Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 415
STENOGRAMA
2024 m. rugsėjo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Labą dieną popiet. Kolegos, pradedame 2024 m. rugsėjo 24 d. popietinį posėdį.
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis ir tame pusvalandyje kviečiame pasisakyti… (Balsai salėje) Ai, registruojamės, teisingai, oi, pagrindinis darbas – registruotis, taip, registruojamės, kad įskaitytume darbo dieną.
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
14.00 val.
Vyriausybės pusvalandis
Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pranešimas „Prioritetiniai darbai ir rezultatai“
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Šiandien jame yra žemės ūkio ministras gerbiamas K. Starkevičius. Prioritetiniai darbai ir rezultatai. Prašau, gerbiamas Kazy.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labai smagu man pateikti tai, ką aš padariau per 40 dienų, nes daugiau neturėjau, tai pasidalinsiu tais savo darbais ir prioritetais, kuriuos turėsime ateityje, tikiuosi, kartu padaryti. Tai ir prioritetiniai darbai, kuriuos susidėliojome man pradėjus dirbti ministerijoje, – tai bendradarbiavimo su socialiniais partneriais stiprinimas, administracinės naštos mažinimas ir 2025 metų plotinių priemonių deklaravimo taisyklių patvirtinimas, paramos supaprastinimas. Daugelis teisės aktų projektų jau yra įdėti į TAIS’ą. Laukiame ir visuomenės, ir visų grupių, ir jūsų pastabų.
Aš čia paminėsiu ir kai kuriuos įstatymų projektus, kuriuos pristatysiu, kuriuos reikia keisti norint, kad ta darna mūsų kaime ir žemės ūkyje iš tikrųjų būtų. Bendradarbiavimui su socialiniais partneriais stiprinti sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, į jos sudėtį įtraukti socialiniai partneriai, taip pat kviečiami ir konkrečių sričių socialinių partnerių atstovai. Jau įvyko du posėdžiai, juose buvo aptarti probleminiai klausimai, vyko diskusijos ir sutarta dėl probleminių klausimų galimų sprendimų.
Paramos administravimo supaprastinimas, kaimo plėtros priemonių supaprastinimai, investicinė parama. Europos Komisijai kai kurių pakeitimų vien tiktai ministerija ar ministras negali pateikti, todėl Europos Komisijai pateiktas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimų paketas, sudaryta galimybė supaprastina tvarka kreiptis paramos pagal SP ir KPP priemones.
Investicijos į žemės ūkio valdas. Pagrindiniai supaprastinimai: būtina verslo plano informacija integruota į paraišką, atsisakyta finansinių prognozių, visuose sektoriuose bus remiamas žemės ūkio technikos ir įrangos įsigijimas. Ką čia dabar išvertus į lietuvių kalbą norėjau pasakyti? Dabar būdavo, reikėdavo mums sukurti savo verslo planus. Verslo planus, kaip žinote, ūkininkui pačiam yra sunku sudaryti. O po to prognozės. Laikas jas pakoreguoja, pasižiūrėkime kad ir praeitą laikotarpį – ir kovidas, ir karas, o po to problemos, kai reikia atsiskaityti už visą projektą. Dabartiniu metu to nereikia.
Pakeitimai dėl žemės ūkio technikos ir įrangos įsigijimo galimybių. Sudaryta galimybė įsigyti didesnių parametrų, pajėgumų žemės ūkio techniką, įrangą, viršijančią ūkio gamybinį potencialą, ir siekiama atsisakyti ribojimo techniką, įrangą naudoti tik projekto tikslams. Imtasi iniciatyvos sprendžiant ilgametę problemą, kylančią dėl reikalavimo paramos lėšomis įsigytą techniką, įrangą naudoti tik projektų tikslams.
Čia pateiksiu kelis pavyzdžius. Vakar Europos Komisijoje mes, Lietuva su latviais, iškėlėme šią problemą – būtent biurokratinės naštos mažinimo. Galiu pasakyti, kad su latvių ministru buvome pranešėjai. Visos Europos Sąjungos narės pasisakė ir gavome pritarimą būtent dėl tos biurokratinės naštos mažinimo.
Čia pasakysiu tokius kuriozinius atvejus, kurių mes negalime pakeisti. Jeigu įrangą tu nusipirkai kokiai nors sričiai, tarkime, vystai daržovių auginimą, pavyzdžiui, laistymo įrangą (čia tokių pavyzdžių galime daug rasti), ir tu negali… Pavyzdžiui, įsigijai tą įrangą bulvėms laistyti, tai burokėlių negali laistyti, arba, jeigu tuo metu yra kviečiai, tai gali, jeigu turi visas sąlygas, kodėl nepalaistyti, o jau runkelių irgi negali. Čia tokių kuriozinių atvejų n+1. Vakar mes plačiai Europos Komisijoje diskutavome ir tikėsimės… Aš savo kalbą baigiau tuo Briuselyje, gal ir pacituosiu.
Galiausiai – administracinės naštos mažinimas. Čia aš po visų jau pasisakymų. Būtų labai gerai, kad Komisijos pirmininkės Ursulos deklaruojamos idėjos pasiektų ir eilinių specialistų, dirbančių Komisijos direktoratuose, ausis, nes iš tikrųjų yra problema. Dabar biurokratinės naštos mažinimas yra kaip tokia vyraujanti idėja, tačiau, kai mes ateiname iki Europos Komisijos ir kai reikia štai tuos paprastus dalykus įrodyti, tampa didžiule našta.
Vakar diskusijose daugelis šalių iš tikrųjų pripažino, kad tos visos žemdirbių protesto akcijos, kurios vyko daugelyje Europos Sąjungos šalių, taip pat ir Briuselyje ūkininkų iš visos Europos, jų tikrai būtų mažiau, jeigu nebūtų… Čia ne pinigai lemia, bet ta biurokratinė perdėta našta. Jau paprasčiausiai ūkininkai neištveria, neatlaiko nervai čia visų pasaulių.
Čia dabar dar vienas, kas jau yra padaryta. Čia nereikia Europos Sąjungos pritarimo, tiktai dar reikės, aš galvoju… Įstatymo pataisa, kuri bus irgi artimiausiu metu pakabinta, tai reikia pakoreguoti susijusių žmonių vertinimo principus paramos sistemoje. Pakeista dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti metodika, atsisakyta iki šiol taikytos praktikos. Artima tėvų, vaikų, brolių, seserų giminystė automatiškai vertinama kaip projekto rizikos kriterijus. Jau parengtas, aš jį pakabinsiu. Kviečiu, kolegos, kas norite pasirašyti, pasirašykite. Tai įstatymo projektas dėl susijusių asmenų. Aš čia plačiau pakomentuosiu, ką tai reiškia. (Balsai salėje) Tai aš…
PIRMININKAS. Kol kalba, negaliu nutraukti žmogaus. Gerai.
Dabar per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Labai atsiprašau, gerbiamas ministre, kad pertraukiau, tačiau čia yra neeiliniai moksleiviai iš Vilniaus Pavilnio progimnazijos. Tiesiog pasveikinkime, jie pirmąkart Seime. Dar kartą atleiskite, ministre, ir pasveikinkime jų šaunią mokytoją Gintarę. Labai ačiū. Dar kartą atsiprašau.
PIRMININKAS. Pasveikinome. Tęskite. Atsiprašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tęsiu dabar. Čia labai svarbus yra, kur buvo traktuojama broliai, seserys kaip pavyzdys. Tokių Lietuvoje šimtai pavyzdžių: tėvas sūnui ar dukrai davė žemės, jisai kaip jaunasis ūkininkas dalyvavo programoje, nusipirko technikos, tai tos technikos negalėjo… Dabar jau gali laikyti viename kieme. Negalėjo viename sandėlyje kopūstų ar runkelių laikyti, karvių viename tvarte laikyti.
Dabar aš noriu tikrai, kad visi suprastume, kad vyksta kartų kaita. Tie, kurie devintąjį dešimtmetį, Nepriklausomybės pradžioje, pradėjo ūkininkauti, tai dabar jau išeina į pensiją. Kaip tik, štai, parengti jau jaunieji žmonės, kurių susijungs tie ūkiai. Tai kodėl mes turime daryti dirbtines kliūtis, bausti ir drausti tiems žmonėms tai daryti?
Čia šitai yra jau poįstatyminiais aktais sureguliuota, tačiau dar reikalingas, aš galvoju, ir įstatymo projektas dėl susijusių asmenų. Čia kaip ir su žeme yra reglamentuota, kas gali kiek hektarų turėti, tai tėvai, vaikai (įvaikiai). Ir čia mes norime, kad tai būtų padaryta.
Nustatomi žemės ūkio technikos ir įrangos įkainiai. Siekiant supaprastinti, pagreitinti investicijų įsigijimo procesus, kad paramos gavėjams nereikėtų teikti bent trijų komercinių pasiūlymų dėl perkamos investicijos, mažėtų klaidų rizika, inicijuotas populiariausios žemės ūkio technikos ir įrangos (traktorių, kombainų, mėšlo kratytuvų, skutikų, trąšų barstytuvų) fiksuotų įkainių nustatymas. Čia iš tikrųjų būtų taupomos ir lėšos. Galiu pasakyti, nebuvo paprasta techniškai tai padaryti, nes technikos tiekėjai nenorėjo teikti savo įkainių. Mes paėmėme 2023 metų įkainius ir tuos įkainius padarėme. Aš galvoju, taip bus daug palankiau ūkininkams. Tarkime, dabar jau yra paleistos supaprastintos paramos sistemos, čia yra 80 tūkst. parama, 40 % intensyvumas. Jeigu tu nori pirkti į viršų ir turėti daugiau kokios nors technikos, įrangos, tai prašau, tu pats sumoki ir turi, negali čia būti jokių kliūčių.
Dabar apie plotinių priemonių supaprastinimą. Paramos sąlygų švelninimas, terminų vykdyti įsipareigojimus suvienodinimas, ekologinių sistemų tobulinimas, 2025 metų deklaravimo taisyklių parengimas ir tvirtinimas. 2025 metų tiesioginių išmokų administravimo taisyklių pakeitimas. Čia tikrai su visomis socialinėmis grupėmis esame sutarę, būtų gerai, kad jos būtų patvirtintos šiemet. Visą laiką būdavo tvirtinamos… praktiškai prasideda deklaravimas, po to dar vėluoja deklaravimas, nes taisyklės nepatvirtintos. Kviečiu visų partijų atstovus rasti tą tokį kompromisą. Būtų labai gerai, turiu tokį iššūkį, kad patvirtintume jas šiemet.
Deklaruotinų daugiamečių pievų plotų optimizavimas. Mes žinome praėjusių metų, tai yra šių metų sausio mėnesio įvykius. Pagal atnaujintą Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą į Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašą įtrauktos nuostatos, kad apskaičiuojant daugiamečių ganyklų arba pievų santykį turi būti įtraukti ir nedeklaruotų daugiamečių pievų plotai. Ką aš čia turiu omenyje? Štai deklaruojama ir tuomet mums sakoma, kad mes sumažinome plotus. Mes turime tų pievų, kurios yra uždarytos, neariamos, bet jos nėra deklaruojamos. Mes tik turime jas apskaičiuoti ir turėsime tuos reikiamus rodiklius.
Taip pat labai svarbu nuostolių, susidariusių ekstremaliųjų situacijų metu, administravimo tobulinimas. Dabar parengtas Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuris sudaro galimybę atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Čia įeis ir stumbrai, taip pat daug žalos daro ir įvairių rūšių paukščiai. Dabar ši tvarka yra nustatyta. Tarkime, stumbrai nėra medžiojami gyvūnai, todėl būdavo labai sunku nuspręsti, kas čia tą žalą turi atlyginti. Bet dabar šis įstatymas taip pat yra parengtas ir aš tikiuosi, kad mes priimsime dar šią sesiją.
Dabar pareiškėjų teikiamos informacijos valstybės institucijoms (registracijos žurnalų pildymas, dokumentų teikimas ir taip toliau) supaprastinimas, skaitmeninimas. Čia yra, tarkime, pluoštinių kanapių licencijų ir veislininkystės leidimų išdavimas. Žemės ūkio agentūra nebereikalauja iš pareiškėjų pateikti dokumentų ar banko pavedimo kopijų, patvirtinančių įmokos sumokėjimą. Galima tai susirasti sistemose. Anksčiau reikėdavo.
Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pripažinimas. Atsisakyta beveik visų privalomų dokumentų teikimo. Reikalingi duomenys gaunami iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Registrų centro pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis. Viską, ką gali tarnybos pasiimti, jeigu to reikia, gali pasiimti ir tada mūsų ūkininkams arba dalyvaujantiems žemės ūkio veikloje to nereikės daryti.
Sumažinta administracinė našta pieninių galvijų laikytojams – pieninių galvijų laikytojams nereikės kas mėnesį teikti Žemės ūkio agentūrai melžimo grafikų, kadangi bus bendradarbiaujama su laboratorija, kuriai teikiamas kontrolinių pieno mėginių išvežimo grafikas. Įsivaizduojate, ūkininkas turėdavo teikti melžimo grafikus, kai tuos duomenis galima tik pasitvirtinti. Čia dabar atrodo, kad… Bet taip buvo. Tai dabar visi šie pakeitimai yra.
Sumažinta administracinė našta profesionaliesiems augalų apsaugos produktų naudotojams, pildantiems tręšiamųjų produktų žurnalus. Čia irgi buvo, nors Europos Sąjunga nereikalauja. Europos Sąjungos reikalavimai atsiras maždaug 2027, net ir 2030 metais, bet ir tai nėra taip tiksliai aišku, o pas mus jau buvo reikalaujama, kad ne pagal plotą, ne pagal valdą, bet pagal kiekvieną plotelį būtų apskaičiuojamos visos dedamosios, kiek tų augalų apsaugos priemonių panaudota, ir keičiama kas 30 dienų. Tai čia aš galiu pasakyti, to nė vienas paprastas ūkininkas – faktiškai nė vienas! – negalėtų, reikėtų samdyti konsultantus, konsultantai, kaip žinome, kainuoja ir klaidų padaryti neįmanoma. Čekiukų skandalas garantuotas… tiktai per finansines tam tikras nuoskaitas. Tai to tikrai čia nebūtina daryti. Tas, kas priklauso, tos priemonės, bus gale metų, mes turėsime pateikti: arba tai atspindėti, arba turėti savo Excelyje, arba bus popieriniai žurnalai, nes kol kas ne visi dar perėjo prie elektroninių žurnalų.
Peržiūrimas projektų Nacionalinėje mokėjimų agentūroje kontrolės laikotarpis, siekiant jį sutrumpinti nuo penkerių iki trejų metų. Sumažinta NMA atliekamų planinių patikrų minimali imtis nuo 5 % iki 1 % ir visą dėmesį siekiama sukoncentruoti į rizikingus projektus, įvairias schemas, kurių yra visą laiką, jas kažkas kuria. Tai čia to reikia būtinai, bus didžiausias dėmesys, o nepasitikėti visais ūkininkais tikrai nėra jokio pagrindo.
Čia yra ir tam tikrų taisyklių dėl bičių maitinimo, atsisakyta pirkimo dokumentų kopijų saugojimo paraišką priėmusioje savivaldybėje reikalavimo. Čia sumažės našta savivaldybėms, pareiškėjas galės teikti kiekvienoje savivaldybėje. Taip pat pakeista ūkio subjektų veiklos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomų patikrinimų tvarka, kartu su ūkininku sudaromi veiklos planai, konsultuojama. Pakeitimai dėl pluoštinių kanapių produktų tiekėjų Žemės ūkio ministerijos VAT’o, Valstybinės augalininkystės tarnybos, patikrų, dauginamosios medžiagos tiekimo rinkai. Taip pat pateikti pasiūlymai dėl žuvininkystės kontrolės patikrinimų trukmės, aiškumo, atliekant skirtingos veiklos patikrinimus.
Štai yra visi pagrindiniai pakeitimai, principai, prie kurių mes dabar dirbame. Pagrindinis visų institucijų tikslas yra persiorientuoti, ne bausti, drausti, bet konsultuoti, pasiekti geriausią rezultatą. Visos institucijos turi dirbti panašiai, kaip dirba ir mūsų Valstybinė mokesčių inspekcija arba kitos institucijos, iš tikrųjų mes prevenciškai turime dirbti, perspėti, o ne ateiti jau paskutinėje stadijoje ir sakyti, kad štai yra padaryti pažeidimai ir privaloma grąžinti visą paramą. O taip, jeigu paimsime apskritai žemės ūkio sektorių, tai jisai vienintelis iš nedaugelio turėjo teigiamą eksporto balansą, žemės ūkio sektorius ir šiuo metu jį turi. Mūsų maisto pramonė turi teigiamą balansą. Tai ką gi, ačiū. Tiek mano pristatymo. Prašom, jūsų…
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, už pristatymą. Vis dėlto jūsų norėtų dar keletas kolegų paklausti. Dar turime tam 10 minučių. Pirmas… V. Ąžuolo nematau, tada K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, turbūt tos, kaip jūs sakote, 40 dienų neprailgo, matau, rodo tam tikrą rezultatą. Matant jūsų frakcijos kolegos buvusio ministro tuščią kėdę, jam turbūt gėda būti šioje salėje. Tai, kad jūs čia… Aišku, galėjote, šiek tiek gaila, kad galėjote tą situaciją pataisyti ir pats savo balsu prieš dvejus metus, kai buvo interpeliacija jam, to 1 balso trūko, bet yra, kaip yra. Jūs dabar kaip figos lapas bandote šios Vyriausybės žemės ūkio politikos nepadorius veiksmus pridengti.
Norisi paklausti turbūt esminio dalyko. Tai, ką darote, viskas gerai, bet esminiai dalykai, tai RRF’o lėšos, kurios buvo perskirstytos, ar dar yra galimybė kokia nors vis dėlto tą žemės ūkį… kas nuveikta pieno krizės situacijoje? Šiek tiek galbūt galite užsiminti, kokius žingsnius darėte per NŽT, VMVT, NMA reformas, tame chaose, jam suvaldyti? Ir paskutinis – trumpųjų grandinių centrų, kurie pradėti statyti, koks likimas laukia? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimus. Iš tikrųjų daug čia klausimų. Ką aš galiu pasakyti apie tų sandėlių statybą. Kiek pasidomėjau, turbūt ir galiu pasakyti tiesiai šviesiai, yra įstrigusi, nes vis dėlto patys, taip… patiems vis dėlto reikėjo pasiskaičiuoti. Aš taip skeptiškai, kaip Ekonomikos komitete, nors iš ekonominio taško aš žiūrėjau į tų centrų statybą, nes visų pirma reikia turėti, ką tu juose laikysi. Čia dabar nesiplėsiu toliau.
Toliau jūs klausėte apie RRF’ą. Tai ten, kur iš RRF’o, kaip žinote, buvo skirta ir buvusios Vyriausybės, ir dabar ten 16 mln., tai tie 16 mln., tikiuosi, tikrai bus panaudoti ne pelkėms, nes paraiškų nėra, bet bus kitiems projektams, kurie bus inovatyvesni. Netgi planuojame pasidaryti pilotinį skaitmenizavimo projektą kažkuriame rajone, gal būtent ištirti žemę, dirvožemį, po to suvesti. Tai viename rajone pilotinis projektas turi gimti, gal Marijampolėje, gal… nežinau, bet bus pilotinis projektas, kad mes galėtume po to pereiti jau prie visos Lietuvos projekto.
Kas dar? Dėl žemės ūkio. Tikrai, kaip žinote, čia per tą laiką tas padalinys visas atiteko pačiai Aplinkos ministerijai. Nesu aš patenkintas tuo, ką dabar matau. Ir kai važiuoju po Lietuvą, susitinku, kalbuosi su žmonėmis, mane labiausiai jaudina tai, kad už nuosavybę dar neatsiskaityta ir Aplinkos ministerija nesiruošia rengti projektų. Tai čia tikrai yra daromas spaudimas, kad tai būtų, vyktų tas veiksmas, nes kas iš to, kad mes deklaruojame, kad per 30 metų grąžinta nuosavybė – paimkime Kauną, Vilnių, čia yra prastai.
Kitoms tarnyboms gal reikia laiko, kad jos įsivažiuotų pagal naujus reikalavimus, bet mano principas dabartiniu metu yra, kad visos tarnybos turi pirmiausia konsultuoti, padėti, bet ne bausti, drausti, ta linkme, ir dar kad tai būtų įtvirtinta, ne tai, kad ministras geras, blogas ten bus, nes čia daug sisteminių klaidų buvo. Va štai susiję asmenys nuo 2014 metų, kur dabar išsprendėme tą problemą. Norisi, kad… Dabar ruošia ir NMA, ir kitos tarnybos savo vidaus taisykles, kaip bus tikrinami. Pirmiausia turi informuoti ūkininkus. Tai tvarka keičiama, bet aš noriu, reikia, kad jinai būtų poįstatyminiais aktais arba įstatymais sureguliuota, kad čia nepriklausytų nuo kieno nors valios ar gerumo.
PIRMININKAS. Taip. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi A. Gedvilas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, jūs turbūt puikiai žinote, kad sunku pervertinti žemės ūkio reikšmę visuomenės sveikatai. Ar jums jau pavyko įsigilinti, pavyzdžiui, į trumpąją maisto grandinę, kaip va mūsų moksleiviai greitai gauna maisto tiesiai iš ūkio, iš lauko? Arba kitas klausimas: kaip dabar sekasi ekologiniams ūkiams, kurie čia taip sunkiai gimė, gimė, ir dabar kažkaip nežinia, kaip jiems sekasi?
O svarbiausias klausimas, štai dabar Seime guli, jau šią sesiją turėsime ant stalo PVM’ą vaisiams, daržovėms ir uogoms sumažinimą nuo 21 iki 5 %, kaip turi lenkai ir latviai. Bet jūsų kolegos sakė, kad mielai prisidėtų, jeigu cukrus atsvertų tą 100 mln., kurį žadame prarasti atpiginę daržoves. Vadinasi, jeigu cukrus šiek tiek pabrangtų, tai kompensuotume tą. Ar prisidėtumėte prie šitokio projekto? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Žinote, PVM’as gal yra toks krizinis dalykas, kada yra situacija. Lenkai tą taikė. Kaip žinote, dabar lenkai irgi yra sugrįžę prie PVM’o maistui, perkant jau reikia mokėti ir PVM’ą. Nežinau, ar čia išgelbėtų mūsų… kad daugiau mes pradėtume vartoti.
Kitas dalykas – dėl ekologinių ūkių. Kažkada aš tą esu rašęs ir viešojoje erdvėje, tai esu ramus dėl savo minčių. Tas gigantiškas, didžiausias Europoje ekologinis ūkis tikrai nedavė daugiau produktų, o šitie visi vidutiniai, nedideli ūkiai, kurie galėjo įgauti sinergiją, jeigu būtų buvusi didesnė parama, sustojo. Tai čia yra tam tikros klaidos. Kadangi ekologinių produktų kaina yra aukštesnė, tai daugelis renkasi, deja, pagal savo kišenę ir perka tą kitą produktą. Tai čia dar mūsų pati sąmonė turi šiek tiek keistis, bet kad mes turime perteklių ekologinių produktų, tai aš tikrai galiu drąsiai sakyti – jo ir neturime.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi A. Vinkus.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, pagarba jums ir pasakysiu, kodėl. Vienoje iš publikacijų jūs minite, kad mėgstate pasimankštinti ir savo ūkyje kratėte mėšlą. Su tuo jus ir sveikinu. Dažnam iš mūsų tenka dirbti panašius darbus. Tuomet kyla mintis, kad gal vertėtų švietimo ministrui kartą per savaitę pravesti pamoką, sveikatos ministrui – padirbėti slaugytoju, socialinės apsaugos – aplankyti keletą rizikos šeimų, susisiekimo ministrui – pavažinėti dulkėtais rajonų keliais, o jeigu dar energetikos ministras bent savaitę pagyventų be elektros, tai būtų išvis fantastiška ir, manau, mažiau svaičiotų, kaip viskas yra puiku. Gal bandėte įkvėpti savo kolegas geru pavyzdžiu ir apie tai kalbėjotės? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kiek žinau, energetikos ministras irgi kelias dienas ar kažkiek dienų gyveno be elektros. Tai tą girdėjau. O kiekvienas tikrai pagal save – kas yra miela, tą ir darai. Tai aš čia nieko, kaip sakoma… Tikrai mėgstu kartais ir pažįstu žemės ūkį. Štai vakar jau turėjau susitikimą su naujuoju komisaru iš Liuksemburgo, jisai irgi yra ūkininkas, tai tikėsimės, kad ir šioje srityje Europos Taryboje turėsime gerą partnerį.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LRPF). Gerbiamas ministre, jūs pats jaučiate ir mes matome ir žinome, kad jūsų atėjimą į ministro postą žemdirbiai priėmė labai normaliai, laiko savu ir profesionalu. Tokie du nedideli klausimai. Pirmas klausimas. Kalbėjote apie biurokratiją. Iš tiesų Kretingos rajono ūkio…
PIRMININKAS. Gal galite šiek tiek garsiau?
A. VINKUS (LRPF). …Kretingos žemdirbių ūkio pirmininkas kaip tik iškėlė klausimą ir raštu parašė, kada baigsis antplūdis tų visokių raštų, popierių, dokumentų žemdirbiams, sako, prisipažinsime, nėra kada skaityti, kai kurie mums galbūt ir nereikalingi. Tai labai džiaugiuosi, kad jūs kalbate apie biurokratijos mažinimą.
Ir antras klausimas. Ministre, ar ateis kada diena, kai ministras, konkrečiai, žemės ūkio, galės pats pasirinkti pavaduotojus ir dirbs komanda, dirbs su tais, kuriais pasitiki, ir tie, kurie tiki juo?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ta diena yra. Dabar aš atėjau ir tikrai pats pasirinkau komandą. Niekas man nesakė aną ar tą. Aš pasakiau, kad darysiu trumpąsias grandines, kad būtų mažiau biurokratijos nuo viršaus. Atsisakiau dviejų pavaduotojų. Dabar dirbu su dviem ir visiškai užtenka. Aišku, krūvis jiems padidėjo.
O dėl pačios biurokratijos mažinimo, tai aš čia minėjau žurnalus. Tai yra augalų apsaugos, tręšimo ir dar mėšlo. Augalų apsaugos žurnalas jau sutvarkytas, mėšlo ir mineralinių trąšų taip pat bus pakeitimų, kurie yra jau suderinti su ūkininkais. Tai yra geras žingsnis ir ta biurokratija mažėja.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Pusvalandis baigėsi. Ačiū už atsakymus. Ačiū už pristatymą, kurį pradžioje pateikėte.
Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ darbotvarkė
Kolegos, tęsiame darbą. Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ darbotvarkė.
14.31 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 126 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3718 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Darbo kodekso Nr. XII-2603 126 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3718. Pranešėja – A. Norkienė. Prašom, Aušrine, pristatyti. Ir dar aštuoni Seimo nariai. Pateikimas.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerą dieną, mieli kolegos. Teikiu Darbo kodekso pataisas, kuriomis siūlome visiems dirbantiesiems pailginti kasmetines atostogas 2 dienomis. Šį projektą keisti paskatino siekis gerinti gyventojų ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Viena iš priemonių būtent ir yra kasmetinės atostogos, kurios yra skiriamos nepertraukiamam poilsiui, kad atkurtume darbingumą laisvu nuo darbo laiku. Kuomet darbuotojas gerai ilsisi, tada grįžęs savo darbinėje veikloje būna našesnis ir produktyvesnis.
Iš tikrųjų yra ne vienų specialistų pastebėta, kad kasmetinės atostogos Lietuvoje yra vis dėlto per trumpos. Tai gali turėti ir ilgalaikių pasekmių, nes šiuolaikinėje visuomenėje daugelis žmonių būna tiek panirę į darbus, kad nebemoka atsipalaiduoti, pailsėti. Tokia nykstanti riba tarp darbo ir poilsio laiko būtent ir paskatino šio projekto pataisas. Manau, kad pailginę atostogas bent 2 dienomis vis dėlto užkirstume kelią darbuotojų pervargimui. Jie galėtų tiesiog geriau jaustis, būtų geresnė galbūt ir sveikata, ir pati gyvenimo kokybė.
Kasmetinės atostogos Lietuvoje yra mažiausios, kaip ir minėjome. Jos yra pagal tai, kokia yra nustatyta Europos Sąjungoje pati minimaliausia atostogų trukmė. Šis reikalavimas yra Lietuvoje. Kitos, žinoma, Vakarų šalys – Austrija, Danija, Prancūzija, Suomija, Švedija – jau seniai turi nuo 25 iki 35 darbo dienų kasmetines atostogas. Todėl šiomis pataisomis, jeigu Seimas pritartų, dirbantiesiems 2 dienomis pailginę kasmetines atostogas tikrai turbūt pagelbėtume išsigelbėti nuo dažnai pasitaikančio pervargimo, pagerintume sveikatą ir gyvenimo kokybę. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Yra norinčių paklausti. Pirma klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū kolegei, kuri pristatė šį klausimą. Mano toks labai paprastas klausimas. Dar yra sveikatinimo dienos, kurias irgi darbuotojui darbdaviai suteikia. Ar nemanote, kad tai galėjo… Kai kurie ir kolektyvinėse sutartyse įformina ir duoda 1–2 dienomis ilgesnes ir panašiai. Ar buvo būtina keisti Darbo kodeksą įtvirtinant, kad privalomai visi turi suteikti, kaip jūs galvojate? Aš matau labai daug, visą laiką yra tų papildomų dienų ir dar galimybė gauti, kai reikalinga pailsėti ir panašiai, jeigu yra, atsiranda.
Ir kitas momentas, jūs paminėjote Švediją, Suomiją ir kitas Skandinavijos šalis, tai ten galbūt nėra tų papildomų sveikatinimo dienų, gal galite pakomentuoti? Ačiū.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ačiū jums už klausimus. Bet kokiu atveju manau, kad šitas projektas turėtų būti vis tiek derinamas Trišalėje taryboje. Normalu, kad tas klausimas, juo turbūt diskutuojama su darbdaviais, profsąjungų nuomonė man žinoma, jie už šitą pataisą. Taip, turėtų būti diskusija ir Trišalėje taryboje.
Dėl tų savišvietai dienų, kaip jūs minėjote, vis dėlto manau, kad nepertraukiamos kasmetinės atostogos truputį kitą funkciją atlieka, tada žmogus gali atitrūkti nuo darbo, nes pastebime, kad išėję kasmetinių atostogų dar labai dažnai vis galvojame apie darbą ir pritrūksta to laiko, kad nuo jo atsiribotume. 14 dienų ir taip dabar jau numatytų nepertraukiamų atostogų irgi yra būtent dėl to. Manau, yra vis dėlto atskiros grupės ir tikslinga būtent įstatyme numatyti tas 2 papildomai… jau dabar pailgintas atostogas.
PIRMININKAS. Taip, K. Masiulis. Prašom, Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Noriu jūsų paklausti. Žvelgiu į lentelę atostogų trukmės įvairiose Europos Sąjungos valstybėse, tokių pat valstybių kaip mes yra tikrai ne mažai, o daug, ir nebūtinai jos yra neturtingesnės, tarkime, Airija, Belgija yra ženkliai turtingesnės, o turi tiek pat atostogų. Tai ar iš tikro tas metas yra dabar tokius siūlymus siūlyti, kada rinkimų metas ir kada čia visiems rūpi, kaip čia lyg povams parodyti, pademonstruoti savo gražias politines plunksnas. Gal tas klausimas, jeigu ir svarstytinas, galėtų būti ir ramioje aplinkoje svarstytinas, trišalėse tarybose diskutuojant ir panašiai? Labai abejoju, ar tikrai reikia čia mums lygiuotis į Liuksemburgą?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Projektas buvo registruotas ne dabar – pavasarį. Šie metai tokie, kad turime trejus rinkimus ir labai sunku tada pataikyti, kada čia jų nebūtų. Turime teisę, mes registravome projektą, o jums apsispręsti, ar pritarsime.
PIRMININKAS. A. Skardžius. Nematau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai aš čia, savo vietoje.
PIRMININKAS. Ne ten pažiūrėjau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Galiu atsistoti, jeigu nematote.
Gerbiamoji kolege, jūs iš tiesų norite palengvinti turbūt sunkią darbuotojų dalią, bet dabar vis dažniau yra diskutuojama apie darbo savaitės trukmės trumpinimą iki 4 darbo dienų, galbūt čia būtų toks sprendimas racionalesnis, ir kaip jūs… Palyginimui norėčiau, kad išsakytumėte savo nuomonę kaip iniciatorė šio projekto, gal iš karto griebiame jautį už ragų ir viskas, nežaidžiame ten su visokiomis 2 dienomis prie atostogų. Turės 3 laisvas dienas kiekvieną savaitę. Ačiū.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju jums už klausimą ir pamąstymą. Taip, šitą diskusiją mes girdime, jinai prasideda dėl darbo trumpintos savaitės ir, manau, yra normali jau diskusija prasidėjusi. Aišku, ne visiems sektoriams tai galėtų turbūt būti vienodai kaip ir nuleista. Apie tai galime diskutuoti, bet manau, kad tai yra šiek tiek vis tiek atskiri klausimai.
Kasmetinės atostogos, jos ir turėtų būti nepertraukiamas poilsis, kai žmogus visiškai gali atsiriboti nuo savo darbo ir kokybiškai pailsėti. Galėčiau palyginti, tas pats kaip ir, sakykime, turime šventinių dienų, bet tai tikrai neatstoja atostogų, nes tai yra tik momentinis poilsis. Manyčiau, kad galime diskutuoti ir apie trumpesnę darbo savaitę, ir apie šitas 2 pridėtas kasmetinių atostogų dienas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų dar nori paklausti V. Valkiūnas. Prašom, Valdemarai.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Jonai. Gerbiama Aušrine, jūs irgi nuo Nemuno, aušra socializmo visoje Lietuvoje, visoje Europoje, nes ir investuotojai, ir kiti sako, kad mes čia, Europoje, tinginiai, nenorime dirbti ir čia tik poilsis. Ar mes greitai pavargstame, ar kas? Nes norėjo pasirašyti, turbūt dar socialdemokratai norėjo pasirašyti laisvos prekybos sutartį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kur ciniškas kapitalizmas, dabar verslas pereina ten. Kaip mes konkuruosime su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, jeigu mes greitai pavargsime ir tik ilsėsimės?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Valdemarai, jums už klausimus ir pamąstymus. Aš manau, kad kokybiškai pailsėjęs žmogus bus ir našus, ir produktyvus, ir puikiai atliekantis savo pareigas darbe. Dėl aušros, tai aš tik noriu priminti, mano vardas Aušrinė, ir tai nėra susiję su jokiomis upėmis, tai yra žvaigždė, jeigu jau taip. O dėl Amerikos, tai aš jums turbūt dabar jau atsakiau. (Balsas salėje: „Dėl Nemuno, dėl Nemuno“)
A. NORKIENĖ (LVŽSF). O planeta…
PIRMININKAS. Žvaigždės paprastai danguje būna, ne prie Nemuno.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiama Aušrine, mes tikrai, matyt, frakcijoje, galvoju, palaikysime jūsų projektą. Ir kadangi būtent mūsų partija yra įsirašiusi programinę nuostatą, kad siektume, apie ką čia ir diskutavome, 4 darbo dienų savaitės, tai būtų, matyt, tokie kaip ir pirminiai žingsniai to pasirengimo. Mano klausimas būtų. Visą laiką yra kontrargumentai, kad tai pareikalaus lėšų. Kaip tai būtų kompensuojama? Jūs aiškinamajame rašte šiek tiek ir tai, matyt, liečiate? Galbūt per darbo efektyvinimą, per dar ką, kad tie nuostoliai niveliuotųsi, matyt, pailsėjus žmogui. Gal šitą dalį truputį?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ačiū jums už klausimus. Taip, aš manau, kad tai tikrai padėtų ir darbdaviams spręsti, sakykime, mūsų darbo našumo, produktyvumo aspektą. Kaip aš ir minėjau, kokybiškai, gerai pailsėjęs atostogų metu žmogus tikrai ateis į darbą šviežia galva ir su naujomis idėjomis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Aušrine, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių už ir prieš nėra. (Balsai salėje) Balsavimo langas yra numatytas 16 val. 45 min. Nėra siūlymo balsuoti po kiekvieno klausimo pristatymo? (Balsai salėje: „Yra!“) Yra. Na, aš jaučiu tokį. Gal galime pasitikrinti? (Balsas salėje: „Reikėjo posėdžiui prasidėjus.“) Galima siūlyti bet kada. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, galiu siūlyti bet kada, tai jūsų teisė nuspręsti. Bendru sutarimu neišeis sutarti? (Balsai salėje) Gerai, teikiu balsuoti.
Kas pritariate, kad balsuojame po kiekvieno pristatyto klausimo, balsuojate už, kas manote, kad nereikia, kad balsuosime per balsavimo langą, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Visiems bus geriau, pamatysite.
Nuspręsta, kad balsuojame. (Balsas salėje: „Sutrumpiname balsavimo laiką.“) Galime sutrumpinti balsavimo laiką.
Dabar reikėtų balsuoti dėl ką tik pristatyto klausimo – Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3718. Kas palaikote, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš.
Balsavo 62: už – 38, prieš – 3, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu, gerai, pritarta.
Dėl vedimo tvarkos M. Lingė. Prašau, Mindaugai.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėl Darbo kodekso – Trišalės tarybos ir Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Taip, tai galime bendru sutarimu, kad Vyriausybės išvada? Ačiū, pritarta.
Ir K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau repliką po balsavimo. Kolegos, aš vis girdžiu visokias idėjas tokias, kad ten kairieji bus po rinkimų valdžioje. Atrodo, jūs viską darote, kad nebūtumėte, nes jūsų tokie sprendimai kenks valstybei ir jūs turėsite savo pačių dabartines idėjas atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū už rūpestį, kaip sako. Gerai, kolegos. (Balsai salėje) Tai dar kartą įgarsinu: buvo gerbiamo Mindaugo siūlymas dėl Vyriausybės išvados ir Trišalės tarybos pritarimo, taip? (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Bendru sutarimu? Aišku, pritarta.
14.46 val.
Diskusija „Lietuvos socialinės politikos pamatinės problemos: ar tikrai padarėme viską, ką galėjome?“
Dabar darbotvarkės 2-3 klausimas – diskusija „Lietuvos socialinės politikos pamatinės problemos: ar tikrai padarėme viską, ką galėjome?“. Diskusijai yra numatyta 30 minučių, tai laikysimės to grafiko. Pranešėjas – L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien ryte buvome sutikti diskusijos įvado, tai yra tokios trijų socialinių problemų balsavimo lentos. Matėme emocijas, matėme, kaip tai yra jautru.
Atsakau T. V. Raskevičiui, kuris teigė, kad neturėtume mes viešinti mūsų socialinių problemų ar jomis didžiuotis. Tai tikrai sutinku, kad didžiuotis jomis neturėtume, bet turėtume jas matyti, jų neslėpti ir apie jas visi viešai, garsiai, aiškiai kalbėti, kad visi kartu apsispręstume dėl mūsų bendrų prioritetų.
Aš trumpai apžvelgsiu keletą temų, kurios, man atrodo, yra tokios didžiosios socialinės politikos temos. Viena yra… Pirmoji yra skurdas ir pajamų nelygybė, antroji yra gimstamumas ir trečioji – žmonių realiosios pajamos. Apžvelgsiu visiškai grafikais, nes šitoje visoje diskusijoje mums reikia objektyvumo. Visa informacija yra paimta arba iš Valstybės duomenų agentūros, arba iš Eurostato. Kai kurios skaidrės parengtos mano, bet remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis.
Skurdas. Skurdas skaičiuojamas dviem būdais. Vienas yra santykinis skurdas, tai yra vadinamoji skurdo rizika. Tai šiuo atveju kuo tikrai reikia pasidžiaugti, kad per šią kadenciją pavyko stabilizuoti skurdą (santykinį skurdą) iki 20–21 %, visos visuomenės skurdą išlaikyti šio lygio. Tai yra gerai, nes mes turėjome skurdą kur kas aukštesnį – 22 % ir daugiau.
Tačiau kai kalbame apie absoliutų skurdą, kuris parodo, ar žmonės suduria galą su galu, mes čia turime kur kas prastesnę situaciją. 2020 metais jis tikrai siekė pakankamai gerus rodiklius, bendroje populiacijoje, visoje visuomenėje buvo apie 4 %, kurie nesudūrė galo su galu. 2023 metų išvestiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, yra 8 %. Vadinasi, absoliutus skurdas per šią kadenciją, per šituos keletą metų, išaugo dvigubai. Tai rodo, kad infliacijos našta iš esmės krito ant pažeidžiamiausių. Mums nepavyko nuimti šitos naštos nuo jų pečių, padėti jiems ją atlaikyti.
Senjorų skurdas (pažiūrėsiu atskirą skaidrę) yra apie 9 % ir tai viršija… Keturiais kartais išaugo absoliutus senjorų skurdas. Net jeigu pensijos per šią kadenciją ir buvo didinamos 60 %, kaip kad valdantieji teigia, ir gerai, kad buvo didinamos, nes jeigu nebūtų buvusios didinamos, tai skurdas būtų kur kas didesnis. Tai santykinį skurdą pavyko irgi stabilizuoti iki 36 %, bet mums nepavyko apsaugoti žmonių nuo absoliutaus skurdo visomis dėtomis pastangomis.
Jeigu žiūrime į pensijų augimo kreivę, tai jinai statėja, vadinasi, pensijos augo sparčiau negu prieš tai, ir su tuo reikia sutikti. Problema yra infliacija ir realiosios žmonių pajamos. Jeigu mes žengiame žingsnį tolyn, aš pakalbėsiu apie realiąsias žmonių pajamas atskirai.
Dar prieisiu prie kitos temos, tai yra pajamų nelygybė. Atkreipsiu dėmesį į du autorius. Tai R. Vilkinsonas ir K. Piket. Jie 2009 metais išleido rimtą studiją, kuri vadinasi The Spirit Level. Jie kartu padarė 20 turtingiausių šalių analizę. Jie yra socialiniai epidemiologai. Ką tai reiškia? Jie tyrė, kokios socialinės struktūrinės sąlygos turi tiesioginę įtaką visuomenės sveikatai. Paėmė 20 turtingiausių šalių. Visų jų bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra faktiškai vienodas, tačiau gyvenimo sąlygos, sveikata, socialiniai rodikliai, kriminogeniniai rodikliai ir kiti labai skiriasi. Ir jie išvedė, kad būtent pajamų nelygybė yra tas kriterijus, kuris daro įtaką visiems mūsų socialiniams, sveikatos, švietimo ir kitiems rodikliams. Kuo didesnė nelygybė, tuo prastesni rodikliai. Štai čia matyti, kad Japonijoje, Švedijoje ir Norvegijoje pagal to meto rodiklius visi kumuliuoti rodikliai yra kur kas geresni negu Amerikoje, Singapūre ar dar kur nors.
Kokia pajamų nelygybė Lietuvoje? 2023 metais, pagal 2022 metų pajamų duomenis, mes esame antri nuo galo. Antri nuo galo. Rumunai mus aplenkė, latviai, estai mus aplenkė, dar 2019 metais visi jie buvo už mūsų nugarų, ispanai mus aplenkė, bulgarai mus vejasi. Dar prieš kelerius metus buvo septynių kartų skirtumas tarp 20 % turtingiausių ir 20 % mažiausias pajamas turinčių. Bulgarijoje neseniai buvo septyni kartai, dabar jie mus vejasi. Visi Europoje stengiasi sumažinti pajamų nelygybę. Visi. O mes esame įstrigę ir mus baigia aplenkti paskutiniai. Su visomis to pasekmėmis.
Žmonių realiosios pajamos – tai svarbus klausimas. Mes ne kartą ir šiame Seime esame kalbėję apie tai, kad mūsų šitų pajamų indeksavimas ženkliai vėluoja. Tai parodo, pavyzdžiui, šita skaidrė. Ji rodo, kaip buvo su vaiko pinigais, arba vaiko pinigų perkamąja galia, per šią kadenciją. Nuo 2021 metų IV ketvirčio iki faktiškai 2023 metų IV ketvirčio, tai yra dveji metai, vaiko pinigai nuvertėjo, kiekvieną ketvirtį vis mažiau galėdavome įpirkti. Vadinasi, mūsų išmokos niekaip nespėjo su infliacija. Žmonės, kurie gaudavo tas išmokas, krito gilyn į skurdą. Mes matėme, būtent tai vyko su senjorais. Taip pat yra su visomis išmokomis, kurios yra susietos su minimalių vartojimo poreikių dydžiu, tai yra su absoliutaus skurdo riba. Šita duobė yra būdinga daugeliui išmokų, kurias bepaimtume, ar šalpos išmokas, ar kitas išmokas, visos jos turėjo savo duobę, tai yra tam tikrą laiką, kada nuvertėjo. Ir tas laikas yra nuo pusantrų metų iki dvejų metų. Taigi žmonių realiosios pajamos buvo kur kas mažesnės, negu skelbia statistika.
Kaip yra su darbo užmokesčiu? Neseniai yra praėjusi skaidrė, taip pat ir socialiniuose tinkluose, ir tuo didžiuojasi ir valdantieji, ir apskritai netgi mūsų šalies ekonomistai teigia, kad mes prisižaidėme su darbo užmokesčiu. Bet ar tikrai? Ar tikrai? Štai ta skaidrė: 14,2 % nuo 2019 metų IV ketvirčio išaugo realusis darbo užmokestis, ir tai yra kur kas daugiau negu kitose šalyse, tuo reikia džiaugtis. Bet jeigu pasižiūrime statistiką, kuriais laikotarpiais daugiausia auga darbo užmokestis, tai nuo 2019 metų IV ketvirčio iki 2020 metų IV ketvirčio augo 12,2 %. 12,2 % iš 14,2 %. Šiai kadencijai lieka tai, kad mūsų visų darbo užmokestis augo 2 %. Mūsų visų darbo užmokestis viršijo 2 % infliaciją per šią kadenciją. Tai ar tikrai mes esame prisidirbę su darbo užmokesčiu, ar tikrai mūsų darbo užmokestis yra tiek pakilęs, kad jau reikia stabdyti darbo užmokesčio augimą? Mes vos iškišome galvą virš vandens, ką jau kalbėti apie tokį darbo užmokesčio augimą, kuris lenkia produktyvumą ir taip toliau. Čia grafiškai tai parodoma taip: nuo 2019 metų iki 2020 metų – 12 %, o nuo 2020 metų pabaigos iki dabar – 2 %.
Jeigu dar užduotume klausimą, o kas gi buvo darbo užmokesčio variklis per šią kadenciją, tai ne viešasis sektorius buvo darbo užmokesčio augimo variklis. Pažiūrėkime statistiką: geltona yra viešasis sektorius, o privatus yra raudona. Ankstesnėse kadencijose variklis buvo būtent viešieji atlyginimai, tai yra mokytojams, sveikatos darbuotojams ir kitiems, o čia šiuo atveju būtent per infliacijos laikotarpį privatus sektorius tempia atlyginimus į viršų, o ne viešasis. Vadinasi, mes, valstybė, su savo darbuotojais elgiamės kur kas prasčiau negu su privačiais darbuotojais. Ir tik pastaraisiais metais ta kreivė aplenkė, kaip reikiant vėluodama, su infliacijos raida. Aplenkė normaliai, sveikinu, bet pasižiūrėkite 2022 metus. Gerai, apie tai… Čia, man atrodo, svarbus akcentas.
Jeigu pasižiūrėtume, kiek gi vis dėlto augo per kadencijas realusis darbo užmokestis ir kur čia tie rekordiniai darbo užmokesčio augimai buvo, tai šioje kadencijoje augo nuo 2 % iki 6 %, mano skaičiavimu, realusis. Vadinasi, kiek lenkia infliaciją? Praėjusioje kadencijoje lenkė infliaciją 34 %, dar prieš tai – 23,5 %, o kadencijoje, kai buvo išeinama iš krizės, tai buvo minus 13 %.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs jau kalbate 10 minučių, šiek tiek daugiau, tai…
L. KUKURAITIS (DFVL). Tuojau. Gimstamumas. Mes visi žinome, kad gimstamumas krenta. Viena iš tokių valdančiųjų pozicijų yra, kad štai demografai pasakė, kad mūsų moterų, kurios yra vaisingo amžiaus, skaičius labai mažėja ir dėl to taip gausiai krenta gimusių vaikų skaičius – nuo 30 tūkst. iki 20 tūkst. Bet realybė yra tokia, kad vaikų skaičius, tenkančių vaisingoms moterims, yra rekordiškai mažas. Vadinasi, nesvarbu, kiek yra vaisingų moterų, klausimas yra: kiek vienai moteriai tenka vaikų? 1,18, to mes gyvenime nesame turėję. Nesame turėję tokių skaičių mūsų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Kodėl? Mes dar 2023 metais uždavėme klausimą: kas vyksta su mūsų visuomene? Šeimoms reikia saugumo, kad jos gimdytų. Jau 2022 metų ruduo, štai Eurostato apklausa, kiek yra nerimo šeimose, žmonėse, o tą nerimą tikrai reikėjo atliepti. Mes siūlėme būdų, kaip atliepti. Dabar turime pasekmes. Turėkime tai galvoje.
Baigdamas apie tą mūsų garsią apklausą: kas laimėjo – ar gimstamumo Lietuvoje problema, ar pajamų nelygybės Europoje, ar absoliutaus skurdo? Gimstamumas Lietuvoje. Visi matome, kad būtent gimstamumas yra mums didžiulis iššūkis, ir į tai visi turime susitelkti. Visos šitos temos yra mūsų visų temos. Tai nėra dešiniųjų, tai nėra kairiųjų, tai nėra valdančiųjų, tai nėra opozicijos temos. Visos šios temos yra mūsų bendras reikalas. Mieli valdantieji, kiek yra įstatymų projektų dėl išankstinių pensininkų, kitų grupių, kurie gulėjo metų metus stalčiuose? Mes norime prisidėti, kad ši situacija keistųsi, mes norime visi kartu dirbti dėl bendro reikalo. Kviečiu taip ir toliau visiems susitelkus… Mačiau valdančiųjų pastangas, tikrai ne kartą kalbėjome ir apie skurdą, ir apie nelygybę, bet remkimės realiais faktais ir atsispyrę nuo jų darykime viską, kad tai keistųsi. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Linai. Dabar diskusija. (Plojimai) M. Ošmianskienė, taip. Ar jūs čia, ar iš vietos? Iš vietos, gerai. Monika, prašau, jūs.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Dėkoju pasisakiusiajam. Bet savo diskusijoje, kalboje kaip ir neatsakėte į svarbų klausimą, ar tas skurdas, ar tie duomenys yra tikri, ar tai yra tikra situacija Lietuvoje? Ir mano atsakymas jums būtų ne. Didžioji bėda, pirmoji bėda yra ta, kad mes iki šiol neturime aiškių duomenų ir politiką vykdome iš intuicijos arba kokių nors interesų spaudžiami. Man atrodo, pirmiausia reikia susitvarkyti aiškius duomenis, paklausti, kiek mes turime žmonių su negalia ar kiek aklųjų, ar kiek netgi tos pačios šalpos pensijos gavėjų, kiek priklauso, bet sakoma visą laiką: nežinome, neturime duomenų. Tai kaip mes turime spręsti ir priimti sprendimus? Pirmoji problema, mano įsitikinimu, yra ši.
Tada absoliutus skurdas. Jūs visiškai teisingai pasakėte ir jūsų lentoje šiandien aš pasirinkau būtent absoliutaus skurdo skiltį, nes tai išties yra gėda Lietuvai ir problema, kai valstybė sako: žinai, Lietuvoje neįmanoma išgyventi už sumą x, paskui duoda mažesnę ir sako: gyvenk kaip nori. Beje, pasigedau sunkią negalią turinčių žmonių jūsų lentoje, ten kalbate tik apie pensininkus.
Kita vertus, pajudėti šiuo atžvilgiu šioje kadencijoje mums taip pat pavyko, ar ne? Mes pakėlėme šalpos pensijas, pagaliau šie žmonės mūsų iniciatyva gali dirbti ir neprarasti savo pačių menkiausių išmokų, ko ilgai niekas nedarė ir nekreipė dėmesio. Tačiau, gerbiamas Linai Kukuraiti, labai pasigedau jūsų balso balsuojant, palaikymo, kai siūliau prilyginti absoliutaus skurdo ribai šias išmokas. Tai bepigu kalbėti, bepigu diskutuoti – reikia išreikšti savo susirūpinimą ir palaikymą balsuojant.
Ir trečias mano pastebėjimas būtų, kad labai mėgstate, kaip ir šiandien matėme, skaičiukus, rodiklius. Mes vis vykdome tą rodiklių politiką, prisitempiame, pasižiūrime, tačiau svarbiausia yra, na, tikra situacija. Tai, kad jūs perkeliate mokesčius nuo darbdavio darbuotojui, rodikliai pagerėjo, ar ne, bet, kaip šiandien matome, tas skurdas ir atotrūkis yra išlikęs ir lieka toks pats. Labai kviesčiau vis dėlto tą politiką daryti balsuojant ir galų gale turint ir susirandant tikruosius duomenis.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Toliau kviečiame į tribūną diskutuoti M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Laikysiuosi, matyt, panašios schemos, kaip ir pasiūlė pranešėjas – kalbėti apie svarbius socialinės politikos klausimus. Pradėkime kad ir nuo pajamų nelygybės, taip? Matyt, nuo tos tezės, prie kurios sustojo gerbiamas Linas, kad tai yra iššūkis visiems. Tą, matyt, galima tikrai fiksuoti ir tai yra daugelio vyriausybių iššūkis. Gini koeficientas, na, jeigu taip žiūrėtume, nepriklauso… Nuo mūsų įstojimo į Europos Sąjungą siekė gal 37, 37 jo vertė buvo. Na, kuo arčiau 100, tuo nelygybė absoliutėja. Socialdemokratų Vyriausybės laiku šis koeficientas 5 punktais išaugo: nuo 32 iki 37. Tam tikras mažėjimas pora procentų, pora dydžių buvo stebimas S. Skvernelio Vyriausybės metu, tačiau kontekstui ir palyginimui: per mūsų šią sudėtingą kadenciją fiksuojamas 0,5 punkto pokytis į augimo pusę. Tai nuo tada, kai ekonomines sąlygas turėjome kur kas palankesnes ir stabilesnes, šis dydis augo sparčiai ir pastebimai, o kai iš tiesų turėjome didelių sukrėtimų, faktiškai išliko nepakitęs.
Pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių, dinamika per kadenciją. Santykinis skurdas išlieka balansuojantis ties 20 % riba, ir taip jau ne vieną kadenciją. Jei nuoširdžiai rūpi sprendimai, tai jie yra Seime. Pajamų sumavimas ir didesnis apmokestinimas, skirtumų mažinimas tarp pajamų apmokestinimo formų yra tie sprendiniai, kurie keistų situaciją, ir tą pamatytume ir rodikliuose. Bet situacijos nekeičia politinės valios trūkumas.
Apie absoliutų skurdą, kur tikrai čia daug dėmesio ir tam tikro manipuliavimo. Tai dydis, kuris priklauso nuo konkrečios pajamų ribos. Kur pajamos žemiau to dydžio, jos yra vertinamos absoliučiu skurdu. Tai pažiūrėkime, esant praėjusiai Vyriausybei, kokio dydžio buvo ir kaip išaugo per kadenciją tas ribos klausimas. Nuo 234 iki 257 eurų, tai yra 23 eurais. Kuo mažesnę ribą laikai, tuo ir absoliutus skurdas yra mažesnis. Per šią kadenciją minimalių vartojimo poreikių dydis augo ne 23 eurais, bet 189 eurais: nuo 257 iki 446 eurų. Taip stipriai išaugus ribai, kuri lenkia infliacijos augimus, turėti vos 1,5 % pokytį tokiu sudėtingu metu greičiau prilygsta stebuklui ir situacijos stabilumo išlaikymui, kai riba taip stipriai augo. Per kadenciją pensijos vidutiniškai augo, jeigu ne procentais, tai turbūt dydį verta paminėti, tai yra 229 eurai. Šios kadencijos metu įvesta vienišo asmens išmoka taip pat padeda mažinti skurdo riziką šiai jautriai visuomenės grupei. Tai paliečia virš 230 tūkst. gyventojų.
Pakalbėkime apie gimstamumą. Turbūt nėra prasminga rodyti pirštais į gimstamumo mažėjimą, ypač kai gimstamumo mažėjimo dinamika tarp abiejų vyriausybių išliko labai panaši. Tai nėra unikali Lietuvos problema – stebuklingų vaistų neranda ir kitos šalys. Gimstamumas mažėjo tiek esant praėjusiai Vyriausybei, tiek prie L. Kačynskio ar V. Orbano, visų tų, kurie manė, kad dalinant pinigus augs gimstamumas. Deja, ypač Lenkijoje ir Vengrijoje pasirodė, kad tai neveikia. Nors Vengrija šeimoms subsidijuoti išleidžia apie 5 % BVP, gimstamumas mažėja ir šiuo metu yra 1,36 vaiko vienai moteriai. Plačios subsidijos ir dosnios išmokos, tyrėjų duomenimis, prisideda didinant pajamų nelygybę tose šalyse, kuriose tos programos yra įgyvendinamos. Pasaulyje gimstamumas mažėja dar sparčiau, nei prognozavo demografai. Gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 5,3 vaiko vienai moteriai septintajame dešimtmetyje iki dabartinio 2,3.
Ar Lietuva yra gera šalis gyventi? Man atrodo, tikrai prasmingas rodiklis yra grįžtančių emigrantų tendencijos. Teigiamas grįžtančiųjų pokytis ir balansas, ir augimas yra tas pokytis, kuris rodo akivaizdžią tendenciją, kad pas mus situacija gerėja. Bet socialinė politika nėra vien tik išmokų politika. Įtraukties didinimas, požiūris į silpniausiuosius, neįgaliųjų pertvarka, pagalba smurtą patiriantiems, pagalba derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus yra tos kryptys…
PIRMININKAS. Laikas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). …kurios prisideda prie saugesnės ir laimingesnės visuomenės stiprinimo. Būtent laimingesnės. Žmonių laimės jausmas auga taip pat. Tą rodo ir tarptautiniai tyrimai, jų, matyt, irgi neturėtume menkinti ir ignoruoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau diskutuoti kviečiame M. Navickienę.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, aš suprantu, kad artėja rinkimai, ir suprantu, kad visi labai nori pasirodyti socialiai jautrūs, visi nori pažadėti Lietuvos žmonėms manos iš dangaus, kuri gal net ir nieko nekainuos, bet štai ateis ir išspręs visas problemas.
Tai aš norėčiau vis dėlto kreiptis į demokratus „Vardan Lietuvos“ ir L. Kukuraitį, buvusį ministrą, kuris čia padiskutavo su savimi, nes diskusijos formatas, atrodo, kad turėtų būti ir kokių nors socialinių partnerių, galbūt ekspertų ir taip toliau, ir panašiai. (Balsai salėje) Bet jūsų teisė, diskusija yra diskusija. Jūs pasidžiaugėte skurdo rodikliais Lietuvoje. Pasidžiaugėte antipažanga. Tai, man atrodo, skamba šiek tiek fariziejiškai.
Kalbant apie tai, kokių priemonių ėmėtės jūs, kai buvote valdžioje ir turėjote net ketverius metus laiko kovoti su skurdu Lietuvoje, su pajamų nelygybe Lietuvoje, su įvairiausių, pačių jautriausių Lietuvos segmentų gyventojų pajamų nelygybe, ir ką jūs padarėte? Aš turiu čia keleto metų rodiklių, kaip jums sekėsi didinti išmokas, ir norėčiau juos įvardinti.
Pirmiausia pakalbėkime apie šalpos pensijų bazę. Prie „Vardan Lietuvos“ S. Skvernelio Vyriausybės ir ministro L. Kukuraičio 2019 metais šalpos pensijų bazė augo 2 eurais. Galiu palyginti 2023 metus, kuomet šalpos pensijų bazė paaugo 11 eurų.
Kaipgi kilo bazinė socialinė išmoka, gerbiamas Linai Kukuraiti, jūsų valdžios metu? Įgarsinsiu. Bazinė socialinė išmoka 2017 metais siekė 38 eurus ir pakilo nuliu eurų. 2018 metais bazinė socialinė išmoka liko 38 eurai ir pakilo nuliu eurų. 2019 metais bazinė socialinė išmoka buvo 38 eurai ir pakilo nuliu eurų. Tik atkreipsiu dėmesį, kad 2022 metų birželio mėnesį jinai didėjo daug ženkliau, bet ir Vyriausybė buvo kita.
Tikslinių kompensacijų bazė, nuo kurių priklauso visos išmokos sunkią negalią turintiems asmenims ir jų artimiesiems, 2018 metais pakilo kiek? Nuliu eurų. Galėčiau vardinti ir vardinti, bet neapsistosiu. Man apskritai šis diskusijų žanras, kai mes matėme, kad praėjusios Vyriausybės ambicijų socialinėje politikoje buvo tikrai mažoka, galėtumėte su tuo sutikti, ypač įsivardindami pinigus, kiek buvo skirta pagrindinėms socialinėms problemoms spręsti.
Dabar jūs kalbate apie absoliutų pensininkų skurdą. Norėčiau pakalbėti ir aš, nors M. Lingė viską labai teisingai pakalbėjo. Jeigu kalbėtume apie tai, kuo šiandien džiaugiasi L. Kukuraitis, tai jisai džiaugiasi tuo, kad Lietuvos pensininkas, kuris 2019 metais gaudavo 252 eurus pajamų, nebuvo laikomas žemiau absoliučios skurdo ribos. Vadinasi, jisai labai gerai gyveno? Nes jūsų kreivė yra tokia. Jūsų kreivė yra susieta su absoliutaus skurdo riba, tai yra su pačiu mažiausiu pajamų krepšeliu, kuris jūsų kadencijos metu 2019 metais buvo 251 euras. Vadinasi, 252 eurai pensininkui ir jis jau į jūsų kategoriją žemiau skurdo ribos nepatenka. Čia yra kuo džiaugtis?
Aš noriu pasakyti, kad dabar ta riba yra daug aukštesnė, jinai viršija 400 eurų, ir jūs tai traktuojate kaip absoliutaus skaičiaus padidėjimą. Taip, jūs galite žaisti ir manipuliuoti tokiais faktais, bet jeigu jūs kalbėtumėte atsakingai apie tai, kas yra absoliuti skurdo riba ir nuo kokios skurdo ribos jūs džiaugiatės, kad pensininkas prie jos nebuvo, na, dovanokite, jūs nesate vakar gimęs ir puikiai suprantate, kad tai yra visiška demagogija.
Viena skaidrė, kurią jūs parodėte ir kur aš galėčiau šiek tiek sutikti, kalbėjo apie nerimą. Man yra neramu. Man tikrai yra neramu, kad gali sugrįžti demokratai „Vardan Lietuvos“ ir S. Skvernelio Vyriausybė prie to paties socialinės apsaugos neveiksnumo, koks buvo, mano įsitikinimu, prieš ketverius metus. (Šūksniai salėje: „O!O!O!) Man yra neramu dėl to, kad jūs galite ateiti į valdžią ir vėl kelti bazinius socialinius dydžius po nulį eurų, o po to, kai baigsis jūsų kadenciją, baksnoti į kokią nors sau palankią statistiką ir sakyti, kokie jūs buvote, kokie jūs buvote pažangūs skurdo mažinimo srityje. Nereikia taip daryti. Nereikia taip daryti, nes tai garbės nedaro nė vienam politikui.
Pabaigdama norėčiau pasakyti tai, kad ką ši Vyriausybė padarė, tiek keldama pensiją 60 %, tiek nemaskuodama problemų, kurių yra, kurios yra tęstinės, kurias tikrai reikia spręsti… Padarėme ir negalios reformą, kuriai nebuvo politinės valios anoje kadencijoje, padarėme ir užimtumo reformą. Daug dalykų yra padaryta ir socialinėje srityje. Turbūt nereikėtų lenktyniauti. Bet ko labiausiai nereikėtų, nereikėtų girtis pasiekimais, kurių, deja, patiems nepavyko padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Monika. Na, kadangi L. Kukuraičio pavardė buvo paminėta, jeigu gerai suskaičiavau, net tris kartus, tai turiu suteikti žodį ir baigsime diskusiją. (Balsai salėje) Todėl, kad praėjo laikas, numatytas diskusijai. Prašau. L. Kukuraitis. Tada T. Tomilinas. Tuoj įjungsiu, minutėlę, čia centras. Taip, Linai, prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Gerai. Tai ačiū, posėdžio pirmininke, kad įjungėte mikrofoną. Aš tik pasakysiu, kad pamatėte du skirtingus diskusijų žanrus. Nė karto nepaminėjau nei partijų, nei asmenų, nei ko kito, rėmiausi tik objektyviais faktais. Dėl kiekvieno jų ministras, taip pat ir M. Navickienė, turėjo važiuoti į Europą ir raudonuoti, ir atsiskaityti Europos Komisijai, nes niekam neįdomu, ar 1 euru, ar 2, ar 5 pakeli išmoką, svarbiausia, ar žmogus išgyvena. O išgyvenimą apskaičiuoja būtent minimalių vartojamų poreikių dydis, kurį skaičiuoja ta pati ministerija, kuriai vadovavo M. Navickienė, apskaičiuoja, už kiek žmogus gali išgyventi. O kiek demokratai įdėjo pinigų, tai pusė milijardo vaiko pinigams, pusė milijardo, ir santykinį vaikų skurdą sumažino nuo 25 % iki 17 %, Europa važiavo į Lietuvą žiūrėti, ką padarė Lietuva.
Monika Navickiene, būkite garbinga, skurdo rodikliai yra esminiai, absoliutaus skurdo – esminiai, žmonės nesuduria galo su galu. Nemanipuliuokime nuliu ar 50, nes infliacija yra reali, jinai valgo žmonių pinigus, jinai valgo visų pinigus. Visų žmonių darbo užmokestis per šią kadenciją išaugo 2 %, per praeitą – 34 %. Štai jums ir socialinės politikos skirtumai. Visa kita – eurai ar euriukai, galite skaičiuoti, manipuliuoti, bet infliacijos nepaslėpsite, žmonės kai kurie neišgyvena. Ir tai yra kur kas rimčiau, negu apsikeisti čia kažkokiais apsižodžiavimais Seime. Spręskime realias problemas.
PIRMININKAS. Aš manau, kad kolega Linas pakartojo tą, kas buvo pristatyme, bet ir tris kartus M. Navickienės pavardę pasakė. Tai dabar… Bet iš eilės. Akivaizdu, kad rengėjai per trumpą laiką numatė šitai diskusijai, reikia kaip minimum dvigubai. T. Tomilinas, tada K. Masiulis ir gerbiama Monika. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Leiskite, kolegos, pajuokauti. Blogam šokėjui ir statistika trukdo. Bet jeigu rimtai, tai atkreipiau dėmesį į tai, kaip buvo organizuota diskusija. Linas jau pasakė apie patį turinį savo kalbos, bet atkreipkite dėmesį, kitą kartą taip pat darykite. Pusę diskusijos kalbėjo tie, kuriuos mes apkaltinome arba kuriuos mes kritikavome, tai yra pozicija opozicijos diskusijoje. Na, tokią kartelę reikėtų laikyti ateityje Seime tam, kad mes tą pasitikėjimą mūsų aukščiausia valdžios institucija pakeltume.
PIRMININKAS. Taip, K. Navickas. K. Masiulis, atsiprašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gaila, pirmininke, kad nutraukėte diskusiją, nes kai kas ilgiau šneka. Bet aš dvi mintis pasakysiu visgi. Pasakysiu, kad iš tikro fariziejiška yra laikysena, kada tu pasidarai šventu ekspertu toje srityje, kurią valdei būdamas ministru ir buvai labai silpnas kaip ministras, tai dabar išeiti mokytoju būtų labai silpna pozicija.
Antras dalykas, norėčiau jau pasakyti tokį dalyką, kad nereikėtų kalbėti apie… (Balsai salėje) Kolegos, jeigu galima, ir aš pasakysiu savo nuomonę. Nereikėtų kalbėti vartojant tokių sąvokų kaip „bendri“, „visi žmonės“ ir panašiai, nes tai yra oksimoronai. Niekados nebūna jokių bendrų vertybių: milijonieriai vienokias vertybes turi, skurdžiai turi kitokias ir panašiai, yra vertybės įvairių grupių, jos yra skirtingos, o bendros vertybės gali būti tam tikroje grupuotėje, panašiai kaip ir pamatinės ar kertinės. Aš esu dešinysis ir man atrodo, kad mūsų, pavyzdžiui, partija truputį per daug kairę politiką vykdė, bet labai sėkmingai. Pripažįstu.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Monika, užbaikite diskusiją.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tai gal keli dalykai. Man atrodo, kad mums yra labai labai svarbu iš tikrai sunkių, skaudžių temų nedaryti rinkimų šou. Kas dabar šiek tiek jums, Linai, norom nenorom, bet pavyko padaryti čia su visais stendais, didžiavimaisi, antipažanga, kažkokiais skaičiais, kurie jums yra palankūs parodyti vieną ar kitą grafiką.
O man atrodo, kad mums reikia sudėti bendrus sprendimus, kurie yra padaryti per ketverius metus jūsų vadovavimo ir šitos Vyriausybės. Pavyko padaryti ir daug bendrų gerų dalykų. Bet jūs negalite pabėgti nuo to, kad šiandieną kaltindami vienų ar kitų rodiklių neatitikimu parodote, kad 252 eurus gavęs pensininkas nebuvo skurstantis. Tai yra neteisinga.
Dar vienas dalykas apie diskusijų kokybę ir diskusijų lygį. Kai jūs derėjotės dėl bazinio dydžio ir pasiūlėte jį padidinti 1 euru, profesinės sąjungos pasitraukė iš derybų. Pamenate tokį dalyką? Ir jūs kalbėjote, kaip su viešuoju sektoriumi jums gerai sekėsi. Aš noriu priminti, kad praėjusiais metais mums pavyko susitarti dėl minimaliosios mėnesinės algos ir su darbuotojais, ir su darbdaviais labai neapibrėžtomis ekonominėmis sąlygomis. Todėl pagarbą socialiniams partneriams, aš manau, turime išlaikyti ir kitoje kadencijoje, kaip ir pagarbą vieni kitiems. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū. Diskusija baigta ir akivaizdu, kad tą diskusiją vis tiek turėsime pratęsti galbūt kokioje konferencijoje ar panašiai. Yra neatsakytų klausimų ir vertinimų, požiūrių skirtumų, bet manau, kad tai galima spręsti ateityje.
15.21 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2544(2) (pateikimas)
Kolegos, darbotvarkės 2-4 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2544(2). Pranešėja – L. Vyskupaitytė-Mogenienė. Prašome. (Balsai salėje) Prašau.
L. VYSKUPAITYTĖ-MOGENIENĖ (LRPF). Labai ačiū. Po tokių karštų diskusijų ganėtinai sudėtinga, bet klausimas toks, apie kurį kalba iš esmės visi žmonės Lietuvoje, visi politikai, net Prezidentas, visuomenė, organizacijos, ir visi prieina prie tos pačios išvados, kad II pakopos pensijų sistema tokia, kokia yra dabar, mažų mažiausiai taisytina.
Norėtųsi grįžti į pradžią, kaip žmonės buvo įtraukti į tą sistemą. Yra neginčijamų liudijimų, kad žmonės buvo kalbinami bankų skyriuose, „Sodros“ skyriuose ir kitose garbiose įstaigose ir tikrai daugelis nesuprato, kad ta sistema nėra privaloma. Vyresnio amžiaus, priešpensinio amžiaus žmonės buvo įtraukti į jiems akivaizdžiai nenaudingą sistemą. Tai rodo ir pati dabar veikianti sistema, kada žmonės kviečiami, raginami prisijungti prie tos sistemos tik iki 40 metų. Vadinasi, vyresni žmonės buvo įtraukti, švelniai tariant, per klaidą, nešvelniai tariant, per sąmoningą norą pritraukti kuo daugiau žmonių į šitą sistemą.
Dabar kalbama, kad negalima griauti sistemos, negalima nuvilti lūkesčių tų, kurie kada nors bus pensininkai. Suprantama, geri norai, tačiau aš siūlyčiau atsigręžti į tuos žmones, kurie dabar yra ant šitos ribos arba už šitos ribos, nes, kaip ir ką tik diskusijoje minėjo kolegos, tai yra vieni skurdžiausiai Lietuvoje gyvenančių žmonių. Žmonės, kurie dirbo draudimo sistemoje, bankuose, pasakoja, kaip jie kvietė ir kokius nurodymus davė, kad jūs iki pensijos kaupsite, o paskui galėsite daryti su savo lėšomis, ką norėsite.
Mūsų siūlymas ir yra atliepiantis lūkesčius ir įteisinantis asmenų lygiateisiškumo principą. Mes siūlome, kad sukakus pensiniam amžiui… Taip, yra kolegų siūlymų, kad bet kada bet koks žmogus, tačiau jeigu kalbame apie pensijų sistemą, tai būtent žmogus kaupia pensijai. Akivaizdu, kad dabar šita sistema, duodanti 20 ar 30 eurų, tikrai neatliepia to tikslo, kuris buvo deklaruojamas, kad ženkliai padidės pensijų dydis pridėjus šitas išmokas. Todėl mes siūlome, kad dabar sulaukęs pensinio amžiaus žmogus galėtų pasirinkti, ar pasiimti visą sukauptą sumą, ar išdalinti dalimis, kaip yra siūloma dabar.
Kitas mūsų pasiūlymas, kad dar kartą, kaip 2019 metais, būtų pusę metų atidarytas vadinamasis langas ir žmonės norintys galėtų sugrįžti į „Sodrą“. Taip būtų tikrai nepadaryta žalos valstybei, sustiprėtų „Sodra“ ir tada tie žmonės sugrįžtų. Aišku, kalbant apie pradžią, galvoti, kad pelno siekiančios organizacijos imsis atsakingai ir altruistiškai vykdyti šitą valstybės uždavinį, pakelti vyresnių žmonių pensijas, buvo toks, sakyčiau, gana naivus tikėjimas. Ir pensijų valdytojų pasakojimai, kad parodykite man valstybinę organizaciją, kuri geriau tvarkytųsi negu privati… Gerai, mes galime sutikti, tačiau jūs parodykite man privačią organizaciją, kuri gautus pelnus investuotų toliau, reinvestuotų į žmonių gėrį ir didesnes pensijas. Aš manau, kalbėjo ir Lietuvos banko pirmininkas G. Šimkus, kad tikrai laikas kurti valstybinį pensijų fondą, nes tai vis dėlto valstybės atsakomybė užtikrinti šitas pensijas.
Gal geriausiai šitą tokį situacijos kontroversiškumą (nevartosiu piktų žodžių) parodo tai, kad žmogui mirus tie pinigai atiduodami. Vis dėlto yra makabriška: žmogus kaupė, jis kaupė sau, ir mes teigiame, kad jo pensija būtų didesnė, ir jam neatiduodame. O jeigu jis numirė, tada galima atiduoti viską ir atiduoti kažkam arba pasilikti tame fonde. Aš manau, kad tai nėra tinkama, nėra priimtinas požiūris į mūsų vyresniųjų žmonių situaciją, žinant, kokia jinai yra sunki, todėl manau…
Dar norėčiau paminėti asmenų lygiateisiškumo principą, nes kai kurie kolegos sako, kad jeigu dabar būtų nuspręsta grąžinti pinigus, reikėtų atimti 15 % GPM’o ir atsiimti valstybės indėlį. Tačiau iki 2019 metų buvo atiduodami pinigai žmonėms, viskas, ką jie sukaupė. Po to valstybė nustatė kažkokį nominalų skaičių, ten 5 tūkst., irgi buvo atiduodama žmonėms be jokių išskaitų. Todėl aš manau, kad pagal asmenų lygiateisiškumo principą ir teisingų lūkesčių principą lygiai taip pat dabar nereikėtų nieko atimti ir išskaičiuoti.
Aš tikiuosi diskusijų, aš tikiuosi visų kolegų palaikymo. Būtent pripažindama visų žmonių indėlį ir dėkodama kolegai M. Lingei, kuris sakė, kad atsižvelgsime į visus ir diskutuosime, aš tikiuosi, kad čia nėra tušti rinkimų pažadai ir šou, kad mes tikrai visi kaip galėdami apsvarstysime tą situaciją, nes tai iš tikrųjų tikras ir nuoširdus rūpestis. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū, ponia Laima. Jūsų nori paklausti daug kolegų. Pirma klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Miela kolege, tikrai netenkina nei sukaupiamos pensijų sumos, gavus ataskaitą metų pabaigoje, nei juo labiau periodinės išmokos, kurias jau gauna išėję į pensiją žmonės. Jas sudaro, na, dažniausiai 20–25 eurai per mėnesį, tai nei jie reikšmingai prisideda prie orios senatvės, nei išvis pakeičia ką nors gyvenime žmogui tie 20 eurų.
Jūs siūlote, jeigu sustabdytų pensijos įmokos pervedimą, įmokos nebūtų pervedamos, jos liktų fonde, bet taip pat numatote, kad tris kartus kaip ir galima būtų atgal į tą fondą grąžinti. Tai kokiu periodiškumu tie trys kartai turėtų būti? Ir kodėl jūs galvojate, kad kartą pasakęs, kad aš išeinu iš fondo, žmogus dar kelis kartus turėtų būti klausiamas, ar jis vis dėlto nesugalvojo kaupti? Aš taip įsivaizduoju, kad ta sukaupta suma, jūsų vertinimu, investavus sėkmingai turėtų paaugti ir būtų kaip tokia, sakykime, motyvacija galbūt likti fonde, ar aš klystu? Prašau atsakyti.
L. VYSKUPAITYTĖ-MOGENIENĖ (LRPF). Aš tikrai negaliu preziumuoti, kad fondai tyčia daro blogai. Suteikti galimybę dirbti geriau ir pasiūlyti nematau didelės problemos, o dėl detalių reikėtų tartis.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, ačiū už pristatymą. Galų gale ir jūs jau nebe skeptiškai žiūrite, nes anksčiau ir skeptiškai žiūrėjote į mane, kai kėliau klausimus.
Dabar norisi paklausti jūsų. Jūsų yra numatyta, kad valstybės prisidėjimas, irgi taip pat grąžinti, atidaryti langą ir grįžti visiems į „Sodrą“, ir priskaičiuoti prie darbo užmokesčio, prie gaunamos pensijos… Pensija bus skaičiuojama iš gaunamų pajamų, dalinamas koeficientas, išvedamas. Bus skaičiuojama senatvės pensija, kai sueina, nes jūs atidarote langą, sakote, su galimybe sugrįžti atgal į „Sodrą“. Valstybės biudžeto lėšos lygiai taip pat būtų grąžinamos. Ar nemanote, kad taip yra pažeidžiama Konstitucija, lygiateisiškumo principas? Vieniems yra pridedama 1,5 % vidutinio šalies darbo užmokesčio, o kitas moka mokesčius, viskas gerai, tvarkingai, taip, kaip ir nuo 2017 metų… 2018 m. sausio 1 d. buvo pakeistas įstatymas. Tie, kurie nedalyvauja…
PIRMININKAS. Laikas klausti.
L. NAGIENĖ (DFVL). …realiai negauna prisidėjimo iš valstybės biudžeto. Ar nemanote, kad čia yra Konstitucijos pažeidimas?
L. VYSKUPAITYTĖ-MOGENIENĖ (LRPF). Miela kolege, aš labai džiaugiuosi, kad nuo solinių pristatymų mes tikrai šį kartą pereisime prie visuotinio svarstymo. Tikiuosi, rasime geriausius variantus. Aš manau, neginčytina, kad tvarkant šitą įstatymą ir šitą sistemą daug kartų pažeisti įvairūs konstituciniai principai. Dėl įvairių klausimų. Iš viso dėl biudžeto pinigų pervedimo tik tiems, kas kaupia, ir panašiai. Lygiai taip pat mes turime jūsų inicijuotą Konstitucinio Teismo sprendimą, uždedantį tam tikras lubas, kad kažkokia komisija, kuri kainuos pinigus, kažkokių ekspertų… nežinau, ar yra ekspertų, nustatančių, kas žmogui yra didelė bėda, o kas mažesnė. Mes leisime pinigus nustatyti, kuriam žmogui atiduoti, o kuriam ne. Iš tikrųjų pažeisime daugybės kitų žmonių teisėtus lūkesčius, interesus. Aš manau, tikrai apie viską galėsime padiskutuoti.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Gerbiamas Algirdai, klauskite.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Atsiprašau. Gerbiama kolege, mano klausimas. Ar II pensijų pakopoje sukauptas lėšas jūs laikote žmogaus nuosavybe ar pensijų fondų išmoka?
L. VYSKUPAITYTĖ-MOGENIENĖ (LRPF). Man čia galvoti nereikia, ne vieną kartą ne vienas teisininkas yra pasisakęs, kad žmogaus nuosavybė. (Balsas salėje: „Tai apie kokį čia…“)
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Vyskupaityte, nauja Seimo narė, malonu. Juokauju. Žiūrėkite, jūs ne kartą paminėjote teisėtus lūkesčius ir interesus, kalbėdama apie tuos žmones, kurie galbūt nori išeiti, nutraukti kaupimą. Bet II pakopos pensijų kaupimo fonduose yra 1 mln. 400 tūkst. žmonių. Aš nenoriu išeiti. Ir aš norėčiau, kad leidžiant kam nors išeiti iš nusistovėjusios sistemos būtų gerbiami ir mano teisėti lūkesčiai. Aš noriu sulaukti savo pensinio amžiaus, reguliarių išmokų iš pensijų kaupimo fondų. Tai yra mano teisėtas lūkestis. Kiekvienas žingsnis, mažinantis šitų pensijų kaupimo fondų patrauklumą, atima iš manęs ir milijono žmonių teisėtus lūkesčius. Gal geriau padarykite taip, kaip siūlo A. Sysas? Sprendimas – uždrausti pensijų fondus, ir baigta, nesikankiname. Dabar čia tos manipuliacijos ardys pensijų fondus ilgą laiką ir atims teisėtus lūkesčius iš kitų žmonių.
L. VYSKUPAITYTĖ-MOGENIENĖ (LRPF). Gerbiamas Eugenijau, aš nežinau, ką jums A. Sysas siūlė, man nesiūlė. Mes kalbame būtent apie skurstančius žmones, apie mūsų vyresnius žmones, kurie, turėdami mažesnį supratimą, finansinį raštingumą, buvo įtraukti, švelniai pasakysiu, per klaidą. Būtent laikyti tuos žmones, jų nepaleisti, kai jiems sukanka pensinis amžius, kalbėti, kad jie ne taip panaudos tas lėšas, ne tą padarys, mes, sukūrę kažkokią komisiją, nuspręsime, ką jie su tomis lėšomis gali daryti, mažų mažiausiai neetiška. O tie jauni žmonės, kurie turi gyvenimą priešakyje, turi darbą, mes čia visi sakėme iš visų pusių, kad tuojau klestėsime, tai dar spės susikurti. Fondai, negaudami tokio privalomo dalyvavimo, irgi turės pasistengti dirbti geriau ir tikrai patenkinti ir jūsų, ir visų kitų jaunų žmonių lūkesčius.
PIRMININKAS. V. Targamadzė. Prašau, gerbiamoji.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Ateina laikas ir žmogus jau gauna tas išmokas, anuitetą, taip? Bet infliacija – jos nuvertėja. Tai dabar kaip su ta indeksacija būtų, nes manęs nemotyvuos būti fonde, jeigu nebus indeksacijos? Ačiū.
L. VYSKUPAITYTĖ-MOGENIENĖ (LRPF). Tai, kad žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, galės arba visą sumą pasiimti, arba sutikti su siūlomomis periodinėmis išmokomis, ir bus jo pasirinkimas. Tai būtent tikrai agituočiau, raginčiau supažindinti žmones išsamiai su sąlygomis ar vienu, ar kitu atveju, kad jie iš tikrųjų galėtų ne prievarta būti kažkur įrašyti ir nepaleidžiami, bet sąmoningai pasirinktų savo kelią.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, blogybė yra, matyt, ta, kad kai buvo kuriami privatūs pensiniai fondai, jūs puikiai tikriausiai atsimenate, kai kurie politikai aiškino žmonėms įvairių televizijos laidų metu, kad jeigu jūsų darbo užmokestis mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis ir jums iki pensijos liko mažiau kaip 20 metų, jūs nedalyvaukite, nes tikrai naudos didelės nebus suėjus pensiniam amžiui. Tikriausiai vienas aspektas.
O klausimas būtų konkretus: ar jūs negalvojate, kad jeigu anuitetų suma, ta išmoka mėnesinė, yra mažiau kaip 10 % socialinio draudimo pensijos, reikėtų tiesiog padidinti galimybę ir leisti pasiimti tą visą sumą pinigų?
L. VYSKUPAITYTĖ-MOGENIENĖ (LRPF). Tai vėl mes nustatome, ar tai 5 tūkst., ar tai 10 %, ar kažkiek. Iš kokio palubinsko žinyno mes nustatome va tą ar tą skaičių? Aš manau, kad neturėtų taip būti. Tiesiog mes susigalvojame, kad jeigu 10 %, tai nepakanka, jeigu 12, tai jau gerai. Ir tai žmonių keliamas vienas svarbiausių klausimų. Iš tikrųjų daugybė tų vyresnių žmonių nieko nesuprato nei apie sustabdymą, nei apie ką nors toje sistemoje, ir jeigu žmogus sukaupė 5 tūkst. 400, jam atiduoda visą, bet jeigu 5 tūkst. 600, jam neatiduoda nieko. Tai šitai žmones labai liūdina, pykdo, aš galvoju, kad mes šitą susidariusią tikrai negerą situaciją turėtume išspręsti.
PIRMININKAS. Taip. Ir V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (LRPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, manau, ir jūs dalyvavote, kada būtent buvo priimti teisės aktai ir į II pakopą privalomai draudimo bendrovėms pervedamos lėšos. Bet jau daugiau kaip dešimtmetį būtent visuomenė jaučia nepasitenkinimą ir politikai būtent teikia pasiūlymus artėjant rinkimams, jie kelia lūkesčius, kad tai bus kaip nuosavybė, remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimo dalimi.
Kaip jūs žiūrite? Kolegos J. Varkalio po pateikimo buvo pritarta, bet Vyriausybės išvada yra pateikiama neigiama, o po jūsų pristatymo dar keleto kolegių taip pat bus minėtas klausimas pristatomas. Ar nereikėtų būtent visus pristatymus minėtu klausimu sujungti į vieną visumą ir iš esmės spręsti sudarant darbo grupę?
L. VYSKUPAITYTĖ-MOGENIENĖ (LRPF). Besąlygiškai manau, kad viską, kas siūloma ir siūlyta per tuos pastaruosius trejus metus, iš tikrųjų reikia sujungti ir rasti bendrą sprendimą, nes vienam kuriam nors susigalvojus niekas neįvyksta ir iki šiol niekas nepavyko. Dabar turime tokį gražų, unikalų rinkimų momentą – visi nori išgirsti žmones, tikiu, nuoširdžiai išgirsti, ir visi savo programose bent jau tikrai paminėjo šitų fondų klausimo sprendimą. Tai mes tikrai turime unikalų momentą padaryti gerą sprendimą, kuris tikrai labiau atitiktų žmonių lūkesčius, ypač mūsų vyresniųjų žmonių lūkesčius.
PIRMININKAS. Taip, ačiū, gerbiama Laima, jūs atsakėte į visus klausimus, visų norai patenkinti. Taip, išvada už. Nori kalbėti A. Sysas. Taip, gerbiamas Algirdai, tuoj, sekundę.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Užsidegė raudona lempelė. Gerbiami kolegos, suprantu, kad tobulumui nėra ribų, bet tai, ką siūlo kolegė, būtų žingsnis į priekį, nes, pakartosiu, mes kalbame apie savanorišką pensijų kaupimą. Ir ne veltui aš paklausiau, ar tai yra nuosavybė, ar tai yra kažkokios mistinės pensinės lėšos, kuriomis žmogus negali disponuoti, o disponuos politikai arba valdytojai tų pinigų. Jeigu tai yra nuosavybė, tai apie ką mes čia kalbame?
Priminsiu, kad šita II pensijų pakopa neišlaikė išbandymo. Ne veltui kitos šalys ją seniai uždarė, dalį pinigų grąžino žmonėms, dalį žmonės galėjo persivesti į valstybinį socialinį draudimą ir tikrai dėl to valstybės nežuvo. Ir juokingų straipsnių pasirodė Lietuvos žiniasklaidoje, kad krizė Estijoje yra II pensijų pakopos pasekmė, nes kas iš žmonių nusipirko kelialapį, o kas įsidėjo tvirtesnius dantis į burną, tai lėmė, kad Estijoje krizė. Tikrai ne dėl to.
Taigi, gerbiami kolegos, buvo pateiktas Vyriausybės projektas, bus ir daugiau projektų, bus pasiūlymų. Na, apsispręskite vieną kartą ir pripažinkite sau, kad buvo padaryta klaida, kaip tai padarė čekai, vengrai, lenkai, estai. Neduokime uždirbti pensijų fondų valdytojams, o pasistenkime, kad visi būsimieji pensininkai gautų normalias pensijas.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Ir nuomonę prieš nori išsakyti K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad pritariu dėl vienos idėjos, kad dabar iš tikro yra unikalus metas – rinkimai, o rinkimų metu nereikėtų priimti jokių fundamentalių sprendimų, nes šituo metu politikai konkuruoja, kas labiau myli tautą, ir prisiūlo keisčiausių idėjų, kurios greitai priimtos gali sukelti labai rimtų padarinių ateičiai.
Pritariu tai minčiai irgi, kur buvo pasakyta, na, gerai, dabar va kas buvo teisingai pasakyta, kad daugybė čia tokių gražių siūlymų prisiūlyta. Pritariu tam, kad Konstitucinis Teismas įpareigojo spręsti tą problemą, bet jinai ir bus sprendžiama galbūt po rinkimų, pasitelkus ekspertus, neskubant, nekonkuruojant dėl to, kas čia ką nors geresnio pasiūlė. Tai man norėtųsi netgi, kad mes pasielgtume, kaip čia jau vieną kartą buvo pasielgta, kad rugsėjo mėnesį ir spalio pradžioje mes išvis nedarytume plenarinių posėdžių, kad tų tokių nuostabių idėjų būtų mažiau prigimdyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame. Apsispręskime dėl ponios Laimos pasiūlyto įstatymo projekto.
Užsiregistravo 79, balsavo 79: už – 69, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų darbo komitetas ir papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ir turbūt dėl Vyriausybės išvados gerbiamas Mindaugas, taip? Tai ir Vyriausybės išvada. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
15.44 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3451(2) (pateikimas)
Ir toliau aš dar paskelbsiu turbūt vieną. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3451(2). Pristato V. Giraitytė-Juškevičienė. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas gerbiamas J. Sabatauskas.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (LRPF). Gerbiami kolegos, pristatomas jums Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas. Čia siūlome papildyti vienu punktu, kuris nustato, kad pensijų fondo dalyvių vienkartinės išmokos, gautos pagal Pensijų kaupimo įstatymą, yra neapmokestinamos. Tokiu atveju visa išmoka atiteks būtent tam dalyviui, lėšų gavėjui. Todėl kviečiu visus palaikyti šį projektą.
Tikrai buvo labai geras komiteto pirmininko M. Lingės pasiūlymas palaikyti visus šiuos projektus bendru sutarimu, kad galėtume komitetuose po to svarstyti kaip bendrą paketą ir išgvildenti patį geriausią sprendimą Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Galiu klausti? Ačiū. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, mes diskutavome. Ar nemanote, kad reikėjo faktiškai 16 punktą išbraukti ir palikti tik jūsų teikiamą siūlymą, nes 16 yra susietas su III pakopa, o jūs norite, kad visiškai nebūtų apmokestinti visi, kurie dalyvauja kaupiant pensijas, nesvarbu, ar III, ar II ir taip toliau?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (LRPF). Taip, ir pasirinkta vienkartinė išmoka nebūtų apmokestinama. Aš manau, kad komitete ir gavus ministerijos kokių nors pastabų bus galima… nes ten yra niuansų, numatytos ir datos, kurie iki 2012 metų sudarė sutartis. Tik reikėtų pažiūrėti, ar nebūtų prieštaravimų tarp tų punktų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiama Vaida, o nebus paskui pretenzijų, mokesčiai jau sumokėti už tas, kas… tos lėšos yra sukauptos anksčiau, ar nėra sumokėti, ar Finansų ministerija, Mokesčių inspekcija, kaip sakoma, neprotestuos prieš tai?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (LRPF). Na, protestuoti galima dėl daug ko, tačiau mokesčiai mokant įmokas į pensijų fondus jau buvo sumokėti, todėl būtų teisinga, kad žmonės galėtų atsiimti visą išmoką visiškai neprarasdami pinigėlių arba dar antrą kartą mokėdami už juos mokesčius.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti.
Dėl balsavimo motyvų R. Tamašunienė – už.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Iš tikrųjų, kolege, palaikau jūsų siūlymą, nes taip pat vertinu, kad žmonių pensijų fonduose sukaupti pinigai yra jų turtas, jų nuosavybė ir papildomo apmokestinimo nereikėtų vertinant, kad tai vis dėlto prisideda prie senatvės ir gyvenimo senatvėje esančių poreikių. Manau, kad galime pritarti visi bendru sutarimu po pateikimo ir apsvarstyti tokią galimybę. Būtų tikrai didelė paskata mūsų pensininkams ir parodomas dėmesys, kad net ir tos menkos sumos, kurios sukauptos fonde, nebus apmokestinamos ir bus sudaryta galimybė jas atsiimti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuojame dėl kolegės V. Giraitytės-Juškevičienės pateikto Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto.
Užsiregistravo 82, balsavo 79: už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną.
Aš taip suprantu, dėl Vyriausybės išvados? Palaukite.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ir dėl Vyriausybės išvados, ir dėl komiteto. Kadangi rytiniame posėdyje sutarėme, kad visais su pensijomis susijusiais klausimais pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip pat ir dėl GPM įstatymo projekto, tai tiesiog apkeisti komitetus. Ir Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Tiesiog BFK būtų papildomas?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. O SRDK…
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, nes dėl pensijų kaupimo bendras…
PIRMININKAS. Gerai. Pagrindinis komitetas – SRDK, o papildomas – BFK. Vyriausybės išvados nereikia? (Balsai salėje) Ir Vyriausybės išvada. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta dėl komitetų, dėl svarstymo datos ir Vyriausybės išvados.
15.50 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3068(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3069(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – Pensijų kaupimo įstatymo 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3068(2). Pranešėja – L. Nagienė. Pateikimo stadija. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tai dabar solo.
PIRMININKAS. Taip pat ir lydimasis – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Kaip man pasakė, dabar solo L. Nagienė pristatys.
Visi sėdėjome ir laukėme. Laukėme, kol įstatymas ateis į salę. Iš tikrųjų ne vieną kartą po Konstitucinio Teismo mes norėjome, kad kuo greičiau būtų pradėtas svarstymas, tačiau sulaukėme, kaip dabar sako, rinkimų, lyg ir rinkimų šou. Ne rinkimų šou. Dirbome realiai daugiau negu dvejus metus. Realiai daugiau negu dvejus metus ir tai nėra rinkimų šou. Noriu tikrai kreiptis į jus visus.
Ką mes siūlome šiuo įstatymu? Pagrindiniu Pensijų kaupimo įstatymo projektu siūlau atsisakyti valstybės prisidėjimo prie II pakopos pensijų kaupimo fondo dalyvių įmokų, vietoj to lydimuoju Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siūlau numatyti, kad gyventojai būtų skatinami kaupti II pakopoje, siūlant neapmokestinti pajamų, pervedamų į II pakopos pensijų fondus.
Šiuo metu Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta, kad pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 % dalyvio pajamų ir 1,5 % yra vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. Praėjusiais metais iš valstybės biudžeto į II pakopos fondus buvo perversta virš 250 mln. eurų, preliminariu skaičiavimu, šiais metais bus virš 300 mln. eurų. Taigi vien per dvejus metus valstybė bus pervedusi į privačius pensijų fondus apie 600 mln. dydžio sumą. Vėliau, ateityje augant pensijų kaupimo sistemos dalyvių skaičiui ir šalies vidutiniam darbo užmokesčiui, ši suma ženkliai didės ir vėl mes tuos pinigus pervesime į privačius pensijų fondus.
Mūsų senatvės pensijos šiandien yra vienos mažiausios Europoje, ką tik neseniai pristatė ir Linas. Kas trečias pensininkas gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Lietuvoje senatvės pensijoms skiriama tik 5, 5 % BVP. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis yra 8–9%. Turint tokią statistiką, tiesiog paradoksali mūsų valstybės logika: užuot tais šimtais milijonų ištraukusi dabartinius pensininkus iš skurdo, valstybė juos atiduoda kaupimo bendrovėms, o tos vėliau, pasinaudodamos būtent tokia liūdna situacija – socialinio draudimo pensijos vidurkio statistika, nuvilioja į privačius pensijų fondus ir mes atiduodame tuos pinigėlius.
Valstybės finansinio prisidėjimo prie kaupimo tikslas yra sudominti ir paskatinti gyventojus kaupti. Deja, statistika rodo, kad tokia paskata nėra veiksminga ir neatlieka numatytos funkcijos, yra be galo brangi, be to, dar ir paskatos administravimas valstybei kainuoja. Aš nemanau, kad šiandien mes turėtume atiduoti tuos pinigus, nes, pirmiausia, bendrovės, gavusios tuos kelis šimtus milijonų, atseikėja dalį atlygiui sau, tik likusius investuoja, o investicinės veiklos rezultatas labai kuklus. Mes žinome, pastarųjų 20 metų vidutinė investicinė grąža iš esmės negeba kompensuoti neigiamos infliacijos. Grąža yra, jeigu įvertintume ir infliaciją, ir kiek yra grąža, virš 5 % būtų grąža, o virš 4 % yra 20 metų bendra infliacija, 20 metų vidurkis.
Daugelyje valstybių būtent mokestinės lengvatos yra pasirenkamos kaip valstybės paskata asmenims dalyvauti papildomame pensijų kaupime. Todėl kviečiu palaikyti siūlymą palaipsniui atsisakyti valstybės įmokų į II pakopos pensijų fondus ir suteikti dalyviams galimybę susigrąžinti dalį sumokėtų įmokų pradedant 2026 metais. Galime galvoti ir apie 2027 metus.
Iš tikrųjų mes matome, kokia šiandien yra situacija, todėl tikrai kviečiu apie tai diskutuoti ir labai džiugu, kad prasidėjo ta diskusija, nes valstybė turėtų šiandien pasirūpinti dabartiniais pensininkais ir galvoti apie tai, kad ir individualioji dalis galėtų ženkliai augti, ir valstybės bazinė pensija galėtų būti didesnė tų, kurie turi pilną stažą. Šiandien mes žinome, kokia yra situacija, jeigu turiu 34 metus darbo stažo ir gaunu vos mažesnę pensiją. Jeigu darbo užmokestis yra gana mažas, tai realiai pensija yra labai nedidelė ir nesiekia nė 600 eurų. Iš tikrųjų, siūlau šiandien to prisidėjimo atsisakyti ir pritarti šiam projektui. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Kad valstybės paskata žmonėms likti pensijų fonduose nėra tikslinga, rodo skaičiai, nes virš 60 % žmonių atsisako dalyvauti kaupime, turėdami tokią galimybę. Ir valstybės biudžeto lėšomis mes subsidijuojame privatų verslą, kuris neužtikrina nei asmeniui augančios sumos, užaugančios, neteikia jokių garantijų, nei kad jų daromos investicijos turės gerą grąžą. Ir taip, ta suma bent jau liks tokia, kokią žmogus iš savo atlyginimo, būtent iš savo darbo užmokesčio, pervedė į tuos fondus. Todėl manau, kad tas socialinis modelis yra neteisingas ir jūsų pasiūlymas iš tikrųjų taiso daugelį dalykų.
Tik aš supratau, kad jūs nesiūlote atsisakyti valstybės prisidėjimo iš viso, bet jį mažinti. Tai mano klausimas: ar vis dėlto reikėtų komercinėms įmonėms teikti savo komercinį paketą ir pasiūlymą žmonėms taip, kad norėtų kaupti ir be valstybės prisidėjimo, nes ir tas mažas procentas, sakykime, toks: maitina tik pensijų fondus, o grąžos realiai žmonės nesulaukia?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Rita, už klausimą. Tiesiog nepaminėjau, mes žiūrėjome, kaip Skandinavijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Nėra tokio, neradome nė vienos valstybės, kuri pervestų iš savo biudžeto lėšas į privačius pensijų fondus. Atitinkamai per pajamų mokestį ir panašiai kokia nors dalimi.
Pas juos yra ir pas mus lyg įstatymas reguliuoja ir yra numatyti profesiniai fondai. Tačiau profesiniai fondai neveikia ir mes siūlome, buvo labai teisingai pasakyta gerbiamo banko valdytojo, Lietuvos banko departamento vadovo G. Šimkaus, kurti valstybinį fondą ir kalbėti apie profesinius fondus. Ir siūlyčiau, kad ta dalis galėtų būti jau pradėta, bent žingsnelis į priekį dėl profesinių fondų kūrimo. Profesinių fondų mes šiandien… Įstatymas yra, bet iš viso neveikia šitas įstatymas. Tai tokią mes matome viziją ir apie tai galėtų būti diskutuojama kartu komitete, sudarius darbo grupę su darbdaviais, ir Trišalėje taryboje galėtume apie tai diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama Laima, pirmas klausimas: kas sušvelnino jūsų griežtą požiūrį į II pensijų pakopą? Jūs pati tvirtinate, kad reikia rūpintis dabartiniais pensininkais, ir toliau norite, kad lėšos, užuot didinus pensijas visiems, būtų pervedamos į II pensijų pakopą, kankinti dar penkerius metus. Per penkerius metus priimti dar dalį naujai pakliūnančių į šitas pinkles ir paskui vėl aiškinti… Kodėl jūs, taip sakant tiesiai šviesiai, to Gordijaus mazgo nenukertate iš karto? Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas Algirdai. Aš dar pristatysiu kitą projektą. Realiai čia yra dėl valstybės prisidėjimo, būtent šitas. Diskutuojama, kad aš iš viso esu prieš valstybės prisidėjimą, ir manęs niekas nesušvelnino. Kalbama, mes žiūrėjome į Europos Sąjungą, kokie yra profesiniai fondai. Šiuo atveju tikrai valstybė neturėtų subsidijuoti privačių pensijų fondų. Aš esu tikrai kategoriškai prieš. Rašydami skundą Konstituciniam Teismui, buvome įrašę lygiai tą patį vieną iš punktų, tačiau Konstitucinis Teismas atsisakė priimti tos dalies skundą. Ir manęs niekas neįtakojo, Algirdai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiama Laima, jūs čia viena stipriausių specialisčių Seime iš mūsų visų kolegų, žinanti, kaip dabar jūs atsakėte, kad Konstitucinis Teismas nėra pasaulio bamba turbūt, bet kaip sąžiningai, kad paskata kaupti, kaip jūs sakote, yra tiesioginė parama verslui, investicijų fondams. Ar nereikia, kaip jūs sakote, teiksite įstatymą ir mes pasirašysime turbūt dauguma, išvis uždrausti, kad valstybė finansuotų, kokią nors paramą duotų privačioms įmonėms ir investicijų fondams – bet kam, kad valstybė nebūtų… Tai kaip tik investicijų fondai dabar turėtų mokėti valstybei už tai, kad naudojasi suteiktomis paskatomis, privilegijomis sukurdami nesąžiningą konkurenciją. Turėtų tie investicijų fondai valstybei mokėti, o valstybė paskui – į „Sodrą“ ir iš „Sodros“ – visiems kitiems pensininkams. Kaip taip yra? Ar nesiruošiate tokio įstatymo – išvis uždrausti, nuo kito galo?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas Valdemarai, už klausimą. Iš tikrųjų teisingai pasakėte, 61 % tą skatinamąją įmoką… atsisakė. Bet jeigu būtų visi perskaitę laiškus, kuriuose buvo automatinis įtraukimas, tai, aš manau, būtų daugiau negu 70 % atsisakę dalyvauti II pensijų pakopoje.
Dabar dėl jūsų pasiūlymo visiškai atsisakyti valstybės prisidėjimo aš visiškai nieko prieš. Gal komitete iš karto pasakykite: jokio, mes paimame ir, sakysime, nuo 2026 metų ar nuo 2025 metų, bet aš manau, kad čia reikia vis tiek… visiškai jokio prisidėjimo iš valstybės biudžeto neturėtų būti. Mes turime galvoti apie pensininkus, kurie šiandien gyvena skurde. Apie tai turėtume diskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Matyt, apie pensininkus ir apie kitus žmones reikia galvoti ne tik šiandien, kaip jūs sakote, šiandien, bet galima ir rytoj.
Dabar aš jūsų paklausiu apie rytdieną. Tai kada čia visos tos gražios idėjos, nežinau, ar jos gražios, bet labai gausiai galvojančių apie pensininkus idėjų, kada jos vis dėlto taps realybe? Iki rinkimų spės jos būti realizuotos ar vis dėlto tik po rinkimų? Paprognozuokite kaip politikė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas Kęstuti, ačiū už klausimą. Čia ne rinkimų šou. Aš jums dar kartą sakau, nuo pat pirmos dienos jūs klystate. Nuo pat pirmos dienos, aš esu pasakiusi ir frakcijoje, ir visi žinojo nuomonę, realiai mes žinome, kad pensijų kaupimas tikrai neatliepė to, ko tikėjosi visi tie, kurie pradėjo kaupti. Šiandien, aš manau, jeigu komitete bus svarstoma, ir jau prasideda svarstymas, tai yra žingsnis į priekį, kad iš tikrųjų visą šitą II pakopos reformą reikia peržiūrėti, peržiūrėti iš esmės. Ir aš siūlysiu, po to pristatysiu kitus įstatymo straipsnių pakeitimus, kuriuos reikėtų siūlyti peržiūrėti. Manau, kad tai neatliepia šiandien to, ko tikėjosi.
Ir aš asmeniškai, kai man pasakė, kad „Sodra“ agitavo, tikrai socialinio draudimo skyriuose agitacijos į II pakopos pensijų fondus nebuvo. Agitavo tiktai bankai. Kai nueidavai į banką ir norėdavai gauti kreditą, tai visada pasakydavo: negausi kredito, jeigu nepasirašysi privačiuose fonduose sutarties. Iš tikrųjų taip buvo. O realiai tai tikrai socialinio draudimo skyriai tos agitacijos nevykdė. Kažkas labai norėjo suklaidinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nenori daugiau klausti nė vienas Seimo narys.
Dėl balsavimo motyvų tik už nori kalbėti V. Valkiūnas, prieš nėra. Tai gal galime?.. Ne, kolega nusiteikęs kalbėti.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Reikia tokius racionalius žmones kaip Laima palaikyti. Ir kolegas kviečiu balsuoti už – už teisybę, o ne nesąžiningą konkurenciją.
PIRMININKAS. Tai, kolegos, balsuojame dėl Pensijų kaupimo įstatymo 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068 ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 81, balsavo 80: už – 76, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo projektams pritarta.
Siūloma svarstyti… kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas dėl abiejų projektų, kaip ir prieš tai buvo kalbama. Būtų svarstoma lapkričio 7 dieną ir prašoma Vyriausybės išvados. Turbūt dėl to Mindaugas stovėjo. Taip. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta ir dėl svarstymo komitetuose, ir dėl datos, ir dėl Vyriausybės išvados.
16.06 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2467(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas darbotvarkėje – Pensijų kaupimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2467(2). Pranešėja – L. Nagienė. Pateikimo stadija. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Pirmiausia ačiū visiems, kolegos, kurie palaikė pirmąjį projektą. Tai dabar kalbėsime apie Pensijų kaupimo įstatymą, apie kurį buvo kalbėta Konstituciniame Teisme. Konstitucinis Teismas savo kovo 7 dienos nutarime konstatavo, kad Pensijų kaupimo įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kuriuo nenustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, asmens nuosavybės teisės varžomos labiau, negu reikia konstituciškai pagrįstam tikslui užtikrinti – kuo didesniam pensijų kaupimo dalyvių skaičiui pasiekti didesnes pajamas senatvėje.
Aš labai norėčiau priminti ir socialdemokratams, ir visiems tai, kad kai buvo kuriama… 2002 metais priimant Pensijų sistemos reformos įstatymą, šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma – privalomasis pensijų kaupimas leistų padidinti visų jame dalyvaujančių asmenų pensijas, nedidinant privalomojo socialinio draudimo įmokų tarifo. Toliau buvo teigiama: kaip rodo pasaulio pensijų fondų praktika, kapitalo grąža iki šiol buvo didesnė, nei darbo užmokesčio augimas, todėl galima tikėtis, kad pensijos su kaupiamąja dalimi bus bent 20 % didesnės, negu jos būtų palikus galioti einamojo finansavimo sistemą.
Dabar mes matome ką? Kad nei kapitalo grąža, nei kaupiamasis priedas prie pensijos nėra tokie dideli, kokie buvo projektuojami prielaidose ir projektuojant į ateitį. Kaip dabar akivaizdu, padaryta klaidų ir jos senatvėje skaudžiai kainuoja mūsų pensininkams. O įstatymų leidėjas neturi teisės likti pasyvus stebėtojas. Todėl prisiminkime, ką mes darėme ir teikėme. Dėl to ir kreipėmės į Konstitucinį Teismą, kad galėtume truputėlį galvoti apie tai, ką reikėtų padaryti.
Tai aš dabar konstatuosiu tiesiog skaičius (kaip ministrė sako, galbūt išgalvoti, bet tikrai neišgalvoti skaičiai). Pensijų fondų asociacija nepaliaujamai kartoja ir visomis išgalėmis sistemingai siekia tikinti finansiškai, taip jie ir sako, finansiškai neišprususias mases, jog pensijų fondai dirba efektyviai, sklandžiai. Tačiau pastarųjų 20 metų statistika akivaizdžiai byloja ką kita – vidutinė pensijų investicinė grąža tesiekia 5,67 %. Per tą patį laikotarpį vidutinė infliacija – 4,12 %. Tai nuo 2004 metų, kai pensijų fondai pradėjo veiklą, vidutinis darbo užmokestis ir socialinio draudimo senatvės pensija augo beveik du kartus sparčiau. Vidutiniškai darbo užmokestis išaugo 9,73 %, o bazinė pensija – 9,34 %. Todėl manau, kad II pakopos pensijų kaupimas dabar save kompromituoja (bet jau mes matome, kad jisai dirba lyg ir geriau) nesugebėdamas pasiekti užsibrėžtų tikslų. O įstatymų leidėjas negali likti pasyvus stebėtojas, privalo atlikti savo pareigą. Todėl mes, įgyvendindami šią pareigą kartu su Demokratų frakcijos kolegomis, šiandien pristatome šiuos pasiūlymus dėl įstatymo tobulinimo, ką mes siūlome.
Aš dabar pradėsiu nuo pasiūlymų. Pirmiausia, suteikti dalyviams teisę savo iniciatyva dėl jiems svarbių priežasčių nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Antra. Nustatyti vienkartinį įtraukimą į dalyvavimą II pakopos pensijų sistemoje. Trečia. Reglamentuoti įstatymu ir apriboti netiesiogines išlaidas, atskaitomas iš dalyvio turto. Atsisakyti kažkokių mistinių atidėtųjų anuitetų, kurie pradedami mokėti, kai sueina 85 metai. Mes žinome, kokia yra mūsų vyrų ir moterų gyvenimo trukmė – virš 70 metų. Taikyti naują išmokų rūšies nustatymo principą. Tokie pagrindiniai penki punktai.
Kas buvo? Mes žinome, kad dalyvis neturėjo teisės nutraukti dalyvavimo. Mes dabar siūlome, kad savo iniciatyva jis galėtų nutraukti. Jeigu jisai nori pasitraukti be svarbių priežasčių, tokiu atveju jam reikėtų susimokėti 15 % pajamų mokestį. Išvardinome priežastis. Pagal Konstitucinio Teismo nutartį, mes matome, turėtų būti numatytos priežastys. Matote, susirgus sunkia liga, 25 % dalyvumo lygis, fizinio asmens bankrotas, kilus grėsmei prarasti vienintelį būstą (taip dažniausiai būna, kai bankrotas), mirus šeimos nariui, išvykus iš Lietuvos. Aš sustosiu prie šito.
Gerbiamas kolega M. Lingė pristatė, kad užsieniečiams taikoma, o mes dar siūlytume, kad ir tie, kurie išvažiavę ir daugiau negu penkerius metus negyvena Lietuvoje. Jie jau įsitvirtinę, faktiškai deklaravę išvykimą, mes siūlome, kad tikrai… Mes žinome, kad yra daugiau negu 1 mln. 400 tūkst. dalyvių, užregistruotų į pensijų kaupimo fondus, tačiau tik apie 800 tūkst. dalyvių yra aktyvių, tų, kurie šiandien gyvena ir dirba Lietuvoje. Kita dalis yra neaktyvūs dalyviai, arba nedirbantys, arba didesnė dalis išvykusių.
Atsiminkime, esant praėjusiai Vyriausybei, buvo galimybė neterminuotai sustabdyti pensijų kaupimą. Jeigu jau yra praėję penkeri metai, lygiai taip pat galėtų gauti šias išmokas, kad jos nebūtų apmokestintos pajamų mokesčiu.
Dabar dėl automatinio įtraukimo. Kaip ir minėjau, automatiškai būtų įtraukiama tik vieną kartą. Ne du kartus, kaip siūlo mūsų kolegos. Mes siūlome, kad būtų įtraukiama tik vieną kartą. Gavo, žmogus atsisakė ir daugiau jam nebūtų primenama. Mes žinome, septynis ar aštuonis kartus buvo bandoma per tą laiką iki 40 metų, kai tu esi darbingas, kas treji metai būdavo išsiunčiamas priminimas.
Toliau dėl netiesioginių išlaidų. Labai ačiū sakau praėjusiai Vyriausybei, kad tikrai labai sumažino administravimo kaštus, tačiau dar yra palikti iki 0,5 % sumažinti administravimo kaštai. Mes dabar siūlome apriboti ir netiesiogines išlaidas, jos negalėtų viršyti 0,2 %.
Kai mes pasižiūrime realią statistiką, tai praktiškai bendros išlaidos net 2021 metais siekė 1,23. Ir jos nėra išvardintos įstatyme. Turėtų būti išvardintos, nes netiesioginės išlaidos.
Dėl periodinių išmokų ir atidėtojo anuiteto. Kadangi anuitetą perėmė mokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, tai aš manau, kad lygiai taip pat neturėtų būti paliktos kai kurios lėšos ir kai kurie pinigai privatiems pensijų fondams, o visas išmokas vykdytų Socialinio draudimo fondas.
Ir dėl penkto siūlymo, dėl išmokų rūšies nustatymo, tai mes ir siūlome, kad išmokų rūšys būtų tiktai pensijų anuitetas, vienkartinė pensijų išmoka ir kaip tai būtų apskaičiuojama.
Dabar ką mes siūlome? Mes siūlome pensijų anuitetą. Jeigu apskaičiuoja pensijų anuitetą ir jo suma nėra reikšminga, palyginus su senatvės apskaičiuota pensija, tai yra nesiekia 10 %, tokiu atveju mes siūlome, kad šita išmoka būtų išmokama, jeigu žmogus pageidauja, pilietis, kuriam yra paskirta senatvės pensija, pageidauja, ir jis galėtų gauti vienkartinę išmoką. Gali jisai pasirinkti ir anuitetą, tai yra periodinę išmoką. Tarkime, aš dabar kaip paprastą pavyzdį, čia būtų paprasčiau: jeigu jam yra paskirta senatvės pensija 1 tūkst. eurų… (Šurmulys salėje) Baigiu, baigiu, paskutinis. Jeigu jam yra paskirta… (Triukšmas salėje) Jeigu bus paskirta 1 tūkst. eurų, o anuitetas apskaičiuotas 90 eurų, tai mes laikome, kad tai nėra reikšminga suma, todėl ir siūlome išmokėti, jeigu jis pageidauja, vienkartinę išmoką. Tokie mūsų pagrindiniai siūlymai. Ačiū. (Balsai salėje) Laukiu klausimų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmoji klausia R. Tamašunienė. Nebenori. (Šurmulys salėje) Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Aš noriu pagirti, kad Laima vis teikia siūlymus, ir konstatuoti, kad tikrai nebūtų šito rinkimų šou, kaip jūs vadinate, jeigu jūs pavasarį po Konstitucinio Teismo sprendimo iškart, po 1 savaitės ar 2, būtumėte pateikusi įstatymo projektą. Kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė atsirado. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Laima jau nuėjo nuo mikrofono, tai aš galbūt tik kaip palinkėjimą. Išvardinote net septynis būdus, kada galima nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Vienas toks įdomesnis – jeigu išvykęs iš Lietuvos penkerius metus ir neturi jokių darbo santykių. Tai ar nepaskatinsite čia išvykti penkeriems metams, kad nekauptų pensijų šitame fonde? Aš norėčiau jums palinkėti, kad po svarstymo liktų vienas 7 punktas, kad asmeniui, neterminuotai sustabdžiusiam kaupimo įmokas, yra nutraukiamas kaupimas II pensijų pakopoje. Man atrodo, to vieno punkto labai gerai užtektų. Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, Rita. Iš tikrųjų mūsų tikslas. Algirdai, noriu pasakyti, realiai mes jau pavasario sesijoje šitą įstatymo pataisą buvome užregistravę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolegos, balsuojame dėl Pensijų kaupimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2467. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 66, balsavo 66: už – 62, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Aš matau, kad M. Lingė norėtų pasiūlyti, kad gautume Vyriausybės išvadą. Ar galėsime pritarti ir dėl Vyriausybės išvados, ir svarstymo eigai? Ačiū, pritarta.
16.19 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2456(3) (pateikimas)
Toliau – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2456. Pateikimo stadija. R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiami kolegos, labai trumpai, nes šitą įstatymą patobulinome pagal Teisės departamento pasiūlymą, tada pritrūko 1 balso. Pagrindinis tikslas yra, kad vadinamąsias kompensuojamojo darbo užmokesčio vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti lubas nuo galiojančių 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių mes padidintumėm iki 2,5, kad asmenys, kurie uždirba didesnius atlyginimus, kurie sumoka didesnes įmokas į valstybės biudžetą, galėtų gauti ir didesnes išmokas vaiko priežiūros metu. Išties Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ teiktas ir dabar patobulintas įstatymo projektas dar kartą primena, kad tik 60 % gauna pirmaisiais metais, antraisiais – 45–30 %, tai ta išmoka nėra didelė. Ir atlyginimo praradimą sudaro daugiau kaip pusė buvusio atlyginimo.
Dar kitas pastebėjimas. Vertinant „Sodros“ informaciją, visos socialinio draudimo rūšys jau kelintus metus yra subalansuotos ir turi viršpelnį. Vadinasi, mes galime drąsiai teigti, kad finansinių galimybių yra, kad mes turime tiesiog tos politinės valios ir noro padėti ir toms moterims, kurios išties daug dirba ir stengiasi, kad jų sumokamos įmokos tikrai būtų įvertinamos paskui, kai reikia auginti vaikus.
Galėčiau teikti skaičius ir juos pagrįsti, tiktai dar priminsiu, beje, kad galioja įmokų lubos – 5 vidutiniai atlyginimai. Mes ką tik padarėme, kad galint dirbti taip pat būtų tas 5 vidutinių… Tai šiuo atveju ne visos motinos gali dirbti, jeigu būtų jūsų teiginys, kad dirbtų, nes tai yra leidžiama šiuo įstatymu. Yra atitinkamos sąlygos: kažkas negali, kažkam yra dėl vaiko priežiūros. Todėl aš labai nuoširdžiai kviečiu, kad būtų diskutuojama ir būtų galimybė mums visiems kartu komitete aptarti visas galimybes, nes tai nepareikalautų daug lėšų, būtų maždaug 8 mln. O, kaip aš jau minėjau, įmokų ir išmokų santykis yra žymiai geresnis ir į didėjimo sumą, kad mes turime daugiau lėšų ir turime galimybę tai padaryti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiama Rima, ar nemanote, kad motinystės atostogose reikėtų, kad žmogus gautų visas išmokas? Motina yra motinystės atostogose, bet gali dirbti ir gauti visą atlyginimą?
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Gerbiamas kolega, išties Ligos ir motinystės įstatymas nenumato to viso atlyginimo. Yra nustatomas kompensuojamasis darbo užmokestis ir derinami, taikomi koeficientai. Nepavadinčiau to atostogomis – užauginti vaiką yra didžiulis ir atsakingas darbas, tai yra begalinė pareiga ir atsakomybė. (Balsai salėje) Už padidinimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nebėra norinčių jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuojame dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2456. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 67, balsavo 66: už – 44, prieš – 1, susilaikė 21. Projektui pritarta po pateikimo.
Siūlomas kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. M. Lingė nori siūlyti Vyriausybės išvadą, taip? Galime pritarti dėl Vyriausybės išvados kartu su komitetu ir svarstymo data? Ačiū, pritarta.
16.23 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1229 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3929 (pateikimas)
Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3929. Pranešėja – V. Targamadzė. Pateikimo stadija.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Lietuvoje priimto Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio pakeitimu, įsigaliosiančiu nuo 2025 m. sausio 1 d., yra nustatyta, kad paramos iki 1,2 % GPM’o dalį atitinkančių lėšų gavėjais laikytini tik šie juridiniai asmenys – nevyriausybinės organizacijos, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Taip pat 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme laikoma ir veikla švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformaliojo ir pilietinio ugdymo, sporto ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Tačiau švietimo įstaigos neteko galimybės būti paramos gavėjais, todėl šia pataisa yra siekiama grąžinti, kad švietimo įstaigos būtų paramos gavėjai. To reikia, nes, jūs visi puikiai žinote, lėšų stokoja savivaldybių ir valstybinės mokyklos. Galų gale mokesčių mokėtojas turi teisę apsispręsti, kam duos, kam skirs 1,2 % GPM’o. O iš tikrųjų ir mokymo, mokymosi medžiagai stokojama, edukacinėms erdvėms. Kai kurie pandusų neturi, keltuvų. Ir dar labai liūdna situacija, kai kai kam reikia netgi advokatus samdytis, nes būna įvairių nesusipratimų. Taigi aš labai prašau bent jau pateikimo stadijoje palaikyti, o paskui svarstykime. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. L. Nagienė pirmoji klausia.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, aš ir pati esu pasirašiusi, bet mes, vienas projektas jau yra perėjęs pateikimą, įregistravome įstatymo dar kaip pataisą. Nežinau, reikia prašyti, kad po to juos abu sujungtų. Tai toks yra mano pasiūlymas.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Tai labai gerai, jeigu perėjo, būtinai reikia sujungti.
PIRMININKAS. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama Vilija, iš tikrųjų dažniausiai stengiuosi palaikyti jūsų projektus, bet, mano supratimu, švietimo įstaigos turi būti finansuojamos iš kitų eilučių, o ne iš tų pinigų, kurie skirti visuomeninei veiklai remti iš esmės. Yra manoma, kad tų pinigų padaugės švietimo įstaigose, bet man atrodo, kad labai greitai visi pripras prie to, kad jos ir turėtų gyventi iš tų 1,2 %, ir tada stengsis mažinti biudžetinį finansavimą. Čia tiesiog taip išeitų, kad tas finansavimas būtų valstybinės funkcijos perkėlimas pačių tėvų atsakomybei. Aš manyčiau, kad tai ilgalaikėje perspektyvoje nepagerins situacijos švietimo įstaigose, bet sumažins fondą visuomeninėms organizacijoms.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Visų pirma, dar buvo 1,2 % GPM’o, čia nuo 2025 metų yra išbraukiamos švietimo įstaigos, bet situacija rodo, kad kai kuriose mokyklose yra skurdu ir tikrai reikia pagelbėti. Reikia tiesiog apsispręsti, kad mokyklos irgi galėtų funkcionuoti, ir aš manau, kad mokesčių mokėtojai turi apsispręsti, kam gali duoti, kam gali skirti 1,2 % GPM’o. Kodėl mes turime riboti? Kodėl, pavyzdžiui, man turi pasakyti, kam aš turiu skirti? Kodėl aš negaliu švietimo įstaigai skirti, kodėl aš universitetui, pavyzdžiui, negaliu skirti? O nuo 2025 m. sausio 1 d. tokios galimybės nebebus.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Dėl balsavimo motyvų A. Bagdonas – prieš.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Aš tik noriu priminti, kad šioje kadencijoje Seimas atkūrė teisingumą, nes šio įstatymo tikslas buvo skatinti nevyriausybinį sektorių ir plėsti pilietinę visuomenę. Tačiau kai dabar bandoma per rakto skylutes visiems iš tam tikro sektoriaus atstovams įtvirtinti ir jiems galimybę skirti 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio, aš tik noriu priminti, kad ugdymo įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto. Pedagogams šiais metais padidėjo atlyginimai 20 % ir finansavimas švietimui yra nuolatos didinamas.
Nevyriausybinis sektorius per šį laikotarpį, per šios kadencijos laikotarpį, kūrė didžiulę pridėtinę vertę. Ar pamenate, kuomet buvo COVID-19 pandemija? Būtent jie generavo paramą. Ar pamenate, kas vyko, kai prasidėjo karas Ukrainoje? Būtent „Blue/Yellow“ ir visi kiti rinko paramą ir prisidėjo prie to, kad Ukraina galėtų sėkmingai kovoti su agresore, žmonės galėtų čia atvažiuoti ir gauti kur apsistoti. Ir šiandien mes vėl norime tą paramą, kurią gali generuoti nevyriausybinis sektorius, iš jo atimti.
Tai aš labai kviečiu to nedaryti, nes būtent mes norime su ta 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio dalimi paskatinti nevyriausybinį sektorių ir jo sėkmingą plėtrą. Nes už tas nedideles lėšas (jie nėra finansuojami tiesiogiai iš biudžeto) jie sukuria didžiulę pridėtinę vertę. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, balsuojame (daugiau nėra norinčių kalbėti) dėl Labdaros ir paramos įstatymo projekto Nr. XIVP-3929. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 56, balsavo 54: už – 24, prieš – 9, susilaikė 21. Po pateikimo nepritarta.
Turime apsispręsti, ką daryti toliau su tuo projektu. Kolegos, alternatyvus balsavimas. Grąžinti iniciatoriams tobulinti – už, atmesti – prieš. Balsuojame.
Užsiregistravo 59, balsavo 58: už – 33, prieš – 25. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Andriau, replika tokia. Nepamirškite, kad darbo užmokestis iš šios surinktos 1,2 % paramos nėra finansuojamas. Jūs sakote, jiems padidino darbo užmokestį. Jie darbo užmokestį gauna iš valstybės biudžeto – pedagogai, švietimo darbuotojai. Šios lėšos yra naudojamos visiškai ten, kur reikia, pritrūksta ūkio lėšoms ir panašiai. Tai realiai mes žinome, ko reikia, švietimo įstaigų vadovai iš to gali renginiams skirti ir priemonėms dar įsigyti papildomai.
Kitas momentas. Jūs sakote, galime „Blue/Yellow“ skirti. Galima. Ir dabar niekas nedraustų, kai šis įstatymas būtų buvęs, bent perėjęs pateikimą. Manau, kad jūs neteisus taip klaidindamas visą šią salę.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi jau Laima paminėjo, tai negaliu nesureaguoti. Miela Laima, biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, o jūs norite atimti iš nevyriausybinio sektoriaus galimybę gauti papildomų lėšų ir jas skirti tai įstaigai, kuri jau vieną kartą yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Čia yra esmė. Ir aš labai džiaugiuosi ir dėkoju Seimui už išmintį, nes šioje kadencijoje Seimas atkūrė teisingumą, kuris… Na, buvo padaryta klaida prieš kelis dešimtmečius ir šiandien tik nevyriausybinis sektorius nuo sausio 1 dienos galės gauti 1,2 % GPM’o, sumokėto į valstybės biudžetą. Tai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, už replikas. Ai, dar viena replika. L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Bet kuri švietimo įstaiga turi teisę kurti fondą su bendruomene ir įkūrę fondą turėtų naudoti tas lėšas. Nėra jokios problemos, aš manau.
16.33 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2651(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Profesinio mokymo įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2651(2). Pranešėja – V. Targamadzė. Pateikimas.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra reglamentuota mokomoji kalba. Atkreipiu dėmesį, Aukštojo mokslo įstatyme ta kalba yra reglamentuota 55 straipsnyje ir nurodyta, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba, bet galimas dėstymas ir kita kalba, jeigu studijų programos turinys siejamas su kita kalba, paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio organizacijų specialistai ar to reikia dėl studijų tarptautinių mainų.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija siūlo pakeisti Profesinio mokymo įstatymą ir numatyti mokomąją kalbą. Taigi 131 straipsnis „Mokomoji kalba“: „Valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose mokomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis mokyti galima šiais atvejais, kai: profesinio mokymo programas moko ar kitoms profesinio mokymo veikloms vadovauja užsieniečiai mokytojai; profesinio mokymo mokykloje pagal tam tikrą profesinio mokymo programą mokosi užsieniečiai mokiniai; profesinis mokymas vyksta pagal jungtines su kitų valstybių profesinio mokymo įstaigomis profesinio mokymo programas; švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka profesinis mokymas gali būti vykdomas dvikalbio ugdymo būdu.“ Čia niekas nedraudžia pasirinkti ir dvikalbį, ir panašiai. Ministras gali tokį leidimą duoti. Praktiškai tai vyksta ir dabar, bet mes kalbą turime vis dėlto reglamentuoti, nes mūsų valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmoji klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiama profesore, jūs tobulinote jau teiktą įstatymo projektą, bet jį patobulinote ne iki galo, nes jūs neatsižvelgėte į gimnazijos ugdymo turinį, kuris vyksta šalia profesinio ugdymo. Dvi profesinės mokyklos, kuriose mokosi vaikai lenkų kalba, – Baltosios Vokės ir Visagine, kuriose mokosi po rusiškos mokyklos, tęsia gimtąja rusų kalba, jos lieka tiesiog be galimybės pabaigti mokyklas savo gimtąja kalba. Ir laikyti egzaminą, turėti įrašą, kad jie pradėjo nuo 1 klasės ir pabaigė gimnaziją arba vidurinį gavo išsilavinimą būtent šita mokomąja kalba.
O profesinis mokymas ir taip vyksta valstybine kalba. Mano vertinimu, šita nuostata yra perteklinė, nes kitaip ir nėra dabar, bet viską sudėjusi į šitą atskirą straipsnį jūs sukeliate tokių nereikalingų įtampų. Jaudinasi mokyklos, skambina, koks bus jų likimas ir tų vaikų, nes jie realiai negalės pratęsti to mokymosi savo gimtąja kalba ir užtikrinti tautinių mažumų švietimą.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū už paklausimą. Visų pirma, nemaišykime: bendrasis ugdymas vyksta ir rusų kalba, ir lenkų kalba, ir taip toliau. Savo nuostatose tos jūsų minėtos dvi mokyklos yra parašiusios ir yra patvirtinta. Čia yra kitas principinis dalykas: ar mes įrašome, kad profesijos mokomoji kalba yra lietuvių kalba? Lygiai tas pats įrašyta ir tos pačios išimtys, aš jau minėjau, yra ir Aukštojo mokslo ir studijų įstatyme. Tiesiog reikia sutvarkyti šitą dalyką, ir viskas. Ir niekas čia neatims, kad bendrojo ugdymo negalės mokytis ir panašiai. Prašome neklaidinti, nes, žinokite, jau, prisimenu, žurnalistai čia man skambino ir žmonės skambino susijaudinę. Visiškai ne taip yra. Čia yra jūsų interpretacija.
PIRMININKAS. Klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Tikrai nesijaudinu dėl šio pakeitimo ir dėl lietuvių kalbos, ir pritariu, kad turime viską mokytis lietuvių kalba siekdami mažinti atskirtį tarp vaikų, nes iš tiesų ta atskirtis tik didėja, kai yra atskiros kalbos. Bet mano klausimas būtų: ar čia nėra įžanga jūsų šitoks pakeitimas į tai, kad iš viso Lietuvoje pradėtume turėti tik lietuvių kalbos mokyklas? Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ne, čia tikrai nėra ta įžanga, kad žmonės nuspręs, ar tiktai lietuvių kalba bus. Čia yra profesinis mokymas lietuvių kalba. Jūs patys pagalvokite, vaikai paskui negali judėti toliau, nes nežino net terminų, jeigu nėra. Negi mes norime tolesnį judėjimą vaikams uždaryti? O profesinis mokymas ir taip iš esmės beveik visose mokyklose vyksta lietuvių kalba. Čia tiesiog reikia į įstatymą įrašyti, kaip yra įrašyta ir Aukštojo mokslo ir studijų įstatyme. Tuo labiau kad ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymas toks yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti. Yra norinčių kalbėti tiek už, tiek prieš. Už – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, Lietuvos valstybė atkurta daugiau nei prieš 30 metų, mūsų Konstitucijoje vienareikšmiškai pasakyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, o visai neseniai mes svarstėme įstatymą (ir pozityviai balsavome), kuriuo norima, kad paslaugas Lietuvos žmonėms teikiantys asmenys bent minimaliai mokėtų lietuviškai. Šie žmonės, kurie lankys, mokysis profesinėse mokyklose, tikrai teiks paslaugas. Man atrodo, čia visais požiūriais, tiek konstituciniu, tiek valstybiniu, tiek visuomenės integracijos, tiek ir galų gale vartotojų interesų atžvilgiu, yra labai teisingas siūlymas. Manau, kad mes visi vieningai turėtume jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Niekaip negaliu pritarti. Kaip dėl profesinio mokymo, jis vyksta lietuvių kalba. Visa terminija, visa tai, kas yra susiję su profesija, yra mokoma lietuviškai ir parengiamas mokinys darbo rinkai. Bet mes neatsižvelgiame į tautinių mažumų mokyklą, kai dešimt klasių jis mokosi gimtąja lenkų arba rusų kalba, o įstojęs į profesinę mokyklą praras tą galimybę pratęsti gimtosios kalbos mokymąsi. Mokytis kalbos ir mokytis kalba yra du skirtingi dalykai. Ir čia neatsižvelgiama į mūsų valstybinę švietimo sistemą, kur tos mokyklos turi savo deramą vietą. Tuo tarpu mes sukuriame užsieniečiams mokytojams išimtis, kad jie galės mokyti atvykę iš užsienio savo kita kalba, ir tuomet mes dėl terminijos jau nebeturime jokių problemų.
Tikrai čia yra pripainiota daug dalykų, netinkamai parengtas įstatymo projektas sukels daug painiavos, todėl aš nepritariu ir kviečiu nepritarti, o apsvarstyti, sakykime, įtvirtinimą profesinio ugdymo lietuvių kalba kitais būdais.
PIRMININKAS. Kolegos, turime apsispręsti balsuodami dėl Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2651(2). Pateikimas.
Užsiregistravo 53, balsavo 53: už – 44, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta įstatymo projektui.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną.
Tikriausiai K. Masiulis siūlys Vyriausybės išvadą. Ne. Replika po balsavimo. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Sureaguoti į kolegės R. Tamašunienės pasisakymą. Jeigu iš tikro tautinių mažumų mokyklas baigusiems moksleiviams kilo sunkumų mokytis lietuvių kalba profesijos, vadinasi, reikėtų pagalvoti apie tautinių mažumų mokyklų reorganizavimą į lietuviškas.
PIRMININKAS. Jūs neklausėte, ką kalbėjo R. Tamašunienė. Jinai kaip tik kalbėjo ne apie profesijos mokymą, o apie pratęsimą bendrojo lavinimo mokymo. Tai aš nežinau, R. Tamašunienė tą patį turbūt pasakys. Prašome.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas Juliau, ačiū, jūs paaiškinote, kad profesinį ugdymą po pagrindinės mokyklos sudaro dvi dalys: bendrojo lavinimo programa ir profesinio mokymo programa. Aš profesinio mokymo programos nekvestionuoju, aš sakau, kad tie vaikai negalės pratęsti, ir yra tokios dvi mokyklos, ugdymas savo gimtąja kalba. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – dar M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Vyriausybės išvados norėčiau.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados. Domas nenori? Galime pritarti dėl komiteto, svarstymo datos ir Vyriausybės išvados prašymui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.44 val.
Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo Nr. XIV-1679 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4149 (pateikimas)
Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4149. Pateikimas. Pranešėjas – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, taupydamas jūsų laiką, jūs tik mirktelėkite, jeigu pritariate, pristatysiu trumpiau. Matas, žiūriu, mirktelėjo. Gerai, o dabar rimtai.
Teikiamas įstatymo projektas iš esmės susijęs su, mano požiūriu, gana technine pozicija, tai yra siūloma įtvirtinti, kad dabar įstatyme nustatytas terminas po Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro priimto sprendimo dėl tam tikros konkrečios istorijos, kad turi būti pašalintas vienas ar kitas objektas, ar daiktas, propaguojantis totalitarinį režimą, per 3 mėnesius, kai kuriais atvejais gali būti sunkiai įgyvendinamas. Kaip pavyzdį galiu pateikti, tarkime, vėlgi Šiaulių atvejį. Kai kalbame apie palaidojimo vietą ir gali būti, kad tai reikalauja suderinimo tarp įvairiausių institucijų, įvairiausių ministerijų, taip pat, be abejo, reikia parengti projektą, taip pat užsakyti archeologinius tyrimus ir kitus dalykus. Kadangi klausimai gali būti susiję su ekshumacijos klausimais, tai dar turime nepamiršti, kad tie 3 mėnesiai gali patekti į laikotarpį, kai sprendimas priimamas, tarkime, vėlyvo rudens arba žiemos laikotarpiu, kai tiesiog dėl tam tikrų gamtinių aplinkybių ir žiemos gali būti sunkiai įgyvendinama. Todėl yra siūlymas palikti diskreciją nustatyti tą terminą konkrečiai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kuris vertina konkrečias istorijas ir priima sprendimą, ir tiesiog, atsižvelgdamas į gautą informaciją, galėtų nustatyti tą laikotarpį.
Kadangi šiek tiek jau irgi su kolegomis apie šį projektą kalbėjome čia, salėje, buvo nuogąstavimų, ar negali atsirasti, tarkime, ilgo laikotarpio, kad užsitęstų tas, sakykime, pašalinimo dalykas. Tai man atrodo, čia mes galime sutarti, kad, jeigu pritartumėte, komitete ieškotų bendro sutarimo, numatytų tam tikrus galimus apribojimus, galbūt kad įvestų ne ilgiau negu, tarkime, pusės metų laikotarpį, ar panašiai, kur tikrai jau per pusę metų galima tą padaryti.
Turime suvokti dar vieną dalyką, kad kai kurie sprendiniai priimti vienos institucijos kitai institucijai. Pavyzdžiui, savivaldos vieno ar kito žingsnio padarymas dažnu atveju gali būti susijęs ir su finansiniais dalykais. Natūralu, mes žinome, kad biudžetai yra planuojami iš anksto ir kartais tiesiog vienyti ir biudžetinius dalykus pakeisti gali užtrukti. Natūralu, tiesiog kol nėra numatyti pinigai biudžete, netgi kai kurios procedūros gali nebūti pradėtos.
Tai tiek trumpai pristatymo. Jeigu turėsite klausimų, o, matau, turite, pasistengsiu atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti trys Seimo nariai. Pirmoji – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mielas kolega, aš puikiai suprantu jus, kaip Šiauliams atstovaujantį Seimo narį, ir jūsų sunkumus. Bet jeigu visai panaikintumėte terminą, tai būtų, kaip pas mus Žemaitijoje sako, ant šventos niekados. Tai tikrai, manau, čia būtų nelabai geras sprendimas.
Kita vertus, jūs įvardinate, kad turėtų nuspręsti centro direktorius. Aš manau, kad taip vienasmeniškai užkrauti žmogui tą sprendimą būtų negerai įvairiais požiūriais, įvairiais. Taip pat ir tuo požiūriu, kad spręsti vienam žmogui kartais gali būti labai sunku. Tačiau atsakykite, ar iš tikrųjų kapinės ir laidojimo vietos yra šio įstatymo dalykas, šio įstatymo, dėl kurio jūs teikiate pataisas?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Kadangi buvo keli, tai pabandau atsakyti paeiliui. Tai pirma, taip, tai yra šio įstatymo klausimas, nes visai neseniai, prieš keletą mėnesių, mes priėmėme būtent šio įstatymo pakeitimą, taip pat Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimą (jis buvo lydimasis). Būtent jis įtraukė, na, pripažino, kad, tarkime, tam tikros laidojimo vietos gali lygiai taip pat būti propaguojančios tam tikrus totalitarinius režimus arba propaguoti, sakykime, autoritarinius režimus. Dėl to taip, tai yra dalykas.
Dabar dėl paties… Kodėl, tarkime, siūloma tai? Tai dabartiniame įstatyme yra, kad tas terminas nustatomas būtent šios institucijos nustatyta tvarka. Tai tiesiog tiktai tiek, kad yra įtrauktas 3 mėnesių fiksuotas laikotarpis. Tai tiesiog aš savo sprendimo projekte siūlau to laikotarpio neapibrėžti taip griežtai, nes, kaip minėjau per pateiktus pavyzdžius, gali būti tokių, sakykime, atvejų, kai tiesiog fiziškai neįmanoma to padaryti, net ir turint tuos priimtus sprendimus. Be abejo, aš suprantu ir nuogąstavimą, kad galbūt reikėtų numatyti tam tikrus griežtesnius laiko apribojimus, kad nebūtų taip. Bet, kita vertus, matote, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra valstybinė institucija, tai aš tikiu, kad jinai tikrai neturi teisės vienašališkai kaip nors ignoruoti kuriuos nors dalykus. Sako, laikas.
PIRMININKAS. Klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas Domai, ačiū jums už atkreiptą dėmesį į rimtą problemą. Tie faktoriai, kuriuos jūs paminėjote, iš tikrųjų kartais reikalauja ilgesnio laiko, kai kuriais atvejais gali… Na, tikrai svarbūs dalykai, ką jūs apibūdinote.
Bet kas mane neramina, kad gali taip atsitikti, kad tas terminas bus dėl kokio nors pykčio, asmeninių priežasčių sutrumpintas nerealiai, per savaitę, pavyzdžiui, ten ką nors pašalinti ir panašiai, ir tai gali sukelti labai didelių įtampų ir taip toliau. Tai mano toks pasiūlymas: nežinau, kaip mes čia nubalsuosime, bet jeigu tęsite darbą prie šito projekto, tai vis dėlto dar pagalvokite ir gal tada kokias nors ribas nustatykite nuo–iki ar kaip nors panašiai, nes čia ne tik gali būti pailgintas terminas, bet ir labai sutrumpintas pagal jūsų pasiūlymą. Tai aš siūlyčiau dirbti prie šito projekto, bet numatyti ir tokias galimas komplikacijas.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Trumpai atsakau: tai dabar yra tiesiog nustatyta, kad per 3 mėnesius tas yra padaryta. Tai tiesiog aš manau, jeigu yra nuogąstavimų, kad galbūt gali būti kas nors vilkinama, tiesiog, manau, galima tikrai svarstymo stadijoje, galbūt ir komitete svarstant, numatyti tam tikrus apribojimus, kad, kaip sako ir Vilija, nebūtų net regimybės galimo kokio nors tempimo ar kokių nors asmeninių sąskaitų suvedimo.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Beveik ir atsakėte į mano klausimą. Bet aš irgi bijau to dalyko, kad nebūtų subjektyvių sprendimų, kad čia galima vilkinti kiek nori tada. Pagal jūsų siūlomą projektą, kiek nori. Tai kad iš tikro būtų tada, kadangi yra 3 mėnesiai, tai mes tada sakytume nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Kas buvo pasakyta, tai taip reikėtų parašyti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiai.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tai žinote, visada…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Esant pagrįstoms, sakysime, rimtoms priežastims.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš girdžiu jūsų, sakau, nuogąstavimus ir pamąstymus. Aš manau, jeigu pritartumėte šiandien po pateikimo, tikrai komitete galima rasti tą kompromisą numatant žirklutes, pavadinkime taip, kad esant tam tikroms pagrįstoms aplinkybėms terminas galbūt gali būti galų gale pratęstas. Pavyzdžiui, priėmė sprendimą ten per 3 mėnesius, bet jeigu pareiškėjas kreipiasi, pateikia informaciją, kodėl jis per tuos 3 mėnesius negali padaryti, kad terminas gali būti pratęstas. Galbūt irgi galėtų būti kaip galimas sprendimas, žiūrint į ateitį, bet, be abejo, čia reikia jūsų pritarimo po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti.
Dėl balsavimo motyvų nori kalbėti A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Tai, visų pirma, pritardamas pačiai idėjai dėl karių kapų, okupantų karių kapų iškėlimo, vis dėlto reikia… Norėčiau priminti, kad jiems taikoma Ženevos konvencija, ji taikoma Antrojo pasaulinio karo aukų kapams, tam tikra apsauga. Yra būdas toje konvencijoje numatytas, kaip tą dalyką galima daryti ir tvarkyti. Čia tikriausiai reikėtų kolegai pasižiūrėti į Estijos parlamento 2007 metais išleistą, priimtą Karių kapų apsaugos įstatymą, kuris įgalino juos tą dalyką daryti.
Šiuo atveju, jeigu mes panaikiname 3 mėnesių terminą, vadinasi, mes suteikiame neribotą galimybę savivaldybėms nepaisyti ir ignoruoti Viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymą, o Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą padaryti bejėgį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame, nes nėra norinčių kalbėti už, dėl Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projekto Nr. XIVP-4149 po pateikimo.
Užsiregistravo 57, balsavo 56: už – 25, prieš – 6, susilaikė 25. Projektui nepritarta po pateikimo. Turime apsispręsti… Galime grąžinti tobulinti iniciatoriams? Bendru sutarimu grąžinta tobulinti. (Balsai salėje)
Kolegos, tai buvo paskutinis projektas šiandien. (Balsai salėje) Ką tik. Na, gerai, nebalsavome, registruojamės.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, popietinis rugsėjo 24 dienos posėdis baigtas. Visiems gero vakaro. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.