Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 16, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 218
STENOGRAMA
2022 m. lapkričio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame vakarinį šios dienos Seimo posėdį. Pradedame tradiciškai – registracija. (Gongas)
Užsiregistravo 58 Seimo nariai.
14.00 val.
Informaciniai pranešimai
Pirmiausia paskelbsiu Socialdemokratų partijos frakcijos pareiškimą. Frakcija praneša, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime Seimo narę O. Leiputę išrinko frakcijos seniūne. (Plojimai, šūksniai: „Valio!“) Sveikiname. Seniūno pavaduotojais patvirtinti E. Sabutis ir R. Budbergytė. Į Seimo seniūnų sueigą siūloma O. Leiputė. Šį siūlymą pasistengsime ketvirtadienį tam tikru Seimo nutarimu įgyvendinti. Tai tiek pranešimų.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Energetikos ministro Dainiaus Kreivio pranešimas
O dabar vakarinės darbotvarkės 1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Pasisakys ir į klausimus atsakys energetikos ministras D. Kreivys. Kviečiu į tribūną. Tik prašyčiau šiek tiek daugiau tylos. Nėra tokie dramatiški socialdemokratų frakcijos pokyčiai, kad keltų tokias reakcijas. Klausome ministro. Svarbios temos, manau, tikrai atidėkime tarpusavio pokalbius. (Balsai salėje)
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerai, gal bandome tada susikaupti.
Gerbiami kolegos, pirmiausia norėčiau pasidalinti svarbiausiais akcentais apie situaciją, kokią turime Lietuvos ir visos Europos energetikoje. Kas yra tikrai svarbu ir gera žinia, šiandien tarptautinėse energetikos rinkose matome stabilų energetikos išteklių kainų kritimą, ar tai būtų dujos, ar tai būtų elektra. Ir jeigu žvilgtelsime, ką mes turime savo šalyje, tai elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje, palyginti su baisiuoju rugpjūčiu, kai turėjome piką, šiandien elektros kaina yra tris kartus mažesnė.
Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje praėjusią savaitę buvo 146 eurai už megavatvalandę, arba 15 centų už kilovatvalandę. Tai yra 20 % mažesnė nei prieš tai buvusią savaitę arba 4 kartus mažesnė kaina nei rekordinę rugpjūčio savaitę, kai kaina Lietuvos prekybos zonoje buvo 58 centai už kilovatvalandę.
Dujų kainos taip pat reikšmingai krenta. Tuomet, kai rugpjūtį buvo pildomos saugyklos ir V. Putinas nuosekliai prisukinėjo tuo metu dar veikiančius „Nord Stream“ vamzdžius, dujų kaina biržoje buvo pasiekusi net 330 eurų už megavatvalandę. Šiandien konkrečiai yra 108 eurai, tai vėlgi matome, kad dujų kainos yra tris kartus žemesnės.
Krentančios elektros ir dujų kainos mažina buvusią įtampą, tačiau ir toliau išlieka galimybė, kad pavasarį, vasaros pradžioje, jeigu turėsime tebesitęsiantį karą, kainos, yra tikimybė, gali vėl pakilti. Todėl atsižvelgdamas į tai ir lankydamasis praėjusią savaitę Jungtinėse Amerikos Valstijose su sekretore ir administracijos žmonėmis kalbėjausi apie ilgalaikius kontraktus. Ilgalaikiai kontraktai yra būtini. Ypač mums ilgalaikiai kontraktai yra svarbūs užtikrinti stabilias, vienodas kainas pažeidžiamiems vartotojams, tiems, kuriems tiekiame dujas, sakykime, ESO tiekia dujas.
Kainų perspektyva, kaip minėjau, nėra stabili. Galiu tik pasidalinti įžvalgomis, kad šiuo metu beveik 35 dujiniai laivai stovi prie Ispanijos krantų ir negali būti iškrauti, nes kainos yra per mažos. Laukia, kol kainos pakils, kol Europoje atšals orai, tuomet jie galės brangiau parduoti dujas, nes jos nupirktos gana brangiai. Štai kokią padėtį turime dujų rinkoje.
Apie europinius sprendimus. Kaip žinote, jau turbūt dvi ar tris tarybas, energetikos tarybas, neeilines, eilines, kalbame apie dujų kainos lubas, dabar kalbame apie dujų koridorių. Komisija iki lapkričio 24 dienos, iki neeilinės tarybos, yra įsipareigojusi pateikti reglamentą, kuriame tai bus. Tačiau kol kas siūlymuose mes, šalys narės, žadėtų konkrečių teisinių sprendimų dėl šio koridoriaus nematome. Nuotaikos yra tokios, kad absoliuti dauguma šalių yra nusiteikusios apskritai blokuoti Komisijos reglamentą, jeigu lubų nebus. Nusiteikimas yra gana stiprus. Mes tikimės, kad Komisija dar turi laiko tai išgirsti.
Kita tema, ja norėčiau pasidalinti, yra dėl elektros viršpelnio pasidalijimo. Atlikome detalią elektros importo srautų analizę iš (…) bazės, vadinasi, skaičiai yra sertifikuoti ir tikri. To reikėjo, kad konkrečiais skaičiais galėtume pagrįsti elektros eksporto Lietuvoje skaičius. Reglamente labai aiškiai yra parašyta, kad viršpelnius galima gauti tik iš vienos šalies, kuri yra didžiausia importuotoja. Mums labai reikėjo tų srautų analizės įrodyti, kad didžiausi srautai pas mus ateina ne iš Latvijos, nors kartais, praeitais metais elektros srautai buvo ir didžiausi, bet dalis rusiško srauto atėjo į Latviją. Išeina labai aiškiai, kad pagal reglamentą numeris vienas eksportuotoja yra Švedija. Komisijai yra teikiami šie duomenys, ji susipažįsta su tais duomenimis. Komisija turi ir privalo pagal reglamentą tarpininkauti derybose.
Esame parengę šiuo metu dvišalį projektą tarp Lietuvos ir Švedijos. Taip pat tam, kad galėtume skaičiuoti viršpelnius, gauti viršpelnius ir padalinti viršpelnius, turime turėti nacionalinį įstatymą. Jo projektas taip pat jau yra parengtas. Tačiau noriu pabrėžti, kad kainos šiuo metu rinkose yra nukritusios ne iki numatytos ribos – 180 eurų už megavatvalandę. Tai yra ta riba, nuo kurios yra skaičiuojami viršpelniai. Žinia yra ta, kad esant kainoms, žemesnėms negu riba, viršpelnio mechanizmas nesuveiks. Tačiau vis dėlto šis klausimas yra ir bus aktualus, nes dujų kaina rinkose gali bet kada sugrįžti į buvusias aukštumas, ypač kalbant apie pavasarį ir ateinantį vasaros sezoną. Taigi tuomet to mechanizmo mums prireiks.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad viršpelnio pajamų mechanizmas įsigalioja nuo gruodžio mėnesio ir skaičiuojamas į priekį, ne atgal. Šis mechanizmas nebūtų taikomas tam baisiajam rugpjūčio mėnesiui.
Taip pat noriu pasidžiaugti kasdien vis didėjančiais atsinaujinančios energetikos skaičiais Lietuvoje. Vien per rugsėjo mėnesį saulės elektrinių galia Lietuvoje padidėjo beveik 50 megavatų. Tai yra visų laikų Lietuvos rekordas. Skaičiuojant vienam žmogui, tai yra dvigubai geresnis rezultatas negu Vokietijoje, kuri taip pat džiaugiasi sparčia atsinaujinančios energetikos plėtra. Taigi saulės instaliuota galia nuo 2020 metų gruodžio mėnesio, kai mes pradėjome dirbti, išaugo nuo 150 megavatų iki 500 megavatų – beveik daugiau negu 3,5 karto, o vėjo instaliuota galia – nuo 559 iki 853. Tendencija labai aiški, ypač vėjo. Nemaža dalis parkų yra statomi ir kitais metais skaičius turėsime dar žymiai geresnius. Labai tikiuosi, kad ta sparčiai besivystanti atsinaujinanti energetika jau kitais metais mums galės pagelbėti, ypač antroje metų pusėje, su galimai aukštomis kainomis.
Taip pat šiame kontekste norėčiau atkreipti dėmesį į dalies Seimo narių pasirašytą kreipimąsi į Konstitucinį ir Vyriausiąjį administracinį teismus dėl Energetikos ministerijos liepos pradžioje priimtų įstatymo pataisų, kuriomis buvo nustatyta, kad suminė įrengtoji saulės energijos galia komercinėms (pabrėžiu, komercinėms) didelėms saulės elektrinėms negali viršyti 2 gigavatų. Gerbiami kolegos, noriu pabrėžti, kad šis ribojimas nustatytas siekiant kuo didesnio socialinio ir energetinio teisingumo. Tai yra kad Lietuvos elektros energijos tinklo galimybėmis vienodai galėtų naudotis tiek gaminantys vartotojai, tiek didieji parkų vystytojai. Nustatyta riba užtikrina, kad saulės elektrinių plėtra vyktų horizontaliai ir nebūtų koncentruojama tik stambių vystytojų rankose.
Vyriausybė yra pasiryžusi įgyvendinti Lietuvos energetinio teisingumo nuostatą. Vizito metu apie energetinį teisingumą buvo labai daug kalbama, nes žalioji transformacija ir jos nauda turi pasiekti visus visuomenės sluoksnius. Pramonės energetikos dekarbonizacija, žalioji transformacija yra tokio paties gylio procesai, kurie buvo paskutinį kartą pasaulyje XIX amžiaus viduryje per industrinę revoliuciją, jie iš esmės pakeitė visą raidą viso pasaulio. Kaip pamename, dėl pramonės revoliucijos pasekmių visą naudą gavo stambus kapitalas ir atsimename… Aš nesu prieš verslą, bet matome, prie ko, prie kokių neramumų ir prie kokių revoliucijų privedė šitie dalykai. Todėl šiandien mūsų tikslas, kad pati nauda pasiektų kiekvieną žmogų. Kiekvieną žmogų. Tai yra pagrindinis mūsų tikslas. Tiek skurde esančius žmones per energetines bendrijas (aš apie tai pakalbėsiu), tiek stambius parkų vystytojus. Visi turi patekti į mūsų schemą. Taigi, ką ir minėjau, naudą iš pingančios žaliosios energijos turi gauti visa visuomenė, ne tik stambiausi rinkos žaidėjai. Siekdami, kad didžioji visuomenės dalis neatsidurtų energetiniame skurde, mes suteiksime prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros tiek energetinėms bendrijoms, tiek fiziniams asmenims tampant gaminančiais vartotojais.
Apie energetines bendrijas. Projektas juda visu tempu į priekį. Kiekviename mieste atsiras energetinės bendrijos, dėl jų energetiniame skurde esantys žmonės gaus iki 80 % nuolaidą suvartotai elektrai. Visose savivaldybėse. Projektas juda visu tempu į priekį. Jeigu mes nepaliksime galių savivaldybių energetinėms bendrijoms, nepaliksime galių daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms įsigyti nutolusias elektrines, jeigu nepaliksime galių ir individualiuose namuose gyvenantiems žmonėms, kurie ant stogų nori įsirengti, verslui, kuris naudos savo poreikiams, ir viską atiduosime ten, stambiesiems parkams, tai automatiškai turėsime rezultatą, kur energetinio teisingumo nebus. Todėl man labai keista, ypač dėl socialdemokratų, kaip buvo galima pasirašyti kreipimąsi, kuomet socialinis teisingumas, energetinis teisingumas yra išnulinamas ir visa energetika atiduodama į stambių parkų vystytojų rankas. Taigi prioritetą turime teikti socialiai remtiniems, gaminantiems vartotojams, o tada kitiems. Tam yra ir sudėliotas įstatymas, tam yra paskirstyta gana tolygiai 2,4 ir 2 gigavatai, dabar tokia yra leistina riba, kurią suskaičiavo „Litgridas“ kartu su Lietuvos energetikos institutu, atlikę modeliavimą. Manau, šitie skaičiai, tas padalijimas yra tikrai teisingas.
Taigi reziumuojant, situaciją energetikos rinkoje turime kur kas švelnesnę, kainos yra tikrai geresnės. Tikimybės, kad jos kiltų per artimiausią laikotarpį, nėra. Po Naujųjų metų, pradedant pildyti dujų saugyklas ateinančiam sezonui, visko gali būti.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkui. Galbūt klausimams skirsime šiek tiek daugiau laiko, nes esame jo sutaupę, jeigu ministras neturi įtemptos darbotvarkės. (Balsai salėje)
Kaip žinote, klausiama ne ta tvarka, kaip yra užsirašę Seimo nariai, bet taip, kaip per Vyriausybės valandą. Pradedame nuo didžiausių opozicinių frakcijų. Jeigu yra, pirmenybė teikiama klausti frakcijos vardu. Pirmiausia klausia V. Ąžuolas. Jeigu nėra, tai būtų A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš jūsų kolegos J. Razmos nuolat klausdavau, kada gi pasieks Seimą tas energetikos paketas, kuris buvo žadėtas dar vasarą. Kiek žinau, Vyriausybėje jau lyg ir kažkas planuojama, jau yra ir gerų žinių. Bet vis dėlto norėčiau tokio platesnio konteksto, ką jūs ketinate siūlyti, nes dabar kalbame tik apie tam tikrus nepriklausomų energijos tiekėjų apribojimus. Bet ar yra koks nors rimtesnis planas, nes pasigirsta ir tokių kalbų iš ministerijos, kad ketinama apriboti tam tikras saulės energetikos jėgaines, kur dabar tiekia į tinklą, nebegalės pasiimti iš tinklo kilovatvalandžių, bus visai kitokia apskaitos sistema ir panašiai. Tiesiog pakomentuokite.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Nuo paskutinio. Noriu pasakyti, man labai keista, kad yra skleidžiami tokie gandai. Noriu dar kartą patikinti visus Lietuvos žmones, visus įsirengusius saulės elektrines tiek ant stogų, tiek nutolusias, kad jokių pakeitimų nėra numatoma. Taip, kalbant apie verslą, kuris prisijungs, schema bus kitokia, nes natūralu, kad neįmanoma turbūt ir išlyginti tokio kiekio elektros, bet žmonėms niekas nesikeis.
Kalbant apie planus. Jūs teisus, šiuo metu rengiame keletą įstatymų pakeitimų. Vienas iš jų yra tam tikros energetinio paketo, proveržio paketo, naujos pataisos, kurios leis, pavyzdžiui, prie perdavimo tinklo prijungti gaminančių vartotojų didelius parkus, nes šiandien matome, kad prie skirstomojo tinklo vietos kitą kartą trūksta. Taip pat esame numatę artimiausiu metu pateikti antrojo jūros vėjo parko įstatymą, kuris vyktų panašiu greičiu, o gal dar greičiau nei pirmasis. Matydami visą situaciją, kokia yra rinkoje, matydami mūsų elektros poreikį, stengiamės atliepti į tai. Ir daugybė kitų, mažesnių, pakeitimų, kuriuos rinkos dalyviai yra išdiskutavę. Jie bus naudingi tiek vėjo energetikai, tiek saulės energetikai. Jie visi bus artimiausiu metu pateikti viešai konsultuotis, po savaitės, dviejų pateks į Vyriausybę ir atkeliaus į Seimą.
PIRMININKAS. Toliau turėtų klausti V. Bakas, bet jo nematau. Tada A. Butkevičius. Ruošiasi O. Leiputė.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, mano toks labai žemiškas klausimas. Su juo dabar susiduriame ir mes, Seimo nariai. Daugelis žmonių, kurie turi, pavyzdžiui, elektros galios 10 kilovatų, įsirengia saulės jėgainę, o ESO atsiunčia dar sąskaitą, kad turi susimokėti maždaug 10 tūkst. pastaruoju metu. Anksčiau, aišku, reikalaudavo iki 4 tūkst. Tokių pareiškimų mes dabar gauname tikrai labai daug. O faktiškai jie tą jėgainę įsirengia savo, kaip pasakius, elektros energijos poreikiams patenkinti. Mano manymu, jeigu yra sudaryta sutartis su elektros tinklais, taip paprastai pasakius, 10 kilovatų ir tą patį galingumą aš išnaudoju, tai neturėtų būti jokių reikalavimų sumokėti dar tam tikrą dalį pinigų. Kokia jūsų nuomonė?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai gauname labai daug paklausimų ir mes. Padėtis yra turbūt tokia, kad įeinanti galia ir išeinanti galia nėra tapatūs dalykai. ESO išduoda galią ir sudaro sutartį prijungti saulės elektrinę. Gaminantis vartotojas, kuris nori turėti savo elektrinę, pirmiausia turi gauti prijungimą, prijungimo sąlygas, ir sudaryti sutartį. Jeigu sutartis yra sudaryta, turbūt jau jokių papildomų mokesčių negali būti reikalaujama.
Kalbant apie galias, vėlgi grįžkime prie temos tų pačių 2 gigavatų, kur mes labai aiškiai esame pasakę, kad 1 gigavatas iš tų 2,4, kurie skirti gaminantiems vartotojams, turi grįžti į skirstomąjį tinklą, į pastotes, ir padidinti jo pralaidumą. Tai mes nuosekliai darome ir tai bus padaryta. Stambiųjų saulės elektrinių vystytojų nepasitenkinimas yra didelis, kodėl mes atiduodame į skirstomąjį tinklą. Be to, į skirstomąjį tinklą papildomai bus investuojama beveik 70 mln. eurų. Tos galimybės plėsis.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ypač kaimiškose vietovėse, kur namai yra nutolę ir linijos yra ilgos, dažniausiai yra sudėtinga be rekonstrukcijos, be pastotės rekonstrukcijos, prijungti tokius nutolusius gaminančius vartotojus. Bet tai yra kaštai, kuriuos paskui, jeigu mes investuosime visi kartu į tas elektrines, visi ir turėsime pasidalinti. Todėl ta nauda turi būti visą laiką pasveriama.
Noriu atkreipti dėmesį, kad didžiules pastangas dedame, kad galėtų vystytis nutolę saulės parkai. Vėl ateis į parlamentą pataisos, kur nutolusius parkus gaminantiems vartotojams galima bus įjungti per perdavimo tinklą, milžiniškus parkus, po 100 megavatų. Tikrai aš tikiu, kad per ateinančius metus mes turėsime visai kitus skaičius, saulės elektrinių kilovatų kainą gaminantiems vartotojams, nutolusiems gaminantiems vartotojams. Todėl galbūt ir tų ginčų, ir nesusipratimų dėl tinklo galimybių mažiau bus ateityje.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi A. Gedvilas.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, mano irgi bus žemiškas klausimas, nes turbūt jūs net ir daugiau gaunate įvairių kreipimųsi iš gyventojų. Tai aš vieną pacituosiu.
Vieno daugiabučio gyventojai atsidūrė tokioje situacijoje, kai negali atsijungti nuo lokalaus tiekėjo UAB, nes nėra sudarytų sąlygų pasirinkti kitą nepriklausomą elektros tiekėją. Dėl šios priežasties gyventojai 2021 metais negalėjo ir vis dar negali pasirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo ir moka garantinio elektros tiekimo kainą be valstybės kompensacijos. Pradėjusi prisijungimo prie ESO procesą prieš metus, sumokėjusi ESO nurodytą reikalingą prisijungimo kainą, daugiabučio gyventojų bendrija vis dar neprisijungia prie ESO. Gyventojai priversti mokėti milžiniškas sąskaitas už elektrą. Kodėl negali pasirinkti tiekėjo ir gyventojai yra priversti taip brangiai mokėti? Kaip būtų galima padėti šiems žmonėms?
Ir antras klausimas: kokia situacija dėl saulės kolektorių statymo ant daugiabučių namų? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Į pirmą klausimą, matot, reikia žinoti konkrečią situaciją, kad aš galėčiau komentuoti. Dabar negaliu. Aš būsiu dėkingas, jeigu jūs visą informaciją persiųsite ir mes tikrai tuo klausimu pasidomėsime. Jeigu yra taip, kaip yra, nors turbūt yra dar kokių nors niuansų, mes pabandysime tą klausimą išspręsti.
Dėl kolektorių. Dėl kolektorių reikia visų namo bendrijos gyventojų sutikimo ir galima statyti ant stogo, čia nėra bėdos, bet reikia sutikimo bendrijos narių daugumos.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi P. Gražulis.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiamas ministre, Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacija nusprendė kreiptis į valstybės institucijas ir užduoti visiems gaminantiems vartotojams svarbius klausimus ir prašo, kad visi pokyčiai ir diskusijos, liečiančios esamą ir būsimą plėtrą, būtų derinamos su jais, informuoti apie skirtingais formatais vykstančius susitikimus ir siųsti informaciją, kuria buvo dalinamasi tarp rinkos dalyvių. Ar atsižvelgsite?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ta informacija yra nuolat dalinamasi daugybe formatų. Yra įvairių, tiek susitikimų su ministru, tiek susitikimų su ministerijos darbuotojais, tiek viešų konsultacijų. Kiekvienas įstatymas pereina viešų konsultacijų, sakykime, fazę. Mano supratimu, viešinimo ir pokalbių turime labai labai daug. Beveik kiekvieną savaitę turiu pokalbius vienokiu ar kitokiu formatu jau aš asmeniškai. Taigi tikrai stengiamės viešinti maksimaliai, kalbėtis maksimaliai ir visą laiką esame pasirengę kalbėtis daugiau, jeigu tas poreikis bus. (Balsas salėje: „Nesidalinate…“) Su kuo? Su kuo konkrečiai? (Balsas salėje) Su kuria? Mes dalinamės su visais, bet aš papildomai pasikviesiu, jeigu yra poreikis, pasikalbėsime ir atskirai.
PIRMININKAS. Toliau klausia P. Gražulis. Ruošiasi J. Urbanavičius. Jeigu jo nebūtų, tada…
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas ministre, žinoma, neklausiu jūsų, kiek už elektros energiją moka „Moki-veži“, „Katus“ įmonės. Kaip suprantu, jau jūs 12 metų ten nedirbate. Bet kitą klausimą aš noriu jums užduoti, jį man labai dažnai užduoda žmonės. Šiandien žiūriu į „Nord Pool“ – kaina yra 21,02 cento. Praeitą mėnesį buvo beveik apie 20 centų vidurkis, tačiau tiekėjai siūlo sudaryti kainas su elektros vartotojais po 50 centų ir daugiau. Kaip suprasti, kodėl tokios didelės žirklės tarp biržoje esamų kainų ir tų nepriklausomų vartotojų? Labai dažnai elektros energijos vartotojai užduoda man šį klausimą: kodėl yra tokios aukštos kainos?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Noriu pasakyti, kad jūsų įvardinta kaina yra ganėtinai aukšta, nes šią savaitę neveikia „NordBalt“, mūsų kabelis su Švedija, tai tas kainas turime net be „NordBalt“. Kitą savaitę, kai kabelis pradės veikti visu pajėgumu, o iki remonto jis veikė 90 % pajėgumu, dabar veiks 100 %, tikrai turėsime dar geresnę situaciją.
Dėl tiekėjų. Tiekėjai turbūt siūlo kainas ne tik po 50 centų, bet priklausomai nuo sutarties ilgio – didesnes, mažesnes. Galiu tik tiek pasakyti, kad kainoms ilgesniu laikotarpiu laikantis tokio lygio, tiekėjai bus priversti leisti kainas. Bus priversti leisti kainas. Ir visi žinome, kad vartotojas visą laiką turi galimybę pasirinkti, net ir sudaręs sutartį turi galimybę pasirinkti – pakeisti tiekėją, išeiti pas kitą tiekėją. Tą garantuoja įstatymas. Tikimybė, kad kainos kris, yra didelė. Mano manymu, galimybė, kad jos padidės, pakilti gali kitų metų kovo balandžio mėnesiais, kai vėl bus pradedamos pildyti dujų saugyklos. Bet vėlgi neaišku, koks bus tas lygis, dėl kelių priežasčių. Viena iš jų – pavasarį visada turime daug vėjo, turime hidroenergetikos, tai rugpjūčio mėnesio kainos pavasarį tikrai neturėtų grįžti. Todėl manau, kad tiekėjai šiandien gal yra per daug atsargūs, bet turbūt kitą mėnesį mes pradėsime matyti kainų pasikeitimus.
PIRMININKAS. Kaip skelbta, klausia E. Pupinis. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ministre, apie gaminančius vartotojus jau nemažai klausė, aišku, dėl pinigų, bet ir dėl sąlygų išdavimo yra tam tikrų problemų. Aš irgi atsiųsiu raštus, nes, kiek suprantu, ten šiek tiek yra problemų dėl kompetencijų, nes turbūt nelabai yra kam dirbti.
Kitas klausimas. Aš norėčiau dėl avarijų likvidavimo. Na, visada ateina koks nors netikėtas momentas, kai atsiranda tam tikrų problemų, apledėjimo ir atsiranda vienu metu daug darbų, kai reikia likviduoti avarijas. Kokia šiuo metu situacija? Vienu metu buvo einama per privačias įmones. Kiek žinau, nemažai jų dabar pasitraukė iš rinkos. Tai kas mūsų laukia, jeigu, tarkim, atsitiktų stichinė nelaimė, trūkinėtų laidai ir atsitiktų nemažai avarinių situacijų? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, gaminantys vartotojai. Aš pats esu išbandęs ESO portalą, kaip galima rezervuoti galingumus, tai tikrai procesas, jeigu sistema leidžia, yra penkių minučių reikalas. Jeigu sistema neleidžia ir reikalingos papildomos investicijos, taip, prasideda didesni klausimai. Tačiau šiuo atveju tiek ESO, tiek „Ligride“ yra įkurti atsinaujinančios energetikos centrai, kurių užduotis yra konkrečiai dirbti tiek su gaminančiais vartotojais, tiek su vystytojais, vieno langelio principu atsakyti į visus klausimus ir sudaryti visiems vienodas, visiems lygias sąlygas, kad nebūtų jokių net kalbų apie neskaidrumą. Tai tas yra padaryta. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu jie įsivažiuos tiek „Lidgride“, tiek ESO, jie yra šviežiai įkurti.
Kalbant apie avarijų likvidavimą, avarijų likvidavimo, stichinių nelaimių, įrangos įdiegimo atveju situacija tikrai nėra bloga. Jeigu prisiminsime tuos didelius įvairius gamtos įvykius, ar tai būtų audros, ar sniegas, pūgos, nuo to laiko yra labai aiškiai sudaryti veiksmų planai. Yra sudaryti linijų atnaujinimo žemėlapiai, pagal kuriuos linijos yra atnaujinamos, valomos properšos ir kiti dalykai. Aš tikiuosi, kad tokio lygio, kokius mes turėjome, nebus, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad 80 % visų atjungimų yra likviduojama elektroniniu būdu, 80 %. Toliau brigados, mobilios brigados vyksta jau į tuos 20 % konkrečiai vietų. ESO nėra pajėgus išlaikyti tokią masę remontininkų, kai reikia likviduoti avariją tuo metu, nes dirba tūkstančiai žmonių. Todėl ESO samdė ir samdys tuos žmones, kurie dirba likviduodami avarijas.
Dėl bankroto ir kitų dalykų aš negaliu pasakyti, bet žinau tik viena, kad įmonės, dirbančios energetikos sektoriuje, dabar turi aukso amžių, nes A – reikia paleisti saulės elektrines, B – rekonstruoti pastotes, C – tiesti linijas. Kalbėti apie tai, kad kažkas bankrutuoja, tai turbūt yra nesusipratimas arba su įmone yra tikrai blogai.
PIRMININKAS. Klausia R. Šalaševičiūtė. Ruošiasi L. Nagienė. Šiek tiek pratęsime, nes ministras netrumpai atsakinėja į kiekvieną kausimą. (Balsas salėje) Kokias 10 minučių pridėsime.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, du paprasti klausimai. Pirmas. Ar kitais 2023 metais planuojate skelbti paraiškų priėmimą subsidijoms saulės elektrinėms įrengti? Jeigu, tarkim, šiais metais buvo gauta, pavyzdžiui, 5 kilovatams, o kitiems metams norėtų daugiau, ar tokia galimybė bus?
Antras klausimas. Labai reklamuojamos ir jūsų, ir kitų energetikų ir privačių oras-vanduo sistemos, bet yra ribojamos galimybės turintiems sodo namus su visomis kitomis tinkamomis sąlygomis, jeigu yra. Saulės elektrinėms buvo pakeistas tas reikalavimas. Ar tokių planų kaip sodo namų įtraukimo galimybė įsirengti oras-vanduo sistemą atsiras, ar ne?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Girdžiu ir L. Nagienė sako, kad tuos… Čia yra Aplinkos ministerijos priemonė. Ji turėtų įtraukti arba neįtraukti papildomai šilumos siurblius.
Kalbant apie saulės elektrines, kurios yra mūsų kompetencija ir mūsų priemonės, bus tikrai daug priemonių ateinančiais metais. Žymios lėšos ir toliau bus investuojamos į atsinaujinančią energetiką ir taip bus galima pasipildyti toliau tuos… (Balsas salėje) Taip, be abejo, bus galima. Dėl šilumos siurblių aš tą klausimą pasižymėsiu ir pabandysime mes kažkaip kartu su ministerija pasiderinti, kodėl yra išimtys padarytos, kodėl sodo sklypuose negalima to daryti.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi K. Vilkauskas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, gal galime tikėtis kuo greičiau apie energetines bendrijas. Žinau, mes rytoj turėsime komisijoje, norėsime išgirsti pristatymą. To viso aprašo labai laukia savivalda tuo klausimu. Aš tikiuosi, kad labai greitai tai pamatysime.
Mano klausimas yra: „Ignitis“ dabar siūlo išsinuomoti nuotolines vėjo elektrines. Gal galite pasakyti bent trumpai, kokios yra sąlygos, nes nelabai aš… Ir rytoj norėsiu dar su „Igničiu“ padiskutuoti būtent komisijoje. Man atsiranda tokia nauja priemonė. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dėl „Igničio“. Konkrečių sąlygų aš tikrai nepasakysiu, bet kuriuo atveju jos turi, jeigu įmonė nori paslaugą teikti ir nuomoti, ji turi būti patraukli kainos požiūriu. Aš vėlgi nenoriu komentuoti jų kainodaros. Šiek tiek esu girdėjęs, bet nenoriu komentuoti. Tegul jie detaliai pakomentuos. Nežinau, ar per penkerius, ar per šešerius metus, žiūrint 12 % ar 20 % nuolaida bus. Jie konkrečiai galės tai patys ir pakomentuoti.
Dėl gaminančių bendrijų aprašų. Aprašai šiuo metu yra daromi, derinami, nes juos derinti reikia ir su Komisija, ir taip toliau. Darbas yra nelengvas. Nemanau, kad jau rytoj tuos aprašus atneš, nes reikia įsivaizduoti, kad ministerijoje dirba 86 žmonės, o aprašų tiek dėl RRFʼo, tiek dėl struktūrinės paramos yra labai daug ir tam yra duodamas labai aiškus prioritetas. Aš labai tikiuosi, kad iki Naujųjų metų aprašus padarys.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Skardžius.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, matyt, jums ne paslaptis, kad dalį „Igničio“ grupės akcijų valdo ir privatūs asmenys. Iš tikrųjų „Ignitis“ gavo apie 100 mln. pelno. Logiška, kad tie privatūs asmenys ar privatūs akcijų pirkėjai nori pelno. Kaip jūs manote, ar negalėtų būti mažinami šito pelno sąskaita tarifai ir galbūt vertėtų suskaičiuoti, kad galbūt tas akcijas reikėtų ir išpirkti? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Akcijas visą laiką galima išpirkti, tiktai reikia tam turėti pinigų.
Noriu atkreipti dėmesį, kad „Ignitis“, išplatindamas akcijų emisiją, gavo beveik 0,5 mlrd. (šiek tiek mažiau) lėšų, kurias investavo į skirtingus projektus, taip pat ir į projektus Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, iš kurių ir gauna labai didelę naudą.
Noriu netgi pasakyti, kad būtent tais pinigais ir buvo iš dalies dengiami aukšti mūsų elektros vartotojų tarifai. Taip pat įmonę „Ignitis“, rinkoje veikiančią įmonę, turbūt turėtume skatinti kuo daugiau investuoti ir kuo daugiau uždirbti pelno. Kuo daugiau pelno uždirba, tuo daugiau dividendų sumoka į valstybės biudžetą. (Balsai salėje) Taip, bet jie investavo, įdėjo pinigų ir tikisi grąžos. Mes visą laiką turime turėti tokį balansą, ar mes norime turėti uždarą sistemą, ar norime turėti įmonę, kuri nuolat spaudžiama rinkoje kuo efektyviau dirbti. (Balsai salėje) Mūsų tikslas yra, kad „Ignitis“ vienokia ar kitokia forma sumokėtų kuo daugiau pinigų, taip? Dividendais į biudžetą sumokami pinigai irgi yra pinigai. Mes turėtume būti tuo patenkinti. Be abejo, „Ignitis“, kaip socialiai atsakinga įmonė, visą laiką turi būti geriausias pasirinkimas mūsų žmonėms. Čia irgi be kalbų, su tuo turime visi sutikti.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ir paskutinis ruoštųsi J. Sabatauskas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, skaitau… (Balsai salėje) Atsiprašau, galima dėmesio? Gerbiamas ministre, skaitau 2022 metų pirmo pusmečio tarpinį pranešimą. „Ignitis“ grupė. Vystomi projektai. Lietuvos jūros parkas. Technologiškai. Jūrinio vėjo parkas, galia 700 megavatų. Tikėtina komercinės veiklos pradžia – 2028 metai, investicijos neskelbiamos, pajamų modelis – 15 metų remiamas tarifas, nuosavybė šio projekto – 51 % kartu su įmone „Ocean Winds“ lygiomis teisėmis, valdoma „Renewables“ ir „NG energija“. Kas čia per daiktas? Kada buvo paskelbtas konkursas ir kada „Ignitis“ laimėjo tą konkursą? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Konkursas nėra paskelbtas, jis bus paskelbtas kitų metų trečiame ketvirtyje. O „Ignitis“ turbūt yra… Reikia suprasti, „Ignitis“ yra įkūręs atskirą padalinį, kuris ruošiasi investuoti į jūros parkus, jiems turbūt reikalingas pagrindimas, kam jie tą daro. Tam deda į tokius prospektus. Tas išlaidas investuotojams turi kaip nors pateisinti, todėl greičiausiai tai ir atsiradę.
Žiūrėkite, rinkos dalyviai, visi rinkos dalyviai yra vienodi, ar „Ignitis“, ar (…), ar kitos kompanijos. Tiek dėl vieno, tiek jau dabar anonsavau kito parko pradžią (įstatymas bus parengtas artimiausiu metu), konkurencija bus aštri. Mūsų tikslas dar gauti kuo daugiau pinigų į biudžetą. Aš tikiuosi, kad tiek iš pirmo, tiek iš antro parko už licenciją eksploatuoti jūros parkus bus sumokėti nemaži pinigai. (Balsai salėje) Ne, aš manau, kad tikrai nebus remiama. Galime braukti, aš leidžiu, Artūrai, brauk. (Balsai salėje) Ne, yra, yra. Jie kelia, kiek nori.
PIRMININKAS. Kolegos, neplėtokime diskusijų po klausimų.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš nerašau juk to.
PIRMININKAS. Statutas nenumato tokių dalykų. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, prieš porą savaičių jūsų viceministras minėjo, kad per porą savaičių suformuos derybinę poziciją dėl kainų. Apie tai, ką jūs minėjote iš tribūnos dėl keleto valstybių spaudimo Europos Komisijai, reikalavimo nustatyti tas viršutines kainų ribas. Kas bus, jeigu… Ar tai ir yra jūsų derybinė pozicija? Pirmas toks patikslinimas. O kas bus, jeigu neišgirs Europos Komisija, kokia bus jūsų pozicija ir veiksmai?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Matote, kalbame apie reglamentus ir europinius formatus. Sprendimai yra priimami kvalifikuota balsų dauguma. Šalis narė turi vieną balsą. Nuo tavęs priklauso, kaip tu dalyvauji ar nedalyvauji kokiose nors koalicijose ar susitarimuose ir panašiai. Lietuva šiandien aktyviai dalyvauja susitarimuose, kurie remia viršutinės dujų ribos kanalą, aktyviai už jį pasisakome visais formatais, ne tik Ministrų taryboje, bet ir darbo grupėse, „Coreperuose“ ir visur kitur. Ne veltui pasakiau šiandien, kad po kiekvienos tarybos jau, atrodo, Komisija įsipareigoja, kad tuoj atneš, ir vis matome, kad vis atsiranda kokių nors stabdžių.
Šiuo metu labai aiškias turime indikacijas iš šalių narių, su kuriomis kartu dalyvaujame tuose formatuose, tokių like-minded šalių, kad jeigu Komisija neatneš reglamento pataisų, kurių mes reikalaujame, lapkričio 24 dieną šalys narės, o tai yra tos šalys, kurios sudaro kvalifikuotą balsų daugumą, negalės balsuoti už reglamentą. Komisija šiaip įsiklauso, nėra, kad Komisija nesiklauso šalių narių, bet šiuo atveju matome, kad yra kai kurių didžiųjų šalių noras, kad to nebūtų, ir Komisija stengiasi tai balansuoti. Bet vėlgi, dar kartą pasikartosiu, tikrai yra didelė šalių narių grupė, kuri aiškiai pasisako, kad kanalas, kainų lubų kanalas, turi atsirasti. Dirbsime toliau, kad jisai būtų.
PIRMININKAS. Dėkui. Nesupratau, R. Žemaitaitis nebuvo užsirašęs, be to, mes jau paskelbėme, kad baigėsi laikas, jį pratęsėme tikrai 15 minučių papildomai. Dėkui. K. Mažeika buvo užsirašęs, A. Veryga, Z. Balčytis, V. Valkiūnas, jie, deja, neteko galimybės paklausti. (Balsai salėje) Replikos dabar nenumatytos, balsavimo nebuvo, nėra jokių statutinių galimybių, tai po balsavimo. (Balsai salėje) Ne po kiekvieno klausimo, po balsavimo. Tik dėl vedimo tvarkos, jeigu norite. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“ ) Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Dainiau, rugsėjo 20 dieną dalyvaudamas plenarinių posėdžių salėje aš jums uždaviau klausimą dėl „Inter Rao“, ar Lietuva toliau vykdo prekybą, ar vykdo balansavimą ir panašiai. Plenarinių posėdžių salėje jūs tuo metu man neatsakėte. 22 dieną aš į jus kreipiausi raštu, jūs pasakėte, kad jokių procesinių dalykų nėra. Šiandien išplatinamas pranešimas, būtent bankroto administratorius tos pačios „Inter Rao“ organizacijos išplatina, kad Baltijos šalys toliau vykdo veiklą per „Inter Rao“ ir yra stabdoma bankroto procedūra. Tai kuris čia Dainius yra tikrasis, ar rugsėjo 20–22 dienų, ar čia vis dėlto yra šitie?.. Nes, kaip žinote, įrašai nedega.
PIRMININKAS. Čia jau papildomas klausimas. Bet galbūt ministras atsakys, jeigu taip aštriai iškeltas tas klausimas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dar kartą noriu pasikartoti, kad jokių paslaugų… (Balsas salėje: „Yra.“) Dar kartą noriu pasakyti, aš mačiau pranešimus ir komentuoju juos. Noriu dar kartą pasakyti, kad jokių paslaugų Baltijos šalių operatoriai neperka, o jeigu kažkas išrašinėja sąskaitas kokias nors… (Balsas salėje) Dar kartą noriu pasakyti, kad jokių… Aš turiu konkrečiai šios dienos duomenis iš operatoriaus. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, netęskime.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Iš kur teismas, jeigu „Inter Rao“ išrašinėja sąskaitas, o jų niekas nesiruošia apmokėti, nes sutartys yra nutrauktos? Tai jų bėda. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ministras labai aiškiai pasakė…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Sutartys yra nutrauktos.
PIRMININKAS. …ir atsako už savo žodžius. Jeigu jūs labiau tikite spaudos pranešimais, tai čia jau jūsų reikalas.
Dabar mums liko šiame posėdyje trys pateikimai, tikiuosi, greitai įvyks. Balsavimo intervalas bus panašiai, kaip ir numatyta, tuo laiku, galbūt keliomis minutėmis vėliau. Buvo numatyta 15 valandą, gal bus truputį vėliau.
14.47 val.
Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2212 (pateikimas)
Dabar būtų darbotvarkės 2-3 klausimas – Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2212. Pranešėja bus viceministrė I. Valeškaitė. Prašom į tribūną. Matau, dar dėl vedimo tvarkos G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Norėjau paklausti, kodėl ne ministrė pristato, nes pirminėje darbotvarkėje buvo ministrė? Šiuo metu pagal darbotvarkę ji turėtų būti salėje, balsuoti už projektus.
PIRMININKAS. Aš matau, kad pas mane darbotvarkėje parašyta „viceministrė“.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pirminėje darbotvarkėje, aš atsiverčiau, tikrai yra „ministrė“. Pasikeitė ne per seniausiai.
PIRMININKAS. Tai reiškia, kad dėl ministrės kokių nors svarbių planų yra pasikeitimų. Bet viceministrė turi Vyriausybės įgaliojimus ir negi mes dabar čia?..
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tada mes prašysime pertraukos, palauksime ministrės. Frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų valia. Turbūt esant svarbiems ar tokiems argumentams, kad viena frakcija labai nori matyti ministrę, bendru sutarimu mes tą pertrauką paskelbsime. Iki kito posėdžio. Gerai, supratau.
V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, jeigu čia kažkam labai linksma, tai tikrai galima ir juokingesnių pokštų sugalvoti. Bet turime dar keletą klausimų, padirbėkime normaliai. Visi gi supranta, kad viceministrai gali pristatyti klausimus ir jie pristato, ir nereikia čia daryti nejuokingų žaidimų. Ar jūs pirmą kartą Seime? Man atrodo, kad jūs jau antrą kadenciją, lyg ir viskas turėtų būti jums suprantama. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas Vytautai, negalime atimti iš opozicijos tokios teisės karštai norėti matyti kaip pranešėją pačią ministrę. Galbūt jai pasiseks ir kitame posėdyje tokia galimybė atsiras. Nieko čia dramatiško. Ačiū viceministrei. Matyt, šiandien neišeis jums pasireikšti.
14.52 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1274 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2178 (pateikimas)
Kitas projektas, čia jau nebe viceministrai pristatys. Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1274 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2178. Pranešėjas – R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Seimo birželio mėnesį priimtame Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme buvo netinkamai techniškai atvaizduotas naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimas, todėl be atitinkamos korekcijos neįmanoma padaryti suvestinės įstatymo redakcijos, galiosiančios nuo 2023 m. balandžio 1 d. Paprastai tariant, padaryta techninė klaida, kuri pastebėta vėliau. Naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas turi du straipsnius: 1 straipsnyje Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas dėstomas nauja redakcija, 2 straipsnyje aptariamos įstatymo įsigaliojimo nuostatos. O Seimo birželio mėnesį priimtame Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nurodoma, kad keičiamas naujos redakcijos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 15 straipsnis. Iš tiesų norėta pakeisti 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo 15 straipsnį. Todėl Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas inicijavo įstatymo projektą ir jį parengė.
Teikiamas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus. Pastebėtina, kad pats Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 4 dalies normos turinys šiuo projektu nėra keičiamas. Jis išlaikomas toks pat kaip ir Seimo birželio mėnesį priimtame Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme. Šis pakeitimas leis parengti ir paskelbti tinkamą suvestinę Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo redakciją, kuri galios nuo 2023 m. balandžio 1 d. ir bus pradėta taikyti naujos kadencijos savivaldybių taryboms susirinkus į pirmą posėdį.
Teisės departamentas dėl įstatymo projekto pastabų neturi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausiančiųjų nėra. Pažiūrėsime, ar dėl motyvų kas nors pageidauja pasisakyti. Taip pat nėra. Balsuosime dėl projekto nustatytu laiku.
14.55 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2063 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2063. Pranešėjas – Seimo narys S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra Prokuratūros prašymas. Iš tiesų priminsiu, kad neseniai, spalio 1 dieną, įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis buvo numatyta sulaikymo trukmės sugriežtinimai, apribojimai. Konstitucija yra numačiusi, jog sulaikytą asmenį galima… sulaikytą asmenį reikia nedelsiant pristatyti teisėjui, bet ne vėliau kaip per 48 valandas. Tai čia dabar yra sugriežtinta tvarka ir iš tiesų turi būti sulaikytas asmuo pristatomas kuo greičiau teisėjui.
Vadinasi, prokuroras ir teisėjas, kaip yra dabar, negalėtų, na, kaip būna, jeigu penktadienį sulaiko, tai 48 valandos baigiasi sekmadienį, sekmadienį teisėjas su prokuroru budi, kaip ir viskas gerai. Tai šioje situacijoje mes sugriežtinome tvarką ir dabar tiek prokurorai, tiek teisėjai turės budėti ir šeštadieniais, kad būtų galima išspręsti tolesnį klausimą. Todėl reikalinga, kad būtų apmokėjimas ir prokurorams už darbą šeštadieniais, kad būtų teisinis pagrindas.
Tai štai Prokuratūra prašo tokios pataisos ir kartu prašo dar patikslinti Prokuratūros įstatymą (jame yra numatyta, kad prokurorai turi teisę į tarnybinį butą, na, tarnybinių butų kaip tam tikro relikto yra atsisakoma, jų yra labai mažai), kad Prokuratūra galėtų prokurorams, kurie neturi būsto tame regione, mokėti butpinigius. Štai du tokie trumpi patikslinimai, papildymai, kuriuos kartu su Baudžiamojo proceso kodekso, kaip minėjau, įsigaliojimu reikia padaryti. BPK įsigaliojo, prokurorai dirba, bet kol kas negali jiems normaliai apmokėti.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, žinome, kad iš tikrųjų kadaise buvo tarnybinių butų. Aišku, dėl sekmadienio apmokėjimo viskas gerai. Bet iš kokių lėšų ir kaip jie apmokės, jeigu mes žinome, kad ir dabar biudžete jiems trūksta pinigų. Ar yra numatyta jau dabar, kad kitais metais tiems darbuotojams, prokurorams būtų padedama, kadangi jiems būtų mokama ta kompensacija, butpinigiai ar panašiai?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Suprantamas klausimas. Matote, kol nėra įstatymo pataisos, na, Prokuratūra negali ir formuoti poreikio. Tiek ir apmokėti už šeštadienius reikės ieškoti vidinių resursų, tiek ir butpinigiams. Bet kitais metais sudarant biudžetą jau būtų teisinis pagrindas, jeigu mes čia priimsime tą pataisą, formuoti poreikį ir Finansų ministerija turės skaičiuoti, kiek papildomų lėšų reikės Prokuratūrai. Tos pataisos reikalingos ir dėl to, kad formuojant biudžetą būtų pagrindas prašyti didesnių asignavimų.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Mano klausimas labai panašus. Ką reiškia – iš vidinių resursų? Jeigu mes girdėjome, kad dabar neišgyvena, kiauri stogai ir algų nėra kam mokėti, apskritai nesirenka to darbo. Mano klausimas būtų toks. Vis tiek poreikis buvo skaičiuotas ir matome, kokia ta pinigų suma. Ar numatant kitų metų biudžetą bus atsižvelgta dar ir už paskutinį ketvirtį, tai yra nuo spalio 1 dienos, kai įsigaliojo pasikeitimai, ar bus ir ta suma numatyta kompensuoti iš tų vadinamųjų vidinių resursų surastų lėšų?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Na, ką aš galiu atsakyti. Komitete, Teisės ir teisėtvarkos komitete, mes siūlėme Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į papildomą poreikį. Prokuratūra buvo pateikusi skaičiavimus, jie nėra kosminiai. Aš žinau, kad Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei atsižvelgti į Prokuratūros poreikį. Kai grįš biudžetas iš Vyriausybės, žiūrėsime tada, bet tokiu atveju iš kažkur turi atimti. Bet, kaip minėjau, jeigu mes dabar priimame įstatymą, jau kitais metais tikrai turės būti atsižvelgta į tą biudžetinių lėšų poreikį.
PIRMININKAS. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas pirmininke, iš tikrųjų tai yra sveikintini projektai. Mes žinome, kad ir komitete, ir Prokuratūra labai laukia šito. Galų gale tai yra visuomenei didžiulė paspirtis dėl tos teisinės ir privalomos paslaugos, kai kartais susiklosčius aplinkybėms reikia laiku ją gauti. Tačiau mano lygiai taip pat siūlymas, pirmininke, gal rytoj turėdami, svarstydami kitus klausimus Teisės ir teisėtvarkos komitete visgi galime kaip nors dar susitarti, kas teiktų ar nuo komiteto, ar konkrečiai nuo mūsų kas nors, kai grįš biudžetas, dar prašymą dėl šito papildomo poreikio. Čia iš tikrųjų nėra kosmosas, bet sunku jiems bus rasti savo vidinių resursų, o tai labai svarbus projektas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pone Algirdai, jeigu jūs pamenate, mes komitete galbūt ne konkrečiai tam dalykui, bet mes prokuratūrai siūlėme, kad būtų padidinta tam tikra suma. Aš kaip tiktai minėjau ir kolegei Orintai, Biudžeto ir finansų komitetas palaikė mūsų siūlymą. Dabar tikėsimės Vyriausybės paramos arba supratimo. Kaip ir jau mes savo darbą padarėme. Dabar jau lauksime reakcijos.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, pateiktas yra mūsų pasiūlymas dėl prokurorų atlyginimo didinimo, nes visi žinome tą situaciją. Tas pasiūlymas jau yra užregistruotas. Aš manau, kad šitas jūsų pateiktas projektas tiktai sprendžia dėl to pridėtinio darbo, papildomų krūvių. O kaip jūsų komitetas planuoja balsuoti už tą pagrindinį prokurorų atlyginimų didinimo projektą?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Suprantant… Mūsų komitetas yra kaip ir kuruojantis teismus, prokurorus, Valstybės apsaugos tarnybą, atsiprašau, Vadovybės apsaugos tarnybą, nes jų nekuruoja joks ministras. Mes visada stengiamės svarstydami tiek įstatymų projektus, tiek biudžetą objektyviai vertinti tą poreikį.
Dabar dėl prokurorų darbo apmokėjimo. Aš tik noriu pasakyti, kad kol kas jie patenka į tą antrą etapą, teismų darbuotojai patenka į pirmą, bet niekaip mes neateiname į Seimą su Valstybės tarnybos įstatymu. Ten, matyt, bus pagrindinis svarstymas, ten, matyt, bus išspręsti tie klausimai, nuo kada ir kokiais etapais kokiems pareigūnams didėja atlyginimai. Čia, matyt, kompleksiškai. Aš visgi tikiuosi, kad per porą savaičių Valstybės tarnybos įstatymo pranešėjas atsidurs šitoje tribūnoje ir ten tada galbūt kompleksiškai bus išspręsta ir prokurorams apskritai padidinimas, o čia yra tiktai už tą papildomą darbą, kai reikia žmogaus teises įvertinti ir ginti šeštadieniais.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar motyvai. L. Nagienė pasisako už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų kviečiu visus palaikyti šį projektą. Pirmiausia, man atrodo, ne tik prokurorams, bet ir visiems reikėtų už papildomą darbą, jeigu dirba, o prokuratūroje yra žmonių, kurie kartais turi budėti ir namuose pasiskirstydami. Čia yra labai svarbu, nes tikrai negali niekur išvykti net ir poilsio metu, ir po darbo.
Antras momentas. Aš manau, kad galbūt mes tuo momentu, kai trūksta mums prokuratūroje ir specialistų, ir norinčių dirbti, galbūt, kai gaus tuos butpinigius ar ten už nuomą kažkokią papildomą kompensaciją, tikrai galės ateiti jauni žmonės. Galbūt tas atlyginimas dar nėra patrauklus, bet ateityje, aš manau, susiklostys. Tikrai palaikykime šį projektą skatindami, kad tikrai ateitų žmonės, tvirti teisininkai dirbti į prokuratūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar esame pasiekę balsavimo intervalą ir kaip tik galime pradėti balsuoti.
Pradėsime nuo šio ką tik pateikto Prokuratūros įstatymo pataisų projekto. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 98: už – 97, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu būtų skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir siūloma svarstyti… Nors projekte buvo parašyta gruodžio 22 diena, manyčiau, reikėtų anksčiau, kad ramiai spėtume priimti. Galbūt gruodžio 6 dieną? Jeigu komitetas apsvarstys anksčiau, praneš, įrašysime anksčiau į darbotvarkę. Taip ir nusprendžiame.
Dabar balsuosime dėl projektų, kurių dauguma buvo pristatyti rytiniame posėdyje, bet tuo metu nebuvo balsavimo.
15.05 val.
Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektas Nr. XIVP-2209 (pateikimo tęsinys)
Pirmasis būtų darbotvarkės 2-2 klausimas – Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektas Nr. XIVP-2209, kurį pateikė ministrė M. Navickienė.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
T. V. Raskevičius – dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju. Norėčiau paprašyti dėl šio projekto Žmogaus teisių komitetą paskirti papildomu komitetu. Pasistengtume operatyviai jau kitą savaitę apsvarstyti.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar sprendžiame dėl komitetų. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Dėl to niekas neprieštarauja? Kaip papildomi būtų Žmogaus teisių komitetas, kaip čia dabar pageidavo, ir Neįgaliųjų teisių komisija. Tik dažnai šioje komisijoje projektai užtrunka, o Vyriausybė prašo svarstyti skubos tvarka. (Balsai salėje) Tikėkimės, kad neužtruks.
Dėl skubos tvarkos prašom balsuoti, ar pritariame skubos tvarkai.
Už – 79, prieš – 11, susilaikė 23. Skubai pritarta.
Aš klausčiau ministrės, kadangi pritarta skubai, kada jūs tikitės ir kokios norite svarstymo datos Seime, nes čia parašyta gruodžio 8 diena. Ar tai jus tenkina? (Balsai salėje) Tenkina. Tai nelabai suprantu, kodėl prašyta skubos, kai čia nėra jokios skubos. Fiksuojame gruodžio 8 dieną svarstymo Seime datą.
15.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2211 (pateikimo tęsinys)
Toliau apsispręsime dėl projekto, kuris darbotvarkėje buvo pažymėtas kaip 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-2211, kurį pateikė ministras A. Anušauskas. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 103 Seimo nariai, už – visi 103. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ir svarstymo data – gruodžio 13 diena. Tinka? Taip ir nutariame.
15.09 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1274 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2178 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-5 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2178. Pranešėjas buvo kolega R. Juška. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 113. Pritarta vienbalsiai. Svarstymo data čia siūloma lapkričio 15 diena. Aš klausčiau gerbiamojo R. Juškos, ar rytoj jūsų komitetas apsvarstys tą projektą? Jeigu apsvarstys, tada galime fiksuoti tokią datą.
Toliau darbotvarkės 2-7 klausimas – Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2063. (Balsai salėje) Buvo. Teisingai, patikrinome budrumą.
15.10 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 8 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2196 (pateikimo tęsinys)
Tada 2-8 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2196. Man pasakė, kad nebuvo išsakyti motyvai, nebuvo laiko prieš pietus, tad dabar galima tą padaryti. Kas užsirašė, turi tokią teisę. Tai M. Danielė kalba už.
M. DANIELĖ (LF). Dėkui. Kadangi Monikos pristatymo metu salė buvo labai tuščia, noriu pakartoti pagrindinius dalykus. Mes kalbame apie žmonių grupę, nedidelę žmonių grupę, kuri šiuo metu gyvena žemiau absoliučios skurdo ribos, iš 173 eurų per mėnesį. Jeigu įsidarbina, šie žmonės netenka ir šitų pinigų. Turint galvoje, kad šita žmonių grupė yra nedidelė, buvo labai ilgai diskriminuota ir ignoruota, turint galvoje dabartinę infliaciją, turint galvoje dabartinę situaciją su energetika ir visą kitą situaciją Lietuvoje, būtent šitą klausimą reikia spręsti skubiai. Net jeigu mes diskutuojame ir pritariame, kad kompleksinis peržiūrėjimas yra būtinas, su Monika teikiame šį projektą ir manome, kad dėl šitų kelių šimtų žmonių reikia pasistengti suieškoti trūkstamą pinigų sumą jau dabar ir nepalikti jų prieš ateinančią žiemą gyventi toliau žemiau skurdo ribos. Labai raginu palaikyti šitą projektą ir tikiu, kad suma nėra tokia didelė, tikrai galime surėmę pečius ją surasti.
PIRMININKAS. Ką gi, motyvai išsakyti, balsuosime, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 112 Seimo narių – vienbalsiai pritarta po pateikimo. Ministrė M. Navickienė – per šoninį mikrofoną.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Taip, suprantama, kad reikalinga Vyriausybės išvada, nes vis dėlto yra tam tikras lėšų poreikis. Tikiuosi, bendru sutarimu galime tam pritarti? V. Mitalas – per centrinį mikrofoną.
V. MITALAS (LF). Suprantate, kad Vyriausybės išvada tikrai bus reikalinga, ypač jeigu norime tai įgyventini nuo kitų metų. Aš prašyčiau frakcijos vardu skubos.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, kokia gali būti skuba, jeigu prašome Vyriausybės išvados. Tikrai ten…
V. MITALAS (LF). Tarp svarstymo ir priėmimo stadijų būtų minimalesnis tarpas.
PIRMININKAS. Tai galbūt svarstymo stadijoje jūs paprašysite? Nes dabar prieš svarstymą tikrai skubos nebus. Gal sutariame, kad jūsų tą prašymą… (Basas salėje) Sutarėme. Pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas ir Neįgaliųjų teisių komisija. Čia buvo parašyta: siūloma svarstyti pavasario sesijoje, to nesiūlau. Siūlau orientuotis į kokią gruodžio 6 dieną, kad spėtume priimti iki Naujųjų metų. Sutariame, taip?
15.15 val.
Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1914 (pateikimo tęsinys)
Ir liko turbūt paskutinis balsavimas dėl Pilietybės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1914.
Čia taip pat nebuvo spėta išsakyti motyvų. Jeigu yra užsirašiusių, tokią galimybę suteikiame. Taip, yra. A. Vyšniauskas – motyvai už.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, kolegė iš opozicijos išblaškė. Kolegos, šis įstatymo projektas, mano galva, yra tikrai svarbus, nes mes turime kategoriją žmonių, kurie yra gavę dvigubą pilietybę dėl įvairių nuopelnų valstybei. Pavyzdžiui, dėl sportinių nuopelnų, dėl kultūrinių nuopelnų ir panašiai. Mes liečiame tik tuos asmenis, kurie turi ir kitos šalies pilietybę. Jeigu šie asmenys padaro kokią nors veiklą, susijusią su Rusijos propaganda, Rusijos režimo gynimu, Ukrainos klausimo tokiu keistesniu interpretavimu ir panašiai, mes neturime savo teisinėje bazėje jokių sprendimų, kaip būtų galima spręsti tokių žmonių problemą. Todėl mes su kolegomis siūlome būtent sukurti teisines galimybes iš tokių asmenų atimti pilietybę. Be abejo, sprendimui priimti turės prisijungti ir įvairios institucijos, tikriausiai ir prokuratūra, ir kai kurios kitos. Ką mes norime padaryti? Mes norime sukurti teisines galimybes iš tokių žmonių atimti pilietybę. Jie liks su kitos šalies pilietybe, tačiau neturės Lietuvos pilietybės. Kviečiu diskutuoti, ypač Teisės ir teisėtvarkos komitete, čia tikriausiai prie šio įstatymo projekto dar ganėtinai daug dirbsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš pasisako A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos, aš manau, jūs puikiai suprantate, ir Teisės departamentas rašė, kad yra prieštaraujama Konstitucijai. Kitas dalykas, tarptautiniai įsipareigojimai labai aiškiai sako, kad asmuo negali būti diskriminuojamas pagal pilietybės įgijimo būdą. Šiuo atveju yra akivaizdi diskriminacija, nes tie, kurie yra įgiję pilietybę gimdami ir turi tik ją vieną, nepraras. Tie, kurie yra įgiję ir vieną, ir kitą pilietybę, galės prarasti, ji bus atimta, tik ribotai kategorijai žmonių bus taikoma drausmė. Jeigu jūs norite tikrai pasirodyti pilietiški ir nebūti populistais, na, sutvarkykite vieną kartą A. Paleckio kalbėjimus iš kalėjimo ir dabar dar Celofano kalbėjimus iš kalėjimo. Vienas vos ne kursto valstybėje daryti perversmą, kitas vėlgi komentuoja visokias riaušes ir kitus dalykus. Ten, kur jums reikia parodyti pilietiškumą, jūs to nepadarote arba darote labai lėtai. Ten, kur išlenda populizmas, einate laužydami Konstituciją. Tikrai raginu meilę valstybei rodyti realiais darbais, o ne tokiais populistiniais projektais.
PIRMININKAS. Gerai, balsuosime dėl šio projekto, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 63, prieš – 24, susilaikė 26. Projektui po pateikimo pritarta.
Dabar aš norėčiau paklausti. Ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ar Žmogaus teisių komitetas yra kaip pagrindinis dėl pilietybės klausimų? Gerbiamas Stasy Šedbarai, ir kito komiteto pirmininko klausiu, kuris komitetas dėl šių klausimų? Man abu pirmininkai sako, kad Žmogaus teisių komitetas. Jis skiriamas pagrindiniu. Ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas pageidauja būti kaip papildomas? Nepageidauja. Gerai.
Siūloma svarstymo data – gruodžio 6 diena. Pritariame.
K. Mažeika turi papildomų siūlymų.
K. MAŽEIKA (DFVL). Taip, pirmininke, siūlymas, kad reikia Vyriausybės išvados, nes projektas, matote ir pagal Seimo narių balsų pasiskirstymą… Turbūt ir Vyriausybės nuomonė, manau, šiuo atveju tikrai yra svarbi. Ačiū.
PIRMININKAS. Kodėl reikėtų Vyriausybės išvados, čia argumentų neišgirdome. (Balsas salėje: „Frakcijos vardu!“) Jeigu yra toks siūlymas, be abejo, balsuosime, nors pastebėsiu, kad Vyriausybė perkrauta išvadų prašymais. (Balsai salėje) Balsuojame, ar pritariame, kad būtų reikalinga Vyriausybės išvada.
Balsavo 111: už – 50, prieš – 39, susilaikė 22. Nepritarta.
D. Asanavičiūtė dar repliką po balsavimo.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto prašyčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas būtų papildomu komitetu. Balsuojame dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip papildomo komiteto. Prašyčiau, kad būtų balsuojama dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto kaip papildomo komiteto.
PIRMININKAS. Ar frakcijos vardu prašote? Taip, gerai. Balsuosime ir išklausome dar K. Mažeikos siūlymą.
K. MAŽEIKA (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, čia pasiūlymas jums ir kolegoms, kurie tokius projektus teikia. Na, va rytoj kaip tik 13 val. 30 min. vyks tokia puiki diskusija, kad kokybiškas teisės akto projektas yra pusė darbo, tai ir Vyriausybei būtų lengviau dirbti. Toks palinkėjimas.
PIRMININKAS. Aš manau, visi Seimo nariai yra gavę kvietimus į tą renginį. Tie, kas tuo metu neturi komisijų ir komitetų posėdžių, aš tikiuosi, dalyvaus, diskusijos tema prasminga. Manau, gerbiamas Valdemarai, visi gavome elektroninius laiškus, aš jums asmeniškai nusiųsiu, kad žinotumėte. (Balsai, plojimai salėje)
Kolegos, dar atsirado pasiūlymas papildomu komitetu skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Na, ir pirmininkas pasiduoda, pritariame bendru sutarimu. Tada baigėme apsispręsti dėl projektų.
Belieka užsiregistruoti ir pademonstruoti visuomenei, kaip gausiai dalyvavome baigiamojoje stadijoje šiandien.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai.
Posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.