Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 40, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 6, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 76
STENOGRAMA
2021 m. birželio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
V. MITALAS ir R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki sugrįžę. Pradedame birželio 17 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. D. Kepenis dėl vedimo tvarkos. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kaip žinote, Vilniuje trečia diena čia, už langų, susirinkę Lietuvos visuomenės atstovai, jie vadinasi „Šeimų maršas“ arba „Šeimų sąjūdis“. Jie prašo tarti kelių minučių žodį mums visiems. Aš tiesiog gavau prašymą jums tą prašymą perduoti. Prašau juos įleisti ir leisti pasisakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Man atrodo, kad turime gana įtemptą darbotvarkę ir tikrai judėkime pagal darbotvarkę, stenkimės kuo sklandžiau tą darbotvarkę vykdyti, nuo to bus tik geriau. (Šurmulys salėje)
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Danutės Jočienės skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininke“ projektas Nr. XIVP-622(2) (priėmimo tęsinys)
Norėčiau perskaityti balsų skaičiavimo komisijos protokolus po rytiniame posėdyje vykusių slaptų balsavimų. Turiu tris protokolus.
Dėl Seimo nutarimo „Dėl Danutės Jočienės skyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininke“ projekto Nr. XIVP-622(2) priėmimo. Iš viso išduoda biuletenių – 127, rasta biuletenių – 127, galiojančių – 126, negaliojančių – 1.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 66, prieš – 40, susilaikė 20. Nutarimas priimtas. (Gongas) Sveikinimai Konstitucinio Teismo pirmininkei. Jeigu jinai būtų salėje, mes tikrai ją pasveikintume ir su gėlėmis.
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Nerijų Meilutį šio teismo pirmininku“ projektas Nr. XIVP-621(2) (priėmimo tęsinys)
Antras balsų skaičiavimo komisijos protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Nerijų Meilutį šio teismo pirmininku“ projekto Nr. XIVP-621(2) priėmimo. Iš viso išduota biuletenių – 127, rasta biuletenių – 127, galiojančių – 127, negaliojančių nebuvo.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 109, prieš – 8, susilaikė 10. Nutarimas priimtas. (Gongas) Sveikinimai naujajam Apeliacinio teismo pirmininkui N. Meilučiui. Sveikinimai. (Plojimai) Ačiū, kad prisijungėte, jums gėlės nuo Seimo Pirmininkės. Abiem paskirtiems teismų pirmininkams. (Plojimai) Labai ačiū visiems.
14.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Arvydo Daugėlos atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-620(2) (priėmimo tęsinys)
Paskutinis – nutarimo „Dėl Arvydo Daugėlos atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projekto Nr. XIVP-620(2) priėmimas. Iš viso išduota biuletenių – 127, rasta biuletenių – 127, galiojančių – 127, negaliojančių nebuvo.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 87, prieš – 20, susilaikė 20. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dabar, gerbiamieji kolegos, eisime prie biudžeto svarstymo. Matau, kad dar yra norinčių kalbėti per šoninius mikrofonus. Prašau. Trumpai – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, taip, darbotvarkė patvirtinta, tačiau mes, frakcijos, tikrai prašome, kad būtų parodytas dėmesys tiems žmonėms. Kadangi Seimo nariai, ypač Seimo vadovybė, neišėjo su jais susitikti, nerado laiko, gal tikrai pakviestume vieną žmogų, vieną iš lyderių, vieną iš organizatorių ir suteiktume žodį? O jeigu jūs taip bijote tų žmonių, kviečiame Seimo narius išeiti ten ir ten pakalbėti su maršo organizatoriais.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Tikrai manau, kad tie Seimo nariai, kurie norės pabendrauti, galės pabendrauti. Žodis R. Žemaitaičiui. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai norėčiau pasidžiaugti dėl Konstitucinio Teismo pirmininkės paskyrimo ir tikrai padėkoti opozicijai, nes jeigu opozicija nebūtų susivienijusi ir jeigu opozicija nebūtų parėmusi kandidatės, šiandien mes turėtume didžiausią gėda Lietuvos mastu, nes valdančiųjų daugumos atstovai, Konservatorių partijos nariai ir frakcijos nariai tiesiog bandė, mėgino sabotuoti, skleisti melagingą informaciją, netinkamą informaciją apie kandidatę, bandė su kai kuriais Seimo nariais kalbėtis, kad būtų nebalsuojama. Tikrai nuoširdžiai ačiū visiems opozicijos atstovams, keturioms politinėms organizacijoms, kurios parodė, kad demokratija gali būti mūsų Seime ir kad opozicija gali sujungti jėgas ir susivienyti, kad teismų sistema turėtų savo pirmininkus. Ir jums, valdantiesiems, daugumai.
Neaiškinkite spaudai ir neaiškinkite savo partijos ir frakcijoms nariams, kad su jumis Prezidentas nederina kažkokių kandidatūrų, kad Prezidentas turi atskirai su kiekvienu iš jūsų pasišnekėti ir pasiūlyti, tinkamas ar netinkamas. Bet nustokite, kai kurie jūsų valdančiųjų atstovai, skleisti dezinformaciją ir aiškinti apie kolegas kitus Seimo narius.
PIRMININKAS. Labai ačiū. (Plojimai) Dar norėtų D. Kepenis. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Aš prašau gerbiamojo Seimo balsuoti už mano pasiūlymą dėl žodžio suteikimo Šeimų sąjūdžio atstovui.
PIRMININKAS. Supratome. Dėkui. Ir S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš gerbiamam kolegai R. Žemaitaičiui, iš kur jis taip viską žino? Antras R. Karbauskis gal? Tiesiog viską mato į priekį. Iš kur tu žinai, kaip aš balsavau. (Balsai salėje: „Žinome, žinome!“) Žinote jūs. (Balsai salėje) Prisigalvoja kažkokių fantastikų ir skleidžia čia. Ką, man kas nors sakė? Žinai, kaip aš balsavau? (Balsai salėje) Kas prašė? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Siūlau taip nepradėti dialogo.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Tu viską žinai.
PIRMININKAS. Laikytis tvarkos, nes kitaip mes labai vėluosime pagal darbotvarkę. Tikrai, manau, galima labai konstruktyviai dirbti popietiniame posėdyje. Suprantu, kad yra dar nuomonių dėl visos situacijos. Žodį suteikiu J. Razmai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tikrųjų mes turime tradiciją, kai kartais suteikiame žodį svečiams, bet žodis suteikiamas, kai tas prašymas susijęs su svarstomu klausimu. Jeigu mes svarstytume tokio pobūdžio rezoliuciją ar ką nors, ką kelia protestuotojai, toje dalyje būtų galima spręsti, ar suteikti žodį ir svečiams. (Balsai salėje) Dabar nei iš šio, nei iš to prie biudžeto projekto, kurio svarstymą mes pradėsime, suteikti žodį pareiškimams nematau pagrindo. Turime dirbti pagal darbotvarkę ir tokių balsavimų čia neturi būti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš tik noriu labai ramiai pagarsinti Statuto straipsnį, kuriame rašoma, kad Seimo posėdžio pirmininkas gali suteikti žodį kitiems asmenims, jeigu tik Seimas neprieštarauja. Aš manau, kad mes turime čia labai išsiskaidančias nuomones, ir aš siūlau visiems geranoriškai eiti prie biudžeto svarstymo, nes turime darbotvarkę, kuri yra tikrai ilga ir sudėtinga. Nekaitinkime aistrų. (Triukšmas salėje) Prašom, žodis E. Gentvilui.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, pasakykite, ko jūs prašote? Kažkokia organizacija, kuri yra neregistruota, tiesiog vyksta kažkoks renginys, neaišku vardas ir pavardė. (Balsai, triukšmas salėje) Kaip sakoma, užėmę vyno rūsį, sugebėkite suformuluoti reikalavimus. Kol kas dar nepasakėte, kokia organizacija ir kas yra kalbėtojas, o balsuojame. Už ką balsuojame?
PIRMININKAS. Gerbiamieji, prašau visų konstruktyvumo, pasisakymai po paskutinį kartą. Gerbiamas J. Jarutis stovi prie mikrofono. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tiesiog turiu padėkoti šito flango žmonėms, Seimo nariams, kad mes pagaliau turėjome atsakomybę išspręsti konstitucinę krizę ir patvirtinti Konstitucinio Teismo pirmininkę. Kolega sakė, kas matėte. Mes iš visų veiksmų, iš visų viešų pasisakymų galimos pretendentės atveju (…), tai mes tą galime numatyti. Aišku, tai yra slaptas balsavimas, bet aš tikiu, kad tą atsakomybę prisiėmė būtent Seimo pozicija. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū kolegai už konstruktyvią nuomonę. Prašau. K. Masiuliui žodis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dvi pastabos. Pirmoji. Nereikėtų nei R. Žemaitaičiui, nei dar kam nors aiškinti, kaip slaptame balsavime kas balsavo. (Balsai salėje) Gerai, kai kas turi… (Balsai salėje) Ar galima, Petrai, man?..
PIRMININKAS. Gerbiamieji, tikrai aš nutrauksiu tuomet diskusijas, jeigu neįmanoma dabar kalbėti. Tikrai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). O antras dalykas, kurį norėjau pasakyti, kiek suprantu, norinčių arba palaikančių ten gatvėje esančius žmones čia, salėje, yra pakankamai. Jie turi galimybę, kai bus Seimo narių pareiškimai, paskutinis klausimas, užsirašyti ir pasakyti viską, ką reikia. O jeigu norės, tai ir ne vienas galės tą pasakyti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galima sutarti, kad čia bus paskutiniai jūsų pasisakymai? P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš noriu atsakyti gerbiamam E. Gentvilui, jis nežino pavardės ir organizacijos. Tai tų, kurie organizavo Šeimų maršo mitingą, lyderis – R. Grinevičius. Jeigu jums dabar viskas aišku, tai galime balsuoti ir suteikti jam žodį.
PIRMININKAS. Supratome. Ačiū. Ir R. Žemaitaičiui žodis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų kolegą E. Gentvilą palaikau. Klausimas: ar gali, ar negali? Statutas tą leidžia, gerbiamas posėdžio pirmininke, Violeta jums tikrai gali pasakyti, jūs galite pasiūlyti Seimui balsuoti ir apsispręsti, ar leisti, ar neleisti. Tokia nuostata yra Seimo statute, ji yra numatyta. Tai vienas dalykas. Aš manyčiau, gal balsuojame. Įleiskime, nes šiandien vienas iš darbotvarkės klausimų yra Seimo rezoliucijos projektas dėl konstitucinių šeimų, berods. Jeigu ką, galės ir tuomet pasisakyti. O dabar galėtume prie biudžeto, bet balsuokime, kad leistume jiems pasisakyti.
14.12 val.
2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-495(2) (antrasis svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkoju, išklausėme visų nuomonių. Aš, naudodamasis posėdžio pirmininko teise, vis dėlto dabar eisiu prie 2-1 klausimo, tai yra Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo svarstymas. Antras svarstymas. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji, ramiai. Tikrai kviečiu išklausyti finansų ministrės G. Skaistės pranešimą. Po jo bus galimybė užduoti klausimus ir taip pat dalyvauti diskusijoje. Tam yra iš viso numatyta 1 valanda 10 minučių. Kviečiu ministrę į tribūną. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Birželio mėnesį atnaujinus Ekonominės raidos scenarijų turime koreguoti ir valstybės biudžetą dėl pasikeitusių makroekonominių rodiklių ir pasikeitusių valstybės pajamų prognozių. Biudžetas keičiamas atsižvelgiant į gerėjančią epidemiologinę situaciją, kurią veikia ir vakcinavimo tempai. Pagrindinė žinia su biudžeto pakeitimu, jog numatomas biudžeto deficitas bus gerokai mažesnis. Taip pat numatyta papildomų išlaidų, susijusių su įtampa pasienyje su Baltarusija, bei papildomų lėšų gynybai, vykdant įsipareigojimus NATO.
Žvelgdami į makroekonomines prognozes matome, kad bendrojo vidaus produkto pokytis, kuris buvo numatytas šiems metams, 2,6 % kovo mėnesio scenarijuje, atsižvelgiant į gerėjančią situaciją, yra gerinamas ir numatoma, kad šiais metais ekonomika augs 4,1 % bendrojo vidaus produkto, ateinančiais metais – 4,4 % ir ateinančiais metais – 3,5 %.
Žvelgdami į kitus rodiklius matome, kad taip pat auga ir infliacijos rodiklis nuo 1,8 %, taip buvo prognozuota kovo mėnesį, planuojama, kad infliacija sudarys 2,6 % šiais metais, tačiau vertinant darbo užmokesčio pokyčio prognozes, jos taip pat yra gerinamos. Prognozuojama, kad vietoj 5,2 % vidutinis darbo užmokestis šiais metais augs 7,9 %, tai yra tris kartus greičiau nei infliacija, todėl žmonių perkamoji galia bet kokiu atveju augs.
Taip pat matome geresnius skaičius prie eksporto – prognozuojama, kad vietoj 4,8 % eksportas augs 8 %. Diskutavome su Tarptautiniu valiutos fondu apie mūsų tarptautinį konkurencingumą, ar jis nenukenčia dėl sparčiai augančio darbo užmokesčio, tačiau vis dėlto, jų nuomone, tarptautiniu mastu esame itin konkurencingi, todėl mūsų eksportas taip pat bus linkęs augti ir ateinančiais laikotarpiais.
Matome, kad daugiausia eksportas dabar auga dėl farmacijos pramonės, chemijos pramonės produkcijos eksporto, taip pat matome, kad prognozuojamos investicijos taip pat turėtų būti didesnės: prognozuojama, kad vietoj 4,6 % šiais metais investicijos augs 6,4 %. Pagrindinės priežastys yra atidėtos investicijos praėjusiais metais dėl neapibrėžtumo ir taip pat matome, kad įmonių indėliai bankuose yra gerokai išaugę. Tai turbūt susiję ir su valstybės pagalba karantino metu, todėl prognozuojama, kad šiais metais įmonių investicijos turėtų augti.
Taip pat matome mažėjantį nedarbo lygio rodiklį: vietoj prognozuotų 8,5 % prognozuojama, kad šiais metais nedarbo lygis sudarys 7,6 %. Taip pat prognozuojama, kad bendras darbo užmokesčio fondas augs 8,3 %. Dėl to yra atnaujinami biudžetai: ne tik valstybės biudžetas, bet ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetas bei „Sodros“ biudžetas.
Pagrindiniai pokyčiai, padaryti lyginant su pirma pristatytu biudžeto projektu, po Vyriausybės peržiūros ir atnaujinto ekonominės raidos scenarijaus.
Valstybės biudžeto pajamos yra didinamos 613,1 mln. eurų. Valstybės biudžeto asignavimai didėja 55 mln. eurų, iš jų 20,75 mln. eurų skiriama Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti 2021 metais, užtikrinant 2,03 % bendrojo vidaus produkto skyrimą pagal atnaujintas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos prognozes dėl bendrojo vidaus produkto augimo šiais metais tam, kad atitiktume iš anksto sutartą dydį – 2,03 % nuo bendrojo vidaus produkto.
Taip pat skiriama 16,96 mln. eurų dėl didėjančio fiksuojamo pažeidžiamumo, susijusio su neteisėta migracija ir kontrabandos gabenimo aplinkybe prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, ir infrastruktūrai pagerinti pasienio kontrolės punktuose; taip pat 17,28 mln. eurų – atidėjimams į Rezervinį (stabilizavimo) fondą patikslinus pajamas; taip pat dėl gyventojų pajamų mokesčio į valstybės ir savivaldybių biudžetus padidinimo pajamas iš šio mokesčio į savivaldybių biudžetus numatoma padidinti 95,4 mln. eurų nuo pirminio projekto. O lyginant su tuo biudžetu, kuris yra patvirtintas gruodžio mėnesį, kuris yra galiojantis, tai savivaldybių pajamos yra gerinamos 141,1 mln. eurų.
Taip pat daromi tam tikri vidiniai perskirstymai. FNTT yra skiriama papildomai lėšų, susijusių su fintechų priežiūra. Taip pat Socialinių tyrimų centrui yra perskirstomos lėšos iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų – 39 tūkst. eurų, Lietuvos šaulių sąjungai – 27 tūkst. eurų iš Krašto apsaugos ministerijos asignavimų, Teisingumo ministerijai yra perskirstoma iš investicinio projekto teismų nutartims vykdyti – 1,2 mln. eurų. Statistikos departamento lėšos yra perskirstomos į darbo užmokestį, Vyriausiosios rinkimų komisijos lėšos taip pat perskirstomos į darbo užmokestį, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas.
Žiūrint į valdžios sektoriaus balansą, pirminiame projekte buvo numatyta, kad biudžeto deficitas sudarys 8,4 % bendrojo vidaus produkto, tačiau atnaujinus pajamų prognozes dėl valstybės biudžeto pajamų pagerėjimo, dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir „Sodros“ balansų pagerėjimo bei geresnės nominalaus bendrojo vidaus produkto projekcijos numatoma, kad šiais metais biudžeto deficitą sudarys 6,9 %, tai yra geresnis rodiklis negu vidutinis Europos Sąjungoje. Šiais metais vidutinis biudžeto deficitas Europos Sąjungos valstybėse bus 7,5 %, o euro zonoje 8 % bendrojo vidaus produkto. Kalbant apie poveikį valstybės skolai, išties matome gerokai geresnius rodiklius, negu buvo parengtame pirminiame biudžeto projekte. Tai prognozuojama, kad šiais metais skolos lygį sudarys 49,9 % bendrojo vidaus produkto, o ateinančiais metais – 49,6 % ir 2023–2024 metais stabilizuosis prie 52,4 % bendrojo vidaus produkto. Laukčiau jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Labai ačiū ministrei už pristatymą. Dabar yra galimybė Seimo nariams paklausti. Pirmasis klausia A. Butkevičius. Iš pradžių klausimai, po to diskusija.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiama finansų ministre, labai teisingai jūs pozityviai išdėstėte makroekonominių rodiklių pokyčius. Tikrai Lietuva, galima sakyti, yra pirmaujanti tarp Europos Sąjungos šalių ir ta šalis, kuri greičiausiai susitvarkė su ekonominėmis problemomis pandemijos laikotarpiu. Vakar dar mes Biudžeto ir finansų komitete diskutavome konkrečiai apie makroekonominius rodiklius, aš kalbėjau apie fiskalinį deficitą ir po Vyriausybės posėdžio išgirdau, kad jūs atkreipėte dėmesį, kad yra galimybė mažinti fiskalinį deficitą. Aš sveikinu su tokiu sprendimu, kad nuo 8,4 % BVP iki 6,9 %. Kokie planai rengiantis 2022 metais numatyti fiskalinį deficitą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pirminiai skaičiai biudžeto deryboms, planuojame, kad 3,2 % biudžeto deficito turėtų būti ateinančiais metais. Tačiau viskas turbūt priklausys nuo besikeičiančios situacijos, nes neapibrėžtumas yra vis dar gana didelis, ir nuo to, kas bus numatyta plėtros programose pažangai vykdyti ministerijoms pagal sutartą veiklos planą, kas yra numatyta nacionalinėse plėtros programose, ir turbūt reikės žiūrėti balansą tarp įsipareigojimų ir galimybių. Tačiau pirminis planas yra 3,5 %.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama ministre, aš jau ne kartą esu ir tamstos, ir Kultūros komiteto vadovo, ir kultūros ministro, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko klausęs ir labai dalykiškai aptarę, vis dėlto noriu jūsų paklausti dėl Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmuose veikiančio muziejaus. Jį aplanko virš 130 tūkst. žmonių. Bendra dvaro sodybos grafų Tiškevičių sodo kapitalinio remonto, tvarkybos ir tvarkomųjų projektų vertė, kaip minėjau, 1 mln. 315 tūkst. eurų. Iš jų tvarkybos darbams paskirta 739 tūkst. eurų, tvarkomiesiems statybos darbams – 576 tūkst. eurų. Ar yra galimybė, ar yra kokia viltis, nes be šito mes, kretingiškiai, nenurimsime. Net per Šv. Antano atlaidus žmonės klausė, ar pavyks įtikinti finansų ministrę, galbūt Ministrę Pirmininkę, jeigu mane girdi. Kreipiuosi ir į gerbiamą Ministrę Pirmininkę, pasakykite, ar yra vilties? Mums gyvybiškai labai svarbu, Kretingos kraštui, tai žinoti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties jau ir svarstant šį klausimą gruodžio mėnesį, pristatant šių metų biudžeto projektą, buvo išsakyti argumentai, kad nauji projektai į investicijų programą nėra įtraukiami, vadovaujantis Investicijų įstatymu. Jie turėtų atsirasti plėtros programose, apie kurias aš kalbėjau jau prieš tai. Jas sudaro ministerijos ir apsigina biudžeto derybose kalbėdamos, kiek lėšų turėtų būti numatyta vienai ar kitai programai vykdyti. Tokiu būdu yra suvienodinami kriterijai vieniems ar kitiems projektams, vieno ar kito tipo projektams vykdyti. Tarkime, turizmo objektams, kultūros objektams yra nustatomi bendri vertinimo kriterijai, ministerija įvertina, kurie projektai turėtų būti pirmiau vykdomi negu kiti, ir tokiu būdu iš savo programai skiriamų lėšų yra įgyvendinami tie projektai. Konkrečių projektų įrašyti į biudžetą ar į investicijų programą nėra galimybių, todėl siūlytina svarstyti tokius investicinius projektus drauge su atitinkamos srities ministerija (šiuo atveju tikėtina, kad tai būtų Kultūros ministerija) ir kalbėti, kad tas projektas būtų įtrauktas į finansuotinų projektų sąrašą pagal tas programas, kurias vykdo viena ar kita ministerija.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Ąžuolas, bet jo salėje nematau. Tuomet – L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke.
Gerbiama ministre, aš esu Audito komitete, ir visiškai neseniai, prieš gerą mėnesį, mes svarstėme klausimą – Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Daugiau negu prieš mėnesį. Kokia yra apgailėtina būklė, tai tiesiog, žinote, kaip sako, 30 metų, matyt, niekas nedaryta. Taip buvo sakyta ir vietinių, ir savivaldybės priešgaisrinių, jie yra kaip civiliai. Lygiai taip pat Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas, PAGD’o vadovas irgi kalbėjo.
Tai prašom pasakyti, VRM įsipareigojimai yra nemaži, jie planą pasidarė, kad bus papildomai numatytos lėšos. Kiek man žinoma, dabar šiame biudžete mes nieko nenumatome. Tai kaip jie įgyvendins priemonių planą, kad reikėtų nupirkti papildomai priemonių, įrangos, nes to labai labai trūksta. Viskas yra pasenę. Nejaugi mes savo žmones į gaisrą be priemonių varome dirbti tą darbą, atlikti tą darbą. Kaip jums atrodo, kodėl taip yra? Ar jūs net nediskutavote tuo klausimu?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Visos sisteminės problemos turėtų būti sprendžiamos biudžeto derybų metu, kuomet kalbama apie sisteminę nuolatinę biudžeto formavimo praktiką, tarkime, dėl ateinančių 2022 metų, tuomet ministerija turėtų pateikti savo prioritetus ir derybų metu susitarti, kokią pažangą turėtume įvykdyti ir kam numatyti daugiau lėšų. Dabar, artimiausiu metu, prasidės derybos dėl kitų metų biudžeto ir tuomet šie argumentai turėtų būti išsakyti ir turbūt lėšos bus numatytos.
Kalbant apie dabar peržiūrimą biudžetą, jis buvo peržiūrimas dėl COVID-19 situacijos, numatant papildomas išlaidas, kurios yra susijusios su pandemijos suvaldymu, ir taip pat su kritine situacija, kuri yra pasienyje. O kiti sprendimai turėtų būti sisteminiai ir daromi drauge su kitų metų biudžetu. Tačiau kalbant apie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, tai noriu jus informuoti, kad vakar Vyriausybės posėdžio metu iš Vyriausybės rezervo PAGD’ui buvo skirta 380 tūkst. eurų,
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą turi M. Majauskas. Ar norėtų paklausti? Atsisako? Klausia A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, aš iš tikrųjų norėčiau pasidžiaugti augančiomis savivaldybių pajamomis ir norėčiau jūsų tokio teorinio klausimo paklausti. Kas būtų nutikę, jeigu Lietuva turėtų truputį, sakykime taip, į savivaldą blogiau žiūrintį ministrą? Ar buvo galimybė, kad, tarkime, Vyriausybė tiesiog neskirs tų suplanuotų 141 mln. eurų, tiksliau, neduos tos prognozės, nesuteiks tos galimybės savivaldybėms gauti papildomą finansavimą? Ar buvo tokia galimybė? Jei galite, atsakykite.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Metams einant biudžetas dažniausiai yra neperžiūrimas, nepaisant besikeičiančios situacijos. Ši situacija yra netipinė. Tiesiog mes turime didelius nuokrypius nuo to, kas buvo prognozuota. Kadangi vis tiek biudžeto keitimai yra dėl išlaidų, tai pasinaudojame situacija patikslinti ir pajamų prognozes. Savivaldybės vienaip ar kitaip tas viršplanines pajamas būtų gavusios, tačiau biudžeto atnaujinimas turbūt padeda joms pačioms suformuoti ir savivaldybių taryboms atnaujinti savivaldybių biudžetus tam, kad galėtų nuosekliai planuoti išlaidas per šiuos metus.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Žemaitaičio salėje nematau. A. Sysas. Ar jūs norėtumėte klausti, ar dalyvauti diskusijoje? Nes užsirašėte klausti frakcijos vardu.
A. SYSAS (LSDPF). Aš tikrai dalyvausiu diskusijoje, bet aš turiu galimybę ir paklausti. Labai ačiū, pirmininke.
Gerbiama ministre, į jus ir į Seimo narius kreipėsi Lietuvos savivaldybių asociacija, nes yra keletas siūlymų, aš irgi bandžiau vieną registruoti, matau, kad tai yra dėl tikslinių lėšų panaudojimo, dėl kitų dalykų. Ar atsižvelgėte bent į vieną Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymą? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pasiūlymus, kuriems buvo pritarta, aš pristačiau. Pasiūlymai dėl pajamų prognozių skirtumo tarp 2020–2021 metų buvo išspręsti tiesiog atnaujinus pajamų prognozes ir to klausimo nebėra. Kaip matome, savivaldybėms yra papildomai numatoma pagal atnaujintas pajamų prognozes 141,1 mln. eurų. Tai tikrai yra didelės lėšos. O kalbant apie tai, kas siūloma, kad sutaupytos lėšos būtų paliktos savivaldybėms, čia jau yra sisteminis sprendimas ir ne biudžeto įstatyme turėtų būti keičiama, o savivaldybių finansavimo metodikoje. Šiuo atžvilgiu norėčiau tiesiog informuoti, kad prie Ministrės Pirmininkės, prie Vyriausybės yra sudaryta dvišalė komisija, kuri nagrinėja savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo galimybes ir taip pat EBPO rekomendacijas, kurios yra pateiktos dėl šios srities reglamentavimo tobulinimo. Artimiausiu metu turėsime rezultatus šios darbo grupės ir aptarsime, kaip galima būtų tą savarankiškumą didinti. Tikiu, kad šiais metais tam tikri sisteminiai sprendimai galėtų būti priimti, tarp jų ir dėl šių siūlymų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, klausimas gal kiek kitu kampu. Vakar buvo paskelbta „Transparency international“ apie tai, kad Lietuva pagal pandemijos valdymo skaidrumą yra antra nuo galo Europoje, kitaip tariant, mes esame viena neskaidriausiai valdančių pandemiją šalių ir tai susiję su milijardinėmis lėšomis. Ką darysite, kad ta situacija pasikeistų, nes ir čia numatomi dideli rezervai, kur paprastai skaidrumą užtikrinti labai sudėtinga. Ar nemanote, kad tai problema?
Antras klausimas, kodėl taip nemėgstate ugniagesių, nes iš tikrųjų žmonės būtent pandemijos laikotarpiu, nuo vasario, negauna jokių išmokų, nors šimtai atvejų, kai žmonės padeda medikams, ugniagesiams. Negi čia yra problema, nes tai demoralizuoja žmones? Labai ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pradėsiu gal nuo antro klausimo. Kaip minėjau, ugniagesių priedams yra skirta 380 tūkst. eurų jau vakar, tai turbūt sprendžia situaciją, apie kurią jūs kalbate.
O kalbant apie pandemijos suvaldymo priemones, turbūt aš asmeniškai norėčiau atskirti du laikotarpius, tai yra tai, kas buvo vykdyta pirmojo karantino metu buvusios Vyriausybės, ir mūsų Vyriausybės. Turbūt situacija irgi yra gana skirtinga. Nenorėčiau nei kritikuoti, nei girti, bet tiesiog tuo metu turbūt ir baimės akys buvo gana didelės, ir visi prognozavo gana didelį ekonomikos kritimą, ir tas skatinimas buvo tikrai labai ženklus. Jis buvo daromas tiesiog padidinus skolinimosi limitą su labai mažai saugiklių. Turbūt iš dalies tai galima pateisinti, galvojant, kad nežinomybė buvo gana didelė, turbūt dėl to tie sprendimai buvo daromi. Tačiau tikrai didelė dalis tų išlaidų nebuvo tiesiogiai susijusi su koronaviruso suvaldymu, labiau su ekonomikos vadinamuoju skatinimu. Tai ir vienkartinės išmokos, ir investiciniai įvairūs projektai, ir turbūt tiek jų atrankos kriterijai kelia klausimų, tiek ir paramos skirstymo, subsidijų skirstymo mechanizmai be pakankamų kriterijų, kaip būtų galima patikrinti, ar parama naudojama tikslingai, turbūt kelia klausimų, bet, kaip sakau, nežinomybė buvo tikrai labai didelė. Mūsų Vyriausybė, jau turėdama ir tam tikrą žinojimą, kaip situacija vystosi, priėmė daug daugiau papildomų saugiklių skirstant paramą ir tikrai susiaurino daugelį paramos mechanizmų. Manau, kad paramos skirstymas tapo gerokai taiklesnis, nei buvo iki šiol, tai matome tiesiog ir iš skaičių, kad pandemijos kaina šiais metais yra mažesnė nei praėjusiais metais.
PIRMININKAS. Ir V. Jukna norėtų klausti.
V. JUKNA (DPF). Aš norėjau dalyvauti diskusijoje.
PIRMININKAS. Supratau. Tuoj mes išsiaiškinsime. Ačiū. Atsiprašau, minutėlę. Gerbiami kolegos, mūsų sistemoje atsitiko taip, kad diskusijos ir klausimai susiliejo į vieną. Iš to, kas dar yra salėje, aš matau, kad E. Pupinis turėtų klausimą ir norėtų paklausti. Tai, matyt, paskutinis klausimas. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Turbūt įdomiausia tai, kad savivaldybėms labai vienodai paskirstytos lėšos. Ar tikrai tokia pati vienoda situacija visose savivaldybėse? Ar turite duomenų, tarkime, kur prastai dėl pajamų mokesčių, kur nevykdomas biudžetas? Ar didelė diferenciacija savivaldybėse pagal tas pajamas? Aš suprantu, kad paskui bus išlyginimo mechanizmai ir kiti dalykai. Bet ar netolygumai Lietuvoje labai dideli, ar jie atitinka normą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kalbant apskritai apie atlyginimo lygį, natūralu, kad jis didžiuose miestuose yra didesnis, dėl to ir surenkamas gyventojų pajamų mokestis yra didesnis, o kalbant apie gerėjančias prognozes, jos yra gana tolygiai augančios visoje Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar turime Seimo narių diskusiją. Bandysime su jūsų pagalba atpainioti šiuos sąrašus. Pirmasis diskutuoti buvo užsiregistravęs A. Butkevičius frakcijos vardu. Kviečiu jį į tribūną.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad vakar Biudžeto ir finansų komitete buvo pristatyti makroekonominių rodiklių pokyčiai, naujos ekonomikos augimo prognozės. Jos, noriu pasakyti, nuteikė gana pozityviai, džiuginančios. Lietuvos banko ekonomikos augimo prognozių pakeitime matome ženklius pasikeitimus – prognozuojama, kad šiais metais ekonomika augs iki 5,1 %. Kaip matėme, Finansų ministerija prognozuoja truputį mažiau. Tai, aišku, nuteikia optimistiškai, žiūrint į Lietuvos ekonomikos perspektyvą. Visa tai norėčiau vertinti teigiamai.
Ir antras dalykas, kas mane teigiamai nuteikė, tiesiog stebėjau Vyriausybės posėdį ir norėjau įsitikinti, ar Vyriausybė tikrai atsižvelgs į naujas makroekonominių rodiklių prognozes, ar tikrai dalį fiskalinio deficito nuo bendrojo vidaus produkto, kuris siekia jau 8,4 %, pradės mažinti. Tikrai buvo priimtas sprendimas sumažinti iki 6,9 %. Visa tai įvertinau teigiamai.
Bet, aišku, jeigu kalbėtume apie pandemijos suvaldymą, aš vis dėlto esu iš tų žmonių, pasakyčiau – ekonomistų, turėčiau pasakyti, kad praeitais metais mes viešaisiais finansais pasišvaistėme per plačiai ir į kairę, ir į dešinę, kai kada prisidengdami vien tik pandemijos suvaldymu. Tai aš galiu aiškiai pabrėžti, matydamas ir analizuodamas euro zonos šalių valstybių balansinį deficitą, analizuodamas struktūrinį fiskalinį deficitą nuo bendrojo vidaus produkto. Jeigu vertintume vieną iš pagrindinių – struktūrinį fiskalinį deficitą, tai yra euro zonos šalių, praeitais metais buvome priešpaskutinėje vietoje, Slovakija tik blogiau atrodė. Kodėl aš noriu pabrėžti struktūrinį fiskalinį deficitą? Todėl, kad, pavyzdžiui, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, kaip žinote, bendrojo vidaus produkto struktūroje turizmo sektorius sudaro maždaug 20 %, o Lietuvoje šis sektorius bendrajam vidaus produktui daro daug mažesnę įtaką pajamų srityje.
Dabar vertinant ir žiūrint į ateitį, reikia pasakyti, kad šiais metais ekonomikos augimo prognozė jau viršija priešpandemines prognozes. Vadinasi, mūsų ekonominė situacija šių metų pabaigoje jau turi būti stipresnė, negu buvo prieš pandemiją. Vadinasi, nepaprastai svarbu, ypač planuojant kitų metų biudžetą, tiek savivaldybių, tiek valstybės, kad pramonė, mūsų Lietuvos ekonomikos varomoji jėga, ir toliau išliktų tokio lygio, kokio yra ir šiuo metu, nes matome, kad eksportas auga.
Antras faktorius, kurį norėčiau paminėti, vidaus investicijos šiais metais vėl pradėjo augti. Praeitais metais vidaus investicijos Lietuvoje krito, buvo labai didelis kritimas arba sąstingis, o šiais metais vien vidaus investicijos per I ketvirtį augo 6,3 %, tai irgi nuteikia optimistiškai, žiūrint į perspektyvą.
Kokius vis dėlto įvardinčiau tam tikrus iššūkius, tam tikras grėsmes ar, pavadinčiau, pavojus? Infliacijos augimas. Ir čia aš tikrai esu truputį nustebęs. Pavyzdžiui, jeigu mes analizuosime statybų sektoriuje infliacijos rodiklį, kurį pateikė Lietuvos statistikos departamentas, ir kaip pavyzdį šių metų, 2021 metų, kovo mėnesį palyginsime su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, tai rašoma, kad statybos sąnaudų elementų kainų pokytis yra tik 1,8 %. Bet jeigu kalbėsime su Statybininkų asociacijos prezidentu, kitų statybinių organizacijų vadovais, dažnai kalbama, kad tikrai situacija statybų sektoriuje yra visiškai kitokia.
Taip pat aš manau, kad savivaldybė susidurs su struktūrinių projektų įgyvendinimu ir šiais metais dėl pabrangusių statybinių medžiagų arba statybinių medžiagų kainų padidėjimo. Tikrai metų pabaigoje gali iškilti klausimas, kaip jos užbaigs įgyvendinti savo numatytus projektus. Taip pat mane liūdina tai, kad mes, iš vienos pusės, džiaugiamės, kad labai auga darbo užmokestis, bet jeigu žiūrėsime į ilgalaikius iššūkius, į kylantį ir Lietuvos pramonės sektorių, įvertinsime, kad darbo kaštai taip pat auga, bet jeigu pasižiūrėsime į darbo našumo augimą, tai mes labai stipriai atsiliekame. Čia yra dvi grėsmės, taip pasakyčiau. Per dešimt metų pajamos Lietuvoje išaugo 101 %, o darbo produktyvumas tik 29,4 %. Tai atsilieps mūsų pramonės konkurencingumui. Šiuo metu dėl šių pokyčių konkurencingumas yra sumažėjęs 71,7 % ir yra prasčiausias rodiklis tarp visų Europos Sąjungos šalių.
Kaip matome, tikrai mes turime tam tikrų iššūkių, mūsų laukiančių ateityje, vertinant makroekonominius rodiklius, vertinant mūsų fiskalinę politiką, tikrai laukia nemaži iššūkiai. Apie tam tikrus pokyčius, numatytus šių metų biudžeto plano pakeitimuose, tikrai nenorėčiau sustoti. Manau, kad šiam įstatymo projektui reikėtų pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Frakcijos vardu kviečiu kalbėti A. Sysą. Ruošiasi V. Jukna. Taip pat frakcijos vardu. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, apskritai žongliravimas makroekonominiais rodikliais – tai ne tik šitos Vyriausybės, tai visų vyriausybių žaidimo taisyklės, nes pajudinus bet kurį vieną rodiklį gali gauti tokį rezultatą, kokio nori. Todėl tikrai nedėkosiu nei gerbiamai finansų ministrei, kuri čia sėdi vienintelė iš ministrų, nei Vyriausybei, nei atskiriems ministrams, nes tai yra visos Lietuvos žmonių rezultatas. Tai yra dirbančių rezultatas, parduodančių rezultatas, perkančių, o ne Vyriausybės. Tai yra ekonomikos augimo rezultatas. Aš sveikinu, kad yra tokie teigiami pokyčiai. Visada daug geriau, kai pokyčiai yra teigiami, nei krenta ir mažėja.
Bet žiūrint į tai, kaip vyksta procesas, tikrai reikia pasakyti, kad vidury metų biudžeto peržiūra yra labai retas dalykas Lietuvos Seime. Daug kadencijų esu Seime ir turbūt tik keletą biudžeto pertvarkos atvejų prisimenu. Bet toks gyvenimas ir čia nieko keisto, galbūt taip ir reikia, turint omeny, kad dar ir pandemija.
Kalbant apie tai, kad ir BVP didėja, darbo užmokestis, eksportas, aš kalbėsiu apie tą sritį, kurią geriausiai žinau. Ar darbo užmokesčio didėjimą pajus visi? Ar, kaip parodė pirmasis ketvirtis, turtingi gaus dar daugiau, o tų, kurie gauna mažas pajamas, jos nepadidės? Nes aš nematau, kokiu būdu jiems gali padidėti, jeigu jie gauna minimalų atlyginimą arba arti minimalaus. Pas mus nėra indeksavimo įstatymo. Gal privačiame sektoriuje – taip, geras darbdavys gali tą padaryti, bet viešajame sektoriuje viskas užprogramuota. Vadinasi, viešasis sektorius nuo to, ką čia kalbame, nepajus nieko, turint omenyje, kad bazinį dydį padidinome šiems metams 1 euru ir 1 euru turbūt kitiems metams. Taip konservatoriai neįvykdys savo pažado, kai taip stipriai sumažino bazinį dydį, netgi praėjus 12 metų jį grąžinti į reikiamą lygį.
Klausimas, ar tikrai šioje šventėje visi pasijus laukiami ir iš to gaus dividendų? Jeigu mes žiūrime plačiau, tai prašymų buvo labai daug. Dar grįžtant prie darbo užmokesčio, prisiminiau, kad nevykdoma, pavyzdžiui, kolektyvinė sutartis su medicinos darbuotojais, kuriems darbo užmokestis turėjo augti. Deja, dėl pandemijos tiems, kurie dirba su pandemija, išmokėta, visiems kitiems medikams nedidėja.
Kiti viešieji sektoriai. Dabar buvo nemažai prašymų iš savivaldybių, ko aš klausiau ir ministrės, po to specialiai paskambinau Savivaldybių asociacijos direktorei. Jūsų pasakymas – mes duodame 140 mln. eurų daugiau – fantastinis, bet vėlgi – ne Vyriausybė duoda. Tai makroekonominiai rodikliai, kuriais mes taip pažongliravome ir 140 mln. eurų, taip sakant, gaukite. Duok Dieve, kad taip būtų, visi gautų, ir viršplanį gautų, ir savivaldybės nuo to geriau gyventų. Tikrai ne Vyriausybė čia duoda – vėl pakartosiu.
Bet yra klausimų, kurie neišspręsti, ir tai akivaizdžiai ministrė pasakė. Lygiai taip pat kaip žvyrkelių programa, dėl kurios pradžioje vis buvo prašoma grąžinti bent tuos, kuriuos paėmė, dabar dingo iš viso iš šito dokumento. Tikrai yra apie ką kalbėti.
Dar norėčiau atsižvelgti. Kaip mes Lietuvoje žiūrime į makroekonomines prognozes? Mane šiek tiek nustebino. Pateiksiu tik du pavyzdžius. Kai tik išgirdome išaugusias prognozes, ir Vyriausybė, ir Prezidentas sako: krašto apsaugai reikia padidinti 20,5 %, kad būtų 2 %. Gerai, socialdemokratai visada pasisakė, pasirašė, kvietė pasirašyti kitus ir laikosi tos nuostatos. Bet mano klausimas: kodėl svarstydami krašto apsaugos finansavimą imame makroekonomines prognozes, maksimalius skaičius ir dedame į skaičiavimus? Bet ta pati Vyriausybė, Trišalėje taryboje atstovaudama Vyriausybės pusei, svarstant minimalios mėnesinės algos dydį kitais metais… imamos blogiausios prognozės iš tų prognozių, kurios buvo prognozuojamos dar praeitais metais, skaičiuojant minimalų mėnesinį atlyginimą. Jeigu imamame maksimalias prognozes skaičiuodami krašto apsaugai, tai kodėl neimame maksimalių prognozių skaičiuodami minimalų mėnesinį atlyginimą? Mes tikrai realiai pamatytume, kad iš to išlošia visi, nes būtent ir viešajame sektoriuje labai daug žmonių gauna minimalų mėnesinį atlyginimą. Kviečiu, kad visi sektoriai iš to gautų. Ir galbūt reikia susitarti, kokius prognozės dydžius mes imame kaip vidurkį, kad visi tuo pasidžiaugtų.
Ir paskutinis dalykas, matau, baigėsi laikas. Infliacija – normalus dalykas. Džiaugiamės, kad darbo užmokestis didės daugiau. Bet vėl, ar tikrai šioje šventėje kainų augimas suprognozuotas visiems, nes tai bus elektra, dujos ir kiti su tuo susiję dalykai, tai maisto produktai, aptarnavimas. Ar mes prognozuojame šiame ir kituose biudžetuose, kad visiems pajamos augtų? Šito aš nematau.
Gerbiamieji, galvokime ne tik apie vidurkius, bet matykime visus žmones, gali jų pajamos dėl kainų augimo, dėl infliacijos realiai nukentėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Į tribūną kviečiu V. Jukną. Ar A. Vinkus norės diskutuoti? Taip? Ruošiasi A. Vinkus. Prašom.
V. JUKNA (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, valstybės finansinė ateitis šiuo metu kelia nerimą. Matome tokias tendencijas, kad mūsų valstybė praskolinama vis daugiau. Didėja deficitas, auginama valstybės skola, tačiau visi žinome paprastą tiesą, kad nemokamų pinigų vis dėlto nebūna. Šiais metais prognozuojama, kad valstybės skolos lygis sieks beveik 50 %, kitais metais bus dar didesnis, o 2023–2024 metais sieks 52,4 %. Matome tendencijas, kad skola akivaizdžiai auga.
Kita detalė. Valstybės rezervas bus ženkliai didinamas. Tai reiškia, kad Vyriausybė pasirūpina beveik 1 mlrd. eurų pinigine, kuria galės disponuoti lopydama brangių idėjų finansines skyles. Bet ateis laikas, kai skolas teks grąžinti, ir jas teks grąžinti visiems. O tuomet nenumaldomai turės didėti ir mokesčiai.
Remiantis naujausiomis Finansų ministerijos atnaujintomis ekonominės raidos prognozėmis ir pasikeitusiais makroekonominiais duomenimis, atnaujintas šių metų valdžios sektoriaus balansas. Prognozuojamas 6,9 % BVP valdžios sektoriaus deficitas, lyginant su balandį pateiktu peržiūros projektu, kuriame tuomet buvo projektuotas 8,4 % BVP deficitas. Tai šiek tiek geresnė žinia, bet vis tiek iššūkių turėsime nemažai.
Kadangi dėl pandemijos ir RRF lėšų Lietuvoje atsiras gerokai daugiau, logiška, kad infliacija augs. Daugelis numatytų, taip pat ir pradėtų projektų gali likti neįgyvendinti, nes pakis reikalingos sumos, jos padidės. Ar atsižvelgta į tai perskirstant biudžetą? Kaip planuojama valdyti šią situaciją?
Nederėtų manipuliuoti taip pat ir GPM surinkimo srityje. Todėl siūlytume palikti ir nekeisti įstatymo projekto Nr. XIVP-495(2) 3 straipsnyje nurodytos gyventojų pajamų mokesčio dalies, tai yra gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, turėtų išlikti tokia pati.
Taip pat krenta į akis ir tai, kad tikslinant biudžetą pamirštos jautrios sritys, tokios kaip medicina, švietimas. Darbo partijos frakcijos nariai siūlė skirti 200 mln. eurų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą gydytojų darbo užmokesčiui. Tokį pasiūlymą dėl 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projekto įregistravę frakcijos nariai siūlė lėšas, skirtas gydytojų darbo užmokesčiui, perkelti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo. Tačiau valdantiesiems ši idėja netiko, kaip ir siūlymai didinti atlyginimus Lietuvos mokytojams ar idėja finansuoti Vyriausybės programą, kuri užtikrintų tvarią švietimo įstaigų plėtrą sostinėje per artimiausius penkerius metus. Tai demonstruoja, kad vis dėlto pamirštamos sritys, kurios yra itin svarbios mūsų šalies žmonėms.
Biudžete pamirštami ir mažiausias pajamas gaunantys mūsų šalies piliečiai. Nuo liepos 1 dienos gerokai pabrangs elektra ir dujos, tad socialinė atskirtis ir skurdas mūsų šalyje tik dar labiau didės. Toks dujų ir elektros pabrangimas neišvengiamai turės įtakos paslaugų ir būtiniausių produktų kainoms. Kainos tikrai didės, nes padidėjusias sąnaudas reikės kažkaip kompensuoti. O kelias čia yra vienintelis, tai bus daroma vartotojų, tai yra mūsų visų, sąskaita, pabranginus produktus. O net nekalbama apie galimas kompensacijas socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms.
Visos valstybės ekonomikos atsigavimo priemonės, ir dabartinės pandeminės, ir popandeminės, turi būti tinkamai finansuojamos. Tačiau tokioje situacijoje reikia itin tiksliai pasverti, kaip tai daryti. O šiuo atveju matome, kad pasirinktas pats paprasčiausias kelias – tiesiog skolinimasis. Tai kelia nerimą, nes ateis laikas, kai galbūt reikės imtis griežtų priemonių, o mokėsime už tai ne tik mes, bet ir mūsų vaikai bei anūkai. Todėl tikimės, kad bus išgirsti visi racionalūs siūlymai, mažinantys socialinę atskirtį, skurdą, mažinantys regionų atskirtį ir skatinantys investicijas bei verslą. Tada biudžeto projektui galėsime pritarti visi. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskusijoje kviečiu dalyvauti A. Vinkų. Ar gerbiama L. Nagienė norės dalyvauti diskusijoje, ar ji buvo užsirašiusi klausti? Klausti. Supratau. Tada po to M. Majauskas ruošiasi ir tada pabaigsime mūsų diskusiją, nes laikas jau ribotas. Prašom, gerbiamas Antanai.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šis klausimas, kurį aš keliu dėl grafų Tiškevičių rūmų rekonstrukcijos, dėl pagalbos žmonėms su negalia, yra ypač aktualus ir ne kartą aš jau kalbu toje tribūnoje. Iš tiesų noriu padėkoti ir gerbiamajai finansų ministrei, gerbiamam ponui M. Majauskui, ir maestro V. Juozapaičiui, ir kultūros ministrui, nes aktyviai dalykiškai šnekame, bet šis kelias kol kas yra tik ketinimų kelias. O yra sakoma, kad gyventi vien ketinimais – tai kelias į pragarą, o aš dar nenoriu papulti su kretingiškiais į pragarą, norime į dangų papulti per gėrį, grožį grafo Tiškevičiaus rūmų. Šiuo metu Kretingos dvaro grafų Tiškevičių rūmuose veikiantis muziejus yra vienas iš labiausiai lankomų istorinės atminties muziejų pajūrio regione. Nenusileidžia ir Palangai, ir kitiems, ir panašiai. Per metus čia atvyksta virš 130 tūkst. lankytojų.
2019 m. gegužės 22 d. sudaryta komisija įvertino dvaro sodybos Tiškevičių rūmų žiemos sodo-oranžerijos stiklinių konstrukcijų būklę ir nustatė, kad oranžerijos aliumininė konstrukcija fiziškai susidėvėjusi, neatitinka šilumos ir mechaninio atsparumo normatyvinių reikalavimų. Stiklo paketai pažeisti, dalis jų suskilę, išdužę, nehermetiški. Medinis išorinis tiltelis virš oranžerijos yra pažeistas puvinio, todėl netinkamas eksploatuoti. Stiklo paketo ir aliumininių konstrukcijų rėmų sujungimai nesandarūs, pralaidūs krituliams.
Muziejaus žinomumą ir išaugusį lankomumą lėmė tai, kad per pastaruosius dešimtmečius iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės lėšomis buvo restauruoti šeši paminkliniai pastatai ir įrengtos septynios naujos ekspozicijos. Kultūros ministro 2021 m. kovo 1 d. įsakymu Kretingos muziejaus žiemos sodo-oranžerijos tvarkybos ir remonto darbai įtraukti į finansavimo programą ir skirta 370 tūkst. eurų ir numatytas 252 tūkst. Kretingos rajono savivaldybės lėšų prisidėjimas, ir prisideda, kaip tai numatyta Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų finansavimo tvarkos apraše. Pagal Kretingos dvaro statybos grafų Tiškevičių rūmų žiemos sodo kapitalinio remonto techninį projektą ir ekspertizės patvirtintą kainą tvarkomiesiems statybos darbams iš viso dar reikia 576 tūkst. eurų.
Šioms lėšoms gauti buvo parengtas investicijų projektas „Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmų žiemos sodo-oranžerijos modernizavimas, pritaikant ją neįgaliųjų reikmėms“, kurio tikslas – padidinti šio kultūros paveldo objekto žinomumą, prieinamumą neįgaliesiems, pagerinti paslaugų kokybę, išlaikant esamus ir skatinant papildomus lankytojų srautus. Šis projektas 2020 metais buvo pateiktas Kultūros ministerijai. Dalykiškas kultūros ministras, ne kartą susitikome, bet lėšų negauna, negaunu, turbūt ir jis negavo. Gal pavyks gauti, bet šiuo metu neturi. Tuo tikslu gauti lėšų iš Valstybės investicijų programos nepavyko ir lėšų negavome.
Projekto įgyvendinimo metu bus atliekamas žiemos sodo-oranžerijos aliumininių konstrukcijų su dvigubais stiklo paketais keitimas, oranžerijos konstrukcijų montavimas, apsauginių žaliuzių nuo saulės įrengimas, oranžerijos tiltelio remontas ir restauracija, vandens filtrų baseinams įrengimas, vėdinimo-rekuperacijos sistemos įrengimas, oranžerijos apšvietimo sistemos, pandusų žmonėms su negalia įrengimas, keltuvo iš antro į trečią aukštą įrengimas, remonto darbai, kapitalinio tvarkymo projekto techninės priežiūros ir kitos su investicijomis į ilgalaikį turtą susijusios paslaugos.
Todėl aš kreipiuosi į visus ministrus, į kultūros, į finansų ir į Kultūros komitetą, Biudžeto ir finansų komitetą. Pone Majauskai, jūs labai dalykiškas žmogus, vilties neprarandu aš. Bet aš noriu pasakyti, kad viltis yra priešnuodis, sakyčiau, tam tikram lėtam judėjimui ir tas lėtas judėjimas, aš suprantu, yra pagrįstas. Galbūt nėra biudžete pinigų.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
A. VINKUS (LVŽSF). Bet aš kreipiuosi į gerbiamą Ministrę Pirmininkę, jeigu ji mane girdi, išdrįsau pirmą kartą. Palaiminkite ir jūs šitą mūsų prašymą. Kol jūs nepalaiminsite, aš manau, bus ne taip paprasta ir ministrams mums padėti. Tikiu, kad aš dar ne kartą išeisiu į tribūną. Jeigu išvarysite mane per duris, lįsiu per langą, bet tikiu, kad finansavimas turės atsirasti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. (Plojimai) Kviečiu į tribūną M. Majauską, paskutinį diskusijos dalyvį. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš tikrai nepasakysiu tokios audringos kalbos kaip gerbiamas ambasadorius. Tiktai norėčiau pabrėžti, kad, gerbiamas ambasadoriau, per anksti planuojate į dangų ar kažkur. Jūs esate mums čia labai reikalingas, ir aš sunkiai įsivaizduoju mūsų diskusiją be jūsų svaraus žodžio.
Aš pradėčiau pokalbį nuo geros žinios. Geroji žinia, kad pajamos didėja. Pridėtinės vertės mokesčio pajamos didinamos net 382 mln. eurų, pelno mokesčio pajamos – beveik 40 mln. eurų, akcizų pajamos didėja 30 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio pajamos – 232 mln. eurų. Negana to, yra didinamos pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų ir didėja 25 mln. eurų.
Gerbiami kolegos, nelabai pamenu, kada tikslinant biudžetą valstybės biudžeto pajamos didėjo 600 mln. eurų. Aš sakyčiau, kad prieš akis tikrai laukia giedras dangus ir tikrai galime tikėtis spartaus ekonomikos atsigavimo. Tačiau į ateitį žiūriu su nerimu. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje ir politikų lūpose dominuoja vertybinis populizmas, artimiausiu metu mes galime sulaukti ir finansinio populizmo. Jau dabar matau tam tikras apraiškas per teikiamus siūlymus. Turime pridėtinės vertės mokesčio lengvatą dešroms, kurios kainuos maždaug 300 mln. eurų, jeigu Seimas pritars dėl netektų pajamų. Turime kolegų pasiūlymą papildomai didinti medikams atlyginimus – dar 200 mln. eurų. Turime gerbiamojo Prezidento siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį – dar apie 80–100 mln. eurų netektų pajamų. Ir aš neabejoju, kad augančios pajamos tik įpils daugiau žibalo į šią rusenančią finansinio populizmo ugnį. Todėl su dideliu nerimu žiūriu į šio biudžeto tikslinimą. Atkreipsiu dėmesį, mes ateinančią savaitę dar turėsime balsuoti dėl įvairiausių pasiūlymų, taip pat Prezidentas turės pasirašyti biudžetą. Aš neatmesčiau tokios galimybės, kad mes sulauksime dar ne vieno populistinio pasiūlymo ar čia iš Seimo narių, ar iš Simono Daukanto aikštės.
Gerbiami kolegos, aš kviečiu susitelkti ir labai atsakingai įvertinti valstybės finansus, ir nepasiduoti finansiniam populizmui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, dabar kalbėsime dėl motyvų. Ar M. Majauskas norėtų pasisakyti už? Gal taupome laiką ir judame į priekį. Prieš – V. Ąžuolas. Nėra. Ar R. Žemaitaitis norėtų kalbėti prieš? Diskusijoje nedalyvavo, matau, norėtų.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Tikrai nedalyvavau. Iš tiesų aš tai vadinčiau daugiau cinišku kolegų konservatorių požiūriu į eilinius Lietuvos žmones. Ciniškas tuo požiūriu, pamėginsiu paminėti keletą bruožų. Šiandien kolegė Seimo narė kalba apie makroekonomikos rodiklius, kalba ta pati finansų ministrė, kai tuo metu jos viceministrė uždaruose pokalbiuose ir net Vyriausybės posėdyje kalba apie tai, kad Lietuva yra tarsi poligonas, kad Lietuvoje nėra pinigų, mes negalime skirti finansavimo. Dar yra baisiau, kolegos, ko gero, jums visiems išdalinta melo lentelė. Aš siūlyčiau pasidalinti melo lentele, kurią išdalino M. Majauskas, kur yra nurodyti savivaldybių rodikliai ir savivaldybių galimi finansiniai dalykai. Jeigu mes pažiūrėtume, paimtume tokį rajoną, mano gimtą kraštą Šilalę, kur praeitų metų skolomis Finansų ministerija buvo įsiskolinusi 680 tūkst. eurų už deleguotas funkcijas, ir jie sako: mes šiandien Šilalėje realiai didiname 8 %, tai yra 1 mln. 80 eurų. Iš milijono, ko gero, nesunku atimti 700 tūkst. ir gauname 300 tūkst. eurų. Bet nuo sausio mėnesio deleguotų funkcijų yra daugiau nei už 300 tūkst. eurų, o reikės 560 tūkst. eurų.
Dar įdomesnis dalykas, kad mes jau didiname skolą. Kaip sakė kolegos, bus virš 50 % arba 50 %. Aš keliu klausimą, ar valdančioji dauguma supranta, kaip jie nusivalo kojas į eilinius žmones, kai tuo metu svarstomas lygiagretus įstatymas dėl PVM lengvatos restoranams ir kavinėms, o tai vien ateinantį 2021 metų pusmetį biudžetui kainuos 70 mln. eurų, o per pusantrų metų kainuos 220 mln. eurų! Tai yra netiesiogiai negautų pajamų. Vėl kyla klausimas, kas ten iš tikrųjų per kvailystės vyksta?!
Ir ketvirtas atvejis yra rezervas. Gyvenime, aš nuo 2001 metų dirbu šioje institucijoje, kad rezervas būtų 990 mln. eurų, išvertus į litus, tai yra 3,2 mlrd. litų, žiūriu į E. Pupinį, kuris irgi ne pirmą kadenciją sėdi, nėra to buvę, net ir tuo metu, kai pasiutpolkę žaidė…
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …su G. Kirkilu ir A. Kubiliumi, jie tik 330 mln. eurų ištaškė. Čia planuoja ištaškyti 990 mln. eurų.
Kolegos, tikrai kviečiu balsuoti prieš ir tikiuosi, kad Prezidentas vetuos šį biudžeto projektą, o liepos mėnesį mes prie jo grįšime. Ačiū už užgaištą laiką.
PIRMININKAS. Laikas. Ačiū gerbiamiesiems Seimo nariams, išsakiusiems nuomones. E. Pupinis norėtų kalbėti už? Mykolas nekalbėjo, prašom – viena nuomonė už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, būtų galima ir nekalbėti, bet iš tikrųjų melas liejasi laisvai, ir mes čia ne sėdime, o dirbame. Turbūt daug kas gyvena pagal įstatymus, taip pat ir savivaldybės – pagal Biudžeto sandaros įstatymą: turi suplanuoti savo lėšas, o visos lėšos, kurios deleguotos toms funkcijoms, yra skiriamos savivaldybėms. Jeigu daugiau prisiima išlaidų, negu gauna pajamų, kažkas ne taip.
O opozicijai niekada nebūna gerai, vis tiek, nors situacija gerėja, jiems blogai. Jeigu situacija gerėja, kai būna dauguma pozicijoje, tai gerėja dėl jų, jeigu blogėja, tai iš tikrųjų kalti kas nors kiti, ne jie patys. Vėlgi turbūt esame politikoje ir suprantame, kas čia vyksta, bet situacija yra tokia ir Vyriausybė tvarkosi gerai. Turime pasidžiaugti ir kai kuriomis išlaidomis, kurios buvo pažadėtos ir dėl programinių nuostatų, ir pagalbos švietimo mokytojams didės atlyginimai, ir kitos išmokos. Taip pat negalime likti, tarkim, be išlaidų, kurios skatins mūsų ekonomiką. Tikrai nežarsto niekas lėšų. Paprasčiausiai yra planuojamos išlaidos. Mes negalime nukirpti tam tikrų išlaidų, kuomet vystosi ekonomika, kuomet yra augimas. Aną sykį, kai buvo krizė, kai buvo mažinamos išlaidos, kitoks buvo kalbėjimas tos pačios opozicijos: kodėl jūs mažinate išlaidas ir žlugdote tą ekonomiką? Iš tikrųjų niekada nebus gerai. O šiuo metu situacija gera ir turime tuo pasidžiaugti. Savaime suprantama, tik džiaugtis ne per daug, nes pinigai turi tokį baigtinį dydį, kuomet artėja padidinus nepamatuotas išlaidas ir neatsiperkančias išlaidas iki nulio, tai šiuo atveju taip pat, ir komiteto pirmininkas sako, nepersistenkime, nes rezervai reikalingi tam, kad galbūt turėtume tam tikrą pagalvę, jeigu situacija pablogėtų. Taigi siūlau pritarti tam biudžeto projektui, nes jis tikrai…
PIRMININKAS. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …subalansuotas ir gerai, kad peržiūrėtas.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, po antro svarstymo Seimo posėdyje pagal Statutą mes turime pritarti priėmimo datai. Siūloma data yra birželio 22 diena. Ar mes galėtume bendru sutarimu, žiūriu į opoziciją, pritarti priėmimo datai, ar reikės balsuoti balsavimo metu? Galbūt galime, čia yra toks techninis dalykas, bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuoti reikės? Gerai, galėsime tuomet balsuoti balsavimo metu dėl priėmimo datos. Aš siūlau dabar eiti prie kito klausimo. (Balsas salėje) Trumpai. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama opozicija, aš norėjau paklausti, ar jūs turite pasiūlymą dėl kitos datos priėmimo, nes čia yra balsavimas tik dėl datos. Jeigu turite pasiūlymą dėl kitos datos, tuomet yra prasmės balsuoti, jeigu…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš siūlau tuomet… Labai trumpai atsakykite ir…
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš tikrai siūlyčiau kitą antradienį daryti priėmimą, nebent bus trečiadienį neeilinis posėdis, nežinau, kaip jūs planuojate. Ir kitas dalykas. Aš bent jau jaučiu pagal tuos finansinius rodiklius, ką pateikė mums šiandien kolega Mykolas, Prezidentas jį turi vetuoti. Tai yra akibrokštas valstybės viešiesiems finansams. Jeigu Prezidentas vetuos, tai bus neeilinė sesija.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tai opozicija pritaria daryti antradienį priėmimą?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš girdėjau bent vieną balsą, aš manau, mes trumpai nubalsuosime balsavimo metu ir išvengsime nenumatytų kliūčių.
15.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIV-103 „Dėl 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-497(2) (svarstymas)
Tuomet lydimasis 2-1.2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIV-103 „Dėl 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-497(2). Svarstymo stadija. Prašau svarstymo rezultatus pristatyti gerbiamą M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė trejų metų biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių pakeitimo projektą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors 2021 metų išlaidos yra gana didelės, bet jau 2022 metais tos išlaidos reikšmingai mažėja todėl, kad reikšmingai mažiau lėšų, atsižvelgiant į tai, kad nebėra poreikio finansuoti pandemijos suvaldymą. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir pritarė trejų metų biudžetų rodikliams bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Bendru sutarimu pritarė komitetas. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Ar dėl motyvų būtų norinčių kalbėti? Na, tai lydimasis biudžeto projektas. Matau, kad nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam įstatymo projektui? Žiūriu į opoziciją, galime pritarti? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Reikės balsuoti po svarstymo? Ne, gal pritariame, gerbiamieji kolegos, ir judame toliau. Ačiū, tuomet pritarta.
15.14 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 3, 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-636 (pateikimas)
Ir einame prie darbotvarkės 2-2 klausimo – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-636. Kviečiu finansų viceministrę R. Bilkštytę į tribūną pristatyti šį įstatymo projektą.
R. BILKŠTYTĖ. Sveiki, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Prašom pristatyti. Pagarbos Seimo salėje prašau. Prašom, gerbiama viceministre.
R. BILKŠTYTĖ. Dėkoju. Noriu pristatyti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Motyvai ir priežastys, dėl kurių teikiamas projektas.
Projektas parengtas siekiant įgyvendinti XVIII Vyriausybės programoje nustatytą tikslą, kad mokesčių sistema būtų stabili ir prognozuojama bei suderinta su viešųjų išlaidų poreikiu. Taip pat siekiama mokestinėmis priemonėmis mažinti alkoholinių gėrimų bei tabako produktų ir jiems alternatyvių produktų prieinamumą ir vartojimą, ypač tarp jaunų asmenų, ir tokiu būdu prisidėti prie visuomenės sveikatos politikos tikslų.
Projekto tikslas – didinti ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių įtaką biudžeto pajamoms, kartu prisidedant ir prie visuomenės sveikatingumo didinimo tikslų. Tai atitiktų ir Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai. Projektu siūloma nustatyti trejų metų akcizo tarifų didinimo planą (detalesnė informacija pateikiama priede) etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams kasmet vidutiniškai didinant: etilo alkoholiui didinant akcizą po 6,8 %, maždaug 0,32 euro galėtų būti įtaka kainai; alui, vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams virš 8,5 %, didinti akcizą po 10 %, įtaka kainai galėtų būti 2 centai; vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams iki 8,5 %, didinti po 17–19 %, įtaka kainai – 10 centų; tarpiniams produktams – po 8 %, įtaka kainai galėtų būti 9 centai.
Taip pat tabakui ir jam alternatyviems produktams kasmet vidutiniškai didinti: cigaretėms – po 6–7 %, įtaka kainai – 0,17 euro; cigarams ir cigarilėms – po 20 %, įtaka kainai – 27 centai; rūkomajam ir neapdorotam tabakui didinti 7,8 %, įtaka kainai galėtų būti 17 centų; kaitinamajam tabakui ir jam alternatyviems produktams – po 32 %, įtaka kainai galėtų būti iki 27 centų; elektroninių cigarečių skysčiui – nuo 25 % iki 31,6 %, įtaka kainai – 7 centai.
Rinkoje atsirandančius naujus produktus, savo esme panašius į kaitinamojo tabako produktus, tačiau sudėtyje neturinčius tabako, prilyginti kaitinamojo tabako produktams, o akcizo tarifą kaitinamojo tabako produktams nustatyti už 1 tūkst. vienetų, atsižvelgiant į tai, kad kaitinamasis tabakas ir jam alternatyvūs produktai parduodami ir vartojami vienetais, bei siekiant aiškesnio ir paprastesnio akcizų administravimo.
Poveikis biudžetui. Dėl etilo alkoholio ir alkoholiniams gėrimams taikomo akcizo tarifų padidinimo valstybės biudžetas 2022 metais papildomai galėtų gauti apie 17,3 mln. eurų pajamų, 2023 metais – apie 22 mln. eurų pajamų, 2024 metais – apie 23,5 mln. eurų pajamų. Dėl tabako produktams ir alternatyviems produktams taikomo akcizo tarifų padidinimo valstybės biudžetas 2022 metais papildomai galėtų gauti apie 12 mln. eurų pajamų, 2023 metais – apie 14,3 mln. eurų pajamų, 2024 metais – apie 15,6 mln. eurų. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų neturėjo. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar yra norinčių paklausti Seimo narių. Gerbiamojo L. Savicko nematau. Pirmoji klausia M. Danielė. Prašom.
M. DANIELĖ (LF). Dėkui. Aš turiu du klausimus. Pirmas klausimas. Kokia yra ilgalaikė akcizų politika kuriant tą skirtumą tarp įprastinio tabako ir alternatyvių nikotino pasisavinimo sistemų? Koks numatytas akcizo atotrūkis tarp šių produktų ilgalaikėje perspektyvoje?
Ir kitas klausimas yra dėl elektroninių cigarečių skysčių. Čia yra bendras akcizas. Ar bus išskirta į skysčius, turinčius nikotino, ir skysčius, neturinčius jo, kad būtų formuojama neturinčių nikotino skysčių prekė kaip patrauklesnė?
R. BILKŠTYTĖ. Pakartokite pirmą klausimą.
M. DANIELĖ (LF). Kokia yra ilgalaikė politika, kokia yra vizija ir koks skirtumas numatytas tarp akcizo įprastiniam tabakui ir alternatyviems nikotino pasisavinimo produktams?
R. BILKŠTYTĖ. Pirmiausia reikėtų pažymėti tai, kad įprastiniam tabakui, pavyzdžiui, cigaretėse, akcizo dydis cigaretėse sudaro 59 %, o alternatyvaus tabako, kaitinamojo tabako produktuose akcizo dydis 19 %. Esmė yra ta, kad siekiama suvienodinti, šiek tiek labiau suvienodinti skirtumus, nes dabar skiriasi daugiau kaip tris kartus, kai kitose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, skiriasi iki dviejų kartų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausimą turėtų A. Palionis, jo salėje nematau. Tada M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Rūta, norėjau padėkoti už didelį darbą rengiant akcizų planą. Norėjau paklausti, kaip sekėsi diskusijos su lobistinėmis organizacijomis. Kiek jas įtraukėte į diskusijas, ar jos turėjo galimybę pasisakyti ir išsakyti savo poziciją? Ar buvo diskutuota su visuomene teikiant šį projektą? Ačiū.
R. BILKŠTYTĖ. Taip, turiu patvirtinti, kad buvo diskusijos su susijusiomis organizacijomis, dar buvo susitikimai vasario mėnesį, kovo mėnesį tiek su tabako gamintojais Lietuvoje, tiek su tabako importuotojais. Jie pristatė savo vizijas. Mes irgi pristatėme, pasakėme, kad bus planas. Buvo po vieną susitikimą su kiekviena organizacija. Pateikus projektą visuomenei, dar buvo papildomų susitikimų, irgi vienas susitikimas su Tabako importuotojų asociacija ir du susitikimai su tabako gamintojais. Taip pat vienas susitikimas buvo su Mokesčių inspekcija ir muitine. Per jį buvo iškeltas klausimas dėl kaitinamojo tabako administravimo ir būtent buvo atsakyta į klausimą, kad dar praeitų metų spalio mėnesį ir lapkričio mėnesį buvo muitinės ir Mokesčių inspekcijos raštai Finansų ministerijai su siūlymais, kad akcizas būtų skaičiuotas vienetais, o ne nuo kilogramo. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi A. Veryga.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, paskutiniu metu jūs, kaip ir Ž. Pavilionis, stebinate savo kalbomis ir savo pranešimais. Man teko klausyti paskutinį Vyriausybės posėdį, kai jūs pristatėte klausimą. Kai jums buvo užduotas klausimas dėl akcizų didinimo ir panašiai, jūs pasakėte, kad Lietuva yra bandymų poligonas, būtent dėl kaitinamojo tabako, jeigu aš teisingai supratau. Tai gal galite paaiškinti, kokie bandomieji triušiai Lietuvoje laksto ir kaip jūs tai įsivaizduojate, nes čia yra skandalingas faktas, kai mes kalbame apie didžiausius užsienio investuotojus.
Ir kitas dalykas, klausimas jums, viceministre. Kai I. Šimonytė buvo finansų ministrė 2008–2012 metais, mums pavyko, tiksliau, man pavyko suderinti, kad būtų pastatytas rentgeno aparatas Klaipėdos jūrų uoste, kad būtų pastatytos kameros pasienyje su Rusija Nemune. Tai tas įvyko, kainavo 40 mln. eurų, bet kontrabandos požiūriu ten dabar yra nulinė situacija. Kodėl jūs kaip viceministrė, kuruojanti šią sritį, nededate pastangų, kad rentgeno aparatas būtų pastatytas Kenos pasienio kontrolės punkte ir kodėl nėra dedama pastangų, kad būtų remontuojamas dabar Klaipėdoje? Nes visos kontrabandos, jūs, ko gero, puikiai žinote, 40 % atkeliauja iš Baltarusijos ir ji keliauja būtent geležinkelių ir fūros pagrindu.
R. BILKŠTYTĖ. Labai dėkui už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad asmeniškai kaip viceministrė tikrai net fiziškai dedu pastangas. Prieš dvi dienas buvau Medininkų pasienio punkte ir fiziškai žiūrėjau, kaip pereina rentgeną automobilis ir kaip ten skenuojama, žiūrėjome, stebėjome, tiesiog viską paaiškino muitininkai, kaip vyksta procesas. Tai puikiai įsivaizduoju, kaip atrodo tas rentgeno aparatas.
Antras momentas, yra labai svarbu žinoti, kad kontrabanda Lietuvoje eina… Daug kontrabandinių cigarečių vartojama, bet vis dėlto Lietuva yra daugiau pasinaudojama kaip tranzitine šalimi cigarečių kontrabandai į Vakarų Europą. Būtent kartu netgi ir didesnis finansavimas bus skiriamas iš Europos Sąjungos papildomiems rentgeno aparatams ir tie rentgeno aparatai bus. Tai tiek dėl jūsų klausimo. (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Labai dėkui už tą klausimą.
Man reikėtų galbūt atsiprašyti dėl mano anglų kalbos, nes aš tiesiog norėjau išversti „Philip Morris“ generalinio direktoriaus pasakytą per investuotojų forumo konferenciją citatą. Angliškai, deja, neturiu, galėsiu jums atsiųsti tiesiogiai, kas buvo pasakyta, kad Lietuva yra pioneer, kad Lietuva yra kaip pionieriška šalis, kurioje kaitinamojo tabako produktų yra daugiausia pasaulyje. Tai aš atsiųsiu jums citatą ir atsiprašau, jeigu tai buvo kaip pionieriai, kad lietuviai yra kaip pionieriai, aš gal emociškai išverčiau kaip poligonas.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiama viceministre, ačiū už pristatymą. Aš vieną pastabą ir vieną klausimą turiu. Dėl pastabos, tai noriu tik priminti, kad Lietuva yra ratifikavusi Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, kurios 5.3 straipsnis įpareigoja ginti viešąjį interesą nuo tabako pramonės bandymų paveikti politiką. Tai tiesiog toks palinkėjimas. Aišku, bendrauti su verslu reikia, bet ir suprasti, kad verslas ne labdaros tikslais kažką daro ir siūlo, jie turi savo interesą. Tai nuo jo reikėtų pasisaugoti.
O klausimas būtų susijęs su pateiktais siūlymais dėl akcizo didinimo. Jūs paminėjote visuomenės sveikatos interesą, bet didėjant akcizui faktiškai visur tiek tabako, tiek alkoholio perkamumas auga. Ar nemanytumėte, kad reikėtų akcizą didinti bent tiek, kad įperkamumas bent jau ne augtų, o liktų to paties lygio? Ačiū.
R. BILKŠTYTĖ. Labai dėkui. Dėl pirmos jūsų pastabos, dėl tos įtakos, tai norėjau šiek tiek galbūt pasidžiaugti, kad šiuo metu, kaip jūs žinote, visi susitikimai vyksta nuotoliniu būdu ir, be abejo, lieka įrašai. Aš nežinau, kaip galima per nuotolį labai padaryti įtaką. Aišku, kaltinimų yra, bet visi daro įtaką, kaip tik gali, ir tai yra jų valia. O mūsų, kaip Finansų ministerijos, buvo labai svarbu išgirsti nuomonę.
O dabar dėl ambicingesnio akcizų didinimo, tai taip, norėjau irgi tą galbūt pažymėti, kad nors 2019–2020 metais, pavyzdžiui, akcizas alui ir vynui visai nebuvo didintas, tačiau kainos vis dėlto augo. Tai kartais reikia suprasti, kad kainų augimui akcizas neturi tos svarbiausios įtakos, nes tai yra vis tiek rinka. Aš pristatydama dabar, nors ir pristatau procentais, bet parodau kainų įtaką ir tai yra tikrai ne tiek daug.
Ir dar dėl ambicingumo, tai irgi būtų galima. Tame pačiame Vyriausybės posėdyje tie patys gamintojai irgi pažymėjo, aš turiu omenyje tabako gamintojai, pažymėjo, kai buvo diskusija dėl akcizų dydžio, tai pasakė, kad paprastoms cigaretėms akcizas galėtų būti ir 10 % ir tam, taip sakant, kontrabanda neturėtų įtakos. Čia yra cigarečių gamintojų teiginys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą turi V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama viceministre, iš tikrųjų akcizai yra didinami, visa kita, bet vienas neteisingumas vis išlieka. Kodėl nebuvo žengta drastiškesniu akcizų didinimo keliu dėl kaitinamojo tabako? Nes jis dabar yra tokioje išskirtinai labai geroje pozicijoje. Net nežinau, dėl ko, kuo tai yra paaiškinama, kodėl jis yra išskirtinis, nes jis netgi kelis kartus yra mažesnis negu paprasto tabako.
R. BILKŠTYTĖ. Tris kartus.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų puikiai žinome, kad, deja, kontrabanda dažniausiai būna paprastų cigarečių, bet ne kaitinamojo tabako. Kur priežastys, kodėl kaitinamojo negalėtų suvienodėti su paprastojo tabako akcizais?
R. BILKŠTYTĖ. Kadangi pats pagrindinis principas yra didinti akcizus nuosekliai, tai šiuo atveju kaitinamajam tabakui didiname 35 %, o cigaretėms tik 6–7 %. Priklauso, aišku, nuo bazės, kaip ir minėjau, kaitinamojo tabako akcizo dydis kainoje yra 19 %, o cigarečių 59 %. Kalbant apie kaitinamąjį tabaką, kodėl akcizo kainoje yra tiek nedaug, todėl, kad paties tabako, paties nikotino yra mažiau kaitinamojo tabako cigaretėje negu paprastoje cigaretėje. Bet tas nikotinas, pagal sveikatos ekspertų išvadas, yra labiau įsisavinamas ir yra dar papildomai kitų kenksmingų medžiagų, kurios galbūt kitaip kenksmingos negu tradicinių cigarečių. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. 10 minučių mūsų klausimams ir atsakymams jau baigėsi. Dėkoju viceministrei už pristatymą.
Dabar dėl motyvų už kalbėti nori M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, svarbus klausimas. Aš manau, kad turėtume į jį žiūrėti be išankstinių nuostatų, pažiūrėti į akcizinių prekių vartojimo tendencijas, pažiūrėti į biudžeto poreikius ir atitinkamai priimti sprendimus. Lygiai taip pat turime suprasti, kad sveikatos reikalai yra svarbiau už piniginius reikalus ir svarbiau už alkoholio ir tabako kompanijų gamintojų interesus. Todėl aš kviesčiau susiburti visiems ir priimti ryžtingus sprendimus dėl akcizų pakeitimų siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojų sveikatą, užtikrinti tinkamas pajamas į biudžetą ir tokiu būdu nustatyti trimetį aiškų planą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieš kalbės R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, iš tiesų aš negaliu balsuoti už tokį įstatymo projektą, nes prisimenu 2008 metus ir prisimenu, kai M. Majauskas buvo A. Kubiliaus patarėjas ir patarinėjo finansiniais klausimais. Tuo momentu Lietuvoje kontrabandos skaičius, atkreipiu dėmesį, kolega, aštuonis kartus pakilo dėl jūsų, dėl jūsų patarimų, nes jūs tuo metu padarėte tokią mokestinę reformą, kad kontrabandos skaičiai kilo milžiniškai.
Šalia jūsų sėdi du buvę merai – tiek Radviliškio, tiek Šilalės. J. Gudauskas, ko gero, puikiai žino, šiandien Šilalėje bet kurioje šiukšliadėžėje rasi cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis. Jeigu dėl jūsų akcizo didinimo šiandien tos cigaretės iš Baltarusijos atkeliauja iki Šilalės, atkeliauja iki Šilutės, tai kaip jums atrodo, kokią žalą jos turi? Yra toks skaičiavimas, kad per metus valstybės biudžetas, šiuo atveju G. Skaistė, netenka virš 77 mln. eurų. Tai gal pirmiausia jūs pasistatykite rentgeno aparatus, kurie yra privalomi.
Juoką sukėlė man viceministrės pasakymas, kad iš anglų kalbos ji ne taip išvertė, ne taip suprato ir nuvažiavus į pasienio punktą jai parodė, kaip aparatas veikia. Kolege, ten nėra to aparato, jis šiandieną fiziškai neveikia, jis Klaipėdoje šiandien fiziškai neveikia tiesiog, nes jeigu jie veiktų, tai cigarečių su baltarusiškomis banderolėmis mes neturėtume.
Kad jūs žinotumėte, kokia situacija tuo metu buvo Pagėgiuose, jums tai gali pasakyti Šilalės, Pagėgių merai, nematau Jurbarko mero R. Juškos, kuris puikiai prisimena šitą problemą. Ir kada buvo statomas bokštas, kada buvo statoma apžvalgos sistema, kada buvo sustatytos kameros, kaip vaikai ir moksleiviai (…) ir kokio dydžio buvo kontrabandos mastai. Naktimis buvo neįmanoma užmigti. Aš pats gyvenau Rusnėje, tai nuo 2 nakties iki 6 ryto kaip magistralėje vyko tas procesas. Ačiū tuometinei opozicijai, kuri įtikino, kad turi būti sustatytos kameros.
Ir jūs šiandien vėl lipate ant to paties grėblio, didinate akcizus, kai kurių gal tikrai reikia, aš nesiginčiju, bet valstybei žala bus milžiniška, kolegos, milžiniška. Ir toliau iš Pasvalio ar Biržų aš sėkmingai valtele plauksiu į Latviją nusipirkti vyno ir alaus.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Nuomonės yra išsakytos. Matau, kad reikės balsuoti. Balsuosime numatytu laiku.
15.35 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 181, 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-646, Administracinių nusižengimų kodekso 76, 168, 484, 4841 ir 485 straipsnių pakeitimo ir papildymo 761 ir 4851 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-647 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, kolegos, dabar 2-3.1, 2-3.2 klausimai – dėl Alkoholio kontrolės įstatymo ir lydimojo. Klausimai jau buvo pristatyti, pateikėjas atsakė į klausimus, buvo išsakytos nuomonės. Dabar yra gauta Teisės departamento išvada. Jeigu jūs nieko prieš, aš pakviesčiau A. Bagdoną pristatyti Teisės departamento išvadą ir tada būtų galima apsispręsti dėl šio projekto ir lydimojo balsavimo numatytu laiku. Ar galime sutarti dėl tokio plano? Galime. Prašau gerbiamąjį Andrių į tribūną trumpai pristatyti Teisės departamento išvadą. Ir tada aš perduosiu pirmininkavimą R. Morkūnaitei-Mikulėnienei. Labai ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, yra gautos Teisės departamento išvados, esminių prieštaravimų Konstitucijai nėra, yra įvairiausių smulkių pastabų, į kurias tikrai atsižvelgsime, tai sandėliavimo vietos, skyryba ir linksniai, gramatika, taip pat procentai sutrumpinti, kad nereikėtų rašyti, vietoj „tarybos“ rašyti „tarybų“, tai yra neesminės pastabos. Nelabai ką daugiau ir turėčiau pridurti.
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Ačiū, kolega Andriau Bagdonai. Tuomet mes judame prie kito darbotvarkės klausimo.
15.37 val.
2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-121 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-493(3), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15, 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-494(2) (svarstymas)
2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-493(3). Pradedame nuo Sveikatos reikalų komiteto, A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos…
PIRMININKĖ. Ir lydimąjį pristatysite, taip, kolega?
A. MATULAS (TS-LKDF). Kaip?
PIRMININKĖ. Ir lydimąjį pristatysite?
A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, taip, kartu. Sveikatos reikalų komitetas svarstė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimąjį įstatymo projektą ir turėjo keletą pastabų. Buvo gavęs keletą pasiūlymų, Teisės departamentas pastabų neturėjo. Kai kurie Seimo nariai pateikė pasiūlymų, tikriausiai kas nors iš kolegų pristatys, komitetas jiems nepritarė. Pritarė Vyriausybės pasiūlymams, kuriais, iš esmės peržiūrėjus rodiklius, prognozes, buvo pasiūlyta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą padidinti 109 mln. eurų.
Taip pat buvo gautos Biudžeto ir finansų komiteto ir Audito komiteto išvados, jie pritarė. Todėl Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-121 ir komiteto išvadai. Už balsavo 5, susilaikė 5. Sprendimui buvo pritarta komiteto pirmininko balso persvara. Aišku, yra gana keista, nes didinant biudžetą 109 mln. vis dėlto buvo surasta priežasčių, dėl ko buvo galima susilaikyti.
Atitinkamai buvo pritarta lydimajam įstatymo projektui. Jam buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega Matulai, jūs pristatėte. Dabar kviečiu Audito komiteto pranešėją Z. Balčytį.
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Audito komitetas šių metų gegužės 31 dieną svarstė ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir taip pat įstatymo Nr. XIVP-493 pakeitimui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dar vienas papildomas komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė visą paketą, mes išdiskutavome kaip papildomas komitetas ir pritarėme visam Privalomojo sveikatos draudimo fondo tikslinamo biudžeto paketui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar pradedame diskusiją. Užsirašė pora kolegų. Pirmasis – R. Žemaitaitis. (Balsas salėje) Į tribūną. Neketinate padiskutuoti. Supratau. Tuomet A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi daugiau diskutuojančių dėl PSDF biudžeto nėra, aš tik noriu pasidžiaugti, kad peržiūrėjusi finansines prognozes Vyriausybė vis dėlto rado galimybę padidinti PSDF biudžetą. Kaip sakiau, iš „Sodros“ papildomai bus gauta 71, 8 mln., o bendras PSDF biudžetas bus 2 mlrd. 587 mln. Tikrai reikia džiaugtis, kad biudžetas didėja 109 mln. ir kad yra atstatomas rezervas. Šiuo metu rezervas didėja 37,2 mln. ir sudarys 297 mln. 937 tūkst. Kolegos komitete, kaip sakiau, susilaikė dėl šio pasiūlymo vien todėl, nes mano, kad papildomai 200 mln. lėšų iš rezervo reikėtų pervesti į paslaugų eilutę tam, kad būtų sudaryta galimybė padidinti atlyginimus pagal kolektyvinę sutartį. Noriu priminti, kad šiuo metu vyksta derybos dėl kolektyvinės sutarties, būtent tam ir atstatomas rezervas, kai bus susitarta, kiek turėtų didėti atlyginimai medikams, kolektyvinėje sutartyje, kaip mane užtikrino ir ministras, ir premjerė, nebus jokių problemų paimti iš rezervo šitas lėšas tam, kad būtų įgyvendinta kolektyvinė sutartis. Tuo labiau kad biudžeto keisti nereikės, tą galės padaryti ministras arba Vyriausybė savo nutarimu.
Labai norėtųsi, kolegos, suvokti, kad pandemija atnešė daugybę iššūkių. Jeigu prieš tai praėjusiais metais, pandemijos pradžioje valstybė buvo žadėjusi sveikatos sektoriui papildomai 0,5 mlrd., deja, buvo skirta tik apie 100 mln., o iš esmės panaudota didžioji dalis rezervo. Primenu, kad praėjusiais metais PSDF rezerve buvo beveik 600 mln. Valstybė iš esmės paliko PSDF biudžetą įveikti krizę iš savų resursų, nors tos lėšos, praėjusių metų rezerve numatytos didelės lėšos, ir taip turėjo būti panaudotos medikų atlyginimams, medikamentams pirkti ir panašiai, ir panašiai. Dar kartą sakau, labai džiugu, kad bent iš dalies yra atstatomas PSDF rezervas ir kad valstybė išgirdo medikų, pacientų nuogąstavimus, kad vis dėlto įveikti šitokio masto pandemiją vien iš PSDF biudžeto neįmanoma, nes tos lėšos ir taip yra suneštos mokesčių mokėtojų. Jos turėjo ir turės būti panaudotos gerinti sveikatos sistemos paslaugų kokybę ir prieinamumą. Tai labai norėtųsi atmesti tuos bandymus politikuoti ir vieningai balsuoti bei pritarti PSDF biudžeto projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Antanai. Dėl įstatymo projekto yra gautas vienas pasiūlymas. Ar autoriai ketintų pristatyti, o gal atsiima? I. Kačinskaitė-Urbonienė. Pristatykite savo pasiūlymą, nebent gal atsiimate jį.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Noriu pristatyti pasiūlymą. Kaip žinome, vis dar vyksta derybos dėl medikų darbo užmokesčio. Tai yra teisėti medikų lūkesčiai, kurie yra susiję su geresnėmis medikų darbo sąlygomis, socialinėmis garantijomis. Todėl, mes manome, tam, kad suteiktume tokį kaip patikinimą medikams, kad Seimas, Vyriausybė yra nusiteikę palaikyti medikus šiuo sunkiu pandemijos laikotarpiu, prašome iš rezervo į pagrindinį biudžetą įdėti preliminariai reikalingus 200 mln. eurų ir taip paspartinti, pagreitinti tarpšakinės sutarties derybas, užtikrinti tvarų, nuoseklų medikų darbo užmokesčio kėlimą.
Neatsiėmėme pasiūlymo ir labai prašytume kitų kolegų palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto išvadą, nuomonę pristato komiteto pirmininkas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip jau ir minėjau, komiteto dauguma nepritarė šiam pasiūlymui dėl to, kad šiuo metu vyksta derybos ir kiek pagal kolektyvinę sutartį reikės pinigų: ar 200, ar 100, ar 230 mln. eurų, nėra aišku. Galbūt pandemija rudenį įsisiūbuos, galbūt reikės papildomų lėšų medikamentams ar priemonėms pirkti, todėl iš karto apsispręsti ir įrašyti 200 mln. eurų į paslaugų eilutę, nes tokios eilutės atskirai atlyginimams nėra, būtų galbūt netikslinga.
Aš dar kartą noriu patikinti ir premjerės, ir ministro vardu, kad pagal pasirašytą kolektyvinę sutartį nebus jokių problemų iš rezervo paimti pinigų siekiant įgyvendinti kolektyvinę sutartį. Iš esmės tam ir yra atstatomas rezervas, o rezervo pinigus paimti bus galima labai paprastai – arba ministro įsakymu, arba Vyriausybės nutarimu. Labai prašyčiau, jeigu parlamentas ir nepritars šiam siūlymui, žinoti, kad tos lėšos tikrai bus skirtos ne kam kitam, bet medikų paslaugoms apmokėti. Iš jų bus galima didinti atlyginimus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Noriu pasitarti su jumis. Ar motyvus dėl pataisos norite dabar sakyti, ar atėjus balsavimo laikui? (Balsai salėje) Balsavimo? Gerai, tada taip ir fiksuokime. Dėl viso. Turbūt negalime dabar dėl motyvų, kadangi nėra galutinio projekto.
15.49 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 791, 81, 90, 911, 912, 101, 104, 105, 119, 120, 122 straipsnių, VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-568, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 24, 31, 33, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 123, 127, 128, 129, 130, 1311, 132, 134 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-569, Administracinių nusižengimų kodekso 627, 630, 661 ir 662 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-570, Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-571, Administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-572, Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-573, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-574, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-575, Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-576, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-577, Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-578, Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 16, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-579, Civilinio proceso kodekso 621, 1752, 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-580, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-581, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo Nr. XIII-2310 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-582, Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 118 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-583, Elektroninių ryšių įstatymo IX-2135 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-584, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 241 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-585, Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-586, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-587, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 341 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-588, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-589, Įstatymo „Dėl Sutarties dėl Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo ratifikavimo“ Nr. XII-2734 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-590, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-591, Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-592, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 164 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-593, Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 26, 27, 32, 33, 35, 39, 41, 56, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-594, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 421 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-595, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 159 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-596, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-597, Notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-598, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-599, Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 29, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-600, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-601, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-602, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-603, Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 6, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-604, Teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 10, 38 straipsnių pakeitimo ir 14, 15, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-605, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-606, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 491 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-607, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 22, 31, 33, 341, 461, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-608, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-609 (pateikimas)
Dabar judame prie darbotvarkės 2-5 klausimo – Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-568 ir galybė lydimųjų įstatymų projektų. Pranešėja – Prezidento vyriausioji patarėja ponia J. Šovienė. Prašau.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucijoje numatyta jam įstatymų leidybos iniciatyvos teise, inicijuoja Teismų įstatymo bei su juo susijusių įstatymų pakeitimus. Įstatymų projektų paketas numato tris esminius pokyčius. Pirma, keičiamas atrankų į teisėjus organizavimo modelis. Antra, numatoma specializuotų apygardos administracinių teismų pertvarka. Ir trečia, atveriama galimybė reikšmingą teisinę patirtį valstybės tarnyboje turintiems asmenims pretenduoti į specializuotą pirmosios instancijos apygardos administracinį teismą. Jums leidus, esminius pakeitimus pristatysiu detaliau.
Pirmas esminis pakeitimas – atrankų į teisėjus organizavimo modelis. Šiuo metu vykdomų pretendentų į teisėjus atrankų procedūra yra itin biurokratinė, paremta pertekliniais formaliais reikalavimais. Valstybės kontrolės vertinimu, 2017–2019 metų laikotarpiu atrankų trukmė buvo nuo šešių iki 15 mėnesių. Taigi atrankos trunka ilgai, laisvos teisėjų vietos nėra užpildomos laiku. O dėl ydingo reglamentavimo pretendentų į teisėjus atrankos komisijai tenka pakartotinai vertinti tuos pačius pretendentus į teisėjus keletą ar net keliolika kartų per metus. Pavyzdžiui, per metus atrankos komisija vidutiniškai turi 280 susitikimų su pretendentais, iš jų iki 20 % susitikimų yra su tais pačiais pretendentais, kurie tais metais jau dalyvavo atrankoje į kurį nors teismą ar teismo rūmus.
Projektas numato nuolatines teisėjų atrankas į apylinkių ir apygardų teismų lygmenis, o ne konkrečius teismus ar jų rūmus. Tokių atrankų metu bus sudaromas pretendentų sąrašas, iš kurio bus galima gerokai operatyviau atrinkti kandidatą į konkretų teismą vos tik teisėjo vieta atsilaisvins. Toks sąrašas kiekvieno pretendento atžvilgiu galios vienus metus. Įstatymo projektu paliekamos ad hoc, tai yra prireikus, atrankos į aukštesnius teismus ir vadovaujamas pareigas, nes šios atrankos vyksta palyginti retai. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti kaip perteklinio reikalavimo teisėjui dalyvauti atrankoje, jeigu jis siekia persikelti iš vieno tos pačios pakopos teismo į kitą bei iš vienų rūmų į kitus, tai yra to paties teismo viduje.
Antras esminis pakeitimas numato specializuotų apygardos administracinių teismų pertvarką. Siūloma reorganizuoti šiuo metu veikiančius du apygardos administracinius teismus ir šių teismų pagrindu įsteigti vieną Lietuvos apygardos administracinį teismą su rūmais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, veikiantį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kartu yra atsisakoma išimtinio administracinių ginčų teismingumo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ginčų nagrinėjimą siūloma skirti tose teismo patalpose, rūmuose, kurie yra arčiausiai pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės vietos.
Tokia administracinių teismų praktika padės įgyvendinti keletą tikslų. Pirma. Naujos teismingumo taisyklės pagerins asmenų teisės kreiptis į teismą dėl valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo įgyvendinimą, užtikrins ekonomiško proceso standartus. Šios taisyklės nesudarys ir esminių sunkumų atsakovams, tai yra valstybės institucijoms, organizuojant tinkamą interesų atstovavimą, nes paprastai jos veikia teritoriniu principu, o tais atvejais, kai institucijos teritorinių padalinių neturi, atstovai turės galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose naudodamiesi informacinėmis technologijomis.
Antra. Pakeitimas sudarys prielaidas teisme užtikrinti efektyvesnį administracinių teismų resursų panaudojimą, tolygesnį teisėjų ir teismo darbuotojų darbo krūvį, o kartu ir operatyvesnį sudėtingų bylų nagrinėjimą. Pagal Valstybės kontrolės audito išvadas, 2017–2019 metais skirtinguose to paties teismo rūmuose teisėjų darbo krūvis skiriasi iki dviejų kartų. Pagal administracinių teismų pateiktus šių ir praeitų metų duomenis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai išnagrinėja 60 % visų sudėtingų bylų, kai tiek pat jų kolegų, turinčių analogišką statusą regionų teisme, – 40 %. Pakeitimai padidins ir teisėjų specializacijos galimybes. Šiuo metu regionų teisme ji net nėra nustatyta, o taikant atsitiktinės atrankos kriterijų visoms apygardos administraciniame teisme gautoms byloms bei centralizuotą kolegijų sudarymą visame teisme bus sustiprinta ir korupcijos prevencija. Šiuo metu bylų paskirstymas ir kolegijų sudarymas regionų apygardos teisme vykdomas ne viso teismo, o tik rūmų ribose, tai yra tarp trijų ir devynių teisėjų.
Trečia. Tokių administracinių teismų organizacinė pertvarka sukuria visas prielaidas teismo mobilumui, atitinkančiam nūdienos iššūkius. Tai yra atsiranda galimybė operatyviai reaguoti į bylų srautus ir kitus esminius pokyčius regioniniu lygmeniu. Pavyzdžiui, kai valstybėje vyksta tam tikros struktūrinės pertvarkos, įgyvendinami valstybės masto strateginiai projektai, pavyzdžiui, kaip projekto „Rail Baltica“ atveju sprendžiami klausimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir yra viešasis interesas itin sparčiai nagrinėti ginčus teismuose. Tokiais atvejais, nepaisant regiono, kuriame koncentruotųsi ginčai, bylas galėtų nagrinėti visi Lietuvos apygardos administracinio teismo teisėjai.
Ketvirta. Įstatymų projektais siūlomas modelis taip pat leistų sutaupyti biudžeto lėšų atsisakant dalies administracinių pareigybių.
Na ir trečias esminis įstatymų pakeitimu siūlomas pakeitimas, kurį norėčiau detaliau aptarti, tai yra atveriama galimybė reikšmingą teisinę patirtį valstybės tarnyboje turintiems asmenims pretenduoti į specializuotą pirmosios instancijos apygardos administracinį teismą. Teismų atvirumas ir jų veiklos viešumas yra vienas iš svarbiausių atviros demokratinės teisinės valstybės bruožų. Administraciniai teismai nagrinėja ginčus, kilusius tarp asmenų ir valstybės bei savivaldybės institucijų, įstaigų. Tokiems ginčams nagrinėti reikia administracinės teisės žinių, išmanyti valstybės tarnybos, viešojo administravimo veiklos, viešosios teisės principus. Tačiau šiuo metu Teismų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas, formuojant pirmosios instancijos specializuotų apygardos administracinių teismų teisėjų korpusą, nesudaro prielaidų kompetencijų tarp teismų ir kitų institucijų pasidalijimui ir teismų atvirumo didinimui. Pagal esamą reguliavimą asmenys, sukaupę viešosios teisės taikymo patirtį ir neturintys mokslinio laipsnio, gali pretenduoti tik į pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismą, nagrinėjantį civilines ir baudžiamąsias bylas. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu tik vos keli procentai pretendentų į teisėjus yra ne iš teismų, o iš mokslo pasaulio, kitų valstybės institucijų ir privataus sektoriaus. Taigi teismų sistema lieka palyginti uždara.
Projektu siūloma atverti platesnes galimybes dešimties metų teisinio darbo patirtį viešojo administravimo srityje turintiems asmenims arba pabaigusiems kadenciją specializuotų institucijų nariams, pavyzdžiui, mokestinių ar administracinių ginčų komisijos, pretenduoti tapti pirmosios instancijos apygardos administracinio teismo teisėjais. Įstatymas numato, kad šie asmenys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus pretendentui į teisėjus, tai yra, be kita ko, jie turi būti išlaikę ir teisėjo egzaminą. Ši pataisa yra ir tam tikra asmenų, turinčių solidžią patirtį valstybės tarnyboje, vilionė tam, kad jie neišeitų į privatų sektorių, bet liktų tarnauti valstybės tarnyboje.
Gerbiamieji Seimo nariai, šiuos ir kitus probleminius, reikalaujančius pokyčių teismų sistemos veiklos aspektus pabrėžia teisėjų bendruomenės bei savivaldos atstovai, su kuriais buvo vykdomos plataus masto konsultacijos, Valstybės kontrolė teismų sistemos valstybinio audito ataskaitoje. Respublikos Prezidento inicijuojamu pokyčiu siekiama padidinti teismų sistemos, o ypač specializuotų administracinių teismų, veiksmingumą, atvirumą, teismo proceso operatyvumą ir aukštesnę bylų nagrinėjimo kokybę. Prezidentas tikisi, kad siūlomos įstatymų pataisos prisidės stiprinant visuomenės pasitikėjimą teismais ir teisėjais.
Dėkoju jums už dėmesį, mielai atsakysiu į jums kilusius klausimus.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiama pranešėja. Nori paklausti nemažai kolegų, nesu tikra, ar visi yra salėje. Pirmasis K. Mažeika, bet jo nematau. V. Bakas. Irgi nėra. A. Matulas. Prašau. Tuoj, minutėlę. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama patarėja, galbūt mano klausimas nebus visai tiesiogiai susijęs su teikiamais įstatymų projektais. Ką tik penkių rajonų savivaldybių vadovai, merai ir direktoriai buvome susitikę su teisingumo ministre ir viceministre. Tikrai noriu padėkoti ministrei už operatyvumą, už galimybę savivaldybėms išsakyti savo nuogąstavimus dėl ketinimo naikinti kai kuriuos teismų rūmus, ypač tose savivaldybėse, kurios ir taip jau yra nuskriaustos.
Aš noriu vis dėlto išgirsti jūsų, kaip Prezidento patarėjos, kaip prezidentūros atstovės, poziciją, nuomonę. Ar vis dėlto negalima rasti kitų būdų, kaip ir minėjo ministrė, kuri padarė labai gerą įspūdį visų savivaldybių atstovams, ar vis dėlto negalima būtų rinktis kitą kelią, pavyzdžiui, perskirstyti krūvius, neverčiant savivaldybių žmonių, kurie iš esmės tikrai gyvena, matyt, skurdžiau, priešingai, krūvius perskirstyti iš didelių miestų į tuos padalinius? Ar prezidentūra neturi tokių ketinimų?
J. ŠOVIENĖ. Labai dėkui už jūsų klausimą. Tikrai šis klausimas yra nepaprastai aktualus. Prezidento siūlomais pakeitimais ir sprendžiama dalis jūsų paminėtų problemų, tačiau tik specializuotų administracinių teismų lygmeniu. Prezidento siūlomais pakeitimais nėra siūloma jungti ar naikinti rūmų. Visi administracinių teismų padaliniai lieka kaip buvę. Mes šį klausimą siūlome spręsti išplečiant teismingumo taisyklę, tai yra nustatant platesnio teismingumo taisyklę.
Projekto, kurį teikiame derinti ir su visuomene, ir su teisėjų bendruomene, pradinėje stadijoje buvo analogiškas siūlymas nustatyti tokią teismingumo taisyklę ir bendrosios kompetencijos apylinkių teismams. Tai yra nustatyti ne išskaidytą pagal rūmų teritorijas kaip šiuo metu, bet bendrą visos apylinkės teismingumą, tačiau paliekant rūmus tose vietose, kur yra. Ar ten bus rūmai, ar tiesiog salė, kurioje bus nagrinėjamos bylos, nėra taip svarbu. Svarbu, kad žmogus gautų paslaugą ir ta paslauga būtų kokybiška. Ir teisėjai turėtų apylygį krūvį, o ne taip, kaip yra, kai kur skiriasi ne tik tarp teismų, bet ir rūmų nuo dviejų iki trijų kartų ir daugiau.
Tačiau tenka apgailestauti, bet tos dalies, kurios laukia nemaža dalis ir pokyčių norinčių teisėjų, ir teismų vadovų, kol kas buvo atsisakyta, neradome gal tokio bendro sutarimo su Teisėjų taryba, bet tikimės, kad jis artimiausioje ateityje bus pasiektas ir šis projektas dėl apylinkių teismų turėtų vis dėlto pasiekti Seimą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, norėjau paklausti, ar neatsitiks taip, kad ketinimai dažniausiai būna geri, kilnūs, bet atsitinka kitaip. Ar neatsitiks tokių situacijų, kad dėl šių pertvarkų, kitų dalykų dalis teisėjų ar personalo bus atleidžiama ir tuo būdu padidinami atlyginimai likusiems? Ir ar jūs nemanote, kad būtų prasminga tą bylų paskirstymą, visa kita, dabar mes kalbame apie krūvius, apie bylas, kiek yra viename ar kitame teisme, kad galbūt kaip tik reikėtų iš didžiųjų miestų ir teismų perkelti į tuos mažesnius, nes yra galimybių, būdų, kaip tą daryti, ir tas teismų darbas būtų greitesnis? Ir turbūt pagrindinis tikslas būtų, kad teisingumas nenutoltų nuo žmonų.
J. ŠOVIENĖ. Labai dėkui už klausimą. Tikrai taip, pritariu. Siūlomais pakeitimais dėl administracinių teismų siūloma dar labiau priartinti teismus prie žmonių, nes siūloma nustatyti tokią teismingumo taisyklę, kad byla nagrinėjama pagal pareiškėjo, tai yra fizinio ar juridinio asmens, gyvenamąją vietą, nes administraciniuose teismuose žmonės bylinėjasi su valdžios institucijomis. Tai atliepia jūsų susirūpinimą.
O šiaip dėl bendro teisėjų skaičiaus visoje Lietuvoje, nekalbant apie atskirus teismus, tai jis gerokai viršija Europos Sąjungos valstybių šalių narių vidurkį. Tai čia priešingai. Teisėjų skaičius buvo nustatytas 2007 metais, jeigu neklystu, ir kiekvienais metais bendras bylų skaičius mažėja 7 %. Teisėjų skaičius, žiūrint į šias tendencijas ir bendrą situaciją Europos Sąjungoje, turėtų mažėti. Teisėjų skaičiaus mažinimo sąskaita, be abejo, mes turėtume galvoti apie atlyginimų didinimą tiems patiems teismams ir teisėjų komandoms, kadangi jis nėra nekonkurencingas ne tik su privačiu sektoriumi, bet ir su viešuoju sektoriumi, nes iš teismų bėga žmonės į kitas valstybės institucijas, o to neturėtų būti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama Prezidento patarėja, noriu pratęsti kolegų mintį. Jūs sakote, kad priartinti, bet nežinau, kodėl regionų merai kreipiasi ne į jus, bet į mus ir reiškia savo rūpestį. Jie sako, kad nepriartins – kaip tik atitolins žmones. Pavyzdžiui, Pakruojo rajonas sunerimęs, valdžia sunerimusi, kad reikės vykti į Joniškį. 8 tūkst. posėdžių per metus, atvirai pasakius, tie žmonės dažniausiai nepasiturintys, statistika rodo, neturintys net automobilių. Mano, kad didžiulis krūvis bus policijai, kad reikės policijai vežioti į tuos teismus. Kaip čia yra?
Jūsų ketinimai gali būti geri, bet ar tikrai tai dar daugiau nesmukdys regionų? Pavyzdžiui, Pakruojo trys teisėjai nuvažiuos į Joniškį dirbti ir tęsti darbą, bet kaip bus su tais 8 tūkst. žmonių? Aš abejoju ir nežinau. Ar negalėtumėte paneigti mano abejonių, kad nebūtų kaip su Elektrėnų teismu – uždarėme ir dabar jau kai kas gailisi. Ačiū.
J. ŠOVIENĖ. Labai dėkui už klausimą. Aš galiu tik pasikartoti, kad šiuo siūlomu projektu teismų rūmų uždarymo klausimas nesprendžiamas. Taip, mes turime spręsti klausimą dėl teisėjų skaičiaus, dėl jų krūvio netolygumo, dėl to, kad teisėjų regionuose trūksta ir atrankose nedalyvauja kandidatai, pretendentai į teisėjus. Bet šį klausimą bent jau Prezidento institucija siūlo spręsti ne uždarant rūmus, o nustatant platesnį apylinkių teismų teismingumą, ir ne reikalaujant, kad žmogus vyktų 100 ar 50 kilometrų, kaip jūs sakote, o kad jis žinotų, kad tam tikrose vietose yra teismų rūmai ar tam tikros patalpos, į kurias atvykęs teisėjas, jeigu jo nėra vietoje, išnagrinės bylą.
Neturėtų būti taip, kaip, pavyzdžiui, Skuode: teisėjas per savaitę gauna tiek bylų, kiek apylinkės teismo teisėjas, tarkime, Kaune ar Vilniuje. Šitie dalykai turėtų išsilyginti, bet tai galima daryti šiek tiek kitais būdais, o kol kas galutinis būdas nėra pasirinktas. Galime diskutuoti, bet sprendimo dėl apylinkės teismų dar nėra, ką reikėtų daryti dėl problemų, kurias jūs minite. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama patarėja, aš čia taip greitai peržiūrėjęs įstatyme randu labai daug „prezidentūra“, „Prezidentas“, „Prezidento įgalioti žmonės“. Ar ne per daug darbo sau ir Prezidentui norite užsikrauti priimdami šį įstatymą? Kiekvieno teisėjo atranka ir visi šie dalykai, na, turbūt raktinis žodis ne teisėjai, o prezidentūra čia atsiranda.
J. ŠOVIENĖ. Labai dėkui už klausimą. Tiesą sakant, sprendimų priėmimų procese niekas nesikeičia, neatsiranda daugiau funkcijų Prezidentui ar Prezidento kanceliarijai. Taip, kaip ir buvo dėl atrankų organizavimo, atrankų organizavimą vykdo pretendentų į teisėjus atrankų komisija, į kurią narius skiria Teisėjų taryba ir Prezidentas iš visuomenės atstovų, o toliau taip, teisėjus pagal Konstituciją skiria Prezidentas. Nežinau, gal nelabai supratau jūsų klausimo, bet daugiau pareigų, kokių nors funkcijų Prezidentui, Prezidento kanceliarijai tikrai neatsiranda dėl šio įstatymo pakeitimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Klausiančių buvo daugiau, bet laikas baigėsi. Dėl motyvų – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Tai turbūt ne pirma reforma ir norėtųsi, kad tos reformos baigtųsi gerais rezultatais. Tačiau nespėjau paklausti gerbiamos pranešėjos, Prezidento patarėjos, tai aš norėčiau vis dėlto atkreipti dėmesį į labai svarbų aspektą. Tai yra skiriant pareigūnus, atrenkant pareigūnus, ar tai būtų jėgos struktūrų vadovai, ar tai būtų teisėjai, atsakomybė tos institucijos, kuri atrenka tuos vadovus, na, ir savaime yra atsakinga už jų veiklą, už veiklos rezultatus, už sėkmę ir nesėkmę, bet štai per praėjusias dvi kadencijas Prezidentės D. Grybauskaitės atsakomybės… nė žodžio ten nebuvo apie tai, kad Prezidento institucija arba Prezidentas prisiimtų atsakomybę už įvairiausius nutikimus tose tarnybose, o per dešimtmetį išties jų buvo daug. Todėl, sakykime, turint pareigą ir galimybę tuos pareigūnus skirti, norėtųsi tiesiog ir atsakomybės, nes parlamentas kaip ir negali, Vyriausybė tuo labiau, tai belieka tik Prezidento atsakomybė. Kad būtų tas subalansavimas šioje srityje, tiek skyrimo, tiek atsakomybės prisiėmimo, jeigu tikrai yra netvarka tose institucijose. Ačiū. Balsuosiu už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku – nuo 16 val. 45 min.
Dabar judame prie darbotvarkės 2-6.1 klausimo ir lydimųjų – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-394. Pranešėjas – A. Vyšniauskas, bet nematau.
16.13 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 6, 8, 9, 13 straipsnių, V skyriaus pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17 straipsniu ir VI skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-388(2)ES (priėmimas)
Kol mes išsiaiškinsime šitą reikalą, gal einame prie 2-7 klausimo. Jeigu L. Kasčiūnas galėtų dėl Kibernetinio saugumo įstatymo? Tuomet darbotvarkės 2-7 klausimas – Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-388. Prašom, Laurynai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų šio įstatymo nauju pakeitimu mes siūlome tris naujus dalykus, aš galbūt juos taip trumpai ir aptarsiu. Taigi, siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos. Pirma, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradės vykdyti nacionalinės kibernetinio saugumo sertifikavimo institucijos funkcijas, vadinasi, NKSC stebėtų, kaip atitinkamoje teritorijoje įsisteigia informacinių ryšių produktų gamintojai arba paslaugų ir procesų teikėjai, vykdo su Europos Sąjungos atitikties pareiškimu susijusias pareigas, ir užtikrintų jų vykdymą, padėtų nacionalinėms akreditacijos įstaigoms vykdyti atitikties vertinimo įstaigų atliekamą stebėsenos ir priežiūros veiklą, teikdamas joms ekspertines žinias ir atitinkamą informaciją.
Antra, mano požiūriu, pati įdomiausia naujovė, tai yra įstatyme numatomos sąlygos, kurių laikantis taptų teisėta spragų paieška. Tie vadinamieji gerieji arba baltieji hakeriai, tai yra ieškant spragų negali būti trikdomas ar keičiamas ryšių ir informacinės sistemos darbas, funkcionalumas, teikiamos paslaugos dėl duomenų prieinamumo ar vientisumo. Įsitikinus, kad spraga yra, nutraukiama spragos paieškos veikla, susijusi su rasta spraga. Asmuo, vykdęs spragų paiešką, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paieškos pradžios turėtų pateikti informaciją apie paieškos rezultatus Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui.
Ir galiausiai trečia naujovė. Krašto apsaugos ministerija gauna naują funkciją – tvirtinti techninių kibernetinio saugumo priemonių sąrašą, kuriame nurodoma kibernetinio saugumo priemonių paskirtis ir tvarkomi duomenys. Tiek būtų trumpai. Raginu visus pritarti galutinėje stadijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, pranešėjau. Dabar turime apsispręsti dėl straipsnių. Pasiūlymų nėra, bet vis tiek procedūra mus įpareigoja pereiti straipsnius. Ar galime bendru sutarimu 1 straipsniui? Nematau prieštaraujančių. 2 straipsniui? Galima bendru sutarimu. 3 straipsniui bendru sutarimu galime? 4 straipsniui? 5 straipsniui galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. 6 straipsniui? Galime. 7 straipsniui galime bendru sutarimu. 8 straipsniui galime. 9 straipsniui galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. 10 straipsniui taip pat. Dėl 11 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas – pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime, taip? Dėkui.
Dėl viso dėl motyvų – L. Kasčiūnas už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, labai ačiū. Aš negalvojau, kad reikės eiti į tribūną, todėl nekartosiu, tikrai naujovės reikalingos. Tik atkreipiu dėmesį į veiklos reglamentavimą baltųjų hakerių, kurie leistų mums atpažinti tas spragas ir jas užlopyti. Aš manau, kad tai yra gera naujovė. Teisiškai sureguliavę, tikrai pakelsime savo kibernetinio saugumo higieną į aukštesnį lygį. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkui. Balsavimas bus numatytu laiku.
16.16 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 4801 straipsniu ir 589 straipsnio bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-389(2) (priėmimas)
Lydimasis Kibernetinio saugumo įstatymo – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas. Yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Tikiuosi, kad galime bendru sutarimu pritarti. Nematau prieštaraujančių. Turbūt dėl viso dėl motyvų nėra. Balsuosime numatytu laiku dėl šių dviejų įstatymų projektų.
16.17 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-394(2)ES (priėmimas)
Dabar grįžtame prie darbotvarkės 2-6 klausimo ir kelių lydimųjų projektų. Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-394(2). Prašom, A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip suprantu, einame pastraipsniui?
PIRMININKĖ. Prašom?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Einame pastraipsniui?
PIRMININKĖ. Taip.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tai jūs pranešite ar kaip?
PIRMININKĖ. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė. Norėčiau tik vieną pastabą pasakyti, kad nėra gera praktika Teisės departamento, kad dėl pateikimo dar teikia pasiūlymus, bet pritariame.
PIRMININKĖ. Pritarta. Ar galime čia, Seime, pritarti bendru sutarimu? Taip. Judame prie kito pasiūlymo. Taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Prašom. Kolega A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė. Čia yra techninis pataisymas.
PIRMININKĖ. Galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Judame toliau. Vėl Seimo kanceliarijos… Atsiprašau. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime, ačiū.
2 straipsnis. Čia yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas taip pat pritarė.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. 3 straipsnis. Ir vėl Teisės departamento pasiūlymas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dėl 3 straipsnio nėra.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, dėl 3 straipsnio nėra. 4 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė, čia techninis.
PIRMININKĖ. Pritariame bendru sutarimu? Dėl 4 straipsnio…
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Dėl 4 straipsnio yra dar vienas.
PIRMININKĖ. Prašom pristatyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas taip pat pritarė.
PIRMININKĖ. Galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Galime visam 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, nematau prieštaraujančių. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 8 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 9 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Pritarta. 13 straipsnis. Yra pasiūlymas. Prašom, kolega.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymui. Ar galime ir čia bendru sutarimu? Galime. Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Dėl viso 13 straipsnio ar galima bendru sutarimu?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, dėl 13 straipsnio dar vienas pasiūlymas, jam komitetas nepritaria.
PIRMININKĖ. Ar galime visam 13 straipsniui bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Tuomet einame prie 14 straipsnio. Bendru sutarimu be pasiūlymų galima pritarti? Pritarta.
Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Šiam pasiūlymui komitetas taip pat pritarė ir išdėstė papildomai.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti ir mes bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių.
Visam 15 straipsniui ar galime bendru sutarimu? Pritarta. Toliau dėl 16 straipsnio pasiūlymų nėra, galima bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 17 straipsnio nėra pasiūlymų, ar galima bendru sutarimu? Pritarta. 18 straipsnis. Ar galima bendru sutarimu? Galima. Toliau dėl 19 straipsnio pasiūlymų nėra, ar galima bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 20 straipsnio pasiūlymų nėra, ar galima bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 21 straipsnio pasiūlymų nėra, ar galima bendru sutarimu? Galima, pritarta. Dėl 22 straipsnio pasiūlymų nėra, ar galima bendru sutarimu? Galima. Dėl 23 straipsnio pasiūlymų nėra, ar galima bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Yra pasiūlymas. Ai, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Dėl 24 straipsnio yra pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritaria.
PIRMININKĖ. Ar galima pritarti komiteto pritarimui? Nematau prieštaraujančių. Bendru sutarimu. Tada dėl viso 24 straipsnio bendru sutarimu galima pritarti? Nematau prieštaraujančių, pritarta. 25 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Turbūt irgi galima pritarti bendru sutarimu.
Dėl viso motyvų nėra. Balsavimas numatytu laiku.
16.22 val.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 91, 11, 12, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 93, 94 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-395(2) (priėmimas)
Toliau yra lydimasis 2-6.2 klausimas – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-395(2). Čia irgi yra keletas pasiūlymų, bet pirmiausia aš pradėsiu irgi pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra, ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima.
Dėl 3 straipsnio yra pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pasiūlymui pritaria.
PIRMININKĖ. Ar galime ir mes bendru sutarimu pritarti? Taip. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui pritarta. Tada dėl viso 3 straipsnio ar galima bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra, ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra, ar galima bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galima pritarti 6 straipsniui bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių.
Dėl 7 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom pristatyti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Nematau prieštaraujančių, laikau, kad pasiūlymui pritarta. Ir visam 7 straipsniui turbūt taip pat galima pritarti bendru sutarimu. Pritarta.
Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galima bendru sutarimu? Pritarta. 9 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. 10 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. 11 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 12 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 13 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. 14 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Dėl 15 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. Ir dėl 17 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas – taip pat nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
A, 16 straipsnis taip pat, atsiprašau. Bendru sutarimu, tikiuosi, galima pritarti, nėra pasiūlymų.
Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsavimas priėmimo stadijoje numatytu laiku.
16.25 val.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 straipsnių ir Įstatymo septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-396(2) (priėmimas)
Toliau yra dar vienas lydimasis, darbotvarkės 2-6.3 klausimas – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-396(2). Taigi vėl eikime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio gautas Teisės departamento pasiūlymas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta. Visam 1 straipsniui bendru sutarimu pritarta.
2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nematau prieštaraujančių, pritarta. 6 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. 7 straipsnis ir iki pabaigos daugiau nėra, dėl 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsnių nėra jokių pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Dėl viso dėl motyvų lyg ir nematyti.
16.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 178, 589 straipsnių pakeitimo ir 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-397(2) (priėmimas)
Dėl paskutinio lydimojo Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto nėra jokių pasiūlymų. Turbūt 1 straipsniui galime bendru sutarimu, nematau prieštaraujančių. 2 straipsniui galime bendru sutarimu, nematau prieštaraujančių. Pritarta. 3 straipsniui bendru sutarimu pritarta. Ir dėl 4 straipsnio – įstatymo įsigaliojimo – taip pat prieštaraujančių nematau, bendru sutarimu.
Dėl viso dėl motyvų už, prieš irgi nėra. Galutinis finalinis balsavimas numatytu laiku.
16.28 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 611, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4195(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4195(2). Pranešėja – A. Širinskienė. Prašau.
Tuomet žiūriu. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 straipsnių pasiūlymų nėra, tikiuosi, galime bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Dėl 18 straipsnio gautas Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, pranešėja…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip, šiam pasiūlymui Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria. Pasiūlymo esmė yra ta, kad atsižvelgiant į tai, kad administracinių nusižengimų teisenoje anoniminių liudytojų institutas nėra numatytas, yra siūloma daryti nuorodą į Baudžiamojo proceso kodekso atitinkamą straipsnį. Tai ir buvo padaryta pateikiant jau papildytą variantą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Visam 18 straipsniui su Teisės departamento pasiūlymu pritarta bendru sutarimu.
Toliau dėl 19, 20, 21, 22, 23 straipsnių pasiūlymų nėra. Galbūt galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 24 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog buvo net ne pasiūlymas, bet pastaba, kad kartu yra užregistruoti kiti ANK projektai, ir atkreipiamas dėmesys, kad jie turi būti suderinti tarpusavyje. Komitetas tam pritarė, kad po to, kai tie projektai bus priimami, turėtų būti koreguotinas 24 straipsnis.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Visam 24 straipsniui siūlau bendru sutarimu. Pritarta. Ir dėl 25 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Nėra. Balsuosime numatytu laiku.
16.30 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4196(2) (priėmimas)
Dabar kitas lydimasis projektas – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4196(2). Nėra pastabų. 1 straipsniui turbūt galima pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Dėl motyvų pasisakyti (net kompiuteris nespėja) nėra norinčių. Balsuosime dėl viso numatytu laiku.
16.31 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4059(2) (priėmimas)
Toliau einame prie darbotvarkės 2-9 klausimo – Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4059(2). Pranešėjas – S. Šedbaras. Pataisų nėra, tai gal… (Balsai salėje) Turbūt prie lydimųjų bus. Dabar konkrečiai dėl šio projekto pastabų nėra. Kadangi dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra, tikiuosi, galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas numatytu laiku.
16.31 val.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 papildymo 61 straipsniu ir 7, 9, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4062(2) (priėmimas)
Lydimasis 2-9.2 klausimas – Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4062(2). Čia bus pasiūlymų. Pirmiausia pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra. Todėl prašau pritarti bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, suvienodinantis… (Balsai salėje) Na, prašau, gerbiamasis kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, praeitą savaitę mes svarstėme visą tokį paketą ir praslydo nesuderintos įsigaliojimo datos. Viso šito likusio paketo įsigaliojimo data yra numatoma 2022 m. sausio 1 d. pagal Teisės departamento pastabą. Komitetas visiems projektams pritarė. Čia daugiau galbūt ir nereikėtų gaišti.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Bendru sutarimu ir 7 straipsniui kviečiu pritarti. Pritarta. Ir dėl viso įstatymo projekto bus balsuojama numatytu laiku.
16.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4064(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIIP-4064(2). (Balsai salėje) Pasiūlymų nėra. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių nėra gauta pasiūlymų. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Dėl viso dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsavimas numatytu laiku.
16.33 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4066(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-9.4 klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4066(2). Čia irgi nėra pasiūlymų. Kviečiu pritarti bendru sutarimu 1 ir 2 straipsniams. Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Dėl motyvų dėl šio projekto irgi nėra užsirašiusių. Valią pareikšime balsuodami.
16.34 val.
Civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.2287, 6.22814, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4068(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4068(2). Čia irgi pasiūlymų nėra. Tikiuosi, kad galime pritarti 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 straipsniams, dėl kurių nėra gauta pasiūlymų. Bendru sutarimu, prieštaraujančių nematau, pritarta. Taip pat nėra norinčių pasisakyti dėl motyvų. Valią išreikšime balsuodami.
16.34 val.
Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4069(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.6 klausimas – Pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4069(2). (Balsai salėje) Čia yra pasiūlymas dėl 3 straipsnio, kurį buvo įvardinęs kolega S. Šedbaras. Ekonomikos komitetas pritarė, tai jau nebekviesiu pagarsinti, tai techninio pobūdžio dalykas.
Dėl 1, 2, 3 straipsnių daugiau pasiūlymų nėra, todėl kviečiu pritarti bendru sutarimu. Nematau prieštaraujančių, pritarta. Taip pat nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Balsuosime numatytu laiku.
16.35 val.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4073(2) (priėmimas)
Toliau judame prie darbotvarkės 2-9.7 klausimo – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4073(2). Pranešėjas – T. V. Raskevičius. Ar jis yra? Gal tada aš. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymas. Komiteto pozicija yra pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu kartu su pasiūlymu.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta ir pasiūlymui, ir 2 straipsniui.
Dėl 3 straipsnio gauti du Teisės departamento pasiūlymai, komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir kolegos T. V. Raskevičiaus pasiūlymas, jam komitetas irgi pritarė, čia dėl įstatymo įsigaliojimo datos. Ar galime pritarti? Prieštaraujančių nematau. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
16.37 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4074(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-9.8 klausimas – Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4074(2). Pranešėjas – T. V. Raskevičius. Nematau jo. Dėl 1 straipsnio yra gautas kolegos Seimo nario T. V. Raskevičius pasiūlymas, komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. 1 straipsniui pritarta su pataisa.
Dėl 2 ir 3 straipsnio pasiūlymų nėra, todėl kviečiu pritarti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo nario T. V. Raskevičiaus pasiūlymas. Komiteto nuomonė pritarti. Nematau prieštaraujančių Seimo salėje, tad traktuoju, kad pasiūlymui pritarta. 4 straipsnis. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra vienas kolegos T. V. Raskevičiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė, čia dėl įsigaliojimo datų. Taip pat dar yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento techninio pobūdžio pataisa, jai komitetas irgi pritarė. Ar galime pritarti pasiūlymui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ir dėl 5 straipsnio taip pat nematau prieštaraujančių. Traktuoju, kad pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso šio konkretaus įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Valią išreikšime balsuodami.
16.38 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4075(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9.9 klausimas – Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4075(2). 1 straipsnis. Analogiškai susiję pasiūlymai su prieš tai jau priimtais. Dėl 1 straipsnio yra kolegos T. V. Raskevičiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta. 1 straipsnis. Kviečiu pritarti bendru sutarimu. Pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio yra kolegos T. V. Raskevičiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Prieštaraujančių nematau, pritariame bendru sutarimu. Dėl viso straipsnio – taip pat.
Dėl 4 straipsnio irgi yra Teisės departamento techninio pobūdžio pasiūlymas dėl įsigaliojimo, komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių.
Lygiai taip pat dėl įsigaliojimo datos kolegos T. V. Raskevičiaus pasiūlymas, komitetas pritarė. Tikiuosi, irgi galime bendru sutarimu patvirtinti. Visam 4 straipsniui siūlau pritarti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nematau, pritarta.
16.40 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 papildymo 411 straipsniu ir 42, 65, 66, 67, 671 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4077(2) (priėmimas)
Ir paskutinis iš šio bloko darbotvarkės 2-9.10 klausimas – Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4077. Čia pasiūlymų nėra, bet kviečiu bendru sutarimu pritarti 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsniams. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Ačiū, kolegos, pritarta.
Dėl viso dėl motyvų neužsirašė. Balsuosime numatytu laiku.
16.41 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-479(2) (priėmimas)
Kolegos, dar mums liko pora klausimų, iki balsavimo lyg ir 5 minutės, bet gal suspėsime ir tuos abu klausimus, tai yra darbotvarkės 2-10 klausimas – Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo projektas Nr. XIVP-479. Čia kviečiu pranešėją… Atsiprašau, nėra pasiūlymų. Kviečiu pritarti bendru sutarimu 1, 2, 3 straipsniams. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Apsispręsime balsavimo metu.
16.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas Nr. XIIIP-4442(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas Nr. XIIIP-4442. Čia yra du straipsniai, 1 ir 2 straipsniai. Nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
Motyvai už. Nenuostabu, Klaipėdos kraštas ir E. Gentvilas. Prašom, Eugenijau, apie Klaipėdos kraštą. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Apie Klaipėdos kraštą. Aš labai prašau balsuoti dėl šio nutarimo, nes tai tikrai didžiulis įvykis Lietuvos valstybės istorijoje. Aš sakyčiau, tai ir sėkmingiausia karinė operacija, kurią įvykdė Lietuvos valstybė 1923 metais. Žinome, kad tuo metu tokie tarptautinės teisės apibrėžimai kaip šiais laikais neegzistavo, todėl buvo galima toje beteisėje erdvėje elgtis vienaip ar kitaip, ir štai Lietuvos valstybė ėmėsi ryžtingų veiksmų. Žinome, kad į Freištatą, į Klaipėdos kraštą ir į miestą, kėsinosi ir svajojo įsigyti tą kraštą ir Lenkija, tačiau Lietuva suspėjo, aplenkė ir šiandien mes turime išėjimą prie Baltijos jūros, stiprų ekonominį centrą, tai yra Klaipėdos miestą ir Klaipėdos uostą, todėl labai nuoširdžiai raginu balsuoti už šių metų paskelbimą Klaipėdos krašto metais ir dėkoju autoriams, kurie ėmėsi šios iniciatyvos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Netrukus apsispręsime balsavimo metu.
16.43 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-116 (pateikimo tęsinys)
Aš tik norėčiau pagarsinti darbotvarkės 2-21 klausimą – dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-116, pranešėjas buvo A. Mazuronis, mes jau apsisprendėme balsuodami, tačiau nebuvo pagarsinti komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, o kaip papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Nematau prieštaraujančių, tikiuosi, visiems viskas tinka. (Balsai salėje)
Kolegos, girdžiu raginimus balsuoti, tai sugrįžkite visi į savo vietas iš diskusijų ir pasitarimų. Ir dar turime keletą klausimų, likusių iš rytinės darbotvarkės.
16.44 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-514(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmiausia dėl darbotvarkės 1-6 klausimo – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-514. Priėmimo stadija. Skelbiu balsavimą. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 106, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.45 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-515(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis 1-6.2 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-515(2). Balsuojame. Priėmimo stadija. Atsiprašau, techniniai trukdžiai. Dar sykį pabandykime.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 110, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.46 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-543(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-7 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-543(2). Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 112, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-7.2 klausimas. Atsiprašau. Per šoninį mikrofoną. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama posėdžio pirmininke, mano balsą įskaitykite dėl protokolo už.
PIRMININKĖ. Gerai, įskaitysime dėl protokolo už.
16.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. VIII-612 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-549(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar lydimasis ką tik priimto įstatymo projekto – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. VIII-612 „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-549(2). Balsuojame. Priėmimo stadija.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 113, prieš ir susilaikiusių nėra. Vienbalsiai. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.48 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-558(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-558(2). Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 113, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.49 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-559(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8.2 klausimas, lydimasis prieš tai priimto įstatymo – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-559(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116; už – 115, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.50 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 1, 2, 3, 31, 32, 4, 7, 111, 121, 182, 22, 30, 32, 33, 34, 341, 344, 347, 348, 3415, 3418, 3423, 3425, 3426, 3428, 3431 straipsnių, šeštojo skirsnio, 5 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu ir antruoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP- 171(3)ES (priėmimo tęsinys)
Dabar einame prie darbotvarkės 1-9 klausimo, čia truputį stabtelėsime, nes yra dar vienas pasiūlymas dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-171. Dėl 15 straipsnio yra gautas Seimo narės L. Girskienės pasiūlymas. Ar jūs ketintumėte pristatyti? (Balsai salėje)
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mano pasiūlymas yra susijęs su ribojimais, kur yra numatyta 10 %, kad turėtų būti rinkos… Iš tikrųjų aš nespėjau pasiimti savo pasiūlymo dar. (Šurmulys salėje) Tegul komitetas pristato, aš nespėjau paimti.
PIRMININKĖ. Prašau, komiteto pirmininke. Pranešėja, prašau pristatyti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Palaukite, aš dabar atsiverčiu, čia būtų Pakuočių ir pakuočių atliekų… Ne.
PIRMININKĖ. Atliekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnis.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, mes kalbėjome, kad komitetas nepritarė šiam siūlymui dėl šių motyvų. Projekto 15 straipsnio principo „teršėjas moka“ samprata patikslinta perkeliant direktyvos nuostatas, numatančias, kad pagal principą „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas reikiamai infrastruktūrai ir jos veiklai, padengia pirminis atliekų gamintojas arba esami ar ankstesni atliekų tvarkytojai. Valstybės narės gali nuspręsti, kad atliekų tvarkymo išlaidos turi iš dalies arba visiškai būti padengtos produkto, iš kurios susidarė atliekos, gamintojo. Komitetas ponios L. Girskienės pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKĖ. Vis dėlto turbūt reikia atsiklausti Seimo. Ar yra 29 Seimo nariai? (Balsai salėje) Ar yra? (Balsai salėje) Yra. Gerai. Tuomet balsuosime. Bet prieš tai dėl motyvų už – R. Žemaitaitis. Prašau. Ar jūs ištrynėte, Remigijau? (Šurmulys salėje)
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, nežinau, matyt, per klaidą arba nusimetė. Iš tiesų, kolegos, aš siūlau palaikyti mūsų kolegės teikiamą projektą ir teikiamą siūlymą, jis iš esmės yra svarbus. Tai, ką komiteto pirmininkė pasakė, irgi yra esminių dalykų. Bet aš tikrai siūlyčiau pritarti, nes šiuo įstatymu mes sukursime labai didelį chaosą, kai apskritai bus įpareigojama viena organizacija ir su viena organizacija bus priversti visi pasirašyti. Todėl aš siūlyčiau pritarti kolegės pasiūlymui, nes dėl šio paties įstatymo projekto turėsime labai daug problemų, ypač išbrangins, čia pasakysiu šiurkščiai, paslaugų gavimą eiliniams Lietuvos gyventojams.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, įsiklausykite, nes čia yra svarbu. Mes perkeliame Europos Sąjungos direktyvą ir konkrečiai šis straipsnis turi būti perkeltas, taip sakant, lietuviškai vadinant, copy and paste lietuvių kalba. Jis negali būti koreguojamas. Tai yra tiesioginė Europos Sąjungos direktyva, kas yra „teršėjas moka“ principas, ir jis turi būti perkeltas pažodžiui. Todėl tiek valdančiųjų pasiūlymams, gerbiamos Radvilės ir kolektyvo pasiūlymams, buvo nepritarta, tiek siūlau nepritarti L. Girskienės, nes dėl šių nuostatų mes politikos nedarykime.
R. Žemaitaitis kalbėjo apie kito įstatymo projektą, pakuočių projektą, apie pakuočių licencijų dalį. Prašau R. Žemaitaičio pasisakymą vertinti prie kito projekto, bet čia yra tiesioginis direktyvos perkėlimas pažodžiui, copy and paste, taip sakant, lietuviškai. Labai prašau atmesti pasiūlymą, nes tiek valdančiųjų pasiūlymas buvo atmestas dėl tų pačių argumentų, tiek labai prašau atmesti ir šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkui, vis tiek turime apsispręsti balsuodami. Skelbiu balsavimą. Kas palaiko kolegės L. Girskienės pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko komiteto nuomonę nepritarti, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 113, balsavo 113 Seimo narių: už – 40, prieš – 47, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta. Per šoninį mikrofoną R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke ir komiteto pirmininke. Tada Seimo nariams dabar reikėtų suteikti aiškumo, nes tai, ką ką tik pasakė ministras, nesutampa su tuo, ką jūs kalbate. Ministras pasakė, kad tai yra Europos direktyvos perkėlimas, ir viskas. Jūs pažiūrėkite, prie projekto visiškai nėra ES ženkliuko, nėra direktyvos perkėlimas. Kaip tada suprasti dėl teisės akto žymėjimo? Nes tai įpareigoja Statutas. Tai nėra iš fantastikos srities, kaip noriu, taip aš ir darau. Jeigu yra europinis, tai yra ES ženklas ir eina vien direktyvų perkėlimas. Arba Seimo nariai klaidinami, arba jūs nežinote, ką čia pristatote.
PIRMININKĖ. Dėkui. Per šoninį mikrofoną S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Remigijau, kai jūs pristatėte savo nuomonę, tai atrodė, kad jūs puikiai įsiskaitęs į įstatymą. Bet aš tik patikslinu, žiedinės ekonomikos direktyva turėjo būti perkelta pernai liepos 4 dieną. Į ją įeina šitas įstatymų paketas, Valstybinis atliekų tvarkymo planas ir nemažai kitų pakuočių nuostatų. Tai labai prašom suvokti, kad tai yra didelės direktyvos perkėlimas. Naujasis kolega P. Gražulis tikrai pakonsultuos, nes puikiai ką tik komitete įsigilino.
PIRMININKĖ. Kolegos, mes apsisprendėme balsuodami, prašom netęsti diskusijos. (Balsas salėje) Reikalaujate. Prašom, Remigijus.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tokiu atveju komiteto pirmininkė tegu atsako dar kartą. Simonai, jeigu tai yra direktyvos perkėlimas, mes turime stabdyti šiandien šito teisės akto priėmimą, nes jis nėra pažymėtas. Jūs susitvarkykite dokumentus. Tai yra Statutas, ko jis reikalauja. Jūs patys tą Statutą pažeidžiate. Čia ne aš kažką sugalvojau. Jeigu yra direktyvinės nuostatos ir yra europinių teisės aktų perkėlimas, jie turi būti svarstomi kaip europiniai ir europinės nuostatos. Šiandien šito nėra. Aš neprašau kažko, ko nereikia, ko nėra Statute. Aš klausiu, kaip yra pagal Statutą. Jūs man atsakykite, ar tai yra imperatyvus Europos Sąjungos nuostatų perkėlimas, ar tiesiog ES direktyvos tam tikrų nuostatų perkėlimas ir tam tikrų savo idėjų perkėlimas. Kiti kolegos, kurie dirba ne pirmą kadenciją, puikiai žino, ką reiškia europinė direktyva.
PIRMININKĖ. Žiūrėkite, mes puikiai suprantame, kaip yra. Leisiu sau pakomentuoti, kaip yra su direktyvomis ir reglamentais. Reglamentai yra tiesiogiai perkeliami, direktyvų yra perkeliamos nuostatos ir yra šiek tiek daugiau laisvės. Mes apsisprendėme dėl pasiūlymų. Dabar dėl viso 15 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Galime. Ačiū, pritarta. Visiems kitiems straipsniams pritarta ir išsiaiškinta praeitame posėdyje.
Dabar dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų. Nėra užsirašiusių. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto priėmimo stadijoje. Atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr. XIVP-171.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 117 Seimo narių: už – 86, prieš – 2, susilaikė 29. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-171) priimtas. (Gongas)
16.59 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4, 42, 7, 10, 112 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-172(3)ES (priėmimo tęsinys)
Lydimasis šio įstatymo projektas, darbotvarkės 1-9.2 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-172(3). Čia taip pat analogiška situacija, tik pasiūlymas dėl 5 straipsnio. Kolege Ligita Girskiene, prašom pristatyti. Nebent ketinate atsiimti.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Taip, yra mano pasiūlymas dėl 10 straipsnio 3 dalies. Siūlau išdėstyti straipsnio pakeitimą taip: „Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 % visų Lietuvos Respublikos vienkartinių pakuočių gamintojų ir importuotojų.“
Mano motyvai yra tokie. Iš tiesų 10 % nustatyta riba sudaro tam tikrų konkurencinių problemų. Ir kitas motyvas yra dėl įgaliojimų suteikimo. Iš tiesų pakuočių tvarkymo organizacijos yra didelės ir jose yra labai sunku priimti sprendimus. Tai aš siūlau palaikyti mano pasiūlymą palikti ankstesnę įstatymo formuluotę, numatant galimybę duoti pavedimą sutartiniais pagrindais.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė gerbiamos Ligitos pasiūlymui, pritarė kolegos K. Adomaičio siūlymui dėl 5 %. O motyvai yra tokie. Projekte siūlomas pakeitimas orientuotas į gamintojų ir importuotojų atsakomybės didinimą, siekiant skatinti juos atsakingai pasirinkti organizaciją ir prisiimi ilgalaikius įsipareigojimus bei įsitraukti dalyvauti organizacijos valdyme ir priimant sprendimus, taip užtikrinant organizacijų tvarumą ir finansinį stabilumą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar yra 29 kolegos, kurie pritaria balsavimui? Yra. Dėl motyvų dėl pasiūlymo. Motyvai prieš – K. Adomaitis. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Aš tik norėjau pakartoti, kas buvo pasakyta iš tribūnos, kad L. Girskienės pateiktas siūlymas šiaip turi racijos dėl konkurencijos galimybių, bet mes komitete radome kompromisą, palengviname įsteigti gamintojų, importuotojų organizacijas daug mažesniems pakuočių gamintojams, tačiau vis dėlto reikalaujame, kad jie būtų tų įsteigtų organizacijų dalyviais. Jeigu mes leidžiame jiems veikti sutartiniais pagrindais, tai susiduriame su tokiu jų bėgiojimu tarp organizacijų, bėgiojimu tarp skirtingų susitarimų grynai dėl kainos ir patogumo, bet dažnai nukenčia atliekų surinkimo kokybė ir atitinkamai žiedinės ekonomikos tikslų siekimas.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsuodami. Kas palaiko kolegės L. Girskienės pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko komiteto nuomonę nepritarti, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 40, prieš – 54, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Ar galima 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Dėl visų kitų straipsnių apsispręsta ankstesniame posėdyje.
Dėl viso įstatymo projekto motyvai prieš – K. Mažeika. Nėra. Motyvai už – S. Gentvilas. Atsisako. Tai balsuojame dėl viso Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projekto Nr. XIVP-172(3)ES.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 81, prieš – 4, susilaikė 31. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Taigi baigėme balsavimą dėl rytinės darbotvarkės dalies. Dabar einame prie vakarinio posėdžio darbotvarkės.
17.04 val.
2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-495(2) (antrojo svarstymo tęsinys)
Pirmasis 2-1 klausimas – 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-495(2). Remdamiesi Statuto 177 straipsnio 5 dalimi turime apsispręsti dėl priėmimo datos, siūloma birželio 22 diena. Skelbiu balsavimą.
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 81, prieš – 1, susilaikė 35. Priėmimo data nustatyta. Antrasis svarstymas baigtas.
Darbotvarkės 2-1.2 klausimas, projektui Nr. XIVP-497 buvo pritarta bendru sutarimu.
17.06 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 3, 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-636 (pateikimo tęsinys)
Einame prie darbotvarkės 2-2 klausimo – Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-636. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 103, prieš – 3, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
Gerbiamas M. Puidokas norėtų pasisakyti. Prašom.
M. PUIDOKAS (DPF). Prašau įskaityti mano balsą už, suklydau. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Protokole jūsų balsas įskaitomas už.
17.07 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 181, 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-646, Administracinių nusižengimų kodekso 76, 168, 484, 4841 ir 485 straipsnių pakeitimo ir papildymo 761 ir 4851 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-647 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas. Alkoholio kontrolės įstatymas buvo pristatytas priešpietiniame posėdyje, o trūkstama Teisės departamento išvada buvo pagarsinta popietiniame posėdyje. Galėtume balsuoti po pateikimo, bet prie šoninio mikrofono matau A. Norkienę.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal mūsų Statuto 90 straipsnio 4 dalį darbotvarkės sudarymas turi atitikti mūsų Statuto 19 skirsnyje numatytus reikalavimus. 136 straipsnio 2 punktas sako, kad dėl užregistruoto įstatymo projekto departamentas turi pateikti išvadas. Tad mes, tvirtindami darbotvarkę, procedūrą turėtume pradėti iš naujo.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege, kad atkreipėte dėmesį. Kaip aš ir minėjau, Teisės departamento išvada buvo pristatyta, pateikta Seimui, buvo pagarsinta ir iš tribūnos. Todėl dėl šio įstatymo projekto Nr. XIVP-646 ir dėl lydimojo projekto Nr. XIVP-647 pateikimo stadijoje skelbiu balsavimą. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 62, prieš – 35, susilaikė 16. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis Ekonomikos komitetas, papildomas Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 29 dieną.
Matau, bus pasiūlymų, bet pirmasis buvo kolega A. Petrošius. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėčiau paprašyti užfiksuoti protokole prie 2-21 klausimo (irgi alkoholio) mano balsą prieš, nes šiandien buvo kilnojami tie klausimai pirmyn atgal, tad ten tikrai suklydau balsuodamas.
PIRMININKĖ. Sekretoriatas priima. Ir per šoninį mikrofoną – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Kadangi Teisės departamento išvadoje yra tam tikrų pastabų dėl galimų prieštaravimų Konstitucijai, prašyčiau, kad papildomu komitetu būtų numatytas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat prašytume, kad būtų paprašyta Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKĖ. Dėkui. Per šoninį mikrofoną J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl įsigaliojimo datos. Galbūt nėra labai realus siūlymas 29 dieną. Dėl kito projekto mes numatėme rudens sesiją, manau, kad ir dėl šio reikia numatyti rudens sesiją. Vyriausybės išvada, aš manau, čia nebūtina, nes nereikalauja papildomų finansų.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Būtent aš norėčiau pratęsti J. Razmos, kadangi jau dėl vieno įstatymo paskyrėme rudenį, tai pritariu, kad ne šį mėnesį svarstytume, o nukeltume, kaip ir A. Mazuronio įstatymą, į rudens sesiją. Vyriausybės išvada vis tiek būtina. Tai yra tam tikra politika. Mes reikalaujame frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Per šoninį mikrofoną S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas tikrai turi labai daug darbų, jeigu būtų Teisės departamentas parašęs, kad galimai prieštarauja, tai ir pateikimas nebūtų galėjęs įvykti. Aš labai abejoju, ar reikia papildomų komitetų.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ko gero, tai liūdna diena ir Pasaulio sveikatos organizacijai, ir visoms organizacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, dirbusioms ne vienus metus prie šio klausimo, kad mažėtų smurto protrūkiai, savižudybių skaičius ir panašiai. Gaila, kad kai kurie neišgirdote gerbiamo Seimo nario L. Slušnio pasisakymų, nes taip pat lankydavosi anoje kadencijoje dėl šių klausimų. Mūsų valstybei dar yra sudėtingas šis periodas, nes mums dar reikia to sąmoningumo išmokti. Yra demokratinių valstybių Europos Sąjungoje, kurios jau geba, jos gali tvarkytis ir atlaisvinti ribojimus. Mūsų valstybė, deja, dar negali. Esame pirmaujantys Europoje dėl savižudybių skaičiaus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Prašau. Kolega A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš dėl abiejų prieš tai buvusių prašymų taip pat noriu prašyti frakcijos vardu balsuoti – tiek dėl komiteto, tiek dėl Vyriausybės išvados. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tvarka. Siūlymai išsakyti. Tuomet balsuojame dėl to, ar dar papildomu komitetu paskirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Kas už, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 112, balsavo 112 Seimo narių: už – 48, prieš – 40, susilaikė 24. Seimas apsisprendė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nebus skiriamas kaip papildomas komitetas. Todėl išlieka Ekonomikos komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas.
Dabar dėl Vyriausybės išvados. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame? Pritariame. Nuskambėjo pasiūlymas dėl datos. Gal irgi galime jį tuomet kartu svarstyti rudens sesijoje? (Balsai salėje) Ačiū, šis klausimas išspręstas.
17.13 val.
2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-121 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-493(3), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 15, 21, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIV-494(2) (svarstymo tęsinys)
Tuomet einame prie darbotvarkės 2-4 klausimo – 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-493. Yra gautas pasiūlymas, jis jau buvo pristatytas, tačiau likę motyvai dėl pasiūlymo. Kiek atsimenu, buvo dėl motyvų už užsirašęs A. Veryga. Prašau išsakyti motyvus. Vėliau pereisime prie balsavimo. Minutėlę, tuoj, čia truputį įkaitę viskas. (Šurmulys salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Vis dėlto noriu paraginti kolegas balsuoti už šį pasiūlymą, pasakysiu labai paprastai kodėl. Tikrai matome gerų tendencijų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas didėja, bet jo svarstymo komitete metu viceministrė staiga pamiršo, kad buvo žadėjusi dar liepos mėnesį turėti jau galutinius sprendimus būtent dėl kovidinių išlaidų. Jau tuomet buvo kalbama, kad liepą bus galima apsispręsti dėl medikų darbo užmokesčio didinimo. Sveikatos reikalų komitete svarstymo metu mes jau matėme, kad tie pažadai buvo pamiršti.
Mūsų siūlymas yra susijęs su tuo, kad vis dėlto tos lėšos būtų perkeltos iš rezervo ir būtų aiškiai numatyta, kad jos bus skirtos būtent medikų darbo užmokesčiui didinti be jokių kažkokių variacijų. Kviečiu kolegas balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai džiaugiuosi labai gražiu darbu Sveikatos reikalų komitete, dažniausiai sprendimus priimame bendru sutarimu arba dauguma balsuoja už pasiūlymus. Bet šiuo atveju, kolegos, nereikėtų pritarti šitam siūlymui, nes tiesiog yra įrašyta, kad iš rezervo būtų perkelta 200 mln. eurų atlyginimams didinti. Bet tos eilutės išlaidose, pajamose, įplaukose nėra tiesiog tokio būdo. Turėjo būti pasiūlyta, matyt, padidinti paslaugų apmokėjimą, nes per tą eilutę didinami atlyginimai.
Jeigu būtų pritarta tai pataisai, aš, kaip komiteto pirmininkas, turėčiau prašyti pagal Statutą pertraukos. Tokiu atveju akivaizdu, kad mes nespėtume priimti šitoje sesijoje šito projekto ir PSDF biudžetas papildomai prarastų 109 mln. eurų. Tiesiog tiek dabar didėja PSDF biudžetas po to, kai buvo peržiūrėtos finansinės perspektyvos.
Labai prašyčiau nepritarti. Tiek premjerė, tiek ministras, tiek aš užtikriname, kad PSDF rezervas atstatomas būtent tam, kad kai bus pasirašyta kolektyvinė sutartis, iš jo gerokai paprasčiau, be jokio biudžeto svarstymo, Vyriausybės nutarimu bus galima paimti tiek pinigų, kiek reikės kolektyvinei sutarčiai įgyvendinti dėl darbo užmokesčio didinimo. Labai prašyčiau nesukelti sumaišties, nes galbūt reikės 50, galbūt reikės 230 mln. eurų. Iš kur ištraukta, kad reikės 200 mln. eurų?
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Skelbiu balsavimą. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 117: už – 49, prieš – 46, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar motyvai dėl viso projekto. Už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tiesiog nėra kitos išeities, kolegos, reikia vieningai pritarti tam, kad PSDF biudžetas kartu su rezervu padidėtų 109 mln. eurų. Būtų naivu ir neatsakinga balsuoti kitaip.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš priešingai, negu mano geras bičiulis ir kolega Antanas, kuris sako, kad reikia balsuoti už. Antanai, 109 mln. eurų. Ko gero, pats žinai, kad tai yra apgaulė ir ta apgaulė yra įvilkta į rezervą. Dėl to aš nėjau į tribūną kalbėti diskusijoje, nes galvojau, kad bent jau taip nesakysite arba kitaip, gudriau, pasakysite. Jūs puikiai žinote, kad yra rezervas, rezervą gali panaudoti sveikatos apsaugos ministras ir jis gali jį realiai panaudoti tik liepos mėnesį. Rezervo panaudojimas yra numatytas išimtiniais atvejais ir galima tik 50 % numatyto rezervo. Jeigu kalbama apie 109 mln. eurų, tai duok Dieve, kad 50 mln. eurų būtų panaudota.
Bet yra kitas dalykas, mieli kolegos. Galite klausyti, galite nesiklausyti, kiekvieno čia reikalas. Bet esminė blogybė šito privalomojo sveikatos draudimo yra ta, kad valstybė toliau atsisako mokėti sveikatos draudimą už privalomus ir už jų draudžiamus asmenis. Valstybė šiandien yra prisiėmusi atsakomybę mokėti už pensininkus, neįgaliuosius, socialinius darbuotojus, jaunuolius, Užimtumo tarnyboje esančius ir kitus išvardintus, įstatyme aiškiai yra sąrašas, mokėti. Šiandien valstybė už juos nemoka ir turėtų I. Šimonytė iš savo biudžeto tą dalyką sumokėti. Todėl gyventojai turi sumokėti savo sąskaita to, ko nesumoka I. Šimonytė. Ir užuot būtų pakeistas įstatymo projektas, už valstybės draudžiamus asmenis pakeltume 1 % tą rezervą, kuris numatytas, mes einame vėl kitu principu.
Aš vakar komitete kalbėjau. Man čia labiau primena „Caritas“ organizaciją, kai su bliudeliais moteriškė, močiutė turi prašyti, kad jai įpiltų sriubos, užuot valstybė jai duotų tinkamą paramą ir tinkamą finansą arba tinkamą pensiją. Jeigu, kolegos, jūs pritariate toliau šiam principui, labdarų ir pašalpų prašymo metodui, jums tikrai siūlyčiau balsuoti už sveikatos draudimą, bet tiems, kurie nori teisingos, sistemingos sistemos Lietuvoje, reikėtų balsuoti prieš ir per dvi tris savaites pasiūlyti projektą Sveikatos ministerijai, ką jie buvo vakar bent jau įpareigoti ir ko buvo paprašyta – pateikti naują skaičiavimo metodiką. Plius šiuo sveikatos draudimu nėra didinamas įkainis ir tarifas…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). …nors minimali mėnesinė alga didėja ir mokesčiai didėja.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti, tad skelbiu balsavimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-493 ir lydimojo Sveikatos draudimo įstatymo. Balsavimas. Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: 77 – už, prieš – 2, susilaikė 37. Po svarstymo stadijos įstatymo projektams pritarta.
Dabar atsiprašau, dar turiu grįžti prie darbotvarkės 2-3.2 klausimo. Alkoholio kontrolės įstatymo lydimasis – Administracinių nusižengimų įstatymas. Čia turėjau pagarsinti, kad pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti analogiškai, kaip apsisprendėme, jau rudens sesijoje.
17.22 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 12, 28, 31, 34, 36, 37, 39, 41, 45, 74, 76, 78, 791, 81, 90, 911, 912, 101, 104, 105, 119, 120, 122 straipsnių, VI skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir VII skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-568, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 20, 21, 22, 24, 31, 33, 43, 45, 51, 63, 67, 68, 69, 71, 72, 73, 77, 78, 81, 84, 99, 123, 127, 128, 129, 130, 1311, 132, 134 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-569, Administracinių nusižengimų kodekso 627, 630, 661 ir 662 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-570, Administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-571, Administracinių teismų reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-572, Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-573, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-574, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-575, Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-576, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-577, Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-578, Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 16, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-579, Civilinio proceso kodekso 621, 1752, 186, 192, 217 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-580, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 207 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-581, Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo Nr. XIII-2310 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-582, Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 118 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-583, Elektroninių ryšių įstatymo IX-2135 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-584, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 241 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-585, Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-586, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-587, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 341 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-588, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-589, Įstatymo „Dėl Sutarties dėl Bendro patentų teismo Šiaurės ir Baltijos valstybių regioninio skyriaus įsteigimo ratifikavimo“ Nr. XII-2734 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-590, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-591, Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-592, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 164 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-593, Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 26, 27, 32, 33, 35, 39, 41, 56, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-594, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 421 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-595, Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 159 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-596, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-597, Notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-598, Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-599, Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 29, 32, 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-600, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-601, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-602, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-603, Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 6, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-604, Teismų įstatymo Nr. I-480 7, 36, 39, 45, 48, 531, 532, 54, 551, 57, 61, 63, 691, 76, 78, 84, 85, 88, 912, 913, 914, 915, 93, 94, 98, 101, 102, 106, 119, 121, 122, 124, 128, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 441 straipsniu ir nauja VII dalimi ir 95 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-2372 10, 38 straipsnių pakeitimo ir 14, 15, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-605, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-606, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 491 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-607, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19, 22, 31, 33, 341, 461, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-608, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-609 (pateikimo tęsinys)
Tada einame prie darbotvarkės 2-5 klausimo. Čia yra turbūt bene 42 lydimieji projektai, tai dėl visų jų bloko pateikimo stadijoje ir balsuosime. Tai yra Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-568. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 109, prieš nėra, susilaikė 5. Pateikimo stadijoje pritarta. Kadangi daug lydimųjų, tai dažniausiu atveju pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prie kai kurių lydimųjų prirašytas BFK, tai aš taupydama laiką tiesiog prašau atsižvelgti dėl protokolo, kad pagal pateiktą sąrašą mes taip ir fiksuojame. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Rodos, tiek šiuo klausimu.
17.24 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-394(2)ES (priėmimo tęsinys)
Tuomet einame prie darbotvarkės 2-6 klausimo. Čia bus atskiri balsavimai dėl lydimųjų teisės aktų, bet pagrindinis yra Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-394. Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 115, balsavo 115 – ir visi 115 už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.25 val.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 91, 11, 12, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 93, 94 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-395(2) (priėmimo tęsinys)
Einame prie lydimųjų. Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-395(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 110, balsavo 110 – už visi 110. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.26 val.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14 straipsnių ir Įstatymo septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-396(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.3 klausimas – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo projektas. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106 – visi 106 už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 178, 589 straipsnių pakeitimo ir 179 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-397(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis lydimasis iš šio bloko – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-397(2). Balsuojame. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106, fantastiški rezultatai – visi 106 yra už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.27 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 1, 2, 6, 8, 9, 13 straipsnių, V skyriaus pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 17 straipsniu ir VI skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-388(2)ES (priėmimo tęsinys)
Einame prie 2-7 darbotvarkės klausimo – Kibernetinio saugumo įstatymo projekto Nr. XIVP-388. Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 111 – visi 111 už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.28 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 4801 straipsniu ir 589 straipsnio bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-389(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar lydimasis projektas Nr. XIVP-389. Turiu dar pasakyti, kad turime apsispręsti pastraipsniui.
Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Tikiuosi, galime pritarti. Ir 3, 4 straipsniams tuomet pritariame bendru sutarimu. Prieštaraujančių negirdžiu, pritarta. Labai ačiū.
Dabar balsuojame dėl viso Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo, jis yra lydimasis prieš tai priimto. Prašau. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 109 – visi 109 už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.29 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 611, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4195(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-8 klausimas. Čia irgi bus priėmimas iš kelių dalių. Pirmasis pagrindinis įstatymas – Administracinių nusižengimo kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4195(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 105, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4195(2) priimtas. (Gongas)
17.30 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4196(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4196(2). Priėmimas. Balsuojame. Paleidome balsavimą, balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 107. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4196(2) priimtas. (Gongas)
17.31 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4059(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas lydimasis – Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4059(2). Priėmimas. Balsuojame. (Balsai salėje) Atsiprašau, čia pagrindinis, mes peršokome prie kito darbotvarkės klausimo. Atsiprašau.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 108, balsavo 108: už – 108, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4059(2) priimtas. (Gongas) Bandau drąsiau, dar vis nedrąsu.
17.32 val.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 papildymo 61 straipsniu ir 7, 9, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4062(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar šio ką tik priimto įstatymo lydimieji projektai – Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo projektas Nr. XIIIP-4062(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 109, visi 109 už įstatymą. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4062(2) priimtas. (Gongas)
17.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4064(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4064(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 100, balsavo 100, visas 100 – už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4064(2) priimtas. (Gongas)
17.33 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4066(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas lydimasis – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4066(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 103, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4066(2) priimtas. (Gongas)
17.34 val.
Civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.2287, 6.22814, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4068(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau dar vienas lydimasis – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4068(2). Balsuojame. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 103, balsavo 103 Seimo nariai: visi 103 už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4068) priimtas. (Gongas)
17.35 val.
Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4069(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas lydimasis – Pašto įstatymo projektas Nr. XIIIP-4069. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 103, balsavo 103 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4069(2) priimtas. (Gongas)
17.35 val.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4073(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4073. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 102 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4073(2) priimtas. (Gongas)
17.36 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4074(2) (priėmimo tęsinys)
Ir dar liko keli lydimieji. Seimo kontrolierių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4074. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 104 Seimo nariai: visi 104 už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4074(2) priimtas. (Gongas)
17.37 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4075(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4075. Priėmimo stadija, balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 103, balsavo 103 Seimo nariai: už – 100, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4075(2) priimtas. (Gongas)
17.38 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 papildymo 411 straipsniu ir 42, 65, 66, 67, 671 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4077(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis lydimais – Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4077. Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106 Seimo nariai: už – 105, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4077(2) priimtas. (Gongas) Ir visas blokas pagaliau išspręstas.
17.38 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-479(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-10 klausimas – Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo projektas Nr. XIVP-479. Priėmimo stadija. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 107 Seimo nariai: už – 106, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-479(2 ) priimtas. (Gongas)
17.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas Nr. XIIIP-4442(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis šio balsavimo bloko klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ projektas Nr. XIIIP-4442. Balsuojame. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 103 Seimo nariai: už – 103, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Kolegos, toliau tęsiame savo ilgąją darbotvarkę. O balsavimai, žiūrėsime, kaip seksis eiti pagal darbotvarkę.
17.41 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5042(2)VK, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5043(2)VK (svarstymas)
Taigi dabar einame prie darbotvarkės 2-13 klausimo – Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5042. Pranešėjas – L. Kasčiūnas. Ir lydimasis taip pat. O dar vieną lydimąjį kviesime vėliau Stasį pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Komitetas nuodugniai svarstė šį Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktą įstatymo projektą, kuriuo siekiama kokybiškai sukurti naują Lietuvos korupcijos prevencijos modelį, nes šiuo metu galiojančiame įstatyme trūksta sisteminio požiūrio, jis neužtikrina rezultatyvaus praktinio prevencijos įgyvendinimo. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad korupcijos prevencijos politika Lietuvoje jau seniai ekspertų vertinama kaip stagnuojanti, ir šie vertinimai nesikeičia pastaruosius aštuonerius metus. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dar 2017 metais, apsvarstęs STT 2016 metų veiklos ataskaitą, siūlė STT peržiūrėti egzistuojančią korupcijos prevencijos priemonių sistemą ir pateikti siūlymus dėl kokybiškai naujo korupcijos prevencijos modelio bei jį įgyvendinančio teisinio reglamentavimo metmenų. Taigi akivaizdu, kad 2002 metais priimtam Korupcijos prevencijos įstatymui jau laikas būti patobulintam.
Svarbiausi projektu siūlomi pakeitimai yra šie: viešojo sektoriaus subjektuose įsteigti už korupciją, atsparios aplinkos kūrimą atsakingus padalinius arba paskirti atsakingus asmenis, sukurti jų koordinavimo sistemą, padidinti viešojo sektoriaus subjekto vadovo vaidmenį už antikorupcinės aplinkos kūrimą savo vadovaujamoje įstaigoje, išplėsti korupcijos sąvoką, kad apimtų ir korupciją privačiame sektoriuje, numatyti naujas korupcijos prevencijos priemones ir atsisakyti iki šiol egzistavusių, tačiau nepasiteisinusių korupcijos prevencijos priemonių. Komitete buvo surengti šeši klausymai, kuriuose dalyvavo prezidentūros, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos, Teisėjų tarybos ir daug kitų institucijų atstovų. Klausymų metu kartu su iniciatoriais geranoriškai ir konstruktyviai dirbome ieškodami geriausių sprendimų dėl projekto patobulinimo. Dėl didžiosios daugumos pastabų buvo rasti sprendimai, kurie tenkino ir institucijas, ir ekspertus, ir komitetą.
Atkreipsiu dėmesį, kad dėl šio projekto buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Kaip matote, pastabų dėl pirminio projekto iš Vyriausybės buvo gauta tikrai nemažai. Į didžiąją dalį jų buvo atsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies. Kai kurios pastabos tapo neaktualios, pakeitus tam tikrus įstatymo projekto straipsnius. Papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, tačiau NSGK ėmėsi iniciatyvos ir kartu su iniciatoriais bendromis jėgomis iš esmės patobulino šitą įstatymo projektą, kurio antrąjį variantą komitetas teikia Seimui.
Esminiai pakeitimai, palyginti su pirminiu, Respublikos Prezidento registruotu projektu, yra šie: komitetas daug dėmesio skyrė galiojančio Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniui, tai yra informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pateikimas. Jis iš esmės buvo peržiūrėtas ir patobulintas. Vietoj 9 straipsnio patobulintame projekte įtrauktas atskiras skyrius „Personalo patikimumo užtikrinimas“. Jame itin detaliai išdėstyta, kokia informacijos apie asmenį rinkimo, teikimo ir panaudojimo tvarka, galimi priimti sprendimai, jų santykis su atskirais tarnybos ir darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais, procedūrinės garantijos bei įpareigojimas rinktis kaip galima mažiau asmens teises varžančias priemones.
Taip pat kalbant apie Korupcijos prevencijos įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota, kokią informaciją apie asmenį, siekiantį eiti ar einantį pareigas viešojo sektoriaus subjekte, arba siekiantį eiti pareigas Europos Sąjungos tarptautinėse teisminėse ir kitose institucijose, teikia STT į pareigas asmenį skiriančiam, teikiančiam ar paskyrusiam subjektui. Papildomai reglamentuoti laikotarpiai, už kuriuos bus renkama atitinkamos rūšies informacija, išskyrus informaciją, susijusią su asmens teistumu ir korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis. Tai svarbu asmens teisių apsaugos aspektu, asmens teisių suvaržymai negali būti taikomi neribotai, todėl informacijos apie asmenį rinkimo ir pateikimo konkretūs laikotarpiai aiškiai apibrėžti Korupcijos prevencijos įstatymo projekte dėl kiekvienos konkrečios grupės.
Taip pat panaikinta nemažai diskusijų kėlusi nuostata, kuri teigia, kad atsparumo korupcijai lygio nustatymo rezultatai gali būti panaudojami priimant sprendimus, susijusius su viešojo sektoriaus subjekto veiklos finansavimo klausimais, jo vadovo darbo ar tarnybos santykiu, supaprastintais procedūriniais reikalavimais ar skatinimo priemonėmis. Taip pat atsisakyta teisės Specialiųjų tyrimų tarnybai kreiptis į Administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.
Kadangi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tikrai nemažai padirbėjo prie šio projekto, jis gerokai patobulintas, lyginant su pirminiu registruotu projektu. Komitetas pritarė patobulintam projektui bendru sutarimu. Aš prašau kolegų po svarstymo pritarti šiam antrajam variantui.
Šalia eina lydimasis Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas. Dėl jo buvo teiktos Teisės departamento pastabos, Teisingumo ministerijos pastabos. Į kai kurias iš jų buvo atsižvelgta. Dauguma iš tų pastabų susijusios su asmenų duomenų tvarkymu, Specialiųjų tyrimų tarnybos reglamentavimu. Kadangi klausimų dėl to liko nemažai ir kilo nemažai, o šios nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su nauja redakcija dėstomu Korupcijos prevencijos įstatymu, komitetas nusprendė šių nuostatų atsisakyti šiame projekte. Jos galės būti teikiamos atskiru projektu vėliau, kai jas gerai išdiskutuosime. Taip mes neužkirsime kelio pagrindinio įstatymo, tai yra Korupcijos prevencijos įstatymo, priėmimui. Komitetas svarstė kaip pagrindinis ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, jūs labai išsamiai pristatėte išvadą. Dėkui, tikrai rimtas projektas. Dabar papildomo komiteto – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto poziciją pagarsinti kviečiu kolegą R. Jušką.
Pirmininkavimą maloniai perduodu pavaduotojui V. Mitalui.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto sprendimas. Siekiant teisiniu reguliavimu sudaryti prielaidas efektyviai korupcijos prevencijai viešojo sektoriaus subjektuose ir įvertinus dėl įstatymo projekto gautų pastabų ir pasiūlymų gausą, siūloma Korupcijos prevencijos įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkoju. Diskusijoje, matau, dalyvauti užsirašiusiųjų nėra. Dabar galima pakviesti į tribūną L. Kasčiūną dėl įvairiausių pasiūlymų, kurie yra dėl šio ir lydimojo įstatymų projektų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, jūs norėtumėte, kad mes pereitume visas pastabas?
PIRMININKAS. Jeigu galėtumėte trumpai pristatyti, kokios jos buvo, o tada…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo to, kad buvo 61 Vyriausybės pastaba. Jų didžiajai daugumai mes pritarėme, į jas atsižvelgta, 24 buvo tos, kurioms mes nepritarėme arba pritarėme iš dalies. Daugiausia buvo reikalų, susijusių su buvusiu 9 straipsniu dėl informacijos pateikimo. Buvo įvairių pastabų, susijusių su tuo, ar turi būti vienoda teikiama informacija ir politinio pasitikėjimo tarnautojams ar tik valstybės tarnautojams. Šiuo atveju mes atsižvelgėme į tai ir aiškiai pasakėme, kad skirties daryti nereikėtų, nes bet kuriuo atveju subjekto vadovas pats sprendžia, ne Specialiųjų tyrimų tarnyba, ne kas nors kitas, ar viena ar kita informacija yra tokia, kad laimėjęs konkursą ar į pareigas skiriamas žmogus gali jas eiti.
Taip pat tą informaciją naudinga turėti ir prevencine prasme. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turėjo interesų ar turi interesų vienoje ar kitoje srityje, tiesiog padaryti taip, kad jis nekuruotų jautresnių jam sričių. Taip mes galėtume suvaldyti riziką. Tai čia, matyt, pagrindinės buvo pastabos dėl šio straipsnio. Kalbame apie subsidiarumo principą, kitaip tariant, kad mes aiškiai įstatyme įtvirtiname, kad pagrindinis subjektas, pavyzdžiui, ministerija, turėtų būti atsakingas už pavaldžių įstaigų korupcijos prevenciją. Bet tikslas yra, be jokios abejonės, sukurti tą tokį autonomišką, savarankišką veikimą, kuris leistų, kad kiekvienoje įstaigoje atsirastų tas korupcijos prevencijos mechanizmas ir būtų, sakykim, tos visos rizikos valdomos. Aišku, galima eiti per kiekvieną, bet aš to nesiūlyčiau daryti, nes mes tuomet čia nakvotume. Aš sakyčiau, kad apibendrintai tai esminės pastabos.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Tikrai pagrindinis komitetas labai atidžiai, aš matau iš pastabų, nagrinėjo ir tuos kai kuriuos pasiūlymus, kurie buvo bendresnio pobūdžio, labai aiškiai sukonkretina. Tai vis tiek mes eisime per juos, kad gautume tam tikrą pritarimą, bet plačiau pristatyti aš jau jų nekviesiu, jeigu galima. Taip, jūs galite grįžti.
Dėl 4 straipsnio yra Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas siūlo pritarti iš dalies. Ar galime tokiam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta.
Dėl 6 straipsnio yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas siūlo nepritarti. Ar galime pritarti komiteto pozicijai? (Balsai salėje) Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Taip pat dėl 7 straipsnio yra Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas siūlo pritarti iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dėl 8 straipsnio yra Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas siūlo pritarti iš dalies. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl to paties straipsnio 7 punkto yra Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Ir dar vienas pasiūlymas dėl to paties punkto, jam Vyriausybė siūlo pritarti iš dalies. Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl 8 dalies taip pat yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas siūlo pritarti iš dalies. Galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta.
Toliau dėl 11 straipsnio yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas siūlo nepritarti. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Tuomet yra dėl 16 straipsnio Vyriausybės siūlymai, iš jų pirmajam komitetas siūlo nepritarti. Ar galime tokiam komiteto pasiūlymui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime, pritarta. Kitam siūlymui siūloma pritarti iš dalies. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Taip pat yra siūlymas, kuriam komitetas siūlo nepritarti. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Ir dar vienas siūlymas dėl to paties straipsnio, jam komitetas siūlo nepritarti. Ar galime pritarti tokiam komiteto siūlymui? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dėl 17 straipsnio yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas siūlo nepritarti. Ar galime pritarti komiteto pozicijai? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Taip pat dėl to paties straipsnio 5 punkto yra kitas Vyriausybės siūlymas, jam komitetas siūlo nepritarti. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl 7 punkto yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas siūlo nepritarti. Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Taip pat dėl 15 punkto yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas siūlo pritarti iš dalies. Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dėl 18 straipsnio yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas siūlo nepritarti. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime, pritarta. Dėl to paties straipsnio 6 punkto yra Vyriausybės siūlymas, jam siūloma nepritarti. Galime pritarti tokiai išvadai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dėl 8 straipsnio taip pat yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas siūlo pritarti iš dalies. Galime pritarti tam? (Balsai salėje) Pritarta. Dėl 9 punkto yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas siūlo nepritarti. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Taip pat dėl IV skyriaus 20 straipsnio yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas siūlo nepritarti. Ar galime pritarti tokiai pozicijai? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dėl 21 straipsnio yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas siūlo nepritarti. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Dėl 24 straipsnio yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas siūlo nepritarti. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Ir dėl V skyriaus 3 straipsnio yra keli Vyriausybės siūlymai. Pirmajam komitetas siūlo nepritarti. Ar galime tokiai pozicijai pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Taip pat VVSK siūlymas, jam pagrindinis komitetas siūlo nepritarti. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto pozicijai? Ačiū, pritarta. Taip pat VVSK antrasis siūlymas, jam siūloma pritarti iš dalies. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. Ir trečias VVSK siūlymas, jam taip pat siūloma pritarti iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Taip pat Antikorupcijos komisijos dvi pastabos. Pirmajai siūloma pritarti iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir Antikorupcijos komisijos antroji pastaba, jai siūloma nepritarti. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Diskusijoje dėl lydimojo projekto taip pat nėra užsirašiusių dalyvauti. Motyvai dėl viso. Matau, kad irgi nėra norinčių kalbėti. Tai gal mes apsispręsime balsuodami dėl šių dviejų projektų numatytu laiku.
17.56 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5044(2)VK (svarstymas)
Darbotvarkės 2-13.3 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5044. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį siūlo atmesti. Prašom pristatyti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, tai yra projektas, kuriuo buvo pasiūlyta, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri yra kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo institucija, galėtų dėl norminių administracinių aktų kreiptis į Administracinį teismą. Įsivaizduokime, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradeda kontroliuoti ministerijas ir Vyriausybę. Komitetas, tikrai įvertinęs Vyriausybės ir visų kitų institucijų nuomonę, siūlo atmesti šį projektą. Toks spendimas komitete priimtas birželio 9 dienos posėdyje, visiems šešiems dalyvavusiems balsavus už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Šiuo klausimu, matau, daugiau nėra norinčių kalbėti. Gerbiami kolegos, manau, taip pat apsispręsime dėl TTK siūlymo balsavimo metu.
17.57 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-552 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Advokatūros įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-552(2). Svarstymas. Kviečiu pristatyti gerbiamąjį S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, čia sujungti du projektai. Mano projektas Nr. XIVP-552 ir G. Palucko ir jo kolegų projektas Nr. XIVP-615. Advokatūros įstatymo patikslinimas dėl reikalavimų teisėjams, prokurorams tapti advokatais suvienodinimo siūlomame įstatyme. Komitetas šį projektą svarstė birželio 16 dieną ir visų aštuonių dalyvavusių balsais už buvo pritarta projektui ir išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, kad diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Manau, apsispręsime balsavimo metu.
17.58 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-431(2), Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-432(2) (svarstymas)
Lydimieji 2-15.1 ir 2-15.2 – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Taip pat svarstymo stadija. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėju paskirtas J. Sabatauskas, bet jo salėje nematau. Galbūt komiteto pirmininkas galėtų pristatyti svarstymo rezultatus? Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai yra projektas, kuriuo siūloma sulyginti, jog ir taksistams, ir pavežėjams galiotų vienodas reguliavimas dėl nulinės promilės. Komitetas svarstė birželio 9 dieną ir visiems šešiems dalyvavusiems balsavus už projektui buvo pritarta. Kartu buvo apsvarstytas ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso projektas atitinkamai dėl atsakomybės. Irgi visi šeši dalyvavusieji balsavo už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti norinčių nebuvo. Nėra. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Dėl šio lydimojo projekto taip pat apsispręsime po svarstymo balsavimo metu.
17.59 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 272 straipsnių papildymo bei Įstatymo papildymo 292 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3831 (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-16 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 ir 272 straipsnių papildymo bei įstatymo papildymo 292 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3831. Pranešėjas taip pat J. Sabatauskas, bet jo salėje nematau. Komitetas siūlo jį atmesti. Gal galėtų komiteto pirmininkas dar kartelį įvardinti svarstymo rezultatus?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Siūlymas buvo, man atrodo, ar ne kolegos R. Žemaitaičio. Senas siūlymas, senas projektas, kad transporto priemonių remonto veikla galėtų būti vykdoma tik patalpose, registruotose Aplinkos ministerijos valdomoje valstybės informacinėje sistemoje. Buvo gauta tikrai labai daug atsiliepimų, daug nuomonių. Tai nedera ir su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis, ir kitais teisės aktais, todėl komitetas, ilgai svarstęs šį projektą, galutinai jį svarstė šių metų balandžio 21 dieną, visiems 7 dalyvavusiems balsavus už vis dėlto siūlo šį projektą atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstymo stadija. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų taip pat matau, kad nėra. Apsispręsime dėl komiteto siūlymo balsavimo metu.
Kolegos, kadangi nėra tiek daug norinčių diskutuoti, kiek galvojome anksčiau, aš norėčiau paprašyti frakcijų seniūnų, kad 18 val. 30 min. Seimo nariai būtų pasirengę balsuoti ir galėtume tada apsispręsti dėl visų vakarinės darbotvarkės paskutinių klausimų.
18.01 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7, 10, 13, 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-624, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-230 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-625 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17.1 klausimas ir lydimasis – Šalpos pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-624. Kviečiu socialinės apsaugos ir darbo viceministrą V. Šilinską pristatyti šį, o po to ir vėlesnius įstatymų projektus. Pateikimas. Prašom.
V. ŠILINSKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, trumpai pristatysiu. Šalpos pensijų įstatyme šiandien yra numatyta, kad asmenys negali gauti šalpos išmokų tuo atveju, jeigu tokio pat dydžio ar didesnes išmokas gauna užsienyje. Tai yra gera nuostata, tačiau, kaip žinote, iš Venesuelos, ten įvykus krizei, į Lietuvą buvo perkelta apie 28 lietuvių kilmės asmenis arba lietuvius. Paaiškėjo, kad Venesuela nebendradarbiauja ir neteikia informacijos apie tai, ar šalpos pensijas gauna šitie asmenys, ar ne. Todėl yra daromi techninio pobūdžio pakeitimai, kad keli asmenys, kol Venesuela neteikia tokios informacijos, galėtų gauti šalpos pensijas. Šios pensijos yra tikrai nedidelės, vidutiniška pensija yra apie 190 eurų, todėl papildomų išlaidų neprireiks. Manome, kad išspręsime techninę problemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėjo paklausti L. Nagienė, bet jos salėje nematau. Nėra. Daugiau klausiančiųjų nėra.
Dėl motyvų ar būtų norinčių kalbėti? Taip pat nėra. Manau, kai bus balsavimo metas, galėsime apsispręsti dėl šių dviejų įstatymų projektų po pateikimo.
18.03 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 4, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-611, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 4, 8, 9, 11 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-612, Administracinių nusižengimų kodekso 96 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-613 (pateikimas)
Tada prašau gerbiamą viceministrą pristatyti mūsų darbotvarkės 2-18.1¸ 2-18.2 ir 2-18.3 klausimus, tai yra Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo dviejų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektus.
V. ŠILINSKAS. Dėkoju. Šiuo atveju sprendžiame kitą problemą. Turbūt teko matyti, kaip statybininkai dirba statybos aikštelėse nesilaikydami darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Neretu atveju tai yra savarankiškai dirbantys asmenys, vadinasi, nėra ir darbdavio, kurį būti galima nubausti.
Teisės aktai keičiami taip, kad ir savarankiškai dirbantys asmenys privalėtų laikytis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimų ir jiems būtų numatyta administracinė atsakomybė, jeigu tokių reikalavimų nesilaiko. Atsakomybė būtų numatyta ir tuo atveju, jeigu asmenys dirba neblaivūs, nepriklausomai nuo to, ar jie yra darbuotojai, ar savarankiškai dirbantys, atsakomybė būtų tokia pati kaip ir darbuotojams.
Papildomai yra keičiama tai, kad užsienio inspektoriai, darbo inspekcijų inspektoriai, galėtų atlikti inspekcijas kartu su Lietuvos Respublikos inspektoriais ir duoti privalomus nurodymus. Tokiu būdu norime stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir užsienio darbo inspekcijų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti taip pat niekas nenori dėl šių įstatymų projektų. Ar dėl balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? A. Vinkus norėjo kalbėti už, bet jo nėra šiuo metu salėje. Apsispręsime dėl šių įstatymų projektų numatytu laiku.
Dėkoju viceministrui.
18.05 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-629 (pateikimas)
Dabar papildomai į darbotvarkę įrašyti klausimai, 2-19 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-629. Pranešėjas – L. Savickas. Kviečiu pristatyti įstatymo projektą. Pateikimas.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, pradėsime šiek tiek iš toliau. Europos Sąjungos pasirinktas Europos žaliasis kursas numato, ir čia svarbu atkreipti dėmesį, kad turi būti plėtojama daugiausia atsinaujinančiais ištekliais pagrįstas elektros energijos sektorius. Lietuvoje būtent šiam sektoriui vystyti taip pat yra fiksuoti ambicingi tikslai. Tiek Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje, tiek Vyriausybės patvirtintuose strateginiuose dokumentuose įtvirtinta, kad iš atsinaujinančių energetikos išteklių pasigaminta energija vartojančiam savo reikmėms vartotojui iki 2030 metų turi būti ne mažiau kaip 30 %, palyginti su visais. Taip pat ir Vyriausybės dokumentuose yra tikslas jau 2025 metais turėti 1 tūkst. megavatų galios saulės jėgainių tinklą.
Šie ambicingi tikslai gali būti sudėtingai pasiekiami, nes dabartinį 10 tūkst. gaminančių vartotojų tikslą leido pasiekti tik finansinė parama, kuri šiek tiek pagerina mūsų turimą investicinį klimatą. Reikia atkreipti dėmesį, kad 2021–2027 metų numatytos paramos suma – tik 167 mln. ir šiuo atveju užteks išplėtoti tik iki 600 megavatų jėgainių tinklą. Vadinasi, mūsų tikslas, tikėtina, nebus pasiektas.
Todėl ir teikiamas šis projektas, kuriuo siūloma sukurti patrauklias sąlygas gaminantiems vartotojams ir įgyvendinti anksčiau minėtus tikslus. Atkreipiu dėmesį, kad net 56 Seimo nariai iš penkių skirtingų frakcijų parengė šį įstatymo projektą, kuris numato šešis esminius pakeitimus. Labai trumpai apie kiekvieną iš jų.
Pirmasis – atsisakyti vienų metų kaupimo termino ribojimo. Tai reiškia, kad gyventojams nebereikėtų laukti balandžio 1 dienos, kai palankiausia įrengti saulės elektrinę. Ją būtų galima įrengti bet kuriuo laiku per kalendorinius metus neprarandant finansinės naudos jau pirmaisiais metais.
Antrasis. Siūloma nustatyti, kad keičiant garantinį tiekėją į nepriklausomą elektros tiekėją gaminantis vartotojas galėtų pasirinkti bent vieną iš šių dviejų variantų. Pirma, sukauptą elektros energijos kiekį perkelti naujai pasirinktam energijos tiekėjui arba šiek tiek gauti kompensacijos, tačiau atsisakyti diskriminacinių 5 % garantinio tiekimo atveju.
Trečiasis. Siūloma naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą nustatyti penkerių metų laikotarpiui. Dėl to mes turėsime stabilesnę ir palankesnę kainodarą gaminantiems vartotojams ir daugiau užtikrintumo. Šiuo metu naudojimosi tinklais paslaugos kaina kinta, deja, kasmet ir turi tendenciją toliau didėti.
Ketvirtasis. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų nustatyti skirtingas naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainas savo teritorijoje įrengtose ir nutolusiose elektrinėse pagamintai ir sugrąžintai elektros energijai.
Penktasis. Šiuo metu gaminantys vartotojai už naudojimosi elektros tinklais paslaugą gali atsiskaityti keletu būdų, iš kurių vienas yra atsiskaitymas natūra. Tačiau VERT nustatytas procentas yra neproporcingas skirstomųjų tinklų operatoriaus kaštams ir jo gaunamai naudai, taip pat per kalendorinius metus nėra perskaičiuojamas keičiantis prognozuojamai rinkos kainai. Ankstesniu periodu tas procentas buvo 36 %, šiuo metu 41 %. Toks didelis procentas daro šį atsiskaitymo būdą nepatrauklų.
Taigi siūloma nustatyti, kad gaminančiam vartotojui už naudojimosi elektros tinklais paslaugų būdą būtų galima atsiskaityti natūra, taikant VERT reguliavimu nustatytą procentą, bet ne didesnį negu 20 %. Taip planuojantys įsirengti saulės elektrines turėtų palankias sąlygas įsigyti didesnės galios elektrinę ir dalį pagamintos sukauptos elektros energijos perleisti skirstomųjų tinklų operatoriui, taip pat, atkreipiu dėmesį, prisidėtų prie elektros energijos importo mažinimo.
Šeštasis, paprastas, trumpas, – atsisakyti terminuoto šios priemonės laikotarpio, jis šiuo metu yra iki 2040 m. balandžio 1 d.
Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šį projektą ir prisidėti prie to, kad tiek šio Seimo, tiek Vyriausybės iškelti tikslai turėtų realų pagrindą būti pasiekti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūsų pranešimas buvo įtikinantis ir niekas nenori jūsų paklausti.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar dėl motyvų už nori kalbėti K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nėra labai ką įtikinėti, bet tikrai noriu pabrėžti, kad šitas projektas yra reikalingas dėl to, kad jis suteikia atsinaujinančių išteklių įrengėjams ir vartotojams didesnes galimybes, didesnę motyvaciją. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Motyvai išsakyti. Apsispręsime, kai salėje bus tikrai daugiau Seimo narių.
18.10 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl konstitucinių tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“ projektas Nr. XIVP-645 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl konstitucinių tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“ projektas Nr. XIVP-645. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašau į tribūną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šiandien prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos piketuoja tėvai, tėvų organizacijos. Šiam žingsniui juos paskatino besiklostanti grėsminga situacija švietimo sistemoje ir bandymas nušalinti tėvus nuo ugdymo proceso. Gerbiami kolegos, šia rezoliucija ir norime atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad negali būti siaurinamos konstitucinės tėvų teisės ir laisvės, menkinamas tėvų statusas, pažeidinėjami įstatymai, išreikšti paramą tėvų organizacijoms ir visiems tėvams, pripažinti jų teisę dalyvauti viešajame politiniame diskurse, teisėkūros procese, kad jie būtų išklausyti. Kviečiu pritarti šiai rezoliucijai ir galiu atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. I. Kačinskaitė-Urbonienė turi jums klausimą. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Gerbiama pranešėja, mes jau šiek tiek aptarėme rezoliucijos tekstą. Sakykite, ar būtumėte linkusi pataisyti dvi vietas dėl visų ugdymo programų ekspertavimo, vis dėlto galbūt tėvai neturėtų ekspertuoti visų ugdymo programų, ir atsisakyti žodžio „dorovingas“, nes kiekvienas žodis turi savo tokį svorį ir kiekvienoje šeimoje tas svoris turbūt yra skirtingas. Ar sutiktumėte šiek tiek koreguoti rezoliuciją, kad ją galėtų visas Seimas priimti gražiai, bendru sutarimu?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiama kolege, į šitą klausimą aš jau jums atsakiau. Noriu pabrėžti, kad žodis „dorovingas“ yra vartojamas net trijuose teisės aktuose, pradedant Konstitucija, Švietimo įstatymo 3 straipsnyje ir Šeimos stiprinimo įstatymo 5 straipsnyje. Nežinau, ar tikrai būtų tai tikslinga.
Lygiai taip pat atsakiau jums į tą klausimą ir dėl to, kad tėvai tikrai neturėtų būti visuose, ypač specifiniuose – dėl matematikos, fizikos turinio, bet atsižvelgiant į tėvų bendruomenę, tos mokyklos bendruomenę, tikrai tai turėtų būti daroma. Tėvai negali būti nušalinti nuo vaikų ugdymo, nes mūsų Konstitucijoje ir yra pabrėžiama, kad tėvai yra pagrindiniai vaikų ugdytojai. Aš nekalbu apie specifinius dalykus, jūs teisi dėl to.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Vinkus jums turi klausimą. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš noriu pasakyti, kad… Klausimas toks. Aš net klausiu ponios A. Kubilienės, kodėl ponia I. Kačinskaitė-Urbonienė vis klausia, aš jau skaičiau, buvo ir jos raštas, apie dorovingumą. Dora, sąžinė, meilė, teisingumas – tai pagrindiniai kriterijai, apibūdinantys žmogų, mes siekiame eiti dorovės keliu. Kas čia blogo? Aš noriu, kad ponia I. Kačinskaitė-Urbonienė žinotų, mes tvirtai laikomės tos pozicijos, mūsų tėvai jos laikėsi ir mes laikysimės.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Čia tikriausiai nėra klausimas, bet iš tikrųjų aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad tai nėra nauja sąvoka, tikrai vartojama, kaip jau ir minėjau, Švietimo įstatyme ir kituose įstatymuose.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar dėl rezoliucijos vyks diskusija. Joje nėra norinčių kalbėti. (Balsai salėje)
Priėmimas ir balsavimo motyvai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų. Nėra norinčių kalbėti dėl šio klausimo. Manau, kad dėl jo irgi apsispręsime balsavimo metu, kuris, primenu, bus 18 val. 30 min. Tikiuosi, kad tie Seimo nariai, kurie dar yra Seime, grįš į salę.
18.15 val.
Seimo savaitės (2021-06-21–2021-06-25) – 2021 m. birželio 22 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, norėčiau paprašyti, kad būtų pristatyta birželio 22 dienos Seimo posėdžių darbotvarkė, jos tvirtinimas. Jeigu gerbiamoji Seimo Pirmininkė galėtų pristatyti, ką mes veiksime kitą savaitę, be Joninių, būtų labai gerai. Tada galėsime išklausyti Seimo narių pareiškimus. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Birželio 22 dienos darbotvarkėje išskirčiau kelis svarbiausius dalykus. Rytiniame posėdyje turėsime biudžeto priėmimą. Popietiniame posėdyje yra planuojami du pateikimai dėl Konstitucijos pakeitimo, tai yra dėl tiesiogiai renkamų merų. Tiek pozicijos, tiek opozicijos. Socialdemokratų frakcijos teikiamas Konstitucijos pakeitimas. Taip pat yra numatyta nemažai priėmimų, kurie keliami iš šios savaitės.
Tai daugmaž taip ir pristatyčiau antradienio darbotvarkę. Kaip žinome, kitą savaitę ketvirtadienį posėdžių neturėsime. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkei už pristatymą. Jūsų niekas nenori klausti. Dėkoju, kad buvo pristatyta.
Gerbiami kolegos, išklausykime Seimo narių pareiškimus. Ar galime pritarti kitos savaitės darbotvarkei bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
18.17 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Tuoj, gerbiamieji kolegos. D. Kepenis – pirmasis. Kviečiame į tribūną pristatyti pareiškimą.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kaip žinome, prieš mėnesį Vilniuje buvo susirinkę Didžiojo šeimos gynimo maršo atstovai, kurie paskelbė savo prašymus, reikalavimus mūsų Vyriausybei, mums, valstybės valdytojams. Tačiau tie reikalavimai buvo neįvykdyti, todėl jie atvyko antrą kartą į Vilnių susitikti su Seimo nariais, su Vyriausybės nariais, su Prezidentu ir paklausti, ar iš tikrųjų jie gali klausti. Pasirodo, kad gali. Prezidentas patvirtino savo metiniame pranešime, kad taip, žmonės gali klausti ir labai gražu, kad jie yra aktyvūs. Aš tai ne pirmą kartą girdžiu ir žmonės naudojasi tuo, kad jie gali, pasirodo, klausti.
Štai mes šiandien neleidome jiems čia to klausimo užduoti mums visiems, tai jie man perdavė savo klausimą raštu. Aš dabar perskaitysiu tai, ką įdavė man į rankas R. Grinevičius – žmogus, kuris tapo lyderiu šito viso šeimų maršo.
„Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, aš atėjau čia ne įkalbinėti jūsų ar agituoti, ar kokiu nors būdu paveikti jūsų, kaip Tautos išrinktųjų, valią. Aš atėjau jums tik priminti, kad, patekdami į šiuos rūmus ir tapdami teisėtais Tautos atstovais, jūs pridėję ranką ant Konstitucijos prisiekėte būti ištikimi Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Taip pat paprašėte ir Dievo pagalbos.
Štai aš, Raimondas Grinevičius, kaip eilinis jūsų rinkėjas, kaip Lietuvos pilietis, tikros lietuviškos šeimos atstovas, pagaliau tėvas, prašau jūsų priimti tokius sprendimus, dėl kurių jūs prisiekėte prieš Dievą. Aš prašau jūsų būti ir likti dorais, sąžiningais ir teisingais Lietuvos šeimų gynėjais ir puoselėtojais, tokiais, kokiais mus mokė būti mūsų tėvai, Visagalis ir Konstitucija.“
Pasirašo R. Grinevičius, Lietuvos pilietis iš Marijampolės.
Ir nuo savęs štai ką norėčiau pridėti. Būdamas šalia tų žmonių ir girdėdamas, ko jie mūsų klausia, kuo jie domisi ir kas jiems rūpi, aš išgirdau labai įdomų dalyką. Jie man sako: kaip gali būti, kad išeina įvairių frakcijų, įvairių partijų žmonės, bet neateina su mumis kalbėtis tie, kurie dabar valdo šalį, kurie save vadina konservatoriais? Ir tie, kurie vadina save konservatoriais, kurie turi saugoti mūsų vertybes, mūsų tradicijas, mūsų šeimą, net nenori apie tai kalbėtis. Ir mes, sako, dabar supratome, kad jie jokie konservatoriai, man sako žmonės. Jie yra pakeitę savo pavadinimą ir vienas jų narys tą pavadinimą paskelbė visam pasauliui, dabar visas pasaulis žino, kad mūsų buvę konservatoriai dabar vadinasi šaika. Jie dabar vadinasi šaika ir nė vienas žmogus iš tos šaikos, jų keli buvo įvardinti asmeniškai, neatsisakė to pavadinimo. Jie neišsižadėjo. Jie taip ir lieka šaika, dėl to jie niekuo nesidomi.
Tai man belieka pasveikinti šią grupę, kuri šį pavadinimą priėmė, jo neišsižadėjo… tiesiog pagalvoti, kaip buvo jiems sakoma, kad jie ten netyčia, matai, Žygis, matai, netyčia, norėdamas pasakyti gražiau, sumaišė žodžius, nes vertimas buvo sunkus. Tai aš galiu padėti. Tai ne tik šaika, čia yra rusų kalba, bet lietuviškai yra gauja, angliškai yra gangsterių mafija, šutvė, šobla. Anksčiau tuos žmones vadindavo runkeliais, šunauja vadindavo, bydla. Aš tą girdėjau ir net čia girdėjau. O dabar jie surado ir mums čia pavadinimus. Ir aš su kuo jus ir sveikinu, ir linkiu, na, nelabai garbingas pavadinimas, bet ką darysi, sėkmės jums.
PIRMININKAS. Kviečiu R. Šarknicką išsakyti savo pareiškimą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dzūkijos sostinė šiandien švenčia 440 metų sukaktį. Alytus yra kai kas naiviai teatrališko, patrauklaus ir stebuklingas aukščiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje baltosios rožės šviesoje. Tačiau naktį tai virsta neaiškia pasaka šalia Nemuno, Dainų slėnio šlaitų, miesto gatvių, pušynų ir nuoširdžių žmonių. Tai rodo, kad Alytus yra kuriantis miestas.
Štai dar viena nauja idėja. Bendraminčiai, įkūrę asociaciją „Japoniškas sodas“ Alytuje, imasi dar vieno iššūkio – bendruomeninio japoniško sodo kūrimo šalia svečių pamėgtojo Baltosios rožės tilto, Dainų slėnio, prie vienos iš dviejų Dailidės ežerėlių akių.
Sodas galėtų atsirasti per palyginti neilgą laiką. Tikimasi įšokti į Lietuvos kultūros sostinės traukinį, o Alytus ja taps 2022 metais. Yra vilties, kad šį titulą paženklintų ir japoniško sodo mūsų mieste atsiradimas.
Alytaus „Japoniškas sodas“ yra bendruomenės iniciatyva. Asociacijos nariais kviečiame tapti visus norinčius. Narių įnašais bus sukauptos lėšos veiklai pradėti. Taigi sodo įkūrimo sąmatoje numatytiems darbams bus naudojamos bendruomenės, rėmėjų ir fondų lėšos. Tapti asociacijos nariu ir rasti visą informaciją galima www.japangardenalytus.lt.
Būkite drūci ir sveiki. Užsukite in svecius, esame labai svetingi. Su gimtadieniu tave, Alytau! (Plojimai, šūksniai salėje: „Bravo!“)
PIRMININKAS. Labai ačiū. Daug geresnė nuotaika po antrojo pareiškimo negu po pirmojo. Kviečiu E. Zingerį į tribūną.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš irgi prisijungiu prie Alytaus gimtadienio.
Aš norėčiau tik labai nedidelį dalyką, susijusį su tuo, kad mūsų daliai tenka ne tik Baltarusijos režimas, kuris organizuoja srautus nelegalių migrantų ant mūsų biednos galvos per sieną ir bando Europos Sąjungos kantrybę, destabilizuoja ją, bet ir įvairūs kiti režimai, kurie yra tarpusavyje susijungę. Baltarusių režimas ir mūsų nedraugai Maskvoje ir Kinijoje remia Kubos režimą, kuriame… Prieš mano akis yra dešimtys pagrindinių Kubos intelektualų, sėdinčių kalėjime. Aš noriu jums padėkoti, kad daugelis iš jūsų (apie 40 parašų) pasirašėte, kad Lietuva vis dėlto turi balsą ne tik apie savo kaimynus, bet gali pasakyti ką nors ir apie mums draugiškus žmones, kurie atkartoja Sąjūdžio idėjas, Kubos išlaisvinimo idėjas.
Todėl aš tų žmonių, kurie kreipėsi į mus, vardu dėkoju jums visiems už surinktus šiandieną parašus už laisvę Kubos disidentams, už jų paleidimą iš Havanos ir kitų miestų kalėjimų. Aš paprasčiausiai noriu padėkoti visiems pasirašiusiems ir dar pasirašysiantiems, o po to nešiu registruoti šitą dalyką kaip rezoliuciją į mūsų Sekretoriatą. Širdingai visiems ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Tai buvo paskutinis šios dienos pareiškimas. Mes turime pusketvirtos minutės iki balsavimo, bet, aš manau, galime pradėti, matau visų frakcijų atstovus. Tuo labiau kad tikrai vakarinėje darbotvarkėje nebuvo tokių ietis laužančių klausimų.
18.26 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5042(2)VK, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 2, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5043(2)VK, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5044VK (svarstymo tęsinys)
Gerbiamieji, dėl darbotvarkės 2-13.1, 2-13.2 klausimų – Korupcijos prevencijos įstatymo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo, dėl abiejų, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo tai redakcijai, kuri buvo pristatyta? Ar būtų prieštaraujančių? (Balsai salėje) Ne. Galime pritarti. Ačiū, pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
Dėl vedimo tvarkos nori pasisakyti A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, buvo keturios minutės. Kaip jūs galvojate, kaip tie žmonės, kurie norėtų balsuoti galbūt kitaip, galėtų ateiti? Aš manau, kad jūs privalote laikytis reglamento.
PIRMININKAS. Gerai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ir taip jau yra daugybė pažeidimų.
PIRMININKAS. Galime luktelti dvi minutes, manau, tai esmės nepakeis. Dviejų minučių techninė pertrauka, kad visi sėkmingai galėtume pabaigti šios dienos posėdį.
Dar dėl vedimo tvarkos – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Bet jūs paminėjote, iš tikrųjų čia nebuvo kažkokio iečių laužymo, faktiškai visiems tiko, aš nežinau.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs frakcijoje pasitarkite, kokia jūsų pozicija galėtų būti, kad pristatytumėte konsoliduotą. Aš dabar dvi minutes luktelsiu ir mes pratęsime kitus klausimus. Maža ką, gal kas norės pasisakyti kitu klausimu.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, 3 sekundės, padėtis Seimo salėje dramatiškai nepasikeitė, bet be galo gerbdamas opozicijos teises išlaukiau tas 2 minutes.
Darbotvarkės 2-13.3 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5044(2). Pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo jį atmesti. Galbūt bendru sutarimu galime jį atmesti? (Balsai salėje) Galime. Atmesta bendru sutarimu.
18.31 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-552(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Advokatūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-552(2). Irgi nebuvo didesnių prieštaravimų, galbūt bendru sutarimu galime jam pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Galime balsuoti. Prašau. Darbotvarkės 2-14 klausimas. Prašau balsuoti. (Balsai salėje) Atsiprašome, ekranuose buvo darbotvarkės 2-13 klausimas.
Už – 74, prieš nėra, sulaikė 1. Dar kartelį tada – dėl darbotvarkės 2-14 klausimo buvo prašoma balsuoti. Įrašysime tai, ką reikia, ir paleisime balsavimą. Prašau balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-552 pritarimo po svarstymo. (Balsai salėje)
Už – 80, prieš nebuvo, susilaikiusių irgi nebuvo. Galėjome bendru sutarimu pritarti. Pritarta po svarstymo.
18.32 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-431(2), Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-432(2) (svarstymo tęsinys)
Saugaus eismo automobilių keliais ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymų projektai Nr. XIVP-431 ir Nr. XIVP-432. Galbūt galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl vedimo tvarkos – profesorius R. Lopata. Prašau.
R. LOPATA (LSF). Žiūrėkite, o dėl Korupcijos prevencijos įstatymo mes čia balsavome, nebalsavome? Kažką jūs čia sumaišėte.
PIRMININKAS. Taip, mes balsavome, pritarėme bendru sutarimu, o tada norėdami užtvirtinti dar ir nubalsavome. Jeigu darbotvarkės 2-13 klausimą jūs minite, tai dėl jo buvo balsuota. (Šurmulys salėje)
R. LOPATA (LSF). Bet ekrane nebuvo to pavadinimo.
PIRMININKAS. Atsiprašau, patikslinkite, kurį numerį sakote?
R. LOPATA (LSF). Nr. XIIIP-5042.
PIRMININKAS. Taip, mes ką tik dėl jo balsavome. (Balsai salėje) Dėl viso projekto. (Balsai salėje) Dėl abiejų šitų ir lydimojo įstatymo projekto.
18.33 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 272 straipsnių papildymo bei Įstatymo papildymo 292 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3831 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16 klausimas, projektas Nr. XIIIP-3831. Buvo pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas jį atmesti. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto siūlymui? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Atmesta.
18.33 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 7, 10, 13, 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-624, Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-230 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-625 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17.1 ir 2-17.2 klausimai – Šalpos pensijų įstatymo ir lydimojo įstatymo projekto pateikimai. Taip pat prieštaraujančių nebuvo, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
18.33 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 4, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-611, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 4, 8, 9, 11 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-612, Administracinių nusižengimų kodekso 96 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-613 (pateikimo tęsinys)
Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiami įstatymų projektai – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projektas Nr. XIVP-611, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo projektas Nr. XIVP-612 bei Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-613. Galbūt galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu ir šitam paketui? Ačiū, pritarta.
Dar tiktai grįžtant prie darbotvarkės 2-17.1 ir 2-17.2 klausimų kaip pagrindinis siūlomas SRDK ir siūloma svarstyti birželio 29 dieną. Galime pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta.
O dėl šių įstatymų projektų, tai yra darbotvarkės 2-18.1 ir 2-18.2 klausimų, kaip pagrindinis siūlomas SRDK, o dėl Administracinių nusižengimų kodekso kaip pagrindinis TTK, o kaip papildomas SRDK. Viską siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.34 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-629 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-629. Aš suprantu, kad dėl šito… Ar reikės balsuoti? (Balsai salėje) Reikės balsuoti. Gerai, kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 50, prieš – 10, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas nesiūlomas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Prašom – A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Reikėtų Vyriausybės išvados ir antikorupcinio vertinimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiems dviem siūlymams? Negalime. Dėl Vyriausybės išvados galime bendru sutarimu sutarti? Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikės balsuoti dėl abiejų. Gerai, balsuojame, ar reikia dėl šio įstatymo Vyriausybės išvados. Prašom.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 54, prieš – 9, susilaikė 20. Prašysime Vyriausybės išvados. Gal analogiškai galime bendru sutarimu pritarti dėl antikorupcinio vertinimo? Galime? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Svarstysime Seimo rudens sesijoje. Galime tam pritarti? Galime. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Pritarta? Pritarta.
18.37 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl konstitucinių tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“ projektas Nr. XIVP-645 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl konstitucinių tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“ projektas. Prašom balsuoti, ar pritarti rezoliucijai be pastabų. Priėmimo stadija.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 33, prieš – 20, susilaikė 29. Tokiam rezoliucijos tekstui nepritarta. Dabar balsuosime, kaip suprantu, ar atmesti rezoliuciją, ar dar ją tobulinti sudarytoje redakcinėje grupėje. Kas už, balsuoja už atmetimą, kas prieš, balsuoja už tolesnį tobulinimą. Kviečiu alternatyviai balsuoti arba už atmetimą, arba už tobulinimą. Kas už – už atmetimą, kas prieš – už tobulinimą.
Už – 47, prieš – 34. Rezoliucija atmesta.
Gerbiami kolegos, tai buvo visi šios darbotvarkės klausimai. Registruojamės.
Skelbiu vakarinį Seimo posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.