2017-09-08
Tarptautinių apskaitos standartų taikymo VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje
tikslingumo analizė
2016 m. rugpjūčio 18 d. įsigaliojo 2016 m. rugpjūčio 11 d. LRV nutarimas Nr. 822 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr.1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo ir koordinuojančios institucijos paskyrimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašas (Aprašas), kurio 2.1 punktas numato, kad valstybės valdomos įmonės Aprašo nuostatų laikytųsi pagal principą „laikykis arba paaiškink“, išskyrus valstybės valdomas įmones nurodytas šio nutarimo 2.2 papunktyje, t.y. valstybės valdomas įmones, kurios pagal LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą priskiriamos didelių įmonių kategorijai ar joms pagal šį įstatymą taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir didelėms įmonėms (viešojo intereso įmonės), kurios Aprašo nuostatų privalo laikytis.
Pagal LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 3 ir 4 dalis:
„3. Vidutinės įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių:
balanse nurodyto turto vertė – 20 000 000 eurų;
pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 40 000 000 eurų;
vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 250 darbuotojų.
„4. Didelės įmonės – įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje”.
VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ (toliau – IAE) balanse nurodyto turto dydis ir vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus viršija LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 3 dalyje nurodytus dydžius, tad IAE yra laikoma didele įmone ir atitinkamai pagal Aprašo naujos redakcijos 2.2 papunktyje nustatytus reikalavimus privalo laikytis Aprašo nuostatų, tame tarpe apskaitą tvarkyti pagal tarptautinius apskaitos standartus.
Vienas iš svarbiausių ir problemiškiausių IAE klausimų, svarstant perėjimo prie TFAS klausimą, yra turto vertinimas, apskaita ir galima įtaka IAE kapitalui.
Pagal TFAS turtas gali būti apskaitomas arba įsigijimo savikaina arba (periodiškai atnaujinama) perkainota verte. Indeksuota vertė taikant 4 indeksavimo normatyvus, buvo pritaikyta IAE turtui įsigytam iki 1997 m. sausio 1 d., tačiau ši vertė neatitinka aukščiau minimų TFAS reikalavimų. Siekiant panaikinti šį neatitikimą, pereinant prie TFAS, yra privaloma pasinaudoti 1 TFAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ leidžiama išimtimi ir tokį turtą įvertinti tikrąja verte / “menama savikaina” perėjimo prie TFAS dieną.
Atsižvelgiant į didelę vienetų apimtį, svarbus faktorius IAE pereinant prie TFAS yra turto vertinimo kaštai, kurių dydis gali reikšmingai skirtis pasirenkant vertinimo strategiją. Iš kitos pusės svarbu pabrėžti, kad TFAS nėra įtvirtintas reikalavimas kaip įmonės vadovybė turi organizuoti turto perkainojimą /tikrosios vertės (apibrėžtos 13-ajame TFAS „Tikrosios vertės nustatymas“) nustatymą. TFAS reglamentuoja principus, kaip turi būti nustatyta turto tikroji vertė. Tarptautiniuose Vertinimo Standartuose (toliau – TVS) yra pateikiama informacija ir bendrieji vertinimo reikalavimai padedantys (tačiau neįpareigojantys) geriau suprasti tam tikrus TFAS nustatytus vertinimo reikalavimus (tarp jų ir TFAS 13 „Tikrosios vertės įvertinimas“).
TVS nėra apibrėžiami tikslūs reikalavimai vertintojo kvalifikacijai, tačiau nurodoma: „Vertinimui atlikti būtini tam tikri įgūdžiai ir gebėjimai priimti sprendimus, todėl vertinimus turi rengti asmenys ar įmonės, turinčios reikiamų įgūdžių, patirties ir žinių apie vertinimo objektus, rinką, kurioje toks objektas yra, ir suprantančios vertinimo tikslą.“ Todėl tikrosios vertės nustatymas gali būti organizuojamas keletu būdų (tai tik keletas pagrindinių būdų dažniausiai sutinkamų praktikoje, tačiau galimai alternatyvų gali būti ir daugiau):
Pirmoji alternatyva. Pasinaudojant Lietuvos Respublikoje sertifikuotų (turinčių kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimus, ir turinčių pakankamai kompetencijos ir žinių) išorės turto vertintojų paslaugomis (t.y., užsakant turto vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius įstatymus);
Antroji alternatyva. Įmonės vadovybei pasitelkiant išorės konsultantus (turinčius pakankamai kompetencijos ir žinių vietiniu ir tarptautiniu mastu), kurie suteiktų reikiamą konsultaciją turto vertinimo pagal TVS klausimais (konsultacija ar vertinimas nebūtinai atitiktų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius įstatymus, tačiau turėtų atitikti TVS ir TFAS reikalavimus); arba
Trečioji alternatyva. Vertinimas atliekamas pačios įmonės darbuotojų ir vadovybės, turinčios reikiamos kompetencijos ir žinių (vertinimas nebūtinai atitiktų Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius įstatymus, tačiau turėtų atitikti TVS ir TFAS reikalavimus).
Atliekant vertinimą laikantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo ir Turto ir Verslo Vertinimo Metodikos (ką numato aukščiau minėta pirmoji alternatyva) yra būtina atlikti kiekvieno individualaus vertinamo objekto apžiūrėjimą ir foto (arba video) fiksacija. Dėl šių priežasčių vertinimo procesas tampa sudėtingas, ir reikalaujantis daug žmogiškųjų resursų ir laiko, ir todėl turto perkainojimas atskirai pagal kiekvieną turto vienetą tampa ilgu ir labai brangiu.
Praktikoje didelės apimties turto vertinimas užtrunka apie 3 mėn.
Vertinimo paslaugos biudžetas galėtų sudaryti iki 150 000 EUR plius PVM ir galimos papildomos išlaidos (kelionės ir susijusios išlaidos).
Vertinimui labai svarbu užtikrinti patikimą informaciją apie turtą, taip pat gauti informaciją apie turto specifiką ir techninius parametrus. Dėl tos priežasties įmonėms papildomai reikia planuoti reikšmingas darbo sąnaudas siekiant paruošti vertinimui reikalingą pirminė techninę ir finansinę informaciją apie turtą.
Nors vertinimo rezultatus prognozuoti labai sudėtinga, turtas galimai būtų įvertintas bent jau už metalo laužo vertę, tad yra tikėtinas reikšmingas turto vertės sumažėjimas turėsiantis neigiamos įtakos IAE kapitalui.
Atidėjinio susijusio su turto išmontavimu, pašalinimu ir jo buvimo vietos sutvarkymu įvertinimo problematika
Pagal 1 TFAS 16 str.: “TFAS taikymo pradžios datą ūkio subjektui gali prireikti atlikti įvertinimus pagal TFAS, kurių nebuvo reikalaujama pagal anksčiau taikytus BAP (bendruosius apskaitos principus). Kad būtų suderinta su 10-uoju TAS, šie pagal TFAS atlikti įvertinimai turi atspindėti TFAS taikymo pradžios datą buvusias sąlygas”.
Kadangi atidėjinio susijusio su turto išmontavimu, pašalinimu ir jo buvimo vietos sutvarkymu (toliau – atidėjinys) IAE nėra įvertinusi pagal VAS, tokį vertinimą reikia atlikti TFAS taikymo pradžios datai ir vertinimą grįsti perėjimo prie TFAS datai galiojusia informacija. Pagal TFAS toks įsipareigojimas turi būti įvertinamas ir apskaitomas finansinės būklės ataskaitoje bei prie turto, su kuriuo susijęs yra įsipareigojimas, įsigijimo savikainos pridedant diskontuoto prognozuojamo įsipareigojimo sumą. Turtas, kartu su pridėta savikainos dalimi atspindinčia veiklos nutraukimo įsipareigojimą, turi būti nudėvimas per turto naudingo tarnavimo laikotarpį.
Atidėjinio vertinimo problematika:
Pagal TFAS atidėjinį reikia įvertinti pagal perėjimo prie TFAS datai galiojusią informaciją. Atidėjinys turi atspindėti tikėtinus pinigų srautus susijusius su atominės elektrinės uždarymu ir vietos sutvarkymu. Tikėtinos išlaidos turi būti diskontuojant naudojant diskonto norma, kuri pagal 37 TAS 47 str. turėtų būti norma prieš apmokestinimą, parodanti pinigų laiko vertės ir įsipareigojimui būdingos rizikos rinkos įvertinimą perėjimo prie TFAS datai. Atitinkamai atidėjinio vertinimui reikalingas ekspertinis vertinimas.
Atidėjinio vertinimas galėtų užtruktų iki 1-2 mėnesių, jeigu iš anksto būtų paruošta visa reikalinga tam informacija.
Vertinimo paslaugos biudžetas preliminariai sudarytų ne daugiau nei 50 000 EUR plius PVM.
Vertinimas būtų paremtas vadovybės pateikta informacija apie planuojamus uždarymo ir kitus kaštus ir jų sumas atitinkamais laikotarpiais.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atidėjinio vertinimą reikia atnaujinti bent jau kiekvienų finansinių metų pabaigoje, tad galimai reikalingas būtų ne vieno ataskaitinio laikotarpio vertinimas.
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymu Nr. 1-230 buvo patvirtintas galutinis Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo planas, pagal kurį planuojama atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbus užbaigti iki 2038 m. Šių darbų prognozuojama kaina neįskaitant infliacijos ir rizikų nustatyta 2 592,4 mln. eurų. IAE eksploatavimo nutraukimui iki 2015 m. išleista 848,8 mln. eurų, 2015 m. – 92 mln. eurų, 2016 – 70 mln. eurų.
Ignalinos atominei elektrinei uždarius abu blokus buvo nutraukta pagrindinė įmonės veikla, tad labai tikėtina, kad pagrindinis turtas turėtų būtų pilnai nudėvėtas TFAS tikslais iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu veiklos nutraukimo įsipareigojimas amortizuojamas tik faktiškai atlikus išlaidas. Kadangi IAE kapitalas pagal VAS 2016 m. gruodžio 31 d. sudaro apytiksliai 106 mln. eurų, labai tikėtina, kad dėl atidėjinio veiklos nutraukimo darbams suformavimo ir atitinkamo turto nudėvėjimo iki 2009 m. gruodžio 31 d. įmonės kapitalas pagal TFAS taptų neigiamas.
TFAS reikalauja, kad reikšmingų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų komponentai būtų išskirti, o jų nusidėvėjimas apskaitomas atskirai, kadangi skiriasi atskirų komponentų naudingo tarnavimo laikotarpiai.
IAE turi net 28 tūkst. vienetų ilgalaikio turto kortelių, kurių galimai didžioji dalis turėtų būti analizuojama su tikslu identifikuoti atskirus komponentus.
Išskaidžius dalį turto vienetų į smulkesnius komponentus ir visiems jiems įvertinus atskirus jų naudingo tarnavimo laikotarpius, tikėtina, kad tai gali turėti reikšmingą įtaką nusidėvėjimo sąnaudoms. Taip pat norėtumėme atkreipti dėmesį į tai, jog šis apskaitos politikos pasikeitimas turės įtakos ne tik perėjimo prie TFAS dieną, bet ir vėlesniais laikotarpiais.
Pažymėtina, kad pereinant prie TFAS, reikės iš naujo peržiūrėti / įvertinti visų ilgalaikio turto vienetų naudingo tarnavimo laiko / nusidėvėjimo normatyvus.
Neatmestina prielaida, kad kai kuriems turto vienetams naudingo tarnavimo laikas gali ir pailgėti:
IAE finansinėse ataskaitose parengtose pagal VAS už laikotarpį pasibaigusį 2016-12-31 numatyta, kad turtui, kuris įsigytas po 2002 m. sausio 1 d. taikomas 8 m. normatyvas pastatams ir statiniams bei 5 m. normatyvas mašinoms ir įrengimas, nors yra nustatyta kad IAE uždarymo darbai užtruks iki 2038 m.
IAE finansinėse ataskaitose parengtose pagal VAS nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 31 d. IAE turėjo apie 72 mln. EUR pilnai nudėvėto turto, kuris vis dar naudojamo veikloje, kas galimai suponuoja, kad kai kurių turto vienetų naudingo tarnavimo laikas ateityje turėtų būti prailgintas.
Iš kitos pusės, neatmestina galimybė, jog dalis turto atvirkščiai galimai turės būti pilnai nudėvėtas.
Įvertinus, kad IAE turi 28 tūkst. vienetų ilgalaikio turto kortelių, toks darbas gali pareikalauti reikšmingų darbo sąnaudų.
Remonto bei rekonstrukcijos atvaizdavimas ir apskaita
Įdiegus TFAS iš esmės keistųsi ilgalaikio turto rekonstrukcijos ir remonto apskaita.
Pagal TFAS nėra VAS pripažįstamos tokios atskiros balanso kategorijos kaip Dotacijos ir subsidijos. Šis straipsnis pagal TFAS laikomas įsipareigojimu, todėl perėjus prie TFAS įmonės įsipareigojimų balanse suma (ir proporcija su turtu, nuosavu kapitalu ir pan.) reikšmingai padidės.
Kiti svarbūs klausimai, pereinant nuo VAS prie TFAS:
Specifinės atsarginės dalys, kurios bus naudojamos ilgiau negu vieną ataskaitinį laikotarpį ir gali būti naudojamos tik su tam tikru nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais, turi būti priskiriamos ilgalaikiam turtui ir nudėvimos, nepaisant to, kad jos nėra naudojamos.
Pagal TFAS ilgalaikis turtas, skirtas parduoti, turi būti klasifikuojamas bei finansinėse ataskaitose pateikiamas atskirai. Toks ilgalaikis turtas turi būti apskaitomas žemesne iš likutinės vertės arba tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas.
Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas turės būti reikšmingai dar labiau išplėstas nei dabartinėse VAS finansinėse ataskaitose. Didžioji dalis papildomų / detalesnių atskleidimų yra susiję su reikšmingais vadovybės sprendimais ir įvertinimais ir pagal TFAS reikalaujamos papildomos informacijos atskleidimu: veiklos tęstinumas, likvidumo ir kitų finansinių rizikų įvertinimas, atskleidimas ir valdymas, turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės nustatymas, turto vertės sumažėjimas, išplėstiniai tikrųjų verčių atskleidimai, atidėjiniai ir kt.
Svarbūs TFAS pasikeitimai numatomoje ateityje
Svarbu turėti omenyje ir tai, kad TFAS yra nuolat atnaujinami išleidžiant tam tikrų pakeitimų paketus ar naujus standartus, kurie pakeičia dabar galiojančius. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji apskaitos standartai 9 TFAS „Finansiniai instrumentai“ bei 15 TFAS „Pajamos“, kurie pakeičia iki šiol galiojančius atitinkamus apskaitos standartus. Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja naujas apskaitos standartas 16 TFAS „Nuoma“. Šiai dienai paminėti nauji apskaitos standartai dar nėra patvirtinti Europos komisijos, tačiau yra tikimasi, kad patvirtinimas įvyks 2016 m. pabaigoje / 2017 m. ir minėti standartai Europos Sąjungoje (toliau – ES) įsigalios tuo pačiu metu, kaip ir ne ES.
Yra tikėtina, kad didžiausią įtaką Įmonės apskaitai turės 16-asis TFAS.
Pagal 16 TFAS, praktiškai visi veiklos nuomos sandoriai laikotarpiui ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui privalės būti apskaityti nuomininko balanse kaip finansinis lizingas (t.y. didinant ilgalaikio turto ir finansinių įsipareigojimų kategorijas). Dėl to yra tikėtina jog po šių standartų įsigaliojimo dar labiau padaugės skirtumų tarp VAS ir TFAS finansinių ataskaitų, ypač dėl nuomos apskaitos.
Įvertinus Įmonės veiklos specifiką bei tai, kad šiuo metu praktiškai nėra naujų apskaitos standartų praktinio taikymo pavyzdžių, naujų standartų įdiegimas, tikėtina, pareikalaus papildomų finansinių ir kitų išteklių.
Finansų ir valdymo apskaitos tvarkų bei procedūrų keitimas, informacines apskaitos sistemos perkonfigūravimas
Pereinant ir vėliau apskaitą tvarkant ir finansines ataskaitas rengiant pagal TFAS, IAE reikės iš esmės pakeisti dabar naudojamą (VAS atitinkančią) apskaitos politiką bei su ja susijusias apskaitos tvarkas, metodikas ir pan.
Naujo apskaitos standarto funkcionalumo įdiegimas apskaitos sistemoje yra pakankamai sudėtingas, darbui imlus ir atsakingas procesas, todėl įmonės informacinių technologijų specialistams galimai tektų sukurti ar pasinaudoti konsultantu pagalba kuriant atskirą testinę sistemą, į kurią būtų perkeliami dabartinės sistemos konfigūracijos nustatymai, įmonės užsakymu atlikti informacines sistemos papildymai, pakeitimai ir atliekamas finansinių bei ūkinių operacijų veiklos testavimas. Jeigu testavimo metu paaiškėtų, kad testinėje sistemoje neveikia dabar naudojamos įmonės verslo procesus automatizuojančios transakcijos ir/arba ataskaitos, būtų atliekami taisymai. Tik įsitikinus, kad apskaitos sistemos testinė versija neiškraipo finansinių ir ūkinių operacijų apskaitos, pagal parengtą apskaitos perėjimo nuo VAS prie TFAS metodiką, galima būtų atlikti apskaitos sistemoje konfigūravimo papildymus, kurie sudarytų galimybes lygiagrečios apskaitos pagal VAS ir TFAS vedimui. Tam galimai apskaitos sistemoje reikėtų sukonfigūruoti daugiau nei vieno Didžiosios knygos sąskaitų plano palaikymą, ilgalaikio turto skaidymo komponentais realizavimą, finansų, valdymo apskaitos ataskaitų ir atskaitomybės parengimą pagal VAS ir TFAS reikalavimus.
Reikia paminėti, kad perėjimo prie TFAS būtų sąlygoti reikšmingi pokyčiai ir procesuose, susijusiuose su turto inventorizavimu, turto naudingo tarnavimo laiko įvertinimu, remonto apskaita, savikainos skaičiavimu ir t.t. Kad tai sėkmingai būtų įgyvendinta, kaip paminėta aukščiau, reikia atnaujinti įvairias tvarkas ir procedūras įmonėje bei informuoti ir apmokyti atsakingus asmenis. Taip pat keičiantis finansinei atskaitomybei, reikės peržiūrėti planavimo ir biudžetavimo procesus, pjūvius, atitinkamai padaryti pakeitimus tvarkose ir procedūrose.
Perėjimo prie TFAS datos nustatymas
Pirmą kartą rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS yra svarbu nustatyti perėjimo prie TFAS datą, kadangi visi koregavimai, būtini dėl skirtingų VAS ir TFAS reikalavimų, turi būti atlikti būtent tą datą. Realiai perėjimo prie TFAS data yra 2 metais anksčiau negu laikotarpis, už kurį rengiamos pirmosios TFAS finansinės ataskaitos. Pavyzdžiui, rengiant TFAS ataskaitas už finansinius metus pasibaigsiančius 2019 m. gruodžio 31 d.:
Perėjimo data yra 2018 m. sausio 1 d. Šios dienos balansui (finansinės būklės ataskaitai pagal TFAS) reikia atlikti visus koregavimus, susijusius su perėjimu prie apskaitos pagal TFAS (tokius kaip, bet neapsiribojant: ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas, atidėjinio apskaičiavimas, ilgalaikio materialiojo turto komponentų apskaita, įsipareigojimų apskaita ir kt.).
2018 m. finansiniai metai yra palyginamųjų skaičių periodas pirmosioms finansinėms ataskaitoms pagal TFAS. Todėl nors apskaita 2018 m. būtų toliau vedama pagal VAS, tačiau šių metų finansiniai duomenys reikalingi finansinės būklės, pelno (nuostolių) (bendrųjų pajamų pagal TFAS), pinigų srautų, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoms bei įvairiems papildomiems atskleidimams finansinėse ataskaitose turėtų būti perskaičiuoti pagal TFAS (arba paraleliai 2018 m. eigoje, arba 2019 metais, rengiant palyginamąją informaciją 2019 m. finansinėse ataskaitose).
2019 m. sausio 1 d. yra pirmų finansinių metų pagal TFAS periodo pradžia. 2019 m. yra pirmieji metai, kai finansų apskaita vedama pagal TFAS.
2019 m. gruodžio 31 d. yra pirmųjų finansinių metų pagal TFAS pabaiga. Šiai datai parengiamos pirmosios finansinės ataskaitos pagal TFAS su pilnais 2018 m. palyginamųjų metų atskleidimais ir trimis balansais (finansinės būklės ataskaitomis) pagal TFAS toliau nurodytoms datoms: 2018 m. sausio 1 d., 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d.
Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad perėjimo prie TFAS realiai įgyvendinamą datą reikia atsakingai pasirinkti, priklausomai nuo viešųjų pirkimų proceso eigos ir kitų praktinių įgyvendinimo aspektų.
Diskusija dėl TFAS tinkamumo IAE
Svarbu pažymėti, kad TFAS yra iš esmės skirti pelno siekiančioms organizacijoms. TFAS leidžiantis organas – Tarptautinė apskaitos standartų valdyba net savo metiniame pranešime patvirtina, kad organizacijos pagrindinis fokusas yra apskaitos standartų skirtų, pelno siekiančioms organizacijoms, vystymas (angl. „<...> we’ve decided to maintain the Board’s focus on for-profit entities, with support from many of our stakeholders. That means the Board will cover neither the public sector nor the private not-for-profit sector, although we will continue to co-operate“). Tekstas pasiekiamas šiuo adresu: http://www.ifrs.org/-/media/feature/about-us/funding/annual-report-2016.pdf).
Net pačiuose TFAS yra apskaitos pavyzdžių susijusių su atominių elektrinių veikla. Tačiau šios veiklos pagrindinę specifiką – veiklos nutraukimo išlaidų apskaitymas duoda naudos finansinių ataskaitų skaitovams tuo atveju, jeigu TFAS yra taikomi nuo pat atominės elektrinės veiklos pradžios. Tai yra dėl to, kad įvertinus atominės elektrinės veiklos nutraukimo išlaidas ir jas apskaičius prie turto savikainos – ateinančiais laikotarpiais pateikiamas teisingesnis veiklos rezultatas (t.y. įvertinus padidėjusias turto nusidėvėjimo išlaidas).
Dabartinėje situacijoje (kai IAE pagrindinė veikla yra nutraukta) įmonės veiklos tikslas nurodytas VAS ataskaitose už 2016 finansinius metus yra: „tinkamai ir saugiai vykdyti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimą, branduolinių ir radioaktyvių medžiagų bei atliekų tvarkymą, saugojimą ir laidojimą, veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinant tam reikalingas priemones bei racionaliai ir efektyviai panaudojant Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimui ir susijusioms priemonėms skirtas lėšas“.
Perėjimo prie apskaitos tvarkymo pagal TFAS nauda IAE
IAE finansines ataskaitas rengtų pagal TFAS – vienintelį visuotinai pasaulyje pripažintą atskaitomybės standartų rinkinį;
Kai kurie atskaitomybės straipsniai parodytų realesnį ekonominį vaizdą negu šiai dienai (ilgalaikis materialus turtas, veiklos nutraukimo atidėjinys). Dėl pastarojo, galima argumentuoti tai, kad informacija apie potencialaus įsipareigojimo dydį VAS ataskaitose yra tinkamai atskleista aiškinamajame rašte.
Perėjimo prie apskaitos tvarkymo pagal TFAS kaštai / iššūkiai / galimos pasekmės
Perėjimo prie TFAS datai reikia atlikti turto vertinimą. Kadangi turtas yra specifinės / unikalios paskirties tikėtina jog turto vertinimui reikėtų samdyti turto vertintojus, o tai būtų papildomi kaštai įmonei.
Turto vertinimui reikėtų parengti pakankamai išsamią duomenų bazę apie turto specifiką ir techninius parametrus. Tai sukeltų papildomą poreikį IAE darbo sąnaudoms ne tik finansų apskaitos žmonėms, bet ir inžinieriams bei techniniams darbuotojams.
Dėl to, kad IAE negeneruoja reikšmingo teigiamo pinigų srauto (tame tarpe ir už parduodamą turtą) turto vertinimo rezultatai galimai būtų reikšmingai neigiami.
Perėjimo prie TFAS datai reikia įvertinti veiklos nutraukimo ir aplinkos sutvarkymo atidėjinį. Atidejiniui vertinti neužtenka turėti preliminarų darbų biudžetą, bet svarbu įvertinti ir įsipareigojimo pasikeitimo riziką, diskonto normą, galimą infliacijos lygį. Vėl gi, Lietuvoje tokios užduoties praktikos galimai nėra, dėl ko gali tekti samdyti užsienio ekspertus ir patirti papildomas reikšmingas išlaidas. Įvertinus Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymu Nr. 1-230 nustatytų prognozuojamų darbų kainą yra labai tikėtina, kad tokio atidėjinio apskaitymas IAE kapitalą paverstu neigiamu, kas galimai keltų papildomas teisines ir kitas rizikas (ar šis atidėjinys netaps LR įsipareigojimu?).
Tam tikri minėti apskaitos pagal TFAS klausimai (dalyvavimas IAE eksploatavimo nutraukimo fondo veikloje) galimai pareikalaus konsultacijų su tarptautiniais apskaitos ekspertais arba reikšmingo didelio kiekio ir techninio inžinierinio personalo įsitraukimo (naudingo tarnavimo laikotarpių atnaujinimas, ilgalaikio turto skaidymas į komponentus), o tai sąlygos dar papildomą darbo ir finansinių išlaidų poreikį.
Dėl perėjimo prie TFAS reikės atnaujinti įmonės apskaitos politiką bei su ja susijusias apskaitos tvarkas, metodikas ir pan. Tai savaime yra labai didelis uždavinys, pareikalausiantis reikšmingų žmogiškųjų ir finansinių resursų.
Taip pat finansinių žmogiškųjų ir finansinių resursų pareikalaus ir pokyčių apskaitos sistemoje diegimas siekiant turimą apskaitos sistema pritaikyti prie naujų TFAS reikalavimų.
TFAS nuolatos yra atnaujinami ir artimoje ateityje yra planuojama priimti naujus / pakeisti tam tikrus senus apskaitos standartus. Tai reikalaus nuolatinio žinių atnaujinimo apskaitos ir finansų funkcijai.
Klausimų ir jų sprendimų iššūkių bei formalaus TFAS reikalavimo dėl perėjimo TFAS datos nustatymo, perėjimo prie TFAS apskaitos procesas realiai gali užtrukti iki dviejų metų.
TFAS iš esmės yra skirti pelno siekiančioms organizacijoms, o po abiejų blokų uždarymo negeneruojant teigiamų pinigų srautų įmonės veikla ir jos tikslai kardinaliai pasikeitė. Dėl to TFAS standartų taikymo tikslingumas yra kvestionuotinas.
Atsižvelgiant į anksčiau pateiktą informaciją, prašome IAE Valdybos apsvarstyti šį klausimą ir pasiūlyti Energetikos ministerijai kreiptis į LR Vyriausybės kanceliariją dėl LRV nutarimo pakeitimo (2016 m. rugpjūčio 11 d. LRV nutarimas Nr. 822 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr.1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo ir koordinuojančios institucijos paskyrimo“ pakeitimo“). Pasiūlymo esmė – netaikyti reikalavimo vykdyti apskaitą pagal TFAS dėl vykdomos VĮ IAE veiklos specifikos bei neracionalumo vertinant kaštų/naudos principu. Reikalavimas vykdyti apskaitą pagal TFAS galėtų būti netaikomas išimties tvarka LR Vyriausybės potvarkiu.