dabar diskutuojame beveik 10–15 minučių, nors būtumėte per pusvalandį atsakiusi į klausimus. Tai sėkmės toliau taip dirbant.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Aš tik labai trumpai, gerbiama Pirmininke. Ministrė vėl atsakinėdama sumaišė du žanrus: vienas žanras, kai iš anksto formuluojami klausimai, kitas žanras, kai kviečiamasi pokalbio į frakciją arba frakcijų grupę. Aš dar kartą kartoju visų opozicinių frakcijų vardu: 13, 14, 15 valandą, kada jūs ten nepietaujate, kada jums ten patogu, kada jūsų darbotvarkė laisvesnė, jūs pasakykite, ir susirenkame pasikalbėti, o ne iš anksto suformuluoti klausimai, ministerijos atstovo raštu parašyti atsakymai ir perskaityti čia.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš suteikiu žodį S. Skverneliui ir tuomet jau siūlysiu baigti šią diskusiją, nes ji tikrai labai užsitęsė ir mes kartojamės.
S. SKVERNELIS (DFVL). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Aš irgi noriu paprašyti ministrės M. Navickienės: jūs gal galite paprašyti vidaus reikalų ministrės, kad ji ateitų į frakcijų pasitarimą. Jeigu paprašytumėte, tai atrodytų, kad… Mes, žinote, dabar, kai jūs prašote, reikalingi tik kaip statistiniai vienetai, kad būtų statistika šioje salėje, kad būtų galima priimti įstatymus. Bet mes irgi esame Seimo nariai, turime galimybę vykdyti parlamentinę kontrolę, užduoti klausimus frakcijose. Kažkaip ministrai anksčiau vaikščiodavo į frakcijas, turėdavo ateiti, tai jūs gal galite paprašyti vidaus reikalų ministrės, kad ji šiandien rastų laiko ateiti į frakcijas, ir klausimas būtų išspręstas. Paprašykite, jeigu galite.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kadangi visi mūsų sprendimai vis tiek yra grįsti kompromisu, aš noriu atkreipti dėmesį, kad ministrė pasakė, kad ketvirtadienį ji atsakys į jūsų klausimus. Kviečiu suformuluoti ir… (Balsai salėje) E. Dobrowolska. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiama opozicija, ką mes girdėjome ir iš D. Šakalienės, turbūt yra antrinis klausimas, kad nėra Vyriausybės pusvalandžio. Tikrai, kolegos, girdžiu poreikį. Aš mielai atsistočiau, atsakyčiau, papasakočiau apie kurį nors progresą, padengčiau tą pusvalandį tam, kad mes galėtume judėti ir priimti tikrai svarbius M. Navickienės projektus dėl socialinių išmokų. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, patvirtinome darbotvarkę. Labai gaila, bet Vyriausybės pusvalandžio nėra šiandien. Jeigu jis būtų toks neapibrėžtas, tai čia galėtų ateiti ir teisingumo ministrė, ir kas tik nori. Bet jo tiesiog nėra. Aš dar kartą prašau man ketvirtadienį ar penktadienį atsiųsti pageidavimus, kokio ministro ar kito pareigūno jūs pageidaujate. Pasistengsime suderinti ir tikrai tie pusvalandžiai bus užpildyti tais, kurių jūs pageidaujate. Dabar tik Seniūnų sueigoje šiandien išsakėte pageidavimus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tęsiame balsavimus.
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas (siūlau pakartoti) – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2689(2). Priėmimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 70, balsavo 70, 1 balso trūksta. Taigi priėmimus kartosime kuriuo nors vėlesniu momentu.
11.07 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 11, 15, 17, 24, 28, 30, 33, 39, 551, 57, 59, 592 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2577(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar siūlau apsispręsti dėl darbotvarkės 1-7 klausimo – Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2577(2). Svarstymas. Svarstymą jau baigėme. Balsuojame.
Balsavo 72: už – 70, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
11.07 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 41, 84, 85, 911 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2630(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2630(2). Taip pat balsuojame po svarstymo.
Balsavo 69: už – 64, prieš nebuvo, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
11.08 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 241 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2740(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2740(2). Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 70: už – 69, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
11.09 val.
Įstatymo Nr. I-833 „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2744(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“ pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2744(2). Svarstymo stadija. Kviečiu A. Petrošių pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
Gerbiami kolegos, dar turime 10 minučių balsavimo intervalo. Jeigu spėsime apsvarstyti, siūlau ir pabalsuoti, laikantis to iš anksto numatyto intervalo.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų po svarstymo užsirašiusiųjų taip pat nėra. Balsuokime. Kas pritariate projektui Nr. XIVP-2744, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Svarstymo stadija.
Balsavo 69: už – 69, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
11.11 val.
Žvalgybos kontrolierių įstatymo Nr. XIV-868 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2662(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2662. Pranešėjas L. Kasčiūnas pristatys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Komitetas svarstė, balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra, pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. V. Raskevičius pristatys Žmogaus teisių komiteto išvadą dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimo.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Žmogaus teisių komitetas įstatymo projektą svarstė šių metų gegužės 24 dienos posėdyje ir įstatymo projektui komitete buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra, dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Balsuokime dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2662(2).
Balsavo 69: už – 67, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.12 val.
Baudžiamojo kodekso 1001, 1003 ir 1131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2547(2), Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2548(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2547(2). Svarstymo stadija. Kviečiu I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl šio projekto ir dėl lydimojo taip pat.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Komitetas 8 komiteto narių balsais pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu. Taip pat analogiškas balsavimas buvo ir dėl lydimojo projekto Nr. XIVP-2548. Irgi bendru sutarimu, tai yra 8 komiteto narių balsais, pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti, dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsuokime dėl projekto Nr. XIVP-2547 ir jo lydimojo.
Balsavo 68: už – 67, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta.
11.14 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 9, 10, 12, 26, 32, 381, 41, 46, 49, 62, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2808, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11, 111 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2809, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2810, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 5 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2811 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2808. Pateikimo tęsinys. Kviečiu viceministrą A. Pečkauską į tribūną, kad tęstų pateikimą.
A. PEČKAUSKAS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti ką tik įvardintą įstatymų projektų paketą, kuris yra teikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir parengtas Sveikatos apsaugos ministerijos.
Pagrindinės problemos, kurias šis įstatymų paketas sprendžia. Šiuo metu Sveikatos sistemos įstatyme nustatytos savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijos organizuojant ir kontroliuojant sveikatinimo veiklą savivaldybėje neatitinka naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, pagal kurias savivaldybės vykdomoji institucija yra savivaldybės meras.
Taip pat dabartinis savivaldybės gydytojo teisinis reguliavimas yra netikslus ir klaidinantis. Ne pagal kompetenciją vykdomos ar nebūtinos funkcijos, šiuo metu tenkančios šeimos gydytojo institucijai, kuria perteklinę administracinę naštą ir blogina paslaugų prieinamumą pacientams. Neoptimalus Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo administravimas ir jo finansų planavimas.
Taigi šių projektų pagrindiniai tikslai – užtikrinti sklandų savivaldybės sveikatinimo veiklos organizavimą, suderinant Sveikatos sistemos įstatymo nuostatas su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis dėl savivaldybės vykdomosios institucijos kompetencijos, bei sudaryti sąlygas savivaldybei spręsti dėl efektyvaus sveikatos reikalų koordinatoriaus veiklos vykdymo.
Antras tikslas – gerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, mažinti šeimos gydytojams tenkančią administracinę naštą įgalinant šeimos gydytojo komandos narius.
Trečia, užtikrinti efektyvų Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo administravimą ir sudaryti galimybę tikslingai panaudoti sutaupytas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšas, kurios tais pačiais kalendoriniais metais nebegalėtų būti panaudotos Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo veikloms finansuoti.
Ir pagrindiniai pakeitimai, kurie numatyti šiame projekte. Sveikatos sistemos įstatyme savivaldybės administracijos direktoriui nustatytas funkcijas, tai yra vykdomosios valdžios funkcijas, pavesti savivaldybės merui arba savivaldybės administracijai. Sveikatos reikalų koordinatoriaus – buvusio savivaldybės gydytojo – veiklos reguliavimą suderinti su kitų įstatymų, tai yra Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo, nuostatomis ir sudaryti sąlygas mažoms savivaldybėms turėti sveikatos reikalų koordinatorių nesteigiant atskiro padalinio.
Suteikti teisę šeimos gydytojo komandos nariams, tai yra slaugytojams, išplėstinės praktikos slaugytojams ir akušeriams, išrašyti siuntimus kai kurioms specializuotoms paslaugoms, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Taip pat sudaryti galimybes vertinti asmens sveikatos būklę bei darbingumą ir išduoti nedarbingumo pažymėjimus.
Ketvirtas tikslas – įtvirtinti slaugytojų teisę pratęsti pacientams prieš tai gydytojo paskirtą lėtinių ligų gydymą vaistiniais preparatais ir šiais atvejais leisti slaugytojams ir akušeriams savarankiškai vertinti asmens sveikatos būklę ir konsultuoti pacientus.
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo administravimo funkcijas iš Sveikatos apsaugos ministerijos perduoti sveikatos apsaugos ministro įgaliotai institucijai. Atsisakyti nuostatų dėl Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšų planavimo ir apskaitos, prieštaraujančių bendriems asignavimų planavimo principams. Pakeisti Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui administruoti skiriamų lėšų dalį ir sudaryti galimybę einamaisiais kalendoriniais metais susidariusią Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšų ekonomiją, kuri nebus naudojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo sudėtyje…
Kolegos, matyt, įstatymų paketas tikrai yra labai ilgai lauktas tiek gydytojų, tiek slaugytojų bendruomenės. Be abejo, šalia to sprendžia tikrai ne vieną ir ne dvi reguliavimo problemas, kurias tikrai būtina suderinti su kitais mano jau įvardintais įstatymais. Labai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia O. Leiputė. Ruošiasi L. Nagienė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų toks. Mes labai palaikome administracinės naštos ir biurokratijos mažinimą gydytojams, kad gydytojai gydytų, o ne rašytų rašinėlius, bet kyla klausimas kitas, kad šeimos gydytojo komandos nariams yra perduodamos tam tikros funkcijos: vertinti sveikatos būklę, konsultuoti ir taip toliau. Kaip tai atsilieps atlyginimų formatu? Ar tai reiškia, kad slaugytojai, gaudami papildomas funkcijas, sulauks ir didesnių atlyginimų?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Čia, matyt, norėčiau patikslinti, kad tiek šita funkcija, kurią jūs minėjote, nedarbingumo pažymėjimų išdavimas, tiek turbūt ir kitos mano įvardintos, kai kalbame apie receptų pratęsimą, jau yra patikrintos COVID pandemijos metu. Šita sistema ekstremaliosios situacijos metu buvo sudėliota, jinai veikė ir mes tikrai neturime pagrindo manyti… tai yra turime pagrindą manyti, kad turbūt reikalingas ir platesnis pritaikymas, kad būtų galima tą daryti nuolat.
Kai kalbame apie atlyginimų augimą, matyt, reikia suprasti, kad būtent šeimos gydytojų kabinetų finansavimo modelis yra vadinamasis galvinis. Iš esmės finansavimo kiekis šitame kontekste patiems pirminės sveikatos priežiūros centrams nesikeičia. Reikėtų suprasti ir tai, kad natūralu, kad pačios gydymo įstaigos vadovai, suprasdami funkcijų perskirstymą, atlaisvindami galimybes patiems šeimos gydytojams teikti daugiau paslaugų, vis dėlto gali ieškoti būdų (ir manau, kad tikrai ieškos tų būdų), kaip padidėjusias, prisidėjusias papildomas funkcijas slaugytojams kompensuoti ir per darbo užmokesčio prizmę.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi A. Veryga.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas viceministre, gal galėtumėte detaliau pasakyti, kodėl mes galvojame apie lėšų perskirstymą tik skoloms padengti? Šiandien mes kalbame apie mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, žmonės serga, eilės didžiausios, galbūt galėtume spręsti dėl įrangos nupirkimo ir panašiai? Čia yra lėšų perskirstymas, man labiausiai tai užkliuvo.
Kitas momentas – išmanioji slaugytoja. Dabar yra numatyta tokia sritis, kad būtent ta slaugytoja galės net įvertinti ligonio būklę. Kuriuo atveju: ar kai ateina tiesiog į namus slaugytoja, yra siunčiama, ar čia bus ir gydymo įstaigoje, kai, sakysime, ligonis, pacientas ateina pas savo šeimos gydytoją ir ten yra eilė užsirašiusių. Kaip jūs galvojate tą spręsti?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Aš norėčiau, kad dėl lėšų perskirstymo būtų labai aišku. Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas šiuo metu yra finansuojamas iš valstybės biudžeto. Iš jo pastaruosius trejus metus yra skiriama apie 3,3 mln. eurų. Šiame įstatymo projekte mes kalbame, kad metų pabaigoje tos lėšos, kurios iš šio fondo nepanaudojamos dėl vienokių ar kitokių priežasčių, sakykime, kažkas nepasirašė, kažkas negali įvykdyti projektų, kurių per metus yra apie 50, ir tos lėšos nepanaudojamos, kad jos nedingtų iš sveikatos sistemos. Pagrindinis tikslas, kad jas būtų galima panaudoti būtent ir jūsų tiems įvardintiems tikslams tam tikra prasme. Tas tikrai sudaro tą galimybę.
Dabar apie slaugytojas. Čia, matyt, norėtųsi šiek tiek patikslinti, kad kalbame apie išplėstinės praktikos slaugą. Šiuo metu turime turbūt tris atskiras išplėstinės praktikos slaugytojų rūšis: tai yra dirbančias šeimos gydytojo komandoje, dirbančias skubios medicinos ir dirbančias anesteziologijos srityse. Tai reiškia tokias papildomas kompetencijas turinti slaugytoja, kuri atsiranda kaip tarpinė grandis tarp gydytojo ir paprasto slaugytojo. Natūralu, kad kai jos atsiranda šiuo atveju, tai jos gali įvertinti kai kurias sveikatos būklės problemas ar kokius nors niuansus, ką mes ir siekiame padaryti šeimos gydytojo komandos kontekste darbo metu ar nuotoliniu būdu tais atvejais, kuomet ir taip yra aiški diagnozė. Sakykim, COVID-19 testas yra teigiamas, tai jos gali kalbėdamos su pacientu įvertinti jo būklę ir priimti sprendimą dėl nedarbingumo išdavimo. Šita praktika, kaip ir minėjau, jau veikė kovido pandemijos metu ir tikrai pasiteisino, todėl manome, kad gali būti tęsiama.
PIRMININKĖ. Klausia A. Veryga. Ruošiasi V. Giraitytė-Juškevičienė.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamas viceministre, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas ne pirmą kartą šioje kadencijoje tampa savotišku taikiniu. Jūs turbūt pripažinsite, kad visuomenės sveikatai pinigų nėra per daug Lietuvoje skiriama ir šiaip mes esame tarp tų kritikuojamų valstybių, kuriose procentas nuo apskritai sveikatai skiriamų lėšų yra nedidelis. Ar jūs negalvojate, kad iš esmės žalinga siūlyti perskirstyti lėšas, kurių ir taip yra labai nedaug, ir tai yra savotiškas pripažinimas ministerijos darbuotojų negebėjimo susitvarkyti su konkursais, nes pinigų ir taip mažai, ir tuos, kurių yra mažai, dar siūloma leisti panaudoti kitoms reikmėms? Ar tai nesukurs motyvų kai kam specialiai tuos konkursus sumauti, taip liaudiškai tariant, kad paskui tie pinigai būtų panaudoti, pavyzdžiui, ministerijos darbuotojų darbo priedams metų pabaigoje?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Aš norėčiau pradėti galbūt nuo to, koks yra dabartinis reguliavimas ir kaip yra sudėliotas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo pinigų judėjimas. Natūralu, kad tiek pagal Biudžeto sandaros įstatymą, tiek ir pagal dabar galiojančią Sveikatos sistemos įstatymo redakciją metų gale lėšos, kurios yra nepanaudojamos, turi grįžti į valstybės biudžetą. Turbūt čia yra ta vieta, nuo kurios atsispirkime. Turbūt tikslas yra, kad tie pinigai vis dėlto liktų sveikatos sistemoje. Mes manome, kad tas tikslas tikrai yra geras.
Dabar jūs sakote, ar nebus tikslas sumauti konkursus. Tai čia mes, matyt, kalbame ne apie konkursus – mes kalbame apie projektų įgyvendinimą. Šiais metais, gegužės mėnesį, jau yra pasirašytos apie 50 projektų sutartys su tų projektų įgyvendintojais. Ir čia yra ne visai nuo Sveikatos apsaugos ministerijos priklausoma jų veikla, kaip jie įgyvendina projektus.
Jeigu neįvyko kažkieno viešasis pirkimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių (koks nors darbuotojas buvo atleistas, numirė ar dar kažkas) ir tiesiog nepavyko įgyvendinti projekto, ir tos lėšos lieka, tai nėra tiesiogiai ministerijos atsakomybė. Bet ministerijos atsakomybė yra surasti kelią, kad tos lėšos liktų sveikatos sistemoje, nes ne tik Visuomenės sveikatos fondas yra ta vieta, kur trūksta lėšų, ir diskutuojame tiek Sveikatos reikalų komitete, tiek visur kur, bet ir kitos turbūt dedamosios. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė. Ruošiasi K. Adomaitis.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamas viceministre, manau, jūs vis tiek ne iš asmeninės, o tiesiog iš savo Sveikatos apsaugos ministerijos atsakysite į šį klausimą. Tai dėl darbo užmokesčio.
Man tikrai labai keista, kad prognozuodami ir vykdydami sveikatos sistemos politiką ir jos reformas mes tiesiog nekalbame apie darbo užmokestį, o apie jį kalbame tik tarp kitko: jeigu bus, galbūt kas norės, jeigu vadovai, jeigu savivaldybės ar dar kas nors gal paskirs. Tai čia, manau, yra blogas žingsnis, susijęs būtent su šia sveikatos sistema.
Aš manau, kad mes, man atrodo, tik laiko klausimas, kada mes iš viso pereisime prie, tarkime, atsakiklių, kai paskambini, jeigu tau skauda ranką – spauskite vienetą, jeigu tu kenti nuo pagirių – spauskite dvejetą ir panašiai. Tai čia tik laiko klausimas, kada mes prie to pereisime.
Bet klausimas būtų apie tai, tarkime, jūsų įstatyme aš matau tam tikrų susipriešinimų, nes kaip ir pavedame bendrosios praktikos slaugytojoms tam tikrų pareigų ir atsakomybių, pavyzdžiui, jos vaistus galės išrašyti…
PIRMININKĖ. Laikas.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). …tik dėl tų lėtinių ligų, dėl kurių išrašė daktaras. Tačiau yra kita funkcija, kad jos galės diagnozuoti ligą. Tai kas tada bus? Slaugytoja diagnozuos ligą, paciento būklę…
PIRMININKĖ. Laikas.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). …o daktaras išrašys vaistus?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū. Aš jau kaip ir minėjau atsakydamas į gerbiamos Laimos klausimą, tai čia tas diagnozės nustatymas, yra kalbama apie tuos atvejus, kai mes turime laboratoriniais testais jau patvirtintą kokią nors ligą. Tai gali būti gripas, kai mes turime laboratorinį gripo testo atsakymą, kad jis yra teigiamas, kai turime kovidą ir kitas dedamąsias. Čia yra tas būklės vertinimas ir čia kalbame apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą.
Kai mes kalbame apie vaistus, taip, tikrai vaistai yra labai atsakingas dalykas ir tikrai absoliučiai, faktiškai visais atvejais vaistus skiria ir receptus išrašo gydytojai. Tačiau matome, kad tada, kai yra lėtinės ligos ir pacientas gydosi tais pačiais vaistais, ta pačia doze daugybę metų, sakykime, pašalinta skydliaukė ir reikia gerti tiroksiną visą likusį gyvenimą, tai tikrai nereikia kokio nors labai didelio būklės vertinimo, kad vaistą išrašytų, ir tai tikrai gali būti deleguota pagal kompetenciją slaugytojams. Čia tikrai yra tik teigiamas žingsnis šiuo atveju.
O dėl darbo užmokesčio, tai supraskime, kad sveikatos sistemoje darbo užmokestis šiuo metu keliauja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Jeigu kalbame konkrečiai apie šeimos gydytojus, tai, matyt, vienas iš siekių yra, kad šeimos gydytojo komandoje dirbtų ne viena slaugytoja. Jeigu atsiranda jų įgalinimas, joms atsiranda daugiau funkcijų šeimos gydytojo komandoje, o pats šeimos gydytojas gali nuveikti gerokai daugiau veiklų, atsilaisvinus jo rankoms. Tikrai matome galimybių ir bent dvi slaugytojas įdarbinti su gydytoju, kas yra tikrai siekiamybė, galbūt net ir daugiau. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia K. Adomaitis. Ruošiasi D. Kepenis. Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Razma.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Du klausimus turiu. Vienas – dėl administravimo išlaidų. Jūs perduodate kažkokiai įgaliotai įstaigai. Kas bus ta įgaliota įstaiga, įdomu, administruoti Sveikatos stiprinimo fondą? Bet ir padidėjo, kiek supratau iš projekto, administravimo procentas. Ar tikrai verta perduoti tai įstaigai, jeigu mes vis dėlto administravimui išleidžiame daugiau lėšų? Gal tuomet ministerija galėtų ir toliau tvarkytis ir mes iš administravimo sutaupytume?
Kitas klausimas. Yra labai sveikintina, kad daugiau funkcijų perduodama slaugytojams ir taip sutaupoma gydytojų laiko, kaip ir teigėte. Bet mes žinome, kad eiles pas šeimos gydytojus sudaro normuojamas paslaugų skaičius per metus. Jeigu jau gydytojams atsiras daugiau laiko, tai ar mes negalėtume padidinti paslaugų skaičiaus, kurį jie gali suteikti per metus, ir tada atsiras motyvų trumpinti eiles ir daugiau tų pacientų aptarnauti?
A. PEČKAUSKAS. Dėkui už klausimus. Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo administravimo lėšos ir šiuo metu yra labai mažos, palyginti su kitais fondais. Žiūrėdami į Sporto rėmimo fondą, turbūt į kitus fondus, kurie yra veikiantys, matome, kad bent perpus mažiau lėšų yra skiriama. Natūralu, kad tai atsiliepia proceso kokybei, proceso efektyvumui. Tai, kad trūksta lėšų administravimui, nėra sietina su tuo, kad mes planuojame perduoti tas funkcijas vienai iš pavaldžių institucijų. Čia turbūt dėl konteksto – supraskime, kad, matyt, galvojama šiuo metu ir apie Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Tai nėra susieti dalykai. Matome pagal kitų fondų valdymo patirtį, kad tikrai yra reikalingos didesnės lėšos, kad jie būtų efektyviai administruojami, kad sutartys būtų pasirašytos ne gegužės mėnesį, kaip dabar vyksta, o gerokai anksčiau, kad konkursas būtų organizuojamas gerokai anksčiau, greičiau ir efektyviau, tai tam tikrai šių lėšų reikia šiek tiek daugiau.
Kalbant apie šeimos gydytojus, nėra turbūt šeimos gydytojų teikiamos paslaugos normuotos. Yra kalbama apie gyventojų skaičių, kiek yra prisirašiusių pas šeimos gydytojus. Matome, kad ir šiuo metu galiojanti praktika yra labai įvairi. Pradedame, matyt, ieškoti taškų, kiek pacientų prisirašymas pas šeimos gydytojus dar gali leisti užtikrinti kokybišką paslaugą, o kiek jau ne, kai yra per daug arba per mažai. Šis žingsnis įgalina daugiau šeimos gydytojų komandos narių kaip tik efektyviau dirbti. Vadinasi, galbūt bus galima prirašyti daugiau pacientų pas šeimos gydytojus jų pačių sprendimu, be abejo, ir tokiu būdu turbūt mažinti tas eiles, apie kurias jūs ir užsiminėte.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Nors laikas ir baigėsi, leisime paklausti D. Kepeniui, nes apskritai sutaupėme posėdžio laiko.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas viceministre, mes žinome, kad visuomenės sveikatai, žmonių sveikatinimui valstybė neranda net 1 % sveikatos biudžeto lėšų. Ir štai dabar jūs sakote, kad taupysite Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšas ir jas panaudosite ten kažkur, nors mes žinome, kad nemažai organizacijų, kurios pateikė projektus į šį fondą, tų lėšų negauna visiškai. Tai kodėl negauna lėšų rimtos, atsakingos organizacijos, o jūs jas kažkokiu dirbtiniu būdu taupote ir naudosite jas pagal savo nuožiūrą? Ar jūs nesijaučiate atsakingas už tautos sveikatos naikinimą? Nes kitaip negalima pavadinti. Net nėra 1 % ir tą patį jūs ištaškote perkūnai žino kam. Na, ramiai kalbėti apie tai, deja, negalima. Prašom atsakyti, kur tuos pinigus dėsite ir kaip jūs čia taupysite, kai yra organizacijų, kurios negauna pinigų?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Pabrėšiu dar kartą, kad tikrai nėra tikslas sutaupyti kokių nors lėšų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad turbūt konkurse vykdant Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo projektus dalyvauja apie 140–150 organizacijų, siūlančių vienokias ar kitokias veiklas. Praėjusiais metais pasirašytų sutarčių turėjome 47, jeigu neklystu, šiais metais turime apie 50. Tikrai, patikėkite, visos lėšos, kurios yra fonde, yra kontraktuojamos su tomis organizacijomis, kurios laimi šį konkursą. Kalbame apie lėšas, kurios lieka metų gale, kai kažkas iš tų 50 ar 47 neįvykdo to projekto dėl vienokių ar kitokių objektyvių priežasčių. Čia tikrai nėra taupymas. Čia kaip tik yra pinigų išlaikymas sveikatos sistemoje, kad juos būtų galima nukreipti ir į tas veiklas, kurias minite jūs pats. (Balsai salėje) Na, ne eilėje stovi, o turbūt yra konkursas, jis yra laimimas arba ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar motyvai dėl projekto. Ačiū pranešėjui. A. Veryga pasisakys prieš.
A. VERYGA (LVŽSF). Gaila, kad tokiais kai kuriais netikusiais siūlymais yra sugadinamas geras projektas, kuriame yra gerų sprendimų. Jeigu kalbėtumėme apie slaugytojų funkcijų išplėtimą, kad jos galėtų išrašyti siuntimą arba pratęsti vaistus, tai, manau, niekas šiame Seime dėl to nesiginčytų. Bet siūlymai, kurie yra susiję su savivaldybės gydytojo veiklos reglamentavimu ir ypač – su fondo lėšų perskirstymo galimybe, tikrai yra netikę ir netinkami.
Tie paaiškinimai, kuriais bandoma įtikinti mus, kad tokiu būdu yra bandoma išsaugoti pinigus sveikatos sistemai, neišlaiko jokios kritikos. Ir kadangi man pačiam teko dirbti ir vadovauti šitai ministerijai, aš puikiai žinau, kaip šito fondo pinigai yra naudojami ir skirstomi. Ministerija turi visas galimybes šituos pinigus paskirti į kitą eilutę. Gali paskirti, tarkime, socialinei reklamai, visuomenės informavimui ir taip juos palikti sveikatos sistemai bei panaudoti visuomenės sveikatai, informavimui, švietimui, o ne perkelti tuos pinigus, kurių ir taip yra labai labai nedaug, dėl kurių mes čia nuolat visi skundžiamės, kad jų trūksta, neperkelti jų kokioms nors skoloms padengti ar panašiems dalykams.
Kaip ir sakiau, dėl šio projekto jausmas dvejopas. Yra gerų dalykų, bet tuos gerus dalykus sugadina tai, ką aš minėjau. Kalbantis su viceministru mano siūlymas buvo šituos projektus atskirti, bet kadangi to nėra padaryta, aš balsuosiu susilaikydamas.
PIRMININKAS. Dėkui. Už niekas nepageidauja kalbėti.
11.37 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar iš rytinės darbotvarkės mes dar turime pranešimus, pareiškimus. A. Vinkus yra užsirašęs daryti pareiškimą. Gerbiamas A. Vinkau, dabar jums sudarysime galimybę perskaityti pareiškimą.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, ačiū, kad paskubinote, ten buvo parašyta: 12 val. 50 min. pareiškimai, bet labai malonu, kad anksčiau.
Noriu pasakyti, kad be galo daug, gerbiami Seimo nariai, mes gauname jautrių laiškų, žmonės jaudinasi dėl II pakopos pensijų fonduose kaupimo. Ir štai, aš paėmiau tik vieną laišką ir esu įsipareigojęs, buvo prašymas jį perskaityti ir atkreipti jūsų visų dėmesį.
Rašo J. Kažienė iš Skuodo. Ji yra Socialinės paramos skyriaus vyresnioji specialistė, dirba daug metų ir ten labai daug žmonių, kurie taip pat kreipiasi su tokiu prašymu. Tekstas: „Kreipiuosi į jus su pakartotiniu prašymu. Jau kartą buvau šį klausimą pateikusi ir rašiusi Seimui bei gerbiamam Seimo nariui A. Vinkui. (Taip ji rašo.) Tačiau priimti Seimo teisės aktai dėl II pakopos kaupimo fonduose manęs netenkina, kaip ir daugelio paprastų, visą amžių dirbusių žmonių ir kaupusių pensijų fonduose savo pinigus oriai senatvei. Mes, paprasti žmonės, negalime suprasti dabartinės valdžios požiūrio į žmogų, kuris dirbo sąžiningai, mokėjo mokesčius valstybei, fonduose kaupė savo pinigus, jų jis negali pasiimti sunkiame pensijos amžiuje. Kaupiantieji žmonės, kurie sukaupę iki 10 tūkst. eurų, tikėjosi atgauti savo pinigus, tačiau Seimas tam nepritarė, motyvuodamas tuo, kad žmonės nesugebės jais pasinaudoti. Mane tai labai piktina. Kokiu žmogumi laikomas paprastas žmogus, valstybės tarnautojas, turintis išsilavinimą? Jų nuomone, žmonės tuos pinigus pravalgys.
Dar kartą noriu paaiškinti gerbiamiems Seimo nariams, kad žmonės tam ir kaupė fonduose, kad ištikus nelaimei, atsiradus sveikatos problemoms žmogus jaustųsi saugiai, ir norėjo gyventi be jokios valdžios malonės. Iš dabartinių atlyginimų, kuriuos gauna paprasti žmonės, valstybės tarnautojai jokių santaupų sukaupti negali (patys matote, kokios maisto kainos, elektros ir kiti mokesčiai) – stengiasi išgyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo.
Aš kaupiau ir galvojau, kad atgausiu savo pinigus, kuriais sėkmingai naudojasi bankas, ir galėsiu nors dantis susitvarkyti. Vieno danties įstatymas kainuoja 1 tūkst. 500, o gal ir daugiau eurų. 2023 metais prasidės namo renovacija, kur apskaičiuota mano butui 15 tūkst. eurų. Aš privalėsiu paimti paskolą iš banko ir ją mokėti visą likusį savo gyvenimą, kai mano sukauptų pinigų apie 10 tūkst. eurų, jie jau nuvertėję, neatiduoda. Tokią mes ir matome tą vadinamąją gerovės valstybę.
Gerbiu Seimo narių nuomonę, ypač G. Palucko, jis supranta paprastus žmones ir siekia teisingo Seimo sprendimo dėl II pakopos pensijų kaupimo. Dabar žmonės jaučiasi apgauti ir nusivylę, apraizgyti spygliuota viela ir kitais pančiais. Vargu, ar kada ateis diena, kai žmogus taps laisvas. Pagarbiai – II pakopos pensijų kaupimo fondo dalyvė J. Kažienė.“
Yra daug tokių laiškų ir aš šį laišką perskaičiau kreipdamasis kartu V. Ąžuolo ir savo, kaip tos apygardos Seimo nario, vardu. Prašau atkreipti, gerbiami Seimo nariai, dėmesį. Ačiū. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Tikėkimės, po Konstitucinio Teismo nutarimo mes imsimės šitos temos. Matysime, ką pasakys Konstitucinis Teismas. Yra ne vienas projektas ir Vyriausybė rengia, tai tikrai nepamiršta ta tema.
Dabar, kadangi mes rytinius projektus baigėme svarstyti, tikiuosi, neprieštarausite, kad paimsime vieną kitą projektą iš vakarinio posėdžio, o gal net visą posėdį baigsime. Visą dieną baigsime per rytinį posėdį.
11.43 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2857, Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2858 (pateikimas)
S. Gentvilas galėtų pristatyti projektus, kurie darbotvarkėje įrašyti 2-2 klausimo pozicijoje, tai yra Aplinkos apsaugos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2857 ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2858. Tai būtų tų projektų pateikimai.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų yra pateikti tiek Respublikos Prezidento, tiek Vyriausybės projektai, panašūs į Baudžiamojo kodekso. Besvarstant Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo pamatyta, kad sinchronizuojant Baudžiamąjį kodeksą su Administracinių nusižengimų kodeksu reikia papildomų lydimųjų įstatymų. Šitie du įstatymai yra tiek Prezidento, tiek Vyriausybės projektų lydimieji. Mes juos registravome kartu su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke I. Haase.
Iš esmės projektais aiškiai atskiriama, kas yra baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą atliekų šalinimą ir kas yra administracinė atsakomybė. Numatomos tiek juridiniams asmenims, tiek fiziniams asmenims ribos, kada nusižengimai traktuojami kaip baudžiamieji, kada jie kvalifikuojami kaip nesunkūs nusikaltimai ir kada jie kvalifikuojami kaip apysunkiai nusikaltimai.
Kartu padidinamos administracinės baudos už tyčinius nusižengimus, kai yra akivaizdūs nusižengimai. Kadangi projektą rengė didelė teisininkų grupė, tikėkimės, kad po pateikimo iš esmės bus pritarta. Teisės departamentas neturėjo esminių pastabų, išskyrus vienintelę, į ją bus atsižvelgta.
Kviesčiau pritarti ir grąžinti Teisės ir teisėtvarkos komitetui kaip Baudžiamojo kodekso projektų lydimuosius. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Du Seimo nariai pageidauja jūsų paklausti. Pirmasis – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ministre, galbūt projektas iš principo ir nėra blogas, bet kelia tokių įvairių abejonių.
Klausimas dabar galbūt iš realybės. Vyksta Aplinkos apsaugos departamento reforma, nežinau, kaip sekasi, bet ir toliau tęsiasi ta pati situacija dėl tų nelegalių sąvartynų Vilniaus rajone. Jau kelintą kartą matome ir viešojoje erdvėje straipsnių. Kada vis dėlto pagaliau bus imtasi realių priemonių? Dabar irgi yra ir baudos, ir kalbama apie juridinius asmenis, jūs čia bandote įtraukti dar ir fizinius, bet ar tos padidėjusios baudos realiai kuo nors padės? Per tuos dvejus metus, kiek čia tų tokių nelegalių sąvartynų, matome, kad jie tiesiog perkeliami į kitą vietą ir vėl toliau tęsia veiklą. Kokių nors realių įrankių arba teisių Aplinkos apsaugos departamentui… Kas įvyko, koks pokytis, kad tai pagaliau pasibaigtų? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę pasidžiaugti rezultatais. Nežinau, ar čia džiaugsmas, bet nebaudžiamumas baigėsi. Jau yra konfiskuotos šešios lengvosios priemonės dėl nelegalaus atliekų gabenimo. Konfiskuotas net ir traktorius Ukmergės rajone. Buvo gabenamos tarp rajonų atliekos. Nebaudžiamumas baigėsi. Vilniaus atvejai, kurie buvo aprašyti ir spaudoje, ir interneto portaluose, dabar kvalifikuoti į baudžiamąją atsakomybę. Žmonės žinos, kad tokia veikla negalima užsiimti.
Antras dalykas. Pakeistas mūsų STR’as (statybos techninis reglamentas), kad statybų užbaigimo metu reikia parodyti čekius, sąskaitas, kur visgi buvo statybų atliekos priduotos. Atsiranda ir užbaigimo metu reikalavimas legaliai pagrįsti, o ne bet kam atiduoti. Man atrodo, didelė pažanga yra padaryta per 2–3 mėnesius, bet tai nėra baigtinė šviečiamoji veikla. Kai kuriuose regionuose, buvau pastaruoju metu Molėtuose, nėra statybinių atliekų tvarkytojų, kartais net ir savivaldybių RATCʼai arba savivaldybių įmonės neteikia tokios paslaugos. Kai kuriuose regionuose realiai susiduriama su rizika, kad gyventojas, norėdamas išvežti statybines atliekas, neturi kam paskambinti. Todėl savivaldybės turėtų įsitraukti su paslaugos pasiūla.
PIRMININKAS. A. Skardžius turi klausimą.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, išties reikalingos šios pataisos, tai puiki atgrasymo priemonė. Bet mes gana smulkmeniškai kalbame apie skruzdėliukus, o apie tuos dramblius, pavyzdžiui, apie didžiuosius atliekų degintojus… Juk, kaip žinome, su pakeistais kodais arba su apibendrintais kodais į deginimo įmones patenka atliekos, kurios turėtų būti perdirbtos, kalbant apie žiedinę ekonomiką ir taip toliau. Sudeginus, egzistuoja tokia tvarka, pripažįstamos kaip sutvarkytos atliekos.
Gerbiamas ministre, kada imsitės to išties didžiulio srauto? Skaičiuojama milijonai tonų per metus, ką sudegina deginimo įmonės. Tai yra sutvarkymas vien dėl to, kad kas nors sugeba perdirbti skirtas atliekas, pakeitę jų kodus, pripažinti degintinomis. Čia turbūt yra esminis dalykas. Kadencija jau eina į pabaigą, ką jūs manote, kada to imsitės?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui. Klausimas kiek nesusijęs, bet pabandysiu paplėtoti. Ne milijonai tonų, o 500 tūkst. tonų yra metiniai deginimo jėgainių pajėgumai Lietuvoje. Atliekų šiandien jau trūksta. Jau trūksta trims deginimo pajėgumams. Žinau, kad jos tarpusavyje pradeda konkuruoti ir mušti kainas dėl deginimo.
Antras dalykas. Nuo birželio 1 dienos įsigaliojo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos deginimo įrenginių kainos reguliavimo mechanizmas. Tai ne jų sprendimai, o jau reguliatoriaus sprendimas.
Trečias dalykas. Jūs teisus, pakuočių atliekas galime įskaityti kaip sutvarkytas sudegindami iki 2024 metų. Įstatymas leidžia dar iki 2024 metų pakuotes tvarkyti sudeginant. Bet čia yra dėl to, kad kai kurios pakuotės buvo gaminamos vis dar ne vienalytės, o sulipdytos, jas perdirbti yra sunku. Tas pereinamasis laikotarpis taikomas iki 2024 metų. O užsienio srautas, tas nelegalus srautas, kurį jūs minite, lenkiškas, yra fiskuotas, vyksta tyrimas, tyrimas turbūt bus baigtas priėmus sprendimus.
PIRMININKAS. Kol kas ačiū, galite luktelti, galbūt kitą projektą pristatysite. Dabar dėl motyvų vienas – už. Tai A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Išties pritariu šiam ministro siūlymui. Tikrai per svarstymo stadiją galbūt dar kolegos imsis iniciatyvos patobulinti, išplėsti, sakykime, tą reglamentavimo sritį, už kurią bus taikomos didesnės baudos, tačiau negaliu nereaguoti į gerbiamo ministro pasakymą, kad prisistatėme daug deginimo įrenginių, mums trūksta atliekų. Tai (žiedinė ekonomika neleidžia daryti nusikaltimo) tas pats, kas deginti pinigus, deginant atliekas, kurios gali būti perdirbtos ir dar tarnauti ne vieną perdirbimo ciklą. Tai štai aš matau didžiulę problemą: pataikaujama tiems, kurie sumanė tas deginimo gamyklas statyti, kurie sumanė statyti tuos didžiausius pajėgumus. Tai, kaip prisimenate, ponios D. Grybauskaitės patarėjas ponas N. Rasburskis, kuris po to buvo „Lietuvos energijoje“, kol buvo paprašytas ministro pasišalinti iš jos vien dėl keistos veiklos – Vilniuje nepastatė kogeneracinės biokuro jėgainės. Tačiau, kaip žinome, gerbiamas ministre, jūs turbūt puikiai žinote tą pirmąjį projektą pono N. Rasburskio ir ponios D. Grybauskaitės, kadangi ji atidarė ir pasakė, kad suomiškas verslas labai gerai. Tai Klaipėdoje yra „Fortumas“, kuris iki šiol degina, vasarą veikia tam, kad degintų kurą ir gautų remiamą elektros tarifą. Turbūt dar nesibaigė 12 metų tarifas nuo 2013 metų, ar ne? Baigsis 2025 metais. Tai čia aš matau dar ir taršą. Vien duokime, skatinkime, o iš tikrųjų darome žalą. Manyčiau, kad ministerija, įgyvendinusi ir šį projektą, turi imtis kur kas globalesnių projektų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kol kas prie šio projekto darome pauzę. Balsuosime per numatytą intervalą.
11.52 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2866, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 61 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2867 (pateikimas)
Ministras dabar galės pristatyti kitą dviejų projektų paketą. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2866 ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2867. Pateikimas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Šiuo atveju Vyriausybės vardu teikiame du įstatymų projektus, tai yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai.
Tarša žudo ir taršą miestuose daugiausia sukelia kietosios dalelės ar kiti transporto, pramonės ir šildymo įrenginių teršalai. Vilniaus mieste mes 2021 metais atlikome transporto bandomąjį projektą – nuotoline taršos akimi tyrėme 40 tūkst. automobilių ir sulyginome jų gamybinius parametrus su jų faktiniais išmetimais. Ir ką parodė rezultatai? Tai, kad realiomis eismo sąlygomis 3–4 % automobilių yra techniškai netvarkingi ir kad tie 3–4 % automobilių išmeta pusę Vilniaus taršos iš automobilių. Tie atradimai sako, kad jeigu mes sugebėsime sustabdyti arba pataisyti, sutvarkyti eisme dalyvaujančius 3–4 % automobilių, tai mes sugebėsime transporto taršą Vilniuje sumažinti beveik per pusę.
Šiuo metu yra paradoksali situacija, nes matome, kad per technines apžiūras net pusę automobilių nepereina techninių apžiūrų iš pirmo karto, o dešimtadalis automobilių jų nepereina dėl išmetimų trūkumų. Taigi, maždaug kas dešimtas automobilis, atvažiuojantis į techninę apžiūrą, yra techniškai netvarkingas dėl savo išmetimų į gamtą normatyvų ir ribinių verčių viršijimų. Tokių pernai buvo 78 tūkst. ir jie iki tol dalyvavo eisme. Pagal šiandieninį reguliavimą, jeigu tu į techninę apžiūrą atvažiuoji techniškai netvarkingu automobiliu, tu neturi teisės dalyvauti eisme. Bet jeigu automobilis šiandien sustabdomas policijos pareigūnų ir Aplinkos apsaugos departamento, agentūros darbuotojų ir nustatomas techninius parametrus viršijantis dūmingumas, mes neturime teisės pašalinti šito automobilio iš eismo ir jis toliau važinėja iki kitos techninės apžiūros. Jis gauna tik baudelę. Labai svarbu turėti instrumentą, kad techniškai netvarkingas automobilis būtų pašalintas iš eismo ir būtų paprašyta susitvarkyti ir grįžti į techninę apžiūrą. Čia yra pirmas įstatymo tikslas.
Antras įstatymo tikslas yra vis dėlto suteikti dviem institucijoms, tai yra Susisiekimo ministerijos Lietuvos transporto saugos administracijai bei Aplinkos apsaugos departamentui, įgaliojimus patikrinti eisme dalyvaujančius išskirtinio dūmingumo automobilius arba iš esmės patikrinti jų išmetimą. Esant pažeidimų, naikinti techninę apžiūrą ir paprašyti ją pakartoti, einant į techninės apžiūros institucijas.
Šie įstatymai yra teikiami Vyriausybės vardu. Manome, kad policijos apkrova… Policija nuolatos turi esminių užduočių, sako, mes turime sveikatą ir žmogaus saugumą kaip prioritetą, kitos institucijos tikrai gali užsiimti tiesioginėmis funkcijomis. Todėl įstatymu prašome įgaliojimų, kad ir Lietuvos transporto saugos administracija, ir Aplinkos apsaugos departamentas galėtų vykdyti šituos gyventojų nuolatinius nusiskundimus atspindinčius patikrinimus. Kviečiu pritarti ir atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Dėl prieš tai buvusio klausimo buvau užsirašęs klausti ir motyvus pateikti, bet negavau kažkodėl žodžio, sakė, įvyko klaida. Tai gal dabar galiu paklausti?
PIRMININKAS. Tokia truputį nestandartinė situacija. Aš aiškinausi su Sekretoriatu. Yra tam tikra sisteminė problema mūsų sistemoje. Kai yra jungtinis klausimas iš kelių projektų, iš tikrųjų užsirašius dėl atskiro projekto kartais sistema neparodo ir tada mes nesuteikiame. Tokiais atvejais aš iš karto prašyčiau Seimo narių prašyti žodžio, jūs dabar būtumėte ir paklausęs.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ėjau aiškintis iš karto.
PIRMININKAS. Gerai, kadangi ministras tas pats, nors klausimą mes jau perėjome, tikrai atsakyti galės.
D. KEPENIS (LVŽSF). Tai galiu paklausti?
PIRMININKAS. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Dėl to, kur jūs kalbate apie baudas, kai teršalai siekia nuo 5 iki 7 kub. metrų, štai konkretus atvejis: Kelmės rajono gyventojai išmatavo savo kieme taršą, išsiuntė į neutralią laboratoriją, gavo atsakymą. Duomenys stulbinantys – viršija normas po 3 tūkst. kartų, pavyzdžiui, aliuminio ir kitų. Jeigu tie teršalai… Sakysime, dabar už kubus baudžiama, bet nėra stebima, kokie sunkieji metalai realiai buvo ir kiek kartų jie buvo. Faktiškai galbūt ta bauda būtų dar šimtąkart didesnė, jeigu realiai matytume, koks užteršimo laipsnis konkrečiais sunkiaisiais metalais. Ką mes dabar turime daryti su tuo įstatymu? Ar paliekame, kaip yra, ar nagrinėjame atskirus teršalų elementus? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Dainiau, aš, kaip ministras, gavau jūsų, kaip Seimo nario, raštą dėl to Kelmės tyrimo, ir žemės ūkio ministras gavo. Bet, žiūrėkite, visi advokatai ir prokurorai pasakys, kad tyrimas būtų sėkmingas, reikia trijų elementų: sertifikuoto tyrimo ėmėjo, sertifikuoto metodo ir sertifikuotos laboratorijos. Dabar dėl jūsų minimo Kelmės atvejo, kur kažkoks neįprastos spalvos sniegas buvo. Mes neėmėme tyrimo, tyrimas tirtas ne Lietuvoje, jis sklando po internetą ir kelia nerimą. Mes esame pasirengę atvažiuoti kaip valstybinė laboratorija ir ištirti bet ką, kai jūs pakviesite. Bet kažko, kas daryta prieš 5 mėnesius, komentuoti mes negalime.
Dabar dėl bausmių už taršą. Jos egzistuoja, bet didžiausias sunkumas mums valstybėje yra įrodyti taršą, pagauti teršėją už rankos, kad ir kas tai būtų – ar įmonių, ar ūkininkų, ar gyventojų oro tarša, vandens tarša. Tikrai mes bendradarbiausime, tik įstatymas ir yra pateiktas, kad sugriežtintume teršėjų atsakomybę.
D. KEPENIS (LVŽSF). Jūs ir rytoj galite atlikti tą tyrimą. Ten viskas aišku – vieta, žmonės yra aiškūs.
S. GENTVILAS (LSF). Laukiame kvietimo.
PIRMININKAS. Jūs dar sakėte, kad norėjote pasisakyti dėl motyvų. Tada per šoninį mikrofoną reikėjo ir pabaigti procesą.
D. KEPENIS (LVŽSF). Mano motyvas būtų balsuoti prieš, kadangi, kaip matote, atsakyme nematyti realybės, nes ta bauda – 20 tūkst. eurų – galėtų būti dešimt kartų didesnė, jeigu pamatytume, koks užterštumo laipsnis yra, ypač pavojingas žmonių gyvybėms ir sunkioms ligoms atsirasti. Vadinasi, klausimas iki galo dar neparengtas ir reikia pasigilinti, ar kubais vertiname taršos pavojų, ar konkrečiais sunkiaisiais metalais, nuodais, kurie pateko į žmogaus kiemą. Reikia dar padirbėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Tikėkimės, kad komitete bus padirbėta. Dabar grįžta ministras prie svarstomų projektų Nr. XIVP-2866, Nr. XIVP-2867. Klausimai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, ką daro tada techninės apžiūros centras? Jis turi atlikti visą patikrą. Jeigu transportas yra ne asmeninis, o tas, kurio jie kasmet atlieka patikrą, ir išmetimus, ir viską tikrina, tai nejaugi mes dabar turime įdarbinti papildomai dar tam, kad kažkas stovėtų prie kelio ir pradėtų stabdyti? Žinome, kad buvo skaudžių įvykių dėl to stabdymo, kiek visokių variantų buvo. Aišku, galbūt dabar jau nebe tiek yra, daug mažiau atvejų, bet, aš manau, jūs turite kelti klausimą dėl techninės apžiūros. Jis pereina. Kam užsikrauti papildomai dar vieną naštą jums, kaip aplinkos ministrui?
S. GENTVILAS (LSF). Teisingas klausimas, bet eismas vyksta ir gyvenimas vyksta realybėje, o automobilio sveikata patikrinama: naujo automobilio – trečiais metais, o po to – kas dveji metai. Aš nenoriu patarinėti ir skleisti patarimų, bet man pasakojo techninių apžiūrų ekspertai, kad į dyzelinį automobilį galima įmaišyti šiek tiek benzino – pagerėja jo išmetimo rodikliai ir prastos būklės dyzelinis nudėvėtas automobilis pereina techninę apžiūrą: jei stipriai užgazuojama prieš techninę apžiūrą ir prapučiamos smalkės, sename techniškai netvarkingame automobilyje to nebeužfiksuojama.
Tai yra vos keletas patarimų, liaudiškų patarimų, kaip apeinama techninė apžiūra, nes jai yra paruošiamas techniškai netvarkingas automobilis. Deja, bet po to automobilis išvažiuoja į gatvę ir dvejus metus jis dūmija, mes gauname skambučių. Įstatyme nėra nustatyta, kad užfiksavus viršnormatyvinę taršą automobilis būtų paprašytas išeiti iš eismo. Ir tai yra paradoksas, nes į tas technines apžiūras atvažiuoja apgalvoję kai kurie netvarkingi piliečiai.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, tai iš tikrųjų svarbu, nes kai kada važiuoji mašina ir per dūmus nelabai matai kelio. Kyla klausimas čia tas pats – dėl techninių apžiūrų.
Kitas klausimas dėl pajėgumų. Iš tikrųjų ar nevertėtų dar labiau atkreipti dėmesį, nes kai kas panašaus buvo dėl tų tikrinimų, gal čia buvo tyrimai daromi, kad labai retai pamatai važiuodamas, kad kas nors tikrintų. Tai kaip dėl pajėgumų, ar tos laboratorijos bus apskričių centruose, ar tai bus kokie vienetiniai patikrinimai, nes sakau: kai kada nėra kuo kvėpuoti automobilyje? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Visų pirma dabar išeina taip, kad reikia dvigubų pajėgumų: reikia policijos automobilio, kad sustabdytų, ir inspektorių, kad patikrintų. Tai čia jau atsiranda dubliavimas. Kita vertus, nebuvo funkcijos, kad jeigu nustatai techniškai netvarkingą automobilį, tu paprašai, kad važiuok atgal ir susitvarkyk. Tai šito nebuvo. Dabar įstatymas lyg ir sprendžia šitas dilemas.
O dėl pajėgumų. Aišku, tai nebus kasdieninė kontrolė. Štai K. Mažeika yra siūlęs nuotoliniu automatiniu kažkokiu principu žiūrėti. Bet svarbu, kad atsirastų tokia galimybė. Tikrai nebus atskiri etatai steigiami. Tai greičiausiai bus vienkartinės, keliakartinės akcijos per metus, bet dvi institucijos bus įgaliotos ir nebetrukdys policijos pareigūnų.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Ministre, dar kartą pasiūlysiu tą patį dalyką, nes man kažkaip, vėlgi grįžtant prie to, kaip kažkada jau esu sakęs, kad akmens amžiaus problemas, tiksliau, XXI amžiaus problemas sprendžiame akmens amžiaus metodais, nes įpareigoti aplinkos apsaugos inspektorius, užkrauti dar vieną papildomą funkciją ir daryti progines akcijas, manau, nėra sprendimas.
Ministre, pasakykite, kiek bus skirta papildomai lėšų šiai funkcijai vykdyti, kiek papildomai etatų bus skirta šiai funkcijai vykdyti ir kokio tikimasi rezultato, tai yra kiek bus patikrinta automobilių per metus? Turbūt aišku, kad tai bus tik vienetiniai atvejai. Tikrai siūlyčiau nevargti, o tas lėšas skirti inovatyviems būdams ieškoti. Ir būtent ta sensacinga informacija apie „Tuvlitą“, ką jūs čia pareiškimu sakėte, manau, kad reikia spręsti problemą pirmiausia ten. Jeigu atsirastų nuotolinė priežiūra, kontrolė, tada iš karto siųsti į apžiūrą, o ne kurti papildomą mechanizmą. Aš manau, kad tų funkcijų ir taip pakankamai turi inspektoriai. Jeigu galite, patikslinkite dėl lėšų ir dėl planuojamų skaičių. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip aš užsiminiau, taršos problema egzistuoja. Mes jos negalime neigti. Instrumentų neturime pašalinti techniškai netvarkingus automobilius iš eismo. Įstatymo vien dėl to reikia.
Dabar dėl poreikių. Vieni poreikiai yra technikos įsigijimas, antri – atlyginimai. Mes skaičiuojame, kad per dvi institucijas 2024 metams reikės 278 tūkst. eurų. Kaip sakote, tikrai ne pavieniai automobiliai, bet skaičiuojama, kad nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. automobilių gali būti patikrinama per metus. Tas atitinka mažiau negu tuos 3 % sąlygiškai techniškai netvarkingų automobilių, bet turbūt ir pagal skundus bus reaguojama. Tvarkingi piliečiai skundžiasi, jie skambina ir prašo stabdyti eisme dalyvaujančius, patikrinti. Šiandien įstatymas neleidžia to daryti.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aišku, gedimai gali būti ir proginiai. Važiuoja žmogus, perėjęs technikinę, ir pradeda dūmyti, nes tuo metu kažkoks gedimas atsitiko.
Kitas dalykas. Dabar, kai… Kolega, irgi Kęstutis, klausė apie tai, kiek reikėtų. Na, vis tiek už tai reikia mokėti, kad padaugėtų, kontroliuojančių institucijų būtų. Kažkaip radau, kad šiame projekte yra užsiminta apie švietimą ir prevenciją. Galbūt reikėtų tą sumą apskaičiavus, kiek būtų užsiimama kontrole, motyvuoti žmones, nes buvo anksčiau, kad žmonės pasikeistų taršius automobilius, siūlomos kažkokios alternatyvos. Sakykime, įsigyjant elektromobilius, dar kažką, net kažkokias mažesnes, dvirates, transporto priemones. Galbūt reikėtų grįžti į tą kelią, nes iš tikrųjų vien tiktai draudimais, mes puikiausiai suprantame, nepasieksime tinkamo rezultato. Žmonės, kurie neturi lėšų pasikeisti automobiliams, paprasčiausiai bandys įvairiai vengti ir to klausimo neišspręsime.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Man atrodo, klausimo formuluotė truputį ydinga. Mes prašome savininkų tų pačių sąlygų, kaip ir per techninę apžiūrą, kad jie važinėtų techninės apžiūros standartą atitinkančiais automobiliais. Ir nieko daugiau. Negalėtų pereiti techninės apžiūros 10 % automobilių. Pernai 78 tūkst. automobilių neperėjo techninės apžiūros dėl blogų išmetimų. 10 % Lietuvos automobilių.
Mes nieko kito neprašome, kai ir eisme dalyvaujančius patikriname, kad jie atitiktų tą standartą. Mes nepakeičiame gyventojų įperkamumo. Mes tiesiog sakome: ir techninės apžiūros metu, ir kelyje išmetimai turi būti vienodi. O aš sakau, yra apsukimo metodų, kai pasiruošiama techninei apžiūrai ir, deja, gatvėse pastebime akivaizdžiai techniškai netvarkingų automobilių. Čia nėra kokios nors naujos prievolės gyventojams. Kas dvejus metus einama, automobilių savininkai tikrina savo automobilį. Mes neprašome, nežeminame verčių, nedidiname verčių, bet tiesiog prašome, kad ir kelyje būtų tas pats standartas.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, važinėjant mieste, kad ir Vilniuje, aš jau nekalbu apie kokius nors nutolusius rajonus, tikrai nemažai matyti ir galima kiekvieną dieną sutikti tokių automobilių. Atrodo, kad važiuoji iš paskos sovietinio garvežio, virsta dūmai, ypač į kalniuką, reikia po to atsidaryti langus, nes tiek pritraukia to brudo į saloną. Policininkai užsiėmę, jie ten sėdi prie trikojų ar stebi sektorinius matuoklius, nėra eismo dalyvių, policininkų, kurie galėtų sutramdyti juos. Kaip jūs manote, ar nereikėtų daugiau teisių patiems eismo dalyviams suteikti? Užtektų fiksuoti, esant dabar šiuolaikinėms priemonėms, persiunti, iš karto registruoja ir policininkai automobilį atsirenka, sustabdo ir atima techninę pažymą, kol jisai pereis iš naujo. Kaip jūs manote įtraukti eismo dalyvius, visuomenę į tą?
S. GENTVILAS (LSF). Svarstytina, to nėra šiandieniniame projekte, bet pagal šiandieninį reguliavimą nėra institucijos, kuri panaikintų techninės apžiūros leidimą ir leidimą dalyvauti eisme, nes įstatyme nėra tokios galimybės. Yra galimybė tiktai neduoti techninės apžiūros metu. Jeigu netgi gyventojas fiksuoja dūmingą automobilį, atsiunčia ar į Aplinkos apsaugos departamentą, ar į policiją, nėra galimybės panaikinti techninę apžiūrą automobilio, dalyvaujančio eisme. Vien dėl to reikėtų įstatymo. O kas praneša ir ar po to papildomai sustabdoma gatvėje, tai čia jau darbo organizavimo tvarka.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš, ko gero, pratęsiu gerbiamo K. Mažeikos mintį, ką jis kalbėjo. Man teko kalbėti su Utenos ir Panevėžio pareigūnais dėl šio projekto, tai jie jau šiandien skambina pavojaus varpais: darbuotojų trūksta, darbuotojai išeina dėl dažnos pertvarkos ir panašiai. Kai paklausiu, kaip jūs vertinate šitą papildomą funkciją, tai jie net neįsivaizduoja, kas ją galėtų atlikti, nes dabar fiziškai net protokolų nespėja surašyti. Kaip jūs įsivaizduojate, ministre, skirdamas papildomą tokį uždavinį arba papildomą tokią funkciją ir nenumatydamas, ten, sakote, 300 tūkst., aš galvočiau, kad be milijono jūs niekaip neišsiversite, ir manau, kad mes tik kitais metais tiksliai pamatysime, kiek jums tai kainavo. Kaip jūs įsivaizduojate, kokį efektyvumą jūs pasieksite tokiu įstatymo projektu? Mano galva, jis nulinis yra šiandien.
S. GENTVILAS (LSF). Jisai nėra nulinis. Visų pirma, Aplinkos apsaugos departamentas jau atlieka kontrolę, bet jie gali sustabdyti automobilį tik su policijos pagalba. Pareigūnai dalyvauja akcijose ir jie jau daro šituos veiksmus, tiktai jie turi pasitelkti ir policiją.
Antras dalykas, ką jie maksimaliai gali padaryti, tai skirti baudą, bet ne naikinti techninę apžiūrą ir teisę dalyvauti eisme. Asignavimai yra įrašyti – aiškinamasis raštas, Vyriausybės projektas, tai bus suplanuota. Taip, gal nėra čia tikslo patikrinti visus 100 %, yra tikslas patikrinti kertinius ir pavojingus, tai yra viešasis interesas, kad mūsų taršiausi automobiliai nevažiuotų gatvėse, tie, kurie neatitinka standartų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Motyvai. A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, prie projekto pridėtoje medžiagoje konstatuojama, kad netvarkingos transporto priemonės sudaro pusę visų eisme dalyvaujančių priemonių. Tikriausiai tai yra pagrindas tos padėties, kad kelių transporto sektorius išmeta daugiau kaip pusę viso Lietuvoje išmetamo azoto oksidų kiekio. Kaip gydytojas galiu pabrėžtinai akcentuoti, ką patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija, kad oro tarša turi kancerogeninių medžiagų, kurios sukelia plaučių, šlapimo pūslės ir kitų organų vėžį, daro neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms. Tas faktas, kad prieš Lietuvą pradėta Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimo procedūra, nes Lietuvoje išmetamų teršalų, tarp jų – ir mano minėtų azoto oksidų, kiekis mažėja lėtai ir Lietuva nepasiekia tarptautiniuose teisės aktuose nustatyto sumažinimo lygio, rodo, kad turime imtis neatidėliotinų priemonių. Todėl siekis tobulinti teisinį reglamentavimą, sudaryti prielaidas identifikuoti konkrečių transporto priemonių taršumą, stiprinti taršos kontrolę ir automobilių techninę priežiūrą, riboti netvarkingų priemonių dalyvavimą eisme, operatyviau fiksuoti pažeidimus (ir taip toliau) prisidės prie iškelto tikslo įgyvendinimo. Palaikau šį projektą ir kviečiu jus palaikyti.
PIRMININKAS. K. Mažeika pasisakys prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų daugiausia abejonių kelia turbūt tai, kad norima sugaudyti kilbukus, o banginiai, kurie terš, taip ir toliau sau plaukios. Aplinkos apsaugos pareigūnai, užuot dirbę, koncentravęsi į teršėjus, sprendę tokias kaip „Grigeo“ problemas, rudo sniego problemą, apie kurią čia irgi yra visokių gandų, ir kitus tokius didelius taršos šaltinius, bus priversti važiuoti į kelius, stabdyti automobilius. Gavę skambutį, turės važinėti po kaimus, ieškoti, kur, kokia gatve koks automobilis važiavo ir kaip dūmino. Aš manau, tai yra tiesiog opiumas liaudžiai ir bandymas nukreipti dėmesį nuo tikrųjų problemų, ir tiesiog viešųjų ryšių akcija parodyti, kad mes darome.
Patikrinę kelis tūkstančius automobilių iš daugiau nei 1 mln., tikrai tos oro taršos nesumažinsime. O jeigu problema yra automobilių parke ir jeigu aiškinamajame rašte rašoma, kad pusė automobilių yra techniškai netvarkingi, tai yra sensacinga informacija. Ją turbūt reikėtų patikrinti Vyriausybės lygiu. Tą problemą turėtų spręsti Susisiekimo ministerija, iš naujo apsvarstyti tuos pačius „Tuvlitos“ reikalavimus ir kontrolinius mechanizmus, kaip jie tikrina automobilius. Dabar dubliavimas, tai yra sukursime precedentą kaip trečiosiose šalyse: yra penkios inspekcijos, penki pareigūnai su skirtingais policijos ženklinimais ir funkcijomis, jie tiesiog praktiškai prisiduria prie atlyginimo, o problemos iš esmės nesprendžia. Tai tikrai norėtųsi, kad tie menki 200 tūkst. eurų, kuriuos čia žada ministras tai institucijai už papildomą funkciją, tikrai būtų nukreipti jau dabar dirbantiems žmonėms, jų motyvacijai, kad jie atliktų tas užduotis, kurių dabar turi tikrai labai daug.
Tikrai šiuo klausimu linkiu susilaikyti ir kviečiu problemą spręsti aukštesniu, Vyriausybės, lygiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Netrukus balsuosime.
12.17 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 186, 20, 31, 34 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2863, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11, 19, 25, 26 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2864, Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2865 (pateikimas)
Bet dar iki balsavimo yra šiek tiek laiko, tai pakviesiu į tribūną viceministrę I. Valeškaitę. Ji pristatys popietinės darbotvarkės klausimus – Alkoholio kontrolės įstatymo projektą Nr. XIVP-2863, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo projektą Nr. XIVP-2864 ir Reklamos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2865. Pateikimas. Prašau.
I. VALEŠKAITĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pristatau jums Vyriausybės teikiamus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 16, 186, 20, 31, 34 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11, 19, 25, 26 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Teikiamais įstatymų projektais siekiama suderinti keičiamų įstatymų nuostatas su Vietos savivaldos įstatymo nauja redakcija dėl savivaldybės merui arba jo įgaliotai savivaldybės administracijai pavestų funkcijų. Alkoholio projektu taip pat tikslinama sąvokos „masinis renginys“ atitiktis Susirinkimų įstatymo nuostatoms. Tabako projektu tikslinama nuostatos, susijusios su savivaldybės sprendimo dėl draudimo rūkyti daugiabučiuose įgyvendinimu, atitiktis Civilinio kodekso nuostatoms dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo.
Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad pagal galiojantį Vietos savivaldos įstatymą merui nustatytas funkcijas, susijusias su licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, įskaitant mažmeninę prekybą tabako gaminiais iš automobilinių parduotuvių, išdavimu ir kontrole, leidimų išorinei reklamai išdavimu bei kontrole, susijusia su Reklamos įstatymų nuostatų pažeidimais, vykdytų ne tik savivaldybės meras, bet ir jo įgaliota savivaldybės administracija.
Atsižvelgdami į tai, kad dėl didelio darbo krūvio gali sutrikti įstatymų projektuose nurodytų sprendimų, susijusių su licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, priėmimas, prašome Lietuvos Respublikos Seimo įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka. Projektų įsigaliojimą siūlome numatyti rugpjūčio 1 dieną, o įgyvendinamieji teisės aktų projektai bus parengti iki liepos 31 dienos. Į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas bus atsižvelgta derinimo metu. Dabar prašyčiau pritarti įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmoji – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, man klausimas kyla dėl Reklamos įstatymo pataisų, konkrečiai, išbraukiate leidimų išdavimo instituciją, kuri patvirtina tipinio dydžio turinio išorės reklamą ir taip toliau. Kodėl šitą punktą jūs braukiate lauk? Buvo kontrolė, kažkas išduoda leidimus, žino, kokio dydžio, nustato, o dabar pagal jūsų pateiktą projektą yra išbraukiama tai iš viso įstatymo. Ačiū.
I. VALEŠKAITĖ. Pagal mūsų pakeitimus, čia esminis pakeitimas, kuris padaromas, tai yra tiesiog pakeičiama, sudaroma galimybė ne tik merams, bet ir savivaldybių administracijos direktoriams pasirašyti, išduoti leidimus, pakeisti juos ir kitus dokumentus. Čia turinys pats iš esmės nesikeičia. (Balsas salėje: „Keičiasi, keičiasi!“) Pagal teikiamą projektą pagrindinis klausimas yra tai, koks subjektas išduoda leidimą. Ir dabar gauname tikrai labai daug susijusių institucijų, būtent savivaldybių, paklausimų, nes leidimų skaičius per mėnesį yra labai didelis – siekia apie 400 leidimų didžiosiose savivaldybėse.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau, gerbiama viceministre, paklausti. Aš čia prieš jus, priekyje, jeigu norite mane matyti. Noriu paklausti dėl rūkymo balkonuose. Jūs čia siūlote tą pataisymą. Dabar to turbūt priežastis, ar tai reiškia, kad jeigu nebus pažymėta ta laiptinė ženklu, kad nerūkoma pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, ar tai reiškia, kad ten rūkantys asmenys bus nenubausti? Dėl ko čia kilo tas patikslinimas?
I. VALEŠKAITĖ. Ne, ne. Čia vėlgi patikslinimas yra dėl to, kas atsakingas yra už tvarką. Ir iš esmės CK jau dabar numato, kad už informacijos ženklų įrengimą turėtų būti atsakinga bendrija, jungtinės veiklos, tarkime, įgaliotas asmuo, arba pasirinktas administratorius, kad tiesiog nebūtų dvigubos prievolės, kad būtų tas, kas arčiausiai subjekto, atsakingas už tvarką ir priežiūrą. Ženklai lieka.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiama viceministre, merai turbūt ne vieną dešimtmetį siekė valdžios, norėjo turėti valdžią vien tik savo rankose. Dabar, kai ją gavo, kratosi atsakomybės. Kaip čia suderinti? Jūs teigiate, kad reikia mero atsakomybę permesti administracijos direktoriui, visiems. Neva merams per daug darbo, per daug reikia parašų, ten licencijų per daug. Kam nors numetame… Aš tai nesuprantu šito. Kaip dabar: mes vėl grįžtame į tą naują realybę, į tą senąją realybę, kuri buvo, ar ne?
I. VALEŠKAITĖ. Tai merai ir toliau galės pasirašinėti, bet tie merai, kurie mato, kad jų darbo laikas galėtų būti efektyviau panaudotas kitiems klausimams spręsti, galės perleisti tai savivaldybės administracijos direktoriui. Tada yra pavaduotojai. Iš esmės darbo krūvio paskirstymo klausimas.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama viceministre, jūs kalbate, kaip bus išduodami tie leidimai, kas galės juos išduoti. O ar šis įstatymas spręs problemą, kas galės juos panaikinti? Nes būna tokių situacijų, sakykime, įvairių pažeidimų, kitų dalykų. Kaip šioje situacijoje dėl leidimų panaikinimo?
I. VALEŠKAITĖ. Čia lygiai tokia pati tvarka galioja tiek išduodantiems, tiek naikinantiems. Tuos sprendimus iki šiol priimdavo, šituo tarpiniu metu priimdavo merai, o dabar galės priimti savivaldybių administracijos. Panaikinimo tokia pat tvarka kaip ir pritarimo.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama viceministre, kadangi merų rinkimų tvarką mes pakeitėme prieš beveik 2 mėnesius, kas trukdė ateiti anksčiau su visais įstatymais, kurie būtini pasikeitus merų galioms ir funkcijoms?
I. VALEŠKAITĖ. Niekas netrukdė. Atėjome iš karto, kai buvo ta problema užfiksuota ir pastebėta.
PIRMININKAS. Ačiū, trumpas atsakymas. Dabar – motyvai. Niekas neužsirašė. Apsispręsime iš karto balsuodami dėl šio projekto, dabar balsavimų intervalas. Ačiū, viceministre, jūs galite sėsti. Balsuojame, ar pritarti šiam pateiktam trijų projektų paketui.
Balsavo 96: už – 75, prieš nėra, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta.
Nors dabar darbotvarkėje pasiūlytas pagrindiniu komitetu Ekonomikos komitetas, aš vis dėlto galvoju ir kreipčiausi į poną R. Jušką. Gal vis dėlto jūsų komitetas būtų tinkamesnis dėl tų projektų? Čia kalbama apie mero, administracijos direktoriaus funkcijas. Galbūt K. Starkevičius nesupyks, kad… Taip, jis rodo, kad būtent taip. (Balsas salėje) Parodykite jūs, taip ar taip, ir matysime. Gerai. Sutariame, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tokius įvairių sričių projektus mes skiriame. Priimame bendru sutarimu.
Ir Vyriausybė prašo skubos. Aš teikiu balsuoti, ar pritariame skubai, nes yra oficialus Vyriausybės prašymas.
Už – 60, prieš – 10, susilaikė 34. Pritarta skubai. Tuomet fiksuojame bendru sutarimu, kad svarstymas bus šioje sesijoje.
12.26 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2689(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau. Grįžtame prie projektų, dėl kurių dar nebalsavome arba kuriuos praleidome. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2689(2). Priėmimas.
Užsiregistravo 67. Priimti nėra reikiamo skaičiaus, nors ir visi balsavo už.
12.28 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 9, 10, 12, 26, 32, 381, 41, 46, 49, 62, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2808, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11, 111 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2809, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2810, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 5 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2811 (pateikimo tęsinys)
Dabar rytinės darbotvarkės 1-13.1, 1-13.2, 1-13.3, 1-13.4 klausimai – įstatymų projektai Nr. XIVP-2808, Nr. XIVP-2809, Nr. XIVP-2810, Nr. XIVP-2811. Sveikatos sistemos įstatymo projektas, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo projektas ir taip toliau. Pateikimo tęsinys. Čia buvo balsuojama, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 104: už – 78, prieš – 2, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta.
Galime bendru sutarimu fiksuoti, kad Sveikatos reikalų komitetas pagrindinis? Niekas neprieštarauja. Svarstysime rudens sesijoje. Priimame bendru sutarimu.
12.29 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2857, Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2858 (pateikimo tęsinys)
Dabar žiūrime į popietinę darbotvarkę, nes keletą projektų spėjome dabar pasvarstyti. Pirmiausia dviejų projektų paketas. Darbotvarkės 2-2.1, 2-2.2 klausimai – įstatymų projektai Nr. XIVP-2857, Nr. XIVP-2858. Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektai. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 115: už – 81, prieš – 1, susilaikė 33. Po pateikimo šiems projektams pritarta. Dėl Aplinkos apsaugos įstatymo pataisų projekto siūlomas pagrindiniu komitetu Aplinkos apsaugos komitetas. Priimame bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja. O dėl Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projekto, suprantama, – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir, tikiuosi, bendru sutarimu fiksuojame, kad svarstysime rudens sesijoje. Pritarta.
12.30 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2866, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 61 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2867 (pateikimo tęsinys)
Toliau yra kitas dviejų projektų paketas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2866 ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-2867. Pateikimas. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 58, prieš – 6, susilaikė 49. Vargais negalais pritarta po pateikimo.
Dabar pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl pirmojo – Saugaus eismo įstatymo projekto, dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisų projekto pagrindinis yra Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymas rudens sesijoje. Priimame bendru sutarimu.
12.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2878, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2880, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2879 (svarstymas)
Esame sutaupę laiko, tai galime rezervinius projektus paimti. Pirmiausia projektas Nr. XIVP-2878 dėl komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo. Svarstymą galime padaryti bendrą ir dėl rezervinio 2 klausimo, ir dėl rezervinio 3 klausimo, nes jie susiję. Rezervinis 2 klausimas yra dėl komitetų narių skaičiaus ir rezervinis 3 klausimas – dėl komitetų narių pavaduotojų, tai yra dėl J. Šiugždinienės perkėlimo iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto į Švietimo ir mokslo komitetą. Dalyvauti diskusijoje niekas neužsirašė dėl šių projektų. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo dėl visų trijų kaip paketo.
Balsavo 108: už – 103, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo šiems trims projektams pritarta.
12.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2878 (priėmimas)
Dabar priėmimas kiekvieno projekto paeiliui. Pirmiausiai projektas Nr. XIVP-2878 dėl komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo. Niekas neužsirašė dėl motyvų. Dėl atskirų straipsnių nebalsuojame. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 110: už – 105, prieš nėra, susilaikė 5. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2880 (priėmimas)
Toliau rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo projektas dėl komitetų narių skaičiaus pakeitimo. Vėlgi dėl atskirų straipsnių nebalsuojame. Balsuojame dėl viso projekto, ar priimame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 100: už – 94, prieš nėra, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2879 (priėmimas)
Ir trečiasis šio paketo nutarimo projektas – dėl komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo. Balsuojame iš karto dėl viso projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 112: už – 110, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dabar mes turime dvi išeitis. Yra likę trys projektai. Galime svarstyti ir baigti šios dienos darbą rytiniame posėdyje. (Šurmulys salėje) Aš dėl visa ko atsiklausiu, kas už tokį pasiūlymą. Balsuokime. Kontrolinis balsavimas, kad paskui nebūtų kokių nors atvykusių į vakarinį posėdį ir protestuojančių. Kas už tai, kad dabar baigiame dienos darbotvarkę?
Gana vieningas balsavimas: už – 104, prieš – 5, susilaikė 2.
12.35 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2609, Žemės įstatymo Nr. I-446 23, 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2610, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 6, 18, 20, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2611 (pateikimas)
Tuomet eilės tvarka svarstysime dar likusius klausimus. Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir du lydimieji. Pranešėja – A. Gedvilienė. A. Gedvilienė ar S. Gentvilas? A. Gedvilienė, prašom. Pateikimas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Dėkoju už suteiktą žodį. Aš labai trumpai pristatysiu esmę. Turbūt visi supranta, mano nuomone, yra įvykusi klaida – kuomet buvo priimtas Savivaldos įstatymas ir naujas reguliavimas, meras neteko galimybės kitiems įgaliotiems asmenims deleguoti funkciją pasirašyti teritorijų planavimo dokumentus ir žemėtvarkos dokumentus. Tai yra didelė atsakomybė, tai yra susiję su darniu miesto vystymu, su didele plėtra, ypač didžiuosiuose miestuose. Mano galva, meras tikrai nėra rinktas tam, kad neįsigilinęs dėtų parašus ant dokumentų, į kuriuos neįmanoma įsigilinti per duotus terminus, per duotą laiką. Todėl, mano galva, būtų prasminga įstatyme grąžinti galimybę merui deleguoti šią funkciją. Mes su S. Gentvilu parašėme pagal seną tvarką, kad įgaliojimai galėtų būti suteikti administracijos direktoriui, bet tikrai nematyčiau problemos, jeigu pagrindinis komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, šitą funkciją perduotų… suteiktų galimybę merui perduoti vicemerui, tai yra kitam politinio pasitikėjimo pareigūnai, kuris atsakingas už miesto plėtrą ir infrastruktūrą. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad žmogus, kuris deda parašą ant teritorijų planavimo dokumento ir žemėtvarkos plano, yra tikrai įsigilinęs ir tikrai prisiima atsakomybę už savo parašą ir tą turinį, ant kurio jisai deda parašą. Toks trumpas pristatymas.
PIRMININKAS. Nepaisant trumpo pristatymo, klausiančių daug. L. Nagienė pirmoji.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų toks jausmas, kad jau merai visas savo funkcijas baigia deleguoti pagal mūsų pakeitimus, o atsakomybė kam teks? Tam, kuris padės parašą. Čia yra labai svarbūs dokumentai. Ar nemanote, kad tikrai šitą funkciją reikėtų deleguoti kitam? Mano giliu įsitikinimu, vienaip ar kitaip, tai yra miesto plėtros dokumentai – planai, specialieji planai. Žinome, kokie eina dabar energetinio proveržio paketai, visi kiti dokumentai. Po to meras nežino ir paskambinus paklausus, ar žinote, kad toks… Mačiau kažkokį raštą. Suprantate? Aš manyčiau, ar tikrai mes ne per drąsiai žengiame šiuo klausimu?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš įsivaizduoju, kad meras, miesto ar rajono šeimininkas, tikrai žino apie plėtrą, tikrai žino apie didžiausius projektus, bet įsigilinti į juos, pasižiūrėti, ar visos procedūros yra padarytos, ar visi sutikimai gauti iš gretutinių sklypų, ar viskas viskas yra padaryta pagal procedūras, tikrai nėra įmanoma per trumpą laiko tarpą, žinant, kiek merai atlieka kitų funkcijų. Mes turbūt valstybės atžvilgiu turime visų pirma žiūrėti į kokybę. Ar mums reikia formalaus mero parašo, ar reikia tiktai žmogaus, kuris yra atsakingas už tą parašą? Mano galva, pagal dabartinį sudėliojimą meras niekaip negalės atsakyti už padėtą parašą, kita vertus, jis bus tas, kuris atstovaus teisme savo parašui ir gins tą teritorijų planavimo ar žemėtvarkos dokumentą. Man atrodo, tai yra neteisinga. Tas buvo išsakyta ir Savivaldybių asociacijos. Mes dabar kaip tik turime žemėtvarkos antrojo etapo visą paketą ir vienas pagrindinių klausimų, kurį kelia Savivaldybių asociacija, kodėl nesutvarkote šitos spragos, nes mes matome, kad čia bus griūtis ir problema. Aš tikrai tikiuosi, kad Seime mes šitą klaidą, kurią padarėme priimdami pagrindinį įstatymą, ištaisysime.
PIRMININKAS. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiama Aiste, aš noriu paklausti jūsų, kaip Seimo narės. Jūs greičiausiai balsavote ir už Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą, ir už konstitucinius pakeitimus, kuriais buvo pakeistas vietos savivaldos modelis ir meras įgavo tam tikras funkcijas, didesnes, negu prieš tai turėjo. Tikriausiai jau tampa praktika, kad jeigu ne kiekviename, tai bent kas antrame posėdyje mes svarstome panašius projektus skirtingų įstatymų – būtent suteikti galimybę merui įgalioti administracijos direktorių ar kitą specialistą.
Kaip galvojate, ar mes tokiais savo žingsniais negrįšime prie ankstesnės sistemos, kai iš esmės direktorius buvo direktorius, o meras – tik atstovaujamasis asmuo, galbūt daugiau reprezentacinis? Juo labiau kad mes tikrai ir dėl atlyginimo klausimo merams sprendėme, ir visa kita, o dabar visas tas funkcijas norime iš jo paimti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Įstatymas niekaip nepaima šitos funkcijos iš mero. Pavyzdžiui, jeigu mažesnio rajono meras mažai turi ar žemėtvarkos, ar teritorijų planavimo dokumentų, tai kam įgalioti kitą asmenį? Nebent yra kažkoks interesų konfliktas, nes tokių irgi gali būti.
Kitas variantas – meras gali ir atostogauti. Vis dėlto mes turime atitinkamus terminus, surašytus įstatymuose, per kuriuos turi būti uždėti parašai. Tai net teoriškai arba praktiškai žiūrint, meras turėtų turėti galimybę, net ir mažo miesto, rajono meras, deleguoti funkciją tam laikui, kai jisai neina savo pareigų, pavyzdžiui, atostogų metu arba tada, kai galbūt pats rengia arba jo šeima rengia detalųjį planą ar žemėtvarkos planą. Ką tokiu atveju jam daryti?
Mano galva, kad ne, mes nesitraukiame nuo pagrindinės minties. Aš tikrai tą įstatymą palaikiau ir nesigailiu, bet įstatymas ėjo gana greitai, mūsų komitete šitas klausimas nebuvo keliamas ir nebuvo pastebėta, kad čia ateinanti problema. Dabar, kai savivaldybės jau sėdo dirbti ir rašyti reglamentus, jos mato kai kurias funkcijas, kurias, tiesą pasakius, sutinka skėsčiodamos rankomis ir nepasiruošusios įgyvendinti. Tai natūralu, kad kreipiasi į tuos politikus, kurie atsakingi už teritorijų planavimą, už žemėtvarką, ir prašo pagalbos sprendžiant problemą.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Klausimas faktiškai ta pačia tema. Kažkada galvojome, kad mero pozicija buvusi – tai savivaldybės vairavimas nuo galinės sėdynės, nes iš tikrųjų jisai galėjo faktiškai įpareigoti administracijos direktorių pasirašyti kokius nors dokumentus ir jeigu jo neklauso, per kitą tarybos posėdį jau nušalinti administracijos direktorių. Dabar išeina, kad administracijos direktorius, kuris iš esmės buvo numatytas kaip kanceliarijos tam tikras vadovas, perima visas funkcijas.
Tai vis dėlto kodėl nesiūlėte iš karto, kad tai išliktų politinė pareigybė? Kokie motyvai sutrukdė, kad vis dėlto mero deleguoto vicemero, kuris atsakingas už tą sritį, būtų kartu ir politinė atsakomybė, ne tik administracinė? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Edmundai, geras klausimas. Mes tiesiog pažiūrėjome pagal seną tvarką ir automatiškai įrašėme administracijos direktorių. Bet aš tikrai tikiu, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas paieškos kitų variantų. Man atrodo, kad vicemeras, kuriam galėtų būti deleguojama šita funkcija, tas, kuris atsakingas už plėtrą, būtų labai logiškas variantas, ir aš tikiuosi, kad Seimas tam pritartų.
Aš tikrai nesu kategoriškai už administracijos direktorių ir tikrai labai tikiuosi, kad kompetentingi žmonės, kurie prižiūri Savivaldos įstatymą, tikrai sutvarkys. Mes tiesiog norime turėti galimybę merui deleguoti funkciją, kad ir terminai būtų išlaikyti, ir išvengta konflikto, jeigu pats meras kažkur dalyvauja ar jo giminės rengia teritorijų planavimo dokumentus. Tai čia mūsų uždavinys. O kai jau tos srities ganytojai nuspręs, tai, man atrodo, viską ir susidėliosime.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, ar jums ne kvailai atrodo? Žiūriu į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kuri realiai analizuoja daugiausia problemų… Specialistų atlyginimas yra 1 tūkst. 663 eurai 30 centų, neatskaičius mokesčių. Mero atlyginimo turbūt nereikia jums priminti, kiek gauna, bet gavusios funkcijas savivaldybės – dabar valstybinės žemės formuoti sklypus, parduoti, visokias kitokias funkcijas daryti, na, tiesiog atsakomybę nuimti nuo mero, nes realiai nuo mero sprendimo priklauso, kas konkrečiame sklype, kam jis bus išnuomotas, kam bus parduotas, ir dabar tą funkciją permesti kažkokiam kitam – tik klerkui, kuris neturės jokios tiesioginės atsakomybės, o sprendimus priima meras.
Ar jums neatrodo, kad čia yra tiesiog bandymas palengvinti tų pačių vertingų sklypų miestuose įsisavinimą? Iš šalies žiūrint ir skaitant jūsų projektą, būtent taip ir atrodo.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Kęstuti, man atrodo, painiojate skirtingus dalykus. Viena yra teritorijų planavimas arba žemėtvarkinių planų rengimas ir jų tvirtinimas ir visai kas kita yra panauda ar suteikimas naudotis pagal sutartis. Čia yra du labai skirtingi dalykai ir šiuo atveju mes kalbame būtent apie teritorijų planavimo tvirtinimą arba žemėtvarkinių planų tvirtinimą.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas klausia.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolege, kiek suprantu, jūs taisote dabar darbo broką, kuris buvo padarytas Vietos savivaldos įstatymu, kaip ir pati paminėjote. Bet ar ne paprasčiau būtų tada įrašyti vieną sakinį ir parašyti, kad meras viską gali deleguoti kitiems? Na ir grįžtume į pradinę stadiją ir nebereikėtų šimtus dabar įstatymų vėl kaitalioti, leisti – neleisti, galės – negalės. Gal viską deleguokime ir bus ramu?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne, ne paprasčiau.
PIRMININKAS. A. Skardžius dar klausia.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji komiteto pirmininke, jūs išties grąžinate mus į kažkokį sovietmetį, kai egzistavo telefoninio skambučio principas. Dabar turiu valdžią, bet atsakomybės kratausi. Paskambinsiu tam, kai pakels ten ragelį, pasakysiu: tam derini, tam nederini. Mano valdžia, o atsakomybė ten to asmens, kuris ten dės parašą. Taip egzistavo sovietmečiu, puikiai žinome, kurie dirbome tuo metu. Deja, man teko Vilniaus savivaldybėje dirbti sovietmečiu, tai aš puikiai tą principą žinau. Blogas principas, bet jūs bandote dabar tą principą grąžinti. Kodėl jūs taip elgiatės?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, pernai nebuvo sovietmetis, tokia tvarka buvo iki mūsų įstatymo priėmimo, tai nereikia lyginti su sovietmečiu. Aš tik sakau, kad mes turime teisinę problemą, kai meras atostogų metu arba turėdamas interesų konfliktą niekam negali deleguoti funkcijos. Tai liečia ir mažuosius miestus ar rajonus, ir tuo labiau didžiuosius miestus, kur apimtis teritorijų planavimo dokumentų yra didžiulė. Tai šiuo atveju, man atrodo, turėtume nepalikti tų merų savieigai ir spręsti klausimą, kuris nebuvo tinkamai įvertintas savo laiku.
PIRMININKAS. Klausti skirtas laikas baigėsi. Dabar motyvai. S. Gentvilas – už.
S. GENTVILAS (LSF). Gal nesulygintina, bet I. Maskas vadovauja keturioms korporacijoms, kurios yra begaliniai didelės, net nelabai tikiu, kad jis ten daug kur dėlioja parašus. Šiaip gyvenime yra įgaliojimų teisė. Civiliniame kodekse parašyta, kad negalima įgaliojimo suteikti dviem atvejais: sudaryti santuoką už save ir parašyti testamentą už save. Tą turi padaryti pats asmuo.
Šiuo atveju tikrai reikia suprasti, kokia yra rinkėjų valia ir kokia dvasia buvo formuojami vietos savivaldos įstatymai ir tiesioginiai mero rinkimai. Merai nėra rinkti tam, kad dėliotų parašus. Aš nelabai suprantu, kodėl mes padarėme tą klaidą, pripažinkime, padarėme tą klaidą, kad merams reikėtų dėlioti parašus ant žemės sklypų formavimo projektų. Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip meras gali būti atsakingas kaip žmogus, kurio laukia visos bendruomenės visuose renginiuose. Dabar jis turi sėdėti prie šimtų dokumentų kurorte arba didmiestyje ir dėlioti parašus. Na, mes tikrai merus rinkome ne tam, kad jie darytų tą administracinį darbą. Todėl labai palaikau šį projektą ir tikrai leiskime įgalioti merus. Atsakingas vis tiek aukščiausias vadovas, jeigu yra netvarka arba kokių nors kitų metodinių sutrikimų, kitokių prielaidų, tai visada atsakingas tiesioginis vadovas. Pasitikėkime merais.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš čia girdžiu visokių keistų dalykų apie tai, kad parašai yra dėliojami. Jie yra pasirašomi, jokio parašo niekur negali uždėti, tai ne kaladėlė. Ir atsakomybės negalima nešti, nes tai nėra maišas. Esi atsakingas arba nesi atsakingas. Politikai galėtų čia tokius dalykus kitaip įvardinti.
Man teko dirbti Vilniaus miesto savivaldybėje ir matyti iš arti A. Zuoko veiklą. Man ta veikla labai aiškiai rodė, kada pakvimpa interesų konfliktu. Tada labai gražiai atsiranda, kas atsakingas (atsakingas, aišku, administracijos direktorius). Aš tikrai esu prieš šitokį bandymą išsisukti ir gudrauti. Mes šito įstatymo pakeitimą įvykdėme todėl, kad buvome nutarę, kad meras bus ta figūra, kuri ir turės atsakomybę, bus atsakingas už pagrindinius sprendimus, kurie vyksta savivaldybėje. Dabar žingsnis po žingsnio ta atsakomybė yra kažkaip tirpdoma. Sutinku, kad gali būti tokių atvejų, kai yra interesų konfliktas ar atostogų metas, tai tuo metu gal reikėtų spręsti, kaip tą problemą reikėtų… padaryti taip, kad meras galėtų nepasirašyti, bet kitais atvejais tai jis yra vis dėlto atsakingas ir mes nelengvinkime jam tos naštos. Kitu atveju be reikalo mes darėme tuos įstatymo pakeitimus, grąžinkime viską, kas buvo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pratęsiame balsavimo intervalą, kol baigsime tuos likusius projektus. Dabar balsuojame, ar pritariame šiam trijų projektų paketui po pateikimo.
Balsavo 108: už – 58, prieš – 6, susilaikė 44. Po pateikimo pritarta.
Bendru sutarimu skiriame Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą kaip pagrindinį ir numatome svarstymo laiką rudens sesijoje. Nėra prieštaraujančių? Nėra. Taip ir priimame.
Dėl vedimo tvarkos – A. Skardžius. Ar replika po balsavimo?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Replika po balsavimo, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, turbūt neetiška lyginti su I. Masku, nes I. Maskas žarsto savo pinigus, o samdyta valdžia, atstovaujama valdžia žarsto mūsų turtą ir mūsų surinktus mokesčius. Todėl tikrai čia yra labai neetiškas palyginimas.
PIRMININKAS. Gerai, supratome. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Aš ne apie pinigus, aš apie tai, kad dėl šito projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados ir tikriausiai ten atsispindės ir STT vertinimas, kaip jie vertina tą pasikeitusią atsakomybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Jei oficialiai siūlote prašyti Vyriausybės… Bet mes keletą tokio panašaus pobūdžio projektų dėl funkcijų perdalinimo iš karto esame atidavę komitetui be Vyriausybės intervencijos. (Balsai salėje) Bet balsuosime. Gerbiamas K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Norėjau tik padėkoti Seimui už pritarimą ir iš tiesų kaip nors susikaupkime, atkreipkime dėmesį, kad Vilnius, Kaunas, Klaipėda nėra tokie patys miestai kaip kitos 50 savivaldybių. Galų gale mes sutvarkėme merų atlyginimus, padarykime, įgalinkime tuos merus dirbti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
PIRMININKAS. Buvo siūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Paskui duosiu žodį. Balsuojame, ar prašome Vyriausybės išvados. (Balsai salėje)
Už – 56, prieš – 18, susilaikė 31. Prašoma išvados.
Aš nepaminėjau, kad dėl antrojo Žemės įstatymo pataisų projekto Kaimo reikalų komitetas dar papildomas, kaip parašyta, nes žemės reikalai, nors formaliąja prasme, bet vis tiek.
R. Žemaitaitis. Ar replika, ar dėl vedimo tvarkos? Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Replika. Aš prieš tai norėjau pasakyti, kad iš tiesų konservatorių įstatymų broką mes taisome kiekvieną posėdį ir po tris, po keturis kartus. O čia yra visiškai naglas įstatymo projektas. Tokį naglą įstatymo projektą dar reikia drąsos teikti vien todėl, kad šiandien jūs administracijos direktorius palikote be administracijų direktorių pavaduotojų, o merui visur suteikėte nuo vieno iki trijų vicemerų. Jūs administracijos direktoriui suteikėte tris kartus daugiau pareigų negu kad merui su dviem nuolatiniais pavaduotojais. Jūs tikrai esate, kaip sakė Gentvilas, psichopatai.
PIRMININKAS. Man atrodo, jūsų kritiškų pastabų kryptimi komitetas projektą gali ir sutvarkyti, būtent vicemerams priskirdamas tas funkcijas. Dar mes nieko čia nepriėmėme.
12.57 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2750, Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2751 (pateikimas)
Toliau tada darbotvarkės 2-5 punktas – Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – M. Skritulskas.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiais įstatymų projektais siūloma, neatlikus konkurencijos procedūros, pačioms savivaldybėms, tiksliau, per jų įsteigtas įstaigas, valdyti kultūros ir sporto objektus, tokius kaip sporto salės, parodų rūmai, kultūros namai ir panašiai. Šiuo metu yra susiklosčiusi tokia praktika, kai savivaldybės už biudžeto lėšas pastato panašius objektus ir tam tikra bendrovė ar su ja susijusi bendrovė kreipiasi į Konkurencijos tarybą, o taryba priima sprendimus, įpareigojančius savivaldybes skelbti konkursus. Manyčiau, kad tokiu atveju privatus verslas tampa šių išskirtinių objektų, kurie yra vieninteliai savivaldybėje, monopolininkais ir siekia gauti kuo didesnį pelną. Mes turėjome karčios patirties dėl šilumos ūkio, kai valdė privatus sektorius ir, kaip žinoma, kainos buvo ženkliai didesnės negu kitur vidutinės, ir tie ūkiai buvo palikti nugyventi ir netvarkomi. Taigi raginčiau kolegas pritarti parengtiems įstatymų projektams.
PIRMININKAS. Daug Seimo narių nori jūsų klausti. Pirmas – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, pritariu jūsų iniciatyvai. Iš tikrųjų yra keista viešojoje erdvėje skaityti istorijas, kai ypač viena įmonė stengiasi susikurti kiek įmanoma didesnį nekilnojamąjį turtą ar apskritai tokį savivaldybės arba valstybės sukurtų modelių krepšelį. Iš tikrųjų atrodo keistai ir neatrodo, kad tai skatintų konkurenciją ir nuo to galutiniam vartotojui arba toms pačioms savivaldybėms būtų geriau.
Bet mano klausimas yra paprastas. Kaip jūs manote, ar savivaldybės ir valstybė, ir valstybinės įstaigos, organizacijos, įmonės yra neįgalios ir negebančios valdyti tam tikro turto – sporto objekto ar ten kultūros objekto, kad reikia atiduoti? Ar jos yra įgalios, ar neįgalios, kaip jūs manote? Vis tiek turite patirties.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Žinoma, kad įgalios. Praktika rodo, kad jos sėkmingai valdo ir muziejus, ir sporto kompleksus, ir stadionus, ir baseinus. Pabrėžčiau, kad per savo išrinktus bendruomenės atstovus, tarybos narius, jos tikrai nesiekia gauti kuo didesnio pelno – tenkina kuo platesnį visuomenės interesą. Praktika rodo, kad tikrai sėkmingai tai vyksta.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Irgi sveikinu jūsų siūlymą, bet dar čia surašytos tam tikros sąlygos. Ar nemanote, kad vis dėlto savivaldybė apskritai turėtų teisę bet kokiu atveju savo sukurtam turtui neskirti jokio administratoriaus – paprasčiausiai pati valdyti, nes turbūt savivalda geriausiai mato, kaip tas visas paslaugas teikti savo žmonėms, nes jos visada artimos tam tikrai socialinei paslaugai. Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Suprantate, svarstymo stadijoje tikrai neužkertamas kelias praplėsti ir kitas sąlygas, bet aš akcentavau tai, kad šitie objektai tuo atveju, jeigu yra vienetiniai, vieninteliai. Šiuo atveju mes konkurencijos tikrai nepadarome, bet atvedame į kelią monopolininkui… Tad šitie įstatymų projektai yra būtent prieš monopolizmą rinkoje nukreipti.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Yra sporto bazių, tokių kaip sporto rūmai, stadionai, ir yra savivaldybių, kurios ketintų samdyti operatorių pačios, kad galėtų tas funkcijas atlikti, prižiūrėti ir gauti tam tikrą pelną. Šitas jūsų pasiūlymas, jam aš iš dalies pritariu, ar nesukeltų kokių nors nesklandumų? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą. Aš noriu pasakyti, kad šie įstatymų projektai neužkerta kelio savivaldybėms skelbti nuomos ar kitus konkursus, tai sėkmingai gali daryti. Bet dabartinė situacija rodo, kad savivaldybėms yra sukinėjamos rankos ir verčiamos savivaldybės perduoti privačiai bendrovei viešąjį turtą.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu jūsų paklausti tokio dalyko: ar nėra kitų sektorių, kur panašiai yra? Kodėl jūs įkėlėte išlygą, kad jeigu tik vienas objektas, o jeigu yra du, trys, keturi? Aš manau, kad čia tikrai neturėtų būti taip, kad jeigu yra savivaldybė pasistačiusi tris panašius objektus, ji privalo atiduoti privačiam verslui. Jau mes pasimokėme iš šilumos ūkio ir panašiai. Daugybė viešųjų paslaugų vyksta lygiagrečiai, aš norėčiau pasakyti, pavyzdžiui, sveikatos apsauga. Jūs galite gydytis privačioje ligoninėje, galite gauti valstybinę paslaugą ir panašiai. Ir čia niekas nepuola iš privataus verslo sakyti: uždrauskime dabar valstybines ligonines, o turėtų gal tada per teismus uždrausti?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū už gerą pastabą ir klausimą, aš jau iš dalies atsakiau gerbiamam kolegai E. Pupiniui. Tik norėčiau dar priminti, kad įstatymas jau dabar numato tam tikras sritis, tai yra vandentvarka, atliekų tvarkymas ir minėtas šilumos ūkis, kai yra įsakmiai pažymėta, kad viešoji procedūra, konkurencija yra netaikoma. Šiais įstatymais mes siūlome praplėsti ir įrašyti ir sporto, ir kultūros objektus, jeigu yra vienintelis. Bet, kaip minėjau, aš neprieštaraučiau, jeigu būtų pasiūlymas, ką jūs siūlote, kad nebūtinai vienintelis, ir galėtų būti leidžiama visus objektus savivaldybei tvarkyti.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau padėkoti už įstatymo projektą. Man atrodo, kad yra labai teisingas, savalaikis ir geras. Norėjau paklausti: galbūt darėte kokią nors analizę dėl administravimo kaštų, kai panašios apimties objektus valdo, tarkime, verslo atstovai ir kai savivalda, kaip tai atrodo? Mano bent jau asmeninė patirtis yra iš būsto administravimo ir įmonių. Iš tikrųjų paprastai yra taip, kad savivaldybės, tai yra vadinamojo butų ūkio, būna ženkliai mažesnės sąskaitos, o verslo, kažkaip atsitinka, kad jos didesnės. Ir rinkos dėsniai nebeveikia. Galbūt jūs darėte analizę ir galite šiek tiek pateikti kokių nors skaičių?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Skaičių konkrečių tikrai nepateiksiu, bet, pirminiu vertinimu, išties savivaldybės valdomuose objektuose kainos yra mažesnės negu privačiame sektoriuje. Dar daugiau, savivaldybės, pavyzdžiui, baseinuose užtikrina nemokamą plaukimą savo mokyklų moksleiviams. Taip pat yra įvairių senjorų sveikatinimo programų, o verslas paprastai reikalauja mokėti papildomas lėšas už šiuos dalykus. Mano įsitikinimu, taip per savo įstaigas valdydamos savivaldybės taupo ir biudžeto lėšas.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. E. Gentvilo nėra. A. Skardžius. Artūrai, prašom klausti.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, aš nesuprantu Konkurencijos tarybos pozicijos. Juk koncesijos principas, pagal kurį atsiranda objektai, tai yra kai savivaldybė neturi pinigų viešajai funkcijai vykdyti, atsiranda investuotojas, kuris savo kapitalu sukuria turtą, tuomet jisai tą turtą eksploatuoja. Šiuokart savivaldybė už savo kapitalą savo funkcijoms vykdyti susikūrė turtą ir dabar nori kažkam jau gatavą turtą atiduoti. Savivaldybė tokiu būdu negalėtų, būtų apribotos jos funkcijos. Kodėl Konkurencijos taryba žaidžia tokius žaidimus? Ar jūs bandėte kreiptis dėl antikorupcinio vertinimo į STT ir kitas tarnybas, tai atliekančias, ir spręsti šį klausimą? Akivaizdu, kad taip siekiama privačios naudos prieš savivaldos bendruomenę.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Sureaguosiu į pirmą dalį, čia jūs kalbėjote dėl privačios ir viešosios partnerystės kuriamų objektų. Visiškai pritarčiau tai idėjai. Tai kai kuriose savivaldybėse sėkmingai veikia, kuomet dalį investuoja, pastato pastatą, tarkime, savivaldybė už viešąsias lėšas, o įrengia, savo papildomas lėšas investuoja privatus verslas, taip gaudamas valdyti objektą koncesijos pagrindais 10–20 metų. Aš manyčiau, kad tokie pavyzdžiai yra sėkmingi, jie naudingi visuomenei, kai akumuliuojamos tiek privačios, tiek viešosios lėšos.
Tačiau, kaip jūs teisingai ir pastebėjote, kuomet neinvestuojama nė euro ir ateinama į už biudžeto pinigus pastatytus naujus objektus, tai iš tikrųjų kelia tam tikrų klausimų. Man įdomus pačios Konkurencijos tarybos nesisteminis požiūris šiuo klausimu. Tarkime, Lietuvoje yra daugybė baseinų, kuriuos valdo savivaldybių įmonės, pavyzdžiui, Skuodo valdo „Skuodo vandenys“, Šilalėje ir aibėje kitų savivaldybių, tačiau susidomėjimo ir skundų (kažin kodėl) sulaukia tie objektai, kurie, verslo požiūriu, komerciniu požiūriu, yra patys naudingiausi, naujausiai pastatyti. Sutapimas ar ne, kai buvo teikiamas šis įstatymo projektas, tą pačią dieną trys savivaldybės iš tos pačios bendrovės (ji, beje, valdo „Girstučio“ baseiną Kaune, baseiną Klaipėdoje, įvairias sales) gavo prašymą taikyti konkurencinę procedūrą. Gavo Kretingos savivaldybė, Jonavos savivaldybė, Naujosios Akmenės. Tai yra būtent ten, kur dabar yra statomi naujausi objektai. Kyla įvairių klausimų.
PIRMININKAS. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo vicepirmininkas V. Mitalas. Klausia L. Nagienė
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, teko pačiai diskutuoti dėl vidinių sandorių ir visų kitų. Mes pamatome, kokia išauga kaina. Jūs labai teisingai pasakėte, kad jeigu savivaldybės teikia paslaugą, tai ji dažniausiai yra pigesnė.
Gal galite pasakyti: atsiperkamumas savivaldybei šiuo atveju, jei būtų išnuomota, tarkime, skelbiamas konkursas, tas atsiperkamumas ar yra skaičiuota, ar ne? Tose savivaldybėse, su kuriomis jūs diskutavote ir sprendėte tuos klausimus, kad nebūtų atiduota pusvelčiui. Po to, kaip dar dažnai būna, kaip aš sakau, nudrengtą grąžina savivaldai.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Matote, kai kalbama apie kultūros ir sporto objektus, nebūtinai reikia skaičiuoti tiesioginę atsiperkamumo kaštų prasme naudą. Šiuo atveju tai yra kultūros ir sporto objektai, tarnaujantys visuomenei, bendruomenei. Sunku yra pamatuoti tą naudą, kurią gauna, kaip aš minėjau, moksleiviai, turintys nemokamą galimybę mokytis plaukti ar sportuoti, o senjorai sveikatinimo programas įvairias turi. Šios naudos mes pinigais nepamatuosime turbūt. Nesileisiu į platesnes diskusijas šiandien.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Ačiū pranešėjui. Dabar dėl motyvų kalbės E. Pupinis už. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, džiaugiuosi, kad daugelis pritaria šiam įstatymo projektui. Iš tikrųjų turbūt esame pamokyti jau, teikdami viešąsias paslaugas, kuomet bandėme jas privatizuoti ir, aišku, pamatėme tuos skirtumus, ir šiandien turbūt kalbame apie Konkurencijos tarnybą. Tam tikra konkurencija gal ir galėtų būti didžiuosiuose miestuose, tačiau visada būna ir susitarimų, nes verslo paskirtis turbūt uždirbti, o savivaldos paskirtis yra suteikti kuo daugiau paslaugų.
Čia buvo dar ir toks klausimas: kaip pamatuoti tai finansais? Iš tikrųjų sudėtinga pamatuoti finansais, jeigu žmogus išmoksta plaukti arba lanko tam tikras sveikatinimo įstaigas, sunku įvertinti jo sveikatingumą arba išgelbėtą gyvybę kažkada turbūt plaukiojant ežere. Tikrai sveikinu dėl to įstatymo projekto ir manau, kad vis dėlto reikėtų į jį dar įdėmiau pažiūrėti, nes turbūt savivalda nėra tie, kurie norėtų daryti kokį nors biznį, o nori žmonėms suteikti tam tikras paslaugas. Paslaugos turėtų būti kuo pigesnės, nes žinome ir pavyzdžių, kuomet koncesininkai ateina valdyti turto ir iškart pasiprašo, kad atėjo valdyti didelių pinigų. Jeigu po to praleidi ką nors sutartyje, tai už kiekvieną vaikelį pradeda prašyti pinigėlių. Šiuo atveju kai kurios paslaugos tampa neprieinamos, nes jos labai brangios. O kainas palyginti mes visada galime, kokios kainos yra kultūros objektų – tiek privačių įstaigų ir tų, kur valdo verslas, tiek kitų įstaigų, kur valdo savivaldybė, kur skaičiuoja ir kur pagrindinis dalykas yra tas, kaip išsimokėti už tas sąnaudas, kurias patiria tiesiogiai už šildymą, už priežiūrą, už atnaujinimą ir taip toliau. Pritariame tam įstatymo projektui ir bandome svarstyti, kad jis būtų dar tobulesnis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti balsuojant, ar pritariame šiems projektams po pateikimo.
Balsavo 100: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 7. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymas rudens sesijoje. Matau, yra norinčių apie tai arba apie ką nors kita pasakyti. Prašom. R. Žemaitaitis,
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Jūs, gerbiamas kolega, nebuvote 2008–2012 metų kadencijoje. Premjeras buvo A. Kubilius, finansų ministrė buvo I. Šimonytė. 2011 metais A. Kubiliaus Vyriausybės iniciatyva būtent buvo priimtas projektas ir buvo įpareigojimas, kad koncesija neturi vykti ir jos neturi teisės vykdyti savivaldybės. Veidmainiai konservatoriai atbunda po 12 metų ir sako: mes dabar esame šventieji. Suprantu Mindaugo pasiūlymą. Mindaugai, tu šaunuolis, kad taisai I. Šimonytės ir A. Kubiliaus klaidas, tik gėda, kad konservai neturi progos kaip prisipažinti, kad eilinįkart prišiko mums. O dar baisesnis dalykas – pasižiūrėkite savo Mortos mokyklos rezultatus. Kažkodėl jūs sklypelius po 1 eurą atidavinėjote, ir vėlgi yra privatus biznis.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkui už repliką.
A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Apie Mortą šį kartą nekalbėsiu, bet apie Konkurencijos tarybos įtaką galimai korupcinei veiklai, kai kažkokie subjektai pradeda reikalauti teisės į savivaldybių ar valstybės sukurtą turtą. Tai yra problema ir Konkurencijos taryba tampa žaidėja. Mes ką tik matėme nukirstą ąžuolą Vilniaus širdyje, bet visi užmiršome šimtametes, o galbūt dar didesnio amžiaus pušis, išpjautas Nemenčinės plente. Motyvacija buvo ta, kad Vilniaus savivaldybė, gerbiamas pirmininke, jūs turbūt žinote, kad užsimanė vienas prekybos centras įsikurti dėl konkurencijos, neva neužtenka Nemenčinės plente dviejų prekybos centrų, Vilniaus savivaldybė nutarė, kad reikia dar trečio centro, nes negalima paminti konkurencinių sąlygų ir reikia iššluoti pusę Nemenčinės pušynų, šimtamečių pušų. Tai buvo įrodinėjama Aplinkos apsaugos komitetui praėjusioje kadencijoje ir tai buvo padaryta dėl konkurencijos.
PIRMININKAS. Replikos išsakytos. Ar galime pritarti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagrindinis ir mes svarstome Seimo rudens sesijoje? Galime? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Toliau A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, konkurencijos reikalai paprastai būdavo svarstomi Ekonomikos komitete, aš nežinau, kodėl… Čia tikrai ne vien savivaldybių klausimas, tai ekonominis klausimas.
PIRMININKAS. Pasiūlymas dėl Ekonomikos komiteto kaip pagrindinio. (Balsai salėje) Gerai, kolegos, siūlau apsispręsti balsuojant. Kas balsuoja už, tai už Ekonomikos komitetą, už A. Kupčinsko pasiūlymą, kas balsuoja prieš arba susilaiko – už VVSK. Balsuojame alternatyviai geriau, už – Ekonomikos komitetas, prieš – VVSK.
Balsavo 95: už – 59, prieš – 36. Pagrindiniu komitetu Seimo valia tampa Ekonomikos komitetas.
Ir replika po šio balsavimo – J. Jarutis. Prašau.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, jūs įvardinote, kad rudens sesijoje, bet, kaip žinote, kaip ir pranešėjas sakė, į tą rinką nori įeiti greitai, dar neatsidarius. Šitą sprendimą, manau, siūlyčiau svarstyti šioje pavasario sesijoje. VVSK yra pasiruošęs svarstyti, nebent yra kokių nors kliūčių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Jonai. Na, kai pagrindinis komitetas apsvarsto, tada gali grįžti į Seimo salę. Gal aš siūlyčiau dabar to nekeisti, bet jeigu Ekonomikos komitetas apsvarstys, tikrai bus galima svarstyti pagal numatytus terminus.
13.17 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2859 (pateikimas)
Gerai, apsisprendėme. Dabar paskutinis šios dienos posėdžio klausimas – Vandens įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas J. Urbanavičius… P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, netapau pranešėju, nes jūs tęsėte, kas eina į tribūną, tai ne P. Saudargas eina, o J. Urbanavičius. Aš tiesiog norėjau pasakyti, kad dar per prieš tai buvusį balsavimą, kur dėl įstatymo projekto balsavome, kur M. Skritulskas pateikė iš tribūnos, ne dėl komiteto, mano balsas įkrito kaip susilaikiusio, tai čia techninė klaida, aš norėjau už balsuoti. Nežinau, kaip čia atsitiko. Fiksuojame dėl protokolo.
PIRMININKAS. Gerai. Fiksuojame tai. Kviečiu J. Urbanavičių pristatyti Vandens įstatymo pateikimą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Teikiu įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos vandens įstatymo. Esmė yra tokia, kad 2022 metais buvo svarstytas šis įstatymo projektas ir buvo numatyta, kad nuo 2026 metų būtų įrengti žuvitakiai, 2024 metais būtų nustatyta jų kompensavimo tvarka. Vėliau besvarstant komitetuose ta data kažkaip iškrito ir apsivertė priešingai – išėjo taip, kad 2024 metais mes jau turėtume įrengti žuvitakius, o 2026 metais dar tik būtų nustatoma tvarka. Tikrai dėl šios temos mes buvome susirinkę Energetikos ir darnios plėtros komisijoje su mokslininkais, su specialistais, diskutavome ir apskritai aptarėme šias datas, jas ir teikiame – kad 2030 metais būtų įrengiami žuvitakiai tose vietose, kur gaminama elektros energija, o 2032 metais tose vietose, užtvankose, kur nėra gaminama elektros energija.
Šį įstatymo projektą teikiame su keletu Seimo narių, tai ir A. Matulu, ir A. Butkevičiumi, ir M. Skritulsku, ir kitais kolegomis Seimo nariais. Mūsų esmė tokia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių paklausti yra. Pirmoji – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Sako, nebeklausti. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, man tik vienas klausimas. Ką mes darysime su užtvankomis, kurios yra… Iš tikrųjų, žinome, kai kurios užtvankos yra labai prastos būklės, tokiu atveju jos dažniausiai priklauso savivaldybėms. Šitas man labai aktualu. Aišku, kad žuvitakius įrengtume, nukėlėme terminą, tai matome, kad tikrai lėšų daug daugiau reikės, bet kaip galvojate dėl užtvankų?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Tikrai yra svarstomas šis klausimas. Ten, kur jos efektyvios, kur veikia, kur naudojamos, tai jos ir toliau bus naudojamos, o kitos bus uždaromos, po truputėlį ardomos. Kalbamasi su savivaldybėmis ir, aišku, bus skiriamos tam lėšos, bet numatytos lėšos, ta tvarka bus numatoma 2025 metais, kad 2030 metais būtų uždaroma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Vaitkus. Prašau.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ačiū pranešėjui už pristatymą. Tikriausiai kas nors matėte filmą, Aplinkos dienos proga Aplinkos ministerija rodė filmą „The Dam Busters“. Kas nematėte, tikrai kviečiu pažiūrėti. Mano asmeninė nuomonė, kad šitas užtvankas, kurios neprižiūrimos, reikėtų naikinti.
Mano klausimas Justinui būtų toks: ar darėte kokius nors tyrimus ar kokias nors analizes termino, kodėl pasirinkti 2030–2032 metai? Kodėl toks terminas?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Buvome susitikę ir su mokslininkais, ir su praktikais. Dėl darbų išdėliojimo tiesiog skaičiuojama, kad jeigu mes sudėtume visas greitai, per keletą metų, tai nebūtų įmanoma sutvarkyti, uždaryti ar tiesiog nutiesti tuos žuvitakius. O čia toks einamasis laikas, kuris tiktų ir rangovams, ir tikrai būtų galima šį projektą visiškai įgyvendinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Justinai, klausimas apie tas bešeimininkes užtvankas. Aš suprantu, kad irgi tikslas buvo… Bešeimininkių yra apie 300 Lietuvoje. Galbūt galite patikslinti, kaip sekasi ministerijai ir pavaldžioms institucijoms su jomis kovoti, griauti, koks procesas, kada bus pabaigta? Ir ar tikrai jūs manote, kad iki 2032 metų arba jau tais 2032 metais bus nutiestas žuvitakis per Kauno hidroelektrinę? Ačiū.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aš dėl tų 300 tikrai negaliu pakomentuoti. Čia gal reikėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją ir tiesiog gauti informacijos. Negalėčiau atsakyti.
O dėl 2032 metų, skaičiuojama, kad tai realu. Aišku, reikia numatyti finansines lėšas ir viskas įmanoma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Yra tik dėl motyvų norintis kalbėti už K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Aš tik su linkėjimais, kad iš tikrųjų tie darbai vyktų, nes, mano žiniomis, per šios Vyriausybės kadenciją tik dvi užtvankos buvo pašalintos ir tai praeitos Vyriausybės numatytomis lėšomis. Iš tiesų linkiu, kolegos, kad tas ryžtas ir tie pareiškimai, kurie buvo padaryti (atversime kelius), tikrai realiai vyktų, ypač kalbu apie bešeimininkes užtvankas, kurios tikrai negeneruoja nei hidroenergetikos, nei turi kokią praktinę naudą.
O kalbant apie didžiąsias užtvankas, tikrai laikas. Norėtųsi, kad tai būtų greičiau, bet tikrai kyla abejonių dėl finansinių išteklių, kad tai bus pasiekta. Bet su didžiausia viltimi linkiu, kad tos lėšos pagaliau atsirastų ir bent jau projektavimo darbai būtų vykdomi. Kviečiu pritarti, nes tikrai ir kai kurie nelogiški dalykai šiuo projektu yra sprendžiami.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu apsispręsti balsuojant, ar pritariame Vandens įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo projektui po pateikimo.
Balsavo 86: už – 62, prieš – 1, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu komitetu – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ar dėl to galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū, sutarta bendru sutarimu.
Replika po balsavimo – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas pirmininke. Aš gal labiau dėl vedimo tvarkos, ne tiek repliką po balsavimo.
Gerbiami kolegos, gerbiamas pirmininke, turime 13 val. 24 min. ir baigta šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkė. Ketvirtadienio darbotvarkė sudėliota labai panašiai, todėl labai didelė tikimybė, kad iki 13 valandos mes baigsime darbotvarkę ir ketvirtadienį. Todėl aš dar kartelį norėčiau pasiūlyti tai, ką siūliau per Seniūnų sueigą, frakcijos vardu: balsuoti ir Seime apsispręsti, kad galbūt, kadangi Vyriausybė tokiais tempais pateikia projektus ir tiek Seimą (parlamentą) apkrauna darbu, tiesiog vieną dieną daryti posėdžius, galbūt trečiadienį, sujungus abiejų posėdžių darbotvarkes, ir efektyviau planuoti savo laiką.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Manau, jūs tikrai esate laisvas teikti Statuto pataisas ir mūsų Seimo gyvenimą padaryti dar geresnį.
Gerbiami kolegos, kviečiu registruotis ir tuoj pat paskelbsime, kad šios dienos posėdis yra… (Balsai salėje) Šios dienos posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.