AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL  MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PIRMOS REGISTRACIJOS MOKESČIO ĮSTATYMO  IR LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 13 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

 

Projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Projektai parengti:

1) atsižvelgus į 2019–2020 m. Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo priemonių planą, kuriuo siekiama plėsti mokesčių bazę pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui;

 2) atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2018/842[1] nuostatas, kuriomis nustatytas įpareigojimas Lietuvai iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį 9 procentais, lyginant su 2005 m., Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (toliau – ES ATLPS) nedalyvaujančiuose sektoriuose (žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, pramonė, namų ūkiai ir kt.);

3) atsižvelgus į Nacionalinių emisijos limitų direktyvos nuostatas[2], kuriomis nustatytas įsipareigojimas Lietuvai iki 2020 m. sumažinti išmetamų azoto oksidų kiekį 48 procentais ir iki 2030 m. 51 procentu, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu.

Projekto rengimą paskatinusios priežastys:

2019 m. Nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos duomenimis, transporto sektoriaus išmestas ŠESD kiekis 2017 m. sudarė 5795 kt CO2 ekv. ir viršijo Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijoje transporto sektoriui įtvirtintą kiekybinį metinį išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslą (5435 kt CO2 ekv.). Didžioji dalis išmetamo ŠESD kiekio susidarė kelių transporto sektoriuje (apie 90 procentų). Kelių transporto sektoriuje didžiausią dalį ŠESD (57 procentai) sudarė išmetimai iš lengvųjų automobilių, priskiriamų M1 klasei, ir lengvųjų krovininių automobilių, priskiriamų N1 klasei (toliau – TP).

Siekiant Lietuvai nustatyto 9 procentų ŠESD mažinimo tikslo, būtina per 2021-2030 m. periodą neviršyti 126,6 mln. t CO2 ekv. ŠESD kvotos, nes, susidarius perviršiui, Lietuva turės jį padengti atitinkamu kiekiu rinkoje įsigytais kreditais (1 t CO2 ekv. = 1 kreditas). Pagal esamas prognozes ŠESD išmetamas kiekis per 2021-2030 m. Lietuvoje sieks 140 mln. t CO2 ekv., t. y. susidarys 13,6 mln. CO2 ekv. kvotos vienetų trūkumas. Pagal ES ATLPS rinkos prognozes, kurios daro prielaidą, kad apyvartinio taršos leidimo kvotos 1 vienetas kainuos 25 Eur, Lietuvos valstybės biudžetui kvotų viršijimo padengimas kainuotų 348 mln. Eur per 2021-2030 m. laikotarpį. Vien tik transporto sektoriaus ŠESD kvotoms padengti prireiktų apytiksliai 243 mln. Eur.

Transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis tiesiogiai priklauso nuo sunaudojamo kuro kiekio, kuriam įtakos turi naudojamų TP efektyvumas. Lietuvoje lengvųjų transporto priemonių parko vidutinė išmetamo CO2 g/km vertė – apie 180 CO2 g/km. Europos Sąjungoje nustatytas siektinas 2015 m. tikslas naujai gaminamoms TP – 130 CO2 g/km; 2020 m. – 95 CO2 g/km.

Šis sektorius taip pat reikšmingai prisideda prie didžiųjų miestų užterštumo kietosiomis dalelėmis.

Viena iš pagrindinių transporto taršos azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis problemų – dyzelinu varomų TP realiomis važiavimo sąlygomis išmetamas gerokai didesnis šių teršalų kiekis palyginti su kitomis degalų rūšimis varomomis (benzinu, elektra, dujomis). Vadovaujantis Europos monitoringo ir vertinimo programos (EMEP) ir Europos aplinkos agentūros parengta metodika (naudojama vykdant nacionalinę oro teršalų apskaitą transporto taršai vertinti), kurioje pateikiami TP emisijos faktoriai (išmestas teršalų kiekis nuvažiuotam kilometrui, atsižvelgiant į jų išmetamųjų teršalų standartą, masę, kuro rūšį ir kt.), dyzelinu varoma TP į orą išmeta 3–9 kartus daugiau azoto oksidų nei benzinu ar dujomis varomos TP; Euro 4 standartą atitinkančios dyzelinu varomos TP išmeta 28 kartus daugiau kietųjų dalelių nei atitinkamo standarto benzinu varomos ir 15 kartų daugiau nei Euro 5 standartą atitinkančios dyzelinu varomos TP (Euro 6 standarto benzinu ir dyzelinu varomų TP kietųjų dalelių išmetimai panašūs).

Dyzelinu varomos TP aplinkosauginiu požiūriu kelia susirūpinimą ir dėl atvejų, kai jose naudojami suodžių filtrai jiems sugedus dėl ekonominių priežasčių pašalinami, taip padidinant tokių TP taršą kietosiomis dalelėmis. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dyzelinu varomų TP varikliai išderinami, siekiant padidinti jo galią bei sumažinti kuro sąnaudas. Šiuo atveju tokios TP išmetamas azoto oksidų kiekis dar labiau padidėja.

Azoto oksidų išmetamo kiekio mažinimas labai svarbus įgyvendinant Lietuvos tarptautinius teršalų sumažinimo įsipareigojimus (nustatyti Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Geteborgo protokole[3] ir Nacionalinių emisijos limitų direktyvoje[4]). Pagal šiuos įsipareigojimus Lietuva 2020 m. azoto oksidų išmestą kiekį turi sumažinti 48 procentais lyginant su 2005 m. išmestu kiekiu, o 2030 m. – 51 procentu. Nacionalinės oro teršalų apskaitos duomenimis, 2017 m. pasiektas tik 21,8 procento azoto oksidų išmesto kiekio sumažinimas. Verta pažymėti, kad kitose Europos šalyse pradėti taikyti dyzelinu varomų TP eismo ribojimai skatina atitinkamų šalių gyventojus atsisakyti šia degalų rūšimi varomų TP, kurių didelė dalis pasieks Lietuvą. Dėl šių TP didėjančios pasiūlos gali reikšmingai sumažėti į Lietuvą įvežamų taršių dyzelinu varomų TP vertė, o tai skatintų Lietuvos gyventojus įsigyti šias taršias dyzelinu varomas TP.

Projekto tikslai:

Pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius renkantis motorines transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai.

 

2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Projektus parengė juos inicijavę Seimo nariai konsultuodamiesi su Aplinkos ministerijos specialistais.  

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai

Projektuose aptariami teisiniai santykiai šiuo metu nėra reguliuojami.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Projektu nustatomas mokestis, kurį mokėtų į Kelių transporto priemonių registrą (toliau – KTPR) pirmą kartą Lietuvoje įregistruotos taršios motorinės transporto priemonės (MTP) valdytojas. Taršiomis MTP laikomos tos MTP, kurios turi benzinu ir (ar) dujomis varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 130 g/km, ir dyzelinu varomą variklį, kurio CO2 išmetimai viršija 115 g/km.

Projektas teikiamas su Biudžeto įstatymu ir įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 d. Dabartiniai MTP valdytojai ar asmenys, tapę MTP valdytojais iki 2020 sausio 1 d., neturės mokėti mokesčio už jų valdomas MTP.

Siekiant įstatymų suderinamumo, kartu su projektu parengtas MAĮ projektas, kuriame nurodomas naujas mokestis ir jo administravimo nuostatos.

Dyzelinu varomos MTP pasižymi mažesniu CO2 išmetamu kiekiu lyginant su kitomis degalų rūšimis varomomis. Tačiau, atsižvelgus į dyzelinu varomų MTP daug didesnę taršą azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis ir siekiant apriboti dėl padidėjusios pasiūlos atpigusių naudotų dyzelinu varomų TP įvežimą iš šalių, kuriose šioms TP pradėti taikyti eismo ribojimai, siūloma taikyti mažesnę (griežtesnę) 115 g/km CO2 išmetimo ribą dyzelinu varomoms MTP ir 130 g/km benzinu varomoms MTP.  

Europos aplinkos agentūros duomenimis, Lietuvoje 2016 m. pirmą kartą į rinką pateiktų (naujų) TP (visų rūšių degalais varomų) vidutinė CO2 vertė – 126 g/km, todėl siekiant, kad siūloma ekonominė priemonė prisidėtų prie naujai įsigyjamų MTP taršos mažinimo, tikslinga taikyti CO2 apmokestinimo ribą dyzelinu varomoms MTP 115 g/km CO2, o benzinu varomoms MTP – 130 g/ km CO2  apmokestinimo ribą.

Dujomis ir bioetanoliu varomoms MTP projekte nustatomi mažesni mokesčio dydžiai, nes dujomis varomų MTP CO2 išmetimai yra nedaug mažesni lyginant su benzinu varomomis MTP. Bioetanoliu varomos ir hibridinės MTP dažnu atveju neviršys projekte nustatytos 130 g/km CO2 išmetimų ribos ir nebus apmokestinamos.

 Sumokėto mokesčio lėšos įskaitomos į valstybės biudžetą.

Priėmus projektą, palaipsniui pasikeistų Lietuvos MTP parko struktūra, padidėtų mažataršių MTP skaičius proporcingai sumažėjus taršių MTP skaičiui, sumažėtų išmetamo ŠESD kiekis, pagerėtų miestų ir gyvenviečių oro kokybė ir gyventojų sveikata.

Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui. 

 

MAĮ projekto esmė – papildyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą nauju mokesčiu ir nustatyti, kaip administruojamas naujasis mokestis.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai poveikio neturės. Neigiamų pasekmių nenumatoma.

7. Kaip projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai didelio poveikio neturės. Verslas turi galimybę rinktis, kokias TP naudoti. Naudotų TP prekiautojai bus suinteresuoti vežti į Lietuvą mažataršias TP.

8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Kartu su projektu būtina priimti MAĮ projektą.

9. Ar projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai vertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, ar atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

10. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Įgyvendinant projektą reikės: priimti Mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašą, kurį turi parengti valstybės įmonė Regitra ir Keitimosi mokesčio administravimui reikalinga informacija tvarkos aprašą, kurį turi parengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 260 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, kuriuos turi pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Nauji įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti, o galiojantys pakeisti iki projekto įsigaliojimo dienos.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

  Priėmus projektą, planuojamos įplaukos į valstybės biudžetą – 15 700 000 Eur kasmet. Bus siekiama, kad dalis šių lėšų būtų panaudota aplinkosauginiais tikslais – jomis būtų skatinamas netaršaus transporto įsigijimas, kitos oro taršos prevencijos priemonės, pavyzdžiui, ES rekomendacijose siūloma vykdyti miškų sodinimo programas, kas, be abejo, taip pat yra ilgalaikė ir pripažinta CO2 mažinimo priemonė, o be to – būtų ir  tvari ilgalaikė investicija į Lietuvos rekreacinius ar medienos resursus.

13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Aplinkosauga, mokesčiai, finansinės priemonės.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

 

Teikia

 

Seimo nariai

 

Valius Ąžuolas

 

Agnė Širinskienė



[1] 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/842 kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013

[2] 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva

[3] 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. Protokolas dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo, su pakeitimais, atliktais 2012 m. Konvencijos vykdomosios institucijos sprendimais Nr. 2012/1 ir Nr. 2012/2

[4] 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva