LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJA

Kodas 124111348, T. Vrublevskio g. 6, LT-01143 Vilnius,  tel. (8 5) 261 6063,  faksas  (8 5) 261 5366,

el. p. [email protected],  atsisk. sąsk. LT287044060001377867 AB SEB bankas, banko kodas 70440

LR Aplinkos ministerijai

LR Finansų ministerijai

LR Teisingumo ministerijai

LR Vyriausybei                                                                                2021-08-16   Nr. (6)-SD-

                                                                                                       Į 2021-08-11   Nr. (15-3)-D8(E)-5264

dėl įstatymų projektų derinimo

Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) išnagrinėjo derinti pateiktus LR angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo (toliau – AIMĮ) Nr. I-2944 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, LR aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo (toliau – AARPĮ) Nr. VIII-2025 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, LR medžioklės įstatymo Nr. IX-966 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MATĮ) Nr. VIII-1183 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, LR mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – MVGIĮ) Nr. I-1163 11 straipsnio pakeitimo įstatymo ir LR savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (toliau – SAARSPĮ) Nr. IX-1607 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Įstatymų projektai) ir nepritaria siūlomiems pakeitimams.

Ministerija nurodo, jog siūlomų pakeitimų priežastis yra Konstitucinio teismo sprendimas, kurį įgyvendinant neturi būti įstatymuose iš anksto numatomas proporcinis pajamų padalinimas tarp valstybės ir savivaldybių ir negali būti numatomas nepanaudotų lėšų perkėlimas į kitus metus. Tačiau įgyvendinant Konstitucinio teismo sprendimus, būtina vertinti visas aplinkybes ir poveikį. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad „Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma“. LSA kategoriškai nesutinka su šiuo teiginiu.

Aplinkos ministerija siūlo valstybės finansavimą keisti taip:

Finansavimo šaltinis	Dabar		Siūloma
	Valstybės pajamų dalis	Savivaldybės pajamų dalis	Valstybės pajamų dalis	Savivaldybės pajamų dalis
Mokesčiai už teršalų išmetimą į aplinką:	30 proc.	70 proc.
- mokestis už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių			100 proc.	0 proc.
- mokestis už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių			0 proc.	100 proc.
Mokesčiai už valstybinius išteklius:	80 proc.	20 proc.
- mokestis už naudingąsias iškasenas			100 proc.	0 proc.
- mokestis už vandenį ir gruntą			0 proc.	100 proc.
- didesnio tarifo mokestis už gamtos išteklius	90 proc.	10 proc.	100 proc.	0 proc.
- mokestis už angliavandenilių išteklius	90 proc.	10 proc.	100 proc.	0 proc.
- baudos už nuslėptus ar nedeklaruotus angliavandenilių išteklius	90 proc.	10 proc.	100 proc.	0 proc.
Mokesčiai, sumokėti už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą	50 proc.	50 proc.	100 proc.	0 proc.

Vertinant Aplinkos ministerijos siūlymus, savivaldybės nebegaus savo dalies aplinkos taršos mokesčio, surenkamo iš stacionariųjų taršos šaltinių, vietoj to numatant savivaldybėms skirti visą 100 proc. iš mobiliųjų taršos šaltinių sumokamą taršos mokestį, kuris tikėtina bus nepalyginamai mažesnis. Savivaldybės iki šiol šias lėšas gaudavo viena eilute, kaip mokesčius už teršalų išmetimą į aplinką, todėl realaus finansinio poveikio paskaičiuoti be pateiktų duomenų yra neįmanoma.

Savivaldybės nebegaus savo dalies mokesčio už naudingąsias iškasenas, vietoj to numatant savivaldybėms skirti visą 100 proc. mokesčių už vandenį ir gruntą. Kaip dėl to pasikeis savivaldybių pajamos nėra aišku, kadangi savivaldybės iki šiol šias pajamas gaudavo viena eilute, kaip mokesčius už valstybinius gamtos išteklius.

Papildomai atkreipiame dėmesį, jog Savivaldybės nebegaus mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, tačiau Įstatymų projektuose paliekama prievolė savivaldybėms finansuoti medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones ir Medžioklės įstatyme numatytų dokumentų rengimą. Iki šiol gaunamą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą dalį, savivaldybės galėjo naudoti išskirtinai tik minėtoms su medžiojamų gyvūnų žala ir Medžioklės įstatymu susijusioms priemonėms finansuoti, dabar gi finansavimo prievolė paliekama, o pajamos atimamos, todėl savivaldybės nesutinka su šiuo pakeitimu.

LSA reikalauja, kad būtų pateiktas finansinio pakeitimų poveikio atskirų savivaldybių biudžetams vertinimas kaip tai numatyta rengiant įstatymų projektus. Prašome pateikti savivaldybių gautų mokesčių (AIM, AARP, MAT, MVGI, SAARSP) palyginimą (lyginant pvz. 2019-2020 metų faktinius gautus mokesčius) su modeliuojamais mokesčiais pagal naują siūlomą perskirstymą.

Taip pat privalo būti numatytas ir pateiktas neigiamo poveikio ir prarastų lėšų kompensavimo mechanizmas, kadangi aplinkosaugos programų lėšomis savivaldybėse finansuojama daugybė reikšmingų priemonių: vandens, nuotekų, atliekų infrastruktūrų plėtra, invazinių rūšių (pvz. sosnovskio barščių) naikinimas, vandens telkinių įžuvinimas, bešeimininkių atliekų ir teritorijų tvarkymas, privalomas aplinkos monitoringas, visuomenės informavimas, želdynų inventorizavimo net ir privačiose teritorijose, veisimo, tvarkymo darbai ir kt. priemonės. Net 20 proc. SAARSP lėšų kasmet yra skiriama visuomenės sveikatos programų įgyvendinimui. Savivaldybių finansavimo sumažinimas turės sunkiai pamatuojamą, tačiau reikšmingą įtaką visai eilei savivaldos aplinkosaugos veiklos sričių.

Direktorė                                                                                                                     Roma Žakaitienė

J. Gumaniukienė, tel. 8 686 59386, el.p. [email protected]

A.Kazlauskienė, tel. 8 618 58715, el. p. [email protected]