Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 21, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 280
STENOGRAMA
2023 m. birželio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Laba diena, gerbiami kolegos! Pradedame birželio 1 dienos nenumatytą Seimo posėdį. (Gongas)
14.01 val.
Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės iškilmingas įteikimas Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui Ruslanui Stefančukui
Gerbiami kolegos, į posėdį atvyko Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkas R. Stefančukas ir delegacija. Pasitikime plojimais. (Plojimai) Taip pat posėdyje dalyvauja užsienio šalių ambasadoriai, Č. Juršėnas, neseniai apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimu – Aleksandro Stulginskio žvaigžde, kiti garbingi svečiai.
Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės iškilmingą įteikimą. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). Dėkoju. Kviečiu sveikinimo žodį tarti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen. (Plojimai)
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininke, mielas Ruslanai, gerbiami delegacijos nariai, gerbiami kolegos Seimo nariai. Šį posėdį šiandien norėjosi pradėti iškilmingais žodžiais ir žodžiais apie gerbiamo Ruslano lyderystę, tačiau ir vėl iš naujo sukrėtus žinioms apie teroristinius Rusijos smūgius, Tarptautinę vaikų gynimo dieną pareikalavusius dar dviejų vaikų gyvybių, aš labai norėčiau pakviesti visus tylos minute pagerbti žuvusius Ukrainos vaikus.
Tylos minutė
Dėkoju.
Gerbiami kolegos, šiandien aukščiausią Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę iškilmingai įteiksime Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui. Signataro, Lietuvos Prezidento ir Seimo Pirmininko A. Stulginskio vardas yra suteikęs aukščiausią prabą apdovanojimui, skirtam įvertinti nuopelnus puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas.
Pirmieji Aleksandro Stulginskio žvaigžde yra apdovanoti Prezidentas V. Adamkus ir labai daug prisidėjęs prie Lietuvos valstybės tvirtinimo Jungtinių Amerikos Valstijų senatorius R. Dž. Durbinas. Per pastarojo asmenį įvertintas ir mūsų didžiausios sąjungininkės Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmuo ginant ir palaikant Lietuvos valstybę – nuo Lietuvos aneksijos ir okupacijos nepripažinimo politikos per visą sovietmetį iki šiandienos artimiausių partneriškų santykių pirmiausia euroatlantinio bendradarbiavimo kontekstuose.
Visai neseniai aukščiausiu Seimo apdovanojimu buvo pagerbtas Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo Pirmininkas Č. Juršėnas, o šiandien Aleksandro Stulginskio žvaigždę įteikiame Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui. Kaip ir senatoriaus R. Dž. Durbino atveju, šis apdovanojimas turi kelias dimensijas.
Viena vertus, Ruslanas yra vienas charizmatiškiausių Ukrainos lyderių, savo asmenine lyderyste, drąsa ir pavyzdžiu milijonus savo tautiečių įkvepiantis priešintis imperinei agresijai. Jo pastangos telkti demokratinio pasaulio parlamentinę bendruomenę už savo tėvynės laisvę yra išskirtinės.
Ruslano kvietimu drauge su kolegomis Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkais pernai lankėmės Aukščiausiojoje Radoje praėjus vos mėnesiui nuo vasario 24-osios. Nepaisydami to, kad agresoriaus tankai buvo priartėję prie sostinės Kyjivo, Ukrainos parlamentarai rinkosi į posėdį, priėmė būtinus sprendimus ir parodė visam demokratiniam pasauliui, kaip privalo veikti demokratiškai išrinktas parlamentas net nuožmiausios agresijos sąlygomis.
Kita vertus, broliška Ukraina visada buvo tarp pačių artimiausių istorinių Lietuvos sąjungininkių ir mūsų siekis kartu atsispirti imperinei Maskvos agresijai skaičiuoja ne vieną šimtmetį. Kyjivo Pečorų lauroje palaidotas K. Ostrogiškis, kuris daugiau kaip prieš 500 metų (jei tiksliau, kitais metais minėsime 510 metų) vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei Oršos mūšyje, kai visi kartu nugalėjome triskart didesnę Moskovijos kariuomenę. Oršos mūšis, savo svarba nenusileidžiantis Žalgirio kautynėms, yra svarbi istorinė jungtis, siejanti Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą ir Gudiją – šalis, kurių žmonės dabar ne tik patiria ypatingą dvasinę bendrystę, karą išgyvena kaip didžiulę asmeninę tragediją, bet ir jaučia priklausą europietiškai civilizacijai.
Ruslanai, jūsų frazė, skambėjusi maždaug taip: jūs kovą su rusišku totalitarizmu pradėjote, o mes užbaigsime, pasakyta čia, Vilniuje, Lietuvos širdyje, tapo sparnuota. Esu įsitikinusi, kad ji yra ir pranašiška. Rusiškas totalitarizmas, tokia pat neapykantos ideologija kaip fašizmas ar nacizmas, yra nesuderinamas su civilizuoto bendrabūvio ir tarptautinio saugumo normomis, todėl privalo būti panaikintas. Dabar šio proceso avangarde esate jūs – Ukraina. Mūsų tvirtas įsipareigojimas – palaikyti jus, kiek reikės, ir padaryti viską, kad tas palaikymas nesilpnėtų.
Dar kartą nuoširdžiai sveikinu jus su garbingu apdovanojimu. Razom do peremogi! Slava Ukraini! (Balsas salėje: „Herojam slava!“) (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Seimo Pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen ir perduodu pirmininkavimą.
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dėkoju. Dabar į tribūną norėčiau pakviesti P. Saudargą. (Plojimai)
Seimo Pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo kalba
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Шановний Голово Верховної Ради України Руслане Стефанчук! (Plojimai) Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami ambasadoriai, gerbiami kolegos Seimo nariai ir svečiai! Для мене велика честь представити сьогодні людину, якій ми будемо вручати нагороду Сейму Литовської Республіки – зірку героя Президента Александраса Стулгінського. Не секрет що це – Голова Верховної Ради України Р. Стефанчук. (Plojimai)
Aš esu tikras, kad šiam Seimo sprendimui pritartų ir pats Prezidentas A. Stulginskis. Juk A. Stulginskis išgyveno to paties raudonojo maro terorą, perėjo Gulago pragarą, kovojo su tuo pačiu blogiu, su kuriuo šiandien kovoja didvyriškai savo žemę ir laisvę ginanti Ukraina. Kas geriau, jei ne pats A. Stulginskis suprastų Ukrainos žmonių kančias? Kartu jis didžiuotųsi tiek visų ukrainiečių vienybe ir didvyriškumu, tiek ir valstybės pareigūnų valia ir atsakomybe sunkiomis ir dramatiškomis valandomis. O kaip tik R. Stefančukas ir yra toks valstybės vyras, ant kurio pečių taip pat užgriuvo daugiatonė atsakomybė už šalies ateitį, Rusijai užpuolus Ukrainą ir pradėjus brutalų neišprovokuotą karą.
Man teko garbė susipažinti su gerbiamu Ruslanu dar 2021 metų pavasarį Rytų Ukrainoje prie rusenančio fronto – demarkacinės linijos. Ėjo aštuntieji karo Donbase metai. Tada mūsų trišaliame (kartu su Lenkijos atstovais) susitikime pabrėžiau, jog tai, kas vyksta Ukrainos žemėje, nėra joks dvišalis konfliktas, o aiški primityvi vienpusė Rusijos agresija. Deja, tai buvo tik įžanga į dar platesnio masto karinę agresiją. Tuomet dar nežinojome, koks skausmas ir išbandymai laukia Ukrainos. Pirmą kartą paspaudžiau ranką gerbiamam Ruslanui būtent Mariupolyje, pastate, kurio, kaip ir daugelio kitų šiame mieste, greičiausiai jau nebėra – juos nušlavė beatodairiško Rusijos armijos bombardavimo, terorizmo, genocido kruvina banga. Prisimenu, kaip tuomet R. Stefančukas su šalmu ir neperšaunama liemene, stovėdamas iki pamatų sugriautame Širokino miestelyje, kreipėsi į pasaulį ir prašė sustabdyti imperialistinės agresorės Rusijos užmačias. Deja, tuomet pasaulis ukrainiečių balso dar negirdėjo. Kiek kraujo turėjo pralieti Ukraina, kad demokratinis pasaulis pagaliau išgirstų… Per daug.
Šiąnakt vėl per Rusijos surengtą raketų ataką Kyjive žuvo du vaikai ir dar keli buvo sužeisti. Taip Rusija pasveikino Ukrainą ir pasaulį su Tarptautine vaikų gynimo diena. Tai – brutalus terorizmas. Lietuva pirmoji štai šiame parlamente įvardijo Rusiją teroristine valstybe. Laukiame, kada tai padarys visas demokratinis pasaulis.
Ukrainos parlamento Pirmininką nuo pirmųjų karo dienų matėme kaip vieną iš valstybės lyderių, esančių kovos už Ukrainos laisvę priešakyje. Tai politikas, kuris savo asmenine lyderyste, drąsa ir pavyzdžiu įkvepia ukrainiečius kovoti. Taip pat ir mus, užsienio politikus, moko tvirtybės, drąsos ir ištikimybės demokratijai, nepaisant nedėkingiausių aplinkybių. Kaip Aukščiausiosios Rados Pirmininkas R. Stefančukas užtikrina, kad parlamento darbas vyktų net ir karo sąlygomis, ir vyktų sklandžiai, kad net ir Kyjive krentant raketoms bei dronams būtų priimami būtini šaliai sprendimai ir reformos.
Rusijos pradėtas karas tik dar labiau sustiprino Ukrainos žmonių euroatlantines ambicijas. Neginčijamas ir R. Stefančuko atsidavimas šios ambicijos įgyvendinimui. Ukrainos parlamento vadovas ne kartą kreipėsi į demokratinių šalių parlamentus, taip pat į Europos Parlamentą, NATO Parlamentinę Asamblėją, ragindamas suteikti Ukrainai šalies kandidatės į Europos Sąjungą statusą, aktyviau ir rezultatyviau tartis dėl Ukrainos narystės NATO perspektyvos. Kaip ir jūs viliamės, kad Vilniuje vyksiantis NATO valstybių vadovų susitikimas pagaliau aiškiai apibrėš Ukrainos narystės Aljanse laiko rėmus.
R. Stefančukas tarptautinės bendruomenės yra vertinamas kaip Ukrainos euroatlantinės integracijos pamatinis akmuo, kartu ir kaip vienas iš pagrindinių būtinų reformų ir teisėkūros iniciatyvų autorių ir varomųjų jėgų. Be to, ir kaip parlamentinės demokratijos ledlaužis, kuris ragina ir telkia demokratinio pasaulio parlamentinę bendruomenę padėti Ukrainai ir siekti agresorės atsakomybės ir nubaudimo. Vienas iš ryškių ir efektyvių tarptautinių formatų, inicijuotų R. Stefančuko, yra Krymo platforma, kurioje pavyko sutelkti demokratinio pasaulio parlamentų lyderius ir nepaleisti iš pasaulio dėmesio klausimo dėl Rusijos okupuotų teritorijų.
R. Stefančukas yra ir tikras Lietuvos draugas, aukštai vertinantis dvišalį bendradarbiavimą. Jis ne kartą lankėsi Lietuvoje ir Seime, o ir Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje visada mielai priima mūsų parlamentarų delegacijas tiek dvišaliais, tiek daugiašaliais formatais. Aktyviai dalyvauja mūsų šalis vienijančiose parlamentinėse asamblėjose bei Liublino trikampyje kartu su Lenkija.
Noriu priminti žodžius, šioje salėje jūsų, gerbiamas Ruslanai, išsakytus praėjusį gruodį, jums svečiuojantis Lietuvoje: „Mes laimėsime ir pasieksime visus savo tikslus, nes iš kartos į kartą mes mokame kovoti ir mokame dirbti, nes kiekvienas ukrainietis rodo išskirtinį didvyriškumą, nes turime ištikimų draugų. Lietuva tarp jų užima ypatingą vietą.“ Ačiū už jūsų pasitikėjimą, mums garbė būti jūsų draugais, esame tikri, kad pergalė bus jūsų rankose. Slava Ukraini! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju P. Saudargui ir kviečiu gerbiamą Ruslaną, jam įteiksiu apdovanojimą. (Plojimai)
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Į tribūną kviečiu Aukščiausiosios Rados Pirmininką R. Stefančuką.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko Ruslano Stefančuko kalba
R. STEFANČUKAS. Gerbiama ponia Pirmininke, gerbiama ponia Ministre Pirmininke, gerbiamas pone Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Jūsų Ekscelencijos, ponios ir ponai. Man ypatinga garbė būti šiandien apdovanotam šiuo aukštu Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimu. Su dideliu jauduliu ir ne mažesniu pasididžiavimu priimu Aleksandro Stulginskio žvaigždę, ji jau rytoj kartu su manimi keliaus pas savo teisėtą savininką – mano brangią bebaimę ir nenugalimą Ukrainos tautą.
Norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo broliams ir seserims lietuviams bei Lietuvos valstybei už viską ir tokį aukštą įvertinimą. Noriu padėkoti už tai, ką jūs taip įkvepiančiai ir nenuilstamai darote Ukrainos ir ukrainiečių labui šiuo sunkiu mus ištikusių išbandymų laikotarpiu. Žinau, kad įvykius Ukrainoje sekate savo širdimis, savo istorine atmintimi, savo begaliniu nacionaliniu orumu. Jūs gerai žinote laisvės kainą, jūs gerai žinote orumo vertę, todėl jūs žinote, ko verta Rusija. Jūs mus suprantate geriausiai, nes jūs – nepalaužiama nugalėtojų tauta ir amžinai liksite nepavaldūs kaip negailestingai stalinistinei mašinai, okupacinei sovietų valdžiai, taip ir šovinistiniam Putino režimui.
Prisiminkime šiandien mūsų aukas. Prašau leisti man paprašyti dar kartą pagerbti tylos minute istorinę atmintį visų lietuvių ir ukrainiečių, kurie žuvo dėl savo laisvės ir nepriklausomybės.
Tylos minutė
Brangi lietuvių tauta, brangūs lietuviai, didžiuojamės ir dėkojame jums! Dėkojame už tai, kad buvote vieni iš tų, kurie nuo pat pirmųjų plataus masto invazijos akimirkų vadovavo pagalbos Ukrainai frontui. Dėkojame už jūsų galingą ir įtikinamą balsą, kuriuo palaikote Ukrainą pasaulyje. Dėkojame, kad patys nepavargstate ir neleidžiate pavargti kitiems. Dėkojame, kad neleidžiate mūsų pamiršti, dėkojame, kad įtikinėjate, primenate, primygtinai raginate. Dėkojame už drąsos, paramos ir solidarumo vizitus.
Mes niekada nepamiršime, kad, nepaisydami priešo buvimo ir apšaudymų, jūs, brangi Viktorija, kartu su gerbiamaisiais Inara ir Jurijumi buvote pirmieji užsienio lyderiai, kurie praėjusių metų kovo 24 dieną atvyko mūsų palaikyti. Ir aš apie tai kalbėsiu kiekvieną kartą iš šios ir kitų tribūnų. Visada prisiminsime kiekvieną Pauliaus, Lauryno, Justino ir daugelio kitų draugų apsilankymą. Dėkojame Andriui ir Žygimantui už misiją „United 4 Ukraine“ ir nenuilstančiam Emanueliui už ataskaitas ir rezoliucijas dėl Ukrainos.
Dėkojame už jūsų „Stingerius“, kurie invazijos išvakarėse atvyko į Ukrainą ir neleido rusų desantui išsilaipinti ir užimti Kyjivo. Esame dėkingi už neįkainojamą karinę ir techninę pagalbą, Ukrainos kariuomenės mokymus, mūsų karių gydymą ir reabilitaciją. Esame dėkingi už visą finansinę, materialinę ir humanitarinę paramą, įskaitant nevyriausybinę paramą, kuri yra įspūdinga tiek savo apimtimi, tiek turiniu, o ypač – unikaliais solidarumo faktais. Per rekordiškai trumpą laiką surinkote neįtikėtinas sumas „Bayraktarui“, jūrų dronams, o neseniai – radarams!
Lietuvoje nėra žmonių, kurie nepadeda Ukrainai! Jūs suteikėte prieglobstį daugiau nei 70 tūkst. mūsų piliečių ir iki šiol tebepadedate mūsų tautiečiams. Dėkojame už visus sprendimus, kuriuos priėmė Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė tam, kad atgrasytų ir nubaustų Rusiją.
Esate vienas iš neabejotinų lyderių įvedant sankcijas šaliai agresorei. Lietuva dar praėjusių metų balandį pirma nutraukė Rusijos naftos ir dujų importą. Būtent jūs užčiaupėte burnas melagingiems Rusijos propagandos kanalams, neišduodate vizų nusikaltėliams ir jų nebyliems bendrininkams, griežtai kontroliuojate sankcionuojamų prekių srautą.
Jūsų pasiryžimas imtis veiksmų, kad Rusijos nusikaltėliai būtų patraukti atsakomybėn, tikrai įspūdingas. Jūsų dėka Rusija niekada daugiau gyvenime nenusikratys teroristinės valstybės žymės ir už savo nusikaltimus būtinai turės atsakyti Specialiajam tribunolui.
Esame dėkingi už humanizmą, gailestingumą ir solidarumą su ukrainiečių tauta mus išgelbėjusiam miestui Vilniui. Esame dėkingi Klaipėdai, kuri tapo grūdų koridoriumi ir centru. Esame dėkingi visiems jūsų miestams ir kaimams, visiems jūsų žmonėms!
Labai vertiname jūsų dalyvavimą atstatant Ukrainą, jis taikos metu bus ne mažiau produktyvus. Už rekonstrukciją dėkoja kiekvienam iš jūsų šiandien Borodianka, Irpinė, Buča ir Mariupolis!
Brangūs draugai, mūsų kova tęsiasi. Ir kovoti tenka ne tik mūšio lauke su ginklais rankose. Vyksta nors ir bekraujė, bet ne mažiau arši kova dėl teisės būti Europos ir euroatlantinės bendruomenės dalimi. Pirmuoju atveju mes įveikiame priešą, o antruoju – kažkieno baimes, stereotipus, nepasitikėjimą, dažniausiai įkvėptus to paties priešo. Prašome ir toliau padėti mums šioje kovoje, kaip jūs pirmieji padarėte čia, šioje salėje, balandžio 6 dienos rezoliucija, kurioje raginote Aljansą nebijoti ir nė akimirkos neabejoti dėl Ukrainos ir mūsų narystės NATO. Mes dėkojame Lietuvai ir Europos Sąjungai už istorinį sprendimą suteikti Ukrainai kandidatės statusą. Žinote, kad, nepaisydami karo, mes darome viską, kas įmanoma, kad šiais metais pradėtume stojimo derybas.
Mieli kolegos, šiandien auštant, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Rusija Kyjive nužudė ir suluošino vaikus. Žuvo mūsų žmonės, giminaičiai, draugai, tėvai. Kyjive ir visoje Ukrainoje toliau nenutyla oro pavojaus sirenos. Su didžiuliu nerimu širdyje, bet ir su viltimi prašau jūsų padėti mums sugrąžinti namo dešimtis tūkstančių mūsų vaikų, kuriuos Rusija pagrobė ir išvežė iš Ukrainos. Prašau jūsų kaip tėvas.
Gerbiama Viktorija, nuoširdžiai tikimės jūsų įsitraukimo į sisteminę pagalbą, kurią jau teikia Europos Sąjungos parlamentų pirmininkės. Prašau jūsų kaip motinos.
Gerbiami susitikimo dalyviai, kai atvykau į Vilnių, ilgai žiūrėjau į Vilniaus televizijos bokštą – jūsų kovos ir nepalaužiamumo simbolį! Baisiomis 1991 metų sausio dienomis jo bokštas sunkiai sužeidė, bet nenužudė išprotėjusio totalitarinio žvėries. Šiandien lenkiu galvą prieš jo gynėjus, visus Lietuvos nepriklausomybės gynėjus!
Atskirai noriu padėkoti legendiniam V. Landsbergiui, jūsų ir mūsų atgimimo tėvui. Ačiū jums už Lietuvos valstybingumo atkūrimą, lyderystę ir solidarumą!
Gerbiami draugai, mes būtinai užbaigsime reikalą, kurį pradėjote jūs ir jūsų bendražygiai Lietuvoje ir Ukrainoje. Pabaigsime šį reikalą visi kartu.
Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva! Šlovė Ukrainai! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Дякую. Dėkoju Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui. Ceremoniją, skirtą šiam apdovanojimui, skelbiu baigtą. Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, 3 minučių techninė pertrauka, kol pereisime į kitą režimą ir atsisveikinsime.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, po truputį užimkime darbo vietas, pradedame savo darbinę posėdžio dalį. Galime registruotis, įsivertinti, kokiomis pajėgomis mes šiandien dirbame.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Taigi, galėsime pradėti darbus, bet prieš svarbius darbus noriu atkreipti dėmesį ir pasidžiaugti, kad mūsų miela ir žavi kolegė gerbiama D. Šakalienė šiandien švenčia nediduką, pusinį jubiliejų. (Plojimai)
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos gerbiamas M. Puidokas nori kažką pasakyti. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, esu tikrai sukrėstas, sunerimęs, nes Laisvės partijos atstovai ir dieną, ir naktį dirba dėl savo rinkėjų. Tai galbūt reikėtų kaip nors keisti įstatymų tvarką, kad jiems apmokėtų už viršvalandžius, nes žmonės, matote, ir naktimis darbuojasi dėl rinkėjų naktiniuose klubuose.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega, bet čia nebuvo nei dėl darbotvarkės, nei dėl vedimo tvarkos, nei replika po balsavimo, tiesiog savo politinius pareiškimus, aš manau, kiekvienas galime kokiais nors savo kanalais. O naktimis tekdavo dirbti, aš prisimenu, plenariniai posėdžiai vykdavo iki šešių ryto, trukdavo per visą naktį. Netgi parlamentas kartais dirba naktiniu režimu, tai čia nėra ko stebėtis.
14.35 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2803 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, pradedame darbotvarkės 1-2 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2803. Gerbiamas A. Petrošius norėtų mums pateikti šį projektą. Prašom į tribūną.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, tikriausiai kiekvienas iš jūsų esate susidūręs su tarybos nario veikla ar iš arčiau, ar iš toliau, taip pat esame politikai, Seimo nariai, ir žinome, koks visuomenės požiūris į politikus vyrauja. Nepaisant to, politikai, šiuo atveju tarybos nariai, yra miestų ir miestelių bei žmonių atstovai, reprezentuoja juos ir yra jų veidas. Dažnai, nepaisant to nemėgstamo įspūdžio, vis dėlto turintys tą solidumo įspūdį. Labai gaila, kad tas solidumo įspūdis neretu atveju baigiasi tuo, kad tarybos nariai neturi galimybės net pavaišinti kava ar pietumis savo miesto svečių, kuriems pristato miestą. Tas dabar egzistuojantis reglamentavimas tikrai prie to prisideda. Dažnai gyventojai turi didesnį lūkestį nei sausas atstovavimas jiems posėdžių metu, skambina tarybos nariams tam, kad tarybos nariai pabandytų išspręsti jų kasdienius klausimus. Man labai gaila, kad tik šiandien radome tos politinės valios keisti tą situaciją, bet džiaugiuosi, kad ta politinė valia yra ir vis dėlto tarpfrakcijiniame susitikime buvo rastas pirminis bendras sutarimas dėl šio projekto, jį šiandien ir teikiame.
Šiandien teikiame Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, jais iš esmės išskirčiau penkis pagrindinius elementus, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį. Tai yra nuo šiol tarybos nariams nuo tokio teisės akto priėmimo būtų mokamas atlygis, kuris būtų lygus 20 % tos savivaldybės mero atlyginimo. Opozicijos lyderiams, komitetų ir komisijų pirmininkams būtų mokamas 20 % didesnis nei tos savivaldybės tarybos narių atlygis, o pavaduotojams – 10 %. Tos proporcijos yra jau galiojančiame reglamentavime, tiesiog susiejama su kitais dydžiais. Kalbant apie diferencijavimą, merų atlygis šiandien yra susietas su vidutiniu darbo užmokesčiu ir yra diferencijuotas priklausomai nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus.
Antrasis dalykas, į ką turėtume atkreipti dėmesį, kad tikrai daug klausimų sukėlusios kompensacijos, susijusios su tarybos narių veikla, tai yra vadinamosios kanceliarinės, šiuo reglamentavimu būtų panaikintos, tai reiškia, kad naujasis atlygis apimtų tiek kanceliarines, tiek iki tol gautą atlygį. Ta atlygio sistema iki tol buvo įvairi, iš esmės būdavo atlyginama už posėdžiuose praleistą laiką su retomis išimtimis, kai kurios savivaldybės turėjo nusistačiusios reglamentuose, kad būdavo apmokamas ir pasiruošimo posėdžiams laikas. Tas apmokėjimas būdavo pagal vidutinį valandinį darbo užmokestį. Iš esmės susidarydavo situacija, kad atlygis būdavo nedidelis, o kanceliarinių išmokų dydis nebūdavo kaip nors reglamentuotas įstatymu ir tie skirtumai tarp kanceliarinių išmokų dydžių susidarydavo iki dešimties kartų, žvelgiant į visas savivaldybes.
Trečiasis momentas, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, bent jau pirminis sumanymas buvo netaikyti Darbo kodekso nuostatų. Tam neprieštarauja ir Konstitucinis Teismas, jis savo nutarimuose yra išaiškinęs, kad politikų veiklos specifika lemia galimybę turėti truputį kitokį nei visų dirbančiųjų teisinį reglamentavimą.
Dar vienas svarbus momentas, tai yra nuoskaitos. Laikomės pozicijos, kad vis dėlto tiems politikams, kurie nelanko posėdžių, už juos ir turėtų būti nemokama. Pagal projektą tos nuoskaitos būtų reglamentuojamos savivaldybių tarybų reglamentuose. Visa tvarka ir taikymas, ir, žinoma, visa atlygio politika turėtų būti viešinama savivaldybių svetainėse. Šita redakcija tikrai nėra galutinė. Lauksime Seimo narių ir suinteresuotų pusių įvairių pasiūlymų. Juos vertinsime komitetuose ir Seimo salėje rasime, tikiuosi, geriausius sprendimus, kokius tik įmanoma rasti šioje esamoje situacijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tikiuosi, kad rasime. Bet jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Gerbiamas A. Skardžius pirmas klausia. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, kodėl jūs nusprendėte, kad reikia mokėti atlyginimus tarybų nariams? Savivaldybių tarybų nariams? Juk yra merai, kurie dirba, vicemerai. O tarybų nariai susirenka vieną kartą per mėnesį ir, štai, jūs atseikėsite jiems po 700 už tą vieną posėdį. Juk atstovaujama valdžia! Ir jie dirba kitus darbus, atlyginimą gauna kitame darbe. Už tą sugaištą laiką vis tiek jiems skaičiuojamas tas atlyginimas. Jeigu tarybos narys yra verslininkas, tai dabar iš biudžeto už vieną posėdį atimkime tuos 700 litų iš… eurų, atsiprašau, iš kokio pensininko – tai atrodo nerimtai. Aš nežinau, kodėl jūs taip dosniai dalinate mokesčių mokėtojų lėšas.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Pirmiausia, norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne aš, o tai buvo bendras projektas, aptartas kartu su visomis frakcijomis. Ne visi į politiką ateina, būdami verslininkais. Tikrai turime skirtingų patirčių.
Laikomės pozicijos, kad vis dėlto darbas turi būti apmokamas, ir šiandien egzistuojantis reglamentavimas tikrai sukelia nemažai problemų. Yra asmenys, kurie turi pareigą dalyvauti tarybos posėdžiuose, galbūt komitetų posėdžiuose, nes tikrai ne vienas posėdis yra per mėnesį. Tarybos posėdis – galbūt, bet yra komitetai, yra komisijos ir kita veikla, kuria užsiima tarybos nariai. Vis dėlto tai sukelia nepatogumų ir tada atsiranda poreikis pranešti darbovietėms, kad jie tas valandas ar tas dienas nedalyvaus savo tiesioginėje veikloje, kuri dažnai būna apmokama geriau negu tarybos nario veikla. Tai sukelia tikrai didelių nepatogumų ir net kartais finansinių nuostolių. Yra poreikis sureglamentuoti šitą situaciją taip, kad vis dėlto šita visa sistema būtų aiški, patogi, skaidri ir už tą darbą būtų atlyginama. Norėtųsi, kad tarybos nario darbą suvoktume ne tik sausai – kaip dalyvavimą posėdžiuose, bet vis dėlto būtų suprantama, kad tas atstovavimas yra kur kas platesnis, sprendžiant ir kitus žmonių klausimus. Mes turime tikrai ir labai aktyvių, ir nelabai aktyvių tų tarybos narių ir tos praktikos skiriasi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Išties pritariu tam, kad reikia spręsti šitą problemą. Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavime nuskambėjo kai kurių merų nusistebėjimai dėl tarybos narių atlygio, kuris būtų 20 % dydžio nuo mero algos, teigiant: iš ko reikės nuimti?.. Tad ir klausimas: kodėl ir kuo remdamiesi jūs nustatėte 20 % ir dar 20 % už buvimą komiteto nariu ar komisijos nariu?
Ir antras klausimas: ar buvo tartasi su Lietuvos savivaldybių asociacija būtent dėl dydžio? Kad reikia, aš manau, visi tam pritariame. Bet dėl dydžio kaip apsisprendėte? Ačiū.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo to, kad Savivaldybių asociacija paskutiniame Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje išdėstė savo matymą. Tas matymas, matyt, finansiškai būtų buvęs šiek tiek brangesnis, nes buvo siūloma tiesiogiai sieti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tada turiu atkreipti dėmesį, kad atlygis būtų komitetų ir komisijų pirmininkams bei pavaduotojams, o ne kiekvienam nariui. Kad būtų tikrai aišku – tai ne 20 % didesnis nuo mero atlyginimo, o 20 % didesnis nei tos savivaldybės tarybos nario atlyginimas. Pirmiausia, matyt, buvo remtasi tais finansais, kurie šiandien yra skirti šitai sistemai išlaikyti.
Šiandien yra duomenų, jie buvo pristatyti šiame komitete, nurodančių, kad per metus tarybos narių kanceliarinėms išmokoms yra išleidžiama apie 4,8 mln. eurų. Mūsų skaičiavimu, pridėjus tas atlyginimo dalis, nes čia skaičiavome tik kanceliarines išlaidas, apmokėjimai būtų panašūs. Tiesa, gali susidaryti netolygumų, nes vienose savivaldybėse jis buvo gerokai didesnis, kitose – mažesnis. Kaip jau minėjau, bus komitetų posėdžiai, bus Seimo narių galbūt suinteresuotos pusės. Galbūt ta pati Savivaldybių asociacija pateiks papildomų pasiūlymų, kaip tobulinti šitą projektą, jeigu matys tam poreikį, ir tie dydžiai tikrai nebūtinai yra galutiniai, kalbėsime ir ieškosime geriausio sprendinio. Toms savivaldybėms, kurioms tai kels kokių nors iššūkių, irgi bandysime ieškoti sprendinių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš principo, manau, nėra ginčo, kad tvarką reikia keisti, ir pritariame tam visi. Tiesa, ir kiti kolegos klausė, kad daugiausia klausimų yra dėl paties dydžio. Iš principo jūs, kaip pranešėjas, kaip komiteto narys, ar nepritartumėte tokiam siūlymui, kad būtų nustatyta bent jau iki 20 %, tai yra kad savivaldybių tarybos pačios galėtų pagal savo finansines išgales savo sprendimu nusistatyti mažesnę procentinę dalį ir taip įvertinti, kiek savivaldybėje dirbama ir kokios finansinės išgalės yra?
Taip pat kitas nedidelis klausimas, su tuo susijęs. Ar jūs manote, kad kitoje darbovietėje dirbantys asmenys ir toje darbovietėje gaus tomis valandomis, komisijai dirbant savivaldoje, atlyginimą, ar kaip čia yra? Nes iš įstatymo galima suprasti, kad jie gautų tuo metu dvigubai: ir esamoje darbovietėje, kurioje dirba nuolat, ir tuo metu, kai yra savivaldybės tarybos atlyginami? Ačiū.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Manau, kad (jeigu klausiate mano asmeninės nuomonės) vis dėlto tas santykis su pagrindiniu darbdaviu yra darbdavio ir darbuotojo klausimas, kaip jie išsprendžia šituos klausimus, ten yra įvairių mechanizmų, kai galima kompensuoti valandas ir ne darbo valandomis, savaitgaliais ar galbūt kitais momentais. Norėtųsi palikti tas smulkmenas darbuotojų ir darbdavio tarpusavio santykiams.
Pirminėje redakcijoje buvo variantas „iki“, tiesa, jau po pasitarimo su skirtingų frakcijų seniūnais buvo priimtas sprendimas galbūt laikytis šios pozicijos, kad galbūt nustatome konkretų dydį. Nustatymas, reglamentavimas su žodžiu „iki“ gali kelti ir tam tikrų iššūkių, apie juos tikrai galėsime pasikalbėti komitete. Kviečiame dalyvauti aktyviai. Esame atviri visoms pozicijoms ir jas vertinsime tiek dydžio, tiek galbūt šito reglamentavimo „iki“ klausimu, tikrai norėtųsi išgirsti dar kartą ir Savivaldybių asociacijos pozicijas, taip pat ir parlamento narių. Kaip minėjau, ieškosime to sprendinio, kuris tenkintų visas puses.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiama O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ačiū. Norėčiau… Šiaip pasiūlymas yra diskutuotas jau daug ir komitete, ir su frakcijų seniūnais, bet kelia nerimą keli momentai. Vienas dalykas, kaip yra su tais tarybos nariais, kurie galbūt gyvendami regionuose, na, priversti dėl užsidarančių įstaigų, firmų ir taip toliau išeiti į priverstinę pensiją, kokia bus jų situacija?
Ir kitas momentas. Ar yra numatyta dėl asmenų, turinčių negalią, nes, tarkim, gal kam nors reikia asistento dėl pajudėjimo ar vertėjavimo, ar yra numatytos kokios nors galimybės? Ačiū.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Ir esamas reglamentavimas, ir galimai būsimas reglamentavimas sudaro prielaidas užtikrinti tarybos nariui, kad jis galėtų vykdyti savo veiklą, nors kanceliarinės išmokos yra naikinamos. Tais atvejais, kai tarybos narį reikės aprūpinti ar kabinetu, ar būtinosiomis priemonėmis, įskaitant ir pagalbą neįgaliesiems, ta pagalba turės būti suteikta, bet tai jau nebus sprendžiama kanceliarinėmis išmokomis ir paties apsisprendimu.
O kalbant apie išankstinę pensiją, na, tas pirminis sumanymas yra, ir Vilius prieš tai minėjo, gal ne iki galo atsakiau, tikslas vis dėlto yra netaikyti tų Darbo kodekso nuostatų ir neįsivelti į visą tą reglamentavimą, ar tai bus apmokestinta visais darbo teisėje galiojančiais mokesčiais, ar bus taikomas 15 % GPM tarifas. Čia dar tikrai yra neatsakytų klausimų, į juos, tikiuosi, mums padės atsakyti tiek Mokesčių inspekcija, tiek Finansų ministerija. Na ir ieškosime to sprendinio, kad vis dėlto į šituos dalykus neįsiveltume.
Esminis momentas, matyt, turėtų būti toks, kad jeigu vis dėlto tarybos narys nevykdo pareigų, nevaikšto į posėdžius, jam nėra mokama, nepriklausomai nuo to, kokios yra priežastys. Jeigu tai yra darbo santykiams įprastomis išmokomis apmokestintas atlygis, vis dėlto tais atvejais, kada bus pateisinamos priežastys, tokios kaip liga, tie žmonės, tie asmenys gaus padidintas išmokas tokiu atveju ir tikrai turėtų būti tie klausimai neaktualūs. Bent jau pirminis sumanymas buvo toks.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir turbūt pagal laiką paskutinis klausia gerbiamas G. Kindurys. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Europos vietos savivaldos chartijoje yra parašyta, kad vietos valdžios organų atstovams turi būti skirta atitinkama finansinė kompensacija už išlaidas, patirtas vykdant pareigas, taip pat, esant reikalui, kompensacija už patirtus atlyginimo nuostolius ar atlyginimas už atliktą darbą. Tai dabar dėl atlyginimo už darbą šis įstatymo projektas tikrai atitinka, tačiau kompensacija yra chartijoje įtvirtinta. Kokia jūsų pozicija ir nuomonė? Juk negerai, jei įstatymas prieštarautų Europos vietos savivaldos chartijai. Gal visgi planuojate svarstydami nustatyti bent minimalias galimybes kompensuoti už patirtas išlaidas, kad neprieštarautų šiai chartijai?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Kaip parodė praktika, kanceliarinės išmokos, matyt, yra tas objektas, kuris turi polinkį kažkaip plėstis, jei jį palieki. Pirminis sumanymas yra atsisakyti kanceliarinių išmokų, o šitą kompensavimo mechanizmą įlieti į tą skaičių. Kadangi tai nėra tas atlyginimas, kuris sausai reglamentuojamas pagal Darbo kodekso nuostatas, laikomės tos pozicijos, kad tas dydis turi apimti ir šią kompensaciją. Vadinasi, neturėtų kelti klausimų. Šiandien mes turime Teisės departamento išvadas. Į šitą aspektą nebuvo atkreiptas dėmesys, tai laikomės pozicijos, kad, matyt, to prieštaravimo Europos Sąjungos teisės aktams nėra, jo pavyks išvengti šiuo esamu, planuojamu reglamentavimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jums atsakyti skirtas laikas baigėsi. Galite užimti savo darbo vietą.
Dabar motyvai už. Pirmasis ir turbūt vienintelis gerbiamas D. Griškevičius. Jis nekalbės. Jei nėra, tuomet gerbiama A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Matyt, įstatymo projektas yra labai gera iliustracija, kaip galima ir reikėtų spręsti krizes, kuomet jos iškyla tose srityse, kur Seimas yra pajėgus įsiterpti. Projektas, manyčiau, yra gana gerai apgalvotas ir tikrai toli gražu nepanašus į tuos skambius pareiškimus, kad viską trenksime ir organizuosime priešlaikinius rinkimus. Tikrai džiaugiuosi, kad Seimo Pirmininkė turėjo tą racionalumo grūdą priimti sprendimus ir kartu suvienyti Seimo narius bendram darbui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man atrodo, kad šis įstatymas vis tiek neišsprendžia visų problemų. Taip, atlyginimas nustatomas, tačiau už patirtas kanceliarines išlaidas pats tarybos narys lėšų negaus, bet tuos klausimus spręs pati taryba. Ir vėl atsiranda, kai neapibrėžta suma, už kokią sumą galima padengti kanceliarines išlaidas, o gal pagalvos, kad tarybos nariui reikia ir automobilio, gal taryba nuspręs, kad reikia nupirkti lengvųjų automobilių. Gali atsirasti įvairiausių piktnaudžiavimų.
Aš manau, vis dėlto svarstymo stadijoje, priėmimo stadijoje komitetas turėtų dar stropiau pasižiūrėti ir ieškoti tokio įstatymo, kad nebūtų jokių piktnaudžiavimo galimybių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime per balsavimo langą, tai yra greičiausiai 16 valandą.
14.53 val.
Įmonių atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 1, 2, 3, 26, 29 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2480(2)ES (priėmimas)
Dabar kitas darbotvarkės 1-3.1 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2480.
Čia dėl pagrindinio projekto nebuvo pasiūlymų. Mes galime eiti prie priėmimo pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime šiuos straipsnius priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Vadinasi, balsuosime tam numatytu metu.
14.54 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2481(2) (priėmimas)
Dabar 1-3.2 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2481.
Čia taip pat nėra pasiūlymų. Ar galime 1, 2 ir 3 straipsniams pritarti bendru sutarimu? Nėra jokių siūlymų. Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Taigi balsuosime, kai tam bus metas.
14.54 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2482(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2482.
Čia išvis vienas straipsnis. Dėl jo nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi balsuosime tam numatytu metu.
14.54 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2483(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių, pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2483.
Čia taip pat yra vienas straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nebuvo pasiūlymų. Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime numatytu metu.
14.55 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2, 12, 26, 28, 32, 35, 43, 49, 521, 61, 62, 68, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2484(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.5 klausimas, paskutinis iš šio paketo, – Finansinių ataskaitų audito įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2484(2). Čia buvo daugiau straipsnių, bet dėl jų pasiūlymų nebuvo. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiems straipsniams? Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi, balsuosime per tam numatytą laiką.
14.55 val.
Baudžiamojo kodekso 191 ir 192 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2454(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2454(2). Čia buvo tiktai keletas Teisės departamento pasiūlymų, bet visiems komitetas pritarė. Aš nežinau, ar reikia mums į tribūną kviesti pranešėją. Turbūt ne. Taigi, dėl 1 straipsnio buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio taip pat buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
3 straipsnis. (Balsai salėje) Taip, atsiranda naujas 3 straipsnis. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir atsiranda naujas 4 straipsnis. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Tada buvęs 3 straipsnis dabar tampa 5 straipsniu. Dėl jo taip pat buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime šiam tokios redakcijos straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime per tam numatytą laiką.
14.57 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2455(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės lydimasis 1-4.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2455(2). Čia pasiūlymų nematau. Buvo trys straipsniai. Ar galime 1, 2, 3 straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė.
14.57 val.
Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2645(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2645(2). Žiūrime pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių nebuvo pasiūlymų. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime per tam numatytą laiką.
14.58 val.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2646(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2646(2). Čia taip pat du straipsniai. Nebuvo pasiūlymų dėl 1, 2 straipsnių. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų neužsirašė. Balsuosime per tam numatytą laiką.
14.58 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2647(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.3 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2647(2). Du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti straipsniams bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime per tam numatytą laiką.
14.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2682(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2682(3). Čia buvo vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu tam straipsniui pritarti? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime per tam numatytą laiką.
14.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2745(2) (priėmimas)
Dabar darbotvarkės lydimasis 1-6.2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2745(2). Čia buvo taip pat vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi, balsuosime per tam numatytą laiką.
14.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIVP-2735 (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIVP-2735. Priėmimas. Yra du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nebuvo. Ar galime abiem straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl motyvų prieš užsirašė kalbėti gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, aš kviečiu eilinį kartą apsispręsti, ar vis dėlto daryti priešlaikinius rinkimus, ar apkaltą P. Gražuliui, nes kažkaip tie du dalykai niekaip nedera.
Kitas dalykas, kuris liko neišspręstas. Nepamirškime, kad neturime prokuratūros atsakymo dėl A. Palionio liudijimo. Tai vėlgi kaip vieno iš pagrindinių liudininkų, faktiškai vienintelio, kuris sakosi matęs tą galimą balsavimo ar nebalsavimo momentą, liudijimas dėl šitos bylos ir Konstituciniame Teisme yra reikšmingas. Aš išties nesuprantu, kodėl mes nesulaukėme prokuratūros veiksmų ir atsakymo ir atitinkamai kodėl sprendimus taip skubame priimti, suprasdami, kad to vienintelio liudytojo parodymai iš esmės gali pakeisti visą situaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už nori kalbėti gerbiamas L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Neketinau kalbėti iš tiesų, bet vėl išgirdęs tą pačią maldą apie tai, kaip mes čia ir kur turėtume ką daryti, tai vis dėlto atremsiu tuos argumentus. Tikiuosi, nors čia yra beviltiška.
Tikrai nereikia painioti. Yra apkaltos procesas, Seimo nario tam tikri padaryti nusižengimai ir Seimo pasileidimas arba nepasileidimas – tai yra du skirtingi epizodai. Jeigu mes pasileisime, tai, kaip aš sakau, sveikinu P. Gražulį, galbūt jam net ir pasiseks šiuo atveju. Būna kartais loterijoje ir sėkmingų bilietų. Tai šiuo atveju reikėtų nepainioti tų dalykų.
Dabar dėl to, kur ten prokuratūra tikrai buvo ar nebuvo. Mes ir nesame teismo institucija, mes ir prokuratūros atsakymo, atvirai pasakius, negalėtume įvertinti, tam reikia teismo institucijos, tą ir nuspręs Konstitucinis Teismas, tą nuspręs būtent teisėsauga. Ar tai, ką mes čia matėme, kaip mes vertiname situaciją, yra tikrai pažeidimas, kurį verta įvertinti kaip grubų Konstitucijos pažeidimą. Šitą mes ir sakome. Siūlau visiems palaikyti, kad būtent įvertintų Konstitucinis Teismas Seimo nario elgesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama Agne, man atrodo, kad tu pati žinai, kad čia yra melas visuomenei, kad Seimas pasileis. Čia didelis melas. Kaip pasakė G. Landsbergis – kas meluoja, tas ir vagia, o kas labai meluoja, tas labai vagia. Ir štai dabar matome tą čekių skandalą. Matote, kiek tarybos narių, daugiausia valdančiosios daugumos, yra neteisėtai iššvaistę savivaldybės tarybos lėšas, tai yra biudžeto lėšas. Bet į tai, kaip čia pasakyti, nelabai reaguojama. Čia yra daug mažesnis nusikaltimas negu pultuko mygtuko nepaspaudimas.
O dabar aš dar noriu… man kyla viena mintis. Prokuroras T. V. Raskevičius. Ar nereikėtų sudaryti komisijos, kaip sėdėdamas kitoje pusėje salės T. V. Raskevičius matė, kaip aš balsavau? Deja, ekspertų komisija nematė, peržiūrėjusi visą videomedžiagą. Kas? Gal jis koks šventasis, aiškiaregys ar koks dar yra? Būtų labai įdomu sužinoti, kaip jis galėjo matyti, kai nematė net ekspertų komisija.
Kitas dalykas, pažiūrėkite, pats prokuroras T. V. Raskevičius, kuris skundžia, važinėjo po naktinius klubus, trankėsi po Vilnių, švaistė mokesčių mokėtojų pinigus. Žinoma, gal būtų ir negrąžinęs tų pinigų, jeigu prokuratūra nebūtų pradėjusi ikiteisminio tyrimo dėl tokių atvejų. Štai pažiūrėkite, kaip žmogus ir visi valdantieji mano akyje mato krislą, o savo akyje nemato rąsto. Galiu net grįžti prie savo baudžiamosios bylos, kurią nagrinės Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija. Mano pinigai buvo paimti viešbučiams, tai sako teismas, lėktuvų bilietams, bet jie grąžinti, o kaltę mato dėl to, kad mano padėjėja už savo pinigus nupirko, o aš grąžinau, neturėjo teisės… Tai yra baudžiama veika.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega.
P. GRAŽULIS (MSNG). Štai kokie visur dvigubi standartai.
PIRMININKAS. Laikas. Dėkoju, dėkoju. Dabar už kalbės gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai tikiuosi, kad ir opozicijos atstovai, kurie dabar kažkaip lyg ir atsistojo į P. Gražulio tam tikrą teisinę gynybą, vis dėlto balsuos už šį nutarimo projektą, nes čia tikrai mes neteisiame kolegos Seimo nario, tik norime pasiteirauti Konstitucinio Teismo, ar tas jo veiksmas yra toks, kad būtų pripažintas kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir priesaikos sulaužymas. Žinome tam tikrą atitikmenį, kai buvo L. Karaliaus ir A. Sacharuko atvejis. Bet, aišku, jis buvo platesnės apimties ir turbūt ryškesnio pobūdžio, kai buvo išankstinis susitarimas ir ne vienas balsavimas už kitą Seimo narį.
Sunku dabar pasakyti, kaip šią situaciją Konstitucinis Teismas vertins. Aš manau, tai bus naudinga ir bendriausia prasme. Aš kviečiu patiems netapti Konstitucinio Teismo teisėjais ir iš karto jau patiems už tuos teisėjus pasakyti, kad ne, šis vienkartinis balsavimas už kitą Seimo narį nėra Konstitucijos pažeidimas. Palaukime, ką Konstitucinis Teismas pasakys.
O ką kolegė Agnė sakė dėl sujungimo su Aukščiausiojo Teismo nutarimu, jeigu jis būtų nepalankus P. Gražuliui, tai Statutas nenumato tokių sujungimų ir, kaip žinome, yra skirtingos pasekmės: kai yra apkalta pagal baudžiamąjį nutarimą, tada nėra dešimties metų nekandidatavimo pasekmių, kai yra apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, tada ir atitinkamos pasekmės. Todėl čia sutapatinti tikrai nebūtų galimybių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar M. Puidokas kalbės prieš.
M. PUIDOKAS (MSNG). Tas saldus žodis „kerštas“. Konservatorių ir Laisvės partijos kerštas P. Gražuliui. Apkaltos komisijos pirmininkas L. Slušnys šiandien pasirėdęs baltu kostiumu. Bet tai neišbalins sąžinės, angažuotumo, tikslo pateisinti savo siekius bet kokiomis priemonėmis. Ir tai yra visiems akivaizdu. Tai yra pridengta kiaurai matomais ir permatomais rūbeliais. Visi matome, kad šiandien konservatoriai su Laisvės partija išrado naują teisės rūšį, tai yra jie gali numanyti ir remdamiesi savo numanymais gali apkaltinti žmogų, nuteisti, išmesti iš Seimo, nes jis neparankus.
Aš jau esu sakęs. Mums gali patikti, gali nepatikti P. Gražulis. Galime jį palaikyti, nepalaikyti, mylėti, nekęsti. Bet jeigu esame teisinė valstybė, tai remtis numanomais dalykais… Konstitucinį Teismą trukdyti yra nepagarbu. O šiuo atveju akivaizdu, kad su teisinės valstybės principais tai prasilenkia akivaizdžiai. Ir jums tai tinka. Ir jūs taip vykdote politinį susidorojimą. Tai kokia valstybė šiuo atveju yra Lietuva, jei jūs ją taip valdote ir taip kuriate? Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar per šoninį mikrofoną gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kadangi čia Seimo pirmasis vicepirmininkas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, tai siūlau ir vicepirmininkui atsisukti mano kalbą ir dar kartą kartoju: aš tikrai savo kalboje netapatinau P. Gražulio baudžiamosios bylos su jo esamu apkaltos procesu. Aš tapatinau kitą dalyką, tai yra laikinosios komisijos skundą prokuratūrai dėl pono A. Palionio liudijimo ir vykstantį apkaltos procesą, nes jis vienas iš pagrindinių liudininkų ir mes neturime prokuratūros atsakymo. Gal ji nutrauks ikiteisminį tyrimą ir žinosime, kad tiesiog melavimo nebuvo. Tas visiškai keičia patį apkaltos procesą. Tai labai prašau, kad neklaidintumėte nei Seimo narių, nei visuomenės.
PIRMININKAS. P. Gražulis dar dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, aš noriu dar pasakyti taip pat J. Razmai. Gerbiamasis, jūs sakėte, čia ne kerštaujate – jūs tik norite išsiaiškinti. Bet kodėl jūs nenorite išsiaiškinti dėl J. Sejonienės? Kas čia yra? Būtų irgi labai įdomu sužinoti, ką Konstitucinis Teismas pasakys, ar galima liesti kito Seimo nario kompiuterį, ten registruoti, atlikti kitus veiksmus. Įdomu būtų, bet kažkodėl jums tai nerūpi.
PIRMININKAS. Dėkoju, bet čia dėl motyvų, čia ne dėl vedimo tvarkos. Tai dabar paskutinis prieš kalbės gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, įdomu ir naudinga stebėti, kaip elgiasi tendencingai ieškantys teisybės prisidengdami teisingumu pagal galimai odiozinių figūrų nuostatas. Tai ir tas pats L. Slušnys, įdomu, ir J. Razma, kai mane nepagrįstai apskundė etikai. Iš kur eina tas skundimas, tas nusiteikimas toks išankstinis?
Aš manau, kad gerbiami rinkėjai klausosi ir, aš manau, rinks informaciją, kas per figūros tie, kurie labai mėgsta kitus skųsti, ar jie ir anksčiau nedarė to, ar jie čia įgūdžius tobulina ar ką, kodėl išlenda tos problemos ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą? Iš pradžių sustatysime į Konstitucinį Teismą savus, o paskui jau, kaip sakant, nuspręs.
Yra toks posakis: sėdi du vilkai ir zuikis, sako, balsuosime, ką vakarieniausime. Na, tai viskas aišku. Aš manau, kad ir Konstitucinio Teismo išvados irgi panašiai bus, kad suvalgys P. Gražulį. Pagrįstai, nepagrįstai, bet jau, kaip sakant, bus suvalgomas.
Tai, gerbiamieji, čia kreipiuosi į kolegas, gal nusiraminkime. Čia minėjo L. Karaliaus ir A. Sacharuko atvejus, aš ten dalyvavau ir gerbiamas Paulius dalyvavo tame balsavime. Ten visai kitas atvejis, bet sumalama viskas į viena ir vėl tendencingai.
Todėl aš kreipiuosi: gerbiami rinkėjai, pateikite mums informaciją, gal žinoma kas nors apie tas galimai odiozines figūras, kurios čia labai nori kažką pasmerkti, kažką numarinti. Ir Hitleris iš pradžių teisiškai veikė, o paskui kas išėjo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas. Dabar motyvai išsakyti, balsuosime tam numatytu laiku.
15.12 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3, 8, 20, 21, 36, 54, 55, 56, 57 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2664(2)ES, Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 26, 27, 32, 33, 35, 39, 41, 56, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1596 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2665(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Konkurencijos įstatymo kai kurių straipsnių, pavadinimo, priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2664(2). Svarstymas. Čia reikės mums ir komiteto pranešėjo, tai yra gerbiamas A. Kupčinskas galėtų pristatyti mums Ekonomikos komiteto išvadą. Dėl abiejų, ir dėl lydimojo projekto Nr. XIVP-2665(2), gerai? Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos. Ekonomikos komitetas svarstė šiuos du įstatymų projektus, susijusius su konkurencija. Pirmuoju atveju pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pasiūlymų nėra. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. O dėl antrojo, lydimojo, taip pat bendru sutarimu pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų išvadą. Pasiūlymų nebuvo gauta. Dalyvauti diskusijoje niekas neužsirašė ir dėl motyvų taip pat nematau užsirašiusių. Taigi apsispręsime balsuodami tam numatytu metu.
15.13 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 8, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2699(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2699(2). Čia taip pat svarstymas. Gerai, kad gerbiamas A. Kupčinskas toli nenuėjo iš tribūnos. Prašom pristatyti Ekonomikos komiteto poziciją.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tai pagelbėsiu pranešėjams I. Pakarklytei arba J. Pinskui. Jų nėra, tad noriu jums pristatyti. Komitetas svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektą ir bendru sutarimu pritarė. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dabar reikia Biudžeto ir finansų komiteto išvados. Tai gal gerbiamas V. Mitalas galėtų tą išvadą pristatyti?
V. MITALAS (LF). Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektą ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. Už – 11, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti niekas neužsirašė.
Dėl motyvų taip pat niekas nenori pasisakyti. Taigi balsuosime numatytu metu.
15.15 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2711(2) (svarstymas)
Toliau 1-10 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2711(2). Gerbiamas V. Mitalas gal vėl galėtų mums Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Prašau.
V. MITALAS (LF). Dėkui. Biudžeto ir finansų komitetas buvo pagrindinis dėl šio įstatymo projekto, jį svarstė ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo pakeitimo projektui atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą ir komiteto išvadas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Dėl motyvų taip pat nematau. Tada balsuosime, kai bus laikas.
15.15 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1796 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2752(2) (svarstymas)
Dabar 1-11 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2752(2). Gerbiamas J. Urbanavičius gal galėtų į tribūną perskaityti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl Ūkininko ūkio įstatymo? Mes tą išvadą, jeigu ką, galime duoti ir jūs mums ją pagarsinkite iš tribūnos dėl Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio pakeitimo ir 2 straipsnio pakeitimo. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvadą. Pasiūlymų nebuvo gauta. Taip pat diskutuoti nėra nieko. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kažkaip šiandien nedaug kalbančių. Balsuosime tam numatytu metu.
15.17 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2789, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2790 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2789. Gerbiamas E. Pupinis norėtų jį mums pateikti, bet ar jis buvo? Gerai, nematome E. Pupinio. Tada gal gerbiama M. Danielė galėtų 1-13 klausimą – projektą Nr. XIVP-2570? A, palaukite. Gerai. Kadangi gerbiamos Morganos irgi nėra, tai tada grįžtame prie E. Pupinio varianto ir jus tada prašom pateikti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų labai toks galbūt ir svarbus įstatymo projektas, nes jis reaguoja į Konstitucinio Teismo tam tikrus pataisymus. Konstitucinis Teismas, šiais metais nagrinėdamas bylą, kaip žinote, kur Seimas paprašė išaiškinimo dėl tam tikrų ministerijos įgaliojimų, priėmė tam tikrus sprendimus.
Taip pat buvo keletas tokių išvadų padaryta, kad vis dėlto turi būti įstatymuose aiškiai reglamentuota, kas turi atlikti tam tikras funkcijas, ir tai neturi sukelti tam tikrų abejonių. Iš tikrųjų šiais įstatymais, šiuo įstatymu mes ir sprendžiame tam tikras problemas.
Žiūrint į Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, iš tikrųjų tiek savarankiškosios funkcijos, tiek valstybės deleguotos funkcijos 6 ir 7 straipsniuose iš esmės yra tos pačios funkcijos. Tarkim, skaitant įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, jame yra savarankiškosios funkcijos, parašyta, kad „savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomąją švietimo programą užtikrinimas“, taip pat ir deleguotose, valstybės perduotose funkcijose irgi yra panašios nuostatos, jose irgi kalbama apie tą patį ugdymą iki 16 metų. Ten yra platesnis punktas. Iš tikrųjų tai vis dėlto turėtų būti sutvarkyta ir, tarkime, aiški atsakomybė, kas už ką atsako, nes priešingu atveju turbūt daug nesusipratimų, kaip valstybė finansuoja, teikia klasių krepšelius. Taigi šioje vietoje iš tikrųjų yra tam tikras neaiškumas, ką ir pasako Konstitucinis Teismas.
Taip pat dar yra viena svarbi nuostata, kad dabar teikiami atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą keli įstatymai, tai iš tikrųjų viena iš tų dalių, kuri yra teikiama, Nr. I-1489 28, 41 ir kitų straipsnių pakeitimuose yra nustatytos tam tikros funkcijos, už kurias atsakys ir kurios turi atitikti tam tikrus bendrojo ugdymo sistemos reikalavimus. Ten pat yra įrašas, susijęs su mokyklomis, kurios užsiims šiek tiek galbūt sukarintu kadetų mokymu. Vėlgi, norint, kad atitiktų, šiame įstatyme yra numatyta visa ta tvarka nuo 2024 metų sausio mėnesio. Norime suderinti, kad iš tikrųjų ir tame įstatyme, ir tame atsirastų ta pati data.
Dar vienas dalykas dėl koordinatorių, kurie koordinuoja bendrą aprūpinimą vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, iki 18 metų. Mes tą koordinatoriaus funkciją įsteigėme, tačiau įdomus dalykas, kad iš tikrųjų mes įrašėme ją kaip valstybės deleguotą funkciją, nors jis dirba savivaldybėje. Pinigus perveda savivaldybė kiekvieną mėnesį. Nemanau, kad turėtų būti tokia administracinė našta. Ko gero, svarstydami biudžetą, mes turime įrašyti tą 1,5 mln. eurų į biudžetą ir tiesiai skirti kaip savarankiškąją koordinatoriaus funkciją, nes jis ten ir dirba. Šiuo atveju nereikės pervesti tų pinigų, paprasčiausiai bus įtraukta į biudžetą. Tuomet bus mažesnė ir administracinė našta. Iš tikrųjų manyčiau, kad taip ir turėtų būti. Jeigu žmogus dirba savivaldoje, tai turėtų ir būti savivaldybės funkcija, o ne kokia nors deleguota.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą, tačiau jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Gerbiama L. Nagienė pirmoji klausia. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas Edmundai, neįtikinote manęs nė trupučiuką. Neįtikinote. Būtent vienas iš klausimų, niekaip negaliu suvokti, ar tai nėra paslėpta: iki 16 metų savarankiškoji funkcija išbraukiama ir ateina valstybės deleguota funkcija. Jūs žinote, kad kalbama apie tinklo pertvarką. Tuomet savivaldybė visiškai neturės tokios įtakos susitvarkyti tinklą, už kurį lyg būtų atsakinga, nes deleguota tiktai funkcija. Ar nematote čia šito dalyko?
Ir antras klausimas dėl tarpinstitucinio koordinatoriaus, kuris būtent yra paskirtas, ir tai buvo valstybės deleguota funkcija. Ar negalvojate, kad dabar mes paskiriame, o paskui paliks kaip savarankiškoji, kaip jūs ir padarote, ir vėliau dėl finansavimo turės pati savivaldybė spręsti? Taip, jūs įrašėte kitų metų aiškinamajame rašte, aš perskaičiau šitą visą. Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Vis dėlto turėtume apsispręsti. Finansuoja valstybė, iš tikrųjų tvarką irgi nustato ministerija. Tai mes perkeliame į įstatymą, aišku, diskusija dar vyksta ir panašiai, faktiškai ministerija… Vienu žodžiu, aš taip galvoju: jeigu yra šeimininkas, tai turi būti vienas šeimininkas, nes, priešingu atveju, nežinome, ką kaltinti. Kai kada kaltiname ministeriją, kai kada kaltiname savivaldą, baramės ir panašiai. Tvarka naujame įstatyme, jeigu jūs matėte, nustatyta gana aiški – ministerija reglamentuoja, nustato ir panašiai. Šiuo atveju toks atsakymas.
O dėl koordinatorių… Tikrai nemanau, kad čia yra kokia nors problema. Viskas gerai, jie yra, jie veikia, jie dirba ir įstatyme jie yra ir lieka. Tik čia finansavimo klausimas: jeigu, tarkime, kaip ir sakiau, administracinę naštą mažindami perduodame visus finansus savivaldybei, tokiu būdu viskas stoja į savo vietas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi D. Griškevičiaus, atrodo, nėra, tai gerbiamas R. Šarknickas klausia. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai pritarčiau kolegei, kuri ką tik pasakė, kad tikrai būtų sudėtinga tą funkciją perkelti į savivaldybę, kuri iš esmės ją ir taip dabar atlieka. Ar norėčiau paklausti, ar savivaldybė tikrai įgautų daugiau teisinių galių? Tarkime, kadangi reglamento lygiu nuo kokių, tarkime, 2025 metų dalies finansavimo savivaldybė ima ir nebegauna, tai iš kur tada turėtų savivaldybė ieškoti tų lėšų? Yra labai neramu dėl šito dalyko ir nėra saugumo tam tikra prasme.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ne, ne, saugumas iš tikrųjų kaip ir kitur yra. Savivaldybės daug kur turi savarankiškąsias funkcijas ir šiuo atveju finansuoja iš savo biudžeto. Savaime suprantama, į tą biudžetą lėšos turės būti perrašytos, kaip ir sakiau, tas 1,5 mln. Aišku, savivaldybės tai seks ir žiūrės, nes ne pirmas reikalas, kai mes viską atiduodame, pavyzdžiui, atidavėme socialines išmokas, iš tikrųjų jos taupiai tvarko ir finansuoja visą socialinę paramą. Šiuo atveju lėšos kur kas taupiau naudojamos, negu kad būdavo anksčiau, kai valstybė sakydavo: mes kompensuosime, kiek reikia. Iš tikrųjų tada pinigų visada trūkdavo. Po to, kai pasakėme, kad savivaldybė turi žiūrėti, ar tikrai paramą turi skirti tiems, kuriems reikia, savaime suprantama, atsirado realūs pinigai, reali priežiūra ir realios išlaidos.
O dėl klausimo, kad vis dėlto, kiek supratau, pirma dalis buvo dėl tų perduotų funkcijų, aš sakau, dar galiu pacituoti, ką sako Konstitucinis Teismas: teisinis reguliavimas privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių. Pavyzdžiui, Vietos savivaldos įstatymo punktas (savivaldybių teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomąją ir švietimo programas užtikrinimas) priskirtas tiek prie valstybinių, tiek prie savarankiškųjų funkcijų. Iš tikrųjų taip negali būti.
PIRMININKAS. Dėkoju.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetuose, aišku, svarstysite, nors iš tikrųjų savarankiškosios kažkada buvo, teko dirbti meru, buvo savarankiškoji funkcija, pinigai buvo savivaldybės ir tų pinigų visada trūkdavo mokytojams, užtekdavo plytelėms prieš rinkimus ir kitiems dalykams. Tos savarankiškosios funkcijos būdavo gerai, bet būdavo mokytojų streikų, nes visada kažkaip neužtekdavo pinigų tam, kam labiausiai reikia, tai yra švietimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat nori paklausti gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas Edmundai, jūs ką tik patvirtinote, kad esate patyręs savivaldybininkas. Taip, aš tai puikiai žinau. Bet, Edmundai, ar ne per daug lengvai vis dėlto mes deleguojame, skiriame tas funkcijas ir ant savivaldybės pečių viską metame? Ar čia yra sutarta su Savivaldybių asociacija, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija? Juk nuo 2024 m. sausio 2 d. turi pradėti viskas vykti, o biudžetas jau birželį ir liepą bus formuojamas. Tai ar visa tai aptarta? Ir jūs taip pasakote – turbūt reikėtų 1,5 mln.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ne, ne turbūt.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Jūs taip pasakėte. Kaip keistai skamba, sakote: turbūt 1,5 mln. reiktų permesti savivaldybėms. Tai tas dalykas. Nors sakėte, kad viskas turi būti konkretu ir aišku įstatyme, bet yra daug neaiškumų. Pavyzdžiui, kuo jūs remiatės?
Antras dalykas, Edmundai, kuo remiatės dėl tų metų – 16, 18, 21 ir 23 metai? Įvairios ribos ir su specialiaisiais poreikiais, ir kita. Ar jūs čia su specialistais tuos amžiaus tarpsnius esate aptaręs, rengdamas šitas pataisas, ar ne?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, dabar aš tik neprisimenu, ten 1 mln. 400 su kažkiek, taip ir pasakiau, pasakiau turbūt, bet apie 1,5 mln. tiktai. O čia tas visas funkcijas, kurios buvo įrašytos į deleguotas funkcijas, viską tą patį perkeliame į savarankiškąsias funkcijas. Tai aš čia tų metų tikrai neskirsčiau ir paprastai tik tos funkcijos įrašytos į kitą dalį. Iš 7 straipsnio, deleguotų, perkeliama į savarankiškąsias funkcijas. Čia šito nebuvo nagrinėta.
O toliau, suprantama, vyksta skubotas nagrinėjimas ir kitų įstatymų, kurie yra, nes Konstitucinis Teismas pasakė: iki kitų metų mes turime suspėti paleisti visą sistemą. Tai čia ir komitete vyksta tam tikri ginčai, kaip čia mums suspėti, gal atidėti, gal ne, bet iš tikrųjų mes pakliūname į tokį be įstatymų tarpą, kur nustoja galioti vieni įstatymai ir kiti, naujai nepriimti, negalioja. Šiuo atveju komitetas deda pastangas, kad suspėtų dar šioje sesijoje susitarti dėl įstatymo. Savaime suprantama, ten dalyvauja ir Savivaldybių asociacija. Nes iš anksto mes nežinojome, ką Konstitucinis Teismas pasakys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat nori paklausti gerbiama E. Rudelienė, nes čia klausimas sublokuotas, tad iš antro klausimo. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Edmundai, norėjau pasiteirauti pirmiausia dėl valstybės deleguotų funkcijų ir tarpinstitucinio koordinatoriaus. Tai nėra vienintelė funkcija, kurią taip deleguoja savivaldybėms, – yra ir jaunimo reikalų koordinatorių, ir žemės ūkio specialistų. Kiek jau iš praktikos tenka žinoti, jeigu tai nelieka valstybės deleguota funkcija, faktiškai ir finansavimo jiems nelieka. Ir tada jau, žinote, mes čia galime gražiai pakalbėti, kad įkelsime į biudžetą, bet dažniausiai tame biudžete pinigų vienaip ar kitaip pritrūksta. Aš nebūčiau tokia drąsi, ar tikrai… Ką tik įsteigti tie koordinatoriai, jie veikia dar tikrai ne taip seniai, jų darbas, man atrodo, tikrai yra reikalingas savivaldybėms, prisideda prie vaikų gerovės, prie visų tų komisijų. Ar tikrai reikia tas funkcijas taip lengva ranka imti ir… pasakyti, kad tai yra savarankiškoji funkcija?
Dar kitas klausimas. Jei jau kalbame apie vaikus iki 16 metų, tai kaip dėl ikimokyklinio ugdymo?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų gal mes ne viską matome. Išklotinėse visada yra toms perduotoms funkcijoms eilutės, gal bus galima paprašyti, kad atskirai matytume, koks biudžetas ir koks perdavimas, bet po to indeksavimas jau eina normaliai. Visas darbo užmokestis indeksuojamas pagal Valstybės tarnybos ir kitus įstatymus. Šiuo atveju tikrai reikėtų patikrinti, prisiminti, kad tokia funkcija yra, ir įsitikinti, kad tie pinigai įskaičiuoti į biudžetą, nes kiti irgi būdavo įskaičiuoti perduotoms funkcijoms. Na, visada būdavo ginčas, ar tikrai tiek, ar mažiau, bet dabar suma yra gana aiški. Tikėsimės, valstybė neapgaudinės savivaldos.
Toliau. Dėl ikimokyklinukų ne visai supratau, ką jūs norėjote paklausti, nes šioje vietoje aš nieko nekeičiu įstatyme. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, taip, tas pats, ta pati funkcija ir buvo įrašyta į Savivaldos įstatymą – iki 16 metų, tik prie savarankiškųjų funkcijų.
PIRMININKAS. Dėkoju, tik tarpusavio dialogas jau gali niekada nesibaigti. Dėkojame gerbiamam Edmundui už pateikimą. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar bus motyvai. Prieš yra užsirašiusi gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų visas ginčas kilo nuo Konstitucinio Teismo. Gavome Konstitucinį Teismą, tada pradedame žiūrėti, kas, kur, kokie yra įstatymai. Šiandien siekiame sutvarkyti. Mums aiškina: teisinė bazė. Tinklo reguliavimo klausimais savivaldybės neturėtų visiškos laisvės savarankiškai spręsti dėl mokyklų tinklo, bet privalėtų atsižvelgti į kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į praktinį aspektą, lyg ir logiška būtų. Švietimo ministerija skiria dotacijas savivaldybėms padengti visas išlaidas, susijusias su pedagogų išlaikymu. Praktiniu aspektu vertinant, lyg ir racionalus būtų siūlymas, kad savivaldybės, formuodamos savo tinklą, turėtų atsižvelgti į nustatytas taisykles. To ir siekiame dabar. Manau, kad taip siekiama nepalikti erdvės ir vėl skųsti Konstituciniam Teismui naujos redakcijos tinklo kūrimo taisykles, naudojant savivaldybių savarankiškumo kortą. Neliks savarankiškumo. Tą norime padaryti.
Šiuo atveju galime pasižiūrėti į kitą – savarankiškųjų savivaldybių funkcijų 6 straipsnio 8 punktą. 8 punkte ikimokyklinio ugdymo vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas. Faktiškai ankstyvojo ugdymo ir neformaliojo ugdymo įstaigų klausimai yra savivaldybės reikalas ir turėtų būti išlaikomas visiškai iš savivaldos. Tačiau mes žinome, kad Švietimo ministerija ikimokykliniam ugdymui organizuoti skiria apie 50 % reikalingų lėšų, o meno ir sporto mokykloms skiriamos labai mažos biudžeto lėšos arba visai neskiriamos. Todėl visas išlaikymas yra savivaldos reikalas.
Aš manau, jei mes šį dabar pateiktą įstatymą priimtume tokį, tai mes toliau atimtume savarankiškumą iš savivaldos. Todėl nepritariu šiam pateiktam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jums prieštarauti, tai jūsų nuomonė liks vienintelė. Balsuosime tam numatytu metu.
15.34 val.
Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2570 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės 1-13 klausimas – Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2570. Gerbiama Morgana Daniele, prašom į tribūną pristatyti mums projektą.
M. DANIELĖ (LF). Mieli kolegos, pirmiausia noriu visus dar kartą pasveikinti su Pasauline vaikų gynimo diena. Šiandien pristatau svarbų projektą. Projektą, gimusį pačių aukų prašymu. Aš turiu trumpą žinutę. Žinučių esu gavusi nemažai. Vieną perskaitysiu. „Ir terapija, ir vaistai, man 30 metų, seniai palikau mūsų šalį, bet be teisingumo ta žaizda negyja. Mano skriaudėjas yra laisvėje. Aš net žinau, kad šiandien jis išvežioja vaikus į mokyklas. Manęs neapleidžia mintys, aš net nežinau, ar jie šiandien saugūs. Šiandien aš jau esu stipresnė, galėčiau eiti į teismą dėl savęs ir dėl kitų, nors vis dar ir verkiu dabar jums rašydama. Sužinojau, kad teisingumo nebus, nes aš jau pavėlavau, galbūt būtų galima padaryti, kad nepavėluotų kiti.“
Šiandien mano teikiamas projektas yra susijęs su senaties termino ilginimu vaikams, kurie yra nukentėję nuo seksualinio smurto. Senaties terminą Lietuva yra nustačiusi ir skaičiuoja nuo nusikaltimo padarymo, tai yra, pavyzdžiui, jeigu vaikui yra ketveri arba penkeri tuo metu, kai prieš jį yra smurtaujama, tai nuo to amžiaus yra skaičiuojamas 15 metų senaties terminas. Kai taip skaičiuojama, tai mes matytume, kad vaikui, suėjus 19 metų, ši senatis kaip ir pasibaigtų.
Yra papildomas saugiklis, pratęsiantis šį laiką iki 25 metų, tai yra maždaug iki studijų pabaigos. Šiandien mes siūlome padaryti išimtį šiam senaties terminui – būtent jį pailginti dėl veikų, susijusių su veikomis prieš nepilnamečius, seksualiniais nusikaltimais, seksualine prievarta prieš nepilnamečius. Pagal dabartinį terminą mes matome, kad iš tikrųjų trūksta galimybių aukoms pasiekti teisingumą ir vyrauja nebaudžiamumas seksualinių nusikaltėlių prieš vaikus. Apskritai visuomenėje dažnai girdime suaugusių ir netgi vidutinio amžiaus sulaukusių aukų pasakojimų apie prieš kelis dešimtmečius, dar vaikystėje, patirtą seksualinę prievartą, tačiau tokios bylos pagal mūsų įstatymus nebegali būti nagrinėjamos dėl pasibaigusio senaties termino.
2011 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva įpareigoja šalis imtis būtinų priemonių, kad baudžiamasis persekiojimas už veikas, susijusias su seksualine prievarta prieš nepilnamečius, būtų vykdomas pakankamą laiką po to, kai nukentėjęs asmuo sulaukia pilnametystės – pabrėžiu: pakankamą laiką po to, kai sulaukia pilnametystės, – kad ta senatis atitiktų padarytos nusikalstamos veikos sunkumą. Žvelgdami į kitas šalis, matome, kad yra nemaža grupė šalių, kur senatis tokiems nusikaltimams iš viso nėra taikoma, tai yra Airijoje, Estijoje, Nyderlandų Karalystėje, Švedijoje, Vengrijoje. Šios šalys neturi jokio senaties termino, jis yra neribotas ir aukos gali kreiptis bet kada, bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu ir pasiekti teisingumą. Kitose šalyse yra didelės išimtys, pavyzdžiui, Prancūzijoje nepilnamečių išžaginimo nusikaltimams taikoma 30 metų senatis, nors bendru atveju kitų nusikaltimų ilgiausias senaties terminas yra 20 metų. Slovėnijoje tokiu atveju senatis gali siekti ir 90 metų, na, o Lenkijoje nusikaltimams, seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus, prieš nepilnamečius iki 18 metų padarytiems nusikaltimams senaties terminas negali baigtis tol, kol aukai nesukanka 40 metų.
Tai ką mes matome iš šitų praktiką? Mes matome, kad šalys iš tiesų suteikia galimybę vaikystėje nuo seksualinio smurto nukentėjusiems žmonėms ne tik užaugti, net tik įveikti savo psichologines traumas, sustiprėti, įveikti galbūt savo stigmą, pripažinti sau patirtą skriaudą, na ir tada stoti prieš teismą ir siekti teisingumo. Dalyje Europos Sąjungos valstybių bent kai kurių lytinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius senaties eiga neskaičiuojama, kol tų veikų aukos nesulaukia tam tikro amžiaus. Pavyzdžiui, Vengrijoje arba kitose šalyse… atsiprašau, kai kuriose šalyse tai yra 18 metų, Vengrijoje tai yra 21 metai, Vokietijoje senatis pradedama skaičiuoti, kai aukai sueina 30 metų, o Ispanijoje šis amžius yra 35 metai. Savo projektu, įvertinę kartu su teisininkais Europos teisės aktus, taip pat siūlome skaičiuoti senaties terminą, kuris Lietuvoje yra 15 metų, nuo tada, kai aukai sukanka 35.
Siūlomo įstatymo tikslas yra užtikrinti pakankamą laikotarpį sulaukti teisingumo aukoms, patyrusioms seksualinę prievartą vaikystėje. Siekiame užtikrinti, kad vaikystėje sunkią seksualinę prievartą patyrę asmenys turėtų gana daug laiko suvokti nusikaltimus, padarytus prieš juos, ir vis dar turėtų teisinių įrankių ir galimybių apginti savo pažeistas teises, siekiame formuoti aiškią valstybės poziciją, kad seksualiniai nusikaltimai prieš nepilnamečius yra netoleruotini, o tokius nusikaltimus padarę asmenys sulauks bausmės. Mes taip pat siekiame paskatinti aukas, patyrusias seksualinę prievartą vaikystėje, pranešti apie jų atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus. Na ir atsižvelgėme į kitų Europos Sąjungos valstybių teisines sistemas, kur seksualiniai nusikaltimai prieš nepilnamečius baudžiamojoje teisėje turi išskirtinumą tarp kitų nusikaltimų, ir taip užtikrinome Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos įvykdymą. Tikiu, kad turite klausimų, tai esu pasiruošusi atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų pirmas nori paklausti gerbiamas S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, ačiū už pristatymą ir ypač už jautrią pristatymo pradžią, bet vis vien man kai kas, ne kai kas, o daug kas atrodo neaišku ir sujaukta. Manęs neįtikina, kad senaties terminą reikia pradėti skaičiuoti ne nuo nusikaltimo padarymo, o nuo tos dienos, kai aukai sukanka 35 metai. Iš jūsų pristatymo ar aš teisingai supratau, kad jūs pažiūrėjote, kas vyksta kitose Europos valstybėse, ir ieškojote tokio kaip ir aukso vidurkio? Bet, gerbiama pranešėja, įstatyme, ypač Baudžiamajame kodekse, neturėtų būti tokių teiginių, kad „asmuo, pavyzdžiui, 35 metų“. Tarsi jūs neįsitikinusi, kad 35 metai. Ar svarstymo metu atsisakysite tų visų „pavyzdžiui, 35 metų“, nes kai teisėjas, prokuroras skaito ir skaitys, tai tiesiog gūžtelės pečiais, jeigu įstatyme bus parašyta „pavyzdžiui, 35 metų“… na, skaičiuoti nuo tada. Patikslinkite truputį, nes daug yra tokių abejonių.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū už klausimą. Jis iš tiesų geras. Turėjome nemažai diskusijų su teisininkais. Jis iš tiesų yra labiau techninis. Jeigu žvelgiame į valstybių patirtis ir jų įstatymus, mes galime matyti įvairias išimtis. Kai kurios valstybės tiesiog ilgina patį senaties terminą. Pavyzdžiui, Lietuvoje nusikaltimo senaties terminas yra 15 metų, o Prancūzija turi išskirtinį senaties terminą ir sako, kad šių nusikaltimų senaties terminas bus 30 metų ir jis bus skaičiuojamas nuo pilnametystės arba nuo veikos padarymo. Čia irgi yra susitarimo klausimas. Gali būti toks sprendimas.
Lietuvoje mes nesiūlome keisti paties senaties laikotarpio, jis visų nusikaltimų yra 15 metų, tačiau siūlome pavėlinti amžių, nuo kurio būtų pradėta skaičiuoti šita senatis, atsižvelgdami į tai, kad psichologiškai žmogus, kuris itin jauno amžiaus, labai anksti – ketverių, penkerių, šešerių, septynerių (tai gali būti labai jaunas amžius) – patiria šitą skriaudą, šita patirtis trunka metus ir pareikalauja atitinkamos brandos, kad žmogus būtų pasiruošęs stoti prieš teismą. Yra valstybių, pavyzdžiui, kurios sako, kad nuo pilnametystės galima pradėti skaičiuoti šitą senaties terminą, tačiau kitos valstybės tam nepritaria, nes pilnametystė, 18 metų, vis dėlto dar laikoma nepakankama branda, kai kalbame apie tokius nusikaltimus.
Kita situacija yra ta, kad dažnai tos aukos yra finansiškai, ekonomiškai arba dar kitaip priklausomos nuo savo skriaudėjų, nes skriaudėjai dažniausiai yra iš labai artimos aplinkos. Net ir būdamas 18 metų, o kartais ir studijų metais, 23–25 metų, dėl ekonominės, finansinės ir kitos priklausomybės nuo skriaudėjo žmogus gali nepasiryžti kreiptis pagalbos ir ieškoti teisingumo. Todėl pasitarę su teisininkais vis dėlto manome, kad 35 metai yra tas amžius, nuo kurio būtų galima pradėti skaičiuoti senatį, tačiau aš tikrai raginu kelti kitus pasiūlymus ir diskutuoti apie tai Teisės ir teisėtvarkos komitete, nes čia yra būtent techninis įtvirtinimas teisinėje bazėje, dėl jo teisininkai gali turėti įvairių nuomonių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Išties per visą kadencijos laikotarpį yra kone toks geriausias jūsų šito projekto pristatymas. Jis yra jautrus ir ganėtinai emocingas, verčia išgyventi, nes gyventi su ta emocija, kurią auka patyrė dėl tų išgyvenimų ir panašiai… Tikrai pritariu tam. Tiktai dar tokio aiškumo norisi. Dešimt metų yra nebaudžiamas, praeina dešimt metų, tada jau yra baudžiamas. Patikslinkite truputėlį šituos dalykus, nes siūlote nuo 35 metų. Pagal kokius dar vertinimo kriterijus siūlote tuos metus – ne 25, o 35? Ačiū.
M. DANIELĖ (LF). Aš patikslinsiu, kodėl buvo pasiūlyta dar kartą 35 metų amžiaus riba, nuo kada pradedama skaičiuoti senatis. Galite dar klausimo pradžią pakartoti, ar tik šitas ir yra? Šitas ir yra.
Kelios priežastys. Pakartosiu. Pirma priežastis yra ta, kad šitas smurtas patiriamas esant labai ankstyvo amžiaus ir jeigu taikoma nuo veikos padarymo, tai tas laikrodis ištiksi labai greitai. Dabartinė senatis yra 15 metų. Jeigu vaikui tuo metu yra penkeri, tai 20 metų faktiškai jau ir baigtųsi tas laikotarpis. Tačiau nei 18, nei 20 metų žmogus dar nėra pasiekęs nei psichologinės brandos, nei, pakartosiu, finansinio ir ekonominio savarankiškumo, nes labai dažnai žmogus yra priklausomas nuo skriaudėjo, juk matome iš nusikaltimų, kad šie nusikaltimai vyksta itin artimoje aplinkoje.
Vadinasi, turime svarstyti apie žmogų, kuris turi turėti laiko išspręsti psichologines problemas, pripažinti siaubingą patirtą smurtą labai ankstyvoje vaikystėje, įveikti psichologines pasekmes ir išgyti tam, kad galėtų būti pasiruošęs stoti prieš teismą. Taip pat šitas žmogus turi būti ekonomiškai ir finansiškai nebepriklausomas nuo skriaudėjo, vadinasi, jau turi būti vyresnis amžius negu studijų metai. Taip pat atsižvelgėme į kitų šalių praktiką žiūrėdami, nuo kokio amžiaus pradeda taikyti senatį kitos valstybės. Matome, kad 30–35 metai – tokia praktika taip pat egzistuoja.
Vertindami šituos tris kriterijus, siūlome pradėti skaičiuoti 15 metų senaties terminą nuo aukos 35 metų ribos, nuo aukos 35 metų gimtadienio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinė jūsų nori paklausti gerbiama L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Labai ačiū už pristatymą, iš tikrųjų labai skaudus ir sunkus klausimas. Bet mane domina, jūs sakote, diskutavote su teisininkais, tačiau Teisės departamentas kažkodėl pasisako, kad jūs visiškai… kaip jis ir paaiškino, kad nedera su senaties termino eigos skaičiavimo taisyklėmis ir panašiai. Kaip jūs įsivaizduojate šiuo atveju išspręsti šį klausimą, nes jis net dvi tokias konkrečias pastabas pateikė? Ačiū.
M. DANIELĖ (LF). Taip, žinome, kad teisė yra atvira interpretacijoms, kiek teisininkų, tiek nuomonių, kartais jos būna visiškai priešingos ir turime karštų teisinių diskusijų. Aš manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete šitos diskusijos gali vykti ir gali atsirasti įvairių techninių pasiūlymų, kaip šitą senaties terminą konkrečiai ilginti. Paminėsiu, mes siekiame išlaikyti 15 metų senaties terminą, tokį, kaip ir kitiems nusikaltimams, bet pagal kitus kriterijus pavėlinti amžių, nuo kurio, manome, auka jau galėtų stoti prieš teismą ir pasiekti teisingumą.
Galime sekti, pavyzdžiui, Prancūzijos pavyzdžiu ir išskirtinai šitų nusikaltimų pačią senatį padaryti ne 15, o 30 metų. Tada šiek tiek iširtų senaties sistema. Kažkuri sistema bet kuriuo atveju būtų išardyta, nes vis dėlto seksualinių nusikaltimų vaikams išskirtinumas taikomas daugumos šalių teisėje. Apie tą patį kalba ir Europos Sąjungos direktyva.
Aš dar kartą pakartosiu: įvairūs techniniai sprendimai yra galimi, aš skatinu šitas diskusijas Teisės ir teisėtvarkos komitete ir tikrai galima registruoti siūlymus dėl kitokio techninio įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Už – gerbiama I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties be galo skausminga tema, bet džiaugiuosi, kad mes svarstome tokį projektą, kuris padės nukentėjusiems asmenims. Iki šiol galbūt buvo praėjęs tas terminas daliai jų ir jie nebegalėjo kreiptis. Tai turės ilgesnį laikotarpį išgyventi tas traumines patirtis ir vis dėlto ieškoti teisingumo. Seksualinis smurtas, žinome, yra be galo skausminga patirtis ir to mastą nepilnametis asmuo, vaikas gali suvokti po daugybės metų. Tą patirtį dažnai protas net pats ištrina iš atminties ir tai vėliau, jau suaugus, sugrįžta.
Turėkime omenyje, kad labai dažnai nusikaltimo liudininkai tokių nusikaltimų atvejais būna tik pats nukentėjęs asmuo ir nusikaltėlis, todėl suteikti daugiau laiko yra tikrai prasminga ir to reikia. Juolab kad, kaip ir pristatė pranešėja, kai kurios šalys apskritai net senaties būtent tokiems nusikaltimams, seksualinio smurto prieš vaikus nusikaltimams, netaiko. Tai siūlau palaikyti ir galbūt mažiau… Diskusija buvo labiau apie tas tokias technines detales, bet, man atrodo, tikslas turi būti, kad nukentėję asmenys galėtų kuo ilgiau kreiptis dėl galimai įvykdytų nusikaltimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime numatytu metu.
15.50 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 2, 9, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 68, 69 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2795, Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 4, 5 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2796 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-14.1 klausimas – Advokatūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2795. Kviečiu gerbiamą E. Dobrowolską į tribūną. Prašom. Pateikimas. Ir turbūt lydimąjį – Mediacijos įstatymo projektą Nr. XIVP-2796. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju už galimybę pristatyti įstatymų projektus. Šiuos projektus parengėme, reaguodami į Ukrainos advokatų kreipimąsi tiek į Teisingumo ministeriją, tiek į Lietuvos advokatūrą.
Advokatūros įstatymo projektu siekiama numatyti trečiųjų valstybių advokatų teisės teikti teisines paslaugas savo valstybės profesiniu vardu Lietuvoje praktinio įgyvendinimo mechanizmą. Tokiu reguliavimu, be kita ko, būtų sudarytos sąlygos veiksmingai Lietuvoje veikti ir iš Ukrainos atvykusiems advokatams, taip pat atlikti kitus pakeitimus dėl efektyvesnio šio įstatymo taikymo praktikoje.
Mediacijos įstatymo projektu siekiama sudaryti galimybę iš užsienio valstybių, kurios nėra Europos Sąjungoje ar Europos ekonominėje erdvėje, atvykusiems mediatoriams laikinai teikti mediacijos paslaugas Lietuvoje. Siūloma apibrėžti trečiųjų šalių teisininkų, kuriems būtų taikomos Advokatūros įstatymo nuostatos, sąvoką, numatyti šių teisininkų registravimą į advokatūros tvarkomą sąrašą, jų teikiamų teisinių paslaugų apimtį, reikalavimus veiklai ir veiklos priežiūros priemones.
Advokatūros įstatymo projekte yra numatyti tam tikri saugikliai. Trečioji šalis apimtų valstybes, kurios yra tarptautinių sutarčių šalys, jeigu šiose tarptautinėse sutartyse numatyta teisė teikti teisines paslaugas. Trečiosios šalies teisininkas apimtų tik asmenis, įsigijusius teisininko profesinį vardą trečiosiose valstybėse, arba šio vardo dėl persekiojimo netekusius teisininkus.
Būtų taikomas ribojimas, pavyzdžiui, trečiųjų šalių, kurios vykdo agresiją prieš kitas valstybes ar genocidą, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, teisininkams. Taip pat tais atvejais, kai trečiosios valstybės teisininko veiklai ar konkrečiam teisininkui yra taikomos tarptautinės sankcijos ar ribojamosios priemonės.
Būtų nustatytas reikalavimas atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Būtų taikomas ribojimas teisinių paslaugų apimčiai, teikti teisines paslaugas, kurios yra susijusios su tos trečiosios šalies nacionaline teise ar tarptautine teise, o bylų procese dalyvauti tik kartu su Lietuvos advokatu. Būtų taikomas reikalavimas apsidrausti profesinės civilinės atsakomybės draudimu, taip pat būtų taikomos veiklos kontrolės drausminės atsakomybės nuostatos.
Pagal Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas tikrai komitete galima sutvarkyti. Didžiajai daugumai tikrai pritartume. Prašyčiau palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet jūsų dar nori paklausti gerbiamas S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, ar aš teisingai supratau, kad tų trečiųjų valstybių yra daug, tik galės dirbti šioje erdvėje tų, su kuriomis Lietuva pasirašiusi dvišales sutartis. Ar tik šitaip? Ar Lietuvos advokatas greta galės būti ir su tais, kur nepasirašė dvišalių sutarčių? Ir ar numatomas finansavimas tam?
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū už labai taiklius klausimus. Tai atsakant į pirmąjį klausimą, pirmas kriterijus ir yra, kad kalbama apie tas valstybes, su kuriomis Lietuva turi sutartis, nes mes kalbame apie tą profesiją, kuri yra reguliuojama. Taip pat yra numatytas kriterijus, kad kai mes kalbame apie tas bylas, kur jie galėtų atstovauti, pavyzdžiui, Ukrainos advokatas galėtų atstovauti byloje, kur yra taikoma Ukrainos teisė, bet Lietuvos teisme šalia turėtų būti Lietuvos advokatas, kad mes užtikrintume ir visą teisingą procesą.
Atsakant į klausimą dėl kitų valstybių, šis reguliavimas yra išimtinai toms valstybėms, su kuriomis mes turime teisines sutartis, nes tai yra ir tam tikras reguliavimas dėl profesinio laipsnio, dėl pripažinimo, įrašymo ir kitų dalykų.
O atsakant dėl lėšų, mes kalbame apie privačius advokatus, ne apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tai yra būtent parengtas projektas, kad ukrainiečių advokatai, kurie reziduoja čia, mes turime nemažai ukrainiečių, gyvenančių pas mus, pabėgusių nuo karo, kad tais atvejais, kai reikėtų konsultacijos ar padėti tiems asmenims, jie galėtų sutikti oficialiai, na, priskirtini ir prie mūsų advokatų bendruomenės, kartu galėtų veikti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Vadinasi, balsuosime tam numatytu metu.
15.55 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 3, 4, 5, 11, 28, 32, 44, 58, 62, 67, 71, 79, 85, 94, 99, 100, 101, 102, 1031, 104, 1052, 1053, 1054, 1061, 108, 113, 114, 115, 1151, 118, 123, 125, 1408, 14018, 14019, 14021, 14028 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 14016 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2797, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2798 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės jau mūsų paskutinis 1-15.1 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2797 ir 1-15.2 klausimas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projektas Nr. XIVP-2798. Gerbiama A. Bilotaitė. Pateikimas. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Teikiu šį projektą, kuriuo yra siekiama pertvarkyti migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemą. Šiuo projektu yra nustatoma, kad Pabėgėlių priėmimo centro pagrindu bus įkurta agentūra, kuri bus atsakinga už migrantų priėmimą ir kuri užtikrins socialinių, apgyvendinimo ir kitų būtiniausių paslaugų jiems teikimą. Šios įstaigos, taip pat užsieniečių laikinojo apgyvendinimo vietų veiklą koordinuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Kaip žinote, kolegos, šie pokyčiai yra labai reikalingi, nes ką parodė instrumentalizuota migracijos krizė, kad tikrai ne pasieniečių darbas yra rūpintis buities klausimais, apgyvendinimo klausimais, kad tai turi daryti pagal atitinkamą kvalifikaciją specialistai, kad pasieniečiai turi saugoti sieną ir užtikrinti valstybės saugumą. Tad konsolidavus migrantų priėmimo funkcijas vienoje institucijoje bus galima tikrai tikėtis daug efektyviau ir geriau organizuotų procesų, tos pačios infrastruktūros ir kitų dalykų, kurie užtikrins gerą šios sistemos funkcionavimą. Kas dar svarbu paminėti, kad nauja institucija veiks lanksčiai ir prisitaikys prie didėjančių arba mažėjančių migrantų srautų. Žinote, situaciją sudėtinga prognozuoti, tai ši institucija pagal tai, kad turėsime didesnį ar mažesnį skaičių migrantų, prisitaikys.
Agentūrai būtų perduota dalis šiuo metu VSAT’o vykdomų funkcijų, tai yra migrantų pervežimas į apgyvendinimo vietą, apgyvendinimas, aprūpinimas, sveikatos patikra ir priežiūra, teisinių ir vertimo paslaugų teikimo organizavimas.
Taip pat yra keičiamas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, nustatant, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą užsieniečiams organizuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba jos įgaliota institucija, o ne Migracijos departamentas, kurio priimti sprendimai skundžiami, kaip buvo iki šiol.
Taigi, kolegos, tikrai kviečiu palaikyti, nes pasieniečiai tikrai laukia šito sprendimo, reikia perimti tuos buitinius klausimus ir leisti pasieniečiams dirbti darbą, tai yra saugoti mūsų valstybės sieną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet panašu, kad laukia ir Seimo narių paklausti. Tai gerbiama L. Nagienė pirmoji. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, man atrodo, buvo labai daug diskusijų dėl migrantų ir taip buvo jaučiama, kad šiai ministerijai labai buvo sudėtinga pradžioje veikti, ar ne? Dabar lyg ir tvarka jau yra sukurta, dabar norime nuo savęs nuimti ir atiduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, įkurti dar vieną kažkokį departamentą ar kažkokią įstaigą. Tai jūs man pasakykite: kiek tai kainuos papildomai sukurti naują įstaigą? Ir ar tai nėra toks, na, ne mums priklauso? Man net trupučiuką keista, kai jūs paminėjote, kad net būtent Migracijos departamento funkcijas irgi atliks taip pat įstaiga. Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiama kolege, ačiū už klausimą. Bet aš labai gerai prisimenu diskusijas apie tai, kad pasieniečiai, kurie yra rengiami, yra apmokyti naudotis ginklu, saugoti mūsų valstybės sieną, užtikrinti saugumo funkcijas, migracijos krizės metu turėjo rūpintis buitiniais klausimais, mišinukų kūdikiams klausimais, šiltais rūbais ir kloti lovas. Mes visi puikiai suprantame, kad tai ne pasieniečių darbas. Tokią sistemą mes turėjome. Taip, susitvarkėme. Taip, buvo iššūkių, nes tokių situacijų Lietuvoje nebuvo. Bet įvertinę su ekspertais pačią sistemą, pasižiūrėję užsienio praktikas, priėmėme sprendimą, kad būtų geriausia turėti pagal dabar esamą struktūrą, jau dabar taip yra, kad priklausant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumui yra atliekamos tam tikros funkcijos, kas yra susiję su migrantais ir pabėgėliais, kad ji pagal savo prigimtį yra tinkamiausia institucija vykdyti šias pareigas.
O kalbant apie biudžeto poreikius, ir dabar yra skiriamas finansavimas tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybai, tiek Pabėgėlių prieglobsčio centrui, kuris yra pavaldus Socialinės apsaugos ir darbo departamentui. Noriu pasakyti, kad esame apskaičiavę, jog tas finansinis poreikis 2024 metais bus apie 2,6 mln. eurų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti gerbiamas G. Kindurys. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, iš tiesų, o kaipgi bus užtikrintas socialinei ministerijai pavaldžioje įstaigoje jos darbuotojų saugumas ir apsauga? Kokie darbuotojai turės staigiai reaguoti, užsieniečiams sukėlus pavojų darbuotojams, kad įgyvendintų jų apgynimą, riaušininkų sulaikymą ir panašius įvykius? Kurios įstaigos darbuotojai turės lydėti užsieniečius į medicinos įstaigas saugumo klausimu? Ir visgi toks retorinis: ar socialiniai darbuotojai ryšis eiti tiesiogiai dirbti su tais saugomais asmenimis, kadangi tai yra neeilinis darbas?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmiausia, turėčiau paaiškinti, kaip atrodys visa sistema. Žinote, kad Pabradėje dabar veikia Užsieniečių registracijos centras. Jame pagal naują tvarką bus priėmimo ir paskirstymo centras. Tada agentūra nuspręs pagal situaciją, nes gali būti asmenų, kuriems teismas pritaikys sulaikymą, arba, tarkime, asmenų, kurie turės būti išsiunčiami arba grąžinami, arba asmenų, kuriems atliekama pasienio procedūra. Tai tie asmenys liks gyventi Pabradėje, Užsieniečių registracijos centre, kuris yra pavaldus pasieniečiams.
O kalbant apie kitus asmenis, įvertinus jų pažeidžiamumą, atitinkamų socialinių paslaugų poreikį, nes gali būti šeimų su mažamečiais vaikais, neįgaliųjų, tai tokios asmenų grupės bus atitinkamai paskirstytos ten, kur jos turėtų geriausias pagal jų situaciją gaunamas paslaugas. Tikrai noriu pasakyti: tikrai galite būti ramūs, kad tie asmenys, kuriems bus taikomas sulaikymas, išsiuntimas arba pasienio procedūra, liks pareigūnų prižiūrimi ir tikrai bus užtikrintas funkcijų…
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiama Agne, jūs stipriausia ministrė visos šios Vyriausybės, kurioje kiti ministrai neištveria pavargę ir premjerė pavargusi išsižada mums toliau vadovauti.
Mano tokia pastaba ir klausimas. Čia užrašyta: dėl užsieniečių teisinės padėties. Kodėl ne neteisėtų migrantų teisinės padėties, o užsieniečių? Kodėl taip švelniai visa tai skamba? Klausimas jums: ar čia taip yra, kad jus spaudžia sušvelninti iš Europos Sąjungos, iš Briuselio tą poziciją? Bet aš manau, kad jūs tokia kieta, kad jūsų negalima taip suspausti, kad jūs pasiduotumėte. Ar čia kitos priežastys? Ir kaip žiūri Briuselis, tie rėksniai dėl tų žmogaus teisių ir kitų? Jiems Lietuvoje nors tvanas – jiems svarbu globalizmas, ir tas tvanas tegu teka iš valstybės į valstybę. Kaip iš tiesų yra? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tam tikros sąvokos yra numatytos įstatymuose ir mes jų negalime koreguoti. Bet kas susiję su instrumentalizuota, arba neteisėta, migracija, žinote, kad mes esame priėmę sprendimus, ir kai vyksta hibridinės atakos, instrumentalizuota migracija, mes šiuo metu taikome tokių asmenų neįleidimo sprendimą. Tol, kol šita ataka iš Baltarusijos bus, tas sprendimas ir liks galioti. Aš laikausi principinės pozicijos: mes tikrai nežadame tapti pereinamuoju kiemu ir laikomės tvirtai ir kietai savo pozicijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas K. Vilkauskas taip pat nori paklausti. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, aš noriu paliesti baltarusių temą, kadangi vis tiek yra žmonių, kurie bėga nuo politinio persekiojimo, nuo A. Lukašenkos režimo. Yra daug klausimų iš baltarusių diasporos ir iš opozicijos, kuri čia dabar yra. Ar bandote kartu su Socialinės apsaugos ministerija toliau spręsti dėl socialinių garantijų?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega. Už socialinių garantijų klausimus yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Noriu pasakyti, kad reaguodami į situaciją tarp institucijų, tarp ministerijų turime sukūrę tokį formatą, kuriuo dalyvauja mūsų ministerija, dalyvauja Migracijos departamentas, Užsienio reikalų ministerija, kuriuo mes kartu su Baltarusijos opozicijos atstovais sprendžiame kasdien iškylančius klausimus, kurie kyla, įvairias situacijas, kai reikalingi tam tikri pakeitimai ar sprendimai. Tas kontaktas vyksta nuolatos, nuolatos bendraujame. Tikrai mūsų pozicija tokia, kad mes turime padėti šiems žmonėms, ir tai darome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar nori paklausti gerbiamas K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, turiu tokį kompleksinį klausimą: kokiems asmenims tai galios? Matyt, tiems, kurie prašo prieglobsčio, ar gal dar kokiems nors? Kiek tokių asmenų yra ir ar galite įvertinti, kokia gali būti ateityje to skaičiaus dinamika?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kalbant apie tai, kiek šiuo metu mes turime savo padaliniuose migrantų, kurie gyvena mūsų centruose, šiuo metu VSAT’o padaliniuose mes turime 109 migrantus, o prieglobsčio centruose – 46 asmenis. Matote, iš to skaičiaus, kurį mes turėjome, liko tiktai tiek. Aišku, virš 1 tūkst. buvo grąžinta į jų kilmės šalis, bet ta situacija ir tie skaičiai tik patvirtina, kad Lietuva yra tiesiog tokia trumpa stotelė sustoti, nežinau, atsipūsti ir toliau vykti į Vakarų Europos šalis.
Mūsų visas kompleksas priemonių – tiek fizinis barjeras, sienos stebėjimo sistemos, pareigūnai prie sienos, taip pat sprendimas neįleisti instrumentalizuotų iš Baltarusijos stumiamų migrantų – mums leido šitą migracijos kelią uždaryti. Bet šiaip, kalbant apie perspektyvas, tikrai matome, kad neteisėta migracija kaip problema europiniu lygmeniu išlieka tikrai didelis iššūkis. Galbūt vieni dalykai susiję su natūraliais migracijos procesais. Šiuo atveju, kai mes kalbame apie Lietuvą, mes kalbame apie tam tikrų režimų, šiuo atveju Baltarusijos režimo, naudojamą priemonę mums daryti spaudimą. Yra skirtingi dalykai, bet kaip iššūkis, matyt, išlieka.
Baltarusijos režimas, kaip matome, neplanuoja stabdyti šitų dalykų. Mūsų kaimynai šiandien prie savo sienų (tiek Lenkija, tiek Latvija) patiria tikrai skaičius… tai per parą būna virš 100 bandymų kirsti jų sieną. Žinote, vieną dieną gali pasisukti ir tas spaudimas bus nukreiptas į mūsų valstybę. Ramybės nepanašu, kad turėsime, bet mūsų visos tarnybos, mūsų institucijos yra pasirengusios ir dirba parengtyje.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Atsakymų laikas baigėsi.
Dabar motyvai. Už – gerbiamas J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, galbūt aš suprantu dalies kolegų klausimus, kodėl dabar mes turėtume priimti šiuos sprendimus. Ko gero, mes turėtume retrospektyviai žiūrėti į ateitį, nes, tiesą pasakius, nei A. Lukašenka atsistatydina, nei Baltarusija kol kas pasikeitė, tad neteisėti migrantai ir toliau gali būti naudojami kaip ginklas prieš mus. Mes turime sutelkti visas pastangas ir suteikti valstybės sienos pareigūnams įrankius iš tiesų ginti mūsų sieną, o ne užsiimti socialine veikla.
Man pačiam teko aplankyti ne vieną centrą ir visi pareigūnai sakė: mes bejėgiai daryti socialinius darbus. Mes turime ir ginti sieną, ir taip pat turime rūpintis tais ligotais žmonėmis, kurie buvo apgauti ir pristumti prie mūsų sienos arba buvo paskatinti pažeisti mūsų sienos teritoriją.
Todėl kviesčiau pritarti šiam siūlymui įsteigti tam tikrą instituciją, kad visgi būtų ir pagelbėta pareigūnams, ir reikalui esant būtų tinkamai pasirūpinta tais žmonėmis, kad jie nenukentėtų dar labiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Kadangi dar nėra aiškaus ir patogaus neteisėtų migrantų priėmimo, paskirstymo ir apgyvendinimo algoritmo, todėl, aišku, ir teikiamas šis projektas. Mano pozicija tokia. Šiai problemai spręsti reikia surasti tinkamus, visose migracijos veiklose suderintus algoritmus ir tai įgyvendinti arba šią problemą spręsti įsteigiant instituciją, kurioje būtų visos migracijos sistemos valdymo funkcijos, tai yra ir tos, apie kurias kalbėjo atsakydama į klausimus ministrė, ir būtų visam procesui, nuo pradžios iki pabaigos, vienas šeimininkas, viena institucija. Todėl manau, kad agentūros, atsakingos tik už materialines priėmimo sąlygas, steigimas neišsprendžia šios iškeltos problemos. Todėl šio projekto nepalaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar mes galėtume ir balsuoti dėl šio ką tik apsvarstyto projekto, nes jau yra balsavimo langas. Kviečiu kolegas užimti darbo vietas. Bus labai daug balsavimų, daug klausimų apsvarstėme.
Taigi, darbotvarkės 1-15.1 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-2797. Ir lydimasis projektas Nr. XIVP-2798. Balsuojame po pateikimo. Ką tik įvyko pateikimas, ministrė iš tribūnos pateikė. Ką tik įvyko diskusija. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 104, balsavo 102: už – 65, prieš – 10, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta.
Dabar dėl komitetų, gerbiami kolegos. Dėl pirmo projekto, dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kokį siūlome pagrindinį komitetą? Čia gali būti Užsienio reikalų komitetas. Ar toks tinka, ar kitų nuomonių turime?
Gerbiamas T. V. Raskevičius per šoninį mikrofoną. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Aš visų pirma norėčiau Vidaus reikalų ministerijos paprašyti savalaikio proceso, kuris užtikrintų tvaresnę reakciją į galimus papildomus migracijos srautus. O kadangi projektas yra susijęs išimtinai su Lietuvos Respublikoje esančių užsieniečių materialinių sąlygų užtikrinimu, manyčiau, kad pagrindinis komitetas turėtų būti ŽTK.
PIRMININKAS. Taip, vienas variantas – Užsienio reikalų komitetas, kitas – Žmogaus teisių komitetas.
Dabar L. Kasčiūnas per šoninį mikrofoną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pauliau, jei jau taip, aš prašysiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą skirti pagrindiniu komitetu. Bet šiaip pagal tradiciją Užsienio reikalų komitetas svarsto UTPĮ klausimus. Tai jis ir turi svarstyti. Jei jau taip, tuomet aš siūlau tris. Tuomet Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą skiriame pagrindiniu komitetu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Siūlymas nuskambėjo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai gerai.
PIRMININKAS. Trečias siūlymas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Čia derybinis siūlymas. Aš siūlyčiau palikti Užsienio reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Tai kokį siūlymą jūs teikiate Seimui? Ar palikti…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Užsienio reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Užsienio reikalų komitetą. Gerai.
Gerbiamas E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Kadangi aš dešimtmečius dirbu Užsienio reikalų komitete, mes tokius dalykus svarstome. Aš remiu Užsienio reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Gerai, jūs pritariate. Dabar tuomet apsispręskime balsuodami. Vadinasi, balsuosime taip: už – Užsienio reikalų komitetas, prieš – Žmogaus teisių komitetas. Alternatyvus balsavimas. Sutariame? Du siūlymai buvo. Balsuojame. Už – Užsienio reikalų komitetas, prieš – Žmogaus teisių komitetas. Alternatyvus balsavimas.
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 64, prieš – 38. Taigi pagrindinis yra Užsienio reikalų komitetas. Tuomet Žmogaus teisių komitetas papildomas nori būti, taip? Ar nori Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip papildomas? Galime bendru sutarimu dėl šitų? Ar Socialinių reikalų ir darbo komitetas norėtų, ar nebūtinai? Nebūtinai. Nematau labai norinčių. Nori, gerai, norėtų. Galime bendru sutarimu dėl trijų papildomų? Na, klausimas rimtas. Trys papildomi komitetai.
Siūloma svarstyti VII (rudens) Seimo sesijoje. Pritariame. Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projekto Nr. XIVP-2798 kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagal sritis. Ar tinka bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Papildomi iš esmės visi tie patys: Užsienio reikalų komitetas, Žmogaus teisių komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. NSGK čia nėra. Tinka? Tinka. Gerai, tai papildomi. Taip pat, aišku, siūloma svarstyti rudens sesijoje. Pritarta bendru sutarimu. Šį klausimą išsprendėme.
Dabar keliaujame į darbotvarkės pradžią ir balsuosime iš eilės dėl visų. Galbūt galime sutarti dėl trumpesnio balsavimo laiko? (Balsai salėje) Jūs nespėjate paspausti mygtuko? Tai galime balsuoti. (Balsai salėje) Aš manau, kad reikia greitai balsuoti, ir kaip posėdžio pirmininkas nusprendžiu ir įspėju. (Balsai salėje) Taip, trumpesnis balsavimas. (Balsas salėje: „Paskui kiaušinienė neiškeps.“) Kiaušinienę reikia lėtai, o balsuoti kartais galime ir greitai.
16.15 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2803 (pateikimo tęsinys)
Gerai, darbotvarkės 1-2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2803. Įvyko pateikimas. Balsuojame dėl šio projekto, dėl Vietos savivaldos įstatymo 9 ir 12 straipsnių.
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 95, prieš nėra, susilaikė 7. Siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Manau, pritariame bendru sutarimu? Dėkoju. Siūloma skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Yra atėjęs tas siūlymas. Siūloma iš karto ir svarstyti kitą savaitę, birželio 6 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
16.17 val.
Įmonių atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 1, 2, 3, 26, 29 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo dešimtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2480(2)ES (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Įmonių atskaitomybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2480(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106: visi 106 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.17 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 223 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2481(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2481(2). Čia lydimasis. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 104, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2482(2) (priėmimo tęsinys)
Dar vienas lydimasis darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2482(2). Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 106, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2483(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2483(2). Čia yra dar vienas lydimasis.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 106, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.19 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2, 12, 26, 28, 32, 35, 43, 49, 521, 61, 62, 68, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2484(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau yra paskutinis lydimasis darbotvarkės 1-3.5 klausimas – Finansinių ataskaitų audito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2484(2). Balsuojame. Priėmimas. Paskutinis projektas iš šio paketo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 104, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.19 val.
Baudžiamojo kodekso 191 ir 192 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2454(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Baudžiamojo kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2454(2). Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 102, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau 1-4.1 klausimas – Baudžiamojo kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-2454(2). Mes dėl šito jau balsavome.
16.20 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 122 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2455(2) (priėmimo tęsinys)
Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2455(2). Ne, ne, Nr. XIVP-2455. Čia priėjo, šiek tiek trukdė.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 101, balsavo 100: už – 98, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.20 val.
Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2645(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-5.1 klausimas – Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2645(2). Taip pat priėmimas. Čia bus dar du lydimieji.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 104 – visi 104 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau lydimasis – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2646(2). Balsuojame, priėmimas. Taip, Nr. XIVP-2646. Taip, taip, bandome, bet matote… (Balsai salėje) Balsuojame, žinau. Mašina stringa kažkur.
16.21 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2647(2) (priėmimo tęsinys)
Gerai, balsuojame dėl Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2647(2). Balsuojame dėl šito dabar. Tuoj išsiaiškinsime, kas su anuo atsitiko.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 106, prieš niekas, susilaikė 0. Taigi, Valstybinių pensijų įstatymas priimtas. (Gongas)
Gerai, čia dėl projekto Nr. XIVP-2646 negalėjome balsuoti, nes kažkodėl iš kompiuterio duomenų bazės iškrito, bet grįšime, kai… (Balsai salėje) Žinote, elektronai greitai skraido čia kompiuteriuose, matyt, greitis neturi jokios įtakos. Žodžiu, mes grįšime prie to klausimo, kai jį rasime sistemoje, čia tik techninis dalykas.
16.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2682(3) (priėmimo tęsinys)
Toliau keliaujame tada prie 1-6.1 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-2682(3). Taip pat priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106 – visi 106 balsavo už. Taigi, įstatymas priimtas. (Gongas)
16.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2745(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-6.2 klausimas – lydimasis Seimo nutarimo „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIVP-2745(2). Priėmimas. Čia lydimasis.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 101, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas) Šis paketas baigtas.
16.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIVP-2735 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pradžios ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ projektas Nr. XIVP-2735. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 95, balsavo 93: už – 55, prieš – 26, susilaikė 12. Taigi, nutarimas yra priimtas. (Gongas)
16.24 val.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2646(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau. Gerai, gerbiami kolegos, dabar jau atsirado kompiuteryje mūsų pakeliui pamestas projektas Nr. XIVP-2646. Tai yra Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Taip? Visi matome, dėl ko balsuojame, žinome, balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 102: už – 101, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Taigi ištaisytos visos klaidos. Judame toliau.
16.25 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3, 8, 20, 21, 36, 54, 55, 56, 57 straipsnių, VII skyriaus pavadinimo, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 551 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2664(2)ES, Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 26, 27, 32, 33, 35, 39, 41, 56, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1596 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2665(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8.1 klausimas – Konkurencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2664(2). Čia svarstymas. Ir iš karto lydimąjį galima: 1-8.2 klausimas – Konkurencijos įstatymo kiti straipsniai, projektas Nr. XIVP-2665(2). Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 100, balsavo 99: už balsavo 99, kitaip balsavusių nebuvo. Po svarstymo pritarta.
16.26 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 8, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2699(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2699(2).
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 77, prieš – 6, susilaikė 19. Taigi po svarstymo pritarta.
16.26 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2711(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2711(2). Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 96, balsavo 95: už – 87, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
16.27 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1796 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2752(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2752(2).
Užsiregistravo 100, balsavo 99: už – 94, prieš nėra, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
16.27 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2789, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2790 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.1 ir 1-12.2 klausimai – Vietos savivaldos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2789 ir 3 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-2790. Du susiję projektai, kurie buvo pateikti. Balsuojame po pateikimo. Čia Vietos savivaldos įstatymas.
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 60, prieš – 8, susilaikė 34. Taigi po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
E. Gentvilas dėl šito dalyko per centrinį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Ne, aš dėl užpraeito balsavimo, dėl Ūkininko ūkio įstatymo susipainiojau. Aš ten norėjau balsuoti už, bet susilaikiau. Tai dėl protokolo.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl protokolo – už dėl Ūkininko ūkio įstatymo E. Gentvilas. Gerai, fiksuojame.
Dabar grįžtame prie to klausimo, kurį svarstome. Ar tinka, kad pagrindinis būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Bendru sutarimu galime? Dėkoju, pritarta. Papildomas yra Švietimo ir mokslo komitetas. Tinka? Dėkoju. Svarstymas, aišku, rudens sesijoje, jau VII (rudens) sesijoje. (Balsai salėje) Ji bet kokiu atveju bus. (Balsai salėje)
Ar jūs norite per šoninį mikrofoną, gerbiamas Edmundai?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų tai yra susiję su Konstitucinio Teismo sprendimais ir reikėtų žiūrėti lygiagrečiai su kitais įstatymų projektais, kurie taip pat yra, nes jų įgyvendinimas prasidės nuo kitų metų pradžios ir į biudžetą reikės įskaičiuoti kai kuriuos pinigus.
PIRMININKAS. Dėkoju. L. Nagienė šiuo klausimu.
L. NAGIENĖ (DFVL). Nereikia skubos, nes mes kol kas įstatymo nepriimame, o Konstitucinio Teismo įstatymas… šitas nutarimas įsigalioja nuo kitų metų sausio 2 dienos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote, Edmundai Pupini, skubą? (Balsai salėje) Ar siūlymas frakcijos vardu? (Balsai salėje)
Per šoninį mikrofoną dar nori gerbiamas J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tiesų nebūtinai čia reikia skubos. Gal su ja būtų paprasčiau, bet kada ten bus – birželio 13 dieną ar kurią ten dieną – antradienį posėdis?
PIRMININKAS. Ne, tai čia siūloma kitoje sesijoje.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūlau alternatyviai be skubos, kad rašytume…
PIRMININKAS. Birželio 13 dieną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kuri ten diena, aš dabar nežinau, antradienis?
PIRMININKAS. Yra birželio 13 diena antradienis, toks variantas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai siūlau fiksuoti birželio 13 dieną. Komitetas ateinantį trečiadienį apsvarstys ir galime judėti į priekį. Čia nėra nieko sudėtingo.
PIRMININKAS. Gerai, išgirdome konkretų siūlymą.
Gerbiama L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Dėl ko birželio 13 diena tikrai netinka, nes nespėsime. Reikia ir su Savivaldybių asociacija susiderinti, turi ir savivaldybės taip pat pateikti savo nuomonę.
PIRMININKAS. Koks jūsų siūlymas?
L. NAGIENĖ (DFVL). Į kitą sesiją. Mes tikrai laisvai spėsime.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Išgirdome. Dabar dar kartą E. Pupinis per šoninį mikrofoną.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, dar eina kur kas sudėtingesnis paketas, kur tikrai dalyvaus Savivaldybių asociacija, nes svarstome visą Švietimo įstatymo pakeitimą. Iš tikrųjų čia tokia smulkmenytė prie šio įstatymo nieko nelems. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, yra du siūlymai nuskambėję: birželio 13 dieną arba kitoje sesijoje. Balsuojame alternatyviai. Už – už birželio 13 dieną, prieš – kitoje sesijoje. Tinka? Balsuojame. Tuoj Seimas apsispręs, viskas bus aišku. Gerbiami kolegos, viskas tuoj bus čia… Nėra čia jokios didelės dramos.
Užsiregistravo 101, balsavo 101: už – 44, prieš – 57. Svarstysime rudens sesijoje. (Balsas salėje) Ar tai bus nauja kadencija, ar sena, mes sužinosime turbūt kitomis savaitėmis. Dabar šį klausimą apsvarstėme.
16.32 val.
Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2570 (pateikimo tęsinys)
Keliaujame toliau. Tai yra 1-13 klausimas – Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2570. Pateikimas taip pat buvo. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 98, balsavo 95: už – 70, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 25. Taigi, po pateikimo yra pritarta.
Dabar siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, žinoma. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti taip pat rudens sesijoje. Ar gal kas nors nori birželio 13 dieną? Ne. Tada rudens sesijoje. Bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Klausimas išspręstas.
16.33 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 2, 9, 17, 23, 24, 35, 39, 56, 57, 59, 60, 64, 66, 68, 69 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2795, Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 4, 5 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2796 (pateikimo tęsinys)
Toliau 1-14.1 ir 1-14.2 klausimai – Advokatūros įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2795 ir Mediacijos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2796. Buvo pateikimas, ministrė pateikė. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 98, balsavo 97: už – 89, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 8. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomas dėl abiejų projektų Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Klausimas išspręstas.
Toliau 1-15.1, 1-15.2 klausimai. (Triukšmas salėje) Atsiprašau, dėl šitų jau balsavome. Įsivažiavau. Vadinasi, dėl visų klausimų šiandien balsavome.
16.34 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar svarbiausia pasėdžio dalis, tai yra Seimo narių pareiškimai. Kviečiu gerbiamą L. Nagienę. Dar nematome, bet, atrodo, užsirašėte. Prašau. Pareiškimas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, gegužės 29 dieną transliuotoje LRT laidoje „Dienos tema“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys A. Kubilius diskusijoje su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku S. Skverneliu, bandydamas šalyje susidariusią politinės krizės naštą perkelti Seimo opozicijai, nurodė, kad bent 51 dabartinis Seimo narys yra buvęs savivaldybės tarybos nariu ir gavęs išmokas. A. Kubilius išreiškė abejonę dėl to, ar Seimo opozicijos nariams, buvusiems savivaldybių tarybų nariais, išmokos buvo išmokėtos sąžiningai. Taip pat atkreipdamas dėmesį į tai, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijoje yra penki Seimo nariai, buvę savivaldybių tarybų nariais, ir išskirtinai pažymėdamas, kad viena Demokratų frakcijos narė išbuvo Mažeikių savivaldybės tarybos nare net 13 metų. Nors mano pavardė nebuvo paminėta ir įgarsinta, tačiau vienareikšmiškai visiems – ir mažeikiškiams, ir pažįstamiems – aišku: išrinkta yra viena Seimo narė iš Mažeikių – L. Nagienė. Buvo kalbama apie mane.
Tenka apgailestauti, kad A. Kubilius neatsakingai, o galbūt netgi sąmoningai ėmė komentuoti situaciją ir sukūrė tam tikrų abejonių dėl mano ir kitų Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narių sąžiningumo ir metė mums šešėlį. Norėčiau pabrėžti, kad tik vienintelis teisingas A. Kubiliaus paminėtas faktas yra tai, kad Mažeikių savivaldybės tarybos nare dirbau 13 metų. Taip pat atsakingai pareiškiu, kad per visą šį laikotarpį nesu prašiusi ar gavusi nė vienos išmokos ar kompensacijos. Nuo pačios darbo tarybos nare pradžios buvau priėmusi sprendimą nesinaudoti tarybos nariams numatytomis lėšomis. Tai patvirtino ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas. Gaila, kad A. Kubilius, patyręs politikas, buvęs Ministras Pirmininkas, dabar Lietuvai atstovaujantis Europos Parlamente, užuot panaudojęs savo ilgametę politinę išmintį, kuri padėtų šaliai siekti telkiančių sprendimų susidariusioje situacijoje, prisideda prie dar didesnės sumaišties kūrimo ir leidžia sau neatsakingai interpretuoti ir iškraipyti faktus, dezinformuoti visuomenę ir diskredituoti tiek savo, tiek ir savo atstovaujamos partijos moralumą.
Mano turima informacija, tiek D. Griškevičius, kuris buvo tarybos nariu, tiek R. Baškienė, kuri taip pat buvo Šiaulių rajono tarybos nare, taip pat negavo jokių išmokų. L. Savickas ir Z. Streikus savo išlaidas pagrindė nustatyta tvarka. Mažų mažiausiai save gerbiantis žmogus tokioje situacijoje tiesiog atsiprašo toje pačioje televizijos laidoje. Viliuosi, kad A. Kubilius taip ir pasielgs. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės gerbiamas V. Valkiūnas. Padarys pareiškimą. Prašom.
V. VALKIŪNAS (DPF). Svajonės pildosi. Gavau Darbo partijos Skuodo skyriaus pirmininko V. Būtės kvietimą į Skuodą. Skuodas ir Kretinga yra istorinės vietos, kur puoselėjama techninė sporto šaka – motobolas. Nepaisydami visų sunkumų, šie miestai išlaikė šią sporto šaką ir paveldą. Motobolas labai įdomi sporto šaka, galiu patvirtinti kaip motobolo sirgalius. Šlovė ir padėka Skuodo ir Kretingos motobolo puoselėtojams. Visus kviečiu aplankyti didingą miestą Skuodą, švenčiantį 770 metų paminėjimo sukaktį. Beje, senesnis nei Vilnius.
Iki pasimatymo šeštadienį Skuodo miesto šventėje ir motobolo rungtynėse su Vokietija! Skuodas aukščiau už viską! Ir aukštai šiaurėje yra. Keliaujame į Skuodą, aplankydami Palangą, galbūt suplanuojame aplankyti ir šalia esančią Liepoją bei aplankome motobolą. Nepasigailėsite. Motobolas yra jėga, įdomu pažiūrėti tą techninę šaką. Visiems motobolo dalyviams ir mylėtojams linkiu sėkmės!
PIRMININKAS. Dėkojame už dar vieną kvietimą. Žinoma, ir Biržų nepamirštame aplankyti.
Gerbiamas K. Vilkauskas dabar taip pat pareiškimą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, mieli Lietuvos gyventojai, kviečiu į Trakus. Trakai rytoj pradeda švęsti savo miesto šventę „Trakų vasarą“. Praeitais metais Trakai minėjo 700 metų jubiliejų ir niekas negalės paneigti, kad Trakai yra Lietuvos vizitinė kortelė. Taigi, rytoj, penktadienį, prasideda graži, nuostabi nuostabioje gamtoje Trakų šventė. Šventinė eisena „Aš esu Trakai“, Švietimo mugė ir koncertas „Buvome, esame ir būsime“, XVI pučiamųjų orkestrų festivalis „Atataria vamzdžiais“, sporto varžybų programa, virtualios dviračių lenktynės „Mink į vasarą“, Sveikatos diena, Skonio ir muzikos fiesta ir daugelis kitų įsimintinų renginių. Taigi, kviečiame į senąją Lietuvos istorinę sostinę. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiame į Trakus ir plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Galime dar, kol aidi gongas, užsiregistruoti, jeigu yra noro. (Balsas salėje: „Oi, labai.“) Prašom, štai registruojamės. (Balsai salėje: „Paulius Saudargas – jėga.“) Registracija sudrausmino.
Užsiregistravo 22 Seimo nariai. Plenarinį posėdį skelbiu baigtą. Geros likusios dienos.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.