|
1.
|
1
|
|
|
Argumentai:
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl teismų precedentų ir
teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį teismą ar administracinį teismą
apskundimo“ atkreipė
dėmesį, kad teismų
precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis
precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos,
kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga,
todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai
atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs ir
neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai.
Kartu Konstitucinis Teismas atkreipė
dėmesį, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima
pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia
itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie
ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y.
precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios
tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba
labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje
byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju
(kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi
būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo
sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į
kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas
precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis;
į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį
(į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija,
ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai,
ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių;
į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius
priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad
tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai,
objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių
ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai
(aiškiai ir racionaliai) argumentuojant; nukrypdamas nuo ankstesnių
precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą
sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus,
argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento.
Įstatymo pataisa, siūloma sudaryti
galimybę atnaujinti procesą, tais atvejais, kai asmuo kreipėsi į Konstitucinį
teismą dėl jo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimo su individualiu
pareiškimu, ir kai paaiškėjo, kad jo byloje priimatame sprendime nurodytais
teismų precedentais buvo pažeistos jo konstitucinės teisės ir laisvės.
Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 658 straipsnio
1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) kai
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje
dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Lietuvos
Respublikos Seimo priimtas aktas, teismų precedentai, Respublikos
Prezidento aktas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas ar jų dalis, kurio
(‑ios) pagrindu priimtas sprendimas patraukti asmenį administracinėn
atsakomybėn, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat jeigu
šie pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens
patraukimo administracinėn atsakomybėn ir besitęsiantys pažeidimai gali būti
ištaisyti tik atnaujinus bylą.“
|