LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2414

 

2023-06-07  Nr. 103-P-24

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji  asmenys: Neringa Keršienė – Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja, Kristina Stepanova – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.    Projekto 1 straipsniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro atskiras sutartis „su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytais atvejais“.

                 Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais.

                 Pirma, siūlymas pakeisti 17 straipsnio 1 dalį, išskiriant atskirai sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nes pagal galiojančio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, sutartys diferencijuojamos pagal teisinės pagalbos teikimo tvarką – sudaromos su advokatais, nuolat teikiančiais antrinę teisinę pagalbą ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o ne pagal tai, kokiam subjektui ar kokio pobūdžio bylose advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Be to, pagal 17 straipsnio 2 dalį, advokatų sąrašuose nurodoma, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Todėl siūlytume atsisakyti 17 straipsnio 1 dalies papildymo 3 punktu. Atkreiptinas dėmesys, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose reglamentuoja galiojančio įstatymo 21 straipsnis, kuriame, mūsų nuomone, ir turėtų būti dėstomos projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos dėl advokato (įgaliotojo atstovo) skyrimo vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pavyzdžiui, papildant keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį sakiniu: „Kai byloje nukentėjusiuoju yra galimai patyręs seksualinį smurtą nepilnametis vaikas, jo įgaliotuoju atstovu skiriamas specialiai parengtas advokatas“. (Pastabos dėl termino „specialiai parengtas advokatas“ pateiktos žemiau).

                 Antra, nėra pakankamai aiškus nuostatos ,,specialiai parengti advokatai” turinys. Neaišku, ar ji apimtų advokatus, kurie, kaip yra siūloma nustatyti kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-2413) 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, turėtų būti tik išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, ar specialių advokatų parengimas apimtų ne tik minėto kurso išklausymą, bet ir kitas advokatų rengimo priemones. Siekiant aiškumo, siūlytina nurodytą projekto nuostatą patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 

                 Tuo atveju, jeigu specialiai parengtais advokatais būtų laikomi tie advokatai, kurie yra išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, tai vertinamoji projekto nuostata tikslintina, atsisakant nuostatos ,,specialiai parengti”, nurodant, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie yra išklausę aukščiau minėtą mokymo programą.

                 Antra, pagal vertinamojoje projekto nuostatoje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,specialiai parengti advokatai” teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos įstatyme nustatytais atvejais. Atkreipiame dėmesį, kad kartu teikiamo projekto reg. Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje dėstomose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje ir 366 straipsniuose numatyti ne keli, bet vienas atvejis, kai vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas ,,specializuotą valstybės antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas”. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Kartu svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atvejai, kai vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai teikti būtų skiriamas ,,specialiai parengtas advokatas”, neturėtų būti nustatyti viename įstatyme, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kurio paskirtis būtent ir yra nustatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo atvejus ir tvarką, bet ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.

                 Tuo atveju, jeigu aukščiau išdėstytai pastabai nebūtų pritarta, būtina suderinti teikiamame įstatymo projekte ir projekte reg. Nr. XIVP-2413 vartojamas sąvokas.

                 Trečia, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ,,specialiai parengti advokatai“ neturėtų būti skiriami ne tik tais atvejais, kai vaikai galimai patyrė seksualinį smurtą, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, taip, kaip yra nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte.

Pritarti.

 

1.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

1

 

 

2. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą „specialiai parengtiems advokatams“ už antrinės teisinės pagalbos teikimą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai), būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, nei yra mokamas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams, t. y. tiems advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus.

Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais.

Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma „specialiai parengtiems advokatams“, kurie teiks antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokėti ne mažesnį nei dvigubo dydžio užmokestį negu mokamas už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatams, prireikus teikiantiems teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad pastarieji irgi gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi  teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose vaikai galimai būtų patyrę seksualinį smurtą, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Pažymėtina ir tai, kad advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, išklausę atitinkamą mokymo kursą, taip pat galėtų būti skiriami vaikų, kurie galimai patyrė seksualinį smurtą, advokatais (įgaliotaisiais atstovai), tačiau projektu nesiūloma juos skatinti (nuostatos, kad jiems mokamas pastovus mėnesinis mokestis keisti nesiūloma). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo.

Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad ,,specialiai parengtų advokatų“, kurie teiktų valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, užmokestis turėtų būtent ne mažiau negu dvigubai, o ne kitu dydžiu didesnis už advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, užmokesčio dydį.

Pritarti.

 

1.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

N

 

 

3. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo rašytiniu sutikimu sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytas advokatas gali pas jį praktiką atliekančiam advokato padėjėjui pavesti teikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, galėtų teikti ir advokato padėjėjai, kurie neturi specialaus pasirengimo ir nebūtų išklausę specialaus kurso pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant projekto tikslų, keičiamame įstatyme nereikėtų įtvirtinti, kad atitinkamus mokymus turėtų būti išklausę ir advokatų padėjėjai, jeigu jiems ,,specialiai parengtas advokatas” pareiškėjo sutikimu paveda atstovauti patyrusiems seksualinį smurtą vaikams, arba keičiamame įstatyme nustatyti išimtį, kad seksualinio smurto prieš vaikus atvejais ,,specialiai parengtas advokatas” teisinės pagalbos teikimo advokato padėjėjui pavesti neturi teisės.

Spręsti pagrindi-niame komitete.

 

1.4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

2

 

 

4. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalį nustatant terminą, per kurį turi būti paskirtas advokatas galimai patyrusiems seksualinį smurtą vaikams. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje jau yra nustatytas antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato paskyrimo baudžiamojoje byloje, kai advokato dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį[1], terminas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio atsisakyti. Kitu atveju įstatyme būtų įtvirtintos dvi konkuruojančios tarpusavyje teisės normos.

Pritarti.

 

1.5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

3

1

 

5. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šios straipsnio 2 dalį įsigalioja, 2023 m. balandžio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1-3 dalių nuostatas bei kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas Vaiko teisių pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, antrinę teisinę pagalbą teiktų „specialiai parengti advokatai”, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Pažymėtina, kad tokios programos parengimas, taip pat advokatų mokymai pagal tokią programą užtruktų tam tikrą laiko tarpą. Atsižvelgus į tai siūlytina projekte nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad iki jos būtų pakankamas laiko tarpas tinkamai pasiruošti įstatymo taikymui.

Pritarti.

 

1.6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

3

2

 

6. Tikslintina projekto 3 straipsnio 2 dalis, kadangi nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi

Pritarti.

 

1.7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

3

2

 

7. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio nuostatas, teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra, turėtų nustatyti sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarką. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą ir nurodyta nuostata būtų palikta projekte, teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų papildyti, įrašant teisingumo ministrą. Tokiu atveju, teisingumo ministras turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą, kuriame būtų nustatyta sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarka.

Pritarti.

 

1.8

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

 

 

*

8. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją bei į tai, kad pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas teisinę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teiktų „specialiai parengti advokatai“, kurių parengimui  galimai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat į tai, kad valstybės biudžeto lėšų papildomai gali reikėti ,,specialiai parengtų advokatų“ padidintam užmokesčiui mokėti, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.

Pritarti.

Gautas Vyriausybės nutarimas 2023-05-23 Nr. 323.

1.9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

2

1

 

9. Jeigu nebūtų pritarta šios išvados 4 pastabai, projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija): projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių ir žodį ,,5 dalimi” reikėtų įrašyti žodį ,,nauja”.

Pritarti.

 

1.10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-08

 

 

*

10. Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2416), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“.

Pritarti.

 

2.

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2023-03-01

 

 

*

Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES[2] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso 135 straipsnio 4 dalimi turėtų būti parengta Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto atitikties lentelė. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto taip pat gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą.

Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357).

Pritarti.

Gautas Vyriausybės nutarimas 2023-05-23 Nr. 323.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos advokatūra, 2023-03-21 Nr. G-2023-2421

 

 

*

Lietuvos advokatūra susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII 1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. XIVP-2416 (toliau - Projektas Nr. 1) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr. XIVP-2414 (toliau - Projektas Nr. 2, toliau kartu - Projektai) teikia pastabas ir pasiūlymus.

Lietuvos advokatūros nuomone, Projekto Nr. 2 siūlomas VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas, kuriuo advokatams, baigusiems specialią mokymų programą, taikomas dvigubai didesnis valandinis įkainis nei įprasta yra pagrįstas.

Projektu Nr. 2 taip pat siūloma papildyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalį 3 punktu, numatant, kad Tarnyba sudalytų trijų rūšių sutartis, t. y. 1) su nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančiais advokatais, 2) su antrinę teisinę pagalbą prireikus teikiančiais advokatais ir 3) su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Lietuvos advokatūros nuomone, toks pakeitimas netikslingas ir klaidinantis, nes tampa nebeaišku, ar sutartis su Tarnyba dėl nuolat ar prireikus teikiamų antrinės teisinės pagalbos paslaugų sudarę advokatai galėtų sudarinėti ir sutartis kaip specialiai parengti advokatai, nes šiuo metu galiojantis reguliavimas leidžia sudaryti tik vieną iš nurodytų sutarčių rūšių. Pažymėtina ir tai, kad toks reguliavimas apsunkintų galimybę tolimesniam sistemos tobulinimui plečiant specializacijų ratą, kaip kad siūloma aukščiau. Advokatai, nepaisant to, kokią sutartį yra sudarę su Tarnyba, galėtų baigti specializuotus mokymus ir įgyti tam tikros srities specializaciją, todėl Tarnyba turėtų sudaryti atskirus sąrašus, pagal tai, kokias specializacijas yra įgiję sutartis sudarę advokatai. Pastebėtina, kad Projektų rengimo metu nėra nustatyta, koks yra specializuotų advokatų poreikis, papildomai atsižvelgiant ir į tai, kad Lietuvos advokatūra ir Teisės departamentas siūlo plėsti atvejų sąrašą, kuomet būtų teikiama specialius mokymus baigusių advokatų antrinė teisinė pagalba.

Remiantis tuo, siūlytina, atsisakyti VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo, kad tiek nuolat tiek prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai, turėtų galimybę specializuotis Projektuose nustatytų kategorijų bylose.

Specialių žinių ir profesinių įgūdžių reikalaujančios bylos, kaip jau minėta, reikalauja ir specialaus pasiruošimo. Todėl Lietuvos advokatūra yra pasirengusi bendradarbiaujant tiek su Teisingumo ministerija, tiek su Lietuvos universitetais bei atitinkamų sričių specialistais ir parengti specialius mokymus, kuriuos baigę advokatai būtų pasirengę teikti aukštesnio standarto antrinės teisinės pagalbos paslaugas konkrečiose srityse. Papildomai pastebėtina, kad tinkamas tokių mokymų programos parengimas ir įgyvendinimas reikalauja laiko, todėl, manytina, jog Projekte Nr. 2 numatytas pakeitimų įsigaliojimo terminas yra per trumpas, siūlytina nustatyti ne trumpesnį nei Projekte Nr. 1 numatytasis terminas, t. y. 2023 m. liepos 1 d.

Papildomai siūlytina atsižvelgti į Vyriausybės pastebėjimą4, kad „Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turėtų būti numatytas toks teisinis reguliavimas, jog išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialius mokymus išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialių mokymų, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams."

Kitų pastabų šiame Projektų derinimo etape Lietuvos advokatūra pagal kompetencijų neturi.

Atsižvelgti.

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-05-03

Nutarimas Nr. 323

 

 

1

 

*

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. kovo 15 d. sprendimo
Nr. SV-S-853 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2414 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2414) ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
Nr. XIVP-2416 (toliau – Projektas Nr. XIVP-2416) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui – užtikrinti efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, tačiau nepritarti Įstatymų projektais siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:

1. Dėl Projektu Nr. XIVP-2414 siūlomų teisinio reguliavimo pakeitimų:

1.1. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šis principas inter alia sudaro sąlygas pasirinkti tinkamiausias reguliavimo priemones tikslui pasiekti. Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimas sistemiškai nedera su šios dalies turiniu, yra netikslingas ir perteklinis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi sutarčių dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – antrinė teisinė pagalba) teikimo rūšys (tipai): viena – su advokatais, kurie teikia tik valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir neteikia teisinių paslaugų pagal privačius susitarimus, kita – su advokatais, kurie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia esant poreikiui. Pažymėtina, kad praktikoje dalis advokatų specializuojasi (turi patirties) teikti antrinę teisinę pagalbą specifinėse bylose, pavyzdžiui, asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, asmenims, kuriuos siekiama priverstinai hospitalizuoti, tačiau šie advokatai atskirų sutarčių, atsižvelgiant į jų turimą specializaciją atskirų rūšių ar kategorijų byloms nagrinėti arba patirtį atstovaujant tam tikroms pažeidžiamų asmenų grupėms, nesudaro. Atsižvelgiant į tai, siūlomas pakeitimas sukeltų dviprasmiškumą, nes advokatas, pageidaujantis antrinę teisinę pagalbą teikti ne tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitose bylose, turėtų su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaryti dvi sutartis, nors toks atskirų sutarčių sudarymas nebūtų taikomas kitais antrinės teisinės pagalbos teikimo atvejais.

Pritarti.

 

1.2

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-05-03

Nutarimas Nr. 323

 

1

 

 

1.2. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, šiuose sąrašuose inter alia galėtų būti nurodoma ir informacija apie antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų specializaciją ar išklausytus specialus kursus. Taigi, atsižvelgiant į šio nutarimo 1.1 papunktyje pateiktą poziciją, netikslingas Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio pakeitimas.

Spręsti pagrindi-niame komitete.

 

1.3

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-05-03

Nutarimas Nr. 323

 

1

 

 

 

1.3. Projekto Nr. XIVP-2414 1 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalies pakeitimas numatant, kad specialiai parengtiems advokatams, kurie teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą būtų mokamas ne mažesnis nei dvigubas užmokestis, kuris mokamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už kiekvieną bylą. Siūloma nuostata kelia abejonių šiais aspektais:

1.3.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. KT13-N7/2015, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. KT44-N12/2014). Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nereikalaujama tam tikrus joje nurodytus santykius reguliuoti būtent įstatymu ir kai pagal Konstituciją tokių santykių reguliavimas nėra priskirtas kitų valstybės valdžią vykdančių institucijų išimtinei kompetencijai, įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti, kad tam tikrus santykius reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. KT18‑N7/2014). Vyriausybės pareiga priimti poįstatyminius aktus, būtinus įstatymams įgyvendinti, kyla tiesiogiai iš Konstitucijos, o įstatymų leidėjo pavedimu – ir iš įstatymų bei Seimo nutarimų dėl įstatymų įgyvendinimo (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. KT44-N12/2014). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 straipsnyje įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kuria, atsižvelgiant į advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, ir advokatų, kurie šią pagalbą teikia prireikus, skirtumus, numatomas atitinkamai pastovaus mėnesinio užmokesčio arba užmokesčio už kiekvieną bylą mokėjimas. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, Vyriausybei pavesta nustatyti už antrinę teisinę pagalbą mokamo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti didesnį užmokestį advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą tam tikrose bylose, tikslintinos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nuostatos. Taip būtų užtikrinamas teisinio reguliavimo nuoseklumo principas, nes ir šiuo metu Taisyklių 25 punkte nustatytas užmokesčio didinimo atvejis.

1.3.2. Siūloma formuluotė „ne mažesnis kaip dvigubas“ yra neaiški ir kelianti abejonių, nes suponuoja, kad užmokestis advokatui už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepilnamečiui nukentėjusiajam galėtų būti didesnis ne du kartus, o ir daugiau, t. y. nustatoma minimali užmokesčio riba nedetalizuojant, kas ir kokiais kriterijais vadovaudamasis turėtų nuspręsti dėl užmokesčio didinimo konkrečiu atveju. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, atsižvelgiant į šio nutarimo 1.3.1 papunktyje pateiktą pastabą, Taisyklėse galėtų būti įtvirtintos nuostatos dėl užmokesčio už antrinės teisinės pagalbos teikimą tam tikro pobūdžio bylose didinimo konkrečia dalimi.

1.3.3. Nors didesnio užmokesčio advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, numatymas vertintinas teigiamai ir būtų pozityvi priemonė, kuria prisidedama prie advokatų specializavimosi skatinimo, vis dėlto manytina, kad, sistemiškai siekiant kuo efektyvesnio nepilnamečių nukentėjusiųjų teisių ir interesų atstovavimo, skatinimo priemonės (užmokesčio didinimas) turėtų būti numatomos ne tik už antrinės teisinės pagalbos teikimą nuo vieno pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjusiems nepilnamečiams, bet ir už tokių paslaugų teikimą kitose baudžiamosiose byloje, pavyzdžiui, kai nepilnametis yra nukentėjęs nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nurodytų nusikalstamų veikų.

1.3.4. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pagal Konstituciją „įstatymų leidėjas, išleisdamas įstatymą ar kitą teisės aktą, kuriam įgyvendinti reikalingos lėšos, turi numatyti jam įgyvendinti būtinas lėšas; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. KT14-S9/2014, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. KT30‑N19/2015). Projekto Nr. XIVP-2414 aiškinamajame rašte nurodoma, kad pateiktiems pasiūlymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nors Projektu Nr. XIVP‑2414 siūlomos nuostatos dėl užmokesčio advokatams didinimo. Atsižvelgiant į pateiktus teisinio reguliavimo pakeitimo siūlymus, Projektui Nr. XIVP-2414  įgyvendinti būtina numatyti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto.

 

Pritarti.

 

1.4

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2023-05-03

Nutarimas Nr. 323

 

2

 

 

1.4 Projekto Nr. XIVP-2414 2 straipsniu siūlomas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalies pakeitimas yra netikslingas ir turėtų neigiamos įtakos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumui dėl šių priežasčių:

1.4.1 Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose yra įtvirtinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnyje, kuriame inter alia numatytas advokato, atstovausiančio nukentėjusiojo interesams, parinkimo ir paskyrimo būdas.

1.4.2. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimus teikti antrinę teisinę pagalbą priima, kai dėl tokios teisinės pagalbos asmenys kreipiasi savarankiškai ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 straipsnyje nurodytais atvejais. Kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas, be kita ko, ir kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 12 punktas, 21 straipsnis).

Pritarti.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bei, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, šį projektą sujungti su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2416.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                          Justas Džiugelis

 

 

Patarėja Asta Kazlauskienė


[1] Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis, taip pat kitais atvejais, kai be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio nukentėjusiojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Tokiais atvejais dėl įgaliotojo atstovo dalyvavimo atitinkamai taikomos šio Kodekso 51 ir 52 straipsnių nuostatos.“

 

[2] 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR.