Stenogramas galima rasti

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VIII (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 372

STENOGRAMA

 

2024 m. gegužės 9 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi po­sė­džio sve­čiai. Svei­ki­nu vi­sus, su­si­rin­ku­sius į šį kiek anks­ty­ves­nį nei pa­pras­tai po­sė­džių ry­tą. Pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2024 m. ge­gu­žės 9 d. Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas)

 

9.30 val.

Lie­tu­vos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je 20-me­čio ir Eu­ro­pos die­nos mi­nė­ji­mas

 

Mie­li ko­le­gos, ge­gu­žės 9 die­na yra ypa­tin­ga die­na Eu­ro­pos Są­jun­gai ir Lie­tu­vai – 20-metį Eu­ro­pos šei­mo­je šven­čian­čiai Są­jun­gos na­rei. Po­sė­džio da­lį, skir­tą Lie­tu­vos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je 20-me­čiui ir Eu­ro­pos die­nai, kvie­čiu pra­dė­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nu ir Eu­ro­pos Są­jun­gos him­nu – Liud­vi­go van Bet­ho­ve­no „Ode džiaugs­mui“. Ją at­liks Vil­niaus Ka­ro­li­niš­kių mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­jos.

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas.

Liud­vi­go van Bet­ho­ve­no „Odę džiaugs­mui“ at­lie­ka Vil­niaus Ka­ro­li­niš­kių mu­zi­kos mo­kyk­los mo­ky­to­jos. (Plo­ji­mai)

 

Dė­ko­ju. Pra­šau už­im­ti sa­vo vie­tas. Pir­mi­nin­ka­vi­mą Sei­mo po­sė­džiui per­duo­du pa­va­duo­to­jai Rad­vi­lei Mor­kū­nai­tei-Mi­ku­lė­nie­nei.

PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Į tri­bū­ną no­riu pa­kvies­ti svei­ki­ni­mo žo­dį tar­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kę Vik­to­ri­ją Čmi­ly­tę-Niel­sen.

 

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­kės Vik­to­ri­jos Čmi­ly­tės-Niel­sen kal­ba

 

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gar­būs po­sė­džio sve­čiai, ko­le­gos par­la­men­ta­rai, šian­dien su­si­rin­ko­me pa­žy­mė­ti dvi reikš­min­gas pro­gas: Lie­tu­vos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je 20 me­tų ju­bi­lie­jų ir Eu­ro­pos die­ną. No­rė­čiau iš­reikš­ti pa­dė­ką Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pir­mi­nin­kei Ur­su­lai fon der Le­jen, ku­ri pa­ger­bė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą sa­vo bu­vi­mu su mu­mis šią ypa­tin­gą die­ną. (Plo­ji­mai)

Abie­jų pro­gų es­mė yra džiaugs­min­ga, ta­čiau šven­ti­nę nuo­tai­ką tem­do mus kas­dien jau dau­giau nei dve­jus me­tus pa­sie­kian­čios ži­nios apie ka­ro siau­bia­mą Uk­rai­ną – Eu­ro­pos ša­lį, ne­at­sie­ja­mą Eu­ro­pos kul­tū­ros ir ci­vi­li­za­ci­jos da­lį. Šie tra­giš­ki įvy­kiai pri­ver­čia mus iš nau­jo ap­mąs­ty­ti ir su­vok­ti Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­jos pras­mę, nau­dą ir il­gą ke­lią jos link.

Šian­dien mi­ni­ma Eu­ro­pos die­na gi­mė ant Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro griu­vė­sių. Ru­si­jos vyk­do­mas ka­ras prieš Uk­rai­ną taip pat pa­ra­dok­sa­liai pa­spar­ti­no Uk­rai­nos in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pos Są­jun­gą pro­ce­sus.

Ma­ty­da­mi su­dė­tin­gą Uk­rai­nos ke­lią Eu­ro­pos link, pri­si­me­na­me ir Lie­tu­vos is­to­ri­ją. Mū­sų ša­lis ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės da­ly­vau­ti Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­jos pra­di­nia­me eta­pe. Kai 1950 m. ge­gu­žės 9 d. Ro­ber­tas Šu­ma­nas pa­kvie­tė Eu­ro­pos ša­lis su­vie­ny­ti sa­vo jė­gas sau­giai ir kles­tin­čiai Eu­ro­pai kur­ti, Lie­tu­vos miš­kuo­se ai­dė­jo par­ti­za­nų šū­viai, o Si­bi­ro link dar dar­dė­jo gy­vu­li­niai va­go­nai su trem­ti­niais. Eu­ro­pie­tiš­kos Lie­tu­vos vil­tis, ly­giai taip pat kaip šian­dien Uk­rai­no­je, bu­vo nai­ki­na­ma.

Dėl to, ką pa­ty­rė­me, ir šian­dien, mi­nė­da­mi Lie­tu­vos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je 20-me­tį ir švęs­da­mi Eu­ro­pos die­ną, esa­me min­ti­mis su Uk­rai­na – ša­li­mi ir tau­ta, ku­ri krau­ju gi­na sa­vo lais­vę gy­ven­ti eu­ro­pie­tiš­ko­je ša­ly­je. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas bu­vo vie­nas pir­mų­jų Eu­ro­pos Są­jun­go­je aiš­kiai ir ne­dvip­ras­miš­kai pa­si­sa­kęs už Uk­rai­nos na­rys­tę.

Pa­lai­ko­me pra­ėju­sių me­tų gruo­dį Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių ir vy­riau­sy­bių va­do­vų pri­im­tą is­to­ri­nį spren­di­mą pra­dė­ti de­ry­bas dėl Uk­rai­nos ir Mol­do­vos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Nau­do­da­ma­si pro­ga, kad šian­dien Sei­me su mu­mis yra Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pir­mi­nin­kė, no­rė­čiau pa­ra­gin­ti ne­ati­dė­lio­ti de­ry­bų pra­džios ir siek­ti, kad jos bū­tų pra­dė­tos jau bir­že­lio mė­ne­sį.

Mie­li su­si­rin­ku­sie­ji, Lie­tu­va Eu­ro­pos die­ną kaip pil­na­tei­sė Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė šven­čia jau 20-ąjį kar­tą. Šia pro­ga ver­ta pa­žvelg­ti at­gal ir įver­tin­ti nu­ei­tą ke­lią, pa­si­džiaug­ti mū­sų pa­sie­ki­mais.

Vi­sų pir­ma no­rė­čiau nuo­šir­džiai pa­dė­ko­ti vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms už in­dė­lį į mū­sų eu­ro­pie­tiš­kos vals­ty­bės kū­ri­mą. Taip pat ir Sei­mui, vi­siems pri­si­dė­ju­siems po­li­ti­kams ir po­li­ti­nėms jė­goms už tai, kad mū­sų eu­ro­pi­nė ir eu­ro­at­lan­ti­nė kryp­tis ir sie­kiai bu­vo pla­taus po­li­ti­nio su­ta­ri­mo ir pa­si­ry­ži­mo re­zul­ta­tas. Da­bar­ti­nia­me kon­teks­te dar ryš­kiau ma­to­me, koks to­lia­re­giš­kas ir tei­sin­gas bu­vo mū­sų spren­di­mas rink­tis in­teg­ra­ci­ją į Eu­ro­pos Są­jun­gą ir NATO, nes jei ne na­rys­tė šio­se ben­dri­jo­se, la­bai ti­kė­ti­na, kad vie­toj su pa­si­ti­kė­ji­mu į at­ei­tį žvel­gian­čios ir sa­vo Eu­ro­pos Są­jun­gos part­ne­rių bei Al­jan­so są­jun­gi­nin­kų pe­tį jau­čian­čios vals­ty­bės šian­dien bū­tu­me pil­ko­jo­je zo­no­je su vi­so­mis iš to ky­lan­čio­mis grės­mė­mis ir pa­sek­mė­mis.

Ki­ta ver­tus, tai ne­reiš­kia, kad ga­li­me jaus­tis at­si­pa­lai­da­vę dėl sa­vo at­ei­ties. Pa­ti Eu­ro­pos Są­jun­ga iš­gy­ve­na di­de­lių po­ky­čių me­tą. Vien per pas­ta­ruo­sius du Eu­ro­pos Par­la­men­to cik­lus Eu­ro­pos Są­jun­ga spren­dė su mig­ra­ci­ja, brek­si­tu, po­pu­liz­mo au­gi­mu, kli­ma­to kai­ta, pa­sau­li­nių eko­no­mi­nių svo­rio cen­trų pa­si­kei­ti­mu ir ge­o­po­li­ti­ka su­si­ju­sius iš­šū­kius.

Ga­liau­siai vi­si kar­tu pa­ty­rė­me COVID-19 pan­de­mi­ją. Ji, ir ypač pan­de­mi­jos pra­džia, su­pur­tė net Eu­ro­pos pro­jek­to pa­ma­tus. Įsi­ti­ki­no­me, kaip grei­tai ša­lys ne­ži­no­my­bės aki­vaiz­do­je lin­ku­sios už­si­ver­ti ir ap­ri­bo­ti net vie­ną iš fun­da­men­ta­lių Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­ko­vo­ji­mų – lais­vę ju­dė­ti, kaip grei­tai pa­si­duo­da­me ins­tink­tui už­si­sklęs­ti ir už­si­da­ry­ti ti­kė­da­mie­si, kad ne­gan­dų ban­ga mus ap­lenks. Ta­čiau iš­šū­kius Eu­ro­po­je ga­li­me įveik­ti tik kar­tu. Ti­kiuo­si, tai bus pa­grin­di­nis rin­ki­mų kam­pa­ni­jos į Eu­ro­pos Par­la­men­tą leit­mo­ty­vas.

Eu­ro­pos Są­jun­ga vi­suo­met iš kri­zių iš­ei­da­vo su­stip­rė­ju­si. Ti­kiuo­si, kad taip iš­liks ir at­ei­ty­je. Pa­si­sa­kau už Lie­tu­vą stip­rio­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ku­rios fun­da­men­tas – pa­gar­ba žmo­gaus tei­sėms, tei­sės vir­še­ny­bei. Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ku­ri sa­vo pa­grin­di­nes ver­ty­bes ne tik de­kla­ruo­ja, bet ir ge­ba ap­gin­ti. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad tai – ir sau­gios, kles­tin­čios, su pa­si­ti­kė­ji­mu į at­ei­tį žvel­gian­čios Lie­tu­vos ga­ran­tas.

Uk­rai­nos lais­vės ko­va mums pri­me­na, kad Eu­ro­pos ver­ty­bės, žmo­gaus tei­sės ir de­mo­kra­tija, pa­ga­liau pa­ti Eu­ro­pa, to­kia, ko­kią mes pa­žįs­ta­me, nė­ra sa­vai­me ga­ran­tuo­ti da­ly­kai, to­dėl Eu­ro­pą pri­va­lo­me gin­ti. Šian­dien Eu­ro­pai kaip nie­ka­da anks­čiau rei­kia stip­rių, pro­gre­sy­vių, pro­eu­ro­pie­tiš­kų bal­sų. Kvie­čiu to­kiais bal­sais bū­ti mus vi­sus.

Su Lie­tu­vos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je ju­bi­lie­ju­mi! Su Eu­ro­pos die­na! Už Uk­rai­ną Eu­ro­po­je! (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū Sei­mo Pir­mi­nin­kei. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­kė Vik­to­ri­ja Čmi­ly­tė-Niel­sen.

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Ger­bia­mie­ji, šią šven­ti­nę die­ną Lie­tu­vai ir vi­sai Eu­ro­pos Są­jun­gai itin reikš­min­gą su­kak­tį kar­tu su mu­mis pa­mi­nė­ti bei sa­vo min­ti­mis pa­si­da­lin­ti kvie­čiu Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pir­mi­nin­kę Ur­su­lą fon der Le­jen. Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, pra­šom, žo­dis jums. (Plo­ji­mai)

 

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pir­mi­nin­kės Ur­su­los fon der Le­jen kal­ba

 

U. FON DER LEJEN. Po­nia Pir­mi­nin­ke, Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, Sei­mo na­riai, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riai, Lie­tu­vos žmo­nės! Man di­de­lė gar­bė švęs­ti šią ypa­tin­gą die­ną kar­tu su ju­mis čia, Lie­tu­vos de­mo­kra­tijos na­muo­se. Tai vie­ta, ku­rio­je jūs pa­sa­kė­te „ne“ oku­pa­ci­jai. Tai vie­ta, ku­rio­je at­kū­rė­te sa­vo ne­pri­klau­so­my­bę. Iš čia sa­vo tau­tą su­grą­ži­no­te į Eu­ro­pos šir­dį ir į eu­ro­at­lan­ti­nį sau­gu­mą. Tai yra iš­min­ties ir vi­zi­jų na­mai. Tai taip pat vie­ta, ku­rio­je Lie­tu­vos gy­ven­to­jai pa­si­prie­ši­no ir vie­nin­gai sto­jo gin­ti lais­vės. Tai bu­vo 1991 me­tų sau­sio 13-osios nak­tis. So­vie­tų tan­kai ir ka­riai ju­dė­jo per Vil­nių pa­si­ren­gę įsi­verž­ti į šį pa­sta­tą ir su­griau­ti jū­sų de­mo­kra­tiją. Ta­čiau čia su­si­rin­ko dau­giau kaip 50 tūkst. žmo­nių iš vi­sos Lie­tu­vos. Vi­są nak­tį, iki ry­to, jie sto­vė­jo pe­tys pe­tin, dai­na­vo, skan­da­vo ir mel­dė­si. Vie­nin­te­lis jų gin­klas bu­vo mei­lė lais­vei. Jie su­lai­kė bai­siau­sią ka­riuo­me­nę že­mė­je. To­kie yra Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, to­kia yra Lie­tu­vos dva­sia – be­bai­mė ir lais­va.

O vė­liau, pra­ėjus vos dau­giau nei de­šimt­me­čiui, žmo­nės ir vėl bu­vo ša­lies per­mai­nų prie­ša­ky­je. Dau­giau kaip 90 % lie­tu­vių bal­sa­vo už sto­ji­mą į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Šis pa­si­rin­ki­mas pa­kei­tė ne tik jū­sų ša­lį, bet ir vi­są Eu­ro­pą, nes jums įsto­jus į Eu­ro­pos Są­jun­gą mū­sų Są­jun­ga grį­žo prie sa­vo šak­nų. Dėl jū­sų pa­si­prie­ši­ni­mo is­to­ri­jos lie­tu­vių tau­ta ta­po uni­ka­li. Uni­ka­li sa­vo mei­le lais­vei, pa­ra­ma ki­toms lais­vę bran­gi­nan­čioms tau­toms ir ne­pa­kan­tu­mu bet ko­kios for­mos prie­var­tai. Nuo to lai­ko, kai įsto­jo­te į Eu­ro­pos Są­jun­gą, pri­mi­nė­te mums, kas vi­sa­da bu­vo Eu­ro­pos pro­jek­tas. Tai mū­sų že­my­no ke­lias į lais­vę. Tai jau­nų ir se­nų de­mo­kra­tijos ša­lių stip­rė­ji­mo kar­tu is­to­ri­ja. Tai­gi Eu­ro­pos die­na yra skir­ta jums. Šian­dien pri­si­me­na­me žmo­nes, ku­rie su­kū­rė mū­sų Są­jun­gą, ir tuos, ku­rie ją ku­ria kiek­vie­ną die­ną. Šian­dien ši šven­tė skir­ta jums, bran­gūs drau­gai lie­tu­viai ir vi­si eu­ro­pie­čiai, ku­rie mū­sų ver­ty­bes pa­ver­čia­te re­a­ly­be. Tai­gi, ačiū, Lie­tu­va. Labai ačiū (lietuviškai). (Plo­ji­mai)

Jū­sų ša­lis vi­sa­da bu­vo Eu­ro­pos is­to­ri­jos cen­tre, vi­sa­da puo­se­lė­jo­te glau­džius ry­šius ne tik su sa­vo ar­ti­miau­siais kai­my­nais, be ir su Skan­di­na­vi­jos ša­li­mis, Vi­du­rio Eu­ro­pa ir dar to­les­nėmis ša­li­mis prie Juo­do­sios jū­ros. Vi­sa tai ta­po ne­įma­no­ma dėl ge­le­ži­nės už­dan­gos, ta­čiau da­bar Lie­tu­va at­ga­vo sa­vo tei­sė­tą vie­tą Eu­ro­po­je ir tai reiš­kia grį­ži­mą na­mo. Esa­te prie mū­sų Są­jun­gos ge­og­ra­fi­nės sie­nos, va­di­na­si, esa­te Eu­ro­pos gy­ve­ni­mo šir­dis, ta­po­te stip­ria vei­kė­ja Briu­se­ly­je ir stip­ria part­ne­re vi­soms ki­toms ša­lims, esa­te ak­ty­vūs Eu­ro­pos po­li­ti­kos for­muo­to­jai. Jau 20 me­tų mū­sų Są­jun­go­je jūs įkū­ni­ja­te pui­kią is­to­ri­ją – Eu­ro­pos sėk­mės ir Lie­tu­vos sėk­mės is­to­ri­ją, nes sa­vo vi­zi­ją ir sva­jo­nes pa­ver­tė­te re­a­ly­be. Jūs – ino­va­to­rių ir ver­sli­nin­kų ša­lis, o jū­sų ta­len­tas da­bar pri­pa­žįs­ta­mas vi­sa­me že­my­ne. Jū­sų star­tuo­liai iš­si­plė­tė ge­ro­kai už jū­sų sie­nų ir už­ka­ria­vo Eu­ro­pos rin­kas, o sos­ti­nė Vil­nius yra au­gan­tis tech­no­lo­gi­jų cen­tras, pri­trau­kian­tis žmo­nių ir in­ves­ti­ci­jų iš už­sie­nio. Jū­sų me­nas nuo li­te­ra­tū­ros iki ope­ros už­ima svar­bią vie­tą vi­so­je Eu­ro­po­je.

Jū­sų BVP pa­di­dė­jo nuo 50 % Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio iki be­veik 90 %. Tai­gi, Lie­tu­va au­go spar­čiau, nei bet ku­ri nau­ja mū­sų Są­jun­gos na­rė. Iš­nau­do­jo­te vi­sas ben­dro­sios rin­kos tei­kia­mas ga­li­my­bes, ta­čiau pa­ro­dė­te, kad Eu­ro­pa jums yra daug dau­giau nei eko­no­mi­nė erd­vė – tai lyg šei­ma, ku­ri kar­tu ke­liau­ja lais­vės link. Šiais me­tais Lie­tu­va nuo­lat ro­dė so­li­da­ru­mą su li­ku­sia Eu­ro­pos da­li­mi. Pa­vyz­džiui, jūs pa­tys pir­mie­ji pa­si­da­li­no­te vak­ci­no­mis su mū­sų Ry­tų part­ne­rė­mis, vi­sa­da bu­vo­te pa­si­ren­gę ko­vo­ti ne tik už sa­vo, bet ir vi­sų eu­ro­pie­čių lais­vę. Jūs tvir­tai re­mia­te Uk­rai­nos su­ve­re­ni­te­tą ir ne­pri­klau­so­my­bę jau nuo Oran­ži­nės re­vo­liu­ci­jos ir Mai­da­no. 2022 me­tais pra­si­dė­jus pla­taus mas­to in­va­zi­jai, jū­sų so­li­da­ru­mas ta­po stul­bi­nan­tis.

Vie­na is­to­ri­ja ypač pa­ro­do, kaip jums rū­pi Uk­rai­nos ko­va už lais­vę. Tai Lie­tu­vos žur­na­lis­to Kon­stan­ti­no Gu­daus­ko is­to­ri­ja. Pir­mo­mis in­va­zi­jos die­no­mis, kai įžen­gė Ru­si­jos ka­riai, jis bu­vo Ky­ji­vo re­gio­ne. Dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės, Lie­tu­vos ir Ka­zach­sta­no, jam bu­vo leis­ta iš­vyk­ti iš Ru­si­jos oku­puo­tos te­ri­to­ri­jos, ta­čiau jis ne­pa­bė­go. Ri­zi­kuo­da­mas sa­vo gy­vy­be jis nu­spren­dė ke­liau­ti pir­myn ir at­gal sa­vo au­to­mo­bi­liu, kad iš­gel­bė­tų kuo dau­giau žmo­nių. Jis ne­pai­sė Ru­si­jos bom­bų ir kon­tro­lės punk­tų ir iš­gel­bė­jo dau­giau kaip 200 Uk­rai­nos ci­vi­lių gy­ven­to­jų. Da­bar jis va­di­na­mas Bu­čos an­ge­lu.

Jo is­to­ri­ja ro­do ne­įti­kė­ti­ną drą­są. Ta­čiau yra tiek daug ki­tų Lie­tu­vos žmo­nių so­li­da­ru­mo veiks­mų jų drau­gų uk­rai­nie­čių la­bui. At­vė­rė­te sa­vo na­mus tūks­tan­čiams pa­bė­gė­lių ir su­tei­kė­te jiems vi­sa­pu­siš­ką pri­ei­gą prie sa­vo eko­no­mi­kos. Su­rin­ko­te lė­šas ir nu­pir­ko­te Uk­rai­nos gin­k­luo­to­sioms pa­jė­goms skir­tus be­pi­lo­čius or­lai­vius ir ra­da­rus. Ir pro­por­cin­gai BVP Lie­tu­va yra vie­na di­džiau­sių pa­ra­mos Uk­rai­nai tei­kė­jų vi­sa­me pa­sau­ly­je. Tai yra pui­ku ir jūs tuo ga­li­te di­džiuo­tis. Tai­gi no­riu pa­sa­ky­ti, kad jūs ro­do­te pa­vyz­dį vi­sai Eu­ro­pai ir šian­dien esa­te tik­ras įkvė­pi­mas vi­siems eu­ro­pie­čiams. (Plo­ji­mai)

Ger­bia­mie­ji par­la­men­to na­riai, jau dau­ge­lį me­tų Lie­tu­va įspė­jo Eu­ro­pą apie Ru­si­jos ke­lia­mus pa­vo­jus. Po 2014 me­tų mums pa­sa­kė­te, kad Pu­ti­nas ne­su­stos. Ir Eu­ro­pai rei­kė­jo pa­klau­sy­ti! Mums pri­rei­kė per daug lai­ko, kad at­si­bus­tu­me ir pa­ma­ty­tu­me Pu­ti­no Ru­si­jos grės­mę. Ta­čiau šian­dien mū­sų Są­jun­ga tvir­tai sto­vi gre­ta jū­sų už lais­vę ir prieš ag­re­si­ją. Kai nu­spren­dė­te iš­si­lais­vin­ti nuo Ru­si­jos šan­ta­žo ener­ge­ti­kos sri­ty­je, mū­sų Są­jun­ga ėmė­si veiks­mų ir sky­rė pre­ce­den­to ne­tu­rin­tį fi­nan­sa­vi­mą šva­riai ener­gi­jai, kau­pi­mui ir jung­tims. Čia lan­kiau­si kar­tu su Jen­su Stol­ten­ber­gu, kai Bal­ta­ru­si­ja ban­dė de­sta­bilizuoti jus hib­ri­di­niu iš­puo­liu. Tai bu­vo su­dė­tin­gi mė­ne­siai. Lu­ka­šen­ka sten­gė­si mus su­skal­dy­ti, ta­čiau Eu­ro­pa iš­li­ko vie­nin­ga ir kar­tu mes įvei­kė­me kri­zę.

Da­bar vėl su­vie­ni­jo­me jė­gas, kad su­stip­rin­tu­me sa­vo gy­ny­bos pra­mo­nę, Sei­mui pri­ėmus tei­sės ak­tus, ku­rie ati­tin­ka mū­sų Eu­ro­pos gy­ny­bos pra­mo­nės stra­te­gi­ją. Nes jū­sų gy­ny­ba yra Eu­ro­pos gy­ny­ba. Jū­sų lais­vė yra Eu­ro­pos lais­vė. Šian­dien la­biau nei bet ka­da anks­čiau Lie­tu­va ga­li pa­si­kliau­ti Eu­ro­pa. Ly­giai taip pat Eu­ro­pa ga­li pa­si­kliau­ti ju­mis.

Ger­bia­mi par­la­men­to na­riai, mie­li drau­gai, šiais me­tais taip pat mi­ni­mos 35-osios Bal­ti­jos ke­lio me­ti­nės. Bū­tent taip pra­dė­jo­te siek­ti ne­pri­klau­so­my­bės: žmo­nių gran­di­nė nu­si­drie­kė be­veik 700 ki­lo­met­rų per tris Bal­ti­jos vals­ty­bes. Tai bu­vo ga­lin­gas vie­ny­bės sim­bo­lis sie­kiant lais­vės. Šis sim­bo­lis ga­lin­gas ir šian­dien. Mū­sų že­my­nas to­liau žengs lais­vės ke­liu, kol vi­si Eu­ro­pos žmo­nės taps sa­vo li­ki­mo šei­mi­nin­kais, kol ga­liau­siai mū­sų Są­jun­ga bus baig­ta kur­ti.

Tai­gi svei­ki­nu vi­sus su Eu­ro­pos die­na! Te­gy­vuo­ja Lie­tu­va ir te­gy­vuo­ja Eu­ro­pa! (Mi­nė­ji­mo da­ly­viai at­si­sto­ja ir plo­ja)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, po­nia Pir­mi­nin­ke, už jū­sų pa­si­sa­ky­mą, už įkve­pian­čius žo­džius.

Ger­bia­mi ko­le­gos, 2004 me­tais prie Eu­ro­pos Są­jun­gos kar­tu su Lie­tu­va pri­si­jun­gė dar de­vy­nios Eu­ro­pos ša­lys. Kiek­vie­na ša­lis tu­rė­jo sa­vo lū­kes­čių ir sa­vo iš­šū­kių. Tai bu­vo di­džiau­sias iki tol Eu­ro­pos Są­jun­gos plėt­ros eta­pas, ne tik iš­plė­tęs Eu­ro­pos Są­jun­gą ge­og­ra­fiš­kai, pa­di­di­nęs gy­ven­to­jų skai­čių ir kul­tū­ri­nę įvai­ro­vę, bet ir pa­žy­mė­jęs Va­ka­rų ir Ry­tų Eu­ro­pos su­si­vie­ni­ji­mą.

Šį itin di­de­lio mas­to ir su­dė­tin­gą de­ry­bų bei ša­lių sto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą pro­ce­są pri­žiū­rė­jo ir ky­lan­čius iš­šū­kius spren­dė tuo­me­ti­nis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pir­mi­nin­kas Ro­ma­nas Pro­dis. Kvie­čiu pa­žiū­rė­ti Ro­ma­no Pro­džio mums pa­reng­tą vaiz­do krei­pi­mą­si.

 

1999–2004 me­tų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pir­mi­nin­ko Ro­ma­no Pro­džio kal­ba (vaiz­do įrašas)

 

R. PRODIS. Mie­li drau­gai iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo, džiau­giuo­si ga­lė­da­mas į jus kreip­tis po 20 me­tų, ku­riuos bu­vo­me kar­tu. Tai bu­vo di­di die­na prieš 20 me­tų, ge­gu­žės 1-oji, Dub­li­ne. Tuo­met la­bai džiau­gė­mės.

Ga­li bū­ti sa­kan­čių, kad vis­kas bu­vo pa­da­ry­ta ir įgy­ven­din­ta ne­to­bu­lai, kad bū­ta pro­ble­mų, bet aš ma­nau, kad nau­jo­ji Eu­ro­pa yra sėk­mės is­to­ri­ja, kal­bant iš eko­no­mi­nės pu­sės. Pui­ki kon­ver­gen­ci­ja, žmo­nių ben­druo­me­nė, ku­ri pa­si­ro­dė esan­ti stip­res­nė, ne­gu ma­nė­me.

O pro­ble­mų tai bū­na vi­sa­da. Kai ku­rios ša­lys tu­ri tam tik­rą ki­to­kį po­žiū­rį į Eu­ro­pą, bet tai juk de­mo­kra­tija, to mes ir no­ri­me. No­ri­me ge­res­nio eko­no­mi­nio gy­ve­ni­mo, ge­rų de­mo­kra­ti­jos ir žmo­nių ben­dra­dar­bia­vi­mo pa­sie­ki­mų. Tai mes ir pa­sie­kė­me. Ži­no­ma, yra tam tik­rų pro­ble­mų, nes sau­go­da­mi vien­bal­siš­ku­mo prin­ci­pą Eu­ro­pos pri­ima­muo­se spren­di­muo­se mes pra­ran­da­me ga­lią pa­sau­lio are­no­je. Esa­me la­bai vie­nin­gi, bet pra­ran­da­me sa­vo vaid­me­nį Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, Ki­ni­jo­je, mus spau­džia. Ir net šios siau­bin­gos ag­re­si­jos Uk­rai­no­je kon­teks­te mes ne­ga­lė­jo­me pa­siū­ly­ti jo­kio tai­kos pro­ce­so. Bu­vo Tur­ki­jos pa­siū­ly­mas, bu­vo ir ki­tų ini­cia­ty­vų, bet nie­ko iš to ne­iš­ėjo, nes vien­bal­siš­ku­mo prin­ci­pas su­truk­dė pri­im­ti tam tik­rus spren­di­mus. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vien­bal­siš­ku­mo ieš­ko­ji­mas pa­ra­ly­žiuo­ja tam tik­rus pro­ce­sus. Pri­si­min­ki­me, kaip bu­vo su eu­ru – bu­vo tik 12 vals­ty­bių, o da­bar jau 20 vals­ty­bių yra įsi­ve­du­sios eu­rą. Ne­pai­sant tam tik­rų eko­no­mi­nių kri­zių, eu­ras mums yra la­bai nau­din­gas. Bet jei­gu mes ne­tu­rė­si­me ben­dros už­sie­nio po­li­ti­kos, ben­dros gy­ny­bos po­li­ti­kos ir jei­gu ne­bus tam tik­ro fis­ka­li­nio har­mo­ni­za­vi­mo, mes ne­bū­si­me vie­nin­gi, ko­kie tu­rė­tu­me bū­ti, ir ne­ga­lė­si­me pro­gre­suo­ti ir pa­dė­ti sa­vo žmo­nėms.

Tai ir tu­rė­tų bū­ti mū­sų ben­dras tiks­las – kar­tu dirb­ti sie­kiant lai­mės ir džiaugs­mo, kaip bu­vo ge­gu­žės 1 die­ną prieš 20 me­tų. La­bai svar­bu tu­rė­ti gal­vo­je tai, kad jei­gu ne­ženg­si­me į prie­kį, tai ei­si­me at­gal. Eu­ro­pa ne­ga­li bū­ti ku­ria­ma vien tik ant kom­pro­mi­so pa­ma­tų. Eu­ro­pa tu­ri bū­ti ku­ria­ma re­mian­tis ben­dra at­ei­ti­mi ir ben­drais veiks­mais. Dė­ko­ju už ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti šia­me mi­nė­ji­me. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me bu­vu­siam Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pir­mi­nin­kui Ro­ma­nui Pro­džiui. Da­bar no­rė­čiau į tri­bū­ną pa­kvies­ti Sei­mo Pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ją, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kę Rad­vi­lę Mor­kū­nai­tę-Mi­ku­lė­nie­nę.

 

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jos, Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų komi­te­to pir­mi­nin­kės Rad­vi­lės Mor­kū­nai­tės-Mi­ku­lė­nie­nės kal­ba

 

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ. Ger­bia­mie­ji, ger­bia­mo­ji Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ke Ur­su­la fon der Le­jen, kai 1990-ai­siais Lie­tu­va pa­skel­bė ne­pri­klau­so­my­bę, tą pat aki­mir­ką pra­si­dė­jo mū­sų ke­lias į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Tie­są sa­kant, jis mums pra­si­dė­jo po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, kai de­šimt­me­čius prie­šin­da­mie­si so­vie­ti­nei oku­pa­ci­jai mū­sų lais­vės ko­vo­to­jai, re­zis­ten­tai, Są­jū­džio žmo­nės, Sau­sio 13-osios gy­nė­jai sie­kė, kad mū­sų vals­ty­bė bū­tų lais­va ir ne­pri­klau­so­ma, kad jos žmo­nės lais­vai ir de­mo­kra­tiškai ga­lė­tų pa­rink­ti jai ke­lią.

Pa­ra­le­liai tuos de­šimt­me­čius lais­vo­ji Eu­ro­pa gy­ve­no ki­to­mis ak­tu­a­li­jo­mis: su­ra­du­si bū­dą su­tar­ti dėl tai­kos, ji ieš­ko­jo spren­di­mų, kaip žmo­nėms Eu­ro­po­je už­tik­rin­ti orų ir ge­rą gy­ve­ni­mą. Prieš 35 me­tus vy­kę ge­o­po­li­ti­niai po­ky­čiai ga­lu­ti­nai su­bran­di­no ir po­ky­čius Eu­ro­po­je. Ly­giai to­mis ko­vo die­no­mis, kai Lie­tu­va skel­bė ne­pri­klau­so­my­bę, Eu­ro­pos Par­la­men­tas dis­ku­ta­vo apie Tarp­vy­riau­sy­bi­nę kon­fe­ren­ci­ją ir stra­te­gi­ją dėl ES at­ei­ties – bū­ti­ny­bės trans­for­muo­ti Eu­ro­pos Ben­dri­ją į po­li­ti­nę są­jun­gą, ku­ri ne­ap­si­ri­bo­tų tik ben­dra rin­ka, eko­no­mi­ne ir pi­ni­gų są­jun­ga.

1992-ai­siais, bū­da­ma vai­kas, su sa­vo ki­tais bi­čiu­liais pir­mą kar­tą lan­kiau­si Va­ka­rų Eu­ro­po­je. Ryš­kiau­siai pri­si­me­nu pil­nas len­ty­nas ba­na­nų, įvai­riau­sių sal­dai­nių ir au­to­ma­tiš­kai at­si­da­ran­čias du­ris. Tai mums vi­siems bu­vo ne­ma­ty­tas ste­buk­las ir di­de­lis džiaugs­mas. Tais pa­čiais me­tais bu­vo pa­si­ra­šy­ta Mast­rich­to su­tar­tis. Eu­ro­pos Ben­dri­ja ta­po Eu­ro­pos Są­jun­ga. Jau ta­da ėmė gir­dė­tis siū­ly­mai kur­ti ben­drą už­sie­nio po­li­ti­ką, siek­ti per­tvar­kų, ku­rios leis­tų grei­čiau pri­im­ti spren­di­mus, per­žiū­rė­ti ins­ti­tu­ci­nę są­ran­gą.

1995-ai­siais į Eu­ro­pos Są­jun­gą įsto­jo Suo­mi­ja ir Šve­di­ja, o Lie­tu­va ir Eu­ro­pos Są­jun­ga pa­si­ra­šė aso­cia­ci­jos su­tar­tį, ku­ri įtvir­ti­no no­rą siek­ti na­rys­tės. 1997 me­tais pir­mi­nia­me plėt­ros są­ra­še Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ne­bu­vo. Mes tu­rė­jo­me spur­tuo­ti, kad pa­si­vy­tu­me Ko­pen­ha­gos kri­te­ri­jus ir ki­tas ša­lis kan­di­da­tes. Lie­tu­va tu­rė­jo įsi­pa­rei­go­ji­mų dėl mir­ties baus­mės pa­nai­ki­ni­mo, Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mo. Mums rei­kė­jo vyk­dy­ti per­tvar­kas teis­mų, žmo­gaus tei­sių, ap­lin­kos, ener­ge­ti­kos, ko­vos su ko­rup­ci­ja sri­ty­se. Kai ku­rie spren­di­mai bu­vo po­li­tiš­kai bran­gūs ir sun­kiai pa­aiš­ki­na­mi vi­suo­me­nei. Bet pa­vy­ko. Mes li­ku­sias di­džio­sios plėt­ros vals­ty­bes pa­si­vi­jo­me. Ta­da įro­dė­me ir, ma­no ver­ti­ni­mu, pas­ta­ruo­ju lai­ku įtvir­ti­no­me, kad esa­me ge­ri eu­ro­pie­čiai, vei­kian­tys pa­gal ben­drai su­tar­tas tai­syk­les ir įsi­pa­rei­go­ji­mus. Lie­tu­va yra tarp la­biau­siai Eu­ro­pos Są­jun­ga pa­si­ti­kin­čių vals­ty­bių. Na­rys­tė Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra pla­tus ben­dra­sis var­dik­lis mū­sų vi­suo­me­nė­je.

Va­kar bu­vo­me su­si­ti­kę su bu­vu­siais Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kais. Skir­tin­gų kar­tų, skir­tin­gų par­ti­jų. Ir ko­kia ma­giš­ka yra ta Eu­ro­pos Są­jun­gos idė­ja, kad mes ko­mi­te­te daž­niau­siai spren­di­mus pri­ima­me ben­dru su­ta­ri­mu, kad va­kar ap­link sta­lą jau­tė­mės ben­dra­žy­giai. Eu­ro­pos Są­jun­ga tu­ri ga­lią nu­plau­ti ašt­rius skir­tu­mus ir ieš­ko­ti ben­dro su­ta­ri­mo.

Sei­me Eu­ro­pos Są­jun­gos klau­si­mams ski­ria­me ypa­tin­gą dė­me­sį. 2004 me­tais bu­vo pri­im­tas Kon­sti­tu­ci­nis ak­tas „Dėl Lie­tu­vos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je“. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas ir Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jo­je yra įtvir­tin­ti kaip tu­rin­tys spe­cia­lius įga­lio­ji­mus.

Dė­ko­ju vi­siems bu­vu­siems ir esa­miems po­li­ti­kams, skir­tin­gų po­li­ti­nių frak­ci­jų at­sto­vams, Sei­mo dar­buo­to­jams, ku­rie dir­bo, kad Lie­tu­va tap­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos na­re, ku­rie dir­bo, kad Lie­tu­va bū­tų kon­struk­ty­vi ir gir­di­ma Eu­ro­pos Są­jun­gos da­lis. Ačiū Lie­tu­vos žmo­nėms.

Ku­rį lai­ką Eu­ro­pos Są­jun­ga bu­vo kiek pa­var­gu­si nuo sa­vi­re­gu­lia­ci­jos, nuo ne itin grei­tų spren­di­mų. Taip jau nu­tin­ka, kad ne­gan­dos ir kri­zės pa­ska­ti­na su­si­mo­bi­li­zuo­ti. Ben­dras Eu­ro­pos Są­jun­gos at­sa­kas į ko­vi­do pan­de­mi­ją, ES at­si­ga­vi­mo fon­do su­kū­ri­mas, re­ak­ci­ja į Ru­si­jos pra­dė­tą ka­rą Uk­rai­no­je, sank­ci­jos, spren­di­mas dėl kan­di­da­čių sta­tu­so Uk­rai­nai ir Mol­do­vai pa­ro­dė, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga pa­jė­gi im­tis ly­de­rys­tės. Tik ne­rei­kia su­sto­ti, rei­kia dar di­din­ti tem­pą. Rei­kia Uk­rai­nai ir Mol­do­vai ki­tą de­ry­bi­nį pe­ri­odą ati­da­ry­ti dar šį bir­že­lį, ne vė­liau. Rei­kia rū­pin­tis sa­vo sau­gu­mu ir gy­ny­ba.

Ma­tant Eu­ro­pos Są­jun­gos is­to­ri­ją, pa­na­šu, esa­me per­tvar­kų lan­ge. Mums tik­rai rei­kia grei­tes­nių ir efek­ty­ves­nių spren­di­mų, ypač dėl už­sie­nio po­li­ti­kos, gy­ny­bos, plėt­ros, sank­ci­jų Ru­si­jai, kad jos ne­bū­tų apei­na­mos. Ko ge­ro, ver­ta ap­tar­ti ir gi­les­nę in­teg­ra­ci­ją į kol kas ma­žiau re­gu­liuo­ja­mas sri­tis.

Už lais­vę ir ap­si­spren­di­mą bu­vo mū­sų se­ne­liai ir pro­se­ne­liai, nes kiek­vie­na Lie­tu­vos kar­ta grū­mė­si su ag­re­so­riu­mi už tei­sę bū­ti. Kaip sa­kė Vy­tau­tas Land­sber­gis: „Na­rys­tė NATO – gy­ve­ni­mas, na­rys­tė Eu­ro­pos Są­jun­go­je – ge­res­nis gy­ve­ni­mas.“ Su ES pa­gal­ba ir sa­vo po­žiū­riu, už­si­spy­ri­mu mes pa­sie­kė­me di­de­lių da­ly­kų. Tik­rai ne vien to, kad par­duo­tu­vių len­ty­no­se bū­tų daug įvai­rių sal­dai­nių. Mū­sų BVP iš­au­go pen­kis kar­tus, vi­du­ti­nė al­ga – dau­giau nei še­šis kar­tus, dau­gy­bė ki­tų po­zi­ty­vių ro­dik­lių, bet svar­biau­sia, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga mums da­vė sau­gu­mą, esa­me ne vie­ni, pa­de­da­me vie­ni ki­tiems.

Lie­tu­va ir kiek­vie­nas iš mū­sų ga­li­me pa­ly­gin­ti nu­ei­tą ke­lią per šei­mos ir vals­ty­bės nuo­trau­kas, kaip at­ro­dė­me ta­da ir kaip šian­dien. At­si­vers­ki­me al­bu­mus. Bet la­biau­siai di­džiuo­juo­si sa­vo vals­ty­be, kad šian­dien ski­ria­me di­de­lį dė­me­sį sa­vo sau­gu­mui ir gy­ny­bai, ryš­kiai re­mia­me Uk­rai­ną, vi­sa­me pa­sau­ly­je ple­čia­me drau­gys­tę su de­mo­kra­tijomis. Ma­nau, tiek da­ry­da­mi, tu­ri­me mo­ra­li­nę tei­sę aiš­kiai pra­šy­ti ir ki­tų es­min­gai rem­ti Uk­rai­ną, in­ves­tuo­ti į sa­vo sau­gu­mą, siek­ti kiek įma­no­ma at­si­ri­bo­ti nuo ne­de­mok­ra­ti­nių ir sau­gu­mui gra­si­nan­čių re­ži­mų bei pri­klau­so­my­bės nuo jų.

Ačiū bi­čiu­liams Eu­ro­po­je už ben­drys­tę ir vi­so­ke­rio­pą pa­ra­mą, ačiū už drau­ge nu­ei­tą 20 me­tų ke­lią. Svei­ki­ni­mai di­džio­sios plėt­ros vals­ty­bėms. Svei­ki­nu jus vi­sus su Eu­ro­pos die­na! Bet di­džio­ji Eu­ro­pos die­na bus ta­da, kai Uk­rai­na ir mes vi­si lai­mė­si­me. Ta­da bus vi­siš­kai švie­su. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju Rad­vi­lei Mor­kū­nai­tei-Mi­ku­lė­nie­nei.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kar­tu su mu­mis pa­mi­nė­ti Eu­ro­pos die­ną ir pa­si­da­lin­ti min­ti­mis apie Eu­ro­pos Są­jun­gos at­ei­tį at­vy­ko ak­ty­viai na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je sie­kian­čios Uk­rai­nos Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos Uk­rai­nos in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pos Są­jun­gą ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Iva­na Klym­puš-Cin­ca­dzė. Ger­bia­ma Iva­na, ma­lo­niai kvie­čiu jus į tri­bū­ną pa­si­sa­ky­ti. (Plo­ji­mai)

 

Uk­rai­nos Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos Uk­rai­nos in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pos Są­jun­gą ko­mi­te­to pir­mi­nin­kės Iva­nos Klym­puš-Cin­ca­dzės kal­ba

 

I. KLYMPUŠ-CINCADZĖ. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, po­nia Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pir­mi­nin­ke, ko­le­gos, bran­gūs sve­čiai! Aš esu su­jau­din­ta šio kvie­ti­mo at­švęs­ti jau 20 me­tus, kai Lie­tu­va pri­si­jun­gė prie Eu­ro­pos Są­jun­gos ir šven­čia Eu­ro­pos die­ną. Tik­riau­siai su­tik­si­te su ma­ni­mi, kad Eu­ro­pos idė­ja jau bu­vo su­for­muo­ta uk­rai­nie­čių ir lie­tu­vių, kai bu­vo su­for­muo­ta Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė. Mes esa­me la­bai ar­ti­mos tau­tos ne tik to­dėl, kad tu­ri­me ben­drą is­to­ri­ją, bet ir mū­sų li­ki­mas yra pa­na­šus. Nuo pat se­niau­sių lai­kų mes bu­vo­me kar­tu – gy­nė­me Eu­ro­pą nuo Mon­go­lų or­di­no, nuo Mas­ko­vi­jos įsi­ver­ži­mų. Mes kar­tu ko­vo­jo­me dėl sa­vo ne­pri­klau­so­my­bės XX am­žiaus pra­džio­je, bet vė­liau, de­ja, mus už­ka­ria­vo So­vie­tų Są­jun­ga, o po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro bai­su­mų par­ti­za­nai ir Lie­tu­vo­je, ir Uk­rai­no­je prie­ši­no­si So­vie­tų Ru­si­jos oku­pan­tams, tą da­rė la­bai il­gai, tuo mes tu­ri­me di­džiuo­tis.

Uk­rai­no­je mes taip pat pri­si­me­na­me jū­sų Są­jū­dį ir kaip jis mus įkvė­pė to­liau ko­vo­ti dėl sa­vo ne­pri­klau­so­my­bės, su­kur­ti sa­vo ju­dė­ji­mą Na­rod­nyj ruch. Jūs pa­dė­jo­te mums spaus­din­ti laik­raš­čius, li­te­ra­tū­rą, kad ga­lė­tu­me ją pla­tin­ti Uk­rai­no­je ir kal­bė­ti apie ne­pri­klau­so­my­bę. 1991 me­tų sau­sio mė­ne­sį Ru­si­jos im­pe­ri­ja pir­mą kar­tą pa­ban­dė at­kur­ti sa­vo ga­lią net žlug­da­ma. Tad Lie­tu­vos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je 20-me­čio pa­mi­nė­ji­mas yra la­bai svar­bus. Lie­tu­viams taip pat svar­bus, kaip ir uk­rai­nie­čiams. Jūs su­ge­bė­jo­te at­kur­ti sa­vo ne­pri­klau­so­my­bę la­bai anks­ti ir jums pa­vy­ko taip pat su­grįž­ti į Eu­ro­pos šei­mą, ku­riai jūs vi­sa­da ir pri­klau­sė­te. Mums lie­tu­viai, kaip ir ki­tos Bal­ti­jos vals­ty­bės, Cen­tri­nės Eu­ro­pos vals­ty­bės, ku­rios 2004 me­tais pa­si­nau­do­jo ga­li­my­be ir pri­si­jun­gė prie Eu­ro­pos Są­jun­gos, yra pui­kus įro­dy­mas, kaip na­rys­tė Eu­ro­pos Są­jun­go­je pa­de­da eko­no­mi­niam pro­gre­sui, ska­ti­na žmo­gaus oru­mą, di­di­na sau­gu­mą ir pa­na­šiai. Jūs pa­ro­dė­te, kaip vals­ty­bė, tu­rin­ti tiks­lų, tu­rin­ti iš­tver­mės, ga­li pa­siek­ti už­si­brėž­tų tiks­lų. Taip pat jūs įro­dė­te, kad sva­jo­nės pil­do­si.

Šian­dien džiau­giuo­si bū­da­ma čia, bū­da­ma su Lie­tu­vos ly­de­riais, ku­rie ve­dė Lie­tu­vą su­dė­tin­gu ke­liu į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Ži­nau, kad tai bu­vo la­bai su­dė­tin­ga ke­lio­nė, ži­nau, kad jums ne­bu­vo pa­ties­tas rau­do­nas ki­li­mas, bet jums pa­vy­ko. Jūs pui­kiai at­li­ko­te sa­vo na­mų dar­bus ir įti­ki­no­te vi­sus, įvyk­dė­te vi­sus įsi­pa­rei­go­ji­mus dėl sa­vo žmo­nių. Jūs esa­te įkve­pian­tis pa­vyz­dys uk­rai­nie­čiams. Per vi­sus šiuos 20 me­tų na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je Lie­tu­va vis ro­dė, kad ne tik re­mia­si Eu­ro­pos Są­jun­gos ver­ty­bė­mis, bet ir ver­ti­na jas. Lie­tu­va yra pui­kus pa­vyz­dys, kaip to­kia vals­ty­bė ga­li tap­ti svar­bia ge­o­po­li­ti­ne vei­kė­ja, jei­gu re­mia­si lais­vės ver­ty­bė­mis. Mes ste­bi­me jus iš Uk­rai­nos ir ma­to­me jus kaip ly­de­rius, ku­rie ne­bi­jo pa­si­prie­šin­ti blo­giui.

Vy­riau­sy­bės na­riai, bran­gūs Sei­mo na­riai, mes šian­dien čia su­si­rin­ko­me švęs­ti Eu­ro­pos die­nos, kur pir­miau­sia yra šven­čia­ma lais­vė, de­mo­kra­tija, žmo­gaus tei­sės, sau­gu­mas, ben­dra­dar­bia­vi­mas ir tai­ka – tie da­ly­kai, ku­rie mus vi­sus vie­ni­ja. Ži­no­ma, yra vi­so­kių pro­ble­mų. Uk­rai­na taip pat sten­gia­si įvyk­dy­ti tam tik­rus po­ky­čius nuo ta­da, kai at­ga­vo ne­pri­klau­so­my­bę, bet tik dėl nuo­sek­lių po­ky­čių po Mai­da­no re­vo­liu­ci­jos mes ap­si­spren­dė­me kaip tau­ta ir kaip vals­ty­bė. Bū­tent ta­da Ru­si­jos ag­re­si­jos ka­ras prieš Uk­rai­ną su­dre­bi­no pa­sau­lio tvar­ką ir da­bar vi­sam pa­sau­lio sau­gu­mui ky­la grės­mė. Aš ži­nau, kad Lie­tu­vo­je jūs pui­kiai su­pran­ta­te, ko­kios yra Mask­vos eks­pan­si­jos am­bi­ci­jos, ir jūs pui­kiai ži­no­te, kad Pu­ti­no Ru­si­ja yra eg­zis­ten­ci­nė grės­mė ir jums, ir Eu­ro­pos sau­gu­mui. Kar­tu ži­no­me, kad prie­šas ne­su­stos, jei­gu jo ne­su­stab­dy­si­me. Bet ži­no­te ką, drau­gai? Krau­juo­jan­ti, ken­čian­ti, bet at­spa­ri ir drą­si uk­rai­nie­čių tau­ta vie­na be pa­gal­bos ne­ga­lės su­stab­dy­ti Ru­si­jos – mums rei­kia ki­tų vals­ty­bių pa­gal­bos, nes Ru­si­jai ki­tos vals­ty­bės pa­de­da, kad ji ga­lė­tų vyk­dy­ti ag­re­sy­vias ata­kas prieš mū­sų tai­kius mies­tus. Jie ži­no, kad jie ne­ga­li pa­lauž­ti mū­sų dva­sios, bet jie ban­do su­nai­kin­ti uk­rai­nie­čių gy­ve­ni­mą, kas­die­nį gy­ve­ni­mą, ir su­griau­ti mū­sų nuo­sta­bius mies­tus ir kai­mus, kad žmo­nės ten ne­ga­lė­tų gy­ven­ti.

Bran­gūs drau­gai, mes, uk­rai­nie­čiai, esa­me jums am­ži­nai dė­kin­gi, dė­kin­gi kiek­vie­nam Lie­tu­vos pi­lie­čiui už pa­gal­bą. Mes ver­ti­na­me vi­sus iš­tek­lius, vi­sas idė­jas, veiks­mus, ku­riuos jū­sų po­li­ti­kai sky­rė Uk­rai­nai, pra­de­dant Pre­zi­den­tu, Vy­riau­sy­bės na­riais, vi­sų par­ti­jų po­li­ti­kais, Sei­mo na­riais, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riais. Gal­būt yra tam tik­rų ne­su­ta­ri­mų, bet esa­me su­vie­ny­ti lie­tu­vių lais­vės dva­sios. Mes dė­kin­gi už jū­sų sa­va­no­rių pa­stan­gas, už ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų pa­stan­gas, kad pa­de­da­te mums ko­vo­ti už mū­sų ne­pri­klau­so­my­bę ir su­ve­re­ni­te­tą, už tai­ką ir sau­gu­mą. Dė­ko­ju už jū­sų at­si­da­vi­mą, dė­ko­ju už jū­sų pa­ra­mą mū­sų ke­ly­je į Eu­ro­pą. Dė­ko­ju, kad pir­mau­ja­te siek­da­mi už­tik­rin­ti, kad Uk­rai­nai bū­tų su­teik­tas kan­di­da­tės sta­tu­sas, kad su Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­ba bū­tų pra­dė­tos de­ry­bos dėl sto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą, kad bū­tų pri­im­ti spren­di­mai ir dėl ki­tų da­ly­kų, to­kių kaip The Uk­rai­ne Fa­ci­li­ty. Mes la­bai dė­ko­ja­me už ka­ri­nę, hu­ma­ni­ta­ri­nę, fi­nan­si­nę pa­gal­bą. Mes nie­kuo­met ne­pa­mir­ši­me jū­sų kū­ry­biš­ku­mo, jū­sų ener­gi­jos, ku­rią ski­ria­te pa­dė­da­mi mums.

Vis dėl­to bū­da­ma ypač dė­kin­ga, bran­gūs ko­le­gos, šian­dien sto­viu čia, prie­šais jus, ir pra­šau dau­giau. Sto­viu čia, prie­šais jus, ir pra­šau dau­giau lai­ko, pa­stan­gų, gin­kluo­tės, iš­tek­lių, ener­gi­jos ir veiks­mų, kad mes ga­lė­tu­me už­tik­rin­ti, kad uk­rai­nie­čių tau­ta ne­iš­nyks, kad Uk­rai­nos vals­ty­bė bus iš­sau­go­ta, kad jū­sų, Eu­ro­pos ir pa­sau­lio sau­gu­mas bū­tų at­kur­tas, o Ru­si­ja bū­tų nu­ga­lė­ta, su­sil­pnin­ta ir izo­liuo­ta taip, kad ji ne­ga­lė­tų pul­ti.

Sto­viu prieš jus. Esu dė­kin­ga jū­sų tau­tai, bet pra­šau dar dau­giau jū­sų ži­nių, eks­per­ti­zės, pa­tir­ties, veiks­mų, kad už­tik­rin­tu­me, jog Uk­rai­no­je mes sėk­min­gai tu­rė­tu­me vi­sus in­stru­men­tus ir ga­lė­tu­me at­lik­ti Eu­ro­pos na­mų dar­bus.

Kaip ir Mol­do­va, ir Va­ka­rų Bal­ka­nų vals­ty­bės, kaip Sa­kart­ve­las, mes jun­gia­mės prie Eu­ro­pos Są­jun­gos ir no­rė­si­me pa­da­ry­ti ją dar la­biau kles­tin­čią ir stip­rią. Mū­sų na­rys­tė Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra bū­ti­na mū­sų ben­driems tiks­lams. Ti­kiuo­si, kad ki­tas Eu­ro­pos die­nas ga­lė­si­me švęs­ti su dau­giau vals­ty­bių ir ga­lė­si­me už­tik­rin­ti, kad to­liau sėk­min­gai vys­ty­si­me Eu­ro­pos pro­jek­tą. Ti­kiuo­si, kad Lie­tu­vos Vy­tis ir Uk­rai­nos her­bas vi­sa­da bus kar­tu ir jų ben­dra jė­ga pri­si­dės prie Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­sie­ki­mų. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me ger­bia­mai Iva­nai. Nuo­šir­džiau­sios sėk­mės Uk­rai­nai jos ke­ly­je.

Mie­li su­si­rin­ku­sie­ji, mū­sų gar­bin­ga vieš­nia, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pir­mi­nin­kė Ur­su­la fon der Le­jen tu­ri iš­vyk­ti. Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me jums, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, už iš­sa­ky­tas min­tis, už svei­ki­ni­mus ir lin­ki­me jums gra­žios li­ku­sios šven­ti­nės die­nos.

O to­liau Sei­mo po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Rad­vi­lė Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė.

 

Plo­ji­mais pa­ly­di­ma iš­ei­nan­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pir­mi­nin­kė Ur­su­la fon der Le­jen.

 

PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ). Ger­bia­mi ko­le­gos, mū­sų su­si­rin­ki­mo, mū­sų mi­nė­ji­mo sve­čiai, tę­sia­me mū­sų šį pro­gi­nį su­si­rin­ki­mą, kad ap­žvelg­tu­me nu­ei­tą ke­lią ir pa­si­da­lin­tu­me min­ti­mis apie at­ei­tį.

Da­bar į tri­bū­ną no­riu pa­kvies­ti du­kart Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką, bu­vu­sį prem­je­rą, da­bar – Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rį An­drių Ku­bi­lių. (Plo­ji­mai)

 

Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rio, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pir­mo­jo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko An­driaus Ku­bi­liaus kal­ba

 

A. KUBILIUS. Ger­bia­mosios ir ger­bia­mie­ji, iš­ties ga­na spe­ci­fi­nis jaus­mas vėl sto­vė­ti šio­je tri­bū­no­je, tu­riu pri­si­pa­žin­ti iš kar­to. Ka­dan­gi Rad­vi­lė jau čia pri­sta­tė su vi­sais ti­tu­lais, tai iš tie­sų no­riu kreip­tis į jus ne tik kaip pir­ma­sis Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, bet ir kaip 2000 me­tų Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas, nes tų me­tų va­sa­rio mė­ne­sį Lie­tu­va pa­ga­liau bu­vo pa­kvies­ta pra­dė­ti de­ry­bas dėl na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ta­da iš tie­sų mums te­ko įro­dy­ti, kad Lie­tu­va yra pa­si­ren­gu­si tap­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos na­re kar­tu su pir­muo­ju big-bang plėt­ros de­šim­tu­ku. Ta­da ir Ni­dos gro­žiai pa­dė­jo tai pa­siek­ti, ne­kal­bant apie ki­tas gė­ry­bes.

Rad­vi­lė jau ci­ta­vo la­bai tiks­lius Vy­tau­to Land­sber­gio žo­džius, kad NATO mums ga­ran­tuo­ja gy­ve­ni­mą, o Eu­ro­pos Są­jun­ga – ge­res­nį gy­ve­ni­mą. Iš tie­sų tuo ir džiau­gia­mės pas­ta­ruo­sius 20 me­tų. Na­rys­tė Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir jos tur­tin­go­je ben­dro­jo­je rin­ko­je lei­do mums pa­tiems kur­ti sa­vo sėk­mės is­to­ri­ją, ku­rią bū­tų ga­li­ma pri­ly­gin­ti ir ste­buk­lui šim­ta­me­tė­je Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je.

Ver­ta pri­si­min­ti, kad 2000 me­tais, kai Lie­tu­va tik pra­dė­jo de­ry­bas dėl na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je, mū­sų eko­no­mi­kos iš­si­vys­ty­mo ly­gis sie­kė tik 36 % Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio. Tai yra pa­gal eu­ro­pi­nius stan­dar­tus bu­vo­me ne­tur­tin­gas, iš so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos ne­se­niai iš­si­va­da­vęs kraš­tas, gy­ve­no­me stip­riai at­si­lik­da­mi nuo vi­du­ti­nio eu­ro­pie­čio. Kaip jau mi­nė­jo Ko­mi­si­jos Pre­zi­den­tė, da­bar šis ro­dik­lis sie­kia jau 90 % Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio. Tai yra bai­gia­me pa­si­vy­ti Eu­ro­pą, esa­me tarp pir­mau­jan­čių „nau­jo­sios Eu­ro­pos“ ša­lių ir jau pra­len­kė­me to­kias Eu­ro­pos Są­jun­gos sen­bu­ves kaip Is­pa­ni­ją, Grai­ki­ją, Por­tu­ga­li­ją. Kas svar­biau­sia mums, lie­tu­viams, 1 % ap­len­kė­me ir kai­my­ni­nę Es­ti­ją.

Ne tik eko­no­miš­kai pa­si­vi­jo­me Eu­ro­pą, bet ir ci­vi­li­za­ci­ne, kul­tū­ri­ne pras­me su­grį­žo­me į Eu­ro­pą. Įvei­kė­me ne­pri­klau­so­my­bės pra­džio­je kles­tė­ju­sią ko­rup­ci­ją, įtvir­ti­no­me eu­ro­pie­tiš­kus tei­si­nės vals­ty­bės prin­ci­pus, iš­mo­ko­me rū­pin­tis žmo­gaus tei­sė­mis ir lais­vė­mis bei de­mo­kra­tinėmis ver­ty­bė­mis. Ga­lė­tu­me ti­kė­tis, kad ir per at­ei­nan­čius de­šimt­me­čius kar­tu su Eu­ro­pos Są­jun­ga mes sau­giai kur­si­me sa­vo sėk­mę ir tai­ky­si­mės jau ne­be į Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kį, bet į eko­no­miš­kai pir­mau­jan­čių­jų pen­ke­tu­ką.

Ta­čiau aki­vaiz­du, kad to­kią sva­jo­nę bū­si­me pa­jė­gūs įgy­ven­din­ti tik tuo at­ve­ju, jei­gu kar­tu su Eu­ro­pos Są­jun­ga ir NATO įveik­si­me šian­die­ni­nę gi­lią vi­so Eu­ro­pos že­my­no bei vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos ge­o­po­li­ti­nę kri­zę, ku­rią su­kė­lė Ru­si­jos ka­ras prieš Uk­rai­ną. Ar­ti­miau­sią de­šimt­me­tį Eu­ro­pos Są­jun­ga ne­tu­rės di­des­nio rū­pes­čio nei at­kur­ti tva­rią tai­ką vi­sa­me Eu­ro­pos že­my­ne. To ne­bus ga­li­ma pa­siek­ti ko­kio­mis nors de­ry­bo­mis dėl trum­pa­lai­kio ug­nies nu­trau­ki­mo ar su­ta­riant dėl tai­kos Pu­ti­no są­ly­go­mis.

Tva­ri tai­ka Eu­ro­pos že­my­ne yra ga­li­ma tik ta­da, jei­gu ge­o­po­li­ti­nės trans­for­ma­ci­jos įvyks pla­čia­me Eu­ro­pos ry­ti­nės da­lies re­gio­ne, įskai­tant Ru­si­ją ir Bal­ta­ru­si­ją, o tam rei­kia, kad Ru­si­ja pra­lai­mė­tų ka­rą Uk­rai­no­je ir kad Krem­liu­je žlug­tų Pu­ti­no re­ži­mas. To­dėl ačiū Uk­rai­nai už tai, kad gi­na mus, ir už tai, kad at­ve­ria per­spek­ty­vą to­kioms ga­li­my­bėms. Uk­rai­nos per­ga­lė at­ver­tų ga­li­my­bes po­zi­ty­vioms per­mai­noms mi­nė­ta­me vi­sa­me Eu­ro­pos Ry­tų re­gio­ne. Mes tu­ri­me bū­ti pa­si­ruo­šę vi­siš­kai iš­nau­do­ti šį ga­li­my­bių lan­gą, nes tik tai leis at­kur­ti tva­rią tai­ką ir sau­gaus au­gi­mo ga­li­my­bes vi­sa­me Eu­ro­pos že­my­ne, tai­gi ir Lie­tu­vo­je.

Ar­ti­miau­sias de­šimt­me­tis bus Eu­ro­pos ge­o­po­li­ti­nės kri­zės įvei­ki­mo de­šimt­me­tis ir grį­ži­mo prie tva­rios tai­kos de­šimt­me­tis. Drįs­tu pa­va­din­ti, kad jis bus Uk­rai­nos de­šimt­me­tis, nes tik Uk­rai­nos sėk­mė, tai yra jos per­ga­lė prieš Ru­si­ją, jos at­sta­ty­mas ir mo­der­ni­za­ci­ja, jos na­rys­tė Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir NATO pa­dės trans­for­muo­tis tam pla­tes­niam Eu­ro­pos Ry­tų re­gio­nui. To­dėl Uk­rai­nos per­ga­lė ir ta­pi­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos na­re yra rei­ka­lin­ga ne tik pa­čiai Uk­rai­nai, tai yra rei­ka­lin­ga ir vi­sai Eu­ro­pos Są­jun­gai. Nes tva­rios tai­kos rei­kia ne tik Uk­rai­nai, jos rei­kia vi­siems eu­ro­pie­čiams, tarp jų ir mums. O Uk­rai­nos per­ga­lė, jos at­sta­ty­mas, eu­ro­at­lan­ti­nė in­teg­ra­ci­ja yra tai, ką ga­li ir pri­va­lo pa­da­ry­ti Eu­ro­pos Są­jun­ga bei ki­tos Va­ka­rų vals­ty­bės.

Bru­ta­lus Ru­si­jos ka­ras prieš Uk­rai­ną ir prieš vi­są ci­vi­li­zuo­tą pa­sau­lį tę­sia­si jau dau­giau nei dve­jus me­tus. Eu­ro­pos Są­jun­ga, su­teik­da­ma ka­ri­nę ir ki­to­kią pa­ra­mą Uk­rai­nai, įves­da­ma sank­ci­jas Ru­si­jai, pa­kvies­da­ma Uk­rai­ną pra­dė­ti na­rys­tės de­ry­bas, pa­da­rė dau­giau, ne­gu bu­vo ga­li­ma iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ti­kė­tis prieš ka­ro pra­džią. To­dėl ga­li­ma tik svei­kin­ti tvir­tą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Pre­zi­den­tės Ur­su­los fon der Le­jen ly­de­rys­tę su­tel­kiant Eu­ro­pos Są­jun­gos be­pre­ce­den­tę ma­te­ria­lią ir po­li­ti­nę pa­ra­mą Uk­rai­nai.

Ta­čiau šian­dien tu­ri­me ma­ty­ti ir tai, kad to­kios pa­ra­mos pa­ka­ko tik tam, kad Uk­rai­na ne­pra­lai­mė­tų, bet jos kol kas tik­rai ne­pa­kan­ka tam, kad Uk­rai­na lai­mė­tų. Pra­ei­tais me­tais Ru­si­ja ka­rui prieš Uk­rai­ną iš­lei­do dau­giau kaip 100 mlrd. eu­rų, o Uk­rai­na sa­vo gy­ny­bai kar­tu su vi­sa Va­ka­rų, tai yra Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ir Eu­ro­pos Są­jun­gos, pa­ra­ma ga­lė­jo iš­leis­ti tik 80 mlrd. eu­rų. Iš jų vi­sa Va­ka­rų ka­ri­nė pa­ra­ma sie­kė tik 40 mlrd. eu­rų, ar­ba 0,1 % vi­so Va­ka­rų ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to.

To tik­rai ne­pa­kan­ka Uk­rai­nos per­ga­lei. To­dėl Lie­tu­va tu­ri ra­gin­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą ne­ati­dė­lio­jant im­tis ini­cia­ty­vos ir pa­reng­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos pla­ną Uk­rai­nos per­ga­lei pa­siek­ti, ku­ria­me bū­tų tiks­liai įver­tin­ta, ko­kios ir kiek gin­kluo­tės rei­kia to­kiai per­ga­lei pa­siek­ti, kur ir ka­da tai bus pa­ga­min­ta bei kaip tai bus fi­nan­suo­ja­ma. Aki­vaiz­du, kad Va­ka­rų pa­ra­ma Uk­rai­nos per­ga­lei per me­tus tu­ri siek­ti ne 40 mlrd. eu­rų, o bent 100 mlrd. eu­rų, ar­ba 0,25 %, vi­so Va­ka­rų ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Ir vi­sa tai tu­ri bū­ti iš­dės­ty­ta aiš­kia­me Uk­rai­nos per­ga­lės pla­ne, imant pa­vyz­dį iš Jung­ti­nių Vals­ti­jų 1941 me­tų bir­že­lio mė­ne­sį pa­reng­to per­ga­lės pla­no, ku­ria­me vis­kas bu­vo tiks­liai su­pla­nuo­ta, kaip per ket­ve­rius me­tus pa­siek­ti be­są­ly­giš­ką per­ga­lę prieš Adol­fą Hit­le­rį ir im­pe­ri­nę Ja­po­ni­ją.

Lie­tu­va tu­ri ra­gin­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą im­tis įgy­ven­din­ti pla­čią Eu­ro­pos Ry­tų erd­vės trans­for­ma­ci­jos stra­te­gi­ją, tai, ką bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti grand stra­te­gi­ja, ku­ri ap­im­tų vi­sas pa­ra­mos Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos po­li­ti­nei trans­for­ma­ci­jai prie­mo­nes, įskai­tant pa­ra­mą tų ša­lių pi­lie­ti­nei vi­suo­me­nei ir opo­zi­ci­jai, taip pat ir Uk­rai­nos per­ga­lę bei in­teg­ra­ci­jos sėk­mę, ver­ti­nant kaip es­mi­nius fak­to­rius, lem­sian­čius to­kios trans­for­ma­ci­jos ga­li­my­bę. To­kia Eu­ro­pos Są­jun­gos stra­te­gi­ja yra rei­ka­lin­ga, kad Va­ka­ruo­se bū­tų įveik­tos Ru­si­jos pra­lai­mė­ji­mo ir Vla­di­mi­ro Pu­ti­no re­ži­mo griū­ties bai­mės, Va­ka­rams ne­ri­mau­jant, kad po Vla­di­mi­ro Pu­ti­no re­ži­mo griū­ties Ru­si­jo­je bus tik blo­giau. To­kios ne­pa­grįs­tos bai­mės ir yra vie­na pa­grin­di­nių kliū­čių, stab­dan­čių Va­ka­rų ryž­tą su­teik­ti di­des­nę ka­ri­nę pa­ra­mą Uk­rai­nai. To­kios po­zi­ty­vios per­mai­nos Eu­ro­pos Ry­tų re­gio­ne yra rei­ka­lin­gos vi­sai Eu­ro­pai, nes, kaip jau mi­nė­jau, tai vie­nin­te­lis ke­lias į tva­rią tai­ką Eu­ro­pos kon­ti­nen­te. To­kioms per­mai­noms bū­ti­na Uk­rai­nos per­ga­lė ir Uk­rai­nos spar­ti eu­ro­at­lan­ti­nė in­teg­ra­ci­ja.

Pra­bė­gus mū­sų na­rys­tės 20-čiai me­tų, tu­ri­me pa­ga­liau at­si­kra­ty­ti tarp mū­sų vis dar ga­jos „nau­jo­kų“ sa­vi­vo­kos ir sa­vi­vo­kos, kad nuo mū­sų, „ma­žiu­kų“, ta­ria­mai nie­kas ne­pri­klau­so to­je di­de­lė­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Mes ga­li­me ir pri­va­lo­me da­ry­ti įta­ką Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­kai, ypač mū­sų re­gio­nui svar­biems spren­di­mams. Tu­ri­me ne­bi­jo­ti siū­ly­ti sa­vo idė­jų, svar­bių vi­sai Eu­ro­pai, tu­ri­me iš­mok­ti to­kioms idė­joms bur­ti ben­dra­min­čius iš įvai­rių par­ti­jų ir įvai­rių ša­lių. Tai jau sėk­min­gai pa­da­rė­me su­bū­rę pa­sau­li­nę par­la­men­ta­rų „Uni­ted for Uk­rai­ne“ ko­a­li­ci­ją. No­riu pa­si­nau­do­ti šia pro­ga ir pa­dė­ko­ti vi­sų pir­ma Žy­gi­man­tui Pa­vi­lio­niui bei ki­tiems Sei­mo na­riams, ak­ty­viau­siems šios ko­a­li­ci­jos na­riams.

Šian­dien žvelg­da­mi ir į at­ei­nan­čius de­šimt­me­čius tu­ri­me su­tar­ti, kad mū­sų eu­ro­pie­tiš­ka veik­la per ar­ti­miau­sią de­šimt­me­tį tik­rai bus skir­ta Uk­rai­nos per­ga­lei pa­siek­ti ir per jos eu­ro­at­lan­ti­nę in­teg­ra­ci­ją trans­for­muo­ti vi­są Eu­ro­pos Ry­tų erd­vę. To tu­ri­me siek­ti vi­sų pir­ma iš­nau­do­da­mi svar­biau­sius Eu­ro­pos Są­jun­gos po­li­ti­kos da­ry­mo ir de­ri­ni­mo in­stru­men­tus – Eu­ro­pos po­li­ti­nes par­ti­jas Eu­ro­pos Par­la­men­te ir vi­so­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ta­ry­bo­se, ku­rio­se po vi­sų šiais me­tais įvyk­sian­čių rin­ki­mų dirbs ir Lie­tu­vos at­sto­vai. Tu­ri­me jau da­bar su­tar­ti dėl svar­biau­sių po­li­ti­nių pri­ori­te­tų bei Uk­rai­nos ir vi­sos Eu­ro­pos Ry­tų erd­vės, to­dėl ra­gi­nu jau da­bar su­tar­ti, kad 2027 me­tais mū­sų an­tro pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­gai svar­biau­siu po­li­ti­niu pri­ori­te­tu bus Uk­rai­na ir vi­sa Eu­ro­pos Ry­tų erd­vė. Ta pro­ga tik­rai ra­gin­čiau im­tis bur­ti Vil­niaus ko­a­li­ci­ją už Uk­rai­ną ir vi­są Eu­ro­pos Ry­tų erd­vę, už jos trans­for­ma­ci­ją taip, kaip Ber­ly­nas yra su­bū­ręs Ber­ly­no ko­a­li­ci­ją už Va­ka­rų Bal­ka­nus.

Tu­ri­me įro­dy­ti Eu­ro­pai, kad Uk­rai­nos per­ga­lė ir in­teg­ra­ci­nė sėk­mė rei­ka­lin­ga ne tik Uk­rai­nai ir Lie­tu­vai, bet ir vi­sai Eu­ro­pos Są­jun­gai. Tu­ri­me įti­kin­ti Cen­tri­nę Eu­ro­pą ne­bi­jo­ti Uk­rai­nos eko­no­mi­nės kon­ku­ren­ci­jos, ne­bi­jo­ti kva­li­fi­kuo­tos dau­gu­mos bal­sa­vi­mo ir tu­ri­me įti­kin­ti Cen­tri­nę Eu­ro­pą ne­tap­ti pa­grin­di­ne po­li­ti­ne kliū­ti­mi to­les­nei Eu­ro­pos Są­jun­gos plėt­rai tiek į Uk­rai­ną, tiek į Va­ka­rų Bal­ka­nus ar Mol­do­vą.

Jau da­bar pa­sie­ki­me, kad svar­biau­sio­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jo­se, ypač at­sa­kin­go­se už Uk­rai­nos de­šimt­me­čio po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mą, dirb­tų kuo dau­giau aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos Lie­tu­vos at­sto­vų ir kad Lie­tu­vos at­sto­vas tap­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos plėt­ros ko­mi­sa­ru, at­sa­kin­gu už tai, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos plėt­ros nau­ja ban­ga bū­tų re­a­li­zuo­ta iki 2030 me­tų, nes mums to­kia plėt­ra tik­rai rū­pi, kaip, ko ge­ro, nie­kam ki­tam Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

Prieš dau­giau kaip 30 me­tų ko­vo­mis už sa­vo lais­vę pri­si­dė­jo­me prie to, kad griū­tų Ber­ly­no sie­na ir su­by­rė­tų So­vie­tų Są­jun­ga. Da­bar mū­sų pa­stan­gų rei­kia ne tik tam, kad Uk­rai­na lai­mė­tų, bet ir kad su­by­rė­tų Krem­liaus dik­ta­tū­ros ir ne­oim­pe­ri­nės ag­re­si­jos sie­nos. Eu­ro­pos Są­jun­ga yra pa­jė­gi tai pa­siek­ti, o mes esa­me pa­jė­gūs pa­siek­ti, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga no­rė­tų tai pa­siek­ti.

Tai­gi su eu­ro­pie­tiš­ku 20-me­čiu ir Sla­va Uk­rai­ni! (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. La­bai ačiū An­driui Ku­bi­liui.

Da­bar į tri­bū­ną no­rė­čiau pa­kvies­ti sa­vo įžval­go­mis, pa­ty­ri­mais pa­si­da­lin­ti Vy­te­nį Po­vi­lą An­driu­kai­tį, itin ak­ty­viai dir­bu­sį Sei­me eu­roin­teg­ra­ci­niais klau­si­mais Lie­tu­vai ren­gian­tis na­rys­tei Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ir, ži­no­ma, bu­vu­sį Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rį. Pra­šom.

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­kė Vik­to­ri­ja Čmi­ly­tė-Niel­sen.

 

2014–2019 me­tų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rio, 2001–2004 me­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko Vy­te­nio Po­vi­lo An­driu­kai­čio kal­ba

 

V. P. ANDRIUKAITIS. Ger­bia­mi aukš­tie­ji sve­čiai, ger­bia­mi šio iš­kil­min­go po­sė­džio da­ly­viai, po­nios ir po­nai! Pra­dė­da­mas sa­vo kal­bą pir­miau­sia no­riu nu­si­lenk­ti svar­biau­siam šios epo­chi­nės sėk­mės is­to­ri­jos vei­kė­jui – Lie­tu­vos pi­lie­ti­nei Tau­tai, pri­ėmu­siai lem­tin­gus spren­di­mus, lei­du­sius šian­dien mi­nė­ti Lie­tu­vos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je 20 me­tų su­kak­tį.

Tai ji (ci­tuo­ju), „at­kak­liai gy­nu­si sa­vo lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę, iš­sau­go­ju­si sa­vo dva­sią, gim­tą­ją kal­bą, raš­tą ir pa­pro­čius“, „siek­da­ma at­vi­ros, tei­sin­gos, dar­nios pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ir tei­si­nės vals­ty­bės“, net tri­mis re­fe­ren­du­mais ap­si­spren­dė vėl ei­ti lais­vės, de­mo­kra­tijos ir žmo­gaus tei­sių įgy­ven­di­ni­mo ke­liu.

Tai ji, Ant­ro­jo at­gi­mi­mo, Bal­ti­jos ke­lio ir Sau­sio 13-osios Tau­ta, 1991 m. va­sa­rio 9 d., 1992 m. spa­lio 25 d. ir 2003 m. ge­gu­žės 10 ir 11 die­no­mis iš­ta­rė sa­vo tvir­tą „Taip“ da­ly­vau­ti Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­jo­je, kad jo­je bū­tų stip­ri­na­ma tai­ka, sau­gu­mas ir di­di­na­ma pa­žan­ga.

Tai ji pa­si­sa­kė už tai, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga ir to­liau bū­tų grin­džia­ma šio­mis ver­ty­bė­mis (ci­tuo­ju): „pa­gar­ba žmo­gaus oru­mui, lais­ve, de­mo­kra­tija, ly­gy­be, tei­si­ne vals­ty­be ir pa­gar­ba žmo­gaus tei­sėms, įskai­tant ir ma­žu­moms pri­klau­san­čių as­me­nų tei­ses“.

Šios ver­ty­bės nė­ra nei Va­ka­rų, nei Ry­tų, nei Šiau­rės, nei Pie­tų! Jos yra ben­draž­mo­giš­kos, uni­ver­sa­lios, tin­ka vi­so pa­sau­lio tau­toms ir tik jos ga­li už­tik­rin­ti hu­ma­niš­ką ir tai­kią at­ei­tį tiek Eu­ro­pos Są­jun­gai, tiek ir vi­sam ki­tam pa­sau­liui. Jos iš­plau­kia iš Vi­suo­ti­nės žmo­gaus tei­sių de­kla­ra­ci­jos ir jos įkū­ny­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jo­je bei Eu­ro­pos Są­jun­gos Li­sa­bo­nos su­tar­ty­je. Ir jos pri­va­lo­mos vi­soms 27 Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bėms.

Be tų svar­bių Tau­tos spren­di­mų ne­bū­tų ir šios Ge­gu­žės 9-osios šven­tės. Bū­tent dėl Tau­tos po­li­ti­nės va­lios įta­kos Tau­tos at­sto­vy­bė – Sei­mas – ėmė­si sun­kių dar­bų, kad Tau­tos spren­di­mai pa­virs­tų kū­nu – Lie­tu­vos na­rys­te Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Su­pran­ta­ma, ir be 15-os to me­to Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių na­rių, ku­rių dau­gu­mo­je vy­riau­sy­bių bu­vo so­cial­de­mok­ra­tai, bū­tent be jų spren­di­mo pri­im­ti nau­ją­jį de­šim­tu­ką ir­gi to­kios plėt­ros ne­bū­tų. Daug su­ta­po dė­kin­gų veik­snių is­to­ri­nė­je Eu­ro­pos tėk­mė­je šiuo lai­ko­tar­piu. Taip, tai bu­vo abi­pu­sis eis­mas ir ačiū toms vals­ty­bėms už tai.

Ma­no ran­ko­se – kny­ga „Sei­mas Lie­tu­vos ke­ly­je į Eu­ro­pos Są­jun­gą“. Štai, ro­dau, kad jūs vi­si ma­ty­tu­mė­te. Jos su­da­ry­to­ja – bu­vu­si 2004 me­tų Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja Lo­re­ta Rau­li­nai­ty­tė, Lie­tu­vos Sei­mo ke­lio į Eu­ro­pos Są­jun­gą ap­žval­gos šio­je kny­go­je au­to­rius – Eval­das Sin­ke­vi­čius. Ir dar pri­si­dė­jo ne­ma­žai au­to­rių, ku­riems rei­kia tik pa­dė­ko­ti. Pa­dė­ko­ti no­riu vi­siems to me­to Tau­tos at­sto­vy­bės na­riams ir vi­siems to me­to at­sto­vy­bės dar­buo­to­jams, tar­nau­to­jams už šio­je kny­go­je ap­ra­šy­tus dar­bus. Šian­dien tai – jau is­to­ri­nis pa­min­klas nu­veik­tiems dar­bams ir bib­lio­grafinė re­te­ny­bė. Gai­la, kad po Lie­tu­vos įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą Sei­mui pri­trū­ko po­li­ti­nės va­lios tęs­ti Tau­tos at­sto­vy­bės dar­bų ap­žval­gas jau Lie­tu­vos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je są­ly­go­mis. Bet gal 20-me­čio mi­nė­ji­mas bus ge­ra pro­ga at­nau­jin­ti šią ver­tin­gą ini­cia­ty­vą. Ha­bent sua fa­ta li­bel­li (kny­gos tu­ri sa­vo li­ki­mą), sa­kė ro­mė­nai. Jos tu­ri li­ki­mą ir jos lie­ka am­žiams, kaip ir ši­ta kny­ga.

Se­na­sis grai­kų mi­tas pri­me­na mums „Eu­ro­pos pa­gro­bi­mą“. Fi­ni­ki­jos ka­ra­liaus Age­no­ro duk­rą Eu­ro­pą pa­gro­bė grai­kų vy­riau­sia­sis die­vas Dzeu­sas. Fi­ni­kie­čių kal­ba „Eu­ro­pa“ reiš­kia „pla­čia­a­kę“ ir „pla­čia­bal­sę“, ki­taip sa­kant, pla­čiai žiū­rin­čią ir pla­čiai kal­ban­čią. Ir kaip ši Eu­ro­pos var­do in­ter­pre­ta­ci­ja su­tam­pa su pliu­ra­liz­mo, to­le­ran­ci­jos, hu­ma­niz­mo ir aukš­tų mo­ra­li­nių ide­a­lų sie­kiais, tau­tų ir žmo­nių ben­dro bū­vio, vals­ty­bių tai­kios ko­eg­zis­ten­ci­jos po­rei­kiais!

Ne­se­niai mi­ręs bu­vęs Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pre­zi­den­tas Ža­kas De­lo­ras yra pa­sa­kęs: „Ar­ba Eu­ro­pa taps de­mo­kra­tiškesne, val­do­ma pi­lie­čių, jau­čian­čių lo­ja­lu­mą ne tik sa­vo ša­liai, bet ir vi­sam ko­lek­ty­vi­niam su­ma­ny­mui, ar­ba ne­bus jo­kios Eu­ro­pos!“ Pra­na­šiš­ki ir tei­sin­gi žo­džiai. Ir tai yra ypač ak­tu­a­lu šian­dien. Mes ne­ga­li­me ne­ma­ty­ti, jog į po­li­ti­nę tik­ro­vę su­grįž­ta šo­vi­niz­mas, na­cio­na­lis­ti­nis egoiz­mas, eu­ro­fo­bi­jos. Vis la­biau pa­si­girs­ta bal­sai, kad rei­kia ma­žiau Eu­ro­pos, to tik­ras įro­dy­mas – brek­si­tas. Kraš­tu­ti­nės de­ši­nio­sios jė­gos eks­plo­a­tuo­ja žmo­nių bai­mes ir ga­li rim­tai pa­si­prie­šin­ti to­les­nei so­li­da­rios ir efek­ty­vios Eu­ro­pos Są­jun­gos plėt­rai.

Da­bar Eu­ro­pos Są­jun­ga su­si­du­ria su vi­siš­kai nau­jais iš­šū­kiais. Vėl ka­ras Eu­ro­pos kon­ti­nen­te, Ru­si­jos bru­ta­li ir ne­pa­tei­si­na­ma ka­ri­nė ag­re­si­ja prieš Uk­rai­ną, kru­vi­nas kon­flik­tas Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se, kli­ma­to kai­tos nei­gia­mų pa­da­ri­nių iš­šū­kiai, te­ro­riz­mo grės­mė, eko­no­mi­nė stag­na­ci­ja ir sau­gu­mo bei so­cia­li­nio pa­žei­džia­mu­mo kri­zė ver­čia vi­sus: ir mus, ir Eu­ro­pos Są­jun­gą, ieš­ko­ti efek­ty­ves­nių spren­di­mų. Jie efek­ty­vūs bus tiek, kiek in­teg­ra­ci­jos pro­ce­sas ap­rėps Eu­ro­pos kū­no ir dva­sios gel­mes, kiek mes pa­jėg­si­me hu­ma­ni­zuo­ti vals­ty­bių, tau­tų ir žmo­nių san­ty­kius.

Ko­kios ben­dra­eu­ro­pi­nės pro­gra­mos bus pa­siū­ly­tos ar­ti­miau­siu me­tu? Aki­vaiz­du, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys kiek­vie­na at­ski­rai ne­su­ge­bės, ne­pa­jėgs įveik­ti dau­ge­lio da­bar­ties bė­dų. Vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys skirs­to­mos į dvi gru­pes: į ma­žas ir į tas, ku­rios dar ne­su­pran­ta, kad yra ma­žos. Ar tai bus Vo­kie­ti­ja, ar tai bus Kip­ras – glo­ba­liu mas­tu jos vi­sos ma­žos. To­dėl vi­siš­kai aki­vaiz­du, kad mes tu­ri­me iš kar­to gal­vo­ti, kaip įveik­ti vi­sus iš­šū­kius: nuo bio­į­vai­ro­vės ny­ki­mo iki jau­ni­mo ne­dar­bo, ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos, įvai­rių li­gų ir pan­de­mi­jų, ku­rios ne­pri­pa­žįs­ta sie­nų, tarp­tau­ti­nio nu­si­kals­ta­mu­mo, at­ski­rų re­gio­nų ne­to­ly­gaus vys­ty­mo­si. Vi­sos šios so­cia­li­nės, tei­si­nės, svei­ka­tos ap­sau­gos, moks­lo, eko­no­mi­nės, trans­por­to, ry­šių ir ki­to­kios pro­ble­mos rei­ka­lau­ja ša­lių na­rių in­teg­ruo­tų pa­stan­gų, nau­jų me­cha­niz­mų su­kū­ri­mo. O pa­ža­das pri­im­ti Uk­rai­ną ir ki­tas de­vy­nias ša­lis rei­ka­lau­ja ir Li­sa­bo­nos su­tar­ties per­žiū­ros, taip pat ir di­des­nio Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­to. 

Eu­ro­pos Są­jun­go­je Lie­tu­va ne­bu­vo tik nau­dos ga­vė­ja. Jau 2002–2003 me­tais Lie­tu­vos de­le­ga­ci­ja Eu­ro­pos Kon­ven­te pa­tei­kė Eu­ro­pos su­tar­čių pa­tai­sas, ku­rios ga­lio­ja ir šian­dien. Bū­tent pir­mi­nin­ka­vi­mas Eu­ro­pos Są­jun­gai ly­gios ro­ta­ci­jos prin­ci­pu (equ­al ro­ta­tion) įtvir­tin­tas ir Li­sa­bo­nos su­tar­ty­je. Ir tai yra Lie­tu­vos ino­va­ci­ja, to­dėl vi­sos 27 ša­lys įga­vo tei­sę pir­mi­nin­kau­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Aš su pa­si­di­džia­vi­mu dė­viu šį kak­la­raiš­tį, nes jis bu­vo Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo žen­klas. Su­pran­ta­me, mes daug pri­si­dė­jo­me ir prie Eu­ro­pos svei­ka­tos są­jun­gos kū­ri­mo, ir prie dau­ge­lio ki­tų tiks­lų.

Tai­gi, mes pa­tys tu­ri­me sau at­sa­ky­ti į klau­si­mą: ko­dėl mes vis dėl­to sa­vo prak­ti­ko­je men­ki­na­me Eu­ro­pos var­dą? Iš­mu­ša­me iš jos dva­sią, nuo­lat kar­to­da­mi: pas mus kaip Eu­ro­po­je, ei­na­me į Eu­ro­pą, sie­kia­me Eu­ro­pos ly­gio, ly­giuo­ja­mės į Eu­ro­pą, mąs­to­me eu­ro­pie­tiš­kai. Daž­nai sa­vo pras­tus spren­di­mus ar ne­pa­da­ry­tus dar­bus pri­den­gia­me fra­ze „Briu­se­lis lie­pė“. Ir vis pie­šia­me tą bai­sią Briu­se­lio biu­ro­kratiją, net ne­pa­sa­ky­da­mi, kad vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos su­da­ry­tos iš vi­sų ša­lių na­rių at­sto­vų, kad be Lie­tu­vos da­ly­va­vi­mo nei vie­nas spren­di­mas nė­ra pri­ima­mas. Ir dar: at­ro­do, kad vie­nin­te­lis tiks­las – tai kaip iš­muš­ti dau­giau pi­ni­gų iš to Briu­se­lio. Daž­no­kai gir­džiu, kad štai Veng­ri­jos Vik­to­ras Or­ba­nas mo­ka pa­si­prie­šin­ti Briu­se­lio dik­ta­tū­rai. Tai gra­žiai įpa­kuo­tas me­las, bet jis gir­di­mas ir Lie­tu­vo­je. Rei­kia aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga nė­ra jo­kia So­vie­tų Są­jun­ga, jo­kia Mask­va, ten nie­ko ne­ga­li­ma iš­muš­ti. Eu­ro­pos Są­jun­gos jo­kiais au­to­mo­bi­liais ne­par­si­ga­ben­si, ne­par­si­ve­ši jos gra­žiai įpa­kuo­tos, ap­lip­dy­tos eu­ro ban­kno­tais. Jo­kiais eu­ro­re­mon­tais jos ne­su­kur­si, nes ji ne­gy­ve­na be so­li­da­ru­mo, so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo ir vi­sų da­ly­va­vi­mo. Ne­gy­ve­na, jos tie­siog nė­ra.

Eu­ro­pos Są­jun­gos nė­ra Briu­se­ly­je ir be mū­sų. Mes, Lie­tu­va, tu­ri­me ly­gia­ver­tę jė­gą pri­imant Eu­ro­pos Są­jun­gos spren­di­mus. Bet egois­tiš­kas vien­bal­siš­ku­mo prin­ci­pas ga­li pa­kenk­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos pro­jek­to plėt­rai.

Ji, Eu­ro­pa, yra čia, Vil­niu­je, ir kiek­vie­no­je ki­to­je ES ša­lies na­rės sos­ti­nė­je. Ją, Eu­ro­pos dva­sią, ga­li­me tik už­si­au­gin­ti Lie­tu­vo­je ir sa­vy­je. Jau lai­kas pa­sa­ky­ti, kad ne­sa­me jo­kie nau­jo­kai, jau ne­ga­li bū­ti da­lo­mų­jų li­ni­jų tarp se­nų ir nau­jų na­rių. Juk grei­tai teks pra­dė­ti de­ry­bas su de­šim­čia nau­jų na­rių – Uk­rai­na, Va­ka­rų Bal­ka­nais, Mol­do­va, Gru­zi­ja ir taip to­liau. Vi­siš­kai aki­vaiz­du, kad mes tu­ri­me už­si­au­gin­ti lie­tu­viš­ką eu­ro­pie­tiš­ku­mą čia, na­muo­se. Tai tie­siog bū­ti­na. O jis juk yra įtvir­tin­tas Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jo­je, pa­grįs­to­je uni­ver­sa­lio­mis žmo­gaus tei­sė­mis. Mū­sų tei­si­nė sis­te­ma yra ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­si­nė sis­te­ma. Li­sa­bo­nos su­tar­tis yra Lie­tu­vos tei­si­nės sis­te­mos su­dė­ti­nė da­lis, mū­sų su­tar­tis, ne ko nors ki­to. To­dėl ne­kar­to­ki­me va­ka­rie­čių, bū­ki­me uni­ver­sa­lių žmo­giš­kų­jų ver­ty­bių, ku­rių taip rei­kia Lie­tu­vo­je, am­ba­sa­do­riai. Blo­gai, kai žmo­gaus tei­sės pa­virs­ta ak­me­ni­mis ir ima­me mė­ty­ti vie­ni į ki­tus, užuot žmo­gaus tei­sė­mis kon­so­li­da­vę vi­suo­me­nę. Gra­žiai pa­sa­kė kar­di­no­las Vin­cen­tas Slad­ke­vi­čius: „Ak­me­nys tin­ka sta­ty­bai, bet ne mė­ty­ti vie­niems į ki­tus.“ Žmo­gaus tei­sės taip pat tin­ka sta­ty­bai, bet ne mė­ty­ti vie­niems į ki­tus. Tai­gi mū­sų dar­bai yra la­bai sun­kūs.

Daž­nai gir­di­me kal­bas, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga nai­ki­na tau­tos iden­ti­te­tą, da­ro nei­gia­mą įta­ką mū­sų kul­tū­rai. Bet Eu­ro­pos Są­jun­gos su­tar­ty­je aiš­kiai pa­brė­žia­ma, kad ji pri­va­lo ska­tin­ti „Ben­dri­jai pri­klau­san­čių ša­lių kul­tū­rų kles­tė­ji­mą, gerb­ti jų na­cio­na­li­nę ir sri­čių įvai­ro­vę ir drau­ge steng­tis iš­sau­go­ti ben­drą kul­tū­ros pa­vel­dą“. Tau­ti­nės kul­tū­ros ir pi­lie­ti­nės lie­tu­vy­bės li­ki­mas yra ir bus mū­sų am­ži­nas rū­pes­tis, o Eu­ro­pos kul­tū­ros, jos dva­sios pa­vel­das ne­bus pil­nas be Lie­tu­vos kul­tū­ros ir moks­lo gai­vi­ni­mo, be mū­sų pa­stan­gų pri­sta­ty­ti Eu­ro­pai mū­sų kū­rė­jus, moks­li­nin­kus, mū­sų ge­ni­jų Mi­ka­lo­jų Kon­stan­ti­ną Čiur­lio­nį, be mū­sų įna­šo į Eu­ro­pos Są­jun­gos kul­tū­ros įvai­ro­vę.

Tad 20 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­go­je – tai mū­sų kar­tos gy­ve­ni­mo fak­tas. Jau­nes­nė kar­ta, gi­mu­si jau po 2004 me­tų, jau ki­tą dvi­de­šimt­me­tį pra­de­da va­do­vau­da­ma­si mū­sų su­kaup­ta pa­tir­timi. Eu­ro­pos Są­jun­ga – ne fe­de­ra­ci­ja, ne kon­fe­de­ra­ci­ja, ne dar kas nors, bet vi­siš­kai uni­ka­lus so­cia­li­nės rin­kos eko­no­mi­kos pro­jek­tas tarp 27 ša­lių na­rių, be­si­re­mian­tis ke­tu­rio­mis lais­vė­mis ir tei­sės vir­še­ny­bės prin­ci­po ben­drą­ja erd­ve. Bet da­bar at­ėjo lai­kas jį už­pil­dy­ti so­cia­li­nės in­te­g­ra­ci­jos ir so­li­da­ru­mo dar­bais. Žmo­nės ne­ga­li jaus­tis ant­ra­rū­šiai, kai jie žvel­gia į sa­vo at­ly­gi­ni­mus ar pen­si­jas, kai ma­to vais­tų kai­nų skir­tu­mus, nors ser­ga ta pa­čia li­ga, ne­pri­klau­so­mai ar Kip­re, ar Lie­tu­vo­je, ar Suo­mi­jo­je. Gau­ti adek­va­tų gy­dy­mą už vie­no­dą kai­ną yra ne­įma­no­ma. Štai ko­dėl šian­dien rei­kia dė­ti pa­stan­gas, kad tai bū­tų iš­spręs­ta. Žmo­nės no­ri tei­sin­ges­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos, bet tai pri­klau­so tik nuo mū­sų pa­čių.

Tad il­gai gy­vuok, Eu­ro­pos Są­jun­ga! O mes kar­tu tu­ri­me at­lik­ti so­li­da­ru­mo ir so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo dar­bus. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dė­ko­ju, ger­bia­mas Vy­te­ni, už įžval­gas.

Ger­bia­mi ko­le­gos, 20 na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je me­tų – tai lai­ko­tar­pis, kai už­au­go nau­ja kar­ta Lie­tu­vo­je. Kar­ta pi­lie­čių, gi­mu­sių jau Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Šian­dien sa­vo min­ti­mis apie Lie­tu­vą ir Eu­ro­pos Są­jun­gą su­ti­ko pa­si­da­lin­ti Mil­da Bar­ta­šy­tė, vie­na iš Ei­man­to Be­lic­ko re­ži­suo­to fil­mo „Kar­ta.EU“ apie Lie­tu­vos jau­ni­mą, gi­mu­sį 2004 m. ge­gu­žės 1 d., he­ro­jų. Kvie­čiu į tri­bū­ną. (Plo­ji­mai)

 

Ei­man­to Be­lic­ko re­ži­suo­to fil­mo „Kar­ta.EU“ apie Lie­tu­vos jau­ni­mą, gi­mu­sį 2004 m. ge­gu­žės 1 d., he­ro­jės Mil­dos Bar­ta­šy­tės kal­ba

 

M. BARTAŠYTĖ. Svei­ki, šven­ti­nio mi­nė­ji­mo da­ly­viai ir sve­čiai. Ma­no var­das – Mil­da Bar­ta­šy­tė. Esu la­bai la­bai dė­kin­ga už ga­li­my­bę šian­dien bū­ti čia ir šne­kė­ti. Aš gi­miau 2004 m. ge­gu­žės 1 d. – tą die­ną, kai Lie­tu­va įsto­jo į Eu­ro­pos Są­jun­gą ir ta­po ben­druo­me­nės da­li­mi. Tą gra­žią die­ną pra­si­dė­jo ne tik ma­no gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja, bet ir pa­ga­liau jau ofi­cia­li Lie­tu­vos is­to­ri­ja Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Nuo gi­mi­mo ži­no­jau, ką ši die­na reiš­kia Lie­tu­vai. Ne­pa­mirš­ti pa­dė­jo ne tik tė­vai, ku­rie no­riai at­sa­ki­nė­jo į vi­sus smal­sius klau­si­mus, bet ir tuo me­tu Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riu bu­vęs Ša­rū­nas Bi­ru­tis, ku­ris mums, vai­kams, gi­mu­siems tą die­ną, il­gą lai­ką or­ga­ni­za­vo gim­ta­die­nius. Jų me­tu ga­lė­jo­me ne tik pa­žin­ti vie­nas ki­tą, bet ir kas­met pri­si­min­ti, ko­kia di­di die­na tai yra mū­sų vals­ty­bei. Esu dė­kin­ga jam už tra­di­ci­jos puo­se­lė­ji­mą ir to­kią ini­cia­ty­vą, ku­ri lei­do aug­ti ži­nant, ko­kia lai­mė bū­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ki­ta gra­ži ini­cia­ty­va, lei­du­si šian­dien bū­ti čia, taip pat pa­žin­ti ki­tus va­di­na­muo­sius eu­riu­kus, gi­mu­sius ge­gu­žės 1 die­ną, – re­ži­sie­riaus Ei­man­to Be­lic­ko fil­mas „Kar­ta.EU“. Ja­me re­ži­sie­rius la­bai švie­siai pa­ro­dė, kaip skir­tin­gai ir įdo­miai su­si­klos­tė mū­sų, gi­mu­sių­jų tą pa­čią die­ną, li­ki­mai.

Eu­ro­pos Są­jun­gą šiuo me­tu su­da­ro 27 ša­lys, vie­na iš jų – mū­sų my­li­miau­sia ir bran­giau­sia Lie­tu­va. Prieš 20 me­tų, žiū­rint į di­džiau­sio Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­di­dė­ji­mo is­to­ri­ją, kar­tu su mu­mis pri­si­jun­gė dar 9 ša­lys: Kip­ras, Mal­ta, Če­ki­ja, Es­ti­ja, Veng­ri­ja, Lat­vi­ja, Len­ki­ja, Slo­va­ki­ja ir Slo­vė­ni­ja – vi­sos, de­gan­čios no­ru tap­ti Są­jun­gos da­li­mi. Šian­dien jos ten, kur ir no­rė­jo bū­ti, – Eu­ro­pos Są­jun­go­je, lais­vos ir lai­min­gos, vie­nin­gos ir stip­rios kar­tu.

Prieš 2 sa­vai­tes tu­rė­jau ne­pa­kar­to­ja­mą ga­li­my­bę švęs­ti šią su­kak­tį ir at­sto­vau­ti Lie­tu­vai Stras­bū­re per Eu­ro­pos Par­la­men­to ce­re­mo­ni­ją. Jos me­tu bu­vo šven­čia­mas Lie­tu­vos bei ki­tų 9 ša­lių įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą dvi­de­šimt­me­tis, o iš mū­sų kiek­vie­nas, prieš dvi sa­vai­tes dar de­vy­nio­lik­me­tis jau­nuo­lis, gi­męs ge­gu­žės 1 die­ną, tu­rė­jo gar­bę ne tik gy­vai iš­girs­ti įkve­pian­čias kal­bas, bet ir už­duo­ti po klau­si­mą žmo­gui, ku­ris pri­si­dė­jo prie to, kad jo ša­lis šian­dien bū­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos da­li­mi. Pa­kvie­ti­mą į šią gra­žią šven­tę ga­vau ket­vir­ta­die­nį ry­te, o ki­tos sa­vai­tės anks­tų ant­ra­die­nio ry­tą jau sė­dė­jau lėk­tu­ve. Taip leng­vai ir grei­tai, su lėk­tu­vo bi­lie­tu ir pa­su ran­ko­je aš ga­liu ke­liau­ti ir pa­žin­ti pa­sau­lį – be sun­ku­mų ker­tant sie­nas. Ma­žai pla­na­vi­mo, ma­žai var­go ir daug daug ga­li­my­bių. Daug ga­li­my­bių leng­vai sa­ky­ti „taip“. Žo­dį „taip“ šiai ga­li­my­bei pa­sa­kė­me mes de­šimt – vi­si iš skir­tin­gų ša­lių, at­ro­do, to­kie skir­tin­gi, bet kar­tu to­kie vie­no­di, to­kie lais­vi ir no­rin­tys pa­ma­ty­ti ir pa­tir­ti kuo dau­giau. Bū­da­mi ten, sto­vė­da­mi Eu­ro­pos Par­la­men­te, ne­ga­lė­jo­me pa­ti­kė­ti, kad šne­ka­mės su tais žmo­nė­mis, ku­rie prieš 20 me­tų daug dir­bo, kad šian­dien gy­ven­tu­me ge­rai. Jiems ga­li­me dė­ko­ti už tai, kad mū­sų ša­lis yra Eu­ro­pos Są­jun­gos da­lis. De­šim­ties ša­lių pre­zi­den­tai ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rai, tarp jų An­ta­nas Va­lio­nis, ku­rio aš tu­rė­jau gar­bę pa­klaus­ti, mums ant­ri­no, kad pa­ti­kė­ti tuo ne­ga­li ir jie. At­ro­do, kad tai bu­vo ga­nė­ti­nai ne­se­niai, bet grei­tai bė­gan­tis lai­kas pir­mą­ją Eu­ro­pos Są­jun­go­je gi­mu­sią dvi­de­šimt­me­čių kar­tą jau at­ve­dė pas juos.

Šne­kė­ti apie mū­sų jau­ną­ją kar­tą man ga­nė­ti­nai sun­ku, vis­gi esu šiek tiek ne­ša­liš­ka ver­tin­to­ja, ta­čiau no­riu ti­kė­ti, kad esa­me lais­vi ir eu­ro­pie­tiš­ki, drą­sūs ir my­lin­tys sa­vo ša­lį. Jau­ni­mas Lie­tu­vo­je, ku­ri yra Eu­ro­pos Są­jun­gos da­lis, gy­ve­na ir tu­ri daug ga­li­my­bių ne tik ge­riau pa­žin­ti pa­čius sa­ve, bet ir mus su­pan­tį pa­sau­lį, ke­liau­ti ne tik po Lie­tu­vą, bet ir po ki­tas Eu­ro­pos ša­lis. Dau­gy­bė jau­ni­mo ga­li­my­bių, to­kių kaip „Eras­mus“, su­tei­kia pro­gą jau­niems žmo­nėms ke­liau­ti, gy­ven­ti, mo­ky­tis ir įgy­ti gy­ve­ni­miš­kos pa­tir­ties ne tik Tė­vy­nė­je. Aš, gi­mu­si ir au­gu­si Vil­niu­je, esu la­bai lai­min­ga, kad li­ku­si na­muo­se, kur šir­džiai ge­riau­sia, tu­riu ga­li­my­bę stu­di­juo­ti tarp­tau­ti­nia­me uni­ver­si­te­te. Stu­di­juo­da­ma ša­lies sos­ti­nė­je tu­riu ne tik dės­ty­to­jų, bet ir drau­gų iš ki­tų ša­lių, ku­rie ma­ne su­pa­žin­di­na su sa­vo ša­li­mis ir kul­tū­ra, mai­nais už tai no­rė­da­mi ge­riau pa­žin­ti jiems to­kią įdo­mią Lie­tu­vą – lais­vą ir eu­ro­pie­tiš­ką Lie­tu­vą.

Aš esu lai­min­ga, nes ma­no re­a­ly­bė vi­sa­da bu­vo to­kia, ki­to­kios jos ne­ži­nau, tik to­kio­je augau ir tik to­kią pa­žįs­tu. Ne­ga­liu jums pa­ti pa­pa­sa­ko­ti, ko­kia ji bu­vo prieš 20 me­tų, bent jau ne sa­vo žo­džiais, ga­liu ne­bent ci­tuo­ti ki­tus – tė­vus, se­ne­lius, pa­sa­ko­ti jų is­to­ri­jas ir iš­gy­ve­ni­mus, ta­čiau ga­liu pa­pa­sa­ko­ti, ko­kia ji yra da­bar bent jau ma­no aki­mis. Ji lais­va, pa­sau­lie­tiš­ka, de­mo­kra­tiška ir ne­pri­klau­so­ma ša­lis. Ji yra ko­vo­ju­si už sa­vo lais­vę, daug ati­da­vu­si ir da­bar be­si­džiau­gian­ti tuo, ką pa­vy­ko pa­siek­ti. Lie­tu­va yra sau­gi ir tvir­ta, o jos žmo­nės pa­si­ry­žę pa­dė­ti ki­tiems. Lie­tu­va yra Tė­vy­nė, ku­ri džiu­gi­na šir­dį ir ke­lia pa­si­di­džia­vi­mą. Ji su­tei­kia ga­li­my­bių siek­ti sa­vo sva­jo­nių ir bū­ti drą­siems.

Aš Lie­tu­vos na­rys­tę Eu­ro­pos Są­jun­go­je ma­tau kaip lais­vę gy­ven­ti taip, kaip no­ri­me, lai­svę pa­tiems ra­šy­ti sa­vo is­to­ri­ją. Ne tik ke­liau­ti ir pa­žin­ti, bet ir sau­giai gy­ven­ti sa­vo ša­ly­je. Šian­die­nia­me kon­teks­te, kai Uk­rai­nos ka­riai kas­dien ko­vo­ja ne tik už sa­vo ša­lies, bet ir vi­sų mū­sų lais­vę, mes esa­me dė­kin­gi, kad ne­ži­no­me, ką reiš­kia vaikš­čio­ti gat­vė­mis bi­jant iš­girs­ti si­re­nas, ra­gi­nan­čias slėp­tis nuo iš dan­gaus kren­tan­čių bom­bų. Lais­vė lie­tu­viams vi­sa­da bu­vo ver­ty­bė, ku­rios mū­sų tau­ta nie­ka­da ne­nu­sto­jo ir ne­bi­jo­jo gin­ti. At­ro­do, kad la­biau jos ver­tin­ti ir sau­go­ti ne­be­ga­lė­tu­me, ta­čiau toks skau­dus pri­mi­ni­mas, kaip grei­tai mū­sų lais­vė ga­li bū­ti at­im­ta, įro­do, kad no­ras iš­sau­go­ti Tė­vy­nę ne­pri­klau­so­mą yra be­ga­li­nis ir ne­iš­sen­kan­tis. Bu­vi­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos da­li­mi lei­džia bū­ti ra­mes­niems, nes tu­ri­me stip­rų už­nu­ga­rį ir ben­dri­ją, pa­si­ruo­šu­sią pa­dė­ti ir pa­lai­ky­ti. Tai mums pa­de­da iš­lai­ky­ti Ne­pri­klau­so­my­bę ir kas­die­nį ra­mų gy­ve­ni­mą.

Tur­būt to ir be­lie­ka pa­lin­kė­ti mū­sų ša­liai – tai­kos, ra­my­bės ir sau­gu­mo, kad Lie­tu­vos žmo­nės nie­ka­da ne­pa­mirš­tų bran­gin­ti ir my­lė­ti Tė­vy­nės. Švie­sios at­ei­ties Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ei­ti iš­vien ir ne­pa­mirš­ti, koks džiaugs­mas mū­sų ša­liai tu­rė­ti stip­rų už­nu­ga­rį. Vi­sa­da tu­rė­ti stip­rų bal­są, ku­ris gin­tų ša­lies ir jos žmo­nių in­te­re­sus ir bū­tų gir­di­mas ne tik Eu­ro­pos Są­jun­gos, bet ir pa­sau­lio mas­tu. La­bai jums ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me, mie­la Mil­da, ir di­džiau­sios jums sėk­mės!

Ger­bia­mie­ji, į tri­bū­ną no­rė­čiau pa­kvies­ti bu­vu­sį vy­riau­si­ą­jį de­ry­bi­nin­ką dėl na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rį Pet­rą Aušt­re­vi­čių. (Plo­ji­mai)

 

Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rio, vy­riau­sio­jo de­ry­bi­nin­ko dėl Lie­tu­vos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je Pet­ro Aušt­re­vi­čiaus kal­ba

 

P. AUŠTREVIČIUS. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­ma Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, gar­būs par­la­men­ta­rai, ger­bia­mi sve­čiai, mie­li eu­ro­pie­čiai, nuo­šir­dus svei­ki­ni­mas Eu­ro­pos die­nos pro­ga, žy­min­čia ir Lie­tu­vos na­rys­tės 20-me­tį. Pra­ėję ke­li de­šimt­me­čiai neat­pa­žįs­ta­mai pa­kei­tė mū­sų gy­ve­ni­mą, vi­suo­me­nę ir jos ge­ro­vę. Ra­do­si dau­giau sta­bi­lu­mo ir pa­si­ti­kė­ji­mo, už­mez­gė­me nau­jus ry­šius su mū­sų part­ne­riais, at­si­vė­rė nau­jų to­les­nio au­gi­mo ga­li­my­bių. Lie­tu­va ta­po is­to­ri­nės va­di­na­mo­sios di­džio­sios plėt­ros ban­gos da­ly­ve, de­ra­mai at­li­ku­sia sa­vo na­mų dar­bus ir už­si­tik­ri­nu­sia su­si­ta­ri­mus su Eu­ro­pos Są­jun­gos part­ne­riais. Mes pa­nei­gė­me nuo­gąs­ta­vi­mus dėl kiek vė­les­nės de­ry­bų pra­džios sa­vo nuo­sek­liu dar­bu ir su­ge­bė­jo­me nu­til­dy­ti kri­ti­kus ir net­gi opo­nen­tus. Mū­sų ša­lies trans­for­ma­ci­ja tik pa­liu­di­ja, kad gi­les­nė in­teg­ra­ci­ja į Eu­ro­pos vi­daus rin­ką yra di­de­lis pri­va­lu­mas, o de­mo­kra­tijos ko­ky­bė bu­vo ir iš­lie­ka ne­iš­ven­gia­mu bū­ti­nu­mu.

Eko­no­mi­niai na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je pri­va­lu­mai vi­suo­se eko­no­mi­kos sek­to­riuo­se reiš­kia­si kaip eks­por­to au­gi­mas ir kon­ku­ren­cin­gu­mas. Tai mums lei­do per de­šimt­me­tį pa­siek­ti vi­du­ti­nio at­ly­gi­ni­mo au­gi­mą dau­giau nei pen­kis kar­tus. Įspū­din­ga. Ge­ra pra­džia, žvel­giant į per­spek­ty­vą.

Lie­tu­vos to­les­nė eko­no­mi­nė kon­ver­gen­ci­ja ir kon­ku­ren­cin­gu­mas yra le­mia­mi ša­lies eko­no­mi­nės sėk­mės veiks­niai. Kar­tu man ypač svar­bu, kad Lie­tu­va iš­lai­kė ir po­li­ti­nės de­mo­kra­ti­jos eg­za­mi­ną. Gerb­da­mi li­be­ra­lio­sios de­mo­kra­tijos prin­ci­pus iš esmės iš­ven­gė­me ne­at­sa­kin­go po­pu­liz­mo, po­li­ti­nių kraš­tu­ti­nu­mų ar grę­žio­ji­mo­si at­gal į is­to­ri­jos pa­gun­das. Esa­me iš­ban­do­mi da­bar ken­kė­jiš­kos ir la­bai pa­vo­jin­gos dez­in­for­ma­ci­jos ir pro­pa­gan­dos, at­ei­nan­čios iš Ry­tų. Tai tik­ra grės­mė. Pri­va­lo­me at­si­lai­ky­ti ir kar­tu pri­va­lo­me iš­lai­ky­ti lais­vos ži­niask­lai­dos ir pliu­ra­lis­ti­nės vi­suo­me­nės pa­grin­dus.

Po­nios ir po­nai, Lie­tu­va bu­vo pri­vers­ta, ne­tu­rė­jo ki­to pa­si­rin­ki­mo kaip tik ke­tu­ris de­šimt­me­čius ste­bė­ti Ro­be­ro Šu­ma­no idė­jų plėt­rą Eu­ro­pos kon­ti­nen­te. Bu­vo­me oku­puo­ti ir izo­liuo­ti. Da­bar esa­me vi­sa­ver­čiai da­ly­viai ir esa­me kar­tu at­sa­kin­gi už ben­drą at­ei­tį, ku­ri at­ne­ša ir nau­jų iš­ban­dy­mų. Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­ja Eu­ro­po­je lai­mė­jo Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą tik su­si­jun­gu­si ben­d­ro­je ko­vo­je prieš blo­gį. Da­bar pri­va­lo­me pa­si­nau­do­ti sa­vo is­to­ri­ne pa­tir­ti­mi ir iš­vien su Uk­rai­na įveik­da­mi XXI am­žiaus blo­gio jė­gas. Ki­to va­rian­to tie­siog ne­tu­ri­me. Ar­ba da­bar, ar­ba bus gal­būt dar ir blo­giau.

Eu­ro­pos Są­jun­gai rei­ka­lin­ga gi­les­nė ir aiš­kiai įsi­pa­rei­go­ji­mais grin­džia­ma veiks­mų ko­or­di­na­ci­ja ka­ri­nės pa­gal­bos Uk­rai­nai sri­ty­je. Vals­ty­bės na­rės pri­va­lo va­do­vau­tis prin­ci­pu – kiek rei­kia, o ne kiek ga­liu – teik­da­mos pa­gal­bą Uk­rai­nai. Bū­si­mo­ji Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­va­lo veik­ti kaip dar­nus, ne­bi­jo­ki­me ši­to žo­džio, ka­ro ka­bi­ne­tas mū­sų ben­drai per­ga­lei su Uk­rai­na pa­siek­ti. Leis­ki­te at­ski­rai pa­dė­ko­ti Eu­ro­po­je ak­ty­viai vei­kian­tiems pi­lie­čiams ir ne­vy­riau­sy­bi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, ku­rios da­ro mil­ži­niš­ką dar­bą (ir to iš tie­sų ne­ga­li­ma ne­pa­ste­bė­ti) pa­dė­da­mos Uk­rai­nai. Lie­tu­va šio­je sri­ty­je – pui­kus pa­vyz­dys, tai iš­ties eu­ro­pie­tiš­ko so­li­da­ru­mo pa­vyz­dys.

Eu­ro­pa nuo Li­sa­bo­nos iki Ma­riu­po­lio ir Do­nec­ko iš­lie­ka svar­biu po­li­ti­niu pa­ža­du ir vi­zi­ja. Eu­ro­pos Są­jun­gos plėt­ra pri­va­lo įgy­ven­din­ti to­li­mes­nį Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­jos pro­jek­tą ir įtvir­tin­ti vie­nin­gos ir sau­gios Eu­ro­pos pa­grin­dus. Pri­va­lo­me su­pras­ti, kad in­te­lek­tas ga­li bū­ti ir dir­b­ti­nis, ta­čiau sau­gu­mas ga­li bū­ti tik re­a­lus. Eu­ro­pie­tiš­ka Bal­ta­ru­si­ja yra ne­at­ski­ria­ma šio Eu­ro­pos re­gio­no at­ei­ties da­lis. De­ja, po­li­ti­nių rep­re­si­jų ir dik­ta­tū­ros nu­si­kal­ti­mai pa­sta­tė nau­ją Eu­ro­pą da­li­nan­čią sie­ną, ei­nan­čią ties Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos sie­na. Esu tik­ras – at­ei­ty­je ji­nai grius.

Po­nios ir po­nai, Vil­niaus uni­ver­si­te­tas 200 me­tų iš­li­ko la­biau­siai į ry­tus nu­to­lęs va­ka­rie­tiš­kas uni­ver­si­te­tas, jis sklei­dė eu­ro­pie­tiš­kos ci­vi­li­za­ci­jos (kaip ir da­bar Sei­mo na­riai sklei­džia ge­ras idė­jas štai te­nai, kaž­kur to­liau) ir lais­vės idė­jas, ku­rios ta­po tiek uk­rai­nie­čių, tiek ir bal­ta­ru­sių in­te­lek­tu­a­lų įkvė­pi­mu ko­vo­je už jų tau­tų lais­vę kiek vė­liau. Švie­ti­mas bu­vo, iš­lie­ka ir bus eu­ro­pie­čių pa­žan­gos ir at­ei­ties ga­ran­tas, tad pa­da­ry­ki­me vis­ką, kad eu­ro­pie­tiš­kų kva­li­fi­ka­ci­jų stan­dar­tai tap­tų dar dar­nes­ni ir aukš­tes­ni. Įtvir­tin­ki­me švie­ti­mą kaip penk­tą­ją lais­vę, ne­var­žo­mai ke­liau­jan­čią Eu­ro­po­je. In­ves­ti­ci­jos į švie­ti­mą, moks­lą ir kul­tū­rą yra in­dė­lis į mū­sų pa­žan­gą. Lie­tu­vos 20-me­tis Eu­ro­pos Są­jun­go­je lei­do iš­au­gin­ti jau­ną­ją kar­tą, ku­ri yra lai­min­ga ir pa­si­ti­kin­ti, ji yra lai­min­giau­sia pa­sau­ly­je, ir Mil­da yra šios kar­tos da­lis, ma­to­me pa­vyz­dį. Va­di­na­si, mū­sų dar­bai ne­nu­ė­jo vel­tui.

Mie­lie­ji, su Eu­ro­pos die­na, reiš­kian­čia vie­ny­bę, lais­vę ir vil­tį. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju Pet­rui Aušt­re­vi­čiui. No­rė­čiau pa­dė­ko­ti vi­siems pra­ne­šė­jams už iš­sa­ky­tas min­tis ir pa­kvies­ti vi­sus, ga­lin­čius skir­ti dar šiek tiek lai­ko, į Lie­tu­vos lais­vės gy­nė­jų ga­le­ri­ją Sei­mo I rū­muo­se pa­ben­drau­ti ir ap­žiū­rė­ti lau­ko pa­ro­dą, skir­tą Lie­tu­vos įsto­ji­mo į NATO ir Eu­ro­pos Są­jun­gą 20-me­čiui, Sei­mo rū­mų di­džia­ja­me kie­me.

Ger­bia­mi ko­le­gos, Eks­ce­len­ci­jos am­ba­sa­do­riai, vi­si gar­būs da­ly­viai, Lie­tu­vos na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je 20-me­čio ir Eu­ro­pos die­nos mi­nė­ji­mą bai­gia­me. Skel­biu 10 mi­nu­čių tech­ni­nę per­trau­ką. Po jos pa­gal dar­bo­tvarkę tę­si­me Sei­mo po­sė­dį. Dė­ko­ju vi­siems da­ly­va­vu­siems.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, grįž­ta­me po tech­ni­nės per­trau­kos ir pra­tę­sia­me Sei­mo po­sė­dį šią šven­ti­nę die­ną pir­mu dar­bu – re­gist­ra­ci­ja. Kvie­čiu re­gis­truo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 80 Sei­mo na­rių.

 

11.17 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2024 m. ge­gu­žės 9 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Ar bū­tų no­rin­čių pa­siū­ly­ti pa­kei­ti­mų dėl dar­bo­tvarkės? Jų ne­ma­tau. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pa­tvir­tin­ti šios die­nos dar­bo­tvar­kę? (Bal­sai sa­lė­je: „Bal­suo­ja­me!“) Ge­rai, bal­suo­ja­me dėl šios die­nos dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mo.

Bal­sa­vo 81: už – 68, prieš – 1, su­si­lai­kė 12. Dar­bo­tvarkei pri­tar­ta.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dėl mū­sų vie­no svars­to­mo šios die­nos įsta­ty­mo, 2-13 klau­si­mo – Sa­vi­val­dy­bių in­fra­struk­tū­ros plėt­ros įsta­ty­mo, jis ne­bu­vo įra­šy­tas į Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų pro­gra­mą. Gal ga­li­me pri­tar­ti, kad ji­sai bū­tų įra­šy­tas šian­dien ir ga­lė­tų bū­ti pri­sta­ty­tas? Ga­li­me? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

11.18 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Šiau­rės va­ka­rų ir ry­tų elek­tros per­da­vi­mo tin­klų su­jun­gi­mo pro­jek­to pri­pa­ži­ni­mo ypa­tin­gos vals­ty­bi­nės svar­bos pro­jek­tu“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3604(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Šiau­rės va­ka­rų ir ry­tų elek­tros per­da­vi­mo tin­klų su­jun­gi­mo pro­jek­to pri­pa­ži­ni­mo ypa­tin­gos vals­ty­bi­nės svar­bos pro­jek­tu“ pro­jek­to pri­ėmi­mas. Yra ke­tu­ri straips­niai. Dėl jų pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­d­ru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Dėl vi­so dėl mo­ty­vų yra no­rin­čių šne­kė­ti. Už – K. Ma­siu­lis. Pra­šau.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ma­tau, kad prieš nė­ra. Gal ta­da ir ne­truk­dy­siu lai­ko.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Ka­dan­gi bal­sa­vi­mo lan­gas nuo 11 val. 10 min., kvie­čiu ap­si­spręs­ti bal­suo­jant, kas pri­ta­ria, kad šis nu­ta­ri­mas bū­tų pri­im­tas.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 94: už – 89, prieš – 1, su­si­lai­kė 4. Nu­ta­ri­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.19 val.

Pa­ti­ki­mu­mo de­kla­ra­ci­jų ju­ri­di­niams as­me­nims, no­rin­tiems da­ly­vau­ti Šiau­rės Atlanto su­tar­ties or­ga­ni­za­ci­jos kon­kur­suo­se, iš­da­vi­mo pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. XIII-1995 2, 3 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 61 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3354(2) (pri­ėmi­mas)

 

 Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Pa­ti­ki­mu­mo de­kla­ra­ci­jų ju­ri­di­niams as­me­nims, no­rin­tiems ir taip to­liau… įsta­ty­mo pro­jek­to pri­ėmi­mas. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui.

Dėl straips­nių nuo 1 iki 3 pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ga­li­me jiems pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Dėl 4 ir 5 straips­nių ati­tin­ka­mai yra. At­si­pra­šau, dėl 4 straips­nio yra A. Po­ciaus du pa­siū­ly­mai, dėl šio pro­jek­to įsi­ga­lio­ji­mo. Yra šiek tiek pa­tiks­li­na­ma įsi­ga­lio­ji­mo da­ta. Su­pran­tu, kad ko­mi­te­tas pri­ta­rė šiems pa­siū­ly­mams. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti taip pat šiems pa­siū­ly­mams? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Ir Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba, jai ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ar ga­li­me pri­tar­ti vi­sam 4 straips­niui? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl vi­so pro­jek­to nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Kvie­čiu bal­suo­ti, ar pri­ima­me šį pro­jek­tą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 103 – vi­si 103 bal­sa­vo už. Įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.21 val.

Teis­mų įsta­ty­mo Nr. I-480 441, 98, 101 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 443 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1288(3) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Teis­mų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to pri­ėmi­mas. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Nuo 1 iki 5 straips­nių nė­ra pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų, ar ga­li­me jiems pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Dėl vi­so pro­jek­to nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti bal­suo­jant, ar pri­ima­me šį įsta­ty­mą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 98: už – 97, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1. Įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

11.21 val.

Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo Nr. I-1562 9 ir 12 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2691(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6.1 klau­si­mas – Pa­cien­tų tei­sių ir ža­los svei­ka­tai at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo 9 ir 12 straips­nių pa­kei­ti­mo pro­jek­to pri­ėmi­mas. Šia­me įsta­ty­me yra trys straips­niai, dėl jų pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Dėl vi­so šio pro­jek­to pri­ėmi­mo mo­ty­vų už kal­bės L. Sluš­nys, pra­šom.

L. SLUŠNYS (TS-LKDF). At­si­sa­kau žo­džio.

PIRMININKAS. At­si­sa­ko žo­džio. Ačiū, ger­bia­mas Li­nai. Dau­giau nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti bal­suo­jant, kas pri­ta­ria šio pro­jek­to pri­ėmi­mui.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 95: už – 87, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 8. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo. Pra­šom, Asta Ku­bi­lie­ne.

 A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke, bet bu­vo pa­siū­ly­mai. Ma­no pa­siū­ly­mai yra ke­tu­ri.

PIRMININKAS. Dėl ši­to pa­siū­ly­mų ne­bu­vo. (Bal­sas sa­lė­je: „Dėl ly­di­mo­jo.“) Taip.

 

11.22 val.

Me­di­ci­nos prak­ti­kos įsta­ty­mo Nr. I-1555 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2692(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6.2 klau­si­mas – Me­di­ci­nos pro­jek­to ly­di­ma­sis įsta­ty­mas, tai yra Me­di­ci­nos prak­ti­kos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tas. Čia bū­tent ir yra jū­sų pa­siū­ly­mas. Dėl 1 straips­nio yra Sei­mo na­rės A. Ku­bi­lie­nės pa­siū­ly­mas. Kvie­čiu jį pri­sta­ty­ti. Pra­šom. Taip pat į tri­bū­ną kvie­čiu ko­mi­te­to at­sto­vę M. Da­nie­lę. Pra­šom, Ku­bi­lie­ne, tuoj, mi­nu­tė­lę, įjung­si­me jums mik­ro­fo­ną pri­sta­ty­ti pa­siū­ly­mą.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Šie ar­gu­men­tai ga­lio­ja dėl vi­sų ke­tu­rių ma­no pa­siū­ly­mų, nes jie vi­si yra be­veik iden­tiš­ki, to­dėl pa­si­sa­ky­mus su­jung­siu ir jau jų ne­be­kar­to­siu. Ne­ži­nau, pir­mi­nin­ke, ar ma­ne gir­dė­jo­te?

PIRMININKAS. Pra­šom pri­sta­ty­ti vi­siems.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ge­rai, ačiū. Dė­ko­ju Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tui, kad va­kar iš da­lies pri­ta­rė ma­no pa­siū­ly­mui su­vie­no­din­ti slau­gy­to­jų ir aku­še­rių tei­ses su ki­tų me­di­ci­nos spe­cia­lis­tų tei­sė­mis. De­ja, mo­ty­vuo­jant tuo, kad ma­no pa­siū­ly­mas ne­va ne­at­spin­di svars­to­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mo tiks­lo, nors tai ne­su­truk­dė, kaip mi­nė­jau, da­lies pa­siū­ly­mų pri­im­ti, ne­at­si­ra­do tos po­li­ti­nės va­lios pa­lai­ky­ti ir ki­tų pa­siū­ly­mo da­lių, ku­rios įsta­ty­me re­a­li­zuo­tų kon­sti­tu­ci­nės są­ži­nės lais­vės ga­ran­ti­ją.

At­si­žvel­giant į tai, kad Kon­sti­tu­ci­jos 26 straips­ny­je įtvir­tin­tas ne­var­žo­mos są­ži­nės lais­vės prin­ci­pas, ir į tai, kad tarp są­ži­nės ir pro­fe­si­nės eti­kos prin­ci­pų eg­zis­tuo­ja glau­dus ry­šys… (Triu­kš­mas sa­lė­je) Ko­le­gos, ty­liau, ne­įma­no­ma su­si­kal­bė­ti. …Kad eg­zis­tuo­ja glau­dus ry­šys, ku­ris ir su­da­ro prie­lai­das re­a­liam tos eti­kos prin­ci­pų tai­ky­mui pro­fe­si­nė­je prak­ti­ko­je, įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­tą siū­lau pa­pil­dy­ti nuo­sta­ta, kad at­si­sa­ky­mas teik­ti as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas ar pa­slau­gų tei­ki­mo nu­trau­ki­mas ga­li­mas esant prieš­ta­ra­vi­mui tarp as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­to są­ži­nės ir pro­fe­si­nės eti­kos prin­ci­pų. Iš tik­rų­jų bū­ti­na su­pras­ti, kad tarp šių eti­kos prin­ci­pų ir in­di­vi­du­a­lios gy­dy­to­jo, kaip pro­fe­sio­na­lo, są­ži­nės eg­zis­tuo­ja glau­dus ir tie­sio­gi­nis ry­šys. To­dėl bū­ti­na gerb­ti žmo­gaus kon­sti­tu­ci­nę tei­sę ir są­ži­nės lais­vę, pa­gar­ba pir­miau­sia tu­ri bū­ti ga­ran­tuo­ja­ma įsta­ty­me. Ne­su­ti­ki­mas šian­dien įtvir­tin­ti są­ži­nės lais­vę ir su­stip­rin­ti įsta­ty­mi­nę jos ap­sau­gą iš es­mės reiš­kia, kad Kon­sti­tu­ci­jos 26 straips­nis yra tik de­k­la­ra­ty­vus. Pa­tys juo ne­ti­ki­me, o kai ku­rie gal­būt tru­pu­tė­lį ir pri­si­bi­jo­me, kas vals­ty­bei nu­tik­tų, jei­gu vi­si pro­fe­sio­na­lai pra­dė­tų va­do­vau­tis sa­vo są­ži­ne.

PIRMININKAS. Lai­kas.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ko­le­gos, ne­bi­jo­ki­me, mū­sų de­mo­kra­tija tu­ri bū­ti grin­džia­ma pa­si­ti­kė­ji­mu, o šis pa­siū­ly­mas yra to­kio pa­si­ti­kė­ji­mo me­di­kų pro­fe­sio­na­lu­mo iš­raiš­ka. Li­ku­si da­lis yra tech­ni­nė ir dėl jos aš ne­kal­bė­siu. Kvie­čiu pri­tar­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ar yra 29 Sei­mo na­riai, kad svars­ty­tu­me šį siū­ly­mą? Tai gal bal­suo­ja­me ta­da, ar yra 29. Ly­giai tiek ir yra.

Da­bar ko­mi­te­to nuo­mo­nę pri­sta­tys M. Da­nie­lė. Pra­šau.

M. DANIELĖ (LF). Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė ger­bia­mos A. Ku­bi­lie­nės pa­siū­ly­mą ge­gu­žės 8 die­ną. Ko­mi­te­to spren­di­mas yra ne­pri­tar­ti šiam siū­ly­mui. Pa­grin­di­nės prie­žas­tys yra tos, kad šis kon­kre­tus įsta­ty­mas yra skir­tas ap­sau­go­ti gy­dy­to­jus nuo psi­cho­lo­gi­nio ir ki­to­kių for­mų smur­to, na, o są­ži­nės lais­vė ir ga­lė­ji­mas gy­dy­to­jo at­si­sa­ky­ti teik­ti pa­slau­gas re­mian­tis sa­vo są­ži­ne yra ki­to­kio po­bū­džio pro­jek­tas ir tu­rė­tų bū­ti re­gist­ruo­ja­mas at­ski­rai. Taip pat „są­ži­nės“ są­vo­ka, yra lai­ko­ma, per­ne­lyg abst­rak­ti ir taip pat nu­ma­to­ma ga­li­ma pik­tnau­džia­vi­mo grės­mė šiuo at­ve­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dėl mo­ty­vų. Už šį pa­siū­ly­mą kal­bės A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, ko­le­gos. Vis­gi la­bai gai­la, kad ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė ši­tam siū­ly­mui. Tur­būt vi­si su­pran­ta­me, kad eg­zis­tuo­ja ap­lin­ky­bės, ka­da dėl tam tik­ros grės­mės me­di­kai ga­lė­tų at­si­sa­ky­ti teik­ti pa­slau­gas ir teik­ti pa­gal­bą.

Bet šiuo at­ve­ju aš pir­miau­sia no­riu ape­liuo­ti į tą de­ši­ni­ą­ją pu­sę, ku­ri sa­ve pri­sta­to kaip tam tik­rų de­ši­nių­jų pa­žiū­rų at­sto­vus. Jūs pui­kiai ži­no­te, kad me­di­kai šian­die­ną su­si­du­ria su tam tik­ro­mis di­le­mo­mis tei­kiant kai ku­rias pa­slau­gas ir ypač no­rint iš­veng­ti jų tei­ki­mo. Jūs pui­kiai ži­no­te, apie ką mes čia kal­ba­me. Jie tu­ri ieš­ko­ti gal­būt to­kių gy­dy­mo įstai­gų, ku­rios to­kių pa­slau­gų ne­tei­kia, ir pa­na­šiai.

No­rint, kad me­di­kai ne­bū­tų ver­čia­mi ir spau­džia­mi to da­ry­ti, ko­le­gės A. Ku­bi­lie­nės siū­ly­mas ši­tą di­le­mą iš­spręs­tų. Vė­liau jau ga­li­ma de­ta­li­zuo­ti ir tam tik­rais po­įsta­ty­mi­niais spren­di­mais, tei­sės ak­tais, mi­nist­ro įsa­ky­mais. Aš tik­rai kvies­čiau pa­lai­ky­ti ir su­da­ry­ti ga­li­my­bes me­di­kams veik­ti pa­gal sa­vo są­ži­nės lais­vę. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Prieš pa­siū­ly­mą kal­bės A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Na, mie­li ko­le­gos, la­bai sma­gu, kad ko­le­gos iš kai­rės pu­sės ban­do ap­si­mes­ti di­džiais de­mok­ra­tais ir įves­ti kaž­ko­kius de­mo­kra­tinius kri­te­ri­jus me­di­ci­nos sri­ty­je. Bet, ma­nau, mes vi­si su­tik­si­me, kad me­di­ci­no­je svar­biau­sias da­ly­kas yra moks­liš­ku­mas, tai yra moks­li­nė sri­tis, ir me­di­kai pir­miau­sia tu­ri rem­tis me­di­ci­ni­niais kri­te­ri­jais, moks­li­niais kri­te­ri­jais, kai pri­ima vie­nus ar ki­tus spren­di­mus. Są­ži­nė yra, tie­są pa­sa­kius, to­kia fi­lo­so­fi­nė są­vo­ka, ku­rią la­bai sun­ku api­brėž­ti ir pa­ma­tuo­ti, kiek­vie­no žmo­gaus są­ži­nę, jo įsi­ti­ki­ni­mus ir ki­tus da­ly­kus.

Bet aš su­pran­tu, ką ko­le­gos no­ri pa­da­ry­ti. Jie no­ri su­teik­ti ga­li­my­bę, pa­vyz­džiui, me­di­kui nu­spręs­ti dėl sa­vo kaž­ko­kių įsi­ti­ki­ni­mų ne­skie­py­ti žmo­gaus. Ma­tau aki­vaiz­dų no­rą įtik­ti tam ju­dė­ji­mui prieš skie­pus, prieš kai ku­riuos ki­to­kius da­ly­kus. Ta­čiau kar­tu ky­la ir ki­tų abe­jo­nių. O jei­gu at­eis koks nors gy­dy­to­jas ir sa­kys: aš esu įsi­ti­ki­nęs, kad są­ži­nė man ne­lei­džia žmo­gui nu­pjau­ti ko­jos, kai ki­ti gy­dy­to­jai sa­kys, kad tą ko­ją rei­kia nu­pjau­ti? Ir kas bus kal­tas, kai ta ko­ja bus ne­nu­pjau­ta ir žmo­gui svei­ka­ta bus pa­blo­gin­ta? Kas pa­ma­tuos to gy­dy­to­jo są­ži­nę ir jo są­ži­nės vi­sus rei­ka­lus, na, kaip įlįs­ti į jo są­ži­nę ir iš­si­aiš­kin­ti, ar tai bu­vo tik­rai tin­ka­mas spren­di­mas? Man at­ro­do, tai yra ne moks­lu pa­grįs­tas, ab­sur­diš­kas kri­te­ri­jus. Me­di­kai pir­miau­sia tu­ri rem­tis Hi­pok­ra­to prie­sai­ka, ku­rią jie duo­da, ir moks­li­niais ar­gu­men­tais.

Kvie­čiu ne­pa­lai­ky­ti, nes pa­siū­ly­mas tik­rai ne­pro­tin­gas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Da­bar ir ap­si­sprę­si­me, ar pa­lai­ko­me A. Ku­bi­lie­nės siū­ly­mą. Kvie­čiu bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 100: už – 32, prieš – 45, su­si­lai­kė 23. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, tai­gi, ar 1 straips­niui ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Ar 2 strai­ps­niui ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Dėl vi­so šio pro­jek­to dėl mo­ty­vų už kal­bės J. Se­jo­nie­nė. Pra­šau.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­tyt, čia ir dėl šio pro­jek­to, ir dėl ki­tų ly­di­mų­jų tik­tai no­riu pa­ste­bė­ti, kad tik­rai il­gą lai­ką me­di­kų ben­druo­me­nė lau­kia ši­tų pro­jek­tų ir la­bai dė­ko­ja jums už tai, kad pri­ta­ria­te jiems.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Prieš kal­bės A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Sma­gu, kad ko­le­gos dė­ko­ja. Man yra la­bai įdo­mu klau­sy­ti ar­gu­men­tų, kai ko­le­gos sa­ko, kad są­ži­nės ne­ga­li­ma pa­ma­tuo­ti, bet psi­cho­lo­gi­nius da­ly­kus bus įma­no­ma pa­ma­tuo­ti. Jie yra ly­giai to­kie pa­tys sub­jek­ty­vūs. Kai ku­riais at­ve­jais bus su­dė­tin­ga nu­spręs­ti iš tik­rų­jų, teik­ti ar ne­teik­ti, bet ko­le­goms pa­si­ro­dė, kad me­di­kais ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti. Aš taip pat me­di­kais pa­si­ti­kiu ir la­bai ap­gai­les­tau­ju, kad vi­sa de­ši­nio­ji pu­sė, pri­sta­tan­ti sa­ve krik­ščio­ni­mis de­mok­ra­tais, nu­spren­dė, kad me­di­kus ga­li­ma spaus­ti at­lik­ti tam tik­ras pro­ce­dū­ras, pra­de­dant nėš­tu­mo nu­trau­ki­mu, tam tik­rų vais­tų par­da­vi­nė­ji­mais, ly­čių kei­ti­mais ir pa­na­šiais da­ly­kais, bet bus ga­li­ma at­si­sa­ky­ti teik­ti tam tik­ras pa­slau­gas dėl ki­tų prie­žas­čių. Aš ne­su ka­te­go­riš­kai prieš ir aš ma­nau, kad vis­gi pa­bal­suo­siu už ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, bet man yra gai­la dėl to­kios veid­mai­nys­tės, ku­ri šian­dien čia įvy­ko.

PIRMININKAS. S. Jo­vai­ša kal­bės už.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū pir­mi­nin­kui. Ką tik kal­bė­ju­siam ger­bia­mam ko­le­gai no­rė­čiau at­sa­ky­ti: jei­gu mes sver­si­me pa­gal įsi­ti­ki­ni­mus, są­ži­nę ir dar kaž­ko­kius mo­ra­li­nius da­ly­kus, ar ne­rei­kė­tų ta­da prieš sto­jant į uni­ver­si­te­tus mo­ky­tis už­pil­dy­ti kaž­ko­kias de­kla­ra­ci­jas apie sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus? Nu­ei­tu­me iki ab­so­liu­taus ab­sur­do. Ma­no toks prie­kaiš­tas dėl to, kad at­mes­tą pa­siū­ly­mą ji­sai vis tiek no­rė­tų ma­ty­ti. Bal­suo­ja­me už.

PIRMININKAS. Prieš kal­bės A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš kaip su­pran­tu, ki­tas kon­ser­va­to­rių žings­nis bus są­ži­nė ir iš­mes­ti iš Kon­sti­tu­ci­jos ir Eu­ro­pos žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­ją, grei­čiau­siai de­non­suo­ti ta ap­im­ti­mi, kiek ji­nai gi­na są­ži­nės lais­vę. Iro­ni­zuo­jant to­liau, kaip jūs sa­kė­te, są­ži­nė yra ne­apib­rėž­tas da­ly­kas. Kam ji­nai tuo­met yra rei­ka­lin­ga tei­sės ak­tuo­se? Vi­sa tai jūs šian­dien pa­sa­kė­te, kal­bė­da­mi apie Lie­tu­vos me­di­kus.

Ki­tas da­ly­kas. Aš ma­tau di­džiu­lę pa­cien­tų tei­sių pro­ble­mą ir pa­lik­tą spra­gą. Ši­tos pa­tai­sos, ku­rias jūs da­bar pri­ima­te, ab­so­liu­čiai ne­įver­ti­na pa­cien­tų, ku­rie kar­tais tam­pa ag­re­sy­viais ne dėl al­ko­ho­lio, ne dėl blo­go cha­rak­te­rio, bet dėl sa­vo psi­chi­kos svei­ka­tos būk­lės. Taip, jie ga­li bū­ti ne­val­do­mi, gy­dy­to­jui ga­li bū­ti su­dė­tin­ga at­skir­ti to­kį įsi­aud­ri­nu­sį pa­cien­tą. Ji­sai ga­li ne­tu­rė­ti jo­kios anam­ne­zės ir tu­rė­ti pir­mą prie­puo­lį gy­dy­mo įstai­go­je. Rei­kia su­pras­ti, kad to­kiam pa­cien­tui taip pat bus at­si­sa­ko­ma su­teik­ti gy­vy­biš­kai bū­ti­nas svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas. Aš ma­nau, kad ši­tie pro­jek­tai, ku­riuos jūs pri­ima­te šian­dien, yra tva­rūs iki pir­mos by­los, iki pir­mo mi­ru­sio pa­cien­to, ku­ris mirs dėl to, kad gy­dy­to­jas at­si­sa­kė su­teik­ti pa­gal­bą žmo­gui, ku­rio psi­chi­kos svei­ka­ta tuo me­tu yra tie­siog su­tri­ku­si.

PIRMININKAS. Už kal­bės L. Sluš­nys.

L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Pa­vyz­džiui, kas nu­tik­tų, kai mes kal­ba­me apie są­ži­nę, jei­gu man tek­tų teik­ti pa­slau­gą po­niai A. Ši­rins­kie­nei ar ki­tam ne itin mie­lam ko­le­gai ir aš pa­gal są­ži­nę stai­ga nu­tar­čiau, kad aš tos pa­slau­gos tie­siog teik­ti ne­no­riu, nes man taip są­ži­nė sa­ko? Čia mes ei­na­me į to­kius tru­pu­tė­lį ab­sur­diš­kus da­ly­kus, ku­rie tik­rai nė­ra nie­kaip su­si­ję su ta gy­dy­to­jo de­on­to­lo­gi­ja ar ki­tais da­ly­kais. De­ja, pri­va­lau ir ne­ga­liu at­si­sa­ky­ti to­kios pa­gal­bos teik­ti. Aš, kaip gy­dy­to­jas, teik­siu bet ku­riam tą pa­gal­bą, jei­gu iš­tik­tų ko­kia nors bė­da. Čia nė­ra to­kio klau­si­mo, ma­no sme­ge­ny­se ši­to vin­gio ne­ras­ta.

Ko­le­ga (be­je, psi­chiat­ras) taip pat ką tik me­la­vo vi­siems Lie­tu­vos pi­lie­čiams sa­ky­da­mas, kad ne­ga­li gy­dy­to­jai at­si­sa­ky­ti teik­ti pa­gal­bos. Taip, yra ga­li­my­bė at­si­sa­ky­ti pla­ni­nės pa­gal­bos, jei­gu, sa­ky­si­me, ko­kios nors pro­ce­dū­ros ar dar kas nors, ko tu ne­iš­ma­nai, ko tu ne­ži­nai, ne­mo­ki, tai tu net­gi pri­va­lai to ne­da­ry­ti. Aš la­bai at­si­pra­šau. Bet yra sku­bi pa­gal­ba, bū­ti­no­ji pa­gal­ba, taip, mes ją pri­va­lo­me teik­ti, bet šiuo įsta­ty­mu mes to ir ne­reg­la­men­tuo­ja­me. Ačiū.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nis kal­bės už K. Ma­siu­lis. Re­pli­kos bus po bal­sa­vi­mo.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš kai ku­riems mo­ra­lis­tams no­rė­čiau pri­min­ti, kad mo­ra­lė iš tik­rų­jų yra sub­jek­ty­vus da­ly­kas. Tai yra ži­no­ma nuo I. Kan­to lai­kų. Ka­dan­gi da­bar daug šne­ka­me apie I. Kan­tą, tai ga­liu pri­min­ti, kad I. Kan­tas sa­vo „Prak­ti­nio pro­to kri­ti­ko­je“ ra­šė: „El­kis taip, kaip no­ri, kad su ta­vi­mi elg­tų­si ki­ti.“ Čia pri­min­siu mo­ra­lis­tei A. Ši­rins­kie­nei. Ji daž­niau­siai ne­si­el­gia pa­gal tą im­pe­ra­ty­vą ir taip iš­kris­tų iš la­bai do­ros ka­ta­li­kės api­brė­ži­mo. Mo­ra­lė yra sub­jek­ty­vus da­ly­kas. Tu pats tu­ri ap­si­spręs­ti elg­tis mo­ra­liai, taip, kaip tu su­pran­ti mo­ra­lę.

PIRMININKAS. Taip, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti ir bal­suo­ti, kas pri­ta­ria šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mui.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 115: už – 80, prieš – 1, su­si­lai­kė 34. Įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

Re­pli­kos po bal­sa­vi­mo – A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Ka­dan­gi jau ma­no var­dą pa­mi­nė­jo, aš tiems sa­vo ko­le­goms no­rė­čiau at­sa­ky­ti. Tik­rai la­bai lin­kė­čiau ko­le­gai, ku­ris ne­su­pran­ta, kad yra są­ži­nė ir kad ją rei­kia gerb­ti, ne­su­grįž­ti į me­di­ci­ną. Ma­no gal­va, žmo­nėms, ku­rie ne­su­pran­ta, kas yra są­ži­nė, tik­rai nė­ra vie­tos me­di­ci­no­je.

Ki­tas da­ly­kas, vėl­gi ko­le­gai, ku­ris čia I. Kan­tą ci­ta­vo. Aš nuo­šir­džiai esu nu­ste­bu­si, kad jūs ne­ci­ta­vo­te K. Mark­so ar V. Le­ni­no, nes kaip ru­sų pro­pa­gan­dis­tas, se­nas ko­mu­nis­tas tą da­ly­ką tu­rė­jo­te pa­ci­tuo­ti.

PIRMININKAS. J. Ur­ba­na­vi­čius. Pra­šom.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ko­le­gos, tik­rai ašt­rus klau­si­mas. Tam, kad įtam­pą pa­ša­lin­tu­me, no­riu pa­si­džiaug­ti, kad šian­dien su mu­mis – Kau­no ra­jo­no ben­druo­me­nė „Do­bi­li­ja“. Sma­gu, kad esa­te čia! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Va­lio! Re­pli­ka – A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Aš no­riu pa­si­džiaug­ti šian­dien įvy­ku­sia at­vi­ru­mo aki­mir­ka. Vie­nas ko­le­ga pri­si­pa­ži­no, kad trūks­ta sme­ge­nų vin­gių, ki­ti pri­si­pa­ži­no, kad są­ži­nė nė­ra ši­tos pu­sės di­men­si­ja, ji­nai nė­ra ak­tu­a­li, ne­ga­li­ma jos api­brėž­ti. O aš no­rė­čiau pa­ci­tuo­ti jums se­no­sios Hi­pok­ra­to prie­sai­kos, ku­rią duo­da­vo kiek­vie­nas me­di­kas ir ku­rios ga­li­my­bę įgy­ven­din­ti jūs šian­dien pa­nei­gė­te, vie­ną iš straips­nių. Kiek­vie­nas me­di­kas, pra­dė­da­mas sa­vo pro­fe­si­nę veik­lą, pri­siek­da­vo sa­ky­da­mas taip: „Nie­kam, nors ir la­biau­siai pra­šy­tų, ne­duo­siu mir­ti­nų nu­odų, taip pat pa­na­šių jų su­ma­ny­mų pa­ta­ri­mu ne­pa­rem­siu. Be to, nė vie­nai mo­te­riai ne­duo­siu prie­mo­nės pra­dė­tam ge­ma­lui ar vai­siui su­nai­kin­ti.“ Tai bu­vo gy­vy­bės pa­gar­bos kul­tū­ra, ku­ri šian­dien iš me­di­kų yra at­ima­ma. Ver­čia­ma, kaip jūs sa­ko­te, moks­li­niais bū­dais (čia žiū­riu į ko­le­gą, ku­ris kal­bė­jo apie są­ži­nę) at­lik­ti nei moks­li­nius, nei žmo­giš­kus da­ly­kus.

Ačiū ko­le­goms ir ger­bia­mam ko­le­gai, ku­ris pri­si­pa­ži­no, kad yra be vin­gių, ei­li­nį kar­tą pa­dė­jo to­kį spren­di­mą pri­im­ti.

PIRMININKAS. Taip. E. Zin­ge­ris – re­pli­ka. Pra­šom.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Tai bus trum­piau­sia re­pli­ka. Aš nie­ko ne­ci­tuo­siu, nei K. Mark­so, nei F. En­gel­so, bet no­riu pa­sa­ky­ti, kad aš bal­sa­vau už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pa­žiū­rė­si­me, ką K. Ma­siu­lis pa­sa­kys.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, kaip se­nas ko­mu­nis­tas, ku­ris sa­vo di­ser­ta­ci­jo­je, ap­gin­to­je so­viet­me­čiu, nie­kaip tei­gia­mai ne­pa­ci­ta­vau K. Mark­so ar­ba F. En­gel­so, no­riu pri­min­ti po­niai A. Ši­rins­kie­nei, kad ji­nai gi­mė ir au­go ta­da, ka­da aš kar­tu su ki­tais kū­riau Są­jū­dį. Ta­čiau da­bar ji ap­gy­nė di­ser­ta­ci­ją, ku­rio­je su­ge­bė­jo įro­dy­ti, kad kon­tra­cep­ti­nės prie­mo­nės ne­leis­ti­nos, kad pre­zer­va­ty­vų nau­do­ji­mas pla­ti­na ŽIV ir su­nai­ki­na mei­lę. Moks­lo pa­sau­lis iš to­kių di­ser­ta­ci­jų šai­po­si. Tai gal jūs ma­žiau į moks­liš­ku­mą čia ape­liuo­ki­te, jei­gu ra­šo­te to­kius nie­kus ir tai va­di­na­te moks­lu?

PIRMININKAS. La­bai ačiū, ko­le­gos. Trum­pin­ki­me re­pli­kas, nes il­gai truk­si­me. A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ka­dan­gi įsta­ty­mo pro­jek­tas la­bai svar­bus, tai no­riu pa­sa­ky­ti, kad man pa­čiam te­ko gal aš­tuo­ne­rius me­tus dirb­ti grei­to­jo­je pa­gal­bo­je ir ne vie­ną kar­tą su­si­dur­ti su la­bai ag­re­sy­viu žmo­gu­mi, li­go­niu, bet vi­sais at­ve­jais pul­da­vau teik­ti tą pa­gal­bą. Ma­tė­te ži­niask­lai­do­je ne vie­ną at­ve­jį, ka­da žmo­gus net­gi žu­vo, nu­ken­tė­jo. Da­bar iš­ties pri­ima­me la­bai rei­ka­lin­gą įsta­ty­mą. Jei­gu pa­cien­tas ag­re­sy­vus ir ke­lia pa­vo­jų me­di­kų gy­vy­bei ar svei­ka­tai, jei­gu tai ne bū­ti­no­ji pa­gal­ba, bus ga­li­ma, kol jis bus ap­ra­min­tas ar nu­rims, ne­teik­ti pa­gal­bos, iš­sky­rus bū­ti­ną­ją pa­gal­bą. Ir čia įsta­ty­me ne­kal­ba­ma apie tai, kad pa­cien­tas bus ver­čia­mas nu­trauk­ti nėš­tu­mą ar da­ry­ti ki­tus da­ly­kus. Tai yra jau įtvir­tin­ta įsta­ty­muo­se. O siū­ly­mas įves­ti są­ži­nės api­brė­ži­mą per­ne­lyg pla­tus. Aš pri­si­de­du prie ko­le­gos L. Sluš­nio. Jei­gu man rei­kė­tų, jei­gu grį­šiu iš par­la­men­to ir at­si­nau­jin­siu li­cen­ci­ją, tai po to­kių cha­miš­kų ger­bia­mos A. Ši­rins­kie­nės kal­bų tik­rai ma­no są­ži­nė ne­leis prie jū­sų pri­si­lies­ti.

 

11.43 val.

Odon­to­lo­gi­jos prak­ti­kos ir bur­nos prie­žiū­ros prak­ti­kos įsta­ty­mo Nr. I-1246 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2693(2) (pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKAS. Ge­rai, už­ten­ka, man at­ro­do, re­pli­kų. Tik­rai dar vie­nas klau­si­mas. Dar­bo­tvarkės 1-6.3 klau­si­mas – Odon­to­lo­gi­jos prak­ti­kos ir bur­nos prie­žiū­ros prak­ti­kos įsta­ty­mas. Dėl 1 straips­nio bu­vo ana­lo­giš­kas A. Ku­bi­lie­nės siū­ly­mas, ji jį pri­sta­tė. Aš krei­piuo­si į jus: ar ga­li­me lai­ky­ti, kad bal­sa­vi­mas yra ly­giai toks pat? Jūs taip pat pra­šo­te iš nau­jo bal­suo­ti. Ge­rai. Ko­le­gos, man at­ro­do, jei­gu A. Ku­bi­lie­nė jau pri­sta­tė ar­gu­men­tus, jie yra to­kie pa­tys, bet tik dėl ki­to įsta­ty­mo, tai lai­ky­ki­me, kad yra 29 Sei­mo na­riai, ku­rie pa­si­ry­žę svars­ty­ti. Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to re­zul­ta­tas yra ly­giai toks pat. Ar no­ri kas dar šne­kė­ti dėl iš­va­dų? Ne­no­ri. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl ana­lo­giš­ko A. Ku­bi­lie­nės siū­ly­mo, tik­tai jau dėl ši­to 1-6.3 klau­si­mo. Ko­mi­te­to pra­ne­šė­ja, jūs ga­lė­tu­mė­te jau ir grįž­ti į sa­vo vie­tą, jei­gu ką. Ne? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­te ir čia pa­bū­ti.

Bal­sa­vo 107: už – 39, prieš – 36, su­si­lai­kė 32. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta. Ar ga­li­me pri­tar­ti 1 straips­niui? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. 2 straips­nis. Ar ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta. Dėl vi­so šio įsta­ty­mo nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl jo pri­ėmi­mo. Bal­suo­ja­me dėl 1-6.3 klau­si­mo – Odon­to­lo­gi­jos prak­ti­kos ir bur­nos prie­žiū­ros prak­ti­kos įsta­ty­mo pri­ėmi­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 113: už – 92, prieš – 1, su­si­lai­kė 20. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.45 val.

Slau­gos prak­ti­kos ir aku­še­ri­jos prak­ti­kos įsta­ty­mo Nr. IX-413 11 ir 12 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2694(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6.4 klau­si­mas – Slau­gos prak­ti­kos ir aku­še­ri­jos prak­ti­kos įsta­ty­mo pri­ėmi­mas. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Dėl 1 straips­nio yra A. Ku­bi­lie­nės siū­ly­mas, ku­riam ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Kvie­čiu pri­sta­ty­ti, jei­gu no­ri­te. Ne, ten­ki­na pri­ta­ri­mas iš da­lies. Čia jau yra su­for­mu­luo­ta „pri­tar­ti iš da­lies“. (Bal­sas sa­lė­je: „Ar­gu­men­tai tie pa­tys.“) Pra­šom, A. Ku­bi­lie­nė. Jūs jau pri­sta­tė­te tą pa­tį? Su­pra­tau. Pra­šom pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to po­zi­ci­ją.

M. DANIELĖ (LF). Ko­mi­te­tas pri­ta­rė siū­ly­mui iš da­lies, nes šis siū­ly­mas su­vie­no­di­na for­mu­luo­tes dėl slau­gy­to­jų ir ki­tų spe­cia­lis­tų, šiuo at­ve­ju į Slau­gy­to­jų įsta­ty­mą įtrau­kia­ma ta pa­ti for­mu­luo­tė, ku­ri bu­vo prieš tai pra­leis­ta.

PIRMININKAS. Ar ten­ki­na pri­ta­ri­mas iš da­lies? Klau­siu A. Ku­bi­lie­nės. Ar rei­kia bal­suo­ti dėl vi­so? Ne­ten­ki­na pri­ta­ri­mas iš da­lies. Su­pra­tau. Lai­ko­me, kad yra 29. Aš su­pran­tu, da­bar bal­suo­si­me dėl vi­so A. Ku­bi­lie­nės pa­siū­ly­mo. Jis, jei­gu Sei­mas pri­tars, vi­sas nu­guls į įsta­ty­mą. Kvie­čiu pri­sta­ty­ti mo­ty­vus. Už kal­bės A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­ties la­bai gai­la, kad As­ta pa­tei­kė dėl įsta­ty­mo pro­jek­to la­bai ge­rą pa­siū­ly­mą, bet jis tie­siog bu­vo pra­leis­tas. Ir ko­mi­te­te iš da­lies vien­bal­siai pri­ta­rė­me ši­tam siū­ly­mui, jūs lyg ir ne­pri­eš­ta­ra­vo­te, to­dėl vi­siš­kai pri­tar­ti jū­sų pa­siū­ly­mui ne­iš­ei­na. Aš pra­šy­čiau bal­suo­ti prieš ir te­gul lie­ka ko­mi­te­to re­dak­ci­ja pri­ta­riant jos pa­siū­ly­mui iš da­lies. Ta­da tik­rai dar kar­tą pa­dė­ko­siu ir dė­ko­ju jums už tą aky­lu­mą, kad pa­ma­tė­te šią pra­leis­tą klai­de­lę.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dau­giau dėl mo­ty­vų ne­ma­tau. Kvie­čiu ta­da ap­si­spręs­ti. Bal­suo­ja­me dėl vi­so A. Ku­bi­lie­nės siū­ly­mo, ku­riam ko­mi­te­tas pri­ta­rė tik iš da­lies.

Bal­sa­vo 108: už – 36, prieš – 40, su­si­lai­kė 32. Ne­pri­tar­ta. Tai­gi lie­ka ko­mi­te­to re­dak­ci­ja. Ar ga­li­me pri­tar­ti 1 straips­niui ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Dėl 2 straips­nio taip pat bu­vo A. Ku­bi­lie­nės siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Ar A. Ku­bi­lie­nė no­ri, kad bal­suo­tu­me vėl­gi dėl jos pa­siū­ly­mo, ar tin­ka ko­mi­te­to re­dak­ci­ja? Bal­suo­ti. Su­pra­tau. Ana­lo­giš­kai dėl mo­ty­vų nė­ra. O nau­jas?.. Su­pra­tau. Tai nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti dėl pa­siū­ly­mo, taip rei­kia su­pras­ti. Kvie­čiu bal­suo­ti. Kas pri­ta­ria A. Ku­bi­lie­nės siū­ly­mui, ku­riam ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies? (Bal­sas sa­lė­je) Dėl ki­to straips­nio – 2 straips­nio. Kvie­čiu klau­sy­tis.

Bal­sa­vo 111: už – 40, prieš – 32, su­si­lai­kė 39. Vi­sos ap­im­ties pa­siū­ly­mui nė­ra pri­tar­ta. Ar ga­li­me ta­da pri­tar­ti 2 straips­niui pagal ko­mi­te­to re­dak­ci­ją? Ačiū, ga­li­me.

Dėl 3 straips­nio pa­sta­bų nė­ra. Ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl vi­so nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 111: už – 93, prieš – 1, su­si­lai­kė 17. Įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.49 val.

As­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros prak­ti­kos įsta­ty­mo Nr. XIII-3222 11 straips­nio pakeitimo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2695(2) (pri­ėmi­mas)

 

Ir pas­ku­ti­nis iš pa­ke­to 1-6.5 klau­si­mas – As­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros prak­ti­kos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Dėl 1 straips­nio yra A. Ku­bi­lie­nės ana­lo­giš­kas pa­siū­ly­mas, jam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. A. Ku­bi­lie­nė jau pri­sta­tė tą siū­ly­mą. Dėl mo­ty­vų, aš su­pran­tu, nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Lai­ky­ki­me, kad vis dar yra 29. Ap­si­spręs­ki­me dėl šio siū­ly­mo, ku­riam ko­mi­te­tas vėl­gi ne­pri­ta­rė.

Bal­sa­vo 112: už – 40, prieš – 37, su­si­lai­kė 35. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta. Ar ga­li­me ta­da 1 straips­niui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, ga­li­me. Ir 2 straips­niui? Ačiū, taip pat pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl vi­so pro­jek­to prieš no­ri šne­kė­ti A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šau.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš, ži­no­ki­te, gar­siai nu­si­ste­bė­siu, nes dar at­si­me­nu lai­kus, kai krik­de­mai šia­me Sei­me pa­pras­tai rem­da­vo žmo­gaus są­ži­nės lais­vę ir kar­tu gy­dy­to­jų są­ži­nės lais­vę at­si­sa­ky­ti tų pa­slau­gų, ku­rios nė­ra bū­ti­nos teik­ti tam, kad iš­sau­go­tų žmo­gaus gy­vy­bę. Nėš­tu­mo nu­trau­ki­mas, be­je, daž­niau­siai ir yra ta pa­slau­ga, ku­ri nė­ra bū­ti­na mo­te­riai jos gy­vy­bei iš­sau­go­ti, prie­šin­gai – ji nu­trau­kia žmo­gaus gy­vy­bę. Bent jau ki­to­se ša­ly­se ta ko­va už są­ži­nės lais­vę me­di­kams yra krik­de­miš­ku­mo bruo­žas. Man tik­rai la­bai gai­la žiū­rint į tuos bal­sa­vi­mus, ku­riuos da­bar ma­to­me, kad pas mū­sų krik­de­mus to bruo­žo, de­ja, ne­li­ko.

PIRMININKAS. Už kal­bės J. Se­jo­nie­nė.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Žiū­rė­ki­te, ko­le­gos, ir da­bar gy­dy­to­jas ga­li at­si­sa­ky­ti, jei­gu nė­ra me­di­ci­ni­nių in­di­ka­ci­jų nu­trauk­ti nėš­tu­mą. Bai­ki­te, ga­li at­si­sa­ky­ti at­lik­ti to­kią pro­ce­dū­rą. Pro­jek­tas yra vi­sai ne apie tai. Ir są­ži­nė? Jei­gu mes įtrauk­si­me to­kį tik­rai sun­kiai pa­ma­tuo­ja­mą kri­te­ri­jų, kaip tik yra pa­vo­jus, kad bus pik­tnau­džiau­ja­ma juo, pa­vyz­džiui, dėl ra­sės, dėl re­li­gi­nių įsi­ti­ki­ni­mų, dėl ly­ties ir ki­tų. Ne­su­da­ry­ki­me to­kių prie­lai­dų. Pra­šau pa­lai­ky­ti pro­jek­tą, ku­rio, kaip ir mi­nė­jau, me­di­kų ben­druo­me­nė lau­kia.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl pri­ėmi­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 114: už – 88, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 26. Įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – A. Ku­bi­lie­nė.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš at­si­pra­šau, kad rei­kė­jo bal­suo­ti ke­tu­ris kar­tus, bet, ma­nau, la­bai svar­bu, kad rin­kė­jai ži­no­tų jū­sų pa­žiū­ras. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. Li­ko pas­ku­ti­nis įsta­ty­mas ry­ti­nia­me po­sė­dy­je. Ar ga­li­me šiek tiek pra­tęs­ti bal­sa­vi­mo lan­gą, kol jį baig­si­me pri­im­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ma­nau, kad ga­li­me, la­bai ne­daug čia, ži­no­ki­te.

 

11.52 val.

Švie­ti­mo įsta­ty­mo Nr. I-1489 2 ir 60 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3427(3) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Švie­ti­mo įsta­ty­mo pri­ėmi­mas. Iš tri­jų straips­nių. Tiek dėl 1, tiek dėl 2 straips­nių yra ne­di­de­lės Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos, ku­rios yra re­dak­ci­nio po­bū­džio. Ar ga­li­me joms pri­tar­ti? Ačiū. Ir ar ga­li­me pri­tar­ti nuo 1 iki 3 vi­siems ši­tiems Švie­ti­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo straips­niams? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl mo­ty­vų no­ri kal­bė­ti E. Pu­pi­nis. Pra­šau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų sma­gu, kad mū­sų jau­ni­mas, Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­ga tei­kia įsta­ty­mus, ku­rie įtvir­ti­na de­mo­kra­tiją mo­kyk­lo­se. Šis įsta­ty­mas kaip tik ir ki­lo iš Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­gos, kad vis dėl­to vi­sos struk­tū­ros, esan­čios mo­kyk­lo­je, bū­tų ren­ka­mos de­mo­kra­tiniu bū­du. Taip pat įtvir­ti­na tai, kad vis dėl­to ir Moks­lei­vių są­jun­gos pa­da­li­niai, ir ap­skri­tai vi­sos struk­tū­ros vi­so­se mo­kyk­lo­se veik­tų. Aiš­ku, yra kai ku­rių iš­im­čių dėl mo­kyk­lų, ku­rio­se yra ne­for­ma­lu­sis ug­dy­mas ar­ba pra­di­nės mo­kyk­los, ku­rio­se sun­ku bū­tų įgy­ven­din­ti tą rin­ki­mų sis­te­mą, ypač dėl ga­na ma­žo moks­lei­vių am­žiaus. Ta­čiau džiau­giuo­si, kad vis dėl­to tas de­mo­kra­tinis prin­ci­pas ky­la iš pa­čių jau­nų žmo­nių. Siū­lau pri­tar­ti, nes bu­vo su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­rio­je da­ly­va­vo Moks­lei­vių są­jun­gos na­rių. Tai­gi šis įsta­ty­mas vi­sa­pu­siš­kai ap­svars­ty­tas. Siū­lau pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui. Kvie­čiu bal­suo­ti, kas pri­ta­ria­te šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mui.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 113: už – 110, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 3. Įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.54 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Da­bar Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. Pir­mo­ji kal­bės J. Se­jo­nie­nė. Pra­šau.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). La­bai dė­kui, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, kol dar ne­iš­si­vaik­š­čio­jo­te, aš no­rė­čiau tik la­bai grei­tai pri­min­ti, jog nuo 12 va­lan­dos Vit­ra­žo ga­le­ri­jo­je ga­li­ma pa­au­ko­ti krau­jo. Pra­šau bū­ti ge­riems ir pa­si­da­ly­ti krau­ju.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Į tri­bū­ną kvie­čia­mas D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Kaip ži­no­me, po ke­lių sa­vai­čių, ge­gu­žės 27 die­ną, pra­si­dės Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos 77-oji se­si­ja, ku­rio­je bus pri­im­ti ypa­tin­gos svar­bos nu­ta­ri­mai. Ta pro­ga no­riu kreip­tis į Lie­tu­vos svei­ka­tos mi­nist­rą A. Dul­kį dėl Lie­tu­vos svei­ka­tos sis­te­mos su­ve­re­ni­te­to.

Kaip ži­no­ma, ar­tė­ja kri­ti­nė da­ta, kai vi­so pa­sau­lio svei­ka­tos sis­te­mos ri­zi­kuo­ja pra­ras­ti sa­vo su­ve­re­ni­te­tą. Glo­ba­li val­džia, ypač svei­ka­tos sek­to­riu­je, jau ne­be­skam­ba kaip są­moks­lo te­ori­ja. To­kia nie­ka­da ir ne­bu­vo. Bū­tent šių me­tų ge­gu­žės 27 die­ną įvyks Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos 77-oji asam­blė­ja, ku­rio­je PSO ša­lys na­rės pa­si­ra­šys pa­sau­li­nės pan­de­mi­jos val­dy­mo su­tar­ties teks­tą. Ja­me, be ki­ta ko, ra­šo­ma, jog PSO ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui su­tei­kia­mos be­veik ne­ri­bo­tos ga­lios ir tei­sės skel­biant pa­sau­li­nę pan­de­mi­ją ir nu­sta­tant jos val­dy­mo gai­res. Ša­lys na­rės pri­va­lo pa­klus­ti su­tar­ties vyk­dy­mo sub­jek­tams ir jų nu­ro­dy­mams da­lin­tis in­for­ma­ci­ja, vak­ci­no­mis ir vais­tais. Ša­lys na­rės pri­va­lo at­si­skai­ty­ti PSO dėl sa­vo veiks­mų pan­de­mi­jos val­dy­mo kon­teks­te. Ša­lių na­rių vi­daus po­li­ti­kos veiks­mai pri­va­lo su­tap­ti su su­tar­ties tiks­lais ir jų įgy­ven­di­ni­mu. Nors nau­jau­sias su­tar­ties juod­raš­tis jau ne­be­mi­ni pri­va­lo­mu­mo kaip to­kio, ta­čiau at­ski­ri su­tar­ties punk­tai, kaip ma­to­me, sa­ko at­virkš­čiai.

2024 m. va­sa­rio 24 d. aukš­čiau­sio ci­tuo­ja­mu­mo žur­na­le „Bri­tish me­di­cal jour­nal“ pa­si­ro­džiu­sia­me moks­li­nia­me straips­ny­je aiš­kiai tei­gia­ma, kad „Pfi­zer“ vak­ci­nos su­ke­lia ūmi­nį sker­si­nį mie­li­tą, tai yra nu­ga­ros sme­ge­nų už­de­gi­mą, ir ūmi­nį en­ce­fa­lo­mie­li­tą, tai yra gal­vos sme­ge­nų už­de­gi­mą. Ir tai tik dar vie­nas iš dau­ge­lio įro­dy­mų, kad sau­gios ir efek­ty­vios vak­ci­nos kaip pan­de­mi­jos val­dy­mo pa­grin­das bu­vo klai­da. Ne­pa­mirš­ki­me, kad sa­vo moks­li­niais įro­dy­mais pa­grįs­tą, bet ki­to­kią nei val­džios nuo­mo­nę tu­rė­ję as­me­nys bu­vo stig­ma­ti­zuo­ja­mi, gąs­di­na­mi, su jais bu­vo ra­gi­na­ma su­si­do­ro­ti.

Pra­šau man, kaip Sei­mo na­riui, va­do­vau­jan­tis jū­sų veik­lą reg­la­men­tuo­jan­čiais tei­sės ak­tais, at­sa­ky­ti: ne­gi mes ne­be­pa­si­ti­ki­me sa­vo su­ve­re­nios svei­ka­tos sis­te­mos ga­li­my­bė­mis? Ar pla­nuo­ja­te, ger­bia­mas Dul­ky, pa­si­ra­šy­ti šią PSO su­tar­tį ir kas jus įga­lio­jo? Ir ka­da mes Lie­tu­vo­je svars­tė­me šios su­tar­ties są­ly­gas?

Pa­ste­biu efek­ty­vią prak­ti­ką, kai li­kus ma­žiau nei 6 mė­ne­siams iki par­la­men­to rin­ki­mų, ši Vy­riau­sy­bė ir jūs, kaip šios Vy­riau­sy­bės na­rys, ima­tės to­kių spren­di­mų, ku­rie nė­ra su­de­ri­na­mi su na­cio­na­li­niu vals­ty­bės sau­gu­mu, su­ve­re­ni­te­tu ir ke­lia grės­mę Lie­tu­vos žmo­nių sa­va­ran­kiš­ku­mui ir svei­ka­tai.

Pa­gar­biai – D. Ke­pe­nis. Ti­kiuo­si, ger­bia­mas mi­nist­re, jū­sų at­sa­ky­mo. Sėk­mės.

PIRMININKAS. Kvie­čiu V. Ąžuo­lą.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, tur­būt rei­kė­tų daug kal­bė­ti apie veid­mai­nys­tę, po­li­ti­nę ir Lie­tu­vos ban­ko veid­mai­nys­tę, kai ne­ty­čia prieš rin­ki­mus pri­si­mi­nė žmo­nes, ku­rie tu­ri pa­sko­lų, ypač būs­to pa­sko­lų, ir ku­riems la­bai di­de­lė naš­ta mo­kė­ti pa­lū­ka­nas, nes jos dras­tiš­kai iš­au­gu­sios, la­bai di­de­li su­var­žy­mai no­rint keis­ti fi­nan­suo­to­ją. Lie­tu­vos ban­kas at­ne­šė džiu­gią ži­nią. Pa­si­ro­do, Lie­tu­vos ban­kas ga­li re­gu­liuo­ti, pa­keis­ti są­ly­gas, kad ge­rin­tų sko­li­nin­kų si­tu­a­ci­ją. Fi­nan­sų mi­nist­rė taip pat pri­si­mi­nė, kad ga­li da­ry­ti tą re­gu­lia­vi­mą, ku­ris ge­ri­na sko­li­nin­kų si­tu­a­ci­ją.

Da­bar žiū­rė­ki­te, kaip tie veid­mai­niai dvie­se – la­bai di­de­lis veid­mai­nis Lie­tu­vos ban­kas ir fi­nan­sų mi­nist­rė, ku­ri dir­ba dėl rin­ki­mų. Pa­si­ro­do, ir Lie­tu­vos ban­kas dėl rin­ki­mų ga­li dirb­ti, prieš rin­ki­mus at­ne­ša šį spren­di­mą. Ne­ga­na to, kad at­neš­tų da­bar iš kar­to, pa­va­sa­rio se­si­jo­je, ir kuo grei­čiau žmo­nėms tą fi­nan­si­nę si­tu­a­ci­ją pa­ge­rin­tų, jie dar pa­lauks ru­dens, kad ban­kai dar ga­lė­tų kuo dau­giau žmo­nių api­plėš­ti, ir ru­de­nį ta­da tą pa­siū­ly­mą teiks.

Ta­da tech­ni­nis klau­si­mas: kur jie bu­vo tre­jus me­tus, dve­jus me­tus, me­tus, nes vi­sus tuos pa­kei­ti­mus bu­vo ga­li­ma pa­da­ry­ti prieš tai, kai dras­tiš­kai pra­dė­jo aug­ti pa­lū­ka­nos, kad žmo­nės ga­lė­tų iš­ei­ti ir pa­si­rink­ti ki­tą fi­nan­suo­to­ją? Vi­są tą lai­ką jie nie­ko ne­da­rė, lei­do ban­kams plėš­ti žmo­nes, ne­ga­na to, pri­ėmė įsta­ty­mus: gry­nų­jų drau­di­mą, gry­nų­jų ap­ri­bo­ji­mą, kad kuo dau­giau ban­kai ga­lė­tų už­dirb­ti; ir stai­ga prieš rin­ki­mus at­si­mi­nė, kad ga­li kaž­ką da­ry­ti. Mie­lie­ji žmo­nės, ei­da­mi į rin­ki­mus pri­si­min­ki­te tuos veid­mai­nius ir tas vals­ty­bi­nes ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios dir­ba tik prieš rin­ki­mus, o po rin­ki­mų už­mirš­ta, kad ga­li tai re­gu­liuo­ti. Su tuo ir svei­ki­nu vi­sus!

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Iš­sa­ky­ti pa­reiš­ki­mai. Da­bar kvie­čiu pra­dė­ti Vy­riau­sy­bės va­lan­dą. Kvie­čiu mi­nist­rus į Vy­riau­sy­bės vie­tą Sei­mo sa­lė­je ir mes ga­lė­si­me su­ži­no­ti ak­tu­a­liau­sius at­sa­ky­mus į ak­tu­a­liau­sius klau­si­mus.

12.00 val.

Vy­riau­sy­bės va­lan­da

 

Pir­ma­sis klau­sia V. Ąžuo­las. Pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). La­bai gai­la, kad nė­ra prem­je­rės, ne­ži­nau, gal že­mės ūkio mi­nist­ras… gai­la, ap­lin­kos mi­nist­ro nė­ra. Va­kar žem­dir­bius pa­sie­kė liūd­na ži­nia – vie­nas iš žem­dir­bių rei­ka­la­vi­mų bu­vo iš­brauk­ti tris žo­džius: drau­džia­ma dirb­ti že­mę tam tik­rose te­ri­to­ri­jo­se, zo­no­se. Žem­dir­bių va­ka­rykš­čiai pra­ne­ši­mai feis­bu­ke – pa­si­ro­do, Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė tai for­mu­luo­tei ir draus dirb­ti že­mę. Tai ką da­bar žem­dir­biams da­ry­ti rei­kė­tų? Lat­vi­jo­je to­kio drau­di­mo nė­ra, Len­ki­jo­je to­kio drau­di­mo nė­ra. Ūki­nin­kai tą že­mę jau dir­ba. Dir­ba apie 80 % ūki­nin­kų ir jie dirbs to­liau tą že­mę. Klau­si­mas: ar čia Vy­riau­sy­bės klai­da, ar tai bus pa­keis­ta, ar prem­je­rė ži­no apie tai ir ką ūki­nin­kams da­ry­ti? Vi­si lauks sank­ci­jų ar vis dėl­to tas rei­ka­la­vi­mas, ko pra­šė žem­dir­biai, bus įvyk­dy­tas? Ačiū. Kas ga­li­te at­sa­ky­ti?

PIRMININKAS. Taip, mik­ro­fo­ną mi­nist­rui.

K. NAVICKAS (TS-LKDF). Jau vei­kia. Ačiū. Ačiū už klau­si­mą. Rei­kia pa­tiks­lin­ti: ši­tas rei­ka­la­vi­mas dir­bti ne­dirb­ti at­si­ra­do iš žem­dir­bių pro­tes­to tik pas­ku­ti­niu me­tu ir jis tik­tai ke­lių ūki­nin­kų, kon­kre­čiai net ga­li­ma įvar­din­ti, in­te­re­sas, bet ne apie tai kal­ba­ma. Apie drau­di­mus dar tik­rai per anks­ti kal­bė­ti, nes įsta­ty­mas net Sei­mui ne­pri­sta­ty­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Ne, Vy­riau­sy­bė ne­pri­ima įsta­ty­mų, kaip ži­no­te iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos. Ap­lin­kos mi­nist­ras pri­sta­tys įsta­ty­mą, ko­mi­te­tuo­se bus ga­li­ma pa­kal­bė­ti. Ten iš es­mės yra kal­ba­ma, ko ūki­nin­kai rei­ka­lau­ja, kal­ba­ma apie tam tik­ras upes, ku­rių pa­kran­čių ap­sau­gos juos­tos iš­ple­čia­mos iki 40 met­rų. Iš tik­rų­jų, kiek gir­dė­jau, bent jau per tas dis­ku­si­jas, kiek ap­lin­kos mi­nist­ras su­si­ti­ki­muo­se su ūki­nin­kais kal­bė­jo, tai jie bu­vo lin­kę ieš­ko­ti kom­pro­mi­so. Ma­tyt, ten kaž­ko­kių iš­im­čių yra, bet čia jau dis­ku­si­jų Sei­me klau­si­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Prem­je­rės nė­ra, tai že­mės ūkio mi­nist­ro pa­klau­siu. Pri­sta­ty­da­mas klau­si­mą ne­at­sa­kė­te man dėl ūki­nin­kų atos­to­gų. Gal­būt ga­li­te pa­tiks­lin­ti: vi­suo­me­ni­nin­kai, sa­va­no­riai pa­dės ūki­nin­kams pa­melž­ti kar­ves, gal­būt pa­šer­ti ki­tus gy­vu­lius, gal pa­tręš­ti lau­kus ar nu­purkš­ti. Kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kaip tai veiks, ko­kia pro­jek­to ver­tė, kiek nu­ma­ty­ta pi­ni­gų, lė­šų ir kas įgy­ven­dins tą pro­jek­tą, kas ad­mi­nist­ruos? Tru­pu­tį aiš­ku­mo, nes vie­šo­jo­je erd­vė­je, taip, jūs pa­sa­kė­te iš da­lies, bet be ki­tos pu­sės. Kaž­kaip no­ri­si aiš­ku­mo. Ačiū.

K. NAVICKAS (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Gal be sar­kaz­mo, atos­to­gos… Net ir ūki­nin­kai tu­ri tei­sę pail­sė­ti. Ir, man at­ro­do, žmo­giš­ka ir su­pran­ta­ma, ir so­cia­liai at­sa­kin­ga, kad tos atos­to­gos tu­rė­tų bū­ti. Dar pa­tiks­lin­siu, ši­to klau­si­mo jūs ne­kė­lė­te, jūs kė­lė­te dėl lo­gis­ti­kos cen­t­rų aną kar­tą. Pri­si­me­nu, ko jūs klau­sė­te. Apie atos­to­gas pir­mą kar­tą klau­sia­te. Čia dėl tiks­lu­mo.

Kaip tu­rė­tų veik­ti sis­te­ma? Aiš­ku, bus kon­kur­sas ir mes siek­si­me, kad kaž­ku­rios or­ga­ni­za­ci­jos ar­ba ke­lios or­ga­ni­za­ci­jos tą pro­jek­tą ga­lė­tų ad­mi­nist­ruo­ti. Iš es­mės jų prie­vo­lė bus žmo­nes mo­ty­vuo­ti, ap­draus­ti, ap­mo­ky­ti. Ap­draus­ti ir ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mu, nes dar­bas su gy­vu­liais, tai rei­kia ne tik daug ži­nių, bet ma­ža kas ga­li nu­tik­ti. O kaip ji­sai veiks? Kol kas mes kal­ba­me tik apie kon­cep­ci­ją, dar net ne­tu­ri­me Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos įver­ti­ni­mo, kaip Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja į tai re­a­guo­ja. Bet iš es­mės bus su­šauk­ta gru­pė žmo­nių, ku­riuos tas ad­mi­nist­ra­to­rius ap­mo­kys. Ir kas ga­lės pre­ten­duo­ti, tai pre­ten­duo­ti ga­lės tik tie, ku­rie val­do ūkį, ku­rie ne­tu­ri sam­do­mų dar­buo­to­jų. Aš ne­ži­nau jū­sų ūkio struk­tū­ros. (Bal­sas sa­lė­je) Ir jei­gu jūs ne­au­gi­na­te bi­čių, tai, ma­tyt, ga­lė­si­te. Ne­ži­nau, ką jūs iš gal­vi­jų au­gi­na­te.

Pri­ori­te­to tvar­ka pir­miau­sia yra pie­no ūkiams ir ta­da kas au­gi­na gal­vi­jus ūky­je, ko­kios truk­mės, to­kios yra nu­ma­ty­tos ir ei­li­nės atos­to­gos – mė­ne­sį kar­tą per me­tus. Ir ta­da vi­sos ki­tos, ku­rios ga­li at­si­tik­ti dėl li­gos, tar­ny­bos, net yra nu­ma­ty­tas va­rian­tas – 9 mė­ne­sių pa­va­da­vi­mas, jei­gu ūkio sa­vi­nin­kas mirš­ta ir nė­ra nu­spręs­ta, koks to ūkio li­ki­mas. Tai ši­ta kon­cep­ci­ja yra pa­teik­ta. Bet api­ben­dri­nant ir bai­giant, mes kol kas kal­ba­me tik apie kon­cep­ci­ją. Dėl pi­ni­gų pa­tiks­lin­siu jums raš­tu, tie­siog da­bar ne­spė­jau at­si­vers­ti, nes ne­si­ti­kė­jau ši­to klau­si­mo.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Sy­sas. Ruo­šia­si A. Vin­kus.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Pa­si­gen­du kai ku­rių mi­nist­rų.

Prieš po­rą sa­vai­čių Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės prof­są­jun­ga krei­pė­si į Vy­riau­sy­bę, į Mi­nist­rę Pir­mi­nin­kę, į Sei­mo Pir­mi­nin­kę, į ener­ge­ti­kos mi­nist­rą, net į Pre­zi­den­tą dėl si­tu­a­ci­jos, ku­ri da­bar yra su­si­klos­čiu­si. Gal­būt iš da­lies so­cia­li­nį dia­lo­gą ku­ruo­ja ger­bia­ma mi­nist­rė. Įsi­klau­sy­ki­te. No­rė­čiau ži­no­ti, kad yra su­si­ta­ri­mas ma­žin­ti dar­buo­to­jų skai­čių, bet kar­tu di­di­na­mos įran­gos iš­mon­ta­vi­mo dar­bų ap­im­tys 20 %, ki­tais me­tais 50 %.

Bu­vo su­tar­ta ir per­nai dar­bo už­mo­kes­tis di­dė­jo tik at­ski­roms gru­pėms, tai yra va­do­vams, kai ku­riems po 100 %, o šiais me­tais tu­rė­jo ki­tiems dar­buo­to­jams, bet tas di­dė­ji­mas la­bai ma­žas, ne­si­lai­ko­ma su­si­ta­ri­mo. Iš vie­nos pu­sės, kaip sa­kiau, ma­ži­na­mas dar­buo­to­jų skai­čius, o dar­bų ap­im­tys di­dė­ja. Ži­no­me, kad ato­mi­nė elek­tri­nė – tai ne ke­pyk­la, ku­rią leng­va už­da­ry­ti, mes tu­ri­me su­tar­tį ir su Eu­ro­pos Są­jun­ga. Aš la­bai no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad dar­buo­to­jai gau­tų aiš­kes­nius at­sa­ky­mus į jų laiš­ką. La­bai ačiū.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas Al­gi. Aš pa­ban­dy­siu at­sa­ky­ti. Ka­dan­gi pa­ti ne­su su­si­pa­ži­nu­si su krei­pi­mu­si, tai pa­pra­šy­siu, kad su ma­ni­mi pa­si­da­lin­tų Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­ja. Ši­tą klau­si­mą tik­rai pa­ban­dy­siu pa­sek­ti, kad dar­buo­to­jai gau­tų at­sa­ky­mą.

PIRMININKAS. Dė­kui. Da­bar – A. Vin­kus, po to – A. Skar­džius.

A. VINKUS (LVŽSF). Aš pas­ku­ti­niu me­tu gau­nu nu­si­skun­di­mų, ir ne­ma­žai nu­si­skun­di­mų. Krei­pia­si tiek iš vi­sos Lie­tu­vos, tiek iš Kre­tin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos. Va, po­nia D. Bie­liaus­kie­nė va­kar net laik­raš­ty­je ra­šė, kad pas­ta­ruo­ju me­tu dau­gė­ja vai­kų ir pa­aug­lių emo­ci­nių psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­mų ir dėl vyks­tan­čių po­ky­čių mo­kyk­lo­se, ir dėl įvai­rių ki­tų itin spar­taus gy­ve­ni­mo tem­po dik­tuo­ja­mų prie­žas­čių. Me­di­kai kon­sta­tuo­ja, kad vi­so­je Lie­tu­vo­je ypač trūks­ta vai­kų psi­chiat­rų, psi­cho­te­ra­peu­tų, psi­cho­lo­gų. Ka­dan­gi pa­gal­bos vai­kams ir pa­aug­liams pri­rei­kia vis daž­niau, pe­da­go­gi­nė­je psi­cho­lo­gi­nė­je tar­ny­bo­je dir­ban­tys spe­cia­lis­tai su­si­du­ria su di­džiu­liais krū­viais.

Ma­no ko­le­gos pa­si­tei­ra­vo Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jo­je, ger­bia­mas svei­ka­tos mi­nist­re, spe­cia­lis­tų ir ga­vo at­sa­ky­mą, kad šiuo me­tu to­kių cen­trų Lie­tu­vo­je yra tik 12. Su­pran­ta­ma, šių pa­slau­gų po­rei­kiai yra kur kas di­des­ni. To­dėl no­riu pa­klaus­ti jū­sų, mi­nist­re, ko­kios po­li­ti­kos lai­ko­tės šiuo klau­si­mu? Ar ma­to­te šią pro­ble­mą kaip pri­ori­te­ti­nę ir ar pla­nuo­ja­te ko­kius kon­kre­čius žings­nius jai su­švel­nin­ti?

A. DULKYS. La­bai ačiū jums už klau­si­mą. Taip, iš tie­sų psi­chi­kos die­nos cen­trų, sta­cio­na­rų Lie­tu­vo­je tik­rai trūks­ta. Mes bū­tent iš Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos pa­ke­to esa­me nu­ma­tę, jei­gu ne­klys­tu, apie 14–15 mln. eu­rų bū­tent psi­chiat­ri­jos die­nos sta­cio­na­ro pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mui ge­rin­ti. Vai­kų ir pa­aug­lių spe­cia­li­zuo­tų am­bu­la­to­ri­nių psi­chos­vei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų plėt­rai re­gio­nuo­se – apie 2 mln. eu­rų, jei­gu ge­rai pa­me­nu. Ma­no­me, kad pa­slau­gų ap­im­tis ga­lė­tų bū­ti iš­au­gin­ta dau­giau nei 50 %. Ga­lė­tų pri­si­jung­ti per ar­ti­miau­sius me­tus apie 22 nau­jos sa­vi­val­dy­bės ir tų to­kių sky­rių ga­lė­tų bū­ti jau ko­kie 42. Tai maž­daug to­kie yra mū­sų pre­li­mi­na­rūs pla­nai ir tas pro­ce­sas vyks­ta. Pro­jek­tai… Čia ne tik yra su­pla­nuo­ta – jau yra ir pa­skelb­ti tam tik­ri kvie­ti­mai, ir yra įgy­ven­di­na­mi pro­jek­tai. Na, kai kur tie kvie­ti­mai pla­nuo­ja­mi… dar 2025 me­tais teik­ti pa­raiš­kas. Tai kol kas tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Skar­džius. Pra­šom.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ap­lin­kos mi­nist­re, jūs tur­būt su­tik­si­te, kad miš­kai ab­sor­buo­ja CO2, to­dėl yra la­bai svar­būs, spren­džiant pa­sau­li­nės kli­ma­to kai­tos pro­ble­mas. Ta­čiau jūs ke­ti­na­te miš­ką pa­vers­ti me­die­nos san­dė­liu – Vals­ty­bi­nę miš­kų urė­di­ją trans­for­muo­ti į ak­ci­nę ben­dro­vę. Tur­būt at­vi­rai jau kal­ba­me, kad da­lis ak­ci­jų bus pri­va­ti­zuo­ta, ati­teks pri­va­tiems as­me­nims, ku­rių tiks­las bus di­din­ti grą­žą iš miš­kų. Jūs pui­kiai ži­no­te, kad Skan­di­na­vi­jos vals­ty­bės (to­kios kaip Suo­mi­ja) net į Kon­sti­tu­ci­ją yra įra­šę, kad miš­kai yra vals­ty­bės tur­tas ir ne­pri­va­ti­zuo­ja­mi. Ko­dėl jūs ei­na­te „Ig­ni­tis“ pra­min­tu ke­liu? Ar tie pa­tys kon­sul­tan­tai jus kon­sul­tuo­ja, kad at­ei­nant rin­ki­mams jūs tie­siog no­ri­te pa­vers­ti…

PIRMININKAS. Lai­kas.

A. SKARDŽIUS (MSNG). …me­die­nos san­dė­liu mū­sų miš­kus? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas Ar­tū­rai, yra Sei­me trys po­li­ti­kai tur­būt, su ku­riais su­si­tin­ki, šne­kie­si, pro­tin­gai šne­ka. Kai pa­ima mik­ro­fo­ną į ran­kas, pra­de­da to­kias ne­są­mo­nes kal­bė­ti! Ir šiuo at­ve­ju jūs esa­te vie­nas iš tų tri­jų po­li­ti­kų šio­je sa­lė­je.

Iš kur jūs to pri­sis­kai­tė­te? Kas yra jū­sų šal­ti­niai? Pa­si­žiū­rė­ki­te Vy­riau­sy­bei teik­tus, su vi­suo­me­ne de­rin­tus pro­jek­tus. Miš­kas, kaip iš­skir­ti­nė kon­sti­tu­ci­nė nuo­sa­vy­bė, nė­ra urė­di­jos tur­tas šiuo me­tu ir ne­bus urė­di­jos tur­tas dėl to, kad jis yra val­do­mas pa­ti­kė­ji­mo tei­se. Tai yra 5–8 mlrd. eu­rų tur­tas, ku­ris yra vi­sa­da ir liks vals­ty­bės tur­tas. Urė­di­ja jį tik­tai eks­plo­a­tuo­ja pa­gal Vy­riau­sy­bės nu­sta­ty­tas vals­ty­bi­nio miš­ko kir­ti­mo nor­mas.

Tai bū­ki­te mie­las, ne­ži­nau, kas jū­sų šal­ti­niai, bet neš­ne­kė­ki­te ne­są­mo­nių, nes jūs gąs­di­nate Lie­tu­vos gy­ven­to­jus dėl kli­ma­to kai­tos tiks­lų, dėl kaž­ko­kių pa­vo­jų. Ir bū­ki­te žmo­gu­mi, kaip jūs esa­te Sei­mo sa­lė­je vaikš­čio­da­mas ir kal­bė­da­mas su ma­ni­mi. Kai pa­si­i­ma­te mik­ro­fo­ną, šne­ka­te to­ta­lias ne­są­mo­nes ir vi­si čia, sa­lė­je, su­pran­ta, kad jūs taip el­gia­tės. Tai pra­šau ko­rek­tiš­ku­mo.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Raz­ma. (Bal­sas sa­lė­je: „Ne­įsi­jun­gia…“) Ar tu­ri­te kor­te­lę, Jur­gi, įdė­jęs į mik­ro­fo­ną? Ar… Nė­ra? Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Klau­si­mas svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui. Tur­būt su­tik­si­te, kad il­gas lau­ki­mo lai­kas pa­tek­ti pas spe­cia­lis­tus yra vie­na di­džiau­sių šian­die­ni­nių svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos pro­ble­mų. No­rė­čiau pa­klaus­ti, ką da­ro­te ir ką ar­ti­miau­siu me­tu da­ry­si­te, kad tas lau­ki­mo lai­kas trum­pė­tų? Ar ne­pla­nuo­ja­te kaip anks­tes­niais me­tais nu­ma­ty­ti pa­pil­do­mų pi­ni­gų toms gy­dy­mo įstai­goms, ku­rios su­tik­tų teik­ti virš­kvo­ti­nes spe­cia­lis­tų pa­slau­gas? Tik to­kiu at­ve­ju ra­gin­čiau vis dėl­to nor­ma­liau su­mo­kė­ti už tas pa­slau­gas. Ne taip, kaip bu­vo pra­ėju­sį kar­tą, kai su­mo­kė­jo tik treč­da­lį įkai­nių ir tiek įstai­gos, tiek gy­dy­to­jai li­ko nu­si­vy­lę po to­kio spren­di­mo dar ir dėl to, kad tai bu­vo pa­da­ry­ta su ge­ro­ku vė­la­vi­mu.

A. DULKYS. Ačiū jums už klau­si­mą. Pra­ėju­siais me­tais Lie­tu­vos me­di­kų ben­druo­me­nė, tik­rai ga­li­me jai pa­dė­ko­ti už tai, su­tei­kė mū­sų ša­lies gy­ven­to­jams re­kor­di­nį skai­čių kon­sul­ta­ci­jų per vi­są svei­ka­tos sis­te­mos is­to­ri­ją. Aš ma­nau, kad pa­grin­di­nis da­ly­kas, mū­sų pa­grin­di­nė pro­­ble­ma yra ne ei­lės, o bū­tent in­for­ma­ci­nis raš­tin­gu­mas, re­gist­ra­ci­jos sis­te­mų plėt­ra, nau­do­ji­ma­sis jo­mis. Kai yra pro­ble­ma, vi­są lai­ką re­ko­men­duo­ju iš pra­džių pa­tek­ti pas kon­kre­tų spe­cia­lis­tą. Tik­rai kvie­čiu pa­si­tik­rin­ti IPR IS, pa­cien­tų re­gist­ra­ci­jos in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je, ar tik­rai taip yra, ar tik­rai ar­ti­mu me­tu nė­ra ki­tų spe­cia­lis­tų ki­to­se gy­dy­mo įstai­go­se. Daž­nai pa­si­tai­ko, kad ran­da­mas tas va­rian­tas.

Da­bar ki­ta jū­sų da­lis. Taip, mes sten­gia­mės pa­pil­do­mai fi­nan­suo­ti bū­tent tas pa­slau­gas, kur yra di­džiau­sios ei­lės. Tai da­rė­me pra­ėju­sį kar­tą, tai da­ry­si­me pa­gal PSDF’o ga­li­my­bes ir šiais me­tais. No­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad pir­mą kar­tą svei­ka­tos sis­te­mos is­to­ri­jo­je jau dve­jus me­tus iš ei­lės mes pa­den­gia­me vi­sas virš­su­tar­ti­nes am­bu­la­to­ri­nes ir die­nos pa­slau­gas. Tai ir yra šios Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tas. Nie­ka­da ne­deng­si­me virš­su­tar­ti­nių sta­cio­na­ri­nių pa­slau­gų, ku­rias per­nai den­gė­me 30 %, nes tai nė­ra šios Vy­riau­sy­bės pri­ori­te­tas. Tai yra bū­tent tie po­ky­čiai, ku­rių mes ir sie­kė­me, kad bū­tų dau­giau tei­kia­ma am­bu­la­to­ri­nių ir die­nos pa­slau­gų, o ne sta­cio­na­ri­nių.

Tai­gi, ačiū jums už klau­si­mą. Tik­rai dė­si­me vi­sas pa­stan­gas. Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa, kai jau žiū­ri tas ga­li­my­bes, anks­čiau da­ry­da­vo virš­su­tar­ti­nes tik po me­tų, vė­liau pra­dė­jo ma­tuo­ti ir duo­ti iš­tek­lius kas pus­me­tį, da­bar jau Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa ma­tuo­ja ir kas ket­vir­tį. Bet su­pras­ki­me, kad PSDF’as yra gy­vas or­ga­niz­mas, taip nė­ra, kad nepa­si­skai­čia­vęs, ne­pla­nuo­da­mas ga­li tie­siog im­ti ir kaž­ką iš­mo­kė­ti. Ta­čiau tik­rai virš­su­tar­ti­nės su­mos jau dve­ji me­tai iš ei­lės bu­vo ap­mo­ka­mos tik pa­gal mū­sų pri­ori­te­tus. Tai dė­si­me ir ki­tas pa­stan­gas. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau pa­klaus­ti vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rės. Ger­bia­ma mi­nist­re, klau­si­mas dėl Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to. Dar­buo­to­jai dir­ba tik­rai la­bai sti­p­riai, la­bai at­sa­kin­gai, kiek te­ko su­si­dur­ti, ta­čiau iš kai ku­rių žmo­nių krei­pi­mų­si į vien­man­da­ti­nin­kus, aš taip jau­čiu, jiems, ma­tyt, trūks­ta pa­jė­gu­mų. Kai ku­rie žmo­nės ne­su­lau­kia at­sa­ky­mo ir pu­sę me­tų. Tar­ki­me, bu­vo su­teik­tas lei­di­mas lai­ki­nai gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, bai­gė­si. Pas­ku­ti­nis at­ve­jis bu­vo, kai vai­kui pra­tę­sė, o ma­mai ne­pra­tę­sė. Ma­ma ne­ži­no, ką da­ry­ti, blaš­ko­si, at­ei­na pas ma­ne, aš vėl ban­dau į tą mies­to sky­rių, bet tie sky­riai ma­žai ką spren­džia. Aš tie­siog no­rė­čiau, be to, kad jie tik­rai at­sa­kin­gai dir­ba, ar ne­gal­vo­ja­te kaip nors pa­pil­dy­ti tos jų ko­man­dos? Gal jiems bū­tų leng­viau dirb­ti? Aš ne­ži­nau tos vir­tu­vės, bet jau­čiu, kad ne vi­sa­da tie dar­bai at­lie­ka­mi ope­ra­ty­viai. O žmo­nės tik­rai lau­kia. La­bai ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas per pas­ku­ti­niuo­sius me­tus su­si­du­ria su tik­rai di­de­liais iš­šū­kiais, ne­tei­sė­tos mig­ra­ci­jos iš­šū­kiais, vė­liau klau­si­mais, su­si­ju­siais su pa­gal­ba iš Uk­rai­nos at­vy­ku­siems žmo­nėms, bė­gan­tiems nuo ka­ro. Krū­viai tik­rai yra pa­di­dė­ję. Ma­ty­da­mi tai, mes nuo­sek­liai di­di­na­me Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to fi­nan­sa­vi­mą. Jei pa­žiū­rė­tu­me į vi­sus tuos mū­sų va­do­va­vi­mo Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai me­tus, Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to biu­dže­tas ben­drai di­dė­jo apie 60 %. Šių me­tų biu­dže­te bu­vo at­ski­rai įra­šy­tas pa­pil­do­mas apie 2 mln. fi­nan­sa­vi­mas tam, kad pa­stip­rin­tu­me Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tą per at­ly­gį, per pri­ima­mus nau­jus žmo­nes. Su­pran­ta­me, kad tai yra la­bai svar­bu.

Dėl tų at­si­ran­dan­čių iš­šū­kių, dėl tam tik­rų pro­ble­mų. Tik­rai yra ke­lia­mi už­da­vi­niai Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to va­do­vei taip su­re­gu­liuo­ti ir už­tik­rin­ti pro­ce­sus, kad jie bū­tų sklan­džiai or­ga­ni­zuo­ja­mi, kad ir ap­tar­na­vi­mas bū­tų už­tik­ri­na­mas, ir vis­kas lai­ku bū­tų pa­tei­kia­ma. Bet, ma­tyt, bū­na vi­so­kių si­tu­a­ci­jų. Jei­gu tu­ri­te kon­kre­čių at­ve­jų, tik­rai kreip­ki­tės, siek­si­me iš­spręs­ti vi­sus tuos klau­si­mus.

PIRMININKAS. Klau­sia A. But­ke­vi­čius.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti fi­nan­sų mi­nist­rės, taip pat eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rės. Kaip tik šian­dien at­šven­tė­me tą įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą 20-me­tį, tik­rai nie­kas ne­gin­či­ja, ko­kie yra di­džiu­liai dar­bai pa­da­ry­ti ir pa­sie­ki­mai ma­to­mi, bet pas­ta­ruo­ju me­tu ma­ne jau­di­na Eu­ro­pos Są­jun­go­je su­si­da­riu­si eko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja. Ar jū­sų ne­jau­di­na to­kie pa­va­di­ni­mai, kad „Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­ra­do ben­drą­ją rin­ką“, kad „Eu­ro­pos Są­jun­ga yra aut­sai­de­rė, pa­ly­gin­ti su ki­tais re­gio­nais“, kad „Eu­ro­pos Są­jun­gą yra apė­mu­si kon­ku­ren­ci­nė kri­zė“? Vi­si ši­tie pa­va­di­ni­mai yra ne ma­no iš­gal­vo­ti, bet pas­ta­ruo­ju me­tu iš tarp­tau­ti­nių kon­fe­ren­ci­jų.

Taip pat, jei­gu pa­žiū­rė­si­me ir į pra­ei­tų me­tų tie­sio­gi­nes už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas, Eu­ro­pos Są­jun­ga len­kia tik Af­ri­kos kon­ti­nen­tą. Nuo vi­sų ki­tų jau iš es­mės kon­ti­nen­tų ir re­gio­nų at­si­lie­ka­me tik 70 mlrd.

PIRMININKAS. Lai­kas!

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Da­lis, aiš­ku, ban­do pri­si­deng­ti vyks­tan­čiu ka­ru Uk­rai­no­je, bet jei­gu pa­žiū­rė­si­me iki ka­ro ir kal­bė­si­me apie tie­sio­gi­nes už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas Eu­ro­pos Są­jun­go­je, tai 2019–2021 me­tais jos su­ma­žė­jo 68 %, o JAV pa­di­dė­jo 63 %.

PIRMININKAS. Lai­kas!

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dar­bo na­šu­mas kri­to 20 %, pa­ly­gin­ti su JAV, pro­duk­ty­vu­mas ir­gi yra sil­pnas. Ar Mi­nist­rų Ta­ry­bos po­sė­džiuo­se ap­skri­tai svars­to­te tą su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš­ties kon­ku­ren­cin­gu­mas yra vie­nas iš es­mi­nių bū­si­mos Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos dar­bo­tvarkės klau­si­mų. Bu­vo iden­ti­fi­kuo­ta si­tu­a­ci­ja, kad ma­to­mas po­rei­kis stip­rin­ti Eu­ro­pos kon­ku­ren­cin­gu­mą ir di­din­ti in­ves­ti­ci­jas tur­būt į kon­ku­ren­cin­gu­mą, bet kar­tu ir po­li­ti­ką rei­kia adek­va­čiai pri­tai­ky­ti prie nau­jų iš­šū­kių. Šiuo me­tu yra ren­gia­ma Eu­ro­pos kon­ku­ren­cin­gu­mo ata­skai­ta, yra pa­skir­tas spe­cia­lus žmo­gus jai reng­ti. Pir­mi­nis pro­jek­tas yra pa­reng­tas, pri­sta­ty­tas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je.

Tur­būt yra į ke­le­tą as­pek­tų at­krei­pia­mas dė­me­sys: ir į nau­jus iš­šū­kius, ir nau­jas ga­li­my­bes, ku­rias tu­ri­me dėl nau­jų tech­no­lo­gi­nių ga­li­my­bių, ku­rios at­ei­na. Taip pat to­je ata­skai­to­je at­krei­pia­mas dė­me­sys ir į ben­dro­sios rin­kos stip­ri­ni­mo po­rei­kį, nes frag­men­ta­ci­ja vis dar iš­lie­ka di­de­lė ir kar­tais re­gu­lia­vi­mo ap­ri­bo­ji­mai ne­lei­džia mums tos ben­dro­sios rin­kos ga­li­my­bių iš­nau­do­ti vi­sa ap­im­ti­mi, kal­bant ir apie pro­duk­tų, pa­slau­gų ke­lia­vi­mą, duo­me­nų ke­lia­vi­mą, taip pat ir apie ben­drą ka­pi­ta­lo rin­ką, ku­rios vys­ty­mas vis dar ga­na pro­ble­mi­nis. Sa­ky­čiau, kad dis­ku­si­jos tik­rai vyks­ta, ta­čiau, kaip ir daug kas Eu­ro­pos Są­jun­go­je, to­kie po­ky­čiai nė­ra leng­vi, nes rei­ka­lin­gas vi­siš­kas vi­sų ša­lių su­ta­ri­mas. Daž­nai ša­lys sau­go sa­vo na­cio­na­li­nius in­te­re­sus, sa­vo na­cio­na­li­nius ga­min­to­jus, to­dėl to­kiu at­ve­ju tie su­si­ta­ri­mai nė­ra nei leng­vi, nei grei­ti, ta­čiau dis­ku­si­jos tik­rai vyks­ta. Dar Auš­ri­nė, ma­tau, no­rė­tų pa­pil­dy­ti.

A. ARMONAITĖ (LF). Aš ga­liu pa­pil­dy­ti. Ap­skri­tai su ju­mis su­tin­ku – mes, eu­ro­pie­čiai, esa­me la­bai ge­ri re­gu­liuo­to­jai, ga­li­me pri­gal­vo­ti la­bai daug di­rek­ty­vų, re­gu­lia­vi­mų. Slen­ka ir ant ūkio sub­jek­tų naš­ta. Be­je, mes, lie­tu­viai, esa­me vie­ni pir­mų­jų Eu­ro­po­je ir ma­tuo­ja­me ne tik ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą, bet ir pri­si­tai­ky­mo naš­tą ver­slui. O kai kal­ba­me apie ak­ce­le­ra­vi­mą, kai čia jau ame­ri­kie­čiai ir Piet­ry­čių Azi­jos ša­lys yra čem­pio­nai, ten trūks­ta. Tai, kad Lie­tu­vo­je mums, ne­pai­sant ge­o­po­li­ti­kos, ne­pai­sant in­flia­ci­jos ir vis­ko, pa­vy­ko ir tie­sio­gi­nes už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas iš­lai­ky­ti re­kor­di­nio ly­gio (tie­są sa­kant, 230 mln. eu­rų ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­jų at­ėjo iš už­sie­nio pra­ėju­siais me­tais, o mū­sų vie­ti­nis ver­slas au­gi­no dar tri­gu­bai), tai ne­pai­sant to, kad mes Lie­tu­vo­je au­ga­me, ben­drai Ben­dri­ja tu­ri pa­si­da­ry­ti iš­va­das. Jei­gu mes to­liau tarp sa­vo pri­ori­te­tų ne­ma­ty­si­me ino­va­ci­jų, moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų (tu­riu ome­ny­je ir Eu­ro­pos biu­dže­to pri­ori­te­tus), jei­gu mes to­liau ki­lo­si­me po­pie­rius iš vie­nos krū­vos į ki­tą ir re­gu­liuo­si­me – taip, pil­dy­sis tai, ką jūs pa­sa­kė­te.

Ga­liu už­tik­rin­ti, kad Lie­tu­va yra ak­ty­vi, iš mū­sų Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos ko­man­dos mes da­vė­me sa­vo grįž­ta­mą­jį ry­šį ir dėl re­por­tų, ku­rie bu­vo ren­gia­mi apie ben­drą­ją rin­ką. Pa­vyz­džiui, bu­vęs Ita­li­jos prem­je­ras E. Le­ta, ku­ris yra už tai at­sa­kin­gas, lan­kė­si Lie­tu­vo­je ir mi­nis­te­ri­jo­je, ir ki­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se, tai mū­sų da­ro­ma. Taip pat bus la­bai svar­būs ir Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mai, ir nau­ja Ko­mi­si­ja, kad ne tik kal­bo­mis, bet ir re­a­liais veiks­mais tą Eu­ro­pos kon­ku­ren­cin­gu­mą mes au­gin­tu­me.

PIRMININKAS. Klau­sia O. Lei­pu­tė.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dė­ko­ju. Ma­no klau­si­mas bus svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui. Lie­tu­vos gy­ven­to­jai pa­gal iš­ga­les ban­do rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta, ta­čiau jei­gu kal­bė­tu­me apie dan­tų būk­lę, bur­nos būk­lę, tai iš­si­ski­ria­me iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, ga­li­ma ver­tin­ti kaip la­bai pras­tą. Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, 50 % su­au­gu­sių žmo­nių ne­tu­ri vie­no dan­ties, o 30 % – še­šių ir dau­giau. Jei­gu žmo­nės tu­ri di­des­nes pa­ja­mas, tai dar ban­do kaž­kaip su­si­tvar­ky­ti, bet tiems, ku­rių pa­ja­mos yra ma­žes­nės, fak­tiš­kai tai yra ne­įma­no­ma. Jei­gu kal­bė­tu­me apie vai­kus, ne­pai­sant to, kad tai yra kom­pen­suo­ja­ma, ei­lės ir­gi pu­sę me­tų ir dau­giau. Ką jūs, kaip svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras, ką mi­nis­te­ri­ja ke­ti­na da­ry­ti, kad Lie­tu­vos gy­ven­to­jams dan­tų prie­žiū­ra ir gy­dy­mas ne­bū­tų pra­ban­gos da­ly­kas? Ačiū.

A. DULKYS. Ačiū jums už klau­si­mą. Pa­lie­tė­te mū­sų svei­ka­tos sis­te­mos vie­tą, bet kaip Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rė pui­kiai ži­no­te, kad tai yra ta vie­ta, ku­ri jau yra mū­sų, de­ja, ap­leis­ta daug anks­čiau. Vie­šų­jų fi­nan­sų ši­tai sri­čiai tik­rai yra ski­ria­ma ne­daug ir mes iš­si­ski­ria­me ne tik sa­vo po­žiū­riu ap­skri­tai į hi­gie­ną, bet ir į vi­sas pre­ven­ci­nes pro­gra­mas, kas po to su­po­nuo­ja, sa­ky­ki­me, pras­tą svei­ka­tą. Sten­gia­mės pa­gal PSDF’o ga­li­my­bes di­din­ti dė­me­sį bent jau pre­ven­ci­niams da­ly­kams, nes bū­tent pre­ven­ci­ja anks­ty­va­me am­žiu­je yra pats pa­grin­di­nis da­ly­kas. Vė­liau jau, jei­gu žmo­gus pats ne­pri­si­žiū­rė­jo, de­ja, ten­ka, sa­ky­ki­me, bran­giau ir mo­kė­ti.

Bet kai pa­sa­ko­me A, rei­kia pa­sa­ky­ti ir B. Mes iš ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių iš­si­ski­ria­me ne tik ši­tais re­zul­ta­tais, ro­dik­liais, ku­riuos jūs pa­mi­nė­jo­te, – mes iš­si­ski­ria­me ir tuo, kad mo­ka­me dvi­gu­bai ma­žes­nes svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas. Lū­kes­tį tu­ri­me, sa­ky­ki­me, Va­ka­rų ša­lių, Skan­di­na­vi­jos ša­lių, o py­ra­gą tą svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kų, de­ja, ren­ka­me dvi­gu­bai ma­žes­niu žings­niu. Ma­tyt, at­ei­ty­je rei­kė­tų su­efek­ty­vi­nus sis­te­mą, at­li­kus mū­sų tuos po­ky­čius, ku­riuos da­bar da­ro­me… Aš kvies­čiau at­ei­ty­je svars­ty­ti di­des­nį pri­si­dė­ji­mą prie svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kų, kad tos pro­gra­mos ga­lė­tų bū­tų pla­tes­nės ir di­des­nės. Ačiū.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Pra­šom.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ma­no klau­si­mas bū­tų mi­nist­rei M. Na­vic­kie­nei. Vai­kai yra mū­sų at­ei­tis. Daž­nai ši­tą fra­zę var­to­ja­me no­rė­da­mi pri­im­ti nau­din­gus įsta­ty­mus, ku­rie lie­čia mū­sų at­ei­tį. Aly­taus mies­to vai­kų die­nos cen­trų yra de­vy­ni, ta­čiau cen­trai pil­do­si dėl pa­di­din­tų sa­vi­val­dy­bės mo­kes­čių už bū­re­lius, dar­že­lius, spor­tą ir pa­na­šiai. Pra­dė­jo dau­gė­ti vai­kų tuo­se cen­truo­se, nes ne­be­iš­ga­li su­si­mo­kė­ti. Taip yra, kad, de­ja, Aly­taus mies­te yra vie­ni ma­žiau­sių vai­kų krep­še­lių. Ką čia bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti, gal tu­ri­te min­čių? Ačiū.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai svar­bus klau­si­mas ir vi­sa­da tur­būt tu­ri­me ieš­ko­ti abi­pu­sio to­kio ben­dra­dar­bia­vi­mo prin­ci­po, nes vai­kų die­nos cen­trai yra fi­nan­suo­ja­mi iš dvie­jų šal­ti­nių: vie­nas yra iš mi­nis­te­ri­jos – tai kie­ta­jai da­liai fik­suo­ta su­ma, ki­ta da­lis yra sa­vi­val­dy­bės ski­ria­ma va­di­na­mo­ji prie­mo­ka už vai­ką. Ji­nai ga­li bū­ti ar­ba mi­ni­ma­li, ko­kia yra po­įsta­ty­mi­nia­me tei­sės ak­te nu­ma­ty­ta, ar­ba di­des­nė. Yra sa­vi­val­dy­bių, ku­rios mo­ka pa­pil­do­mai vai­kų die­nos cen­trui ir iki 300 eu­rų, bet yra ir tų, ku­rios mo­ka tą va­di­na­mą­jį mi­ni­mu­mą, apie 30 eu­rų. Vi­sa­da tur­būt rei­kia kal­bė­ti ir su pa­čia sa­vi­val­dy­be, su sa­vi­val­da, kad tas pri­si­dė­ji­mas prie vai­kų die­nos cen­trų bū­tų pri­ori­te­tas. Čia tik­tai kal­ban­tis ga­li­ma tą da­ry­ti. Bet jei­gu pro­ble­ma jau tam­pa tai, kad rei­kia dau­giau vai­kų die­nos cen­trų, nes jie pa­pras­čiau­siai ne­be­tel­pa fi­ziš­kai ir yra ei­lės, ta­da rei­kia, aiš­ku, gal­vo­ti apie di­des­nį vai­kų die­nos cen­trų skai­čių. Ga­li ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos kreip­tis dėl ak­re­di­ta­ci­jos, ją gau­ti, taip pat gau­ti tuo me­tu ir iš mi­nis­te­ri­jos tą kie­tą­ją da­lį sa­vo kaš­tams pa­deng­ti, su­si­rink­ti vai­kų ir gau­ti pa­pil­do­mą tą fi­nan­sa­vi­mą iš sa­vi­val­dy­bės. Kvies­čiau ben­druo­me­nę su­si­tik­ti su sa­vi­val­dos at­sto­vais, ap­tar­ti su­si­klos­čiu­sią si­tu­a­ci­ją ir at­kreip­ti dė­me­sį, kad vai­kų die­nos cen­trų iš­gy­ve­ni­mui tik­rai yra svar­bus tas pri­si­dė­ji­mas.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Sa­vic­kas. Pra­šom.

L. SAVICKAS (DFVL). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­rė­čiau už­duo­ti klau­si­mą ap­lin­kos mi­nist­rui S. Gent­vi­lui. Vie­šai esa­te pa­sa­kęs, kad, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos ver­ti­ni­mu, ga­li­mos iš­lai­dos, per­kant CO2 kvo­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­stan­gų pa­si­da­li­ji­mo reg­la­men­to for­ma­tu, jau 2027 me­tais bus dau­giau ne­gu 430 mln. eu­rų. Tai iš es­mės yra la­bai pa­na­ši su­ma, ku­rios šiuo me­tu yra ieš­ko­ma sie­kiant su­telk­ti rei­kia­mus po­rei­kius ša­lia jū­sų sė­din­čio gy­ny­bos mi­nist­ro po­rei­kiams. Ir jū­sų ki­tas ko­le­ga – mi­nist­ras D. Krei­vys sa­ko, jog naf­tos de­ga­lų var­to­ji­mą iki 2030 me­tų su­ma­žin­ti 41 % ne­įma­no­ma, bet kar­tu sa­ko, kad jo­kių kvo­tos mo­kes­čių Lie­tu­vai pirk­ti ne­rei­kės.

Ma­no klau­si­mas bū­tų, kaip čia taip yra, kad lyg ir į tą pa­čią si­tu­a­ci­ją žiū­ri­me, į si­tu­a­ci­ją, ku­ri tik­rai yra opi bū­si­mai Vy­riau­sy­bei, ta­čiau nuo­mo­nės taip reikš­min­gai ski­ria­si? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­kui. Vi­sų pir­ma tai yra mo­ra­li­nis klau­si­mas, ar mes vyk­do­me tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus. Ant­ras yra fi­nan­si­nis klau­si­mas. Aš pa­gal po­pie­ti­nę dar­bo­tvarkę pa­teik­siu Kli­ma­to kai­tos val­dy­mo įsta­ty­mą, skaid­rė­se bū­siu įra­šęs 400 mln. eu­rų Lie­tu­vos po­ten­cia­lią bau­dą 2027 me­tais, jei­gu ap­lin­kos tar­šos lei­di­mai kai­nuo­tų 55 eu­rus. Maž­daug tiek mes bū­si­me pra­gy­ve­nę sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mą.

Šian­dien Vals­ty­bės kon­tro­lė pa­vie­ši­no di­de­lę di­de­lę ata­skai­tą, pa­va­din­tą „Ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės įgy­ven­di­ni­mas trans­por­to sek­to­riu­je“. Ten punk­tas po punk­to pa­tvir­ti­na, kad vi­si tiks­lai, įskai­tant elek­tro­mo­bi­lių sto­te­lių įren­gi­mą, at­si­nau­ji­nan­čių de­ga­lų pro­por­ci­ją, au­to­mo­bi­lių kie­kį, ke­lei­vių skai­čius ge­le­žin­ke­lio trans­por­te, – vi­si yra ne­pa­siek­ti. Tai da­bar yra pi­lie­ti­nė ini­cia­ty­va mi­nus 41 % ma­žiau CO2, be­ne pir­ma pi­lie­ti­nė ini­cia­ty­va, prie ku­rios pri­si­jun­gė 230 Lie­tu­vos įmo­nių, ku­rios sa­ko, vals­ty­be, da­ry­ki­te dau­giau dėl kli­ma­to kai­tos, nes vie­ti­nis ver­slas iš to ga­lės su­kur­ti, ypač re­gio­nuo­se, dar­bo vie­tų. Tai čia yra vė­jas į po­li­ti­kų bu­res.

Bet čia klau­si­mas tu­rė­tų bū­ti už­duo­da­mas su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui. Vis­gi yra virš 200 Lie­tu­vos trans­por­to įmo­nių, ku­rios sa­ko, kad da­ry­ki­me dau­giau. Yra 400 mln. ka­ban­ti bau­da, yra Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­dos. Kur yra veiks­mai? Veiks­mų, įskai­tant e. tol­lin­gą, au­to­mo­bi­lių tar­šos mo­kes­tį ir ki­tus, mes, de­ja, be Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos pa­gal­bos ne­įveik­si­me. Trans­por­to sis­te­ma tu­ri at­sa­ky­ti už sa­vo emi­si­jas.

At­sa­kant tie­siai švie­siai, tas, kas va­žiuo­ja, iš tik­rų­jų tu­rė­tų mo­kė­ti už sa­vo nei­gia­mą po­vei­kį ap­lin­kai, o ne vi­sa Lie­tu­vos vi­suo­me­nė, vi­si pen­si­nin­kai iš ben­dro biu­dže­to 2027 me­tais mo­kė­tu­me ke­lių šim­tų mi­li­jo­nų eu­rų bau­dą, ku­rią Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja tu­rės įtrauk­ti į tri­me­tį biu­dže­tą ar­ti­miau­sio biu­dže­to me­tu, jei­gu nie­ko ne­bus kei­čia­ma.

PIRMININKAS. Klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Klau­si­mas ger­bia­mam ap­lin­kos mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, yra ruo­šia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos dau­gia­bu­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų ir ki­tos pa­skir­ties pa­sta­tų sa­vi­nin­kų ben­dri­jų įsta­ty­mo pro­jek­tas. Lie­tu­vos so­di­nin­kų drau­gi­ja ir dau­gia­bu­čių na­mų ben­dri­jų at­sto­vai yra su­ne­ri­mę dėl to, kad šia­me įsta­ty­me, pa­vyz­džiui, dėl dau­gia­bu­čių na­mų ben­dri­jų, yra ski­ria­mos di­des­nės pa­rei­gos. Jie ir šiaip tu­ri daug at­sa­ko­my­bių. So­di­nin­kų ben­dri­jos ir­gi ne­ri­mau­ja dėl to, kad dar ne­su­tvar­kius prieš tai esa­mų dar­bų jau kei­čia­ma struk­tū­ra ir ki­to­kia že­mės pa­skir­tis. Ar jūs iš­gir­si­te tuos so­di­nin­kų ben­dri­jos ir dau­gia­bu­čių na­mų at­sto­vus? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už klau­si­mą. Pro­jek­tas jau pa­teik­tas Vy­riau­sy­bei, pa­kei­ti­mas grei­čiau­siai at­eis į Sei­mą. So­di­nin­kų ben­dri­jos, dau­gia­bu­čių na­mų ben­dri­jos bu­vo iš­klau­sy­tos per vie­šus ap­ta­ri­mus. Aš no­riu ak­cen­tuo­ti: čia su­ku­ria­ma ga­li­my­bė, tai yra vie­šo­ji įstai­ga kaip ben­dri­jos for­ma. Tai reiš­kia, kad vie­šo­sios įstai­gos da­li­nin­kais 100 % ga­lės bū­ti skir­tin­gų že­mės pa­skir­čių sa­vi­nin­kai, skir­tin­gų pa­sta­tų sa­vi­nin­kai. Ta­me pa­čia­me dau­gia­bu­ty­je ga­li bū­ti ne tik gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos, bet ir vi­suo­me­ni­nės, ad­mi­nist­ra­ci­nės, ko­mer­ci­nės pa­tal­pos. Jų sa­vi­nin­kai šian­dien ne­ga­li tap­ti ben­dri­jos na­riais. Tik po nau­jo įsta­ty­mo. O pa­sta­tas tas pats, ūkis yra tas pats. Jei­gu pa­sta­te yra ko­mer­ci­nės pa­tal­pos ir gy­ve­na­mo­sios pa­tal­pos, šian­dien nė­ra su­si­ta­ri­mo me­cha­niz­mo, ir tai yra di­de­lė pro­ble­ma. To­dėl ir yra ap­leis­ta dau­gia­bu­čių ar šiaip aukš­tų pa­sta­tų prie­žiū­ra.

Žvel­ki­te į tai op­ti­mis­tiš­kai. Pa­si­žiū­rė­ki­te Ge­di­mi­no pros­pekte, Kęs­tu­ti, per­ei­ki­te, kiek yra ža­lių bal­ko­nų ap­ka­bin­ta tin­klais bran­giau­sio­je Lie­tu­vos gat­vė­je. Ko­dėl jie ne­tvar­ko­mi? To­dėl, kad gy­ven­to­jai ne­ga­li su­si­tar­ti. Ma­ty­ki­me pa­žan­gą, nes aki­vaiz­džiai vien Ge­di­mi­no pros­pekto bal­ko­nai tai įro­do, kad bū­ti­ni dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­vi­mo po­ky­čiai.

O so­dų ben­dri­jos, at­leis­ki­te, bet so­dų ben­dri­jos… Sa­vi­val­dy­bės nu­si­ša­li­na nuo šios pro­ble­ma­ti­kos. So­dų ben­dri­jos jau yra ta­pu­sios gy­ve­na­mai­siais kvar­ta­lais. So­di­nin­kų pir­mi­nin­kai ne­ga­li val­dy­ti nuo­sa­vy­bės tei­se ben­dro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tų, to­kių kaip gat­vės ar ki­ti, ir įsta­ty­mas su­teiks tą ga­li­my­bę.

Čia yra di­de­lė di­de­lė pa­gal­ba na­mų sa­vi­nin­kams ir so­di­nin­kų ben­dri­joms, o kar­tu ir ga­ra­žų ben­dri­joms. Tai ge­gu­žę grį­ši­me su įsta­ty­mu.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. No­riu pa­klaus­ti svei­ka­tos mi­nist­ro. Čia ką tik, prieš pus­va­lan­dį, per­skai­čiau pa­reiš­ki­mą tams­tai, ja­me klau­siu jū­sų apie Lie­tu­vos ga­li­my­bę pa­si­ra­šy­ti tą pa­sau­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl pan­de­mi­jų val­dy­mo, jis, ko ge­ro, bus pa­si­ra­šy­tas šio mė­ne­sio 27 die­ną Niu­jor­ke, PSO asam­blė­jos me­tu. Ar jūs pa­si­ren­gę tą da­ry­ti? Ko­dėl Lie­tu­vo­je mes apie tai ne­kal­ba­me, to ne­ap­ta­ri­nė­ja­me? Nes po to ati­duo­si­me vi­są svei­ka­tos val­dy­mą jau į tarp­tau­ti­nes ran­kas, Lie­tu­vo­je mes ne­be­tu­rė­si­me bal­so. O pui­kiai ma­to­me, vie­nas po ki­to ei­na moks­li­niai straips­niai, ku­rie pa­ro­do tas bė­das ir ne­lai­mes, įvy­ku­sias po „Pfi­zer“, po „AstraZeneca“ da­ly­va­vi­mo čia, Lie­tu­vos svei­ka­tos sis­te­mo­je. Po to, kai jau pa­si­ra­šy­si­me, nie­kas čia, Lie­tu­vo­je, jau ne­be­tu­rės tei­sės val­dy­ti šio pro­ce­so, jau mus val­dys PSO su jos va­du T. Heb­reu­su. Ačiū.

A. DULKYS. La­bai ačiū jums už klau­si­mą. Tei­sin­ga, kad do­mi­tės. Taip, iš tik­rų­jų la­bai svar­bi su­tar­tis. No­riu jus pa­ti­kin­ti, kad tiek Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, tiek Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, tiek aš as­me­niš­kai iš tik­rų­jų la­bai at­sa­kin­gai žiū­ri­me į tą pro­ce­są. Jis yra il­gas, su­dė­tin­gas. Ne­su dar toks už­tik­rin­tas, ar su­tar­tis iš tik­rų­jų bus asam­blė­jos me­tu jau pa­teik­ta, jos pro­jek­tas, su­tar­ti, nes de­ry­bos tik­rai vyks­ta, yra įvai­rių nuo­mo­nių.

Bet no­rė­čiau gal at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad pa­grin­di­nis ak­cen­tas čia yra ne ko­kių nors sa­vo įga­lio­ji­mų ar sa­vo tei­sių, svei­ka­tos sis­te­mų ati­da­vi­mas ko­kiai nors ki­tai or­ga­ni­za­ci­jai, o prie­šin­gai – bū­tent įver­ti­nę, ką pan­de­mi­jos me­tu pa­ma­tė pa­sau­lis, kad vi­ru­sas ne­si­ren­ka sie­nų, jam ne­įdo­mūs vals­ty­bių pa­va­di­ni­mai, mes tu­ri­me už­tik­rin­ti, kad vi­sa­me pa­sau­ly­je žmo­nes pa­siek­tų ir vak­ci­nos, ir ži­nios, ir ki­ti da­ly­kai, ko, de­ja, šios pan­de­mi­jos me­tu ne­bu­vo. Bu­vo la­bai skir­tin­ga si­tu­a­ci­ja Eu­ro­po­je, ji la­bai sky­rė­si nuo to, kas vy­ko Af­ri­kos že­my­ne. Tai bū­tent tas su­si­ta­ri­mas yra skir­tas, kad vi­sa­me pa­sau­ly­je mes to­kias pan­de­mi­jas, eks­tre­ma­li­ą­sias si­tu­a­ci­jas, ku­rios per­žen­gia vie­nos ša­lies ri­bas, įveik­tu­me kar­tu ben­dra­dar­biau­da­mi – ir vals­ty­bės, ir vy­riau­sy­bės, ir me­di­ci­nos moks­li­nin­kai, ir ki­ti eks­per­tai.

Na, o prie šios su­tar­ties čia dir­ba ir svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, ir už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos. Yra gau­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos… Įga­lio­ji­mus tu­ri Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ji tą pro­ce­są ko­or­di­nuo­ja. Yra ati­tin­ka­mos dar­bo gru­pės.

Na, aš tie­siog, ka­dan­gi tu­riu jū­sų raš­tiš­ką krei­pi­mą­si, tai į jį tik­rai pa­teik­si­me tą vi­są al­go­rit­mą, kaip vyks­ta de­ry­bos, kad jums bū­tų aiš­kiau. Bet iš prin­ci­po no­riu pa­sa­ky­ti, kad mes, Lie­tu­va, pa­lai­ko­me, kad yra svar­bi to­kia pan­de­mi­jos su­tar­tis, bet mes tik­rai te­nai ne­pa­lai­ko­me jo­kių pri­va­lo­mu­mų ir ki­tų da­ly­kų. At­virkš­čiai, Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės pa­si­sa­ko, kad tu­ri bū­ti ben­dros re­ko­men­da­ci­jos, kaip mums at­ei­ty­je ko­vo­ti su pan­de­mi­jo­mis ir eks­tre­ma­lio­mis si­tu­a­ci­jo­mis ir dau­giau ben­dra­dar­biau­ti. Tai tik­rai jus pa­ti­ki­nu, kad nė­ra čia jo­kių są­moks­lo te­ori­jų, o bū­tent sie­kis iš­gel­bė­ti dau­giau žmo­nių gy­vy­bių at­ei­ty­je.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Ša­la­še­vi­čiū­tė.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Klau­si­mas mi­nist­rui A. Dul­kiui. Tris sa­vai­tes per kiek­vie­ną Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dį svars­to­me Svei­ka­tos drau­di­mo įsta­ty­mą ir iš es­mės mes svars­to­me klau­si­mą, su­si­ju­sį su ši­tuo įsta­ty­mu, nes ja­me nė­ra nu­ma­ty­ta li­go­nių ka­soms ga­li­my­bės kon­tro­liuo­ti, kaip dir­ba vie­šo­sios ir ypač pri­va­čios me­di­ci­nos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos. Da­bar la­bai aiš­kiai pa­teik­ta me­džia­ga, ko­kie vyks­ta pri­ra­šy­mai, kaip tai­ko­mi prie­dai gy­ven­to­jams, ku­rių svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras sa­vo są­ra­še ne­nu­ma­tęs, ypač daug pa­žei­di­mų odon­to­lo­gi­jos, slau­gos sri­ty­se ir taip to­liau. Mes jau ga­li­me skai­čiuo­ti pa­da­ry­tą ža­lą, ku­ri yra bent 700 tūkst. eu­rų ir ne­at­ly­gin­ta, ir 3 mln. yra už­kar­dy­ti dėl li­go­nių ka­sų dar­buo­to­jų. Klau­si­mas trum­pas: as­me­niš­kai jūs, mi­nist­re, ką ma­no­te? Ne­pri­ima­te, ne­tvar­ko­te ir nie­ko ne­da­ro­te šiuo klau­si­mu per vi­są ka­den­ci­ją, nors to­kia ži­nia jums se­niai bu­vo pa­teik­ta ir ži­no­ma.

A. DULKYS. Ma­ne la­bai ste­bi­na jū­sų klau­si­mas, bet no­riu jus in­for­muo­ti, kad Vals­ty­bi­nė li­go­nių ka­sa yra pa­val­di Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai įstai­ga ir sa­vo veik­lą ko­or­di­nuo­ja… vi­sa jos veik­la yra or­ga­ni­zuo­ja­ma kar­tu su Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Mums yra pui­kiai ži­no­mi ir tie ty­ri­mai, tu­ri­me sa­vo pa­sta­bų ir Li­go­nių ka­sai, kaip to mo­ni­to­rin­go ga­lė­tų bū­ti dau­giau ir efek­ty­ves­nio. Dėl ža­los kal­bė­čiau kiek at­sar­giau, nes bū­tent ben­drau­da­mas su Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos va­do­vais vi­są lai­ką do­mė­jau­si, ko­dėl ne­si­krei­pia­ma į tei­sė­sau­gą. Bu­vau pa­ti­kin­tas, kad jų mas­tas nė­ra toks, kad jie ga­lė­tų kreip­tis į tei­sė­sau­gą. Šiuo at­ve­ju ne­su­tin­ku su jū­sų klau­si­me su­for­mu­luo­tu tei­gi­niu, bet, ti­kiuo­si, jums at­sa­kiau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Skel­biu Vy­riau­sy­bės va­lan­dą ir po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.