LIETUVOS RESPUBLIKOS Finansinių priemonių rinkų įstatymo NR. X-1024 2, 3, 6, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 29, 30, 31, 33, 35, 39, 49, 50, 51, 72, 73, 76, 93, 97, 99, 102, 107, 111, 112, 114 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 141, 142, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 441, 1071, 1111 STRAIPSNIAIS ir v skyriaus pripažinimo netekusiu galios ĮSTATYMO PROJEKTO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 6, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 29, 30, 31, 33, 35, 39, 49, 50, 51, 72, 73, 76, 93, 97, 99, 102, 107, 111, 112, 114 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 141, 142, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 441, 1071, 1111 straipsniais ir V skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – FPRĮ projektas) parengtas į nacionalinę teisę perkeliant 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (toliau – Direktyva 2019/2034), 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2177, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų ir Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (toliau – Direktyva 2019/2177), 2021 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/338, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES, kiek tai susiję su informacijos teikimo reikalavimais, produktų valdymu ir pozicijų apribojimais, ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/878, kiek tai susiję su jų taikymu investicinėms įmonėms, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės (toliau – Direktyva 2021/338), ir įgyvendinant 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (toliau – Reglamentas 2019/2033), 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje taikymo (toliau – Reglamentas 2019/2088), 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (toliau – Reglamentas 2020/852), 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937 (toliau – Reglamentas 2020/1503), ir 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/168, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011, kiek tai susiję su tam tikriems trečiųjų šalių neatidėliotino užsienio valiutos kurso lyginamiesiems indeksams taikoma išimtimi ir tam tikrus lyginamuosius indeksus, kurių teikimas nutraukiamas, pakeičiančių pakaitinių lyginamųjų indeksų nustatymu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas 2021/168). Kartu parengti su FPRĮ projektu susiję įstatymų projektai (toliau kartu – įstatymų projektai):
1) Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LBĮ projektas);
2) Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – SFĮ projektas);
3) Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 9, 10, 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BĮ projektas);
4) Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 5, 35 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KISĮ projektas);
5) Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 10, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AKISVĮ projektas);
6) Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IISKISĮ projektas);
7) Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 55, 78 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 3, 4, 7, 9, 10, 14, 16, 19, 20, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 2, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ĮPFKPPĮ);
10) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 11, 14, 15, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 4, 12, 15, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
12) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
13) Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. VIII-1257 6, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Direktyvos 2019/2034 ir Reglamento 2019/2033 pagrindinis tikslas – nustatyti riziką ribojančius ir riziką ribojančios priežiūros reikalavimus, kurie būtų tinkami ir proporcingi finansų maklerio įmonės veiklos pobūdžiui, dydžiui ir prisiimtai rizikai. Šių teisės aktų nuostatos taikomos finansų maklerio įmonėms, kurios vykdo veiklą pagal licenciją, išduodą Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) nustatyta tvarka. Finansų maklerio įmonėms, kurios dėl savo dydžio, rizikos profilio ir tarpusavio sąsajų su kitais finansų rinkų dalyviais panašios į kredito įstaigas, nuo 2021 m. birželio 26 d. bus priskirtos prie kredito įstaigų ir joms toliau bus taikoma esama riziką ribojanti sistema pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas 575/2013) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (toliau – Direktyva 2013/36/ES). Finansų maklerio įmonėms, kurios nėra sisteminės, bus taikomas paprastesnis reglamentavimas, siekiant mažinti administracinę naštą, didinti konkurenciją ir investicijų srautus, bet kartu užtikrinant finansų maklerio įmonių veiklos saugumą ir patikimumą. Siekiant nustatyti finansų maklerio įmonių riziką, taisyklės yra išsamios ir gana griežtos, tačiau lanksčios, kad būtų atsižvelgta į įvairius verslo modelius ir užtikrinta, kad šios įmonės galėtų išlikti komerciškai gyvybingos.
2019 m. gruodžio 18 d. priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (toliau – Reglamentas (ES) 600/2014) pakeitimus dėl duomenų teikimo paslaugų reglamentavimo, tuo pat metu buvo priimta Direktyva 2019/2177, keičianti kitų sektorinių direktyvų nuostatas dėl šių paslaugų reglamentavimo. Priimtų Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktų tikslas – informacijos apie finansinių priemonių sandorius pranešimo paslaugų teikėjų priežiūrą ir veiklos leidimų išdavimą iš nacionalinių kompetentingų institucijų perduoti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Informacijos apie sandorius pranešimo teikimo paslaugos yra labai svarbios tam, kad naudotojai galėtų gauti norimą prekybos veiklos visose ES finansų rinkose apžvalgą, o kompetentingos institucijos gautų tikslią ir išsamią informaciją apie atitinkamus sandorius, todėl pagrindinis ES teisės aktų uždavinys – užtikrinti informacijos apie finansinių priemonių sandorius tvarkymo ir teikimo kokybę tarpvalstybiniu lygmeniu. Finansų maklerio įmonių ir informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų veiklos reglamentavimas šiuo metu nustatytas FPRĮ, todėl reikalavimus šiems subjektams būtina tikslinti, atsižvelgiant į naujausius ES teisės aktus.
Siekiant įgyvendinti Reglamento 2020/1503 nuostatas, numatoma įgyvendinti šiuos uždavinius:
- nustatyti, kad Lietuvos bankas įgyvendina Reglamente 2020/1503 kompetentingai institucijai nustatytas teises ir pareigas;
- atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos bankas paskiriamas atlikti kompetentingos institucijos funkcijas pagal Reglamentą 2020/1503, papildyti galiojančiuose įstatymuose įtvirtintus priežiūros institucijos įgaliojimus;
- įtvirtinti poveikio priemones (įskaitant pinigines baudas) asmenims, pažeidžiantiems Reglamente 2020/1503 nustatytus reikalavimus, bei poveikio priemonių tokiems asmenims taikymo pagrindus ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentu 2020/1503 įtvirtinamas europinis sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklos reguliavimas ir pagrindinės Reglamento 2020/1503 nuostatos įgyvendinamos FPRĮ, atitinkamai įsigaliojus šiam reglamentui būtina pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymą (toliau – SFĮ), taip pat nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, reglamentuojančias reikalavimus, tvarką ir terminus, kurie užtikrintų sklandų sutelktinio finansavimo paslaugų teikimą Reglamente 2020/1503 nustatytu pereinamuoju laikotarpiu.
Reglamentas 2019/2088 ir Reglamentas 2020/852 yra Europos Sąjungos tvarios darbotvarkės dalis ir prisidės prie Europos žaliojo kurso, skatinant privataus sektoriaus investicijas į žaliuosius ir tvarius projektus. Reglamentu 2019/2088 bus užtikrintas nuoseklumas ir aiškumas, kaip instituciniai investuotojai (turto valdytojai, draudimo bendrovės, pensijų fondų bendrovės, finansų maklerio įmonės ir finansų patarėjai) turėtų įtraukti aplinkos, socialinius ir valdymo (ESG) veiksnius, priimdami sprendimus dėl investavimo, taip pat nustatoma pareiga atskleisti su tvarumu susijusią informaciją galutiniam investuotojui. Reglamentu 2020/852 nustatoma suvienodinta ekonominių veiklų ES klasifikavimo sistema („taksonomija“), kurios tikslas yra suderinti techninius kriterijus, siekiant įvertinti, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkai. Reglamentuose 2019/2088 ir 2020/852 numatyta, kad valstybės narės turi paskirti kompetentingas institucijas, kurios prižiūrėtų, kaip finansų rinkos dalyviai ir finansų patarėjai laikosi šių reglamentų reikalavimų, ir kad kompetentingos institucijos turėtų atitinkamas teises ir pareigas skirti poveikio priemones už šių reglamentų pažeidimus. Todėl, siekiant įgyvendinti Reglamentą 2019/2088 ir Reglamentą 2020/852, FPRĮ būtina nustatyti, kad Lietuvos bankas įgyvendina šiuose reglamentuose kompetentingai institucijai nustatytas teises ir pareigas.
Siekiant įgyvendinti Reglamentą 2021/168, numatoma FPRĮ Lietuvos banką paskirti institucija, kuri atliktų šiuo Reglamentu keičiamo 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (toliau – Reglamentas 2016/1011), 23b straipsnio 5 dalies a punkte nurodytą vertinimą.
Visuotinės COVID-19 pandemijos keliamiems padariniams mažinti Europos Komisija parengė Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkinį (angl. Capital Market Recovery Package), kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas po COVID-19 krizės rekapitalizuoti įmones per kapitalo rinkas. Į šį rinkinį buvo įtraukti 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (toliau – Direktyva 2014/65/ES), nuostatų pakeitimai, kurie buvo priimti Direktyva 2021/338. Perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos 2021/338 nuostatas, finansų maklerio įmonėms siekiama sudaryti palankesnes sąlygas teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą, atsižvelgiant į kiekvienos kategorijos investuotojų ypatumus bei jų apsaugą. Taip pat numatoma įgyvendinti šiuos uždavinius:
- nustatyti išimtis obligacijų emisijoms dėl produktų valdymo reikalavimų;
- nustatyti išimtis dėl ataskaitų teikimo ir duomenų atskleidimo reikalavimų, kai finansų maklerio įmonės teikia paslaugas profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims;
- nustatyti, kad finansų maklerio įmonių informacija klientams būtų teikiama elektroniniu formatu, o ne popierine forma;
- laikinai sustabdyti prekybos vietų ataskaitų, kuriose teikiama informacija apie sandorių kokybę, skelbimą;
- patikslinti biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimų taikymą.
Į Kapitalo rinkų gaivinimo priemonių rinkinį taip pat buvo įtraukti 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB, pakeitimai, kurie įsigaliojo 2021 m. vasario 16 d. priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/337, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129, kiek tai susiję su ES atsigavimo prospektu ir finansų tarpininkams skirtais tiksliniais pakeitimais, ir Direktyva 2004/109/EB, kiek tai susiję su vieno elektroninio ataskaitų teikimo formato naudojimu teikiant metines finansines ataskaitas, siekiant paremti ekonomikos atsigavimą nuo COVID-19 krizės (toliau – Reglamentas 2021/337). Reglamentu 2021/337 tikslinamos 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 2001/34/EB, nuostatos dėl metinių finansinių ataskaitų, kurias privalo teikti emitentai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 239 0174) Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja Ramunė Radvilienė, tel. (8 5) 239 0170, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Neringa Černiauskė (tel. (8 5) 239 0141, el. p. neringa.cerniauske@finmin.lt) ir vyriausiasis specialistas Evaldas Kovalenkovas, tel. (8 5) 239 0037, el. p. [email protected]) kartu su Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos Teisės ir licencijavimo departamento Teisės taikymo ir teisėkūros skyriaus (viršininkė Eglė Lukošienė, tel. +370 699 85 923) vyriausiąja specialiste Romena Urbonaite (tel. +370 668 77 039, el. p. RUrbonaite@lb.lt) ir vyriausiąja teisininke Kristina Sačilkiene (el. p. [email protected]) bei Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus (vadovas Audrius Šilgalis, tel. +370 652 61 643, el. p. [email protected]) vyriausiąja juriskonsulte Jovita Aleksiūne (el. p. [email protected]).
Finansų maklerio įmonės
Šiuo metu finansų maklerio įmonių veiklą reguliuoja FPRĮ, kuris įgyvendina Direktyvą 2014/65/ES. FPRĮ nustatyta finansų maklerio įmonės licencijos išdavimo tvarka, organizaciniai, apskaitos, periodinės informacijos teikimo reikalavimai ir finansų maklerio įmonės pareigos teikiant klientui investicines paslaugas. Finansų maklerio įmonės pradinio kapitalo ir kiti riziką ribojantys reikalavimai nustatyti Reglamentu 575/2013 ir Direktyva 2013/36/ES, kurių nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos bankų įstatymą ir FPRĮ.
Informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų licencijavimas ir veikla
Įgyvendinant Direktyvoje 2014/65/ES ir Reglamente 600/2014 nustatytus rinkos skaidrumo ir informacijos apie finansinių priemonių sandorius teikimo reikalavimus, FPRĮ šiuo metu nustatyti informacijos apie sandorius teikėjų (informacijos apie sandorius skelbimo subjektas, patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjektas ir konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas) licencijavimo reikalavimai ir funkcijos skelbiant, teikiant ir konsoliduojant informaciją apie prekybą finansinėmis priemonėmis.
Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme (toliau – SFĮ) įtvirtintas nacionalinis sutelktinio finansavimo reguliavimas.
SFĮ nustato sutelktinio finansavimo veiklos reikalavimus, sutelktinio finansavimo platformos operatorių veiklos sąlygas ir reikalavimus, kurių turi laikytis sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, privalomos atskleisti informacijos reikalavimus, įrašymo į viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarką, taip pat sutelktinio finansavimo platformos operatorių (juridinių asmenų, administruojančių sutelktinio finansavimo platformą) veiklos priežiūros tvarką (įskaitant poveikio priemones ir jų taikymo pagrindus). Pagal SFĮ sutelktinio finansavimo operatorių veiklos priežiūros funkcijas atlieka Lietuvos bankas.
Investicinių paslaugų teikimas
Investicinių paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą reguliuoja FPRĮ, kuriame nustatyti produktų valdymo, išlaidų ir mokesčių atskleidimo, ataskaitų, kuriose teikiama informacija apie suteiktas paslaugas, reikalavimai, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms ir asmenims, prekiaujantiems jomis.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Daugeliu Reglamente 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytų riziką ribojančių reikalavimų siekiama valdyti įprastą kredito įstaigoms kylančią riziką. Esami reikalavimai iš esmės nustatyti taip, kad būtų išsaugotas kredito įstaigų veiklos stabilumas, skolinimo pajėgumas keičiantis ekonomikos ciklams ir indėlininkų interesų apsauga, tačiau jie nepritaikyti įvairiems finansų maklerio įmonių rizikos profiliams. Finansų maklerio įmonės neturi didelių mažmeninių paskolų, paskolų portfelių įmonėms ir nepriima indėlių, todėl tikimybė, kad jų negebėjimas vykdyti įsipareigojimus gali padaryti neigiamą poveikį bendram finansiniam stabilumui, yra mažesnė nei kredito įstaigų atveju. Finansų maklerio įmonės veikla gali būti susijusi su rizika, jos klientams ir rinkai, kuri turi būti valdoma sukuriant tvirtą sistemą. Reglamentu 2019/2033 ir Direktyva 2019/2034 nustatomi specialūs reikalavimai mažoms ir tarpusavio sąsajų neturinčioms finansų maklerio įmonėms, kurios neteikia investicinių paslaugų, keliančių didelę riziką klientams, rinkoms ar pačioms įmonėms, ir kurių dydis yra toks, kad joms nebegalint vykdyti savo įsipareigojimų klientai ir rinkos nepajus didelio neigiamo poveikio. Mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios finansų maklerio įmonės, vadovaujantis Reglamentu 2019/2033, apibrėžiamos kaip įmonės, kurios nevykdo prekybos savo sąskaita ir joms nekyla rizika dėl prekybos finansinėmis priemonėmis, nelaiko klientų turto ar pinigų, turi turto, kuris yra mažesnis nei 1,2 mlrd. eurų ir kt. Šioms finansų maklerio įmonėms leidžiama netaikyti gana daug riziką ribojančių reikalavimų. Finansų maklerio įmonėms, kurios nėra sisteminės ir nėra priskiriamos prie mažų ir tarpusavio sąsajų neturinčių įmonių, bus taikomi visi naujos riziką ribojančios sistemos reikalavimai.
FPRĮ projektu perkeliami Direktyvoje 2019/2034 nustatyti pradinio kapitalo, vidaus kapitalo ir likvidaus turto, likvidumo, nuosavų lėšų, rizikos valdymo, atlygio politikos reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, jungtinės (konsoliduotos) priežiūros nuostatos bei priežiūros institucijoms taikomi informacijos skelbimo reikalavimai.
Pradinio kapitalo reikalavimai
Kaip ir galiojančioje FPRĮ redakcijoje, FPRĮ projekte siūloma nustatyti, kad finansų maklerio įmonės pradinio kapitalo dydis yra grindžiamas paslaugomis ir veikla, kurioms teikti ir kurią vykdyti finansų maklerio įmonė turi licenciją, išduotą FPRĮ nustatyta tvarka. Perkeliant Direktyvos 2019/2034 9 straipsnio nuostatas, finansų maklerio įmonėms nustatomas 75–750 tūkst. eurų pradinio kapitalo dydis atitinkamai pagal teikiamas paslaugas arba vykdomą veiklą. Finansų maklerio įmonės pradinio kapitalo sudėtį nustato Reglamento (ES) 2019/2033 9 straipsnis.
Likvidumo reikalavimai
Įstatymo projektu nustatomas reikalavimas finansų maklerio įmonėms nustatyti vidaus procedūras savo likvidumo reikalavimams stebėti ir valdyti. FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad finansų maklerio įmonės, išskyrus mažas ir tarpusavio sąsajų neturinčias įmones, taikydamos veiksmingą ir išsamią tvarką, strategijas ir procesus, nuolat vertintų ir užtikrintų, kad jų vidaus kapitalo ir likvidaus turto sumos, rūšys ir paskirstymas pakankamai padengtų jų prisiimtą riziką, kuri kyla pačioms įmonėms arba kitiems subjektams. Turi būti sukurta ir finansų maklerio įmonės vadovų patvirtinta veiksminga ir funkcionali vidaus kapitalo ir likvidaus turto poreikio nustatymo procedūra. Siūloma nustatyti, kad išimtiniais atvejais (kai finansų maklerio įmonei kyla likvidumo rizika ar ji nesilaiko Reglamento 2019/2033 43–45 straipsniuose nustatytų reikalavimų) priežiūros institucija gali taikyti specialius likvidumo reikalavimus. Finansų maklerio įmonė specialių likvidumo reikalavimų laikosi turėdama likvidaus turto, kaip tai nurodyta Reglamento 2019/2033 43 straipsnyje.
Nuosavų lėšų reikalavimai
Finansų maklerio įmonės, kurios nelaikomos mažomis ir neturinčiomis tarpusavio sąsajų, turi turėti prieinamo vidaus kapitalo, kuris būtų tinkamas kiekybiškai, kokybiškai ir paskirstytas padengti specifinei rizikai, kuri kyla arba gali kilti įmonėms. FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad išimtiniais atvejais priežiūros institucija gali įpareigoti finansų maklerio įmonę turėti papildomų nuosavų lėšų (finansų maklerio įmonei kyla rizika arba ji kelia ją kitiems, vidaus modeliai neatitinka jiems keliamų reikalavimų ir kt.). Priežiūros institucija gali reikalauti, kad įmonė turėtų daugiau nuosavų lėšų, įskaitant papildomas nuosavas lėšas, jei to reikia užtikrinti, kad dėl ekonominio ciklo svyravimų nebūtų pažeisti nuosavų lėšų reikalavimai ar nebūtų keliama grėsmė tinkamam finansų maklerio įmonės veiklos nutraukimui.
Atlygio politika
Siekiant suderinti atlygio politiką ir finansų maklerio įmonių rizikos profilį bei užtikrinti vienodas sąlygas, finansų maklerio įmonėms turėtų būti taikomi aiškūs principai, susiję su įmonių valdymo tvarka ir atlygio taisyklėmis, kurios būtų neutralios lyčių atžvilgiu ir atspindėtų kredito įstaigų ir finansų maklerio įmonių skirtumus. FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad atlygio politika, kintamojo atlygio apskaičiavimo modeliai būtų aiškiai dokumentuoti ir proporcingi finansų maklerio įmonės dydžiui, vidaus organizacinei struktūrai, veiklos mastui ir sudėtingumui, neutralūs lyčių atžvilgiu, skatintų patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą, atitiktų ilgalaikius įmonės tęstinės veiklos interesus, verslo strategiją, tikslus, padėtų darbuotojams išvengti interesų konfliktų, neskatintų jų prisiimti riziką.
Siūloma nustatyti, kad finansų maklerio įmonė privalėtų įsteigti atlygio komitetą, kai 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršytų 100 milijonų eurų, išskyrus atvejus, kai atlygio komitetui pavestas funkcijas gali atlikti patronuojančiojoje įmonėje įsteigtas atlygio komitetas. Atlygio komitetas tikrintų, kaip įgyvendinami atlygio reikalavimai darbuotojams, kurie atsakingi už rizikos valdymą ir atitikties funkciją, vertintų atlygio politiką, praktiką, įmonės paskatas valdyti riziką, kapitalo ir likvidumo būklę.
Atsižvelgiant į tai, kad daug uždirbantys asmenys atlieka svarbų vaidmenį vadovaujant finansų maklerio įmonių veiklai ir siekiant ilgalaikių veiklos rezultatų, turėtų būti užtikrinta veiksminga daug uždirbančių asmenų atlygio praktikos ir tendencijų priežiūra. Siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija turėtų galimybę stebėti daug uždirbančių asmenų atlygį.
Taip pat tikslinga finansų maklerio įmonėms suteikti tam tikro lankstumo, kad įmonės galėtų rinktis, kaip naudoti nepinigines priemones tais atvejais, kai mokamas kintamasis atlygis, jei tik tomis priemonėmis galima veiksmingai pasiekti tikslą suderinti darbuotojų ir įvairių suinteresuotų subjektų interesus. Kintamasis atlygis turi būti proporcingas finansų maklerio įmonės dydžiui, vidaus organizacinei struktūrai, veiklos mastui ir sudėtingumui, finansų maklerio įmonės turi užtikrinti, kad kintamasis atlygis neturės neigiamo poveikio įmonės tvariam kapitalui. FPRĮ projektu papildomuose FPRĮ 155 ir 156 straipsniuose nustatyta atlygio ir kintamojo atlygio skyrimo, skaičiavimo ir mokėjimo tvarka.
Rizikos valdymas
Finansų maklerio įmonės, atsižvelgiant į proporcingumą pagal jų rizikos profilį, vadovų nustatytą rizikos dydį, veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, turi taikyti patikimas rizikos valdymo politikas ir strategijas. FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija, siekdama, kad finansų maklerio įmonė būtų valdoma patikimai ir rizikos, su kuriomis ji susiduria, būtų visiškai padengtos, kai to reikia dėl finansų maklerio įmonės dydžio, rizikos profilio ir verslo modelio, procesų ir mechanizmų, kuriuos įdiegė, peržiūri ir įvertina finansų maklerio įmonės rizikas. Priežiūros institucija kiekvienos įmonės priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir intensyvumą nustato atsižvelgdama į įmonės dydį, sisteminę svarbą, pobūdį, mastą ir sudėtingumą ir vadovaudamasi proporcingumo principu.
Taip pat siūloma nustatyti, kad finansų maklerio įmonės privalo įsteigti rizikos komitetą, jei jų 4 metų, einančių prieš paskutinę finansinių metų dieną, laikotarpio vidutinė balansinio ir nebalansinio turto vertė viršija 100 milijonų eurų. Šio komiteto nariai gali būti tik finansų maklerio įmonės stebėtojų tarybos nariai. Rizikos komitetas patartų vadovams dėl įmonės rizikos dydžio, rizikos valdymo strategijos ir padėtų vadovams prižiūrėti, kaip tas strategijas įgyvendina įmonės vyresnioji vadovybė. Atsakomybė už finansų maklerio įmonės rizikos valdymo strategijų ir politikų taikymą tenka vadovams.
Jungtinė (konsoliduota) priežiūra
Perkeliant Direktyvos 2019/2034 nuostatas, siūloma nustatyti tvarką, kaip priežiūros institucija turi atlikti finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą. Ši tvarka apimtų įmonių grupės rizikos valdymo reikalavimus, bendradarbiavimui tarp priežiūros institucijos ir kitų suinteresuotų priežiūros institucijų keliamus reikalavimus. FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad jei priežiūros institucija yra atsakinga už įmonių grupės, kuriai priklauso ir kitose valstybėse narėse licencijuotos finansų maklerio įmonės, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, ji sudaro priežiūros institucijų kolegiją, kurios paskirtis – užtikrinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių priežiūros institucijų ir Europos bankininkystės institucijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatomos priežiūros institucijų kolegijos teisės ir pareigos bei bendradarbiavimo tvarka.
| Informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų licencijavimas ir veikla |
Įgyvendinant Reglamento 600/2014 paskutinius pakeitimus ir perkeliant Direktyvos 2019/2177 1 straipsnio nuostatas, informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų veiklos ir licencijavimo reglamentavimo nuostatos turi būti panaikintos iš nacionalinių teisės aktų. Tai turi būti atlikta, nes pagal minėtus ES teisės aktus informacijos apie finansinių priemonių sandorius paslaugų teikėjų priežiūra ir licencijų išdavimas iš nacionalinių priežiūros institucijų nuo 2022 m. sausio 1 d. perduodami Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2019/2177 1 straipsnio 4 punktu yra išbraukiama Direktyvos 2014/65/ES V skyriaus antraštinė dalis, kuri buvo perkelta į FPRĮ V skyrių, siūloma FPRĮ projektu V skyrių pripažinti netekusiu galios. Vadovaujantis Reglamento 600/2014 2 straipsnio 3 dalies nuostata, patvirtinti informacijos apie sandorius skelbimo ir pranešimų apie sandorius teikimo subjektai, kuriems taikoma Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos priežiūros išimtis, lieka prižiūrimi nacionalinės priežiūros institucijos ir jiems licencijas išduoda būtent ji. Europos Komisija, kuriai suteikiami įgaliojimai vadovaujantis Reglamentu 600/2014, turi nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis bus nustatoma, kokie informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjai liks prižiūrimi nacionalinės priežiūros institucijos.
| Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai |
Atsižvelgiant į tai, kad FPRĮ paskirtis yra užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą, nuostatas, susijusias su Reglamento 2020/1503 įgyvendinimu, nuspręsta įtvirtinti šiame įstatyme. Pažymėtina, kad vienas iš būdų, kaip verslas gali pritraukti lėšų per sutelktinio finansavimo platformas, – perleidžiamųjų vertybinių popierių (kurie yra finansinė priemonė) platinimas. Be to, FPRĮ yra pagrindinis įstatymas, kuriame įtvirtintos priežiūros institucijos teisės ir pareigos bei nustatytos poveikio priemonės dėl kitų su kapitalo rinka susijusių paslaugų, kurios yra sureguliuotos tiesiogiai taikomais ES teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys, kad FPRĮ įgyvendinamas 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, režimas nebus taikomas sutelktinio finansavimo santykiams, nes juos reguliuoja Reglamentas 2020/1503. Siekiant teisinio aiškumo, FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad sutelktinio finansavimo veiklai taikomos tik FPRĮ VII skyriaus nuostatos, be kita ko, reglamentuojančios priežiūros institucijos funkcijas ir uždavinius, poveikio priemones, jų taikymo pagrindus ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, FPRĮ projektu siūloma papildyti galiojantį įstatymą nuostatomis, kad priežiūros institucija (t. y. Lietuvos bankas) atlieka kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente 2020/1503. Šiuo tikslu papildomas FPRĮ 93 straipsnis. Be to, įgyvendinant Reglamento 2020/1503 nuostatas, FPRĮ 111 straipsnį siūloma papildyti nuostata, kuria priežiūros institucijai būtų suteikti įgaliojimai laikinai uždrausti šį Reglamentą pažeidusiam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo vadovui ar už pažeidimą atsakingam asmeniui atlikti vadovaujamas funkcijas. FPRĮ projektu taip pat siūloma papildyti FPRĮ nustatytus poveikio priemonių taikymo pagrindus, numatant dar vieną pagrindą – Reglamento 2020/1503 pažeidimą.
Siekiant įgyvendinti Reglamento 2020/1503 nuostatą dėl atsakomybės už pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateikiamą informaciją, siūloma papildyti FPRĮ nauju 1111 straipsniu, nustatančiu asmenis, atsakingus už minėtos informacijos išsamumą ir teisingumą (Reglamento 2020/1503 23 straipsnio 9 dalyje ar 24 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys – projekto savininkas arba sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas) ir investuotojų teisę reikalauti žalos, patirtos dėl pagrindinės informacijos apie investiciją dokumente pateiktos informacijos trūkumų, atlyginimo. Kitas Reglamente 2020/1503 nustatytas poveikio priemones įgyvendina galiojančios FPRĮ nuostatos.
| Su tvarumu susijusios informacijos atkleidimas |
Reglamentais 2019/2088 ir 2020/852 nustatoma pareiga atskleisti su tvarumu susijusią informaciją galutiniam investuotojui, todėl siūloma papildyti FPRĮ 29 ir 31 straipsnius, nustatant pareigą finansų maklerio įmonėms pateikti informaciją klientams ir potencialiems klientams pagal šiuos reglamentus. Taip pat Reglamentuose 2019/2088 ir 2020/852 numatyta, kad valstybės narės turi paskirti kompetentingas institucijas, kurios prižiūrėtų, kaip finansų rinkos dalyviai ir finansų patarėjai laikosi šių reglamentų reikalavimų, ir turėtų atitinkamas teises ir pareigas skirti poveikio priemones už šių reglamentų pažeidimus, todėl siūloma atitinkamai papildyti FPRĮ 93 ir 112 straipsnius, nustatant, kad Lietuvos bankas įgyvendina šiuose reglamentuose kompetentingai institucijai nustatytas teises ir pareigas.
| Sutartinio sandorio vertinimas |
Reglamentu 2021/168 keičiamos Reglamento 2016/1011 nuostatos, be kita ko, įpareigojant valstybes nares paskirti instituciją, atsakingą už horizontaliojo konkrečios rūšies sutartinio sandorio vertinimo atlikimą, siekiant nustatyti, ar pakaitinis lyginamasis indeksas, nustatytas kaip sutartinė atsarginė norma, atspindi pagrindinės rinkos arba ekonomines realijas, kurioms vertinti skirtas naikinamas lyginamasis indeksas, arba reikšmingai nuo jų nukrypsta. Siekiant įgyvendinti minėtas nuostatas, siūloma papildyti FPRĮ 93 straipsnio 2 dalyje nurodytas Lietuvos banko, kaip priežiūros institucijos, funkcijas – nustatyti, kad Lietuvos bankas atlieka ir Reglamento 2016/1011 23b straipsnio 5 dalies a punkte nurodytą vertinimą. Atsižvelgiant į Reglamentu 2021/168 atliktus Reglamento 2016/1011 pakeitimus, atitinkamai siūloma atlikti FPRĮ priedo 14 punkto techninius patikslinimus.
| Investicinių paslaugų teikimas |
Produktų valdymo reikalavimai
Obligacijų emisijos yra labai svarbi priemonė siekiant pritraukti kapitalo, o obligacijos, neapimančios jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, paprastai laikomos saugiais ir paprastais produktais, tinkamais neprofesionaliesiems klientams. Projektu siūloma nustatyti, kad produktų valdymo reikalavimai, nustatyti FPRĮ 16 straipsnio 3–6 dalyse ir 29 straipsnio 3 dalyje, būtų netaikomi finansų maklerio įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas, kurios susijusios su obligacijomis, neturinčiomis jokios kitos įterptosios išvestinės finansinės priemonės, išskyrus visos sumos sąlygą, arba reklamuojančioms ar platinančioms finansines priemones tik tinkamoms sandorio šalims.
Profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims teikiamos paslaugos
Europos Komisija surengė viešas konsultacijas dėl išlaidų ir mokesčių atskleidimo reikalavimų pagal Direktyvą 2014/65/ES poveikį, po kurių buvo patvirtinta, kad profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims nereikalinga standartizuota, privaloma informacija apie išlaidas, nes jie jau gauna reikalingą informaciją, kai derasi su paslaugų teikėju. Finansų maklerio įmonės profesionaliesiems klientams teikiama informacija būna pritaikyta pagal jų poreikius ir dažnai daug išsamesnė, todėl Projektu siūloma nustatyti, kad išlaidų ir mokesčių atskleidimo reikalavimai (FPRĮ 29 straipsnio 6 dalies 3 punktas) neturėtų būti taikomi, kai paslaugos teikiamos profesionaliesiems klientams, išskyrus konsultacijų dėl investicijų ir portfelio valdymo paslaugų atvejus.
Klientai, nuolat palaikantys santykius su finansų maklerio įmone, privaloma tvarka – periodiškai arba įvykus tam tikriems įvykiams – gauna ataskaitas, kuriose teikiama informacija apie įvykdytus sandorius. Kai rinkos yra itin nepastovios, šios ataskaitos teikiamos labai dažnai ir jų teikiama labai daug. Gavę ataskaitas, profesionalieji klientai ir tinkamos sandorio šalys dažnai jų nė neskaito arba, užuot toliau laikęsi ilgalaikės investicijų strategijos, priima greitus investicinius sprendimus. Siūloma Projektu nustatyti, kad profesionaliesiems klientams ir tinkamoms sandorio šalims tokių ataskaitų, kuriose teikiama informacija apie suteiktas paslaugas, taip pat nebereikėtų teikti, tačiau profesionaliesiems klientams suteikiama galimybė pasirinkti jas gauti.
Tyrimų reikalavimai
Siekiant padėti mažos ir vidutinės kapitalizacijos emitentams užmegzti ryšį su investuotojais, būtini jų investiciniai tyrimai. Šie tyrimai padidina emitentų matomumą ir tokiu būdu užtikrina pakankamą investicijų ir likvidumo lygį. Projektu siūloma nustatyti, kad finansų maklerio įmonei būtų leidžiama sumokėti už tyrimų ir pavedimų vykdymo paslaugų teikimą tyrimo paslaugų teikėjui, jei laikomasi tam tikrų sąlygų: a) finansų maklerio įmonė ir tyrimo paslaugų teikėjas sudaro susitarimą, kuriame nurodoma, kuri bendrų mokesčių ar bendro mokėjimo už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus dalis mokama už tyrimus; b) finansų maklerio įmonė informuoja savo klientus apie tyrimų paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims atliktus bendrus mokėjimus už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus ir c) tyrimai, susiję tik su tais emitentais, kurių rinkos kapitalizacija per pastaruosius 3 kalendorinius metus iki tyrimo atlikimo dienos metų pabaigoje, kai jie yra ar buvo įtraukti į biržos sąrašus, arba nuosavo kapitalo vertė tais finansiniais metais, kai jie nėra ar nebuvo įtraukti į biržos sąrašus, nesiekė 1 milijardo eurų.
Reikalavimai prekybos vietoms
Šiuo metu FPRĮ nustatyta, kad kiekviena prekybos vieta (įskaitant sisteminę prekybą vykdančias finansų maklerio įmones), o dėl kitų finansinių priemonių – kiekviena pavedimų vykdymo vieta turi ne rečiau kaip kartą per metus viešai skelbti, netaikydama jokių mokesčių ar rinkliavų, duomenis apie sandorių vykdymo kokybę toje prekybos ar sandorių sudarymo vietoje, o sandorį kliento naudai įvykdžiusi finansų maklerio įmonė turi informuoti klientą, kur pavedimas buvo įvykdytas. Periodinėse ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie individualių finansinių priemonių kainą, sandorių sudarymo išlaidas, greitį. Paaiškėjo, kad tų ataskaitų prekybos vietų, sisteminę prekybą vykdančių finansų maklerio įmonių ir kitų vykdymo vietų interneto svetainėse peržiūrima labai mažai, todėl galima spręsti, kad jos skaitomos retai. Kadangi ataskaitos nepadeda investuotojams ir kitiems naudotojams atlikti prasmingų palyginimų remiantis jose pateikiama informacija, reikalavimo skelbti tas ataskaitas taikymą reikėtų laikinai sustabdyti. Projektu siūloma nustatyti, kad FPRĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga netaikoma iki 2023 m. vasario 28 d. Europos Komisijai peržiūrėjus periodinių ataskaitų teikimo reikalavimų tinkamumą, iki to laiko bus pateikti nauji pasiūlymai.
Informacijos pateikimas elektroniniu formatu
Siekiant palengvinti finansų maklerio įmonių ir jų klientų bendravimą, t. y. ir patį investavimo procesą, investicinė informacija turėtų būti įprastai teikiama nebe popierine forma, o elektroniniu būdu. Projektu siūloma nustatyti, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė privalo teikti pagal FPRĮ, turi būti teikiama klientams arba potencialiems klientams elektroniniu formatu, išskyrus atvejus, kai klientas arba potencialus klientas yra neprofesionalusis arba potencialus neprofesionalusis klientas ir paprašo teikti informaciją popierine forma, – tada informacija pateikiama popierine forma nemokamai.
Prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis reikalavimai
Siekiant riboti spekuliacijas, užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka, didinti prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis skaidrumą, šiuo metu FPRĮ nustatyta pareiga priežiūros institucijai nustatyti tam tikras prekybos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimus. Šie apribojimai yra nustatomi vadovaujantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos patvirtintais skaičiavimo metodais. Kadangi paaiškėjo, kad pozicijų apribojimų tvarka yra nepalanki naujų biržos prekių rinkų plėtojimui, naujoms biržos prekių rinkoms pozicijų apribojimų tvarka neturėtų būti taikoma. Vietoj to pozicijų apribojimai turėtų būti taikomi tik svarbioms ar esminėms biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama prekybos vietose, ir jų ekonomiškai lygiavertėms nebiržinės prekybos sutartims, todėl siūloma nustatyti, kad biržos prekių išvestinės finansinės priemonės būtų laikomos esminėmis arba svarbiomis, jei galutinių pozicijų turėtojų visų grynųjų pozicijų suma prilygsta jų atviros pozicijos dydžiui ir jie vidutiniškai turi ne mažiau kaip 300 000 lotų[1] per vienų metų laikotarpį. Žemės ūkio biržos prekių išvestinėms finansinėms priemonėms ir jų ekonomiškai lygiavertėms nebiržinės prekybos sutartims dėl jų itin didelės svarbos ir toliau bus taikoma dabartinė pozicijų apribojimų tvarka. FPRĮ 72 straipsnio 3 dalies pakeitimais siūloma nustatyti pozicijas, kurioms nebus taikomi biržos prekių išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai.
Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (toliau – LBĮ) pakeitimai
Siekiant teisinio nuoseklumo siūloma papildyti galiojančio LBĮ 42 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytas prižiūrimų rinkos dalyvių sąrašas, įtraukiant į minėtą sąrašą ir sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjus, investicines kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias kontroliuojančiąsias bendroves.
Pažymėtina, kad LBĮ nustato bendrus finansų rinkos priežiūros principus bei priežiūros institucijos teises ir funkcijas, susijusias su visais Lietuvos banko prižiūrimais subjektais. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos banko prižiūrimų rinkos dalyvių, kurių veikla reguliuojama tiesiogiai taikomais ES teisės aktais, veiklos teisinio aiškumo tikslais siūloma atlikti techninius patikslinimus LBĮ 11, 42, 431, 432 ir 433 straipsniuose, reglamentuojančiuose Lietuvos banko, kaip finansų rinkos priežiūros institucijos, funkcijas, licencijavimo procesą, taip pat poveikio priemonių taikymo tvarką, papildant juos nuoroda į ES teisės aktus.
Reglamentas 2020/1503 įtvirtina sąvoką „sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai“, o galiojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinta sąvoka „sutelktinio finansavimo platformų operatoriai“. Šios sąvokos reiškia tą patį, todėl, siekiant ES ir nacionaliniuose teisės aktuose vartojamų sąvokų nuoseklumo, tikslinga vartoti suvienodintas sąvokas. Reglamente nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, kuris prasidės 2022 m. sausio 1 d. ir baigsis 2022 m. lapkričio 9 d., galios abi šios sąvokos, o pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, galios Reglamente 2020/1503 įtvirtinta sąvoka. Siekiant reguliavimo aiškumo, siūloma atitinkamai patikslinti LBĮ nuostatas įtraukiant ir naują sąvoką „sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai“ bei nustatant šių sąvokų galiojimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu. Atitinkamai patikslinami LBĮ 1 ir 3 priedai.
Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – BĮ) pakeitimai
Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir išvengti dabartinės riziką ribojančios sistemos, taikytinos ir kredito įstaigoms, ir finansų maklerio įmonėms, dubliavimosi, BĮ nuostatos dėl licencijų suteikimo turėtų būti papildytos. Būtina nustatyti veiksmus, kurių finansų maklerio įmonės, turinčios FPRĮ nustatyta tvarka išduotą licenciją, turi imtis, kad patikrintų, ar jos atitinka kredito įstaigos sąvoką ir ar dėl to joms reikia gauti kredito įstaigoms išduodamą licenciją. BĮ projekte siūloma nustatyti, kad Reglamento 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas sąlygas atitinkančios įmonės turi pateikti prašymą išduoti kredito įstaigos licenciją, jei atitinka bent vieną iš BĮ 9 straipsnio 22 dalyje nurodytų sąlygų. Toms įmonėms turėtų būti leidžiama toliau veikti pagal finansų maklerio įmonės licenciją, kol bus išduota kredito įstaigos licencija. Priežiūros institucijai, išduodant BĮ 9 straipsnyje nurodytą banko licenciją, informacija, kuri buvo pateikta turimai licencijai gauti, neteikiama. Taip pat BĮ projekte siūloma nustatyti, kad šios nuostatos pažeidimas gali būti priežiūros institucijos taikomų poveikio priemonių taikymo pagrindas.
SFĮ projekto nuostatos
Reglamentu 2020/1503 įtvirtinamas europinis sutelktinio finansavimo pasaugų teikimo reguliavimas, todėl nacionalinio reguliavimo nuostatos tampa nebeaktualios. Todėl siūloma SFĮ pripažinti netekusiu galios nuo 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. pasibaigus Reglamente 2020/1503 nustatytam pereinamajam laikotarpiui. Pažymėtina, kad šis Reglamente nustatytas laikotarpis leidžia tiems sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, kurie jau teikia tokias paslaugas pagal nacionalinę teisę (pagal SFĮ – sutelktinio finansavimo platformų operatoriams), toliau teikti sutelktinio finansavimo paslaugas, kurios yra įtrauktos į šio Reglamento taikymo sritį, iki 2022 m. lapkričio 9 d. arba kol jiems bus suteiktas Reglamento 2020/1503 12 straipsnyje nurodytas veiklos leidimas, priklausomai nuo to, kuri data yra pirmesnė. Be to, Reglamentas 2020/1503 numato galimybę pereinamojo laikotarpio metu taikyti supaprastintas veiklos leidimų išdavimo procedūras sutelktinio finansavimo paslaugas pagal nacionalinę teisę teikiantiems asmenims, ketinantiems šias paslaugas teikti ir pagal Reglamentą 2020/1503.
SFĮ projektu siūloma nustatyti, kad į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą įrašyti sutelktinio finansavimo platformų operatoriai turi teisę teikti sutelktinio finansavimo paslaugas pagal SFĮ iki 2022 m. lapkričio 9 d. Po šios datos sutelktinio finansavimo platformos operatorius neteks teisės teikti sutelktinio finansavimo paslaugų pagal SFĮ, taip pat neteks teisės suteikti galimybes sudaryti naujus finansavimo sandorius per savo administruojamą sutelktinio finansavimo platformą ir privalės toliau vykdyti finansuotojams ir projektų savininkams duotus įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai sutelktinio finansavimo platformos operatoriaus įsipareigojimai teisės aktų nustatyta tvarka perduoti kitiems asmenims.
Siekiant užtikrinti sklandų sutelktinio finansavimo paslaugų teikimą Reglamente 2020/1503 nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, SFĮ projektu siūloma nustatyti pereinamojo laikotarpio reikalavimus (dėl dokumentų pateikimo, terminų ir pan.) į viešąjį sutelktinio finansavimo platformos operatorių sąrašą[2] įrašytiems asmenims, ketinantiems teikti paslaugas pagal Reglamentą 2020/1503. Siūloma nustatyti, kad tokie asmenys nuo 2022 m. sausio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2022 m. lapkričio 9 d. privalės pateikti Lietuvos bankui Reglamente 2020/1503 nurodytus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją. Įgyvendinant Reglamento 2020/1503 nuostatą dėl supaprastintų veiklos leidimų išdavimo procedūrų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, SFĮ projekte siūloma nustatyti, kad tokie asmenys turės pateikti tik tuos šio Reglamento 12 straipsnio 1–3 dalyse nurodytus dokumentus ir informaciją, kurie nebuvo pateikti prieš įrašant juos į minėtą sąrašą.
Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūloma nustatyti, kad iki 2022 m. lapkričio 9 d. pradėtos, bet nebaigtos poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki tol galiojusias SFĮ nuostatas.
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimai
KISĮ, AKISVĮ ir IISKISĮ projektais atliekami tik techniniai pakeitimai, pakeičiant nuorodas iš Reglamento 575/2013 į Reglamentą 2019/2033, apskaičiuojant valdymo įmonės pridėtines išlaidas. Taip pat patikslinamas finansų maklerio įmonių pradinio kapitalo dydis atsižvelgiant į FPRĮ projektą.
Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo (toliau – NPĮĮ) pakeitimai
Galiojančio NPĮĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad nacionalinių plėtros įstaigų vadovai turi atitikti SFĮ nustatytus reikalavimus ir jų tinkamumo vertinimui mutatis mutandis taikomos SFĮ nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad SFĮ siūloma pripažinti netekusiu galios ir siekiant užtikrinti teisinį nuoseklumą, siūloma nacionalinių plėtros įstaigų vadovams taikyti Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio įstatymo reikalavimus ir atitinkamai siūloma patikslinti NPĮĮ 10 straipsnį.
Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) pakeitimai
Siekiant teisinio aiškumo, siūloma papildyti VPĮ 4 straipsnį 3 dalimi – nustatyti, kad įstatymo II skyriaus, reglamentuojančio vertybinių popierių viešą siūlymą ir įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, nuostatos taip pat netaikomos viešiems vertybinių popierių siūlymams, vykdomiems vadovaujantis Reglamentu (ES) 2020/1503.
2018 m. gruodžio 17 d. įsigaliojus Komisijos deleguotajam reglamentui (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas, visa metinė informacija, kurią privalo teikti emitentai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus, apimanti finansinius metus, prasidedančius 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau, turi būti rengiama vienu elektroninio ataskaitų teikimo formatu. Atsižvelgiant į tai, kad norint parengti metines finansines ataskaitas naudojantis vienu elektroninio ataskaitų teikimo formatu reikia skirti papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, ypač pirmaisiais rengimo metais, ir atsižvelgiant į emitentų išteklių mažėjimą dėl COVID-19 pandemijos, Reglamentu 2021/337 valstybėms narėms suteikta galimybė atidėti reikalavimo rengti ir skelbti metines finansines ataskaitas naudojantis vienu elektroninio ataskaitų teikimo formatu taikymą vieniems metams. Norėdama pasinaudoti ta galimybe, valstybė narė turėtų pranešti Europos Komisijai apie savo ketinimą leisti atidėti tokio reikalavimo taikymą ir jos ketinimas turėtų būti tinkamai pagrįstas. 2021 m. sausio 25 d. Finansų ministerija informavo Europos Komisiją, kad apsisprendė pasinaudoti šia galimybe ir atidėti metams šio reikalavimo taikymą, todėl siūloma VPĮ patikslinti nuostatas dėl metinės informacijos emitentams, nurodant, kad finansinių metų, prasidedančių 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, metinė informacija rengiama vienu elektroninio ataskaitų teikimo formatu.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) pakeitimai
Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Reglamentui 2020/1503 SFĮ bus pripažintas netekusiu galios, siūloma papildyti ABĮ 55 straipsnyje, reglamentuojančiame obligacijų išleidimą, nustatytas sąlygas, kurioms esant uždaroji akcinė bendrovė gali viešai siūlyti obligacijas – siūloma papildyti šio straipsnio 12 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų sąrašą, į jį įtraukiant Reglamento 2020/1503 nustatyta tvarka parengtą pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentą. Ši nuostata būtų taikytina sutelktinio finansavimo atveju. Tuo pačiu tikslu siūlomi ABĮ 78 straipsnio 2 dalies pakeitimai – nustatoma, kad kai akcijos ar obligacijos platinamos per sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo sutelktinio finansavimo platformą, turi būti parengtas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas, kaip tai nustatyta Reglamente 2020/1503.
Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) pakeitimai
Siekiant teisinio nuoseklumo, siūloma atlikti FĮĮ techninio pobūdžio patikslinimus, susijusius su tuo, kad įsigaliojus Reglamentui 2020/1503 keisis sąvokos, o SFĮ bus pripažintas netekusiu galios. Atitinkamai siūlomi FĮĮ 2 straipsnio 17 dalies 4 punkto ir 3 straipsnio 1 dalies 21 punkto pakeitimai.
Įgyvendinant Reglamento 2020/1503 nuostatas siūloma papildyti FĮĮ 3 straipsnį 6 dalimi nurodant, kad Reglamento 2020/1503 1 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais (kai projektų savininkai priima lėšas iš investuotojų paskoloms, dėl kurių tarpininkauja sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas, arba kai investuotojai projektų savininkams teikia paskolas, dėl kurių tarpininkauja sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas) nereikalaujama kredito įstaigos ar kitų licencijų ir leidimų, susijusių su sutelktinio finansavimo paslaugų teikimu.
Pažymėtina, kad finansinės paslaugos ir finansų įstaigų veikla vis dažniau reglamentuojama tiesiogiai taikomais ES teisės aktais – reglamentais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant teisinio aiškumo, ypač kai tai susiję su kituose įstatymuose ar ES teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir FĮĮ santykio aiškinimu, siūloma atlikti FĮĮ 2, 3, 4, 7, 9, 10, 14, 16, 19, 20 ir 26 straipsnių techninius pakeitimus papildant minėtus straipsnius bendra nuoroda į Europos Sąjungos teisės aktus, tokiu būdu įtvirtinant aiškumą, kad tuose straipsniuose aptariamais atvejais taikomi ne tik Lietuvos Respublikos įstatymai, bet ir Europos Sąjungos teisės aktai.
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ)
Šiuo metu pagal galiojantį nacionalinį reglamentavimą sutelktinio finansavimo platformų operatoriai priskirti prie įpareigotųjų subjektų, kuriems taikomi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai, nustatyti PPTFPĮ, įgyvendinančiame 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau - .Direktyva (ES) 2015/849). Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamentas (ES) 2020/1503 nenustato jokių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija susijusių reikalavimų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams. Vis dėlto PPTFPĮ pakeitimais nesiūloma visiškai atsisakyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo reikalavimų taikymo sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo atvejais, tačiau siūloma taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą. Supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reikalavimus nustato galiojančio PPTFĮ 15 straipsnis, pagal kurį toks tapatybės nustatymas gali būti atliekamas, jeigu pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika ir yra tenkinamos kitos minėtame straipsnyje nustatytos sąlygos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos koordinuotas nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas rodo žemą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką sutelktinio finansavimo rinkoje. Be to, sutelktinio finansavimo platformos veiklos modelis lemia, kad finansavimo projektai skelbiami platformoje, o šių platformų klientų lėšos pervedamos per mokėjimo sąskaitas, laikomas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigose. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamentas (ES) 2020/1503 nurodo, kad sutelktinio finansavimo projektų savininkai privalo priimti sutelktinio finansavimo projektų lėšas arba bet kokį kitą mokėjimą tik per mokėjimo paslaugų teikėją pagal Direktyvą (ES) 2015/2366 bei laikytis jos reikalavimų. Tai reiškia, kad sutelktinio finansavimo paslaugų teikimo atvejais mokėjimo paslaugų teikėjas visais atvejais bus įpareigotas tinkamai nustatyti kliento ir jo naudos gavėjo tapatybę. Pažymėtina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai yra įpareigoti laikytis griežtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų. Taigi, vertinimas pagal nustatytus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus būtų atliekamas bet kuriuo atveju.
Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma papildyti PPTFPĮ 15 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu, pagal kurį sutelktinio finansavimo paslaugų ir tarpusavio skolinimo paslaugų teikimo atvejais, kai bendra kliento per kalendorinius metus vienoje sutelktinio finansavimo platformoje arba vienoje tarpusavio skolinimo platformoje investuojama suma neviršija 30 000 eurų, gali būti taikomas supaprastintas kliento tapatybės nustatymas, jeigu pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika.
Pažymėtina, kad nors Reglamento (ES) 2020/1503 nuostatos netaikomos tarpusavio skolinimo paslaugoms, vis dėlto sutelktinio finansavimo veikla ir tarpusavio skolinimo veikla yra labai artimos, o sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo paslaugų teikėjų veiklos principai labai panašūs lyginant su kitais finansines paslaugas teikiančiais subjektais. Siekiant užtikrinti nediskriminacinę aplinką investuotojams, siūloma tiek sutelktinio finansavimo, tiek tarpusavio skolinimo paslaugų teikimo atvejais taikyti vienodus supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų partneriai yra ne kredito įstaigos, bet mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos, siūloma šio įstatymo 11, 14, 15, 36 straipsnius papildyti atitinkama nuoroda į šias įstaigas, tokiu būdu užtikrinant įstatymo nuostatų taikymo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriams nuoseklumą.
Pasirinkta maksimali 30 000 eurų riba vertinta atsižvelgiant į sutelktinio finansavimo rinkos poreikius, ypač į tai, kad, įsigaliojus Reglamentui (ES) 2020/1503, bus reglamentuota tarpvalstybinė sutelktinio finansavimo veikla (įtvirtinamas ES pasas) ir tokiu būdu sudaromos prielaidos plėstis Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkai. Siūlomas reglamentavimas taip pat teigiamai paveiks Lietuvos sutelktinio finansavimo platformos operatorių konkurencingumą ES sutelktinio finansavimo rinkoje. Reglamentu (ES) 2020/1503 iki 2023 m. lapkričio 10 d. Komisija įpareigojama įvertinti šio reglamento taikymą ir pateikti ataskaitą Tarybai bei prireikus pateikti teisinį pasiūlymą. Kartu turėtų būti įvertintas ir pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų taikymas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams (ar teikimo atveju).
Šiuo metu pagal galiojantį nacionalinį reglamentavimą taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą galima tik PPTFPĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais ir tik tada, kai finansų įstaiga: 1) nustato žemą kliento riziką, 2) surenka pagrindinę „pažink savo klientą“ informaciją, 3) užtikrina, kad klientas pirmąjį pavedimą atliktų iš savo vardu atidarytos sąskaitos kredito įstaigoje, registruotoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje PPTFPĮ reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi. Be to, supaprastintas kliento tapatybės nustatymas leidžiamas, jeigu užtikrinama nuolatinė kliento dalykinių santykių stebėsena ir nėra kliento riziką didinančių veiksnių. Išimtis dėl pavedimo iš sąskaitos kredito įstaigoje taikoma tik PPTFPĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais atvejais – valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, ir Lietuvos bankui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva (ES) 2015/849 nepateikia baigtinio sąrašo atvejų, kada klientams galima taikyti supaprastintą tapatybės nustatymą. Šioje direktyvoje tik nustatyta, kad privaloma nustatyti žemą kliento riziką (šis vertinimas turi būti pagrįstas dokumentais ir kitais įrodymais dėl žemos rizikos) ir užtikrinti nuolatinę kliento sandorių ir dalykinių santykių stebėseną. Direktyvos (ES) 2015/849 II priede taip pat pateikiamas pavyzdinis (nebaigtinis) sąrašas atvejų, kai rizika gali būti laikoma maža. Dėl to valstybės narės, atsižvelgdamos į konkrečiai nacionaliniu lygmeniu joms kylančias ar būdingas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas, yra laisvos pasirinkti įgyvendinamąsias Direktyvos (ES) 2015/849 15 straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Lietuvoje perkeliant Direktyvą (ES) 2015/849 nenumatyta galimybė taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą nustačius mažą kliento riziką, bei įtvirtinta pareiga, taikant supaprastintą kliento tapatybės nustatymą tam tikrais PPTFPĮ numatytais atvejais: 1) surinkti pagrindinę „pažink savo klientą“ informaciją, 2) užtikrinti, kad klientas pirmąjį pavedimą atliktų iš savo vardu atidarytos sąskaitos kredito įstaigoje, registruotoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje PPTFPĮ reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingoms institucijoms prižiūrint, kaip ji šių reikalavimų laikosi.
Taigi, susidarė situacija, kai atsižvelgiant į nacionalinį reglamentavimą praktikoje skirtingose valstybėse narėse taikomi skirtingi supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reikalavimai nustačius žemą kliento riziką. Tai lemia kitų Europos Sąjungos valstybių narių finansinių paslaugų teikėjų konkurencinį pranašumą ir inovacijų pažangą, palyginti su Lietuvoje veikiančiais subjektais, kuriems taikomi griežtesni supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reikalavimai. Šie aspektai tampa ypač svarbūs, atsižvelgiant į inovatyvių finansinių paslaugų specifiką, kur kliento „kelionė“ nuo užsiregistravimo iki paslaugų gavimo, šios „kelionės“ spartumas, sklandumas ir paprastumas yra vienas svarbiausių vertinamųjų rodiklių klientams renkantis paslaugas. Skirtingas europinių reikalavimų perkėlimas į nacionalinę teisę tampa dar reikšmingesnis finansų įstaigoms, veikiančioms tarpvalstybiniu lygiu (teikiant paslaugas kitose valstybėse narėse), kai gali tekti vadovautis kelių šalių teisiniais reikalavimais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant suvienodinti reglamentavimą, siūloma papildyti PPTFPĮ 15 straipsnio, 1 dalį 12 punktu, jame numatant, kad elektroninių pinigų išleidimo atveju, kai per kalendorinius metus išleistų elektroninių pinigų bendrai vertei taikoma 1 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba ir elektroninių pinigų leidimas apribotas išimtinai tik elektroninės prekybos platformų registruotų vartotojų tarpusavio atsiskaitymams, ir sukauptų lėšų pervedimas galimas tik į kliento kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje turimą sąskaitą, kai kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi, išskyrus atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninių pinigų turėtojo prašymu išperkama 500 eurų arba ją atitinkanti suma užsienio valiuta ar didesnė suma grynaisiais pinigais, galima taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą nereikalaujant surinkti papildomos informacijos apie klientą, pirmąjį pavedimą atlikti iš savo vardu atidarytos sąskaitos kredito įstaigoje, o tik nustatyti kliento – fizinio asmens vardą, pavardę, asmens kodą (arba gimimo datą, ar turimą kitą asmeniui suteiktą unikalią simbolių seką skirtą jo identifikavimui, jeigu klientas užsienio pilietis, leidimo gyventi Lietuvoje numerį ir galiojimo laiką, jo išdavimo vietą ir datą), kliento - juridinio asmens – pavadinimą, teisinę formą, buveinę, faktinės veiklos vykdymo adresą, kodą.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai
Siekiant teisinio nuoseklumo, atliekami techniniai GPMĮ pakeitimai atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Reglamentui 2020/1503 keisis sąvokos, o SFĮ bus pripažintas netekusiu galios.
Su Reglamento 2020/1503 įgyvendinimu susijusių įstatymų įsigaliojimo datos
Reglamentas 2020/1503 taikomas nuo 2021 m. lapkričio 10 d., tačiau jame nustatytas vienų metų pereinamasis laikotarpis (iki 2022 m. lapkričio 9 d.), kurio metu sutelktinio finansavimo platformų operatoriai gali toliau teikti paslaugas pagal nacionalinę teisę, t. y. SFĮ, arba pradėti teikti paslaugas pagal Reglamentą 2020/1503, kai tik gaus jo 12 straipsnyje nurodytą veiklos leidimą. Šis pereinamasis laikotarpis skirtas subjektams apsispręsti, ar teikti sutelktinio finansavimo paslaugas pagal šį Reglamentą, tam pasirengti ir gauti atitinkamus veiklos leidimus.
Atsižvelgiant į tai, kad pereinamuoju laikotarpiu galios tiek nacionalinis (SFĮ), tiek ES reguliavimo režimas (Reglamentas 2020/1503), o nuo 2022 m. lapkričio 10 d. sutelktinio finansavimo paslaugos galės būti teikiamos tik gavus veiklos leidimą pagal Reglamentą 2020/1503, įstatymų projektus siūloma papildyti pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Tai užtikrins reguliavimo aiškumą ir sklandų sutelktinio finansavimo paslaugų teikimą.
Kiti pakeitimai:
Atlikti ir kiti bendri visiems įstatymų projektams techninio pobūdžio patikslinimai, pvz., papildant, išbraukiant ar patikslinant nuorodas į ES teisės aktus ir pan., kur aktualu.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatoma, kad įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, nes jų nuostatomis siekiama užtikrinti visišką Lietuvos ir ES teisės aktų suderinamumą.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Reglamentavimas bus labiau pritaikytas finansų maklerio įmonių veiklos specifikai. Naujos taisyklės leis geriau valdyti finansų maklerio įmonių riziką, kurią jos gali kelti visai finansų sistemai.
Siekiama išvengti neproporcingos naštos finansų maklerio įmonėms nustatymo, pasiekti pusiausvyrą užtikrinant įmonių saugumą ir patikimumą ir vengiant pernelyg didelių išlaidų, kurios galėtų pakenkti tų įmonių verslo veiklos gyvybingumui. Siūlomais pakeitimais bus sukurtos palankesnės sąlygos finansų maklerio įmonėms teikti investicines paslaugas ir vykdyti investicinę veiklą.
Padidės sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų konkurencija, bus sudarytos geresnės galimybės smulkiajam ir vidutiniam verslui gauti finansavimą ir pritraukti daugiau investicijų. Taip pat bus užtikrintas aukštesnis investuotojų apsaugos lygis. Lietuvos sutelktinio finansavimo platformų operatoriams bus sudaryta galimybė plėsti veiklą ir sutelktinio finansavimo paslaugas teikti kitose ES valstybėse narėse.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės.
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Finansų maklerio įmonės“, „informacijos apie sandorius teikėjai“, „sutelktinis finansavimas“, „sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai“.
[1] Lotas (angl. Lot) – daugelyje pasaulio biržų pirkimo arba pardavimo pavedime nurodomas tam tikras standartinis akcijų̨ skaičius.
[2] Pagal SFĮ tik į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą įrašyti asmenys turi teisę verstis sutelktinio finansavimo platformų operatorių veikla.