LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

Pagrindinio komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4274

 

2020-10-21

Vilnius

 

2020-10-28

Vilnius

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas - Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Algimantas Salamakinas, Rasa Petrauskienė;

2.      Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto  nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

 

 

 

1(9)

 

 

 

1(14)

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 9 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, į kuriuos keičiami esami pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti numatyta valst

ybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime“. Ši projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad visose valstybinės žemės sklypų nuomos sutartyse turi būti numatyta galimybė pakeisti valstybinės žemės pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Svarstytina, ar tokia nuostata nebūtų nepagrįstai apribojamo s valstybės kaip žemės savininkės teisės. Pažymėtina, kad gali būti poreikis išnuomotus valstybinės žemės sklypus naudoti visuomenės poreikiams tenkinti, pačiai valstybei statyti viešosios paskirties statinius, o ir pats valstybinės žemės nuomos sutarties laikotarpis gali būti santykinai trumpas, kad išnuomotame žemės sklype galėtų būti vykdomi ilgalaikiai statybų projektai, taip pat galėtų būti ir kitos aplinkybės, dėl kurių valstybei netikslinga tokias sutarčių sąlygas nustatyti. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projekto nuostata atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, nustatytus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje.

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

Įstatymo projektas patobulintas pagal Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, STT, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos pasiūlymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad įstatymo projekto  1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės įstatymo (toliau – įstatymo) 9 straipsnio 14 dalies nuostata neatitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

1(9)

1(14)

 

2.    Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio“; taip pat tikslintinos nuorodos „šio straipsnio 15 dalyje“ nurodant konkretų šios dalies punktą, kuriame numatytas atlyginimas.

 

Pritarti.

 

 

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

1(9)

1

 

3.    Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 24 straipsnis) ir siekiant jas suvienodinti, projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalies formuluotėse „pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas“ prieš žodį „būdas“ brauktinas žodis „naudojimo“.

     Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatoms, kuriose vartojama minėta formuluotė.

Pritarti.

 

 

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

1(9)

 

 

4.    Projekto 1 straipsnyje išdėstytais keičiamo įstatymo 9 straipsnio pakeitimais siūloma išplėsti atvejų, kai galėtų būti keičiama išnuomotos valstybinės žemės pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas. Pažymėtina, kad, pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, gali padidėti išnuomotų valstybinės žemės sklypų vertė. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į nuomojamo žemės sklypo vertę. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar, pakeitus išnuomotos valstybinės žemės pagrindinę naudojimo paskirtį ir (ar) būdą bei padidėjus tokios žemės sklypo vertei, žemės nuomos mokestis turėtų būti perskaičiuojamas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti.

 

Nepritarti.

Aptariamos nuostatos yra įtvirtintos poįstatyminiuose teisės aktuose (Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintoje Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkoje), todėl jas pakartotinai numatyti įstatyme netikslinga.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

1(9)

2(15)

(1)

5.    Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 15 dalies 1 punktas tikslintinas:

5.1.    atsižvelgiant į keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, tikslintina formuluotė „kai valstybinės kitos paskirties statiniais neužstatytas žemės sklypas“ žodžius „statiniais neužstatytas“ įrašant prieš arba po žodžių „valstybinės kitos paskirties žemės sklypas“;

5.2.   svarstytina, ar siekiant aiškumo, formuluotės „savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrajame plane“ nereikėtų derinti su keičiamo įstatymo 24 straipsnio ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, kuriose vartojama formuluotė „savivaldybės lygmens bendrieji planai ir (ar) vietovės lygmens bendrieji planai“;

     Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatoms, kuriose vartojama minėta formuluotė.

5.3.   prieš žodžius „nuomos sutarties“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės“;

5.4.   formuluotėje „valstybinės žemės sklypo aukciono“ prieš žodį „aukciono“ įrašytinas žodis „išnuomojimo“.

 

Pritarti.

 

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

1(9)

2(15)

(3)

6.    Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 15 dalies 3 punktas tikslintinas:

6.1.    siekiant aiškumo, tikslintinas šiose projekto nuostatose vartojamas terminas „nuomininkui“ nurodant, kokio objekto nuomininkas jis yra;

     Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose vartojamas minėtas terminas.

6.2.   projekto nuostatose vartojamas trumpinys „proc.“ keistinas žodžiu „procentams“;

     Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, kuriose vartojamas minėtas trumpinys.

6.3. žodis „išskirtos“ keistinas žodžiu „priskirtos“;

6.4.    paskutiniajame sakinyje po žodžio „kiekvienu“ įrašytini žodžiai „pagrindinės žemės naudojimo“.

 

Pritarti.

 

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

1(9)

2(91)

3(16),

 

 

 

7.    Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, kad „kai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą vykdomai veiklai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype numatoma <...> statyti naujus statinius ar įrenginius, papildomai už teisę rekonstruoti esamus ir (ar) statyti naujus statinius ar įrenginius nuomininkas turi sumokėti į valstybės biudžetą pinigų sumą, nurodytą šio įstatymo 91 straipsnyje“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad „valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais <...>. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.“ Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar nauji statiniai galėtų būti statomi vietoj esamų statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti yra išnuomotas valstybinės žemės sklypas, ar šalia esančių statinių. Jei nauji statiniai gali būti statomi vietoj esamų statinių, tai toks teisinis reguliavimas nėra aiškus, nes logiška būtų manyti, kad, jei valstybinės žemės sklype asmeniui priklausančių statinių ar įrenginių nebelieka (pavyzdžiui, jie yra nugriaunami), tai toks asmuo praranda pagrindą nuomotis valstybinės žemės sklypą, jei pastarasis buvo išnuomotas be aukciono, remiantis pagrindu, jog sklype yra nuomininkui priklausantys statiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvi (neužstatyti) valstybinės žemės sklypai privatiems asmenims gali būti išnuomojami tik aukciono būdu, išskyrus kitas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatytas išimtis. Tuo atveju, jei nauji statiniai gali būti statomi šalia tame žemės sklype esančių statinių ar įrenginių, tai kyla klausimas, ar be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas yra būtent tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

     Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio nuostatoms.

 

Pritarti.

 

Patobulinta įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio nauja 16 dalis.

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

1(9)

3(17)

 

8.    Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybinės žemės nuomininkams per dvejus metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą priėmimo nepradeda naudoti žemės sklypo pagal pakeistą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, jam yra nustatomas 5 proc. vidutinės žemės sklypo ar žemės sklypo dalies, kurios naudojimo būdas yra pakeistas, vidutinės rinkos vertės nuomos mokesčio priedas. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas iki žemės sklypo nuomotojas patvirtina, kad valstybinės žemės sklypas naudojamas pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Jeigu valstybinės žemės sklypas nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą ilgiau nei 5 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą priėmimo, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

     Projekto nuostatos kelia abejonių šiais aspektais:

     Pirma, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą valstybė atsidurtų blogesnėje padėtyje nei privačios žemės nuomotojai, nes valstybinės žemės nuomos sutartį ji galėtų nutraukti tik po to, kai praeitų 5 metų laikotarpis, kurio metu nuomininkas galėtų nesilaikyti įstatymo ir nuomos sutarties reikalavimo naudoti išsinuomotą valstybinę žemę pagal jos pagrindinę naudojimo paskirtį. Tuo tarpu privačios žemės nuomotojai žemės nuomos sutartį, esant pagrindui, galėtų nutraukti pranešę nuomininkui Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais (nutraukiant žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį – prieš 3 mėnesius, kitos paskirties žemės – prieš 2 mėnesius). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; pagal Konstituciją neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (kuri negali būti suprantama vien materialine, finansine prasme) (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 20 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės interesus, teisėkūros tikslingumo, efektyvumo bei proporcingumo principus bei Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktriną.

     Antra, iš projekto, taip pat projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis siūloma nustatyti būtent 5 proc. dydžio, o ne kito dydžio žemės nuomos mokesčio priedą.

     Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia forma turėtų būti pateiktas nuomotojo patvirtinimas. Taip pat nėra aišku, ar nuomininkas turėtų pateikti žemės naudojimo pagal atitinkamą paskirtį pagrindžiančius dokumentus ir panašiai. Be to, neaišku, ar valstybinės žemės nuomotojas turėtų patikrinti, ar išnuomotas žemės sklypas realiai yra naudojamas pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti, pašalinant šiuo neaiškumus.

     Ketvirta, nuostata ,,nustatomas nuomos mokesčio priedas, lygus 5 proc. dydžio vidutinės žemės sklypo <...> vidutinės rinkos vertės <...>“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, kuris subjektas turėtų nustatyti, kad nuomininkas privalo mokėti žemės nuomos mokesčio priedą. Tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad žemės nuomos mokesčio priedas mokamas įstatymo pagrindu, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti.

     Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 3 straipsnio nuostatas.

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komitetas palaiko iniciatoriaus pasiūlytą dydį, kadangi kitų alternatyvų nėra pateikta. Įstatymo projektas patobulintas: formuluotė „nepradeda naudoti žemės sklypo pagal pakeistą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą“ įstatymo projekte keičiama į „nepradeda naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo“.

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

1(9)

3

 

3(17),

 

 

9.    Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje reikėtų suvienodinti skirtingai vartojamus terminus, pavyzdžiui, „valstybinės žemės nuomotojas“, „žemės sklypo nuomotojas“ bei „nuomotojas‘; „nuomos mokestis“ bei „žemės nuomos mokestis“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio nuostatoms.

 

Pritarti.

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

2(91)

(1)

 

10. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalies nuostatų formuluotė „tokia statyba ar rekonstravimas neprieštarauja kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatytam teritorijos reglamentui ir nuomos sutartyje, nurodytiems žemės sklypo kadastro duomenims“ nėra aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta sąvoka „teritorijos naudojimo reglamentas“. Be to, nėra aišku, kokiems žemės sklypo kadastro duomenims turi neprieštarauti statyba.

 

Pritarti.

Formuluotė patobulinta: „jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą“.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

2(91)

 

 

11.     Siekiant aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 2 dalies nuostatose prieš žodžius „žemės sklypo“ įrašytinas žodis „valstybinės“.

 

Pritarti.

 

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

2(91)

 

 

12.     Iš projekto 2 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 91 straipsnio turinio, taip pat projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais ar skaičiavimais remiantis keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 1 - 6 punktuose siūloma nustatyti būtent 5, 10, 20, 30, 40 ir 50 procentų atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje.

 

Atsižvelgti.

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

2(91)

(4)

 

13.     Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,sumokėjus atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje nuomotojas išduoda nuomininkui sutikimą įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydžio apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai terminais turėtų būti išduodamas minėtas sutikimas ir jo neišdavimo pagrindai.

 

Pritarti iš dalies.

 

 

Įstatymo projektas patobulintas: formuluotė patikslinta, nurodant „Sumokėjęs atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje.“

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

 

 

 

14. Projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Kadangi teikiamu projektu nustatomas naujas ūkio subjektų veiklos teisinis reguliavimas, manytina, kad projekto 3 straipsnyje turėtų būti nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data.

 

Pritarti.

Įstatymo projektas papildytas: 4 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

 

 

 

15. Projekto aiškinamojo rašto 8 ir 11 punktuose nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio pavadinimas ir turinys pildytini įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose nurodoma kurie subjektai iki įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.

 

Pritarti.

Įstatymo projektas papildytas: 4 straipsnio 2 dalyje Vyriausybei ir jos įgaliotai institucijai siūloma pavesti  iki 2021 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

 

 

 

16. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas:

16.1. įstatymo pavadinime po žodžio „pakeitimo“ įrašytina formuluotė „ir įstatymo papildymo 91 straipsniu“;

16.2. tikslintina projekto 1 straipsnio struktūrinių dalių numeracija (yra dvi trečiosios dalys);

16.3. projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio pernumeruotos 18 dalies redakcijos dėstyti nereikia;

16.4. projekto 2 straipsnyje įrašytina pakeitimų esmė „Papildyti Įstatymą 91 straipsniu:“;

16.5. projekto 2 straipsnyje įstatymą pildančio straipsnio numeris ir pavadinimas rašytini paryškintomis raidėmis.

 

 

Pritarti.

 

 

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

*

 

 

17. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybinės žemės sklypų nuomą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pagal projekto nuostatas keičiamame įstatyme nustatomas naujas žemės nuomos mokesčio priedas bei įmoka už teisę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kuriuos į valstybės biudžetą mokėtų atitinkami valstybinės žemės nuomininkai. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, taip pat įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, manytina, kad dėl teikiamu projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

 

Atsižvelgti.

Vyriausybės išvada gauta.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-12-19)

 

*

 

 

 

18. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 16 punktuose nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims, taip pat žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą.

 

 

Atsižvelgti.

STT įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas gautas.

 

19.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2020-02-18)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

     Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 29 d. raštu „Dėl įstatymų projektų išvadų“ Nr. SV-S-1545 pateiktą prašymą, atlikome Žemės įstatymo Nr. I-446 (toliau – Žemės įstatymas, Įstatymas) 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4274[1] (toliau – Įstatymo projektas) antikorupcinį vertinimą.

     Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant įstatymu nustatyti išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės naudojimo būdo keitimo atvejus, tvarką ir sąlygas, taip pat valstybinės žemės sklypų nuomininkų teisės statyti ir rekonstruoti statinius nuomojamuose žemės sklypuose įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

     Teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.

1. Dėl valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų ar parduodamų aukciono būdu

     Įstatymo projekto rengėjų siekis Įstatymo lygmeniu reglamentuoti aukciono būdu išnuomojamų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo sąlygas, esamų statinių rekonstrukcijos ar naujų statinių statybos, mokesčių už minėtų procedūrų atlikimą apskaičiavimo, valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą aspektus vertinamas teigiamai antikorupciniu požiūriu, nes galimai užpildytų tam tikras galiojančio teisinio reguliavimo spragas ir pašalintų galimybes interpretuoti Įstatymo ir įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, susijusias su valstybinės žemės nuomos sutarčių aukciono būdu sudarymu ir nutraukimu, bei jas taikyti nevienodai esant panašioms aplinkybėms.

     Tačiau atlikę Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, atkreipėme dėmesį į kai kuriuos siūlomo teisinio reguliavimo aspektus, kuriuos pažymėjo ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019 m. gruodžio 19 d. išvadoje[2] (toliau – TD išvada). Pritariame TD išdavoje pateiktoms pastaboms (todėl šioje antikorupcinio vertinimo išvadoje jų nekartosime) dėl kai kurių Įstatymo projekto nuostatų, kurios svarstytinos tiek antikorupciniu, tiek valstybės kaip žemės savininkės interesų užtikrinimo ir maksimalios naudos iš jos valdomo turto gavimo bei jo racionalaus tvarkymo požiūriu:

- dėl galimybės keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, į kuriuos keičiami esami pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas, valstybinės žemės nuomos sutartyje privalomumo įtvirtinimo (TD išvados 1 pastaba);

- dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo (TD išvados 4 pastaba);

- dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (TD išvados 8, 12 pastabos);

- dėl sutikimo statyti valstybinėje žemėje išdavimo sumokėjus atlyginimą už šią teisę (TD išvados 13 pastaba).

     Taip pat šios antikorupcinio vertinimo išvados kontekste aktualios ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2020 m. sausio 28 d. rašte „Dėl Įstatymo projekto derinimo“ Nr. 1SD-232-(3.7 E.)[3] pateiktos pastabos, į kurias taip pat atkreipėme dėmesį, atlikdami antikorupcinį vertinimą:

- dėl valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo keitimo (4 pastaba);

- dėl (ne)galimybės keisti tik dalies sklypo paskirtį ir naudojimo būdą (6 pastaba);

- dėl už žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimą mokėtino atlyginimo apskaičiavimo (7, 8 pastabos);

- dėl NŽT (ne)dalyvavimo leidimų statyboms išdavimo bei statybų proceso kontrolės procedūrose (tais atvejais, kai atlikus statinio rekonstrukciją, nereikia keisti žemės sklypo kadastro duomenų, NŽT negauna informacijos, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype yra / buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai) (11, 12 pastabos).

     Todėl, mūsų nuomone, minėtos Įstatymo projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant įvardintus neaiškumus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atsižvelgti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NŽT pasiūlymams iš esmės pritarta.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įstatymo projektas patobulintas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įstatymo projektas patobulintas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

20.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2020-02-18)

1

 

 

2. Dėl valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų ar parduodamų ne aukciono būdu

     Dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo srityje egzistuojančių korupcijos rizikos veiksnių, galimai ydingai ir / ar nevienareikšmiškai taikomo teisinio reguliavimo esame teikę pastabų ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose: 2019 m. kovo 5 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl valstybinės žemės nuomą be aukciono reglamentuojančių teisės aktų“ Nr. 4-01-2180[4], 2019 m. rugsėjo 6 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ projekto Nr. 18-5852(2)“ Nr. 4-01-7785[5], 2019 m. spalio 8 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2469 Nr. 4-01-8635[6]; 2016 m. rugsėjo 6 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ Nr. 4-01-6698[7] ir kt.

     Tiek aukščiau minėtose antikorupcinio vertinimo išvadose, tiek TD išvados 7 punkte, tiek ilgametėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pasisakyta, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos yra imperatyvios ir numato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono tik tais atvejais, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais <...>. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

     Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą, analogiškai, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

     LAT ne vienoje byloje yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą[8].

     Anot kasacinio teismo, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą[9]. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti[10]. Išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu galima tik ant šių sklypų esančių pastatų savininkams, turint vienintelį tikslą, kad esantys pastatai galėtų būti naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį[11].  Tiek valstybinės žemės pirkimas ir pardavimas, tiek jos nuoma siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu <...> ketinimu tai daryti ateityje[12]. <...> Laikydamasis nuoseklios suformuotos praktikos LAT nurodo, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono nusipirkti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Būtinųjų valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis[13]. Priešingu atveju teisinis reguliavimas kai kuriems fiziniams ar juridiniams asmenims nepagrįstai suteiktų privilegiją išsinuomoti ar nusipirkti valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis, o tai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje[14].

     Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant konkrečioms Įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. Nebelikus fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausiusio statinio ar įrenginio – jam sunykus, sudegus, sugriuvus ar jį nugriovus, pakeitus jo paskirtį, jo nenaudojant ar netinkamai naudojant, jį rekonstravus ar atlikus paprastąjį, kapitalinį remontą ir naudojant ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį (neatsižvelgiant, keitėsi statinio aukštis, dydis, tūris ar ne – pavyzdžiui, gamybinės paskirties statinį pritaikius gyvenamajai ar komercinei paskirčiai, tiek jo vertė, eksploatacijos ypatumai, tiek žemės sklypo naudojimo būdas keičiasi iš esmės ir nebeatitinka lengvatine tvarka sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų bei tikslų), pastačius naujų statinių, lengvatinėmis sąlygomis sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis turėtų būti nutraukiama, remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatomis, nes nebelieka teisinio pagrindo valstybinės žemės nuomai lengvatinėms sąlygomis, kurios buvo tuo metu, kai sutartis buvo sudaryta. Šią nuostatą patvirtina nuosekliai formuojama teismų praktika tiek civilinėse, tiek administracinėse bylose[15].

     Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mūsų nuomone, Įstatymo projekto 1 straipsnyje siekiamos įtvirtinti nuostatos, susijusios su be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo galimybe, kaip ir Įstatymo projekto 2 straipsnyje įtvirtintas siūlymas papildyti Įstatymą 91 straipsniu, reglamentuojančiu teisę statyti lengvatinėmis sąlygomis be aukciono išnuomotoje valstybinėje žemėje, nesuderinamos nei su galiojančio Žemės įstatymo nuostatomis, reguliuojančiomis valstybinės žemės sklypų nuomą ar pardavimą lengvatine tvarka be aukciono, nei su ilgamete LAT suformuota praktika. Kaip analogiškai nurodėme ir 2019 m. kovo 5 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-2180, mūsų nuomone, Įstatymo projektu iš esmės siūloma tik numatyti tam tikrą papildomą mokestį, galimai neatitinkantį valstybės interesų ir racionalaus bei efektyvaus turto valdymo principų, bei papildomas galimybes fiziniams ar juridiniams asmenims neteisėtai pasipelnyti vystant veiklą lengvatinėmis sąlygomis išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose, tačiau problemos nebandoma spręsti principingai iš viešojo intereso pozicijos. LAT taip pat yra pažymėjęs, kad negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais[16].

     Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minimi atvejai, kai keičiama be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas ir vietoj statinio, kuriam eksploatuoti valstybinė žemė buvo išnuomota, atsiranda kitos paskirties statinių, kai lengvatine tvarka išnuomojamas žemės sklypas su ar be jokių statinių dešimtmečius nenaudojamas[17], yra ydingi ir liudija galimai netinkamą sprendimus priimančių institucijų (NŽT, savivaldybių) galiojančio teisinio reguliavimo taikymą. Į tai esame atkreipę Žemės ūkio ministerijos ir NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinės, vykdančios valstybinės žemės naudojimo kontrolę, dėmesį ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose. Reaguodama į tai, Žemės ūkio ministerija 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. 2D-428 (12.144E) nurodžiusi, kad kitos paskirties išnuomotų valstybinės žemės sklypų naudojimo tikrinimas turėtų būti vienu iš žemės naudojimo valstybinės kontrolės 2020 metais prioritetų.

     Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome svarstyti galimybę tikslinti Įstatymo projekto nuostatas, suderinant jas su Žemės įstatymo tikslais, bei įtvirtinant:

-  naujų statinių statybos draudimą lengvatinėmis sąlygomis išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose;

- kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas;

- kad galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime negali būti numatyta, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą;

- tikslinant mokesčio už paskirties keitimą ar naujų statinių statybą išnuomotoje valstybinėje žemėje apskaičiavimą, jį siejant su individualia sklypo verte ir dėl pakeistos paskirties ar pastatyto naujo statinio gausima materialine nauda;

- tikslinant būtino statiniui ar įrenginiui eksploatuoti žemės sklypo dydžio apskaičiavimo metodiką;

- numatant didesnį NŽT įsitraukimą į visus procesus, susijusius su išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose atliekamais nuomininkų veiksmais, susijusiais su esamų statinių remontu, rekonstrukcija ar naujų statinių statyba, bei stiprinant šių procedūrų kontrolę.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įstatymo projektas patobulintas, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. STT atstovai aktyviai dalyvavo tiek komiteto klausymuose, tiek posėdžiuose.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

21.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas

(2020-01-02)

*

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4274 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti.

 

 

3.      Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Išvados rengėjų 

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“

(2020-09-22 d.

 Nr. 2020-248-S)

1(9)

2(15)

 

     Viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ susipažino su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4274 (toliau – Projektas) ir teikia žemiau nurodytą siūlymą, kuris darbo tvarka derintas ir su ŽŪM.

     Projektu keičiama Žemės įstatymo 9 str. 14 d. yra įtvirtinamas imperatyvus reikalavimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei yra pakeičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus to paties straipsnio 15 d. nurodytą baigtinį išimtinių atvejų sąrašą. Į šį sąrašą neįtraukti valstybinės žemės nuomos be aukciono valstybei svarbiems projektams bei regioninės svarbos statusą turintiems projektams atvejai (Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 3 p.). Todėl sistemiškai aiškinant Projektu keičiamas Žemės įstatymo 9 str. 14-15 d., valstybei svarbiam projektui ar regioninės svarbos statusą turinčiam projektui išnuomotos valstybinės žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas negalės būti keičiami, priešingu atveju valstybinės žemės nuomos sutartis bus nutraukta.

     Toks reguliavimas apsunkintų Lietuvos investicinės aplinkos sąlygas, nes, šalyje trūkstant investicijoms tinkamų sklypų, investuotojams yra siūlomi ir sklypai, pilnai neatitinkantys planuojamo investicijų projekto poreikių (pavyzdžiui, žemės sklypas yra netinkamos naudojimo paskirties ar naudojimo būdo). Tokiais išimtiniais atvejais, norint pritraukti potencialų investuotoją į Lietuvą, net ir po žemės nuomos sutarties sudarymo turėtų išlikti galimybė keisti valstybei svarbų projektą (ar regioninės svarbos projektą) įgyvendinančiam investuotojui netinkamą žemės naudojimo paskirtį bei būdą. Tokia keitimo galimybė būtų tiksliai iš anksto aptariama su investuotoju sudaromoje žemės nuomos sutartyje, numatant konkrečią žemės sklypo naudojimo paskirtį ar būdą, kurie reikalingi investicijų projektui įgyvendinti. Be to, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 str. yra numatyti ir specialūs teritorijų planavimo procesai, kuriais vadovaujantis galima keisti ir žemės sklypo, išnuomoto valstybei svarbaus projekto įgyvendinimui, naudojimo paskirtį ar būdą. Tokiu atveju valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 4 d.).

      Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome papildyti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi įtvirtinamą Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį nauju 4) punktu, kuriuo būtų numatoma, jog išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas gali būti keičiami:

„4) kai valstybinės žemės sklypas išnuomotas šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytu atveju.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomo įstatymo 24 straipsnį siūloma papildyti 7 dalimi, kad   išnuomotos valstybinės žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas būtų keičiami vienodomis sąlygomis.

 

2.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (2020 m. rugsėjo 23 d. Nr. 2020-21/09)

 

 

 

 

     Lietuvoje veikianti verslas yra suinteresuoti stabilia teisine ir ekonomine aplinka, todėl siekia vykdyti galimai daugiau investicinių (ilgalaikių) projektų. Nemaža dalis projektų vykdoma valstybinėje žemėje, nes apie 80 procentų kitos paskirties pastatų (komercinių, gamybinių ir pan.) yra valstybinėje žemėje. Todėl ženklus reguliavimo pasikeitimas gali įtakoti dalies vykdomų projektų įgyvendinimą (ypač mažai pelningų, regioninių, mažos apimties), ypač šiuo metu matomus akivaizdžias COVID 19 pasekmes, dėl kurių jau ženkliai mažėja investicijų.

     Kartu su suinteresuotomis verslo organizacijomis ir viešojo sektoriaus atstovais esame ilgą laiką dalyvavę LR Ministro pirmininko pavedimu suburtoje Žemės ūkio ministerijos darbo grupėje, kurioje mūsų manymu buvo suderintas labai kompleksinis Žemės įstatymo projektas. Todėl bendrai siūlome naudoti darbo grupėje sukurto teksto variantą jį papildant tik Jūsų nustatytais žemės nuomos mokesčio priedo dydžiais. Negalime pritarti projekte siūlomiems mokesčių dydžiams, nes jie niekuo nepagrįsti ir nelogiški, todėl dėl jų pagrindimo sprendimą priimti turi projekto autoriai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komitetas pagal Seimo statutą svarsto Seime įregistruotą oficialų įstatymo projektą ir oficialiai gautus pasiūlymus bei pastabas dėl jo (įskaitant pateiktus  Vyriausybės išvadoje).

3.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija

(2020 m. rugsėjo 23 d. Nr. 2020-21/09)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(9)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(141)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

N

     Nepaisant nurodytos bendro aukščiau nurodyto pasiūlymo, kurį tikimės įvertinsite, papildomai teikiame kelis esminius pasiūlymus įstatymo projektui.

1. Dėl žemės naudojimo būdo keitimo.

     Manome, kad įstatymo projektas ta apimtimi kur nustato kai kuriais atvejais mokėti už valstybinės žemės naudojimo būdo keitimą o kai kuriais atvejais nereikalauja tokio mokėjimo, nors

pagal savo prigimtį visi atvejai yra labai panašūs (tai yra žemės sklypai išnuomoti ne aukciono tvarka pastatų eksploatavimui) pažeidžia Konstitucijoje nustatytus nediskriminavimo ir teisinės valstybės principus, nes nustatytas reglamentavimas analogiškus pastatų savininkus suskirsto į skirtingą reglamentavimą. Tai numatyta įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje.

     Taip pat, įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje numatytas tik formalus reikalavimas keisti sutartį ir joje numatyti žemės naudojimo būdo keitimo galimybę, tačiau jokių kriterijų, kada tokia nuostata negalėtų būti taikoma nėra numatyta. Tai reiškia, kad sukuriama tik biurokratinė procedūra, kuri nepriima jokio sprendimo, todėl tikslinga tokią nuostatą patobulinti ir nurodyti, kad naudojimo būdo keitimas leidžiamas visais atvejais kai tai numato teritorijų planavimo dokumentai ir kai sumokėtas nustatyti dydžio mokestis.

     Atsižvelgiant į tai siūlome įstatymo projekto naudoti sekančią formuluotę ir ją išdėstyti atskira įstatymo 9 straipsnį 141 dalimi:

„141. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime gali būti nurodoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame valstybinės žemės sklype numatyta galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kitu. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priimamas tik sumokėjus į valstybės biudžetą pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo atlyginimą, lygų 5 proc. žemės sklypo, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas keičiami kitais pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) naudojimo būdu, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu keičiamas žemės sklypo dalies, Vyriausybės nustatyta tvarka išskirtos statinio ar įrenginio eksploatacijai, naudojimo būdas, į valstybės biudžetą sumokamas atlyginimas, lygus 5 proc. žemės sklypo dalies, kurios naudojimo būdas keičiamas kitu, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo atlyginimas skaičiuojamas pagal žemės sklypui iki pakeitimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir

(ar) naudojimo būdo keitimo atlyginimas mokamas  kiekvienu paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo atveju.“

     Nepaisant to ir toliau manome, kad toks apmokestinimas būtų neproporcingas ir nelogiškas, nes formalus žemės naudojimo būdo pakeitimas nesukuria jokio papildomo turto, nevykdomi statybos darbai. Nes vykdant statybos darbus, jau bus apmokestinama pagal kitą įstatymo punktą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasiūlymas suformuluotas įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomoje 24 straipsnio 7 dalyje.

4.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija

(2020 m. rugsėjo 23 d. Nr. 2020-21/09)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

2. Dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo.

     Įstatymo projektu pažeidžiamas sutarties šalių lygybės principas, tai yra valstybės prieš kitą sutarties šalį naudoja prievartos mechanizmus – tai reiškia galiojant nuomos santykiams vienašališkai iš esmės keičia žemės nuomos sąlygas, ženkliai ribodama investicijas bei didindama nuompinigius.

     Nuostatos, iš esmės vienašališkai keičiančios valstybinės žemės nuomos sąlygas, pažeistų Konstitucijoje numatytus teisinės valstybės, nuosavybės teisės neliečiamumo principus, bei Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas. LR Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus.

     Teisės akto taikymas atgal, tai yra esamiems žemės nuomos santykiams, iš esmės pažeidžia teisės aktų taikymo principus. NT projektai yra pakankamai ilgi ir jų įgyvendinimas trunka keletą metų, todėl staigus reguliavimo pakeitimas gali dalį jų sužlugdyti, o verslas nespėti prie naujų sąlygų prisitaikyti. Įstatymo projekte nėra aptartas įstatymo taikymas tuo atveju, kai pagal esamas sutartis yra leidžiama statyba.

     Atsižvelgiant į tai ir siekiant sumažinti galimą staigų neigiamą poveikį ūkio sektoriams, siūlome nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu šalys galėtų susitarti dėl sutarčių taikymo. Siūlome įstatymo projektą papildyti papildomu straipsniu numatant pereinamąjį laikotarpį ir atitinkamai papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį:

,,Valstybinės žemės nuomos mokesčio priedui už 2021 m. taikomas mažinimo koeficientas 0,2, už 2022 m. – 0,4, už 2023 m. – 0,6, už 2024 m. – 0,8.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įstatymo projektas papildytas: 4 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija

(2020 m. rugsėjo 23 d. Nr. 2020-21/09)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

3. Dėl naujos statybos apmokestinimo taikymo.

     Apmokestinant naujas statybas ir esamų statinių rekonstravimą naudojamos sąvokos ,,statiniai ar įrenginiai“, tai reiškia, kad negalima esamame žemės sklype net tiesti inžinerinių tinklų ar statyti kitų statinių, kurie nėra pastatai. Tai gi susidaro tokia situacija, kai dėl eksploatacinių poreikių reikia statyti pėsčiųjų takelį ar tiesti kanalizacijos trasą, tai yra draudžiama, kitaip tariant užtai reikia mokėti papildomą mokestį. Manome, kad tai neproporcingas draudimas. Negana to, tai reiškia, kad bus vengiama tvarkyti viešąsias erdves, atnaujinti infrastuktūrą, renovuoti statinius. ES politika šioje srityje siekia mažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimą, didinti energetinį efektyvumą, teritorijas labiau integruoti ir skatinti viešųjų erdvių sutvarkymo ir harmoningo naudojimo.

     Ši situacija dar keisčiau atrodo, kai atliekamas konkretus skaičiavimas, nes pvz. įrengiant pėsčiųjų taką pats takas kainuos pigiau, nei reikės mokėti papildomą mokestį valstybei.

     Siūlome įstatymo projekto 2 straipsnyje vietoje ,,statinius ar įrenginius“ nurodyti ,,pastatus“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija

(2020 m. rugsėjo 23 d. Nr. 2020-21/09)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(9)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2(14)

 

4. Dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo procedūros detalizavimo.

     Siūlome papildyti Žemės įstatymo 9 str. 14 dalį. Šiuo metu įstatyme neaptarta, kaip valstybė atlygina nuostolius jei priima sprendimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo ar nesudarymo, nes nurodytame žemės sklype yra privati nuosavybė. Šiuo metu susiformavo ydinga praktika, kai valstybės institucijos „siunčia“ statinių savininką į teismą įrodinėti patirtus nuostolius. Nors pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra tik vienas būdas paimti privačią nuosavybę. Atitinkamai nuostoliai turi būti atlyginami Žemės įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka.

     Taip pat pažymime, kad jei valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas vykdomas dėl pastatų būklės ar naudojimo, tai turi būti atliekama tik gavus savivaldybės pritarimą, nes už pastatų būklės nustatymą ir naudojimo nustatymą yra atsakingos savivaldybės. Taip pat savivaldybės yra atsakingos už teritorijų planavimo ir atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, kurie nustato konkrečių teritorijų naudojimo reglamentus.

     Didelė dalis sutarties pažeidimų vyksta dėl aplinkybių, kurios yra sunkiai kontroliuojamos ir nepriklauso nei nuo nuomotojo, nei nuo nuomininko. Bankams ypač aktualūs bankrotai, likvidavimai, restruktūrizavimai (daugelis jų nutinka dėl pasikeitusių ekonominių ar socialinių aplinkybių), kurių metu turėtų būti užtikrinamas sutartinių santykių tęstinumas (nors natūraliai aktyvi ekonominė veikla nevykdomas). Tuo tikslu būtina įstatyme nustatyti laikotarpį, kuris būtų pakankamas tokiems trūkumams ar pastatų būklės trūkumams pašalinti.

     Siūlo papildomai numatyti:

     ,,Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (arba jos nesudaryti) priimamas, jei per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Jei toks sprendimas priimamas dėl pastatų būklės ar nenaudojimo, turi būti gaunamas savivaldybės pritarimas. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti, sprendimą priėmusi institucija statinių ir įrenginių savininkui patirtus nuostolius atlygina įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarta pasiūlymo daliai dėl būtinybės suteikti valstybinės žemės nuomininkui galimybę geranoriškai pašalinti žemės nuomos sutarties pažeidimus ir dėl to, kad apie sprendimo priėmimą būtų informuota savivaldybė (įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio nauja 15 dalis).

7.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija

(2020 m. rugsėjo 23 d. Nr. 2020-21/09)

 

*

 

 

5. Dėl sisteminio problemų nesudarant valstybinės žemės nuomos sprendimo.

     Įstatymo projektas iš esmės nevertina situacijos sistemiškai ir nesprendžia šiuo metu susiklosčiusios nepriimtinos praktikos, kai dėl pastatų nepakankamos būklės, netinkamo jų eksploatavimo ar panašių aplinkybių vyksta ginčai tarp pastatų savininkų ir Nacionalinės žemės tarnybos, nes paprastai yra arba nesudaromos žemės nuomos sutartys, o kartais (pasirinktinai) bandoma nutraukti esamas sutartis. Tai niekaip nesprendžia situacijos, nes pastatų savininkas lieka su pastatais kaip turėjęs, valstybė nesudaro žemės nuomos sutarties, negauna žemės nuomos pajamų, o pastatų savininkas paliekamas veikti neaišku kaip. Tokių situacijų visoje Lietuvoje yra labai daug, todėl siūlome pastatų savininkams sudaryti galimybes susitvarkyti jų turimus pastatus.

     Tai buvo labai detaliai ir sistemiškai diskutuojama Žemės ūkio ministerijos sudarytoje darbo grupėje, todėl atitinkamai siūlome papildyti įstatymo projektą papildyti atskiru straipsniu:

„Leidimas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis

1. Pastatų savininkams, kurių pastatai neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytų reikalavimų dėl pastatų statybos būklės ar jų nenaudojimo pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių pastatų paskirtį, tačiau pastatai pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre arba pastatai buvo pastatyti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka gauti statybas leidžiantys dokumentai iki 2018 m. sausio 1 d., ir jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus ar pastatų statybos dokumentus ar nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylų dokumentus ar žemės skyrimo dokumentus buvo numatyta teritorija tokių pastatų statybai ir naudojimui, valstybinės žemės sklypai išnuomojami be aukciono Žemės įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka arba parduodami be aukciono Žemės įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis šio straipsnio 1 dalies numatytais atvejais, nustatomas ne ilgesnis nei 5 metų valstybinės žemės nuomos terminas, per kurį nuomininkas privalo atlikti statybos ar kitus darbus taip, kad pastatas būtų tinkamas naudoti ir naudojamas pagal paskirtį, o žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Valstybinės žemės nuomos sutartyje Vyriausybės nustatyta tvarka papildomai turi būti nurodomi atliekami darbai, jų atlikimo terminai. Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatomas tris kartus didesnis valstybinės žemės nuomos mokestis, nei nustatytas įprasta tvarka.

Nuomininkui neįvykdžius valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytų reikalavimų valstybės žemės nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama ir nuomininkas savo lėšomis privalo nugriauti pastatus, statinius, įrenginius ir sutvarkyti žemės sklypą (ar jo dalį).

3. Prašymai ir dokumentai dėl šiame straipsnyje nurodytų valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo ar valstybinės žemės pirkimo pateikiami iki 2021 m. rugsėjo 1 d.

4. Šiame straipsnyje nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos ar valstybinės žemės sklypai neparduodami asmenims, turintiems įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar atitinkamos savivaldybės biudžetui ar fondams, įmokas į kuriuos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.“

     Projektas yra labai svarbus verslo aplinkos ir teisinės aplinkos kontekste, o priimtas – ženkliai įtakos investicinį valstybės klimatą. Skuboti sprendimai mažina pasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis, nes dalis nuostatų yra neproporcingos, diskriminuojančios ir nelogiškos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto nuomone, tokiu atveju būtų įteisti nelegalios statybos atvejai.

 

8.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija

(2020 m. rugsėjo 23 d. Nr. 2020-21/09)

 

 

 

Kadangi projektui yra gauta labai daug siūlymų, prašome patikslintą įstatymo projektą dar kartą aptarti prieš jį svarstant Komiteto posėdyje.

Atsižvelgti.

Dėl šio įstatymo projekto klausymai buvo rengiami 3 kartus, o įstatymo projektas buvo svarstomas dviejuose komiteto posėdžiuose.

 

4.      Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto 

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

1

9

 

1. Tikslintina Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, 1 sakinyje po žodžio „išskyrus“ įrašant žodžius „šio straipsnio“.

Pritarti.

 

2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(9)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2(15)

 

2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnis (toliau – Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymas) ir papildomas 15 dalimi. Šios 15 dalies
1 punkte nustatyta, kad aukcione išnuomoto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar naudojimo būdas gali būti keičiami, kai savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrajame plane yra numatyta galimybė žemės sklypui nustatyti kitokius pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

     Pažymime, kad Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“, 18 punkte, nustatančiame valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių turinį, nurodyta, kad su aukciono laimėtoju valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma vadovaujantis atitinkamais valstybinės žemės išnuomojimą reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės  1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1257 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti“.

     Taisyklės nustato vienintelį atvejį, kai gali būti keičiama išnuomoto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar naudojimo būdas, – Taisyklių 30.8 papunktyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomojamame žemės sklype (teritorijoje) numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomojamame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, sudaromoje valstybinės žemės nuomos sutartyje kartu su esamais išnuomojamo žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) naudojimo būdu turi būti numatyta galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą į paskirtį ir (ar) būdą, nurodytus savivaldybės bendrajame plane ir (ar) jos dalies bendrajame plane, jeigu šis parengtas.

     Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, reglamentuojantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant ir žemės sklypus, esančius mėgėjų sodo teritorijoje, ar valstybinės miškų ūkio paskirties žemės išnuomojimą, apskritai nenustato tvarkos, kaip gali būti keičiama išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar naudojimo būdas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarime Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“ taip pat neaptariama nei minėta tvarka, nei galimybė į aukcione išnuomojamo valstybinės žemės sklypo išnuomojimo sąlygas įrašyti nuostatas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo keitimo.

     Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje, reglamentuojančiame miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kada tai yra leidžiama. Miškų ūkio paskirties žemės pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrąjį planą nenumatytas.

     Žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami konkrečiai su žemės ūkiu ar miškų ūkiu susijusiai veiklai, todėl, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tokiems žemės sklypams neturėtų būti numatyta galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą ir vykdyti veiklą, neatitinkančią žemės sklypo nuomos sutartyje numatytų sąlygų.

      Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aukcione išnuomotiems valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams ir valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypams neturėtų būti taikomos Projekto nuostatos dėl galimybės pakeisti šių žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Siūlome tikslinti Projektą, apibrėžiant, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalies 1 punkto nuostatos taikytinos tik tais atvejais, kai aukcione išnuomojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

3.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

1

2

 

3. Siūlome redaguoti Projekto 1 straipsnio 2 dalies trečiąją pastraipą, ją išdėstant taip „1) kai statiniais neužstatytas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas“.

 

 

Pritarti.

 

4.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

 

 

 

 

 

 

1(9)

 

 

 

 

 

 

2(15)

 

 

 

 

(1)

4. Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 15 dalies 1 punkte, be kitų sąlygų, kurioms esant gali būti keičiama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar naudojimo būdas, nurodyta sąlyga, kad valstybinės žemės aukciono sąlygose nebuvo įtvirtintas draudimas keisti valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą.

     Siūlome įrašyti, kad valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą galima keisti, jeigu tai atitinka aukciono sąlygas (tokios sąlygos įrašymas sudaro realias prielaidas už aukcione parduodamą valstybinės žemės sklypą gauti didesnę kainą, kadangi aukciono dalyviai žinos, kad žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar naudojimo būdas gali būti keičiami, ir tai padidins žemės sklypo vertę).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

5.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

1(9)

2(15)

(1)

 5. Teikiamame Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 15 dalies 2 punkte numatoma išplėsti atvejų, kada gali būti keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, sąrašą.

     Kaip minėta, Taisyklėse numatytas vienintelis atvejis, kada gali būti keičiama išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar naudojimo būdas.

     Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinamos naują reglamentavimą nustatančios nuostatos, kurios numato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas gali būti keičiami ir kitais, Projekte nurodytais, atvejais, siūlome Projektu pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti atitinkamus teisės aktus.

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

Patobulinta pagal analogišką Teisės departamento 15 pastabą - įstatymo projektas papildytas 4 straipsniu.

6.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

1(9)

2(15)

(3)

6. Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 15 dalies 3 punkte numatyta galimybė šioje teisės normoje nurodytais atvejais už atlygį keisti dalies išnuomoto žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą. Kadangi nenustatyta, kokiais atvejais būtų galima keisti ne viso žemės sklypo, o tik jo dalies pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nurodyta teisės norma sudaro galimybę piktnaudžiauti teise – galimi atvejai, kai siekiant sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną atlygį, bus keičiama tik dalies žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar naudojimo būdas (pavyzdžiui, kiemo statiniams dirbtinai išskiriant atskirą žemės sklypo dalį, kaip reikalingą jiems eksploatuoti, arba buvusioje pramonės ar sandėliavimo statiniais užstatytoje teritorijoje, kurioje yra daug statinių, būtų keičiama tik nedidelės dalies žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar naudojimo būdas, o likusioje žemės sklypo dalyje pastatomi statiniai ir įrenginiai, kuriems būtų formaliai nustatomas sandėliavimo būdas prekybos įmonės prekių sandėliavimo patalpos ir pan.). Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad tais atvejais, kai žemės sklype išskiriamos dalys, reikalingos statiniams eksploatuoti, neišvengiamai dalis žemės sklypo visų jo naudotojų yra naudojama bendrai. Pakeitus tik statiniui išskirtos žemės sklypo dalies pagrindinę žemės naudojimo paskirti ar naudojimo būdą, žemės nuomininkas turės sumokėti atlyginimą už mažesnį, negu jam išnuomotas, žemės sklypo dalies plotą.

     Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad turi būti įtvirtinta nuostata, leidžianti keisti tik viso žemės sklypo, o ne jo dalies pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą. Netikslinga nustatyti, kad gali būti keičiama ne viso žemės sklypo, o žemės sklypo dalies, kuri nustatyta kaip reikalinga statiniui eksploatuoti, pagrindinė žemės paskirtis ar naudojimo būdas.

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

1(9)

2(15)

(3)

7. Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 15 dalies 3 punkte nustatyta, kad už žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimą mokėtinas atlyginimas apskaičiuojamas pagal ankstesnę, iki žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimo buvusią žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.

     Siūlome nustatyti, kad atlyginimas apskaičiuojamas pagal vidutinę žemės sklypo vertę po pagrindinės žemės paskirties ar naudojimo būdo pakeitimo, kadangi nauda (galimybė vykdyti kitokio pobūdžio veiklą ar statyti kitos paskirties statinius) atsiranda dėl to, kad yra pakeičiamas žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar naudojimo būdas.

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti

 

 

8.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(9)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2(15)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(3)

8. Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 15 dalies 3 punkte siūloma nustatyti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo keitimo mokestį, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės.

     Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, 5 procentų valstybinės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės mokestis yra akivaizdžiai per mažas.

     Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – Nutarimas) 5.1 papunkčiu, aukcione išnuomojamų naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestų teritorijose, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (individualus turto vertinimas); ši vertė, įskaičius žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo ir aukciono organizavimo išlaidas, laikoma žemės sklypo pradine pardavimo kaina. Šių žemės sklypų pradinis metinis žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal savivaldybių tarybų nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, ir žemės sklypų vertę, kuri lygi šių žemės sklypų pradinei pardavimo kainai (išskyrus atvejus, kai išnuomojamų aukcione naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai). Nutarimo 5.2 papunktyje nustatyta, kad aukcione išnuomojamų naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų vertė (išskyrus šio nutarimo 5.1 papunktyje nurodytus žemės sklypus) apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius. Šių žemės sklypų pradinę pardavimo kainą sudaro žemės sklypo vertė, apskaičiuota pagal žemės verčių žemėlapius, įskaitant žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, žemės sklypo plano su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje parengimo ir aukciono organizavimo išlaidas. Šių žemės sklypų pradinis metinis žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal savivaldybių tarybų nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, ir žemės sklypų vertę, kuri lygi šių žemės sklypų pradinei pardavimo kainai (išskyrus atvejus, kai išnuomojamų aukcione naujų kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai).

     Jeigu, kaip siūloma Projekte, už išnuomoto be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimą būtų nustatytas 5 procentų valstybinės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės mokestis, tai sudarytų nelygias ir žymiai blogesnes sąlygas asmenims, išsinuomuojantiems valstybinės žemės sklypus aukcione, palyginti su asmenimis, išsinuomojusiais be aukciono valstybinės žemės sklypus, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu. Pateiktų teisės aktų ir Projekto analizė leidžia daryti išvadą, kad aukcione išnuomojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pradinė vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, yra didesnė, nei Projekte nurodytų žemės sklypų. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad Projekte siūlomas nustatyti 5 procentų mokestis yra vienkartinis, o aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis yra mokamas kasmet visą žemės nuomos laikotarpį.

     Manome, kad vienkartinio mokesčio 5 procentų dydis yra neadekvatus, palyginti su privačių asmenų gaunama nauda, pastačius naujus ar rekonstravus esamus statinius be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype. Todėl siūlome už išnuomoto be aukciono valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimą nustatyti mokestį, atitinkantį žemės nuomininkų gausimą naudą ir nediskriminuojantį asmenų, kurie valstybinės žemės sklypus išsinuomoja aukcione. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projektu siūlomą nustatyti reguliavimą, sumokėjus už žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimą, nebebūtų mokamas atlyginimas už statiniais užstatyto žemės ploto ar statinių bendro ploto padidėjimą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komitetas palaiko iniciatoriaus pasiūlytą dydį, be to, kitų alternatyvų nėra pateikta.

 

 

 

 

 

 

 

9.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

1(9)

2(15)

(3)

9. Siūlome tikslinti Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 15 dalies 3 punktą, vietoj žodžių „tiesioginė paskirtis“ įrašant žodžius „pagrindinė žemės naudojimo paskirtis“.

 

Pritarti.

 

10.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

1(9)

3(16)

 

 

 10. Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai žemės sklypas išnuomojamas aukcione ar yra priskirtas privatizavimo objektui, atlyginimas mokamas tik už žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimą ir už teisę statyti naujus statinius ar juos rekonstruoti, o tais atvejais, kai žemės sklypas išnuomojamas pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 dalį, – mokamas atlyginimas už teisę statyti ar rekonstruoti statinius ir už žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimą.

     Skirtingas mokėtino atlyginimo nustatymas yra nepagrįstas, todėl Nacionalinė žemės tarnyba siūlo nustatyti vienodas sąlygas visiems valstybinės žemės sklypų nuomininkams, pageidaujantiems pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar būdą ir (ar) statyti statinius ar juos rekonstruoti.

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Žemės įstatymo 24 straipsnį siūloma papildyti nauja 7 dalimi, kad   išnuomotos valstybinės žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas būtų keičiami vienodomis sąlygomis.

11.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, Nr. 1SD-232-(3.7 E.))

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

*

 

 

     11. Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininko teisė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius pagal nuomininko prašymą įrašoma į valstybinės žemės nuomos sutartį. Šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, o kai jis nereikalingas, statybos ar rekonstrukcijos darbai gali būti pradėti vykdyti, nuomininkui į valstybės biudžetą sumokėjus atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje. Atlyginimo už teisę statyti sumokėjimas patvirtinamas nuomotojo išduodamu sutikimu (Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 91 straipsnio 4 dalis).

     Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje išvardyti dokumentai, kuriuos turi pateikti statytojas, pageidaujantis gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vienas iš jų, kai statytojas nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo žemės sklypo, – sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).

     Pažymėtina, kad statybą leidžiantį dokumentą išduoda ne valstybinės žemės patikėtinis, sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį, o savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (išskyrus įstatymo numatytas išimtis).

     Jeigu, kaip siūloma Projekte, į valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį būtų įrašyta, kad nuomininkas turi teisę statyti ar rekonstruoti statinius, t. y. būtų įvykdyta Statybos įstatymo 27 straipsnyje numatyta sąlyga, kad valstybinės žemės nuomininkas gali statyti statinius išsinuomotame žemės sklype, gavęs žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą, nebūtų galimybės užtikrinti, kad statybą leidžiantis dokumentas būtų išduodamas, tik sumokėjus atlyginimą už teisę statyti ar rekonstruoti statinius. Todėl siūlome keisti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Parengtas lydintysis Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

12.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2(91)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(3)

 

     12. Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta valstybinės žemės nuomininko prievolė sumokėti atlyginimą iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo arba iki statinio statybos ar rekonstrukcijos pradžios. Mokėtino atlyginimo dydis nustatomas, atsižvelgiant į numatomą užstatyti žemės sklypo plotą ar statinio bendro ploto padidėjimą.

     Iki statybą leidžiančio dokumento ar kito dokumento, kuriuo pritariama statinių statybai ar rekonstrukcijai, statiniais užstatomo žemės ploto padidėjimas ar statinio bendro ploto padidėjimas galėtų būti nustatomas tik išnagrinėjus statinio projektą ir jame pateikiamus duomenis.

     Atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai nėra priskirtas statybos projektų nagrinėjimas ir atitinkamas įvertinimas. Neturėdama kvalifikuotų šios srities specialistų, Nacionalinė žemės tarnyba negalėtų tinkamai apskaičiuoti mokėtino atlyginimo dydžio. Taip pat svarbu paminėti, kad dažnu atveju statinių statybos ar rekonstrukcijos metu yra keičiami projektai, dėl to gali pasikeisti (padidėti) statiniais užstatomas žemės sklypo plotas ar bendras statinių plotas. Dėl nurodytos priežasties nebus pasiektas tikslas atlyginimo už statinių statybą ar rekonstrukciją dydį susieti su statinio kiekybiniais pokyčiais. Be to, galimybė manipuliuoti, nustatant atlyginimo dydį, sukuria leidžiantį piktnaudžiauti procesą.

     Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 15.5 papunktį žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Pavyzdžiui, vietoj sutapdinto statinio stogo įrengiant šlaitinį, užstatymo tankis, t. y. pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu nesikeičia, tačiau statinio bendras plotas gali reikšmingai pasikeisti.

     Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad tais atvejais, kai atlikus statinio rekonstrukciją, nereikia keisti žemės sklypo kadastro duomenų, Nacionalinė žemės tarnyba apskritai negauna jokios informacijos, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai.

     Projekte siūlomas nustatyti teisinis reglamentavimas neužtikrina, kad valstybinės žemės nuomininkas visais atvejais, kai vykdoma statyba ar rekonstrukcija, dėl kurios padidėja statinio plotas, sumokės Projekte nustatytą atlyginimą į valstybės biudžetą.

     Apibendrindami išdėstytus argumentus, siūlome tikslinti Projektą ir nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad statytojas išnuomotame valstybinės žemės sklype statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius galėtų tik sumokėjęs įstatymo numatytą ir statybos ar rekonstrukcijos mastą atitinkantį atlyginimą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Siūloma nuostata įtvirtinta įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo įstatymo 91 straipsnio 1  dalyje.

13.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2(91)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(3)

 

13. Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje tikslintini žemės sklypo užstatyto žemės ploto padidėjimo ar bendro statinio ploto padidėjimo intervalai, nuo kurių priklauso atlyginimo dydis.

     Pavyzdžiui, Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai užstatytas žemės plotas didėja ne daugiau kaip 10 procentų, mokamas atlyginimas sudaro 10 procentų vidutinės žemės sklypo rinkos vertės; o 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai užstatytas žemės plotas didėja ne daugiau kaip 20 procentų, mokamas atlyginimas sudaro 20 procentų vidutinės žemės sklypo rinkos vertės. Tačiau 10 procentų reikšmė patenka į 20 procentų intervalą, todėl pagal siūlomą formuluotę tais atvejais, kai žemės sklypo užstatytas plotas didėja 10 procentų, gali būti skaičiuojamas tiek 10, tiek 20 procentų žemės sklypo vidutinės rinkos vertės dydžio atlyginimas, kadangi padidėjimas 10 procentų yra padidėjimas ne daugiau kaip 20 procentų.

     Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome nustatyti, kad 20 procentų žemės sklypo vidutinės rinkos vertės 20 procentų dydžio atlyginimas mokamas, kai žemės sklypo užstatytas plotas yra didesnis kaip 10 procentų ir ne didesnis kaip 20 procentų. Atitinkamai turėtų būti pakeisti ir paskesnieji minėto straipsnio 3 dalies punktai.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

2(91)

 

 

14. Siūlome nustatyti, kad užstatyto žemės sklypo ploto ar statinio bendro ploto padidėjimas būtų nustatomas ne pagal naujai statomais ar rekonstruojamais statiniais užstatyto žemės ploto ar bendro statinių ploto santykį su iki statybos ar rekonstrukcijos buvusiu visų statinių užstatytu žemės plotu ar statinių bendru plotu, o tik su iki statybos ar rekonstrukcijos buvusiais statiniais, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pagrindiniais daiktais. Priešingu atveju, jeigu į užstatytą žemės plotą būtų įskaičiuojamas ir priklausiniais užstatytas plotas (pavyzdžiui, aikštelėmis ar nebereikalingais kiemo statiniais, siurblinėmis, boilerinėmis ir pan.), beveik visais atvejais, statant naujus statinius, nebūtų viršijamas buvęs užstatytas žemės plotas. Žemės nuomininkas tokiu atveju mokėtų tik Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo 15 dalies 3 punkte nustatytą 5 procentų dydžio mokestį už žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Siūloma nuostata įtvirtinta įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo įstatymo 91 straipsnio 3  dalies 1 - 6 punktuose.

 

 

15.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

(2020-01-28, 1SD-232-(3.7 E.))

 

2(91)

 

(3)

 

15. Pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į užstatyto žemės ploto ar statinio ploto padidėjimą, vienodo dydžio atlyginimas mokamas ir tuo atveju, kai padidėja vien tik statiniais užstatytas žemės plotas ar kai padidėja vien tik statinio plotas, ir tada, kai kartu padidėja statiniais užstatytas žemės plotas ir statinio bendras plotas.

     Siūlome Projekte nustatyti, kad tais atvejais, kai tame pačiame statybos objekte padidėja statiniais užstatytas žemės plotas ir kai padidėja statinio bendras plotas, atlyginimas apskaičiuojamas už kiekvieno iš jų – tiek už statiniais užstatyto žemės ploto, tiek už statinio bendro ploto padidėjimą.

 

 

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

Siūloma nuostata įtvirtinta įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo įstatymo 91 straipsnio 4  dalyje.

 

           

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

             Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vyriausybė

(2020-09-09 nutarimas Nr. 995, įsigalioja 2020-09-15)

 

*

 

 

Iš esmės pritarti  Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4274 (toliau – Įstatymo projektas).

Pritarti.

 

2.

Vyriausybė

(2020-09-09 nutarimas Nr. 995, įsigalioja 2020-09-15)

 

 

 

 

1(9)

 

 

 

 

1(14)

 

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi dėstomo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 14 dalyje siūloma išbraukti žodžius Vyriausybės nustatyta tvarka, kadangi Įstatymo projekte jau būtų įtvirtinama nuostata, jog teisė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą turėtų būti nustatoma valstybinės žemės nuomos sutartyje, o keitimo atvejai būtų reglamentuojami Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje.

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

3.

Vyriausybė

(2020-09-09 nutarimas Nr. 995, įsigalioja 2020-09-15)

1(9)

2(15)

 

2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarką. Vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktas), siūloma nuostatą apie išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo atvejus ir tvarką, kurie reglamentuojami Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje, įtvirtinti Žemės įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje.

 

Pritarti.

 

4.

Vyriausybė

(2020-09-09 nutarimas Nr. 995, įsigalioja 2020-09-15)

1(9)

2(15)

 

3. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje tikslintina formuluotė kitos paskirties statiniais neužstatytas žemės sklypas. Įstatymo projekte turėtų būti aiškiai nustatyta, ar nurodyta teisės norma reguliuoja statiniais jau užstatytų ar taip pat dar neužstatytų aukcione išnuomotų valstybinės žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimą. Taip pat nėra aišku, ar Įstatymo projektu siekiama nustatyti galimybę keisti kitos paskirties statiniais neužstatytą bet kurios paskirties žemės sklypą iš nurodytųjų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26–29 straipsniuose, ar tik kitos paskirties žemės sklypą (Žemės įstatymo 29 straipsnis), neužstatytą statiniais.

 

Pritarti.

 

 

5.

Vyriausybė

(2020-09-09 nutarimas Nr. 995, įsigalioja 2020-09-15)

1(9)

2(15)

(3)

4. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad atlyginimas apskaičiuojamas pagal vidutinę žemės sklypo vertę po pagrindinės žemės paskirties ar naudojimo būdo pakeitimo, kadangi nauda (galimybė vykdyti kitokio pobūdžio veiklą ar statyti kitos paskirties statinius) atsiranda dėl to, kad yra pakeičiama žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar naudojimo būdas.

 

Pritarti.

Įstatymo projektas patobulintas: nuostata įrašyta įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 dalyje.

 

6.

Vyriausybė

(2020-09-09 nutarimas Nr. 995, įsigalioja 2020-09-15)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(9)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3(16)

 

5. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad papildomas atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje nebūtų mokamas tais atvejais, kai žemės sklype pagal pakeistus paskirtį ir (ar) naudojimo būdą būtų eksploatuojami tie patys statiniai (leidžiama atlikti statinių paprastąjį ar kapitalinį remontą, taip pat pakeisti statinių paskirtį), taip pat, kai valstybinės žemės sklypas išnuomotas aukciono būdu arba kai žemės sklypas priskirtas pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą viešajame aukcione parduotam valstybei ar savivaldybei priklausančiam statiniui ar įrenginiui, t. y. tokiuose sklypuose neatliekami jokie statybos darbai arba atliekamas paprastasis ar kapitalinis remontas, taip pat nestatomi nauji statiniai ar įrenginiai. Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principais (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 ir 7 punktai) siūloma tikslinti Įstatymo projekto 3 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalį ir išbraukti žodžius numatoma rekonstruoti žemės sklype esančius statinius ar įrenginius ir (arba) statyti naujus statinius ar įrenginius.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Patikslinta įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio nauja 16 dalis.

7.

Vyriausybė

(2020-09-09 nutarimas Nr. 995, įsigalioja 2020-09-15)

1(9)

4(17)

 

6. Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai per dvejus metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą priėmimo valstybinės žemės nuomininkas nepradeda naudoti valstybinės žemės sklypo pagal pakeistus paskirtį ir naudojimo būdą, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

     Valstybinės žemės nuomininkas keisdamas pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir ketindamas statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius artimiausioje ateityje ketina naudoti valstybinės žemės sklypą kitai veiklai. Tačiau pagal esamą situaciją pasitaiko nemažai atvejų, kai pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės sklypo nuomininkas delsia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (pvz., motyvuodamas lėšų, darbuotojų trūkumu), valstybinės žemės sklypai bei apgriuvę, sunykę pastatai nėra tvarkomi. Todėl toks teisinis reglamentavimas neskatina racionaliai ir efektyviai naudoti valstybinės žemės sklypų, atsižvelgiant į visuomenės ir valstybės interesus.

     Pažymėtina tai, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai).

 

Nepritarti.

 

 

 

Komiteto nuomone, pasiūlytas 2 metų terminas yra tinkamas.

8.

Vyriausybė

(2020-09-09 nutarimas Nr. 995, įsigalioja 2020-09-15)

*

 

 

7. Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principais (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 ir 7 punktai), jokių papildomų kriterijų, kurie nustatytų žemės naudojimą pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, Vyriausybė negali nustatyti, o jeigu Įstatymo projektu siūloma visgi nustatyti kitus kriterijus, jie turi būti nustatomi Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje, nes kitu atveju bus pažeistas teisės aktų hierarchijos principas.

     Pagal Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, CK 6.551 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat įstatymų įgyvendinamuosius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka taisykles, konstatuotina, kad pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų ar įrenginių buvimas žemės sklype, žemės naudojimas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius ar įrenginius pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tuo atveju, kai per dvejus metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą valstybinės žemės sklypo nuomininkas neatliks statybos užbaigimo procedūrų ir statinio, daiktinių teisių į jį privalomai neįregistruos Nekilnojamojo turto registre, toks valstybinės žemės sklypas bus naudojamas pagal iki pakeitimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir nebus naudojamas pagal pakeistą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 

     Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas (2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d.) yra ne kartą konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos – draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose.

     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-6/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-492-30-12) taip pat yra nurodęs, kad poįstatyminiame teisės akte nustatytas teisinis reglamentavimas turi būti grindžiamas teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu įstatymuose, ir gali jį tik detalizuoti, tačiau negali būti sukuriamos naujos bendro pobūdžio normos, konkuruojančios su įstatymo normomis. Poįstatyminių teisės aktų teisėtumą lemia jų atitiktis įstatymams, kurių normas jie detalizuoja.

 

Pritarti iš dalies.

 

 

Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo  9 straipsnio naujoje 17 dalyje ir įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatomas įpareigojimas valstybinės žemės sklypo nuomininkui „pradėti naujų pastatų statybą ir (ar) esamų rekonstravimą“.

 

 

 

9.

Vyriausybė

(2020-09-09 nutarimas Nr. 995, įsigalioja 2020-09-15)

2(91),

3

 

 

8. Siūloma Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „91 straipsnis. Teisė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomojama 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju“ ir Įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo taikymas, kai valstybinė žemė išnuomojama 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju“. Iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto galima suprasti, kad Įstatymo projekto nuostatos turėtų būti taikomos tik valstybinę žemę išsinuomojus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytu atveju, t. y. kai valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Tačiau Įstatymo projekto tekste šios naujų nuostatų taikymo ribos nėra konkrečiai nurodytos. Todėl Įstatymo projektu įtvirtinami Žemės įstatymo pakeitimai bus taikomi visiems valstybinės žemės nuomos be aukciono atvejams, įskaitant, kai žemė išnuomojama valstybinės svarbos, regioninės svarbos projektus įgyvendinantiems investuotojams (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 ir 6 punktai). Toks teisinis reguliavimas iš esmės apsunkins Lietuvos investicines sąlygas ir mažins jos konkurencingumą pritraukiant naujus investuotojus ar vykdant esamų verslų plėtrą, nes investuotojams bus apribota galimybė keisti žemės naudojimo pagrindinę paskirtį ir (ar) būdą, vykdyti statybas, arba šie veiksmai bus galimi tik sumokėjus papildomus mokesčius valstybei.

Pritarti

 

10.

Vyriausybė

(2020-09-09 nutarimas Nr. 995, įsigalioja 2020-09-15)

2(91)

(1)

 

9. Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje formuluotė tokia statyba ar rekonstravimas neprieštarauja kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatytam teritorijos reglamentui ir nuomos sutartyje, nurodytiems žemės sklypo kadastro duomenims nėra aiški.

     Pažymėtina, kad statyba vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir ji, inter alia, turi atitikti toje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostatas žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Taip pat neaišku, kokiems žemės sklypo kadastro duomenims turi neprieštarauti statyba.

Pritarti.

Formuluotė patobulinta: „jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą“.

11.

Vyriausybė

(2020-09-09 nutarimas Nr. 995, įsigalioja 2020-09-15)

2(91)

 

 

10. Įvertinant tai, kad pastatų atnaujinimas (modernizavimas) yra prioritetinis Vyriausybės programos įgyvendinimo plano darbas energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje, ir atsižvelgiant į tai, kad pastatų atnaujinimas (modernizavimas) dažniausiai vykdomas nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose, siekiant užtikrinti Vyriausybės programos įgyvendinimą siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnį papildyti, nustatant, kad pastatų atnaujinimui (modernizavimui) pagal  Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą Žemės įstatymo 91 straipsnis netaikomas.

Pritarti.

 

12.

Vyriausybė

(2020-09-09 nutarimas Nr. 995, įsigalioja 2020-09-15)

2(91)

(3)

(2-6)

11. Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkte tikslintini žemės sklypo užstatyto žemės ploto padidėjimo ar bendro statinio ploto padidėjimo intervalai, nuo kurių priklauso atlyginimo dydis, ir siūloma nustatyti, kad 20 procentų žemės sklypo vidutinės rinkos vertės 20 procentų dydžio atlyginimas mokamas, kai žemės sklypo užstatytas plotas yra didesnis kaip 10 procentų ir ne didesnis kaip 20 procentų. Atitinkamai turėtų būti pakeisti ir paskesnieji minėto straipsnio 3 dalies punktai. 

     Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai užstatytas žemės plotas didėja ne daugiau kaip 10 procentų, mokamas atlyginimas sudaro 10 procentų vidutinės žemės sklypo rinkos vertės; 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai užstatytas žemės plotas didėja ne daugiau kaip 20 procentų, mokamas atlyginimas sudaro 20 procentų vidutinės žemės sklypo rinkos vertės. Tačiau 10 procentų reikšmė patenka į 20 procentų intervalą, todėl pagal siūlomą formuluotę tais atvejais, kai žemės sklypo užstatytas plotas didėja 10 procentų, gali būti skaičiuojamas tiek 10, tiek 20 procentų žemės sklypo vidutinės rinkos vertės dydžio atlyginimas, kadangi padidėjimas 10 procentų yra padidėjimas ne daugiau kaip 20 procentų.

Pritarti.

 

13.

Vyriausybė

(2020-09-09 nutarimas Nr. 995, įsigalioja 2020-09-15)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1(9)

 

 

12. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Tačiau valstybinėje žemėje yra fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, kurie neatitinka statinio sąvokos, kadangi yra sunykę, apdegę, neturi stogo, langų, durų, pažeistos konstrukcijos. Sunykęs, sudegęs, seniai apleistas, be stogo ir nenaudojamas statinys nesuteikia teisės į valstybinės žemės sklypą, nes neatitinka statinio sąvokos pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, taip pat nėra eksploatuojamas ir žemės sklypas. Išlikę apleisti, apdegę, be stogo statiniai neturi jokių naudingų savybių, todėl valstybinės žemės sklypas nenaudojamas pagal savo tikslinę paskirtį ir valstybinės žemės nuomos sutartys, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalimi, nuomotojo reikalavimu nutraukiamos prieš terminą.

     Jeigu sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu dėl statinių savininko kaltės ir jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu, tai statinius jų savininkas gali nusikelti. Kai nukelti visų arba kai kurių statinių (jų dalių) neįmanoma, žemės sklypo savininko sutikimu neperkelti objektai gali būti perleidžiami trečiajam asmeniui arba žemės sklypo savininko ir statinių savininko susitarimu gali būti perleidžiami žemės sklypo savininkui, arba nugriaunami (CK 4.105 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju statiniai nukeliami arba nugriaunami jų savininko lėšomis; statybinės medžiagos, likusios tuos statinius nugriovus, yra statinių savininko nuosavybė, o statinių savininkas privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto žemės sklypo valdymo ir naudojimo (CK 4.105 straipsnio 4 dalis).

     Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą, praradus teisę juo naudotis, yra išaiškinęs, kad statinių savininkui dėl jo kaltės praradus teisę nuomotis žemės sklypą, negali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis šiuo valstybinės žemės sklypu; be to, jis privalo nusikelti (nugriauti) tiek teisėtai įsigytus statinius, tiek ir naujai pastatytus statinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).

     Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 7 d. nutarime išaiškino, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nuosavybė įpareigoja. Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama, inter alia, dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.

     Tuo atveju, kai teisėtai nutraukus žemės nuomos sutartį, pastatų, statinių ir įrenginių savininkas įpareigojamas savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, būtų paneigiama pastatų, statinių ir įrenginių nuosavybės teisės esmė – šie teisėtai suformuoti ir įregistruoti nuosavybės teisės objektai nustotų egzistavę, tai neatitiktų nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), taip pat ir Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-916/2017).

     Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog pastatų ar įrenginių savininkui, pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių verte, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu (CK 4.105 straipsnio 1 dalis). Ši žemės savininko pareiga vykdytina nustatant statinių vertę ir atlyginant ją statinių savininkui.

     Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnį nuostata, kad priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius, įrenginius, atlygindama statinių ir įrenginių rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.

     Valstybinės žemės atlaisvinimo nuo statinių ar įrenginių procedūros, t. y. teisminiai ginčai dėl statinių ar įrenginių nukėlimo, jų nugriovimo, atlyginimo sumokėjimas, reikalauja valstybės biudžeto lėšų, tačiau tokiu būdu yra siekiama atlaisvinti valstybinį žemės sklypą ir jį išnuomoti aukciono būdu. Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas aukciono būdu naudingas valstybei, visuomenei, t. y. atitiktų viešąjį interesą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti iš dalies.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarta pasiūlymo daliai dėl teisėtai pastatytų statinius ir įrenginių išpirkimą, jei valstybinės žemės nuomininkas per nustatytą laiką geranoriškai nepašalina žemės nuomos sutarties pažeidimų (įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio nauja 15 dalis).

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4274(2) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Čimbaras, K. Starkevičius.  

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

                                                                                                 

PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4274(2), jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                      Andriejus Stančikas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė