|
1
|
|
|
|
Argumentai:
Nacionalinė
pažangos planas 2021-2030 numato įdiegti
efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą. Šiuo metu
EBPO, Europos Komisijos, Pasaulio bankas ir kitos tarptautinės institucijos
dažnai nurodo, kad Lietuva nedaro pažangos mokymosi visą gyvenimą rodikliuose. 2019 duomenimis per paskutines 4 savaites besimokiusių asmenų dalis
55-74 metų amžiaus grupėje sudarė vos 3,4 proc., tuo tarpu Lietuva numato
pasiekti 8 proc. rodiklį iki 2030 metų. Lietuvos Respublikos neformaliojo
suaugusiųjų švietimo įstatymo
13 straipsnis numato, kad trečiojo amžiaus universitetas vyresnio amžiaus
asmenų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi vykdyti, jų žinių,
kompetencijos plėtotės ir kultūriniams poreikiams tenkinti gali gauti
konkurso būdu valstybės paramą, tačiau tokios paramos beveik nėra.
Pavyzdžiui, Mokymosi visą gyvenimą finansavimo 2018-2020 m. plane (šimtas
milijonų eurų) tik 1,06 proc. sudarė lėšos, skirtos savivaldybėse įgyvendinti
bendrųjų kompetencijų ugdymo programas suaugusiesiems, 0,7 proc. sudarė
lėšos senjorų mokymosi galimybių plėtrai. Siekiant suvaldyti hibridinio karo,
dezinformacijos grėsmes bei paskatinti neformalaus suaugusiųjų švietimo
plėtrą, būtina nuosekliai stiprinti trečiojo amžiaus universitetų teisinį
statusą ir autonomiją, investuoti į jų veiklą. Šiuo metu trečio amžiaus
universitetų veikla įtraukia apie 12 tūkstančių klausytojų per metus.
Pasiūlymas:
2023
m. valstybės biudžete papildomai skirti 350 tūkstančių
eurų Trečiojo amžiaus universitetų veiklai ir jų plėtrą visoje šalyje.
Lėšų šaltinis:
Gautos
viršplaninės valstybės biudžeto pajamos ir skolintos lėšos.
|