AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL MUZIEJŲ ĮSTATYMO nr. i-930 2 straipsnio pakeitimo ir PAPILDYMO 6¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino tai, kad galiojantis Lietuvos Respublikos muziejų įstatymas (toliau – Įstatymas) nereglamentuoja nei gyvojo muziejaus statuso, nei tokio muziejaus vardo suteikimo. Be to, nemažoje dalyje gyvųjų muziejų dėl pačios muziejų specifikos gyvena jų steigėjai ir (ar) prižiūrėtojai, tačiau gyvenimas muziejaus patalpose iki šiol nereglamentuotas.

„Gyvojo muziejaus“ terminas jau daugelį metų gyvuoja užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Amerikoje dar 1970 m. buvo įsteigta tarptautinė organizacija „The Association for Living History, Farm and Agricultural Museums“ (ALHFAM), jungianti įvairius gyvuosius muziejus – gyvosios istorijos, fermų ir agrokultūrinius muziejus. Australijoje 1980 m. atskiru Naujojo Pietų Velso įstatymu įteisinta Sidnėjaus gyvuosius muziejus jungianti organizacija „Historic Houses Trust“, į kurią įtraukti įvairūs žymių asmenų ar šeimų memorialiniai namai, fermos, istorinės vietos visoje šalyje, įskaitant sodus, parkus ir miesto erdves.  Tarptautinėse muziejų tipologijose gyvieji muziejai dažniausiai siejami su gyvosios istorijos muziejais, kuriuose atkuriama praeitis pasitelkiant istorikus ir atitinkamo istorinio laikotarpio kostiumais apsirengusius atlikėjus. Tačiau gali būti ir kitokių gyvųjų muziejų – memorialiniai, šeimyninės fermos, etnografiniai kaimai, tradicinės žemdirbystės, kulinarinio paveldo, senosios technikos, gamtos (ekologiniai, zoologijos sodai ir pan.) bei kitų rūšių muziejų.

Visi gyvieji muziejai turi bendrą požymį – juose gyvai atkuriamos tam tikros kultūros, gamtinės aplinkos ar istorinio laikotarpio sąlygos. Neretai tokiuose muziejuose gyvena jų kūrėjai ar prižiūrėtojai, o tai muziejui suteikia ypač gyvą namų aplinkos įvaizdį. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje apie 350 „National Trust“ darbuotojų gyvena muziejuose. Dėl šios priežasties tokie muziejai susilaukia išskirtinio lankytojų dėmesio: pavyzdžiui, Londone S. Froido muziejus (https://www.tripadvisor.com/Attraction_Review-g186338-d194138-Reviews-Freud_Museum-London_England.html), Australijoje – „Susannah Place Museum“ (žr. https://www.youtube.com/watch?v=VLwF3F3u2KU), „Elisabeth Farm“ (žr. https://sydneylivingmuseums.com.au/elizabeth-farm) ir kt.

Lietuvoje taip pat yra nemažai gyvųjų muziejų, kuriuose gyvena jų kūrėjai ar prižiūrėtojai, pavyzdžiui: Vaclovo Into akmenų muziejus Mosėdyje, Skuodo r.; Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose, Kretingos r.; V. Mykolaičio-Putino gimtoji sodyba–muziejus Pilotiškėse, Prienų r.; A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus Vilkijoje, Kauno r.; tautodailininko K. Striaupos klėtelė Dovainiuose, Plungės r.; Senosios technikos muziejus Smalininkuose Jurbarko r.; Upynos liaudies amatų muziejus Šilalės r.; Reginos ir Justino Jonušų tautodailės ir etnografijos muziejus Godeliuose, Plungės r.; Klemenso Sakalausko senienų muziejus Piniavoje, Panevėžio r.; „Anūkis“ Šeiminyškiuose Anykščių r. (ūkio gyventojai kasdien gyvena įprastą gyvenimą ir priima svečius, norinčius pamatyti tradicinius ūkio naminius gyvūnus); „Jotvingių kiemas“ Kybartuose Lazdijų r. (Pietų Lietuvos istorijos, buities ir akmenų muziejus) ir kt. Dalies šių muziejų steigėjai – savivaldybės, kai kurie yra respublikiniai, dar kiti – privatūs muziejai. Taigi gyvieji muziejai gali būti ne tik įvairių rūšių, bet ir skirtingos teisinės formos.

Siūloma gyvųjų muziejų reglamentavimą įteisinti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo  Antrajame skirsnyje „Muziejų sistema, klasifikacija ir rūšys, steigimas, pabaiga ir pertvarkymas, veiklos teisinio reguliavimo pagrindai“ atskiru straipsniu, kurį sudaro dvi dalys: pirmoji apibrėžia gyvųjų muziejų išskirtines ypatybes, o antroji – asmenų gyvenimo muziejaus patalpose reglamentavimo principus.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Atsižvelgdamas į Etninės kultūros globos tarybos siūlymą, Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Šarknickas.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Muziejų įstatymas nenumato teisinės galimybės Lietuvoje suteikti muziejams „gyvojo muziejaus“ vardą, nors tokie muziejai mūsų šalyje egzistuoja, sėkmingai vykdo veiklą bei yra gausiai lankomi ir mėgiami lankytojų.

Be to, Muziejų įstatymas nereglamentuoja šių muziejų kūrėjų ir prižiūrėtojų gyvenimo muziejų patalpose, nors nemažoje dalyje gyvųjų muziejų gyvena jų kūrėjai ir (ar) prižiūrėtojai, kurdami šiuose muziejuose gyvų namų įvaizdį.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma įteisinti gyvojo muziejaus statusą ir vardo suteikimą, taip pat tokių muziejų kūrėjų ir (ar) prižiūrėtojų gyvenimą muziejaus patalpose. Priėmus siūlomą Įstatymo projektą bus teisiškai reglamentuoti de facto susiklostę visuomeniniai teisiniai santykiai.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Teikiamo Įstatymo projekto nuostatos nesukels neigiamų pasekmių.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priimtas Įstatymo projektas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Naujų įstatymų priimti, galiojančių keisti ar pripažinti juos netekusiais galios nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka 

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte naudojamos naujos sąvokos jau yra aprobuotos Terminų banke Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (tikėtina, Kultūros ministerija) iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti poįstatyminius teisės aktus, susijusius su gyvojo muziejaus statuso suteikimo muziejui reikalavimais ir tvarka.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis

Reikšminiai žodžiai ,,muziejus“; ,,gyvasis muziejus“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Nėra.

Teikia           

Seimo narys                                                                                                         Robertas Šarknickas