AIŠKINAMASIS RAŠTAS
dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO NR. VIII-1756 PAKEITIMO ĮSTATYMO ir LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 294, 295, 301 ir 302 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŽĮ projektas, Projektas) parengtas siekiant suderinti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau – ŽĮ, Įstatymas) nuostatas su 2023 m. lapkričio 22 d. priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/2842, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 ir, kiek tai susiję su žuvininkystės kontrole, iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 bei (EB) Nr. 1005/2008 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/1139, (ES) 2017/2403 bei (ES) 2019/473 (toliau – Reglamentas), atsižvelgti į Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato pastabas, susijusias su nepakankamu sankcijų mechanizmu (baudomis), taikomomis už žvejybos veiklos pažeidimus, bei gerinti žuvininkystės veiklos sąlygas ir sektoriaus konkurencingumą. Kartu su Projektu teikiamas susijęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 294, 295, 301 ir 302 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas).
Konkrečiai, ŽĮ projektu siekiama:
1) Atsižvelgiant į Reglamento nuostatas nustatyti atskirą žūklės laivų, kurie vykdo žuvų išteklių gaudymo veiklą bei su tuo susijusią veiklą, ir šios veiklos nevykdančių žvejybos laivų reguliavimą;
2) Įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti žūklės veiklos nevykdantiems laivams leidimų išdavimo tvarką;
3) Sugriežtinti sankcijas, susijusias su žvejybos veiklos pažeidimais, suderinti sankcijų, kontrolės nuostatas su Reglamento reikalavimais;
4) Gerinti žvejybos veiklos sąlygas, didinant žvejybos sektoriaus konkurencingumą;
5) Ištaisyti neaiškumus, kylančius taikant ir aiškinant Įstatymo nuostatas.
ANK projektu siekiama atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas griežtinti sankcijas už žvejybos veiklos pažeidimus, stiprinti sankcijų atgrasymo efektą, atsižvelgus į veiklos skirtumus diferencijuoti sankcijas, priklausomai nuo to, ar pažeidimai padaromi Baltijos jūros priekrantės žvejyboje ar kituose jūrų vandenyse, suderinti sankcijų nuostatas su Reglamentu.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektus parengė Seimo narys Kazys Starkevičius. Rengiant Įstatymų projektus konsultuotasi su Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos specialistais.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
3.1. Žuvininkystės įstatymas
Šiuo metu Įstatyme įtvirtinta tik „žvejybos laivo sąvoka“ ir nėra atskirai reguliuojami žvejybos laivai priklausomai nuo to, ar jie vykdo žūklės veiklą ar jos nevykdo. Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės, patvirtintos 2009 m. vasario 12 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-94, (toliau – Taisyklės) nustato, kad žvejybos laivui gali būti išduodamas specialus leidimas perkrauti ir transportuoti žvejybos produktus, kuris išduodamas laivui, kuriam nėra išduotas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, tačiau jis turi galiojantį leidimą laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava arba leidimą laivui laikinai plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava. Pagal Taisykles, nurodytas leidimas yra viena iš žvejybos leidimų rūšių. Visgi, toks Taisyklėse nustatytas reguliavimas nėra suderinamas su Įstatymo nuostatomis, nenumatančiomis tokio leidimo rūšies, išdavimo sąlygų, pagrindų bei pačia Įstatyme nustatyta žvejybos leidimo sąvoka, pagal kurią žvejybos leidimas suteikia teisę žvejoti jame nustatytomis sąlygomis.
Įstatyme nustatytos ūkio subjektų atsakomybės už sunkius pažeidimus žuvininkystės srityje nuostatos (Įstatymo 11 skirsnis).
Įstatymo sąvokos bei leidimų ir liudijimų žvejybos laivams išdavimo taisyklės nėra suderintos su Reglamento nuostatomis.
Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad žvejybos pajėgumai ūkio subjektui priklauso nuosavybės teise (tai yra turtas, kuris įtraukiamas į finansinės atskaitomybės dokumentus, yra laikomas preke mokesčių įstatymų prasme). Tačiau Įstatymo 11 straipsnis aiškiai nereglamentuoja ūkio subjekto teisės laikinai perleisti (nuomos ar panaudos teise) kitam asmeniui turimų žvejybos pajėgumų.
Įstatymo 171 straipsnio 5 dalis nustato, kad ūkio subjektui keičiantis žvejybos galimybėmis su užsienio ūkio subjektu, yra galima 30 procentų žvejybos galimybių vertės paklaida, tačiau to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad apsikeičiamos žvejybos galimybės turi būti lygiavertės arba didesnės vertės. Todėl praktikoje kyla neaiškumų dėl Įstatymo 171 straipsnio 3 ir 5 dalių tarpusavio taikymo bei jų santykio.
Įstatymo 171 straipsnio 3 dalis nustato bendrą taisyklę, kad lygiavertėmis ar didesnės vertės žvejybos galimybėmis ūkio subjektas gali keistis tik tada, kai 70 procentų jų jau išnaudojęs. Atitinkamai, pagal minėto straipsnio 8 dalį tuo atveju, jeigu Lietuvos ūkio subjektai tarpusavyje keičiasi individualiomis žvejybos galimybėmis, kurių vertė ne vienoda, ūkio subjektas turi sumokėti 10 procentų atitinkamai nuo apsikeičiamų individualių žvejybos galimybių verčių skirtumo.
3.2. Administracinių nusižengimų kodeksas
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 295 straipsnis, reglamentuojantis verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus, atskirai nediferencijuoja sankcijų, priklausomai nuo to, ar pažeidimas padarytas Baltijos jūros priekrantėje, ar kituose jūrų vandenyse.
ANK 294 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už palydovinio ryšio Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistemos naudojimo reikalavimų pažeidimus.
ANK 301 straipsnis nustato atsakomybę už reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytus sunkius pažeidimus.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. Žuvininkystės įstatymo projektas
Reglamentu įtvirtinamos sąvokų žvejybos laivas (ang. fishing vessel) ir žūklės laivas (angl. catching vessel) bei atitinkamo reglamentavimo atskyrimas. Reglamente nurodoma, kad: „nors dauguma Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatų yra susijusios su žūklės laivais, tam, kad Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistema būtų veiksminga, reikia, kad tam tikrais atvejais šios nuostatos būtų taikomos ir kitiems laivams, naudojamiems jūrų biologinių išteklių išnaudojimui komerciniais tikslais. Tuo tikslu tame reglamente pateikta termino „žvejybos laivas“ apibrėžtis turėtų būti pakeista išsamesne apibrėžtimi, kurioje paaiškinama, kad šis terminas apima tiek žūklės laivus, tiek bet kurį kitą laivą, naudojamą jūrų biologinių išteklių išnaudojimui komerciniais tikslais, įskaitant aptarnaujančius laivus, žuvų perdirbimo laivus, perkrovimo operacijas atliekančius laivus, vilkikus, pagalbinius laivus ir transportinius laivus, naudojamus žvejybos produktų transportavimui, tačiau neapima konteinervežių ir laivų, naudojamų tik akvakultūros veiklai. Be to, reikėtų įtraukti termino „žūklės laivas“ apibrėžtį.“ Kaip pažymima Reglamente, atsižvelgus į poreikį detalizuoti žvejybos laivų apibrėžimą, atskirai išskiriant žūklės laivus ir kitus laivus, vykdančius kitą žvejybos veiklą, turi būti tikslinamos žvejybos liudijimų ir leidimų reglamentavimo sąlygos.
Atsižvelgus į tai, Įstatymo projekte įtraukiamas žūklės laivo apibrėžimas ir pagal tai yra tikslinamos su tuo susijusios Įstatymo sąvokos, įtraukiamos leidimų išdavimo ne žūklės laivams taisyklės (Įstatymo projekto 19 straipsnis).
Taip pat, atsižvelgus į Reglamento nuostatas tikslinamos ūkio subjektų atsakomybės už sunkius pažeidimus žuvininkystės srityje (Įstatymo 11 skirsnis) nuostatos.
Nurodytais Įstatymo pakeitimais yra ne tik stiprinama kontrolės sistema, tačiau ir išsprendžiamos šiuo metu esamos teisinio reguliavimo problemos, kai Taisyklėse apibrėžtos leidimų perkrauti ir transportuoti žvejybos produktus išdavimo sąlygos ir pati tokių leidimų rūšis nėra reglamentuota Įstatymu.
Įstatymo projekto 11 straipsnyje nustatoma, kad ūkio subjektas žvejybos pajėgumą gali valdyti ne tik nuosavybės, bet ir kitomis teisėmis (pavyzdžiui nuoma ar panauda). Nurodyta nuostata atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės sąvoką, pagal kurią nuosavybė apima teisę valdyti, naudoti ir / ar disponuoti daiktu. Taip pat, aiškiai reglamentuotas žvejybos pajėgumų panaudojimas leis ūkio subjektas užtikrinti efektyvų pajėgumų panaudojimą bei su tuo susijusį žvejybos laivų išnaudojimą.
Įstatymo projekto 171 straipsniu tikslinamas apsikeitimo žvejybos galimybėmis reglamentavimas. Apsikeitimų žvejybos galimybėmis taisyklės buvo nustatytos 2016 m. birželio 29 d. Įstatymo pakeitimu Nr. XII-2532 ir jų taikymo praktika parodė poreikį koreguoti reguliavimą. Konkrečiai, siekiant suderinti neaiškumus tarp Įstatymo 171 straipsnio 5 dalies, kuri numato leidžiamų apsikeitimų 30 procentų vertės skirtumą ir to paties straipsnio 3 dalies, kuri numato, kad apsikeitimo žvejybos galimybėmis turi būti lygiaverčiai arba didesnės vertės, aiškiai patikslinama, kad galimas apsikeičiamų žvejybos galimybių verčių skirtumas yra ne daugiau kaip 30 procentų.
Atsižvelgus į tai, kad ES metinis būsimų žvejybos galimybių skirstymas valstybei narei daugelyje Sąjungos ir ne Sąjungos vandenų būna nustatomas gruodžio mėnesį (ES Tarybos reglamentu) yra itin svarbus skubus žvejybos veiklos metinis planavimas, kuo skubesnis reikiamų žvejybos galimybių apsikeitimas siekiant vykdyti efektyvią žvejybos veiklą. Dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje mažėjimo, atskirų žvejybos rūšių žvejybos draudimo 2024 m. gegužės mėn. parengtoje žvejybos balanso metinėje ataskaitoje akcentuojama, kad žvejybos Baltijos jūroje ekonominis efektyvumas tendencingai mažėja. Su efektyvaus žvejybos galimybių panaudojimo sunkumais susiduria ir žvejybos tolimuosiuose žvejybos rajonuose sektoriaus ūkio subjektui. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, tikslinant Įstatymo 171 straipsnio 3 dalį yra atsisakoma reikalavimo, kad ūkio subjektas privalo panaudoti iki 70 procentų gautų žvejybos galimybių, kad galėtų keistis likusiomis tos rūšies žvejybos galimybėmis. Nurodyto reikalavimo atsisakymas nekelia papildomų rizikų, susijusių su žvejybos galimybių prekyba nevykdant realios žvejybos veiklos, kadangi nustatomas reikalavimas žvejybos galimybių apsikeitimų verčių lygiavertiškumui (su 30 proc. paklaida), taip pat vertinant ūkio subjekto žvejybos galimybių panaudojimą yra privaloma, ūkio subjektas laikomas panaudojęs žvejybos galimybes tik tada, kai faktiškai išgaudo gautas po apsikeitimo žvejybos galimybes, o tuo atveju, jeigu ūkio subjektas nepanaudoja žvejybos galimybių, Įstatymo 177 straipsnio 6 ir 7 dalys nustato dalies / visų teisių į žvejybos galimybes panaikinimą.
Įstatymo projekto 171 straipsnio 6 dalimi yra tikslinamos sąlygos Lietuvos žvejybos įmonėms tarpusavyje keičiantis žvejybos galimybėmis ir atsisakoma Įstatymo 171 straipsnio 10 ir 11 dalyse nustatyto reguliavimo. Įstatymo projektu atsisakoma reikalavimo, kad Lietuvos žvejybos įmonėms tarpusavyje keičiantis individualiomis žvejybos galimybėmis jos būtų lygiavertės. Nurodyto reikalavimo atsisakoma atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, susijusius su žvejybos sektoriaus situacija, taip pat nematant rizikų ar grėsmių dėl tarpusavio Lietuvos žvejybos įmonių apsikeitimų, kadangi tokiu atveju žvejybos galimybės nėra perduodamos užsienio ūkio subjektui.
Įstatymo projekto 178 straipsnyje bei 1711 straipsnyje atsisakoma nuostatos, kad teisės į žvejybos galimybes / žvejybos įrankius galiojimas sustabdomas, kai surašomas protokolas už sunkaus pažeidimo padarymą ir yra surenkamas maksimalus taškų skaičius, kai yra panaikinamas žūklės laivo liudijimas, kadangi nurodyta sankcija persidengia su Įstatymo 177 straipsnio 5 dalies 3 punkte bei 1710 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta sankcija, pagal kurią yra panaikinamos teisės į žvejybos galimybes / žvejybos įrankius.
Pagal Reglamento reikalavimus yra tikslinamos ūkio subjektų atsakomybės už sunkius pažeidimus žuvininkystės srityje (Įstatymo 11 skirsnis) sąlygos. Įstatymo projekto 53 straipsnyje tikslinama, kas laikoma sunkiais pažeidimais žuvininkystės srityje, remiantis Reglamento reikalavimais, taip pat pagal Reglamento reikalavimus tikslinama sunkių pažeidimų pripažinimo ir protokolo surašymo nuostatos (Įstatymo 54 straipsnis), sunkių pažeidimų nagrinėjimo taisyklės (Įstatymo 55 straipsnis), taškų skyrimo nuostatos (Įstatymo 59, 61 straipsniai) bei papildomų sankcijų reglamentavimas (Įstatymo 60 straipsnis).
4.2. ANK projektas
ANK projektu keičiamas ANK 294 straipsnis jo pirmoje dalyje atsisakant referavimo į palydovinio ryšio Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistemos naudojimo reikalavimų pažeidimą. Kaip pažymima Reglamente, žvejybos laivų stebėjimo sistemos gali apimti ne tik palydovinį ryšį. Taip pat, pagal minėto straipsnio 2 dalį siūloma nustatyti, kad administracinės atsakomybės pažeidimu būtų ne tik ekonominių ir biologinių duomenų ir informacijos apie žuvų išteklių naudojimą ir žuvų perdirbimą neteikimas arba neteisingų duomenų pateikimas, tačiau ir teikimas nesilaikant nustatytų terminų. Galiausiai, minėto straipsnio 3 dalyje nustatoma atsakomybė už nuotolinės elektroninės stebėsenos sistemos naudojimo reikalavimų pažeidimą. Remiantis Reglamentu, įpareigojimo iškrauti laimikį stebėjimo ir kontrolės tikslu valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose Sąjungos žūklės laivuose, kurių bendrasis ilgis yra 18 metrų ar didesnis, keliančiuose didelę įpareigojimo iškrauti laimikį reikalavimų nesilaikymo riziką, būtų sumontuotos ir veiktų nuotolinės elektroninės stebėsenos sistemos[1]. Pagal Reglamentą, tos sistemos turėtų apimti apsaugines vaizdo stebėjimo sistemos kameras.
ANK projektu keičiamo ANK 295 straipsnyje nustatoma diferencijuota atsakomybė už žvejybos veiklos pažeidimus Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje ir verslinės žvejybos jūrų vandenyse, sugriežtinant sankcijas už taisyklių pažeidimus jūrų vandenyse.
ANK projektu keičiamo ANK 301 straipsnyje padidinamos baudos už sunkius pažeidimus, jas padidinant dvigubai, o žvejybos laivo kapitonui einant pareigas, kai asmeniui yra atimta teisė eiti žvejybos laivo kapitono pareigas, baudą siūloma didinti tris kartus. Nurodytų nuostatų parengimą sąlygojo Europos Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato pastabos, susijusios su nepakankamu sankcijų mechanizmu (baudomis), taikomomis už žvejybos veiklos pažeidimus, bei siekis užtikrinti sankcijų atgrasanti pobūdį. Pastebėtina, kad nurodytų ir šiuo metu galiojančių baudų dydžiai nebuvo keisti nuo pat 2017-01-01, kai įsigaliojo ANK 301 straipsnyje nustatytas reguliavimas.
ANK projektu keičiamo ANK 301 straipsnyje patikslinamos sąvokos atsižvelgiant į Įstatyme nustatoma žūklės laivo sąvoką.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektus tikimasi teigiamo poveikio – bus didinama žvejybos veiklos pažeidimų prevencija bei kontrolė, tačiau kartu bus gerinamos žvejybos veiklos sąlygos, susijusios su apsikeitimais žvejybos galimybėmis bei jų galimu efektyviu panaudojimu. Taip pat, panaikinamos praktikoje kylančios Įstatymo aiškinimo ir taikymo problemos, sureglamentuojami šiuo metu poįstatyminiame teisės akte – Taisyklėse – esantys teisiniai santykiai, kas atitinka teisėkūros bei konstitucinius principus.
Neigiamų pasekmių priėmus siūlomus teikiamus Įstatymų projektus nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus Įstatymo projektus neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus Įstatymų projektus, bus gerinamos žvejybos veiklos sąlygos, susijusios su apsikeitimais žvejybos galimybėmis bei jų galimu efektyviu panaudojimu, taip pat panaikinamas teisinis neapibrėžtumas, susijęs su žvejybos pajėgumų, panaudojimu. Užtikrinama sąžininga konkurencija ir stiprinama žuvininkystės veiklos kontrolė bei sankcijos, siekiant užtikrinti ir skatinti teisės aktus atitinkančios žvejybos veiklos vykdymą bei skatinimą.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymų projektus naujų teisės aktų priimti nereikės. Keičiami poįstatyminiai aktai nurodyti žemiau.
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymų projektus, turės būti pakeisti, priimti arba pripažinti netekusiais galios:
1. Žemės ūkio ministro įsakymai:
1.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 3D-94 „Dėl Verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklių patvirtinimo“;
1.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 3D-620 „Dėl Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
1.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 3D-721 „Dėl Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes tolimuosiuose žvejybos rajonuose suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
1.4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 3D-884 „Dėl Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, liudijimo pakeitimo ir liudijimo galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
1.5. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. 3D-576 „Dėl Žvejybos pajėgumo apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“
1.6. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. 3D-628 „Dėl Apsikeitimo Lietuvos Respublikos žvejybos galimybėmis ir individualiomis žvejybos galimybėmis taisyklių patvirtinimo“
1.7. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 3D-792 „Dėl Žuvininkystės kontrolės pareigūnų atliekamų patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“
1.8. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. 3D-435 „Dėl Pirminio žvejybos produktų pardavimo, supirkimo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“
1.9. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. 3D-774 „Dėl Taškų ūkio subjektams ir žvejybos laivų kapitonams už sunkius pažeidimus žuvininkystės srityje skyrimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“
1.10. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 3D-792 „Dėl Žuvininkystės kontrolės pareigūnų atliekamų patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Nenumatomas papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Žūklės laivas“, „Žvejybos laivas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.