AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TURTO IR VERSLO VERTINIMO PAGRINDŲ
ĮSTATYMO NR. VIII-1202 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projekto rengimą paskatino tai, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas Nr. VIII-1202 nenustato senaties termino, per kurį turto arba verslo vertintojas gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiuo metu nagrinėja, ar Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, tiek, kiek jame nenustatytas senaties terminas, per kurį turto arba verslo vertintojas gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad negalima tokia situacija, kai asmeniui, galimai padariusiam drausminį nusižengimą, neribotą laiką galėtų būti taikoma atsakomybė.
Įstatymo projektas parengtas siekiant nustatyti senaties terminą, per kurį turto arba verslo vertintojas galėtų būti patrauktas drausminėn atsakomybėn.
Įstatymo projekto uždaviniai – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir garantuoti teisinį apibrėžtumą sutinkamai su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto esminio procedūrų, kurių metu turi būti išspręsta asmens kaltė, operatyvumo reikalavimo tenkinimu.
2. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų ir nenustato senaties termino sprendimui priimti. Ginčas dėl senaties termino, per kurį turto arba verslo vertintojui gali būti paskirta drausminė nuobauda, taikymo buvo nagrinėtas teismine tvarka ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. administracinėje byloje Nr. A261-1551/2013, vadovaudamasis sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, turto arba verslo vertintojų drausminę atsakomybę prilygino valstybės tarnautojų ir darbuotojų drausminei atsakomybei bei padarė išvadą, kad turto arba verslo vertintojo drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas negali trukti ilgiau kaip tris metus nuo pažeidimų padarymo dienos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismas, įgyvendindamas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu ir taiko 3 metų senaties terminą, per kurį turto ir (arba) verslo vertintojas gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn.
3. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Turto arba verslo vertintojo profesija, ne vienintelė įstatymu reglamentuojama profesija, kuriai taikoma drausminė atsakomybė. Vertinant teisės aktuose nustatytus senaties terminus, per kuriuos atitinkamų profesijų atstovai gali būti patraukti drausminėn atsakomybės, pastebėtina, kad, pavyzdžiui, auditorių drausminės atsakomybės senaties klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas, kuriame nustatyta, kad nurodymai ir poveikio priemonės, atlikus finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą ar pažeidimo tyrimą, gali būti skiriami ne vėliau kaip per 7 metus nuo auditoriaus išvados pasirašymo datos arba nuo šio įstatymo ar reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimo datos. Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių drausminės atsakomybės senaties terminų taikymą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad nenagrinėjami pateikti prašymai (skundai), t. y. neatliekami neplaniniai bankroto ar restruktūrizavimo administratoriaus veiklos patikrinimai, jeigu nuo prašyme (skunde) nurodytų pažeidimų padarymo iki prašymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip 1 metai. Advokatų drausminės atsakomybės taikymo senaties klausimus reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad bendras drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas – šeši mėnesiai nuo advokato veiksmų, kuriais padarytas profesinės veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimas. Kartu nustatytos sąlygos, kad jei advokato veiksmai, kuriais padarytas profesinės veiklos ir (arba) profesinės etikos pažeidimas, buvo nežinomi, slepiami arba konstatuojami teismo, šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo sužinojimo apie advokato veiksmus dienos arba nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo (nuosprendžio, nutarties, nutarimo) priėmimo dienos, o senaties eiga nutrūksta priėmus sprendimą iškelti drausmės bylą. Lietuvos Respublikos notariato įstatymas nustato, kad drausmės byla notarui gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Kartu nustatoma, kad drausmės byla notarui negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.
Senaties termino nustatymo tikslas išsaugoti ir apsaugoti tuos santykius, kurie nusistovėjo ir buvo gana ilgą laiką. Bendrasis senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei kiti įstatymai nustato sutrumpintus senaties terminus. Turto arba verslo vertintojas (savarankiškai atliekantis turto arba verslo vertinimą) visą savo veiklos laikotarpį įstatymo nustatyta tvarka privalo būti apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra turto arba verslo vertintojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
Įvertinus esamas aplinkybes: nevienareikšmę atskirų profesijų reguliavime įtvirtintų terminų, per kuriuos tų profesijų atstovai gali būti patraukti drausminėn atsakomybėn, taikymo praktiką, senaties terminą, kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ir šiuo metu suformuotą teisminę praktiką dėl senaties termino, taikomo turto arba verslo vertintojų drausminei atsakomybei, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti 3 metų senaties terminą, nekeičiant nusistovėjusių teisinių santykių.
Įstatymo projektu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustačius siūlomą 3 metų senaties terminą, per kurį turto arba verslo vertintojas gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn, būtų užtikrintas pilnas teisinis turto arba verslo vertintojų drausminės atsakomybės apibrėžtumas. Kartu, be esminio teisingumo elemento – operatyvaus veiksmo, galinčio nulemti privataus asmens teises ir pareigas vykdymo – įtvirtinimo, būtų užtikrintas ir vienas iš Konstitucinių teisinės valstybės principų – teisinių santykių stabilumo – įgyvendinimas.
4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
5. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai.
6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti nereikės.
8. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Ar Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisės aktams.
10. Kiek valstybės biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Projektui įgyvendinti valstybės biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
11. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „turto vertintojas“, „drausminė atsakomybė“, „vertinimas“.
______________
Teikia
Audito komiteto vardu
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė