LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ĮSTATYMO NR. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ŠEŠTUOJU1 SKYRIUMI ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS MIRTIES NUSTATYMO IR KRITINIŲ BŪKLIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-157 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 369 ir 589 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTŲ
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Seimui 2008 m. priėmus Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą Nr. X-1404 (toliau – Įstatymas), atsirado teisinės prielaidos steigti krematoriumą. Pastačius krematoriumą Lietuvoje populiarėja kremavimo paslaugos ir sparčiai auga kremavimų skaičius. Siekiant išvengti kremavimo paslaugų teikimo ir šios veiklos vykdymo galimų pažeidimų, kyla būtinybė numatyti atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių kremavimo veiklą, pažeidimus.
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 22 straipsnio pakeitimo įstatymui Nr. XII-2257 (toliau – įstatymas Nr. XII-2257), žmogaus palaikų pirminio vežimo ir žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti paslaugų teikimo reglamentavimas tapo nebeaiškus, o kai kurie nustatyti reikalavimai praktikoje neįgyvendinami. Siekiant teisinio aiškumo, reikia tobulinti žmogaus palaikų vežimo reglamentavimą.
Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 6, 7, 11, 20, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo šeštuoju1 skyriumi įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 369 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – aiškiai reglamentuoti žmogaus palaikų vežimo klausimus ir nustatyti atsakomybę už Įstatymo reikalavimų pažeidimus.
Įstatymų projektų uždaviniai:
- patikslinti termino „žmogaus palaikų pirminis vežimas“ apibrėžtį;
- patikslinti nustatytus žmogaus palaikų gabenimo reikalavimus: žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti reikalavimus ir žmogaus palaikų vežimo į užsienio valstybes reikalavimus;
- patikslinti laidojimo paslaugų teikėjo pareigas atsižvelgiant į siūlomas Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatas;
- patikslinti atvejus, kada draudžiama kremuoti žmogaus palaikus;
- nustatyti administracinę atsakomybę fiziniams ir ekonomines sankcijas juridiniams asmenims už kremavimo veiklos vykdymą be licencijos, už žmogaus palaikų kremavimą, esant aplinkybėms, kai privaloma atsisakyti kremuoti žmogaus palaikus, už kremavimo procedūros reikalavimų nesilaikymą, už kremavimo atvejų neregistravimą arba registravimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, už teisės aktuose nustatytų privalomų saugoti su kremavimu susijusių dokumentų nesaugojimą, už kremavimo veiklos vykdymą pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus;
- nustatyti administracinę atsakomybę už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimto Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo (toliau šiame straipsnyje – susitarimas) šalis, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer); už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neinformavus Vyriausybės įgaliotos institucijos; už žmogaus palaikų vežimą laidoti ar kremuoti neturint sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduoto medicininio mirties liudijimo; už žmogaus palaikų vežimą kremuoti, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti vežti kremuoti žmogaus palaikus;
- diferencijuoti nuobaudas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, galimas pasekmes ir pažeidimą padariusius asmenis (asmenys, juridiniai asmenys, juridinių asmenų vadovai ar kiti įgalioti asmenys).
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento (direktorius Marius Narmontas, tel. 8~706 63608, el. p. [email protected]) Teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Rumbutienė, tel. 8~706 63593, el. p. [email protected].
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad laidojimo paslaugos – su žmogaus palaikų laidojimu susijusios paslaugos, apimančios žmogaus palaikų pirminį vežimą, žmogaus palaikų laikymą, žmogaus palaikų paruošimą šarvoti, šarvojimą, žmogaus palaikų vežimą laidoti arba kremuoti, laidojimą, kremavimo dokumentų parengimą.
Įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje apibrėžtas terminas „žmogaus palaikų pirminis vežimas“ apima žmogaus palaikų iki jų paruošimo šarvoti ir (ar) šarvojimo gabenimą ne karste, išskyrus žmonių palaikų, įvežtų į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybių, gabenimą iki kitų laidojimo paslaugų teikimo vietos, tačiau į šią sąvoką nepatenka žmogaus palaikų gabenimas, kai siekiama palaikus balzamuoti. Įstatymo 2 straipsnyje neapibrėžtas terminas „žmogaus palaikų vežimas kremuoti“.
Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokius dokumentus turi pateikti žmogaus palaikus laidojantis asmuo kremavimo įmonei arba laidojimo paslaugų teikėjui kartu su prašymu kremuoti žmogaus palaikus: 1) asmens, kurio palaikai kremuojami, medicininį mirties liudijimą; 2) laidojančio asmens arba asmens, turinčio teisę veikti juridinio asmens vardu, kai laidojantis asmuo yra juridinis asmuo, tapatybę patvirtinantį dokumentą; 3) asmens, kurio palaikus prašoma kremuoti, pareikštą sutikimą dėl jo palaikų kremavimo, jeigu toks sutikimas buvo pareikštas; 4) jeigu asmuo, kurio palaikus prašoma kremuoti, nebuvo pareiškęs sutikimo dėl jo palaikų kremavimo, – santuokos liudijimą ar santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą, kai laidojantis asmuo yra sutuoktinis, arba giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą, kai laidojantis asmuo yra artimasis giminaitis. Šiuo atveju laidojantis asmuo taip pat turi pateikti rašytinį patvirtinimą (artimųjų giminaičių parašais patvirtintą susitarimą ir apie tai pažymėti prašyme kremuoti palaikus), kad tarp mirusiojo artimųjų giminaičių nėra nesutarimų dėl palaikų kremavimo; 5) prokuroro rašytinį leidimą, jeigu prašoma kremuoti ekshumuotus žmogaus palaikus.
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kada draudžiama kremuoti žmogaus palaikus: 1) kai asmuo Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo; 2) jeigu dėl žmogaus palaikų kremavimo tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas, nurodytas Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, ir apie tai kremavimo įmonė yra informuota raštu; 3) kai žmogaus palaikai neatpažinti; 4) kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato, kokiame dokumente turi būti fiksuotas faktas, kad žmogaus palaikus draudžiama kremuoti ir toks aiškaus dokumento nebuvimas apsunkina draudimo kremuoti įgyvendinimą. Pastebėtina, kad galiojančiame Įstatyme įtvirtintas draudimas kremuoti žmogaus palaikus yra absoliutus, t. y. Įstatymas nenumato galimybės, pvz., gavus prokuroro sutikimą kremuoti žmogaus palaikus. Praktikoje žmogaus palaikai kremuojami vykstant ikiteisminiam tyrimui.
Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai žmogaus palaikai neatpažinti arba kai įtariama, kad žmogaus mirties priežastimi gali būti nusikalstama veika ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, žmogaus palaikai ne kremuojami, o laidojami tradiciniu būdu – užkasami į žemę.
Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laidojimo paslaugų teikėjas privalo informuoti kremavimo įmonę apie kilusį nesutarimą tarp mirusiojo artimųjų giminaičių, tačiau ši pareiga turėtų būti priskirta prie laidojimo paslaugų teikėjo pareigų, nustatytų, Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje.
Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kremavimo įmonė privalo užtikrinti, kad jos vykdoma veikla nesukeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai, tačiau nepasakyta, kad kremavimo įmonė, vykdydama veiklą, privalo laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų aplinkosaugos reikalavimų.
Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laidojimo paslaugų teikėjas privalo: teikti laidojimo paslaugas laikydamasis sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų; teikti žmogaus palaikų pirminio vežimo ir žmogaus palaikų vežimo laidoti paslaugas nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir nustatyta tvarka; neignoruoti laidojančio asmens įsitikinimų, sudaryti sąlygas dalyvauti laidotuvėse religinių bendruomenių ir bendrijų atstovams, kitiems asmenims; užtikrinti, kad laidojimo paslaugų teikimas atitiktų aplinkos ministro nustatytus laidojimo paslaugų teikimo kokybės reikalavimus ir laikytis kitų teisės aktuose nustatytų pareigų. Tačiau laidojimo paslaugų teikėjui nenustatyta prievolė teikti žmogaus palaikų vežimo kremuoti paslaugą nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis, nors toks vežimas prilyginamas žmogaus palaikų vežimui laidoti. Įstatyme nenustatyta pareiga laidojimo paslaugų teikėjui atsisakyti vežti žmogaus palaikus kremuoti, jei: žmogaus palaikai negali būti kremuoti; asmuo, būdamas gyvas, nustatyta tvarka pareiškė nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo ir laidojimo paslaugų teikėjas apie tai informuotas raštu.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teikiant laidojimo paslaugas, žmogaus palaikai vežami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir nustatyta tvarka, tačiau Vyriausybės įgaliotos institucijos nenustatė tokios vežimo tvarkos, nes reikalavimas perteklinis.
Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žmogaus palaikų pirminis vežimas atliekamas gavus mirties liudijimą, kuriame pažymima, ar nėra šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnyje ar kituose teisės aktuose nurodytų apribojimų, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti vežami kremuoti ar balzamuoti. Tačiau 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymui Nr. XII-2111, mirties liudijimas neišduodamas, vietoj jo išduodamas medicininis mirties liudijimas, todėl minėta Įstatymo nuostata neįgyvendinama.
Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 (toliau – Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyti Medicininiame mirties liudijime nurodomi mirusiojo duomenys:1) vardas ir pavardė; 2) asmens kodas; 3) gimimo data; 4) mirties data; 5) nuolatinė gyvenamoji vieta; 6) mirties vieta; 7) mirties priežastis; 8) medicininį mirties liudijimą išdavusio gydytojo pareigos, vardas, pavardė ir parašas.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas pranešti apie tai policijai, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) nustatyta arba įtariama smurtinė mirtis; 2) mirtis įvyko viešoje vietoje; 3) nenustatyta mirusiojo asmenybė; 4) neaiški mirties priežastis, jei mirtis įvyko už stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ribų; 5) staigi arba netikėta mirtis; 6) mirė pacientas, išbuvęs stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje mažiau nei 24 valandas, išskyrus atvejus, kai mirtis įvyko dėl nustatytos lėtinės ligos; 7) nustatyta arba įtariama, jog mirtis įvyko nuo gamybinės traumos, apsinuodijimo, profesinės ligos, ypač pavojingos infekcinės ligos; 8) mirusiajam jo paskutinio susirgimo metu nebuvo teikiama medicinos pagalba; 9) to reikalauja mirusiojo teisėtas atstovas; 10) kitais įstatymų numatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 369 straipsnyje nustatyta fizinių asmenų atsakomybė už žmogaus palaikų vežimą transporto priemonėmis, kurios neatitinka žmonių palaikams vežti skirtoms transporto priemonėms nustatytų teisės aktų reikalavimų, už Kapinių tvarkymo taisyklių ar kitų kapinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir už kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų tvarkymą pažeidžiant kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo reikalavimus. Tačiau nei ANK, nei Įstatyme neįtvirtinta atsakomybė už kremavimo veiklos pažeidimus fiziniams ir juridiniams asmenims. Taip pat nenustatyta administracinė atsakomybė už laidojimo paslaugų teikimo veiklos pažeidimus.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatytą termino „laidojimo paslaugos“ apibrėžtį atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos aprobuotą terminą.
Siūloma patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 27 dalies termino apibrėžtį „žmogaus palaikų pirminis vežimas“ nustatant, kad žmogaus palaikų gabenimas, siekiant juos balzamuoti, būtų laikomas žmogaus palaikų pirminiu vežimu. Siūlomas reglamentavimas apims visus galimus žmogaus palaikų vežimo atvejus iki žmogaus palaikų vežimo laidoti ar kremuoti ir panaikins Įstatyme esančius netikslumus.
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudžiama kremuoti žmogaus palaikus, kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. Galiojanti formuluotė reiškia, kad tuo atveju, kai vyksta ikiteisminis tyrimas žmogaus palaikai negali būti kremuoti, iki vyks ikiteisminis tyrimas ir iki kol jis nebus baigtas.
Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kad dar vykstant ikiteisminiam tyrimui žmogaus palaikai kremuojami tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, nes vadovaujamasi pagrindine nuostata, kad jei prokuroras žmogaus kūną leidžia atiduoti artimiesiems laidoti, vadinasi galima jį ir kremuoti. Taigi praktikoje Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata vykdoma ne visada. Siekiant teisinio aiškumo, galimybės kontroliuoti, kad žmogaus palaikai nebūtų kremuojami nei Lietuvoje, nei užsienio valstybėse, kai Įstatymas draudžia juos kremuoti, tačiau kartu sudaryti galimybę tais atvejais, kai prokuroras mano, kad ikiteisminiame tyrime žmogaus kūnas jau nebus reikalingas, ir jei artimieji pageidauja ar jei išreikšta mirusiojo valia jį kremuoti, siūloma tikslinti Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą, numatant, kad tais atvejais, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, žmogaus palaikus galima kremuoti rašytiniu prokuroro sutikimu.
Kadangi ikiteisminis tyrimas kai kuriais atvejais (pvz., ikiteisminis tyrimas, vykdomas asmens mirties priežasčiai nustatyti, nors ji nebūtinai yra nusikalstama) vyksta kelias dienas ir po to nutraukiamas (nustačius nenusikalstamą mirties priežastį), o artimieji mirusiojo palaikus siekia kremuoti ir palaidoti kuo greičiau, kai tik kūnas atiduodamas artimiesiems laidoti, ir nelaukti tų kelių dienų, siūloma sprendimą dėl sutikimo kremuoti žmogaus palaikus suteikti priimti prokurorui, kuris geriausiai susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir gali savarankiškai priimti sprendimus dėl tyrimo eigos. Reikalavimu gauti prokuroro sutikimą kremuoti žmogaus palaikus siekiama sudaryti galimybę, jei artimieji pageidauja ar jei išreikšta mirusiojo valia jį kremuoti, žmogaus palaikus kremuoti nesulaukus ikiteisminio tyrimo pabaigos. Prokuroro sutikimu kremuoti žmogaus palaikus užtikrinama, kad žmogaus palaikų kremavimas neturės neigiamos įtakos vykstančiam ikiteisminiam tyrimui ir galutiniam jo rezultatui.
Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomas ribojimas kremuoti žmogaus palaikus negavus prokuroro sutikimo, kai vyksta ikiteisminis tyrimas yra proporcingas siekiamam tikslui užtikrinti tinkamą ikiteisminio tyrimo vykdymą. Siūlomu reguliavimu bus sudaromos galimybės leisti kremuoti dalį žmonių palaikų, dėl kurių vyksta ikiteisminis tyrimas, ir tuo pačiu užtikrinti, kad kremuoti bus tik tie žmogaus palaikai, kurie ikiteisminiam tyrimui tinkamai atlikti nereikalingi. Be to palengvinamos kremavimo įmonių veiklos vykdymo sąlygos, nes atvežus žmogaus palaikus kremuoti bus galima lengvai patikrinti ar nėra draudžiama žmogaus palaikus kremuoti, t. y. jei medicininiame mirties liudijime yra žyma, kad yra sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai ir nėra prokuroro sutikimo kremuoti žmogaus palaikus, kremuoti draudžiama.
Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas pranešti policijai, jei yra bent viena iš šių sąlygų, ir esant šioms sąlygoms policija privalo visais šiais atvejais pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl siūloma Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad žmogaus palaikus draudžiama kremuoti esant bent vienai iš Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme nurodytų sąlygų, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai, ir negavus prokuroro sutikimo šiuos žmogaus palaikus kremuoti. Siūloma nauja formuluotė užtikrintų, kad žmogaus palaikus būtų galima kremuoti dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, bet gavus rašytinį prokuroro sutikimą kremuoti žmogaus palaikus. Ši alternatyva siūloma įvertinus Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos (kad duomenys apie mirusius asmenis, kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas, automatiniu būdu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiami kremavimo įmonėms) įgyvendinimą praktikoje. Praktikoje duomenų pateikimas automatiniu būdu apie vykstančius ikiteisminius tyrimus iš Nusikalstamų veikų žinybinio registro taikytinas tik Lietuvoje veikiančioms kremavimo įmonėms, o užsienio valstybių kremavimo veiklos vykdytojai tokių duomenų negautų. Šis automatinis duomenų pateikimo būdas praktikoje neveikia. Be to, kontrolė, ar žmogaus mirties priežastimi gali būti nusikalstama veika ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vykdoma tik paskutiniame kremavimo veiklos vykdymo etape prieš pat kremavimą. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūlomi nustatyti draudimo kremuoti atvejai padės pradiniame etape vykdyti kontrolę, kad įvykus nusikalstamai veikai žmogaus palaikai nebūtų kremuoti ir nusikaltimo pėdsakai nebūtų negrįžtamai panaikinti.
Siekiant laidojimo paslaugų teikėjo pareigas reglamentuoti viename straipsnyje, siūloma Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios, o jos nuostatą perkelti į Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punktą.
Atsižvelgiant į Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomus nustatyti atvejus, kuriais draudžiama kremuoti žmogaus palaikus, ir siūlomą nustatyti išimtį leisti kremuoti žmogaus palaikus, jei gautas rašytinis prokuroro sutikimas kremuoti žmogaus palaikus, kai medicininiame mirties liudijime pažymėta, kad yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai, siūloma Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 6 punktu ir nustatyti, kad žmogaus palaikus laidojantis asmuo kremavimo įmonei arba laidojimo paslaugų teikėjui kartu su prašymu kremuoti žmogaus palaikus turi pateikti rašytinį prokuroro sutikimą kremuoti žmogaus palaikus, jei medicininiame mirties liudijime pažymėta, kad yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai.
Siūloma Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį tikslinti nustatant, kad kremavimo įmonė, vykdydama veiklą, privalo laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Šia nuostata siekiama, kad kremavimo įmonės veikla ne tik nesukeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai, bet ir atitiktų aplinkosaugos reikalavimus. Nustačius prievolę kremavimo įmonei laikytis aplinkosaugos reikalavimų, atsiras įstatyminis pagrindas nustatyti administracinę atsakomybę už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, toks reglamentavimas atgrasys kremavimo įmones nuo šių pažeidimų.
Siūloma Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje patikslinti laidojimo paslaugų teikėjo pareigas atsižvelgiant į siūlomus patikslintus draudimo kremuoti žmogaus palaikus pagrindus.
Siūloma Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą papildyti reikalavimu, kad žmogaus palaikų vežimo kremuoti paslauga būtų teikiama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis, o vežant kremuotus žmogaus palaikus reikalavimai transporto priemonėms nebūtų taikomi. Kadangi žmogaus palaikų vežimas laidoti ar vežimas kremuoti yra analogiški (skiriasi tik vežimo tikslas) ir abiem atvejais žmogaus palaikai vežami karste – reikalavimai transporto priemonėms, kuriomis vežami žmogaus palaikai laidoti ar kremuoti, turėtų būti analogiški. Atsižvelgiant į tai, kad kremuoti žmogaus palaikai vežami ne karste, o urnoje, juos vežant transporto priemonėms specialūs reikalavimai netaikomi.
Siūloma Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyti pareigą laidojimo paslaugų teikėjui atsisakyti vežti žmogaus palaikus kremuoti, jei yra bent vienas iš Įstatymo 7 straipsnyje nurodytų atvejų, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti kremuoti. Tokiu siūlymu siekiama apsaugoti laidojimo paslaugų gavėjus nuo netikslingų (nereikalingų) žmogaus palaikų vežimo kremuoti paslaugų gavimo ir privalomo atsiskaitymo už šias paslaugas. Taip pat siekiant išvengti atvejų, kai draudžiami kremuoti žmogaus palaikai būtų išvežami kremuoti į užsienio valstybes, kuriose galioja kiti reikalavimai, lyginant su tais, kurie nustatyti Lietuvos Respublikoje, kada negalima žmogaus palaikų kremuoti.
Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti perteklinės nuostatos, kad teikiant laidojimo paslaugas žmogaus palaikai gabenami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Žmogaus palaikų gabenimo tvarkai keliami reikalavimai atitinka visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, kurie nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-539 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, ir papildomą gabenimo tvarką nustatyti netikslinga, nes Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostata praktikoje neįgyvendinama.
Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje siūloma tikslinti dokumento, kurį reikia turėti vežant žmogaus palaikus į užsienio valstybes, pavadinimą. Pagal Susitarimo, kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2009 m. gegužės 21 d. įstatymu Nr. XI-269, 3 straipsnio 1 dalį mirusiojo kūnas vežamas kartu su išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos išduotu specialiu dokumentu – mirusiojo kūno laissez-passer. Mirusiojo kūno laissez-passer išduodamas vadovaujantis Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-940 „Dėl Mirusiojo kūno laissez-passer išdavimo taisyklių, Mirusiojo kūno laissez-passer bei paraiškos gauti Mirusiojo kūno laissez-passer formų patvirtinimo“.
Pagal Susitarimą jį pasirašiusios Europos Tarybos valstybės narės siekė supaprastinti tarptautinio mirusiųjų kūnų pervežimo formalumus ir susitarė, kad mirusiojo kūnas turi būti vežamas kartu su išsiuntimo valstybės kompetentingos institucijos išduotu specialiu dokumentu (mirusiojo kūno laissez-passer). Susitarimo 4 straipsnyje nustatyta, kad, išskyrus dokumentus, reikalaujamus pagal tarptautines konvencijas ir susitarimus dėl transporto apskritai, arba pagal būsimas konvencijas ar susitarimus dėl mirusiųjų kūnų pervežimo, nei paskirties valstybė, nei tranzito valstybė nereikalauja jokių dokumentų, o tik mirusiojo kūno laissez-passer. Valstybės, pasirašydamos susitarimą, laisvanoriškai apsisprendė pripažinti specialų dokumentą mirusiojo kūno laissez-passer) ir jo reikalauti. Įstatyme įtvirtintas reikalavimas turėti dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer) vežant žmogaus palaikus į valstybes ne susitarimo šalis, nepripažįstančias dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer), yra perteklinis, didinantis administracinę naštą vežantiems žmogaus palaikus (nes vežant žmogaus palaikus į valstybes ne susitarimo šalis, nepripažįstamas mirusiojo kūno laissez-passer ir reikalaujama papildomų dokumentų, reikalingų toje valstybėje).
Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, nustatant skirtingus vežimo reikalavimus vežant žmogaus palaikus į valstybes Susitarimo šalis ir valstybes ne Susitarimo šalis.
Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti, kad žmogaus palaikai vežami į valstybes ne susitarimo šalis apie tai informavus Vyriausybės įgaliotą instituciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Siūlomu nustatyti reikalavimu informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją apie žmogaus palaikų vežimą į valstybes ne susitarimo šalis siekiama identifikuoti žmogaus palaikus į užsienio valstybes vežančius asmenis (fizinius asmenis ar laidojimo paslaugų teikėjus) ir tokiu būdu sudaryti prielaidas kontroliuoti, ar žmogaus palaikų vežimo paslauga teikiama teisėtai, apskaitant gaunamas pajamas ir atitinkamai sumokant mokesčius. Mažiau įpareigojančiomis (ribojančiomis) priemonėmis identifikuoti laidojimo paslaugų teikėjus, vežančius žmogaus palaikus į užsienio valstybes (į susitarimo šalis ir į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys), negalima, nes Europos Sąjungoje sienos yra atviros ir vyksta laisvas prekių ir paslaugų judėjimas. Kadangi laidojimo paslaugų teikėjus, vežančius žmogaus palaikus į užsienio valstybes, kontroliuoti, kaip jie vykdo draudimo kremuoti reikalavimus, sudėtinga, siūloma reikalauti, kad žmogaus palaikai į susitarimo šalis būtų vežami turint Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotą dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), o į valstybes ne susitarimo šalis – apie tai informavus Vyriausybės įgaliotą instituciją.
Informacijos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Teikiant informaciją reikėtų nurodyti šiuos duomenis: žmogaus palaikų vežimo datą, mirusiojo vardą, pavardę, žmogaus palaikus vežantį asmenį (fizinį asmenį ar laidojimo paslaugų teikėją) ir jo duomenis, transporto priemonės, kuria bus vežami žmogaus palaikai, valstybinį numerį, ar yra/nėra priežasčių, dėl kurių žmogaus palaikai negali būti kremuoti. Duomenis galėtų pateikti laidojantis asmuo ar laidojimo paslaugų teikėjas, tuo pačiu patvirtindamas, kad pateikti duomenys teisingi. Pateiktus duomenis galėtų gauti teritorinės muitinės, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurios prireikus galėtų atlikti laidojimo paslaugas teikiančių asmenų patikrinimus.
Reikalavimas informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją, lyginant su šiuo metu galiojančiu reikalavimu turėti dokumentą (mirusiojo kūno laissez-passer), sumažins administracinę naštą laidojimo paslaugų teikėjams, vežantiems žmogaus palaikus į užsienio valstybes, kurios nėra susitarimo šalys, taip pat iš šių valstybių per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu. Administracinės naštos pokytis pateiktas Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitoje. Ataskaitoje nevertintas Įstatymo projekte Nr. 1, Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatomas naujas informacinis įpareigojimas laidojimo paslaugų teikėjams informuoti raštu kremavimo veiklos vykdytoją, kad tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilę nesutarimų dėl mirusiojo palaikų kremavimo ar (ir) kad mirusysis yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo, jei laidojimo paslaugų teikėjas apie tai informuotas raštu, nes tokie atvejai gali pasitaikyti ypatingai retai (pvz., per vienerius metus visiems laidojimo paslaugų teikėjams gali pasitaikyti vienintelis toks atvejis tarp visų laidojimo paslaugų teikėjų ir tai sudarytų 0,0083 karto per metus).
Siekiant teisinio aiškumo siūloma tikslinti Įstatymo 22 straipsnio 3 dalį nustatant, kad žmogaus palaikai vežami laidoti ar kremuoti turint sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą medicininį mirties liudijimą. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymui Nr. XII-2111, mirties liudijimas neišduodamas, vietoj jo išduodamas medicininis mirties liudijimas, kurio išdavimo tvarką, vadovaujantis Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, nustato sveikatos apsaugos ministras. Medicininiame mirties liudijime siūloma pažymėti, ar yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai. Siūlymas grindžiamas tuo, jog esant bent vienai iš Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, pradedamas ikiteisminis tyrimas, todėl siekiama, kad žmogaus palaikai nebūtų kremuoti iki bus priimtas sprendimas pradėti ar nepradėti ikiteisminį tyrimą. Toks reglamentavimas padės pradiniame etape identifikuoti atvejus, kada gali kilti grėsmė nepataisomai sunaikinti galbūt nusikalstamos veikos pėdsakus. Atsižvelgiant į siūlymą medicininiame mirties liudijime nurodyti (pažymėti), ar yra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatyme, kai asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai, keičiamas Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas. Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma medicininį mirties liudijimą papildyti žyma, kurioje būtų pažymima, ar yra / nėra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai. Kadangi Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais visada pradedamas ikiteisminis tyrimas (kuris gali būti vėliau nutrauktas), bet apie pradėtą ikiteisminį tyrimą mirusiojo artimieji, laidojimo paslaugų teikėjai ar kremavimo įmonės gali ir nežinoti, vienintelis būdas apie tai sužinoti yra siūloma nustatyti žyma medicininiame mirties liudijime. Ši atskira žyma medicininiame mirties liudijime bus apibendrinanti ir informacinio pobūdžio, kuri reikalinga laidojimo paslaugų teikėjams, mirusiojo artimiesiems, kremavimo įmonėms ir kontroliuojančioms institucijos, siekiant išvengti atvejų, kai draudžiami kremuoti žmogaus palaikai būtų kremuoti. Medicininis mirties liudijimas yra vienintelis dokumentas, kuris reikalingas norint gauti laidojimo paslaugas, todėl pažymėti, ar yra / nėra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kada asmens mirties faktą nustatęs asmuo privalo apie tai nedelsdamas pranešti policijai, siūloma būtent medicininiame mirties liudijime. Ši žyma yra vienintelis būdas visiems sužinoti apie esamus draudimo kremuoti pagrindus, užtikrinti reikalavimų, kada draudžiama žmogaus palaikus kremuoti, vykdymo kontrolę ir atsakomybės už šių reikalavimų nevykdymą taikymą.
Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti reikalavimo turėti medicininį mirties liudijimą vykdant pirminį žmogaus palaikų vežimą ir reikalauti turėti medicininį mirties liudijimą vežant žmogaus palaikus laidoti ar kremuoti. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad Įstatymo reikalavimas praktikoje neįgyvendinamas, nes vykdant pirminį žmogaus palaikų vežimą dažnu atveju (pvz., vežant žmogaus palaikus patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizei ir tyrimams atlikti) medicininis mirties liudijimas būna dar neišduotas, o tik siekiama jį gauti. Siūlomas nustatyti reikalavimas išspręs esamą teisinį neaiškumą.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti juridinių asmenų, o Įstatymo projektu Nr. 3 – asmenų, juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę: už kremavimo veiklos vykdymą neturint licencijos; už žmogaus palaikų kremavimą, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti kremuoti žmogaus palaikus, arba už kremavimo procedūros reikalavimų nesilaikymą; kremavimo atvejų neregistravimą ar registravimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ar už teisės aktuose nustatytų privalomų saugoti su kremavimu susijusių dokumentų nesaugojimą; už kremavimo veiklos vykdymą pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus.
Įvertinus Įstatyme reglamentuojamai veiklai (laidojimo paslaugų teikimas, balzamavimas, kapinių priežiūra, kremavimas) keliamus reikalavimus ir jų nesilaikymo pasekmes, daugiausia neigiamų ir nepataisomų pasekmių gali sukelti kremavimo veikla. Todėl siūloma nustatyti sankcijas už kremavimo veiklos pažeidimus juridiniams asmenims atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pasekmes ir papildyti Įstatymą šeštuoju1 skyriumi. Įvertinus tai, kad kremavimo veikla, vykdoma ne pagal reikalavimus, gali turėti negrįžtamą rezultatą ar net nusikalstamos veikos požymių, siūloma diferencijuoti baudas pagal pažeidimą padariusius asmenis, padaryto pažeidimo sunkumą ir galimas pasekmes. Siūlomos baudos drausmins kremavimo veiklos vykdytojus ir skatins kremavimo veiklą vykdyti laikantis teisės aktų reikalavimų. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma juridinių asmenų padarytų pažeidimų tyrimą, bylų nagrinėjimą, nutarimų priėmimą ir jų apskundimą vykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 nustatyta tvarka.
Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma pakeisti Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymą, papildant šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį nauju 9 punktu ir nustatyti, kad Medicininiame mirties liudijime būtų žyma, ar yra / nėra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Toks reglamentavimas įgyvendins Įstatymo projekto Nr. 1 6 straipsnio 3 dalies nuostatą. Žyma Medicininiame mirties liudijime, ar yra / nėra bent viena iš sąlygų, nurodytų Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, informuos tiek mirusiojo artimuosius, tiek laidojimo paslaugų teikėjus ir kremavimo veiklos vykdytojus, kad yra sąlygų, dėl kurių draudžiama kremuoti žmogaus palaikus negavus prokuroro rašytinio sutikimo. Tokiu būdu bus galiojančio reguliavimo spraga, kuomet nėra jokio dokumento, kuris aiškiai pasakytų, ar žmogaus palaikus galima kremuoti, ar ne.
Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma už kapinių prižiūrėtojų kaupiamų duomenų tvarkymą pažeidžiant kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo reikalavimus papildomai nustatyti administracinę atsakomybę juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, siekiant šių asmenų atsakingesnio požiūrio į kaupiamus duomenis, jų tikslumą, būtinumą.
Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, Susitarimo šalis, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto dokumento (mirusiojo kūno laissez-passer); už žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes, kurios nėra Susitarimo šalys, ar vežimas tranzitu iš jų, apie tai nustatyta tvarka neinformavus Vyriausybės įgaliotos institucijos; už žmogaus palaikų vežimą laidoti ar kremuoti neturint Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka išduoto medicininio mirties liudijimo; už žmogaus palaikų vežimą kremuoti, esant aplinkybėms, dėl kurių privaloma atsisakyti vežti kremuoti žmogaus palaikus.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomo teisinio reglamentavimo vertinimo rezultatai pateikti Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimti Įstatymų projektai esminės įtakos verslo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte Nr. 1 pateikiami terminai aprobuoti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1 ir Įstatymo projektą Nr. 2:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patvirtinti Informavimo apie žmogaus palaikų vežimą į užsienio valstybes tvarkos aprašą.
Sveikatos apsaugos ministerija turės:
1) pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 565 „Dėl Medicininio mirties liudijimo išdavimo tvarkos patvirtinimo“;
2) pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. V-667 „Dėl formos Nr. 106/a „Medicininis mirties liudijimas“, Formos Nr. 106/a „Medicininis mirties liudijimas“ pildymo taisyklių, formos Nr. 106-2-1/a „Medicininis perinatalinės mirties liudijimas“, Formos Nr. 106-2-1/a „Medicininis perinatalinės mirties liudijimas“ pildymo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1993 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 251 „Dėl medicininių mirties liudijimų išrašymo ir išdavimo tvarkos“ pripažinimo netekusiu galios“.
Susisiekimo ministerija turės pakeisti Reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 3-172 „Dėl reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašo“.
Sveikatos apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija turės parengti Žmogaus palaikų vežimo patologinės anatomijos tyrimams ar teismo medicinos ekspertizėms ir tyrimams tvarkos aprašą ir teikti jį tvirtinti ministrams.
Sveikatos apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. V-755/V-106 „Dėl leidimo mirusiojo palaikus parvežti į Lietuvą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Priėmus Įstatymo projektą Nr. 3, priimti naujų teisės aktų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant įstatymo projektus, specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai: „laidojimas“, „laidojimo vieta“, „mirtis“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.