LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 24¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-375

2017-05-17  Nr. 108-P-22

2017-05-24 Nr. 108-P-23

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

            2017-05-17 : Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius,    Komiteto nariai:  Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Zbignev Jedinskij,  Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys,  Jurgis Razma.

Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė.

Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys,  Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Justina Ratkevičiūtė, Lietuvos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos  narys Jonas Makauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vyriausioji patarėja Medeina Augustinavičienė, UAB EPSO-G atstovas Valdemaras Kacenovskij, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos teisininkas Dainius Mikolaitis, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos atstovas reguliavimo klausimams Vytautas Rimas. 

2017-05-24: Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius,   Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys,  Komiteto nariai:  Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys,  Jurgis Razma, Artūras Skardžius.

Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė.

Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Egidijus Purlys,  Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja Justina Ratkevičiūtė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus  vyr. specialistė Dovilė Zajauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėjos pavaduotojas Augustas Muliarčikas, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos teisininkas Dainius Mikolaitis, Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos atstovas reguliavimo klausimams Vytautas Rimas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto narys Pijus Ralys. 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02	2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projektu siūloma galiojančio įstatymo ketvirtąjį skirsnį „Energetikos sektoriaus reguliavimas“ papildyti 24^1 straipsniu, nustatančiu energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimų tvarką. Svarstytina, ar siūlomos straipsnio nuostatos dėl energetikos įmonių veiklos patikrinimų, kurie rengiami Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) vykdant energetikos įmonių veiklos priežiūrą, turėtų būti skirsnyje, kurio reguliavimo dalykas – energetikos sektoriaus reguliavimas. Be to, aptarta teisė atlikti patikrinimus, turėtų būti įtvirtinta keičiamo įstatymo 8 straipsnyje, apibrėžiančiame Komisijos teisinį statusą ir kompetenciją.	Pritarti	Siekiant sujungti Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 24^1straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-375, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 24^1straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4025 ir Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-664 nuostatas, siūloma patikslinti  įstatymo projektą XIIIP-375. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas 1.    Pripažinti netekusiu galios 8 straipsnio 9 dalies 3 punktą. 3) prireikus rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus; 2.    Pakeisti 8 straipsnio 9 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;“       3.Papildyti  8 straipsnio 9 dalį nauju 22 punktu:        „22) atlieka energetikos įmonių veiklos patikrinimus;“        4. Buvusį 8 straipsnio 9 dalies 22 punktą laikyti  23 punktu.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02	5	5,6		2. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, energetikos įmonių veiklos patikrinimai atliekami vadovaujantis Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 patvirtintu Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašu. Šiame poįstatyminiame teisės akte nurodyta Komisijos planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo tvarka, Komisijos ir jos administracijos darbuotojų įgaliojimai atliekant patikrinimus, tikrinamų energetikos įmonių teisės ir pareigos. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, jog asmens teisių ir laisvių turinys, jų įgyvendinimo garantijos turi būti nustatytos įstatymu, o poįstatyminiame teisės akte gali būti nustatytos teisių įgyvendinimo procedūros. Poįstatyminiame teisės akte negali būti teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. ir kt.). Taigi Komisijos ir jos administracijos darbuotojų teisių atliekant patikrinimus nustatymas įstatyme atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projektu nesiūloma nustatyti energetikos įmonių teisių ir pareigų, susijusių su Komisijos atliekamais patikrinimais. Svarstytina galimybė papildyti įstatymo projektą atitinkamomis nuostatomis.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: 1.Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Tikrinama energetikos įmonė privalo: 1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Komisija; 2) pateikti Komisijai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus; 3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Komisijai pareikalavus, paaiškinimus duoti Komisijos patalpose; 4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas energetikos įmonės patalpose ar teritorijoje; 5) vykdyti kitus Komisijos ir jos įgaliotų Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus.“ 2. Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:  „6. Tikrinama energetikos įmonė turi teisę: 1) informuoti Komisiją apie neteisėtus Komisijos įgaliotų Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis,  veiksmus; 2) apskųsti neteisėtus Komisijos įgaliotų Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis,  patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų veiksmus; 3) raštu ir (ar) žodžiu teikti, pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos; 4) dalyvauti Komisijos posėdyje svarstant patikrinimo aktą.“ 3. Atitinkamai pakeisti likusių  įstatymo projekto 4 straipsnio   dalių numeraciją.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02	5	12		3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kuriomis Komisijai suteikiama teisė gauti informaciją, taip pat ir konfidencialią, apie juridinių ir fizinių asmenų turtą bei pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš visų institucijų, įskaitant ir kredito įstaigas, nenurodant, kokiomis sąlygomis ir tvarka ši teisė gali būti realizuojama, diskutuotinos. Pirma, svarstytina, ar toks siūlymas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Manytume, kad  tinkamai nepagrindus ir nepatikslinus siūlomų teisės gauti informaciją nuostatų, gali būti pažeista asmens teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą turi būti taikomos ir juridinio asmens atžvilgiu, o 8 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti aiškinamos siaurai. Teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama tik išimtinais įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje, teisės aktai turi užtikrinti adekvačias ir efektyvias priemones, užkertančias kelią pareigūnų piktnaudžiavimui jiems suteiktomis teisėmis (Société Colas Est ir kt. v. Prancūziją, Nr. 37971/97). Antra, teikiamu įstatymo projektu negali būti paneigta kituose įstatymuose nustatyta fizinių ir juridinių asmenų duomenų teikimo tvarka. Pavyzdžiui, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas reguliuoja asmens duomenų teikimo tvarką (šio statymo 5 straipsnyje nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai), Lietuvos Respublikos bankų įstatymas nustato banko paslaptį sudarančios informacijos teikimo tvarką (pagal šio įstatymo 55 straipsnio 6 ir 7 dalis Komisijai galėtų būti teikiama banko paslaptį sudaranti informacija tik remiantis motyvuota teismo nutartimi, jeigu teismas nustato, kad tokios informacijos reikia dėl teisėto intereso).    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12. Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito bei finansų įstaigos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją Komisijai teikia teisės aktų nustatyta tvarka.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02	5	1	3	4.       Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, suteikianti Komisijai teisę naudotis kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija, turėtų būti suderinta su Valstybės informacinių išteklių įstatymo nuostatomis, nustatant Komisijos teisę gauti duomenis iš tam tikrų registrų, o ne tiesiogiai naudotis jų informacija.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių ir fizinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, auditorių, kitų juridinių ir fizinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02	5	11		5.       Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punkte siūlomos nustatyti Komisijos teisės yra susijusios su kitų juridinių ir fizinių asmenų veikla. Pastebėtina, jog iš siūlomo reguliavimo turinio galima daryti prielaidą, jog Komisijai nustatoma teisė neatlygintinai naudotis tam tikrų juridinių ir fizinių asmenų paslaugomis. Pastebėtina, jog toks galimas nuostatos turinys neatitiktų teisinės valstybės principo, todėl teikiamame reguliavime būtina aptarti paslaugų atlygintinumo klausimus.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „11. Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Komisija atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka.“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02	5	2		6.       Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 8 straipsnio nuostatas, po žodžio „įgalioti“ įrašytini žodžiai „Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Pakeisti  įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį  ir ją išdėstyti taip:  „2. Komisijos įgalioti Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Komisijos vardu: 1) nekliudomai įeiti į juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o ne darbo laiku – šiuos veiksmus atlikti dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jo įgaliotam atstovui; 2) užfiksuoti faktines aplinkybes; 3) patikrinimo metu naudoti technines priemones; 4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti; 5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus; 6) pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti.”
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02	5	4		7.       Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Komisijos įgaliotų darbuotojų teisių apimtis, kurias jie gali realizuoti pateikus vien tarnybinį pažymėjimą, kelia abejonių dėl atitikties proporcingumo ir teisinės valstybės principams. Pirma, pažymėtina, jog aptariamoje straipsnio dalyje turėtų būti aiškiai nurodyta, jog visos Konkurencijos darbuotojų teisės, nustatomos šioje dalyje, gali būti realizuojamos tik Komisijos patikrinimų metu, nes priešingu atveju, galima būtų daryti prielaidą, kad šioje straipsnio dalyje nustatomas teises, pavyzdžiui, tikrinti asmenų dokumentus, Komisijos darbuotojai galėtų realizuoti bet kur ir bet kada, jei tik manytų, kad atlieka jiems pavestas funkcijas. Toks neaiškus nuostatos taikymo nustatymas neatitinka teisinio aiškumo ir teisinės valstybės principo. Antra, pastebėtina, jog analogiškas teises turi Konkurencijos tarybos darbuotojai, tačiau šie darbuotojai prieš atlikdami analogiškus veiksmus, pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalį privalo „pateikti Konkurencijos tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus“. Tuo tarpu Komisijos darbuotojai tokio įpareigojimo neturi ir, iš esmės, vertinant siūlomo reguliavimo turinį, galėtų atitinkamus veiksmus atlikti net savo iniciatyva, nesant jokio Komisijos sprendimo dėl tyrimo tam tikro subjekto atžvilgiu. Reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis teisinio aiškumo ir proporcingumo principų. Trečia, Konkurencijos tarybos darbuotojai taip pat turi teisę įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse tik tuo atveju, jei turi teismo leidimą tokiems veiksmams atlikti. Tuo tarpu Komisijos darbuotojams tokia teisė būtų nustatyta be jokių apribojimų. Teigtina, kad atsižvelgiant į tikrinamų subjektų veiklos pobūdį, veiklos mastą, veiklos reikšmę ir tai, kokias ekonomines pasekmes valstybei bei visuomenei gali sukelti energetikos įmonių veiklos trikdymas, Komisijos darbuotojams nepagrįstai atliekant patikrinimo veiksmus, manytina, jog aptariamos Komisijos darbuotojų teisės turėtų būti tinkamai sankcionuotos, o reguliavimas turėtų aiškiai nustatyti tokių teisių realizavimo galimybę, kad nebūtų pažeidžiami teisėti asmenų interesai.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: 1.Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Komisijos įgalioti Komisijos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Komisijos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02	5	2	5	8.       Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti Komisijos įgaliotų darbuotojų teisė „tikrinti asmenų dokumentus“ stokoja aiškumo. Nėra aišku, apie kokius dokumentus šioje nuostatoje kalbama. Neaišku, ar siekiama suteikti teisę tikrinti tik asmenis identifikuojančius asmens dokumentus, ar bet kokius asmenų dokumentus. Pastebėtina, jog antruoju iš paminėtų atvejų, kiltų pagrįstų abejonių dėl siūlomo reguliavimo atitikties teisinės valstybės principui. Pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs apie asmens teisę į privačios informacijos gerbimą, pavyzdžiui, 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime nurodė: „Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“, taip pat 4 dalies nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ yra vienos svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų. Jomis asmens privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi. <...> Konstitucijos 22 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo tvarką nustatyti įstatymu ir kad įstatyme turi būti įtvirtinta, jog informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu.“ Išdėstytų argumentų kontekste pažymėtina, jog aptariamos nuostatos turinys turėtų būti detalizuotas ir suderintas su Konstitucinio Teismo doktrina.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02	5	9		9.       Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24^1 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog Komisija ir jos darbuotojai turi užtikrinti „energetikos įmonės jiems pateiktos konfidencialios informacijos konfidencialumą“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog konfidencialią informaciją teiks ne tik energetikos įmonės, tačiau ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, taigi turėtų būti aiškiai nustatyta, jog privaloma užtikrinti iš bet kokių šaltinių gautos informacijos konfidencialumą, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos asmenų teisės. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog pagal teikiamą nuostatą konfidencialumo reikalavimo būtų saistomi tik esami Komisijos darbuotojai, o jiems netekus pareigų, konfidencialumo reikalavimas nebebūtų taikomas. Manytina, jog toks reguliavimo pobūdis neužtikrina tinkamo konfidencialios informacijos apsaugojimo, todėl reguliavimas turėtų būti tobulinamas.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Tikrinama energetikos įmonė, juridiniai ir fiziniai asmenys Komisijai, jos įgaliotiems darbuotojams ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamos energetikos įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Komisija, jos įgalioti darbuotojai ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti patikrinimo metu gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą.“
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02	5	10		10.     Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 24^1straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad skundo teismui pateikimas Komisijos įgaliotų darbuotojų, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo. Atsižvelgiant į tai, kad teisingumą vykdo tik teismas, siūlytina papildyti projektą nuostata „jeigu teismas nenusprendžia kitaip“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytą skundą tikrinama energetikos įmonė turi teisę paduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Skundo padavimas Komisijos įgaliotų darbuotojų, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02				11.     Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma atsisakyti nuostatos dėl Komisijos teisės skirti baudas už sąžiningos konkurencijos pažeidimą. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog sąžiningos konkurencijos priežiūra energetikos sektoriuje yra pavesta ne Komisijai, bet Konkurencijos tarybai, kuri ir turėtų skirti sankcijas už sąžiningos konkurencijos pažeidimus. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 14 ir 19 punktuose atitinkamai nustatyta, jog Komisija: „prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;“ „atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka.“ Taigi Komisijai suteikti kai kurie įgaliojimai stebėti, ar energetikos sektoriuje nėra pažeidžiama sąžininga konkurencija.	Nepritarti	Galiojančiame Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 14 ir 19 punktuose yra įtvirtintos nuostatos, susijusios ne su sąžininga, bet su veiksminga konkurencija. Energetikos įstatyme Komisijai nėra suteiktų jokių įgaliojimų, susijusių su sąžininga konkurencija, todėl sankcijų skyrimas už sąžiningos konkurencijos pažeidimus nėra priskirtas Komisijos kompetencijai.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02	6			12.     Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 5 punktu ir nustatyti, kad Komisija skiria baudas už reikalavimų, duotų atliekant patikrinimo veiksmus, nevykdymą „– nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.“ Pastebėtina, jog nuostata kelia abejonių dėl jos proporcingumo ir taikymo galimybių. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo straipsnio 1 dalies esmėje yra nustatyta, jog baudos yra skiriamos energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, tai yra nustatomi ekonominių sankcijų skyrimo atvejai, kai tam tikras reguliuojamos veiklos pažeidimas jau yra ištirtas, ir veikla neatitiko nustatytų veiklos sąlygų, o pažeidimą konstatuoja kolegiali institucija – Komisija. Tuo tarpu siūloma sankcija neatitinka šio kriterijaus, nes sankcija būtų skiriama ne už veiklos sąlygų pažeidimą, o už tai, jog tam tikro patikrinimo metu, kuris gali pasirodyti esąs netikslingas, nes nebus nustatyta jokių veiklos sąlygų pažeidimų, asmuo neįvykdė tam tikro nurodymo, kurį gali pateikti bet kuris įgaliotas komisijos darbuotojas ar kitas su Komisija susijęs asmuo. Šiame kontekste teigtina, jog siūlomas 36 straipsnio 1 dalies 5 punktas galimai neturi sisteminio ir loginio ryšio su keičiama straipsnio dalimi ir jos punktais. Be to, aptartame kontekste pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, už ką pagal siūlomą punktą būtų skiriamos baudos, į subjektų, kurie teiks privalomus nurodymus pobūdį,  nėra aišku kokiu pagrindu pasirinkta viršutinė ekonominės sankcijos riba, galimai lygi 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų. Pastebėtina, jog sankcijos dydis turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos asmenų teisės ir teisėti interesai, todėl siūlytina viršutinę sankcijos ribą nustatyti taip, kad ji atitiktų pažeidimo pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu pažymėtina, jog šiame kontekste nėra suprantama nuostatos dalis, nustatanti jog skiriama bauda gali būti iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, „kurią vykdant padarytas pažeidimas.“ Kaip jau minėta, aptariamo 1 dalies 5 punkto pradžia kalba apie nurodymų, gautų vykdant patikrinimą, nevykdymą. Tuo tarpu sankcijos pabaigoje jau kalbama apie reguliuojamos veiklos pažeidimą. Pastebėtina, jog patikrinimo metu duodamų nurodymų nevykdymas, pavyzdžiui, asmenų dokumentų nepateikimas, nėra ir negali būti tolygus netinkamam reguliuojamos veiklos vykdymui, nes, viena vertus, patikrinimo metu reguliuojamos veiklos pažeidimas gali būti nustatytas tik potencialiai. Kita vertus, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje yra aiškiai nustatyta tai, kas laikoma reguliuojama veikla, tai - „energetikos veikla, kuriai reikalingi licencijos, leidimai, atestatai ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos“, taigi patikrinimo metu duoti nurodymai neturėtų būti laikomi veiklos reguliavimo sudėtine dalimi. Antra, pažymėtina, kad reikalavimai pagal projektu siūlomo įstatymo 241 straipsnio nuostatas gali būti teikiami ne tik energetikos įmonei, tačiau ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, taigi nėra suprantama kodėl baudos skyrimo subjektais galėtų būti tik energetikos įmonės. Trečia, svarstytina, ar atsižvelgiant į analizuojamos nuostatos tikslus ir turinį bei į ekonominių sankcijų taikymo praktiką, yra pasirinktas tinkamas subjektas, kuriam skiriama ekonominė sankcija. Manytina, jog tam tikrų nurodymų, duotų patikrinimo metu, neįvykdymo baudimo subjektas turėtų būti konkretus fizinis asmuo, pavyzdžiui, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris turėtų būti baudžiamas administracine tvarka. Apibendrinant išdėstytas pastabas, teigtina, jog analizuojama nuostata turėtų būti suformuluota tokiu būdu ir tokioje keičiamo įstatymo vietoje, kad jos esmė būtų aiški, kad ji atitiktų keičiamo įstatymo nuostatas ir būtų logiška, kad šią nuostatą būtų įmanoma taikyti praktiškai ir ji nepažeistų asmenų teisių.	Pritarti	Siekiant sujungti Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 24^1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-375, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 241 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4025 ir Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-664 nuostatas, siūloma patikslinti  įstatymo projektą XIIIP-375. Komiteto pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas: 1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento 10 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas; 2) už kitų įstatymų teisės aktų nustatytų licencijuojamos reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Komisijos įpareigojimų (nurodymų) nutraukti neteisėtą veiklą, pašalinti nustatytus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už Komisijos didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turinčiam asmeniui nustatytų įpareigojimų nevykdymą, už įsipareigojimų nesilaikymą – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki    1 procento 10 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios licencijuojamos veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas; 3) už veiklos saugumo ir patikimumo, sąžiningos konkurencijos ir bei vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, už reguliuojamosios veiklos sąlygų pakartotinį pažeidimą per kalendorinius metus – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki 2 procentų 10 procentų energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas; 4) už energijos perdavimo ar skirstymo veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų nevykdymą ar jų netinkamą vykdymą, jeigu per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, šie pažeidimai nebuvo ištaisyti, vertikalios integracijos įmonei ir (ar) tinklų operatoriui – iki 10 procentų šios energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.“ 2. Papildyti 36 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Energetikos įmonėms už Komisijos, jos įgaliotų Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio įstatymo 24^1 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose reikalavimų, duotų atliekant šio įstatymo 24^1 straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą Komisija skiria baudą iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Komisija skiria baudą iki 15 000 Eur.“ 3. Buvusias 36 straipsnio 3–18 dalis laikyti atitinkamai 4–19 dalimis. 4.Pakeisti 36 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 5. Komisija kreipiasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kai, Komisijai paskyrus baudą, per Komisijos nustatytą protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, asmuo nenutraukia daryti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų, arba, esant faktinėms aplinkybėms, laikinas apribojimas vykdyti veiklą yra efektyvesnė priemonė negu baudos skyrimas. Komisija skiria šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytą piniginę baudą visais atvejais, kai asmuo dėl šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų pažeidimų gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalos.“ 5.Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „6 7. Komisija visais atvejais, skirdama baudą ir (ar) kreipdamasi į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje, kartu nustato protingą terminą, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, tai yra energetikos įmonė, didmeninės energijos rinkos dalyvis nepadarė esminės žalos kitų asmenų interesams, nutraukė pažeidimą, pašalino pažeidimo padarinius, o šio įstatymo teisės aktų reikalavimų laikymasis atsižvelgiant į faktines aplinkybes gali būti užtikrintas kitais būdais ir (ar) kitomis priemonėmis, Komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos ir (ar) nesikreipdama į teismą skirti laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje.“ 6. Pakeisti 36 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „11 12. Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 7 8 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.“  7. Pakeisti 36 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „14 15. Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija, išskyrus sankcijas, numatytas šio straipsnio 4 5 dalyje. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo.“ 8. Pakeisti 36 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „17 18. Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Komisija sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Komisijos sprendimas dalyje dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Komisijos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.“   9. Papildyti 36 straipsnį  20 dalimi: „20. Komisijos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.“  10. Buvusią 36 straipsnio 19 dalį laikyti 21 dalimi.“
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02	5			13.     Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio 17 dalies pakeitime, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turi būti nurodyta, ar Komisijos nutarimo apskundimas teismui dėl įpareigojimų nustatymo, sustabdo Komisijos įpareigojimų vykdymą. Jeigu būtų nuspręsta projektą papildyti nuostata, kad apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nestabdo, ši nuostata turėtų derėti su konstitucine nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismas. Taigi tokiu atveju kartu siūlytina papildyti projektą nuostata,  „jeigu teismas nenusprendžia kitaip“.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnio 8 dalies formuluotę.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-03-02	5			14.     Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36 straipsnio naujoje 19 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytinas terminas, per kurį turi būti išsiųstas Komisijos sprendimas dėl įpareigojimų nustatymo suinteresuotiems asmenims.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnio 9 dalies formuluotę.
15.	Europos Teisės departamentas prie  Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-03-03				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 24^1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-375 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 2, 3, 7, 8 punktuose nurodytoms pastaboms.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: 

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija, 2017-05-16					Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija (toliau – Asociacija), atstovaudama Asociacijos narių interesus, įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje viešai paskelbtą Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 24^1 straipsniu įstatymo projektą (Nr. XIIIP-375) (toliau – Įstatymo projektas), teikia savo pasiūlymus ir pastabas. Įstatymo projektu siekiama išplėsti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) administracinės priežiūros funkcijas, atliekant energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimus, taip pat keisti ekonominių sankcijų už reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus skyrimo tvarką. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina Komisijos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, teisės atlikti valstybinę energetikos priežiūrą ir kontroliuoti, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai^[1] bei už reguliuojamosios veikos pažeidimus taikyti ekonomines sankcijas^[2], tačiau, Asociacijos nuomone, tokių įstatymo leidėjo nustatytų Komisijos funkcijų turinys turėtų būti proporcingas siekiamiems tikslams, nepažeisti teisinės valstybės ir ūkio subjektų veiklos priežiūros principų. Atsižvelgiant į tai, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo šiais aspektais: a) Įstatymo projektu siūlomas nepagrįstai diferencijuotas reguliavimas neužtikrintų ūkio subjektų priežiūros sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos, nes: · Ūkio subjektų veiklos priežiūrą (įskaitant patikrinimų tvarką) reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, o ne sektoriniai įstatymai. Tokiu būdu siekiama užtikrinti harmonizuotą ūkio subjektų veiklos priežiūros sistemą, grindžiamą adekvačia ir proporcinga administracine našta. Skirtingai nei mokesčių administravimo, muitinės ir finansų rinkos taip pat konkurencijos priežiūros atveju, Viešojo administravimo įstatymas nenumato išimties energetikos sektoriaus priežiūrai, t. y. jog Komisijai galėtų būti taikomos kitokios apimties ūkio subjektų priežiūros režimas nei yra nustatyta minėtame įstatyme; · Energetikos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų priežiūrą ir kontrolę vykdo ne tik Komisija, bet ir kiti viešojo administravimo subjektai, tačiau, nors Komisijai nėra suteikiamos naujos energetikos priežiūros funkcijos, Įstatymo projektu siūloma išplėsti Komisijos teises atliekant patikrinimus, nesant jokio materialinio teisinio pagrindo; · Komisija ūkio subjektų priežiūros funkcijas vykdo ne tik energetikos sektoriuje, bet ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje, kuriam Energetikos įstatymas nėra taikomas, todėl Įstatymo projektu nepagrįstai siūloma sugriežtinti tik energetikos įmonių priežiūrą, tokiu būdu pažeidžiant ūkio subjektų lygiateisiškumo principą. b) Komisijai siūlomos suteikti priežiūros priemonės yra neproporcingos, o tokių priemonių turinys yra teisiškai ydingas bei prieštaringas, nes: · Įtvirtinus išskirtinį ir neproporcingą Komisijai teiktinos informacijos režimą, pažeidžiamas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas; · suteikiant teisę atlikti reguliuojamosios veiklos priežiūrą asmenų, kurie net nevykdo energetikos veiklos, atžvilgiu, pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas; · įtvirtinus perteklines priežiūros procedūras, neatsižvelgiant į konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimus, pažeidžiama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą; · nenumačius, jog atitinkami Komisijos veiksmai, atliekant patikrinimą, būtų sankcionuoti teismo, būtų pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas; · įtvirtinus nuostatos, kuriomis remiantis civilinių sutarčių pagrindu Komisijos pasitelktiems asmenims suteikiamos analogiškos Komisijos teisės atlikti reguliuojamosios veiklos patikrinimų veiksmus, būtų pažeistas konstitucinis principas, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. c) sankcijų skyrimo tvarkos pakeitimai prieštarauja minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principui, nes: · teikiami siūlymai grindžiami energetikos įmonių piktnaudžiavimo prezumpcija; · nepagrįstai ir neteisėtai išplečiamas poveikių priemonių taikymo sąlygos, susijusios su Komisijos pasitelktų asmenų reikalavimų vykdymu; · sankcijų taikymas už pažeidimus, padarytus Komisijai atliekant atskirus procedūrinius veiksmus siekiant nustatyti reguliuojamos veiklos pažeidimo faktą, iškreipia Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą baudų taikymo mechanizmą; · siūlomos įtvirtinti sankcijos yra neproporcingos; · siūlomi pakeitimai dėl Komisijos įpareigojimo įsigaliojimo sąlygotų teisminės kontrolės ignoravimą. Žemiau Asociacija išsamiai pasisako dėl nurodytų motyvų, kuriuos prašo įvertinti ir atsižvelgti, svarstant Įstatymo projektu siūlomas teisėkūros iniciatyvas. 1. Įstatymo projektu siūlomas nepagrįstai diferencijuotas reguliavimas neužtikrintų ūkio subjektų priežiūros sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos Pirma, siūlomos keisti Energetikos įstatymo reguliavimo objektas nėra susijęs su ūkio subjektų veiklos patikrinimais. Įstatymo projekto 24^1 straipsniu siūloma detaliai reglamentuoti Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų teises, atliekant energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimus. Tačiau Asociacija atkreipia dėmesį, jog ūkio subjektų veiklos patikrinimų reglamentavimas yra ne Energetikos įstatymo reguliavimo dalykas. Ūkio subjektų veiklos priežiūra apibrėžiama kaip viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir užkertančias kelią žalai teisės normų saugomoms vertybėms atsirasti. Tokia viešojo administravimo subjektų veikla apima (1) ūkio subjektų konsultavimą priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimą; (2) ūkio subjektų veiklos patikrinimus; (3) teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimą; (4) poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka^[3]. Atitinkamai, Viešojo administravimo įstatymas detaliai reglamentuoja informacijos priežiūrą atliekantiems subjektams teikimą (36^6 straipsnis), poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą (36^8 straipsnis) ūkio subjektų veiklos patikrinimus (36^4 straipsnis), kurių tikslas – informacijos apie ūkio subjektą vertinimas ir metodinės pagalbos ūkio subjektui teikimas. Tokiu būdu, Viešojo administravimo įstatymas nustato priežiūrą atliekančių subjektų ir prižiūrimų ūkio subjektų vertikalaus pobūdžio teisinių santykių principus, todėl priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų teisių ir pareigų reglamentavimas, kiek tai yra susiję su ūkio subjektų veiklos patikrinimais, yra būtent minėto teisės akto reguliavimo objektas. Atkreipiame dėmesį, jog ūkio subjektų veiklos patikrinimų nuostatos, įtvirtintos Viešojo administravimo įstatyme mokesčių administratoriui, muitinei ir finansų rinkos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams netaikomas ir yra rekomendacinės^[4]. Atitinkamai, įstatymo leidėjas, pvz., Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos ir Lietuvos banko teises ir pareigas, atliekant ūkio subjektų veiklos patikrinimus, reglamentuoja specialiuose įstatymuose^[5]. Pabrėžiame, jog energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka ne tik Komisija, tačiau taip pat ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, savivaldybių institucijos ir kitos institucijos^[6]. Viešojo administravimo įstatymas nenumato, jog energetikos sektoriaus kontrolę ir priežiūrą atliekančios institucijoms, įskaitant ir Komisiją, ūkio subjektų veiklos patikrinimų nuostatos, įtvirtintos Viešojo administravimo įstatyme, būtų rekomendacinės ar netaikomos, todėl, Įstatymo projektu nepagrįstai siūloma išskirti ir atsietai Energetikos įstatyme reglamentuoti Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto, teises ir pareigas, atliekant energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimus. Įstatymo projektu Komisijai nėra suteikiamos jokios naujos, specialios ar papildomos valstybinės energetikos priežiūros funkcijos, kurioms realizuoti kiltų poreikis išplėsti Komisijos teises Įstatymo projekte siūlomu būdu ar kitaip jas specialiai reglamentuoti Energetikos įstatyme. Asociacijos nuomone, Energetikos įstatymo reguliavimo tikslas yra diferencijuoti aukščiau nurodytų energetikos sektoriaus kontrolę ir priežiūrą atliekančių institucijų kompetenciją, o ne reglamentuoti kaip ir kokiu būdu atitinkama institucija turėtų atlikti energetikos įmonės patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas yra prieštaringas ir nesuderintas su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Antra, Įstatymo projekto rengėjas aiškinamajame rašte nenurodo motyvų, kodėl Įstatymo projektu siekiama išplėsti vienos iš energetikos sektoriaus priežiūros institucijų teises tokia apimtimi. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teisėkūroje vadovaujamasi efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog rengti teikiamą Įstatymo projektą paskatino šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose esantis neapibrėžtumas dėl Komisijos vykdomų patikrinimų bei praktinės problemos, kylančios dėl perteklinių reikalavimų skiriant sankcijas energetikos įmonėms, tačiau Įstatymo projekto rengėjas nevertino ir neanalizavo kituose sektoriuose (pvz. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje) esančių galimų neapibrėžtumų ir (ar) praktinių problemų, kompetentingoms institucijoms atliekant administracinės priežiūros funkcijas, todėl nepagrindė tokio diferencijuoto siūlomo reguliavimo būtinumo poreikio būtent energetikos sektoriuje, ir būtent vienos priežiūros institucijos atžvilgiu. Paminėtina ir tai, jog Komisija administracinės priežiūros funkcijas vykdo ne tik energetikos sektoriuje, bet ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sektoriuje^[7], todėl siūlomas reguliavimas būtų nenuoseklus, nes Komisijai Įstatymo projektu siūlomos suteikti teisės būtų netaikomos atliekant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje veikiančių įmonių administracinę priežiūrą. Šiuo aspektu nėra suprantama, kodėl kyla poreikis sugriežtinti būtent tik energetikos įmonių priežiūrą ir kokiais motyvais tai grindžiama, todėl abejotina dėl Įstatymo projektų siūlomo reguliavimo efektyvumo. Asociacijos nuomone, šiuo atžvilgiu taip pat nebūtų užtikrintas energetikos bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuose veikiančių asmenų lygiateisiškumas. Būtina pastebėti, jog Asociacijos nariai, vykdantys energetikos veiklą, nuolatos bendradarbiauja ir reguliuojamosios veiklos patikrinimų metu nacionalinei reguliavimo institucijai teikia visą informaciją Komisijos pavestoms funkcijos vykdyti. Remiantis viešai žinoma informacija^[8], Įstatymo projekto aiškinamajame rašte deklaruojamas neapibrėžtumas dėl Komisijos vykdomų patikrinimų bei su tuo susijusios praktinės problemos iš esmės buvo sąlygotos Komisijai atliekant vieno konkretaus šilumos tiekėjo reguliuojamosios veiklos patikrinimą, todėl, Asociacijos nuomone, kyla pagrįsta abejonė, ar šiuo metu būtent Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintas informacijos teikimo kontroliuojančioms institucijoms režimas yra pakankamas jų funkcijoms realizuoti. Atkreipiame dėmesį, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: <...> teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; <...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius ir kt.^[9] Atsižvelgiant į tai, Asociacijos nuomone, Įstatymo projektu siūlomas nepagrįstai diferencijuotas reguliavimas neužtikrintų ūkio subjektų priežiūros sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos bei galimai prieštarautų teisinės valstybės principui, taip pat pagrindiniams teisėkūros ir asmenų lygiateisiškumo, efektyvumo principams.	Nepritarti	Kaip nurodyta Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 24^1straipsniu įstatymo projekto  Nr. XIIIP-375 aiškinamajame rašte, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra įvirtinta jokių konkrečių ir aiškių nuostatų, susijusių su Komisijos atliekamais patikrinimais. Įstatymo projektu siekiama aiškiai ir konkrečiai įtvirtinti nuostatas, kurių šiuo metu trūksta galiojančiuose teisės aktuose, nustatančiuose Komisijos kompetenciją bei teises vykdant reguliuojamų įmonių patikrinimus. Būtinybę įstatymų galios lygmeniu aiškiai apibrėžti Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų teisių ir įgaliojimų apimtį suponuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktuose įtvirtinti įstatymo viršenybės, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai. Ūkio subjektų vykdoma veikla yra susijusi su skirtingais teisiniais santykiais, todėl ir skirtingų viešojo administravimo institucijų atliekama ūkio subjektų veiklos priežiūra (patikrinimai) nėra tapatūs. Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (toliau – NLEA) minimas VAĮ nustato bendrus principus ir taisykles, kuriomis vadovaujasi ir Komisija, atlikdama patikrinimus, tą aiškiai nustato ir įstatymo projekto 24^1str. 1 d. NLEA siūlymas plečiamai aiškinti VAĮ nuostatas dėl ūkio subjektų patikrinimo vykdymo energetikos sektoriuje nėra pagrįstas. Įstatymo projektu siūloma užpildyti šiuo metu galiojančiame Energetikos įstatyme esančią teisinę spragą, kadangi šis įstatymas nedetalizuoja visų Komisijos vykdomų funkcijų. Įstatymo projektas yra suderintas su VAĮ nuostatomis ir jam neprieštarauja. NLEA nenurodė, kokie konkretūs prieštaravimai yra tarp šio įstatymo projekto ir VAĮ nuostatų, taip pat kurios įstatymo projekto nuostatos nesiderina su VAĮ nuostatomis. Projektu kaip tik siekiama užtikrinti ūkio subjektų priežiūros sistemos darnų funkcionalumą, kadangi aiškaus teisinio reglamentavimo nebuvimas sukelia praktines problemas atliekant patikrinimus ir kelia ginčus dėl Komisijos teisių apimties, atliekamų patikrinimo veiksmų ir jų proporcingumo. Jokios perteklinės nuostatos įstatymo projekte nenumatomos, priešingai, įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, kad Komisija tinkamai įgyvendintų jai priskirtas kontrolės ir priežiūros funkcijas.
2.	Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija, 2017-05-16					2. Komisijai siūlomos suteikti priežiūros priemonės yra neproporcingos, o tokių priemonių turinys yra teisiškai ydingas bei prieštaringas Visų pirma, priežiūros institucijos neturi teisės reikalauti ūkio subjekto pateikti bet kokią informaciją, ir bet kokia forma. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog siūloma įtvirtinti Komisijos ir jos įgaliotų darbuotojų teisių apimtis leis Komisijai surinkti visą patikrinimui atlikti būtiną informaciją, nuodugniai ir išsamiai su ja susipažinti, išanalizuoti ir įvertinti, patikrinti jos teisingumą, siekiant užtikrinti tinkamą Komisijos funkcijų ir patikrinimo tikslų įgyvendinimą. Asociacijos nuomone, Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomas įtvirtinti teisinis reglamentavimas (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 1 dalimi) nepagrįstai ir neproporcingai išplečia Komisijos teises bei nėra suderintas su šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu, t. y. priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą (Viešojo administravimo įstatymo 36^2 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai suponuoja priežiūros institucijai ūkio subjekto teikiamai informacijai taikomus turinio ir formos reikalavimus. Pagal Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (įskaitant Komisiją) joms pavestoms funkcijoms atlikti turi teisę iš energetikos įmonių gauti reikiamą informaciją. Tai reiškia, jog kiekvienu atveju, priežiūros institucijos reikalavimas pateikti informaciją yra ribojamas įstatyme įtvirtinta priežiūros institucijos kompetencija, todėl nepriklausomai nuo atliekamo reguliuojamosios veiklos patikrinimo objekto, priežiūros institucija turi teisę reikalauti ne visos patikrinimui atlikti būtinos informacijos (kaip siūloma įtvirtinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 1 dalies 1 punktu), o tik tokios informacijos, kuri būtų susijusi su įstatymo leidėjo nustatyta priežiūros institucijos funkcija atitinkamame sektoriuje. Analogiškas priežiūros subjektui teiktinos informacijos režimas yra įtvirtintas ir Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame numatyta, jog Konkurencijos taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams <...> pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti. Atitinkamai, energetikos įmonė šiuo metu neprivalo Komisijai teikti informacijos, jei ji nėra susijusi su Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje įtvirtintomis Komisijos funkcijomis, todėl, Asociacijos nuomone, šiuo metu nėra pagrįstų priežasčių energetikos sektoriuje įtvirtinti išskirtinį ir neproporcingą Komisijai teiktinos informacijos režimą. Įstatymo projekto 1 straipsniu (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 1 dalies 1 punktu) taip pat siekiama neriboti prašomos pateikti informacijos (patikrinimo tikslais) formos aspektu. Atkreipiame dėmesį, jog toks siūlymas prieštarauja ir nėra suderintas su Viešojo administravimo įstatymo 36^6 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia informacijos priežiūrą atliekantiems subjektams teikimą, t. y. ūkio subjektai teikia priežiūrą atliekantiems subjektams dokumentus, kuriuos privaloma rengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, taip pat kitą informaciją ūkio subjekto turima forma. Priežiūrą atliekantis subjektas negali reikalauti ūkio subjekto pateikti konkrečios prašomos formos duomenų ar dokumentų, jeigu jų rengimas nenumatytas teisės aktuose, tam reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, jog Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklės, patvirtintos Komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 (toliau – Taisyklės), detaliai reglamentuoja informacijos apie ūkio subjektų reguliuojamą veiklą gamtinių dujų, elektros energetikos, atsinaujinančių išteklių energijos, šilumos ūkio, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo sektoriuose teikimą Komisijai, nustato teikiamos informacijos apimtis ir formą, taip pat nustato kokiu periodiškumu atitinkami ūkio subjektai teikia Taisyklėse nurodytą informaciją. Tokiu būdu, Komisija gali gauti visą būtina aktualią informaciją, susijusią su reguliuojamąja veikla, atlikti jos vertinimą ir užtikrinti energetikos įmonių veiklos reguliavimą ir valstybinės energetikos priežiūros realizavimą. Šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl poreikio atliekant reguliuojamosios veiklos patikrinimus gauti papildomą informaciją, t. y. ūkio subjektai, Komisijai teikdami Taisyklėse nustatytą informaciją, sudaro sąlygas Komisijai disponuoti visa ūkio subjekto informacija, kuri būtina Komisijai pavestoms funkcijoms atlikti net ir neatliekant reguliuojamosios veiklos patikrinimo. Atitinkamai, esame įsitikinę, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 1 dalies 1 punktu) numatytas siūlymas tiesiogiai prieštarauja minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principui. Antra, Komisijai siekiama suteikti teisę atlikti reguliuojamosios veiklos priežiūrą asmenų, kurie net nevykdo energetikos veiklos, atžvilgiu. Įstatymo projekto 1 straipsniu (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 1 dalies 2 punktu) siūloma numatyti Komisijos teisę gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamos energetikos įmonės veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Komisijos patalpas duoti paaiškinimus. Asociacijos nuomone, Komisijos atliekami patikrinimai išimtinai susiję tik su tikrinamos energetikos įmonės reguliuojamąja veikla, kuomet Komisija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą (Viešojo administravimo įstatymo 36^4 straipsnio 11 dalis). Minėtas siūlymas iš esmės reikštų teisę Komisijai atlikti reguliuojamosios veiklos patikrinimą net ir tų asmenų, kurie nevykdo reguliuojamosios energetikos veiklos, kurios administracinę priežiūra atlieka Komisija (pavyzdžiui, energetikos įmonės kasdienei veiklai būtinų prekių ar paslaugų tiekėjai). Šiuo atveju, Įstatymo projekte vartojama sąvoka yra pernelyg abstrakti ir nepagrįstai išplečia Komisijos kompetenciją atlikti nereguliuojamos energetikos veiklos administracinę priežiūrą, todėl toks siūlymas nėra suderintas su Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi ir galimai prieštarauja teisinės valstybės principui, pagal kurį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas^[10]. Trečia, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti perteklines priežiūros procedūras. Įstatymo projekto 1 straipsniu (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 1 dalies 3 punktu), siūloma Komisijai suteikti teisę gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių ir fizinių asmenų turtą bei pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansinių įstaigų, auditorių, kitų juridinių bei fizinių asmenų, nepriklausomai nuo to, ar informacija laikoma konfidencialia, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija. Taip pat, Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Komisija turi teisę atliekant patikrinimą naudoti visą Komisijos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją gautą kitų patikrinimų metu (Įstatymo projekto 1 straipsnis (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 1 dalies 7 punktu). Pažymime, jog Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnis įtvirtina tarnybinės pagalbos institutą, t. y. viešojo administravimo subjektas gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto tarnybinės pagalbos administracinės procedūros sprendimui priimti. Be to, priežiūrą atliekantys subjektai, kurių priežiūros dalykas ir forma yra tarpusavyje susiję, gali atlikti bendrą dviejų ar daugiau priežiūrą atliekančių subjektų planinį patikrinimą, jeigu taip sumažėja priežiūros našta ūkio subjektui (Viešojo administravimo įstatymo 36^4 straipsnio 10 dalis). Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 36^6 straipsniu, ūkio subjektas turi teisę neteikti priežiūrą atliekančiam subjektui dokumentų, jeigu tuos pačius dokumentus jis yra pateikęs nors vienam priežiūrą atliekančiam subjektui. Taip pat, priežiūrą atliekantys subjektai tarpusavyje keičiasi jiems suteiktiems įgaliojimams įgyvendinti būtinais dokumentais ir kita informacija, kuriuos jiems yra pateikę ūkio subjektai. Todėl, minėta apimtimi, Įstatymo projekto 1 straipsnio (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktas) nuostatos nesukuria naujos taisyklės, yra perteklinė ir neatitinka tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Asociacijai taip pat kelia abejonių Įstatymo projekto 1 straipsnio (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 1 dalies 3 punktu) nuostata, kuria siūloma suteikti teisę gauti informaciją ir iš kitų asmenų, nepriklausomai nuo to, ar informacija laikoma konfidencialia. Pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įmonės valdyba gali nustatyti, kokia informacija laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija (išskyrus tą informaciją, kuri pagal kitus teisės aktus yra vieša). Atsižvelgiant į tai, kad energetikos įmonės konfidencialia informacija gali disponuoti ir kiti viešojo administravimo subjektai (pvz., pagal kompetenciją atliekantys administracinę priežiūrą kitose srityse) ar privatūs juridiniai asmenys, tai nereiškia, jog tokia konfidenciali informacija yra susijusi su reguliuojama energetikos veikla, ir kad tokia informacija Komisijai yra būtina Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti. Tokiu būdu, Įstatymo projekto 1 straipsnis (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 1 dalies 3 punktu) minėta apimtimi neproporcingai išplečia Komisijos teises atliekant patikrinimus ir galimai pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį dėl teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą^[11]. Ketvirta, Asociacijos nuomone, Įstatymo projekte siūlomos suteikti teisės, atliekant patikrinimus, turi būti sankcionuotos teismo sprendimu. Asociacija itin kritiškai vertina siūlymą suteikti teisę Komisijos įgaliotiems darbuotojams nekliudomai įeiti į juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o nedarbo laiku, šiuos veiksmus atlikti dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui, ar jo įgaliotajam atstovui; tikrinti asmenų dokumentus; pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti (Įstatymo projekto 1 straipsnis (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 2 dalies 1,5 ir 6 punktai). Asociacijos nuomone, Įstatymo projekte nurodytos Komisijos įgaliotiems darbuotojams suteikiamos teisės iš esmės atitinka procesinių prievartos priemonių, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 145 straipsnyje, turinį. Šie procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai ypatingai riboja ūkio subjektų bei asmenų teises, todėl yra sankcionuojami teisėjų pagal prokurorų motyvuotus teikimus. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į analogiškas Konkurencijos tarybai suteiktas teises įtvirtintas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, pvz.: - įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse; - įeiti ir atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant ūkio subjekto vadovų ir darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas; - gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų. Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog minėti tyrimo veiksmai, gali būti atliekami tik turint teismo leidimą. Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje nėra paaiškinama, kodėl Komisijai suteikiant teisiniu požiūriu analogiškas teisės nėra numatoma atitinkamų teisminės kontrolės priemonių. Asociacijos įsitikinimu, Komisijos įgaliotiems darbuotojams siūlomos suteikti procesinės prievartos priemonės yra neproporcingos ir nėra būtinos Komisijos veiklai vykdyti. Be to, kyla pagrįstų abejonių, ar Komisijai realizuojant minėtas procesines prievartos priemones bus užtikrinta tikrinamų energetikos įmonių teisė į teisminę gynybą. Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 7 dalimi) numatyta tikrinamos energetikos įmonės teisė apskųsti neteisėtus Komisijos įgaliotų asmenų veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau tai, kad Komisijos patikrinimo metu priimami tarpiniai aktai (ar šiuo atveju atliekami tam tikri veiksmai) yra nenagrinėtini teismų, patvirtina nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika^[12]. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu siūlomų nustatyti procesinių prievartos priemonių turinį, siūlytina numatyti būtent pačios Komisijos pareigą įrodyti tokių priemonių, taikytinų patikrinimo metu, proporcingumą ir būtinumą, Komisijai kreipiantis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl prašymo išduoti teismo leidimą suteikimo. Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 2 dalies 5 punktas) siūloma Komisijos įgaliotiems darbuotojams suteikti teisę tikrinti asmenų dokumentus. Šiuo atveju nėra aišku, kokius asmenų dokumentus Komisijos atstovai turi teisę tikrinti, tačiau Asociacija atkreipia dėmesį, jog kyla pagrįstų abejonių dėl siūlomo reguliavimo atitikties teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, jog „asmens privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi. <...> Konstitucijos 22 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo tvarką nustatyti įstatymu ir kad įstatyme turi būti įtvirtinta, jog informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu.“ ^[13] Taip pat pastebėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnio (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 2 dalies 6 punktu) nurodyta nuostata, kad Komisijos įgalioti darbuotojai turi teisę pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti net nėra būtina, kadangi Komisija neatlieka tokių funkcijų, dėl kurių gali kilti grėsmė viešajai tvarkai. Penkta, siūloma įteisinti viešojo administravimo funkcijų delegavimą privatiems asmenims, veikiantiems civilinių sandorių pagrindu. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog specialistų, ekspertų pasitelkimas ar galimybė sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Komisija galėtų naudotis atlikdama patikrinimus, leis užtikrinti efektyvų ir kokybišką patikrinimų atlikimą per kuo įmanoma trumpesnį laikotarpį. Atitinkamai Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildytas 24^1 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai) siūloma įtvirtinti Komisijos teisę patikrinimui pasitelkti specialistus ir ekspertus bei sudaryti sutartis su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Komisija naudosis atlikdama patikrinimą. Tačiau viešojo administravimo subjektų su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis sudaromi civiliniai sandoriai nereiškia, jog tokie pasitelkti asmenys civilinio sandorio pagrindo įgyja viešojo administravimo įgaliojimus ir atitinkamai administracinės priežiūros teises, kurios numatytos Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 3, 5, ir 6 dalimi). Pabrėžiame, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia santykių pobūdžio^[14]. Tai reiškia, jog viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju Komisija) su audito įmonėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis gali sudaryti civilinius sandorius, tačiau minėtu teisiniu pagrindu (civiliniu sandoriu) viešojo administravimo įgaliojimai negali būti suteikiami tokiems asmenims, kadangi toks reglamentavimas galimai prieštarautų konstituciniam principui, pagal kurį valdžios įstaigos tarnauja žmonėms^[15], nes: (i) minėti privatūs asmenys atliktų administracinės priežiūros veiksmus, nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų ir paneigiant konstitucinius principus taikomus vykdomajai valdžiai: Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas nenumato, jog civilinių sutarčių pagrindu Komisijos pasitelktoms audito įmonėms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenimis, kurių paslaugomis Komisija naudosis atlikdama patikrinimą, būtų taikomas Viešojo administravimo įstatymas; (ii) administraciniame teisiniame santykyje visada dalyvauja tik viešojo administravimo subjektas: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog administraciniame teisiniame santykyje visada dalyvauja viešojo administravimo subjektas, t. y. valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą <...> [V]iešojo administravimo funkcijas gali įgyvendinti ne tik valstybiniai ir savivaldybių administravimo subjektai, tačiau ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos, valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), bet tik tie, kurie pagal įstatymus turi įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą^[16]. Viešojo administravimo įstatymo 4^1 straipsnyje numatyta, jog viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti tik valstybės institucijoms ar įstaigoms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms, todėl aukščiau šioje dalyje nurodytos Įstatymo projekto nuostatos nėra suderintos su Viešojo administravimo įstatymu. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos nuomone, Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24^1straipsnio 3, 5, ir 6 dalimi) siūlomos įtvirtinti nuostatos, kuriomis remiantis civilinių sutarčių pagrindu Komisijos pasitelktiems asmenims suteikiamos analogiškos Komisijai teisės atlikti reguliuojamosios veiklos patikrinimų veiksmus, galimai neatitinka konstitucinio valdžios įstaigos tarnauja žmonėms principo turinio bei nėra suderintos ir konkuruoja su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, jog Įstatymo projekto 1 straipsnyje (Energetikos įstatymo papildymas 24^1 straipsnio 6 dalimi) siūloma numatyti energetikos įmonių pareigą teikti informaciją Komisijos atstovams ir Komisijos pasitelktiems asmenims, net ir tuo atveju, jei tokia informacija sudaro tikrinamos energetikos įmonės komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Remiantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nuostatomis, Asociacija atkreipia dėmesį, jog Asociacija vienija įmones, kurios priskiriamos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms. Todėl tam tikriems Asociacijoms nariams taikomi specifiniai fizinės ir informacinės saugos bei darbuotojų atitikties reikalavimai, tokiu būdu siekiant užtikrinti, jog nebus padaryta žala ar kitaip pakenkta tiek strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms, tiek ir pačiam nacionaliniam saugumui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Įstatymo projekto nuostatas, numatant, jog Komisijos pasitelkti asmenys, atliekant patikrinimą, su energetikos įmone sudaro papildomą susitarimą dėl informacijos konfidencialumo užtikrinimo.	Nepritarti	Žr. aukščiau įvertintą NLEA 1 pastabą dėl Komisijos tinkamo priežiūros ir kontrolės funkcijų vykdymo. Projekto 24^1 str. 1 d. numatyta, kad Komisija, vadovaudamasi VAĮ, turi teisę gauti pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas sąlygas ir procedūras visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją. Tai reiškia, kad Komisija turi teisę gauti tik tą informaciją, kuri būtina ir reikalinga patikrinimui atlikti. Komisija tikrina tik tuos ūkio subjektus, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra valstybės reguliuojami. Kitaip tariant, patikrinimai kyla iš Komisijai įstatymų priskirtų funkcijų vykdymo, o informacijos gavimas yra būtina ir sudedamoji vykdomos kontrolės ir priežiūros dalis. NLEA teiginys, jog prašoma pateikti informacija (patikrinimo tikslais) nebus ribojama formos aspektu neatitinka įstatymo projekto 24^1str. 1 d., kurioje numatyta, kad Komisija, atlikdama ūkio subjektų priežiūrą, be kita ko vadovaujasi VAĮ nuostatomis. Ūkio subjektai, teikdami informaciją Komisijai pagal Taisykles, ją teikia apibendrinta forma, kai patikrinimų metu Komisija analizuoja ir vertina pirminius tikrinamo ūkio subjekto apskaitos dokumentus (sąskaitas faktūras, buhalterinius įrašus ir kt.). Tokio pobūdžio dokumentai, pagrindžiantys faktiškai patirtas reguliuojamai veiklai vykdyti patirtas sąnaudas, Komisijai pagal Taisykles nėra teikiami. Komisija, tvirtindama valstybės reguliuojamų ir vartotojams teikiamų paslaugų kainas, turi gauti pilną, išsamią ir objektyvią informaciją, o jeigu patikrinimo metu paaiškėja, kad atitinkamas ūkio subjektas į vartotojams taikomas kainas įtraukė nepagrįstų sąnaudų, tai šios sąnaudos turi būti eliminuotos, o ūkio subjektui gresia adekvati sankcija. NLEA teiginys, neva būtų „atliekama asmenų, nevykdančių energetikos veiklos, priežiūra“, yra nepagrįstas, nes įstatymo projekte tokių nuostatų nenumatyta. Dėl konfidencialios informacijos apsaugos žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-375(2) Komisijai bei jos įgaliotiems darbuotojams suteikiamos teisės nėra suprantamos kaip procesinės prievartos priemonės. Kitų priežiūros funkcijas atliekančių valstybinių institucijų darbuotojai, pvz., mokesčių administratoriaus pareigūnai (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 122 str. 1 d.), aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. 1 p.), Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektoriai (Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 63 str. 1 d. 3 p.), Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnai (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 41 str. 2 p.) ir kt. turi teisę patekti į tikrinamo juridinio asmens patalpas, teritoriją ar transporto priemones be teismo leidimo. Teismo leidimas yra reikalingas tik išimtiniais atvejais, kuomet siekiama patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, tačiau tokia teisė įstatymo projektu Komisijai nėra numatyta. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės tikrinamai energetikos įmonei pateikti skundą teismui dėl patikrinimo metu atliekamų Komisijos veiksmų. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti tikrinamos energetikos įmonės teisę į teisminę gynybą ir skųsti Komisijos įgaliotų Komisijos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų veiksmus. Taip pat žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-375(2). Viešojo administravimo funkcijos bei įgaliojimai privatiems asmenims, veikiantiems civilinių sandorių pagrindu, nebus deleguotos. Priešingai nei teigia NLEA, šiems asmenims nėra suteikiamos analogiškos Komisijai teisės atlikti reguliuojamosios veiklos patikrinimų veiksmus. Įstatymo projekte šiems asmenims numatytos tik tos teisės, kurios jiems yra būtinos tam, jog būtų užtikrintas efektyvus ir kokybiškas patikrinimų atlikimas per kuo įmanoma trumpesnį laikotarpį.
3.	Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija, 2017-05-16					3. Siūlomi sankcijų skyrimo tvarkos pakeitimai prieštarauja minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principui Asociacijos nuomone, Įstatymo projektu siūlomi sankcijų skyrimo tvarkos, numatytos Energetikos įstatymo 36 straipsnyje, pakeitimai neužtikrins ultima ratio principo^[17] realizavimo, numatančio, kad poveikio priemonės ūkio subjektams taikomos tik tada, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitu būdu, todėl poveikio priemonės nebus proporcingos pažeidimo pobūdžiui ir juo padarytai žalai: Visų pirma, Įstatymo projektu teikiami siūlymai pakeisti Energetikos įstatymo 36 straipsnį nepagrįstai grindžiami preziumuojant energetikos įmonių piktnaudžiavimą. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame, šiuo metu, numatyta, kad Komisija už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą gali skirti sankciją tik tuo atveju, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti. Anot Įstatymo projekto rengėjų, reikalavimas Komisijai prieš skiriant sankciją skirti energetikos įmonei laikotarpį pažeidimui išsitaisyti yra perteklinis, nes praktikoje energetikos įmonės gali vengti pateikti Komisijos reikalaujamą ir jos funkcijoms vykdyti būtiną informaciją tol, kol Komisija posėdyje nustato terminą pažeidimui pašalinti. Asociacijos vertinimu, vien prielaidų dėl galimo energetikos įmonių piktnaudžiavimo Energetikos įstatyme numatytu terminu pažeidimų pašalinimui buvimas negali būti pakankamas pagrindas keisti šiuo metu galiojančią sankcijų už informacijos nepateikimą ir (ar) nepaskelbimą skyrimo tvarką. Nesant pagrįstų ir aiškių motyvų tokio siūlymo teikimui [žinant tai, kad Komisijos posėdžiai vyksta praktiškai kiekvieną savaitę], abejotina, ar sankcijos skyrimas esant galimybei pašalinti jį per Komisijos nustatytą terminą, sumažina reguliavimo institucijos teises naudotis veiksmingais įgaliojimais taikyti poveikio priemones. Antra, nepagrįstai ir neteisėtai išplečiamas poveikių priemonių taikymo sąlygos, susijusios su Komisijos pasitelktų asmenų reikalavimų vykdymu. Pažymėtina, kad Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyti reguliuojamos veiklos pažeidimai ir sankcijų dydžiai yra diferencijuojamai pagal kiekvieno iš nurodytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą: informacijos nepaskelbimas ar nepateikimas, palyginti su kitais toje pačioje straipsnio dalyje nurodytais pažeidimais, yra mažiausiai pavojingas ir atitinkamai už jo padarymą nustatyta mažiausia galima piniginė sankcija. Tokiu būdu įstatymas realizuoja proporcingumo principą, kuris reikalauja, kad poveikio priemonės būtų adekvačios pažeidimo sunkumui ir juo sukeltai žalai. Galiojančios Energetikos įstatymo redakcijos 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pažeidimo pašalinimo galimybė kaip tik ir užtikrina minėtų Viešojo administravimo įstatyme principų praktinį įgyvendinimą, tai yra pinginė sankcija skiriama tik tada, kai ūkio subjektas sąmoningai ir nuosekliai, tai yra nepaisydamas įspėjimo, nevykdo pareigos laiku ir tinkamai teikti bei skelbti informaciją apie reguliuojamą veiklą. Įstatymo projekto 2 straipsniu taip pat siūloma papildyti Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytų reguliuojamos veiklos pažeidimų, už kurių padarymą gali būti skiriama piniginė bauda, sąrašą nauju sankcijos skyrimo pagrindu – Komisijos, jos įgaliotų darbuotojų ar Komisijos pasitelktų ekspertų, specialistų ar kitų asmenų, kurių paslaugomis atlikdama patikrinimus naudojasi Komisija, duotų reikalavimų nevykdymas. Pažymime, kad, kaip minėta ankstesnėje šio rašto dalyje, Asociacija laikosi pozicijos, jog jokie galiojantys aukštesnės galios teisės aktai nesuteikia galimybės viešojo administravimo subjektui perleisti jo turimus viešojo administravimo įgaliojimus tretiesiems asmenims. Atitinkamai, Komisijos pasitelktų trečiųjų asmenų teisė reikalauti energetikos įmones pateikti prašomą informaciją, atvykti duoti paaiškinimus ar nekliudomai patekti į tikrinamų įmonių patalpas taip pat diskutuotina. Nesant aiškių motyvų, pagrindžiančių trečiųjų asmenų galimybes disponuoti minėtomis teisėmis, abejotinas ir poveikių priemonių taikymo už minėtų nurodymų nevykdymą teisėtumo klausimas. Trečia, sankcijų taikymas už pažeidimus, padarytus Komisijai atliekant atskirus procedūrinius veiksmus siekiant nustatyti reguliuojamos veiklos pažeidimo faktą, iškreipia Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą baudų taikymo mechanizmą. Papildomai pastebėtina, kad Komisijos atliekami ūkio subjektų veiklos patikrinimai yra viena iš ūkio subjektų veiklos priežiūros formų, kurios rezultatai parodo, ar energetikos įmonė tinkamai laikėsi reguliuojamos veiklos sąlygų. Komisijos konstatuoti pažeidimai, kaip energetikos įmonės veiklos netinkamo veikimo pasekmė, ir yra Energetikos įstatymo 36 straipsnyje nurodytų ekonominių sankcijų objektas. Tuo tarpu sankcijų taikymas už pažeidimus, padarytus Komisijai atliekant atskirus procedūrinius veiksmus siekiant nustatyti reguliuojamos veiklos pažeidimo faktą, ne tik kad neatitinka ekonominių sankcijų skyrimo tikslo ir prasmės, bet ir iškreipia Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintą baudų taikymo mechanizmą. Pritarus Įstatymo projektui nebūtų aišku, kuriais atvejais už minėtus pažeidimus energetikos įmonei skiriama sankcija pagal Energetikos įstatymą, o kuriais piniginė bauda energetikos įmonės atsakingiems asmenims pagal Administracinių nusižengimų kodekso 328 straipsnį (Energijos išteklių ir energijos bei šalto vandens tiekėjų duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą nepateikimas ir duomenų, žinant, kad jie klaidingi, pateikimas). Ketvirta, Įstatymo projektu siūlomos įtvirtinti sankcijos yra neproporcingos. Pastebime, kad aiškindamas Konstitucijos nuostatas atsakomybės taikymo už teisei priešingas veiklas kontekste, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)^[18]. Asociacijos nuomone, Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma įtvirtinti sankcija ne tik kad negali būti traktuojama kaip sankcija už reguliuojamos veiklos pažeidimus [reguliuojama veikla juk, vadovaujantis galiojančios redakcijos Energetikos įstatymo 2 straipsnio 24 punktu, yra energetikos veikla, kuriai reikalinga licencija, leidimas, atestatas ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos], tačiau negali būti traktuojama ir kaip proporcinga priemonė už Komisijos, jos darbuotojų ir (ar) Komisijos pasitelktų trečiųjų asmenų reikalavimų nevykdymą, kadangi, pavyzdžiui, maksimali bauda, kurią Komisija galėtų skirti pvz., bendrovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ už reikalavimų nevykdymą, galėtų viršyti 3 mln. Eur. Toks sankcijos dydis, remiantis kompetentingų teismų sprendimais, būtų traktuojamas kaip „kriminalinio“ pobūdžio nubaudimas^[19]. Analogišku aspektu atkreipiame dėmesį ir į Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriuo neproporcingai siūloma išplėsti teisinę atsakomybę ne tik už kitų įstatymų, bet ir kitų teisės aktų nustatytų licencijuojamosios (reguliuojamosios) veiklos sąlygų pažeidimus. Šiuo atveju atkreipiame dėmesį į analogišką teisėkūros iniciatyvą^[20], siūlant keisti Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nėra išplečiama teisinės atsakomybės už kitų įstatymų nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą apimtis. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos įsitikinimu, siūlomo įtvirtinti Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų turėtų būti atsisakyta. Penkta, siūlomi pakeitimai dėl Komisijos įpareigojimo įsigaliojimo sąlygotų teisminės kontrolės ignoravimą. Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti Energetikos įstatymo 36 straipsnio 17 dalį nuostata numatančia, jog Komisijos sprendimas dėl įpareigojimo, jei jis priimamas kartu su sprendimu skirti sankciją, įsigalioja sprendimo priėmimo dieną. Aiškinamajame rašte paaiškinta, kad siūlymo tikslas – panaikinti galimybę paskyrus sankciją energetikos įmonėms išvengti Komisijos sprendime nustatytų kitų įpareigojimų ar reikalavimų, kurių vykdymas yra būtinas. Asociacijos vertinimu, Įstatymo projektu siekiama paneigti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus principus, inter alia nuostatą, jog teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Priimdama administracinį aktą Komisija negali pakeisti teismo ir teisingumo nevykdo, todėl Įstatymo projekte įtvirtintas siekis be teismo sprendimo legitimuoti atitinkamas administracinio akto dalis laikytinas pažeidžiančiu konstitucinius teisės principus. Asociacijos žiniomis, Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje yra registruotas Įstatymo projektui iš esmės analogiškas Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 24^1 straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIIP-4025). Atsižvelgiant į tai, Asociacija šiuo raštu teikia analogiškas pastabas taip pat ir minėtam įstatymo projektui Nr. XIIP-4025.	Nepritarti	Žr. aukščiau įvertintą NLEA 1 pastabą. Esamas teisinis reguliavimas dėl papildomo termino pažeidimui ištaisyti yra vertintinas kaip perteklinis ir neužtikrinantis, jog energetikos įmonės teisės aktuose ar Komisijos nustatytais terminais teiktų privalomą Komisijai teikti informaciją. Sankcijos skyrimas visais atvejais yra kraštutinė priemonė ir taikoma tik tais atvejais, kai priežiūros tikslų negalima pasiekti kitais būdais bei priemonėmis. Pažymėtina, kad Europos Komisijos įspėjime-pažeidime Nr. 2016/2069 išdėstyta nuomonė ir abejonės dėl šiuo metu galiojančių didžiausių sankcijų dydžio įmonėms, pažeidusioms reguliuojamos veiklos reikalavimus. Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad galiojančios sankcijos nėra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, t. y. jos per mažos, o Komisija turi turėti „pakankamą veiksmų laisvę atitinkamam pažeidimui nustatyti proporcingas sankcijas“. Taip pat žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-375(2).

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Energetikos komisija, 2017-05-11					Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-375 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komisija bei sujungti šį projektą su Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 24^1 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-4025.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIIIP-375(2) (sujungiant įstatymų projektus: Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 24¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-375, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 24¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4025 ir Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-664 ) ir komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Ekonomikos komitetas, 2017-05-24					Argumentai: Siekiant sujungti Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 24^1straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-375, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 24^1straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4025 ir Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-664  nuostatas, siūloma patikslinti įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 5, 6, 8, 16, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 24^1 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS“	Pritarti
2.	Ekonomikos komitetas, 2017-05-24	1				Argumentai: Siekiant sujungti Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 24^1straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-375, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 24^1straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4025 ir Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-664  nuostatas, siūloma patikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą. 7) turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus.”	Pritarti
3.	Ekonomikos komitetas, 2017-05-24	2				Argumentai: Siekiant tinkamai perkelti direktyvų nuostatas ir nutraukti pradėtą pažeidimo procedūrą Nr. 2016/2069 dėl direktyvų 2009/72/EB ir 2009/73/EB perkėlimo, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju  2 straipsniu, kuriame   patikslinti Energetikos įstatymo  6 straipsnio  12 punktą, aiškiai apibrėžiant Energetikos ministerijos kompetenciją tvirtinti technines prijungimo sąlygas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) nustato tvarką, kurioje nustatytos  vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarką ir sąlygas techninės sąlygos.“	Pritarti
3.	Ekonomikos komitetas, 2017-05-24	4				Argumentai: Siekiant sujungti Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 24^1straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-375, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 24^1straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4025 ir Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-664  nuostatas, siūloma patikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Energetikos įmonės dalyvauja rengiant reguliuojamų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos, kurioje nustatytos techninės sąlygos, ir sąlygų, tarifų įkainių nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimą, eksploatavimą, naudojimą, saugą ir kitus techninius klausimus, projektus.“	Pritarti
4.	Ekonomikos komitetas, 2017-05-24	7				Argumentai: Siekiant sujungti Energetikos įstatymo Nr. IX-884 36 straipsnio pakeitimo ir papildymo 24^1straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-375, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo 24^1straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4025 ir Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-664  nuostatas,  siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. birželio 30 d.  2. Pažeidimas, padarytas vykdant reguliuojamąją energetikos veiklą iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka.  3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir  Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2017 m. birželio 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virgilijus Poderys.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas jungtinis įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                     Virginijus Sinkevičius                                                                                                 

Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė

Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė

---

[1] Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 4 punktas;

[2] Energetikos įstatymo 36 straipsnis;

[3] Viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnis;

[4] Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 16 dalis;

[5] Konkurencijos įstatymo 25 straipsnis, Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnis;

[6] Energetikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis;

[7] Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 9 straipsnis;

[8] http://www.regula.lt/Puslapiai/naujienos/2015-metai/2015-12/2015-12-22/komisija-vilniaus-energija-skyre-bauda-uz-reguliuojamos-veiklos-salygu-pazeidima.aspx

[9] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas.

[10] Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas.

[11] Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą taikomos ir juridinio asmens atžvilgiu, o 8 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti aiškinamos siaurai. Teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama tik išimtinais įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje, teisės aktai turi užtikrinti adekvačias ir efektyvias priemones, užkertančias kelią pareigūnų piktnaudžiavimui jiems suteiktomis teisėmis (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Société Colas Est ir kt. v. Prancūzija, Nr. 37971/97).

[12] žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-795-261/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-826-261/2015;

[13] Konstitucinio teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas;

[14]Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-68/2011, 2013 m. liepos 26 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-91/2013, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-152/2015, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis dėl teismingumo byloje Nr. T-91/2016; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-996-525/2016.

[15]Konstitucinis teisinės valstybės principas, konstituciniai teisingumo ir socialinės darnos imperatyvas, pilietinės visuomenės siekis, konstitucinis atsakingo valdymo principas, taip pat tokie Konstitucijoje įtvirtinti principai, kaip antai: <...> valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms <...> kiti konstituciniai imperatyvai suponuoja įvairius konstitucinius reikalavimus valstybės tarnybai, kaip sistemai, apimančiai valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančių asmenų profesinę veiklą priimant sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir / arba teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvaujant tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir / arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) ir šitaip garantuojant viešąjį interesą visoje valstybėje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

[16]2009 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I442-5/2009; 2015 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-929-261/2015.

[17] Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 1 dalies 1 punktu;

[18] Žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimą. 

[19] Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad šiek tiek didesnės nei 290 Eur baudos paskyrimas buvo laikomas kriminalinio pobūdžio nubaudimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį adm. b. Nr. A-143-2619-11 Administracinė jurisprudencija. 2011, 22, p. 213-241).  

[20] Energetikos įstatymo Nr. IX-884 5, 8, 16 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-664.