LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS REZERVO ĮSTATYMO NR. VIII-1908 9, 10, 11, 12, 17 IR 181 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-05-14 Nr. XIVP-3759
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Valstybės rezervo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „valstybės rezervo tvarkytojai arba jų įgaliotos atlikti pirkimo procedūras institucijos ar įstaigos valstybės rezervui skirtus materialinius išteklius valstybės lėšomis perka Viešųjų pirkimų įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nustatyta tvarka“. Teikiamas siūlymas svarstytinas, kadangi jo turinys gali būti suprantamas dviprasmiškai. Pažymėtina, jog iš projekto aiškinamojo rašto ir kitų projekto nuostatų sektų, jog valstybės rezervo tvarkytojai institucijas ar įstaigas gali įgalioti atlikti tik pirkimo procedūras ir tokios įgaliotos institucijos ar įstaigos pačios nepirktų valstybės rezervui skirtų materialinių išteklių valstybės lėšomis – aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu būtų sudaryta galimybė „rezervo tvarkytojui pasitelkti pavaldžias institucijas (įgaliotas institucijas) ar įstaigas, kurios galėtų rezervo tvarkytojo pavedimu atlikti techninius viešųjų pirkimų ar kitus valstybės rezervo formavimo veiksmus (darbus), paliekant valstybės rezervo tvarkytojui politikos formavimo klausimus“, o pačiu projektu nekeičiamos keičiamo įstatymo nuostatos dėl preliminariosios ar rezervavimo sutarčių šalių, kuriomis nurodomi tiekėjas ir valstybės rezervo tvarkytojas. Tačiau pačioje aptariamoje nuostatoje parašyta, kad valstybės rezervui skirtus materialinius išteklius perka valstybės rezervo tvarkytojai arba institucijos ar įstaigos, tik ne bet kurios, o tokios, kurias valstybės rezervo tvarkytojai įgaliojo atlikti pirkimo procedūras. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 83 straipsnio 1 dalį nėra galimybės įgalioti kitą perkančiąją organizaciją sudaryti pirkimo ar preliminariąją sutartį, įgaliojimų sąrašas yra baigtinis (pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti, laimėjusiam pasiūlymui ir pirkimo ar preliminariajai sutarčiai paskelbti). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aptariama projekto nuostata tobulintina pašalinant nurodytus neaiškumus.
Atitinkamai ši pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, kurioje siūloma nustatyti, kad valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas atnaujina valstybės rezervo tvarkytojai arba jų įgaliotos institucijos, kadangi iš projekto nuostatų ir kitų keičiamo įstatymo nuostatų bei aiškinamojo rašto nėra aiškus veiksmo „atnaujina“ turinys, kai tai daro valstybės rezervo tvarkytojų įgaliotos institucijos. Pastebėtina, jog iš formuluotės sektų, kad valstybės rezervo tvarkytojų įgaliotos institucijos atnaujinant materialinių išteklių atsargas veiktų lygiai taip pat, kaip ir valstybės rezervo tvarkytojai, tačiau keičiamo įstatymo nuostatos, pagal kurias atnaujinimas inter alia reiškia ir atsargų pardavimą ir įsigijimą tiek pat analogiškų materialinių išteklių atsargų arba kitokį disponavimą šiomis atsargomis, suponuoja, kad tiek perkančių, tiek atnaujinančių išteklių atsargas subjektų įgaliojimai neturėtų iš esmės skirtis.
2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės rezervui skirtus materialinius išteklius perka ne tik valstybės rezervo tvarkytojai ar jų įgaliotos institucijos, bet ir valstybės rezervo tvarkytojų įgaliotos įstaigos, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti pildoma ir projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti materialinių išteklių atsargų atnaujinimą.
3. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatoma, kad valstybės rezervo materialinių išteklių atsargos atnaujinamos, kai inter alia iki jų tinkamumo naudoti arba valstybės rezervo tvarkytojo nustatyto saugojimo termino pabaigos liko ne daugiau kaip pusė viso termino laiko. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamame įstatyme nėra pateikiama saugojimo termino apibrėžtis. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais atvejais valstybės rezervo tvarkytojas galėtų minėtą terminą nustatyti – bet kuriuo atveju, ar tik tada, kai gamintojas nėra nustatęs materialinių išteklių tinkamumo naudoti termino. Jei valstybės rezervo tvarkytojas galėtų nustatyti materialiųjų išteklių saugojimo terminą bet kuriuo atveju, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriuo terminu – tinkamumo naudoti ar saugojimo – būtų vadovaujamasi sprendžiant dėl konkrečių materialinių išteklių atnaujinimo. Be to, projekte nėra nuostatų, reglamentuojančių saugojimo termino trukmės nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šiuos neaiškumus.
4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktu (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas) ir siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte pateiktas nuorodas į įstatymų pavadinimus, t. y. vietoj nuorodos į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą teikti nuorodą į Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]