LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 35 IR 35¹ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMo PROJEKTO NR. XIIIP-1939(2)

2020-09-16 Nr. 102-P-32

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas: Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patarėja Miglė Domeikienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-09-15	1	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma nustatyti, kad ligoninės vaistinės (kurias gali steigti visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos), ne tik aprūpina šią įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinės prekėmis, tačiau gali vaistinius preparatus parduoti (išduoti) ir gyventojams. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, teikiamas siūlymas iš esmės nedera su bendrąją vaistinių veiklą Lietuvoje vykdančių subjektų sistema, pagal kurią galima būtų išskirti visuomenines vaistines, t.y. vaistines, kuriose parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, bei ligoninių vaistines, kurios aprūpina asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei išimtinai tose įstaigose stacionariai gydomus ligonius. Taigi, pagal dabartinį reguliavimą, ligoninių vaistinės steigiamos tam, kad užtikrintų tinkamą ligoninių stacionare gydomų ligonių gydymą, kurio neatimama sudėtinė dalis yra ir šių ligonių aprūpinimas vaistiniais preparatais bei sąlygų tinkamam jų vartojimui užtikrinimas. Ligoninių vaistinių veiklos pobūdis lemia tai, kad vaistiniai preparatai neišduodami (neparduodami) stacionare negydomiems asmenims. Preziumuojama, kad ligoninių stacionare negydomi asmenys, įsigydami vaistinius preparatus patys asmeniškai, turi gauti farmacinę paslaugą, kurią visuomeninėse vaistinėse suteikia vaistininkas. Kadangi ligoninių vaistinėse farmacinė paslauga gyventojams neteikiama, tai lemia, kad ligoninių vaistinėms, jų patalpoms, įrengimams keliami mažesni reikalavimai nei visuomeninėms bei universitetų vaistinėms, teikiančioms farmacines paslaugas gyventojams ir kitiems asmenims, nevykdantiems asmens sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos. Tuo tarpu siūlomu reguliavimu norima tiesiog suniveliuoti ligoninių vaistinių bei visuomeninių vaistinių vykdomą veiklą, kas iš esmės lemtų ligoninių vaistinių veiklos specifiškumo panaikinimą, nes joms turėtų būti keliami lygiai tokie patys reikalavimai, kokie keliami visuomeninėms vaistinėms. Antra, nustačius, kad ligoninės vaistines gali steigti visos be išimties asmens sveikatos priežiūros veiklą vykdančios įstaigos, „ligoninės vaistinės“ sąvoka ne tik netenka prasmės, tačiau iš dalies tampa netgi klaidinanti. Trečia, priėmus siūlomą pataisą, liktų neaišku, koks kokybinis (specifinis) kriterijus įgalintų atskirti visuomenines vaistines, skirtas aptarnauti visus be išimties gyventojus, nuo ligoninių vaistinių, kurios taip pat įgytų tokią teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė galėtų parduoti (išduoti) tik šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Taigi šiuo metu galiojančiame įstatyme tam tikras specifinis ligoninės vaistinės požymis (t.y. aiškiai ribotas ir apibrėžtas gyventojų, kurie galėtų būti aptarnauti ligoninės vaistinėse, ratas) nustatytas, tuo tarpu pagal teikiamo projekto nuostatas visuomenės bei ligoninių vaistinių specifiškumą iš esmės lemtų nebe vykdoma veikla, o steigėjas. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad LNSS priklausančių biudžetinių ir viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vykdomas viešųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas lemia jų veiklos valstybinį finansavimą, t.y. valstybė, kaip šių įstaigų savininkė, ar viena iš dalininkių, skiria valstybės turtą bei lėšas tinkamam šių įstaigų funkcijų vykdymui bei jų išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokios valstybės biudžeto lėšomis išlaikomos įstaigos, kurios vykdytų betarpiškai su jų teikiamomis viešosiomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis nesusijusią farmacinę veiklą, t.y. verstųsi vaistinės veikla ir teiktų farmacines paslaugas neapibrėžtam gyventojui ratui, neatsidurtų geresnėje padėtyje nei privatūs juridiniai asmenys, kurie vykdydami farmacinę veiklą jokio valstybinio finansavimo negauna. Todėl svarstytina, ar siūlomas reguliavimas, pagal kurį valstybės išlaikomi subjektai imtų dalyvauti esamoje farmacinėje rinkoje nevienodomis (geresnėmis) sąlygomis nei privatūs subjektai, yra proporcingas ir būtinas.	Nepritarti	Projekte numatytas siūlymas - leisti ligoninių vaistinėms parduoti (išduoti) gyventojams vaistinius preparatus, atitinka visuomenės interesą bei užtikrina tinkamą pacientų aprūpinimą vaistais ir reikiamo lygio visuomenės sveikatos apsaugą. Ligoninės vaistinės, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) struktūriniai padaliniai, glaudžiai bendradarbiaudamos su gydytojais gali užtikrinti pacientams reikiamą vaistinių preparatų asortimentą (tai ypač aktualu, kai yra skiriami retai vartojami ar vardiniai vaistiniai preparatai). Pacientams nereikėtų ieškoti, kur galėtų įsigyti jiems paskirtus vaistinius preparatus, juos paprasčiausiai galėtų įsigyti ligoninės vaistinėje. Pažymėtina, kad ligoninės vaistinės, kaip iki šiol, taip ir įsigaliojus projektui, privalės užtikrinti savo pagrindinės funkcijos vykdymą - ASPĮ, kurios struktūriniai padaliniai jos yra, aprūpinimą vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis. Tačiau ligoninių vaistinės tuo pačiu galės prisidėti prie vaistinių preparatų prieinamumo gerinimo, nes įgys teisę parduoti (išduoti) vaistinius preparatus ambulatoriškai besigydantiems pacientams. Tikimasi, kad įsigaliojus projektui, ypač pagerės pigiausių receptinių vaistinių preparatų, prieinamumas ambulatoriškai besigydantiems gyventojams. ASPĮ visus vaistinius preparatus perka viešojo konkurso būdu, dažniausiai vertindamos mažiausios kainos kriterijų, todėl įsigyja tik pigiausius vaistinius preparatus. Tuo tarpu visuomenės vaistinės vaistinius preparatus perka nesinaudodamos viešuoju konkursu bei asortimentą formuoja siekdamos maksimalaus pelno, todėl dažnai įsigyja vaistinius preparatus, kurie joms yra finansiškai naudingiausi, tačiau ne visada yra pigiausi pacientui. Pažymėtina, kad paskatinus gamintojų konkurenciją, kurie siektų, kad jų vaistas būtų pigiausias grupėje, būtų sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, kurios būtų panaudojamos įtraukiant naujus inovatyvius vaistinius preparatus į vaistinių preparatų kompensavimo sistemą. Projektu bus sukuriamos teisines prielaidos ASPĮ pačioms aprūpinti ambulatoriškai gydomus pacientus reikiamais pigiausiais vaistiniais preparatais. Tai ypač aktualu nakties ar valstybinių švenčių metu, kai nedirba daugelis visuomenės vaistinių, ir pacientai, nors vartoti paskirtus vaistinius preparatus (pvz., antimikrobinius vaistinius preparatus ar pan.) reikia pradėti nedelsiant, praktiškai įsigyti jiems paskirtų receptinių vaistinių preparatų negali.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2020-09-15

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

Projektu siūloma nustatyti, kad ligoninės vaistinės (kurias gali steigti visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos), ne tik aprūpina šią įstaigą vaistiniais preparatais ir vaistinės prekėmis, tačiau gali vaistinius preparatus parduoti (išduoti) ir gyventojams. Siūlomas reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių.

Pirma, teikiamas siūlymas iš esmės nedera su bendrąją vaistinių veiklą Lietuvoje vykdančių subjektų sistema, pagal kurią galima būtų išskirti visuomenines vaistines, t.y. vaistines, kuriose parduodami (išduodami) vaistiniai preparatai gyventojams ir juridiniams asmenims, neturintiems asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos ar farmacinės veiklos licencijos, bei ligoninių vaistines, kurios aprūpina asmens sveikatos priežiūros įstaigas bei išimtinai tose įstaigose stacionariai gydomus ligonius. Taigi, pagal dabartinį reguliavimą, ligoninių vaistinės steigiamos tam, kad užtikrintų tinkamą ligoninių stacionare gydomų ligonių gydymą, kurio neatimama sudėtinė dalis yra ir šių ligonių aprūpinimas vaistiniais preparatais bei sąlygų tinkamam jų vartojimui užtikrinimas. Ligoninių vaistinių veiklos pobūdis lemia tai, kad vaistiniai preparatai neišduodami (neparduodami) stacionare negydomiems asmenims. Preziumuojama, kad ligoninių stacionare negydomi asmenys, įsigydami vaistinius preparatus patys asmeniškai, turi gauti farmacinę paslaugą, kurią visuomeninėse vaistinėse suteikia vaistininkas. Kadangi ligoninių vaistinėse farmacinė paslauga gyventojams neteikiama, tai lemia, kad ligoninių vaistinėms, jų patalpoms, įrengimams keliami mažesni reikalavimai nei visuomeninėms bei universitetų vaistinėms, teikiančioms farmacines paslaugas gyventojams ir kitiems asmenims, nevykdantiems asmens sveikatos priežiūros ar farmacinės veiklos. Tuo tarpu siūlomu reguliavimu norima tiesiog suniveliuoti ligoninių vaistinių bei visuomeninių vaistinių vykdomą veiklą, kas iš esmės lemtų ligoninių vaistinių veiklos specifiškumo panaikinimą, nes joms turėtų būti keliami lygiai tokie patys reikalavimai, kokie keliami visuomeninėms vaistinėms.

Antra, nustačius, kad ligoninės vaistines gali steigti visos be išimties asmens sveikatos priežiūros veiklą vykdančios įstaigos, „ligoninės vaistinės“ sąvoka ne tik netenka prasmės, tačiau iš dalies tampa netgi klaidinanti.

Trečia, priėmus siūlomą pataisą, liktų neaišku, koks kokybinis (specifinis) kriterijus įgalintų atskirti visuomenines vaistines, skirtas aptarnauti visus be išimties gyventojus, nuo ligoninių vaistinių, kurios taip pat įgytų tokią teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad jei asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikia dienos stacionaro paslaugas, jos struktūrinis padalinys ligoninės vaistinė galėtų parduoti (išduoti) tik šios įstaigos dienos stacionare gydomiems pacientams kompensuojamuosius vaistinius preparatus, kurie jiems skiriami gydyti šios įstaigos dienos stacionare suteikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Taigi šiuo metu galiojančiame įstatyme tam tikras specifinis ligoninės vaistinės požymis (t.y. aiškiai ribotas ir apibrėžtas gyventojų, kurie galėtų būti aptarnauti ligoninės vaistinėse, ratas) nustatytas, tuo tarpu pagal teikiamo projekto nuostatas visuomenės bei ligoninių vaistinių specifiškumą iš esmės lemtų nebe vykdoma veikla, o steigėjas.

Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad LNSS priklausančių biudžetinių ir viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vykdomas viešųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas lemia jų veiklos valstybinį finansavimą, t.y. valstybė, kaip šių įstaigų savininkė, ar viena iš dalininkių, skiria valstybės turtą bei lėšas tinkamam šių įstaigų funkcijų vykdymui bei jų išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokios valstybės biudžeto lėšomis išlaikomos įstaigos, kurios vykdytų betarpiškai su jų teikiamomis viešosiomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis nesusijusią farmacinę veiklą, t.y. verstųsi vaistinės veikla ir teiktų farmacines paslaugas neapibrėžtam gyventojui ratui, neatsidurtų geresnėje padėtyje nei privatūs juridiniai asmenys, kurie vykdydami farmacinę veiklą jokio valstybinio finansavimo negauna. Todėl svarstytina, ar siūlomas reguliavimas, pagal kurį valstybės išlaikomi subjektai imtų dalyvauti esamoje farmacinėje rinkoje nevienodomis (geresnėmis) sąlygomis nei privatūs subjektai, yra proporcingas ir būtinas.

Nepritarti

Projekte numatytas siūlymas - leisti ligoninių vaistinėms parduoti (išduoti) gyventojams vaistinius preparatus, atitinka visuomenės interesą bei užtikrina tinkamą pacientų aprūpinimą vaistais ir reikiamo lygio visuomenės sveikatos apsaugą.

Ligoninės vaistinės, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) struktūriniai padaliniai, glaudžiai bendradarbiaudamos su gydytojais gali užtikrinti pacientams reikiamą vaistinių preparatų asortimentą (tai ypač aktualu, kai yra skiriami retai vartojami ar vardiniai vaistiniai preparatai). Pacientams nereikėtų ieškoti, kur galėtų įsigyti jiems paskirtus vaistinius preparatus, juos paprasčiausiai galėtų įsigyti ligoninės vaistinėje. Pažymėtina, kad ligoninės vaistinės, kaip iki šiol, taip ir įsigaliojus projektui, privalės užtikrinti savo pagrindinės funkcijos vykdymą - ASPĮ, kurios struktūriniai padaliniai jos yra, aprūpinimą vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis. Tačiau ligoninių vaistinės tuo pačiu galės prisidėti prie vaistinių preparatų prieinamumo gerinimo, nes įgys teisę parduoti (išduoti) vaistinius preparatus ambulatoriškai besigydantiems pacientams.

Tikimasi, kad įsigaliojus projektui, ypač pagerės pigiausių receptinių vaistinių preparatų, prieinamumas ambulatoriškai besigydantiems gyventojams. ASPĮ visus vaistinius preparatus perka viešojo konkurso būdu, dažniausiai vertindamos mažiausios kainos kriterijų, todėl įsigyja tik pigiausius vaistinius preparatus. Tuo tarpu visuomenės vaistinės vaistinius preparatus perka nesinaudodamos viešuoju konkursu bei asortimentą formuoja siekdamos maksimalaus pelno, todėl dažnai įsigyja vaistinius preparatus, kurie joms yra finansiškai naudingiausi, tačiau ne visada yra pigiausi pacientui. Pažymėtina, kad paskatinus gamintojų konkurenciją, kurie siektų, kad jų vaistas būtų pigiausias grupėje, būtų sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, kurios būtų panaudojamos įtraukiant naujus inovatyvius vaistinius preparatus į vaistinių preparatų kompensavimo sistemą.

Projektu bus sukuriamos teisines prielaidos ASPĮ pačioms aprūpinti ambulatoriškai gydomus pacientus reikiamais pigiausiais vaistiniais preparatais. Tai ypač aktualu nakties ar valstybinių švenčių metu, kai nedirba daugelis visuomenės vaistinių, ir pacientai, nors vartoti paskirtus vaistinius preparatus (pvz., antimikrobinius vaistinius preparatus ar pan.) reikia pradėti nedelsiant, praktiškai įsigyti jiems paskirtų receptinių vaistinių preparatų negali.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Jurgis Razma 2020-06-30	1	1			Pasiūlymas: Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ligoninės vaistinė – asmens sveikatos priežiūros įstaigos padalinys, aprūpinantis šią įstaigą vaistiniais preparatais ir (ar) vaistinių prekėmis. Ligoninės vaistinėje vaistiniai preparatai gali būti parduodami (išduodami) ir gyventojams tik tuo laiku, kai atitinkamame mieste nėra nei vienos dirbančios vaistinės.“	Nepritarti	Analogiškam Seimo nario pasiūlymui 2020-06-30 Komiteto posėdyje nepritarta. Tokiu siūlymu būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 7 straipsnis, kuriame nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Atsižvelgus į siūlymą, būtų sudarytos išskirtinės sąlygos jau veikiančioms visuomenės vaistinėms reguliuoti patekimo į rinką sąlygas ir realiai ligoninės vaistinėms niekada nebebūtų teisinio pagrindo parduoti (išduoti) vaistinius preparatus gyventojams, atitinkamai nebūtų pasiektas įstatymo projekto tikslas – gerinti vaistinių preparatų, ypač skirtų retoms ligoms gydyti, prieinamumą gyventojams. Šiuo metu stacionare gydomiems pacientams gali būti išrašomi receptai vaistiniams preparatams, kuriuos jie turi įsigyti visuomenės vaistinėse. Pacientams kyla sunkumų, nes receptuose išrašytus vaistinius preparatus šiuo metu galima įsigyti tik visuomenės vaistinėse, o jie dažniausiai neturi galimybių ten nuvykti, todėl priversti kreiptis į artimuosius ar pažįstamus, kad nupirktų jiems reikiamų vaistinių preparatų. Be to, pacientams kyla sunkumų nedelsiant įsigyti rečiau ambulatoriškai skiriamų ir vartojamų vaistinių preparatų, nes dažnai vaistinės juos įsigyja tik tada, kai yra pateikiamas konkretus receptas. Šiuo atveju pacientai yra verčiami laukti, kol visuomenės vaistinė juos gaus. Ligoninės vaistinės, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) struktūriniai padaliniai, glaudžiai bendradarbiaudamos su gydytojais gali užtikrinti pacientams reikiamą vaistinių preparatų asortimentą (tai ypač aktualu, kai yra skiriami retai vartojami ar vardiniai vaistiniai preparatai). Pacientams nereikėtų ieškoti, kur galėtų įsigyti jiems paskirtus vaistinius preparatus, juos paprasčiausiai galėtų įsigyti ligoninės vaistinėje. Taip pat Projektu siekiama gerinti pigiausių vaistinių preparatų, ypač pigiausių receptinių vaistinių preparatų, prieinamumą ambulatoriškai besigydantiems gyventojams. ASPĮ visus vaistinius preparatus perka viešojo konkurso būdu, dažniausiai vertindamos mažiausios kainos kriterijų, todėl įsigyja tik pigiausius vaistinius preparatus. Tuo tarpu visuomenės vaistinės vaistinius preparatus perka nesinaudodamos viešuoju konkursu ir asortimentą formuoja siekdamos maksimalaus pelno, todėl dažnai įsigyja vaistinius preparatus, kurie joms yra finansiškai naudingiausi, tačiau ne visada yra pigiausi pacientui. Pažymėtina, kad paskatinus gamintojų konkurenciją, kurie siektų, kad jų vaistas būtų pigiausias grupėje, būtų sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, kurios būtų panaudojamos įtraukiant naujus inovatyvius vaistinius preparatus į vaistinių preparatų kompensavimo sistemą.
2.	Seimo narys Jurgis Razma 2020-06-30	2				Pasiūlymas: Pakeisti 35¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Siūlyti parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu gali tik vaistinės, išskyrus ligoninės vaistines ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus. Siūlymo parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nuotoliniu būdu parduoti vaistiniai preparatai gali būti atsiimami vaistinėje ar pristatomi į gyventojo pageidaujamą vietą.“	Nepritarti	Analogiškam Seimo nario pasiūlymui 2020-06-30 Komiteto posėdyje nepritarta. Be to, siekiant užtikrinti savalaikį receptinių vaistinių preparatų prieinamumą gyventojams (ai ypatingai aktualu ekstremaliųjų situacijų (karantino metu)), kai gyventojams reikia vengti fizinio kontakto, yra būtina skatinti ne tik nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų, bet ir nuotolinių farmacinių paslaugų teikimą gyventojams. Kaip ir minėta prieš tai, ligoninės vaistinės, glaudžiai bendradarbiaudamos su gydytojais, gali užtikrinti pacientams reikiamą vaistinių preparatų asortimentą, todėl jos galėtų aktyviai prisidėti prie gyventojų aprūpinimo receptiniais vaistiniais preparatais. 2020-06-25 TTK posėdyje pritarta Seimo nario A. Verygos pasiūlymui nustatyti, kad parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu galėtų ir ligoninės vaistinės, nes toks siūlymas atitinka reikiamo lygio sveikatos priežiūrą ir gerina vaistinių preparatų prieinamumą gyventojams.
3.	Seimo narys Jonas Liesys 2020-09-15	3	1			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva 2020 metais susidūrė su COVID-19 pandemija, dėl kurios sveikatos resursai buvo ir tebėra nukreipti šios pandemijos suvaldymui, o LR sveikatos apsaugos ministerijos pastangos turi būti dedamos į opiausią šiuo metu problemą gyventojams, t.y. planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, yra siūloma atidėti ligoninių vaistinių gydymo įstaigose reformos įsigaliojimo terminą iki 2023 metų, kai tikėtinai sveikatos sistema pradės veikti sklandžiai ir paslaugų teikimas grįš į iki pandeminį lygį. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20213 m. sausio 1 d.“	Nepritarti	Įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti savalaikį vaistinių preparatų prieinamumą. Be to, kaip minėta, nuotolinės paslaugos yra ypač aktualios šiuo metu, t. y. ekstremalios situacijos metu, kai reikia vengti papildomo fizinio kontakto, todėl Seimo nario siūlymas neatitinka esamos situacijos ir negerina vaistinių prieinamumo gyventojams.
4.	Seimo narys Jonas Liesys 2020-09-15	3	2			Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 20202 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Nepritarti	Įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti savalaikį vaistinių preparatų prieinamumą. Be to, kaip minėta, nuotolinės paslaugos yra ypač aktualios šiuo metu, t. y. ekstremalios situacijos metu, kai reikia vengti papildomo fizinio kontakto, todėl Seimo nario siūlymas neatitinka esamos situacijos ir negerina vaistinių prieinamumo gyventojams.

4. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – 3.

Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė