Projektas

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-354

 

 

2017-06-05

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017-02-13 išvadoje Nr. XIIIP-354 pateiktas pastabas, Lietuvos Respublikos Seimo narių pateiktus pasiūlymus, visuomeninių organizacijų, kitų asmenų Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto organizuotų klausymų metu išdėstytus pasiūlymus, įstatymo projekto Nr. XIIIP-354 tobulinimo aptarimą su Socialinės apaugos ir darbo ministerijos atstovais, bei siekiant inkorporuoti Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. vasario 14 d. įstatymu Nr. XIII-204 priimtas galiojančio vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, teikiamas šis pasiūlymas (toliau - Pasiūlymas) dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto 1 str. nauja redakcija išdėstomo vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau nauja redakcija išdėstomas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas - Įstatymo projektas; atitinkamai Pasiūlymo nuorodas į atitinkamus Įstatymo projekto skyrius, straipsnius, dalis ar punktus reiškia nuorodos į naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos įstatymo atitinkamus skyrius, straipsnius, dalis ar punktus, o nuoroda į Pasiūlymo dalį, reiškia nuorodą į atitinkamą Pasiūlymo eilės numerį).

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – šis įstatymas) tikslas paskirtis – užtikrinti vaiko teisių apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus nustatyti pagrindines vaiko teises ir laisves, pagrindines vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, taip pat valstybės teises, pareigas, atsakomybę, pagalbos vaikui ir šeimai organizavimo pagrindus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių deklaracijos nuostatas, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus ,vaiko teisių apsaugos sistemos reglamentavimą, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus, bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas.

2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma.

3. 2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais aktu, nurodytais nurodytu šio įstatymo priede.

4. Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises, pareigas ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.

5. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims. „

 

 

2.

2

N1

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

 

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 1 dalimi, atitinkamai buvusias  1-5 dalis laikant 2-6 dalimis,  naują  1 dalį, apibrėžiančią sąvoką „Atvejis“ išdėstyti taip:

 

„1. Atvejis – galimas vaiko teisių pažeidimas ir (arba) vaikui grėsmės lygmuo nustatytas pagal šį įstatymą.“

 

3.

2

1

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą „Atvejo vadybos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:

„1 2. Atvejo vadyba - kompleksinės ir ilgalaikės pagalbos, koordinuojamos atvejo vadybininko, vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant įgalinti vaiko atstovus pagal įstatymą savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus vaiko interesus.“

 

4.

2

2

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą „Atvejo vadybininko“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:

 

„2 3. Atvejo vadybininkas – asmuo savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje ar jos dalyje, vadovo ar jo įgalioto asmens paskirtas socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą. Atvejo vadybininku skiriamas darbuotojas turi būti įgijęs universitetinį socialinio darbo, socialinės pedagogikos ar psichologijos (bakalauro arba magistro) kvalifikacinį laipsnį ir turėti ne mažesnę kaip vienerių metų darbo ar  savanorystės patirtį su vaikais arba šeima bei atitikti kitus jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.“

5.

2

3

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktą „Bendruomeninių paslaugų“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:

 

„3 4. Bendruomeninės Bendruomenėje teikiamos paslaugos – įvairių formų ir rūšių, bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologo, teisinės, kultūros ir kitos paslaugos savivaldybės, valstybės, nevyriausybinių organizacijų teikiamos paslaugos, kurios įgalina šeimą savarankiškai spręsti jai iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius vaiko ar šeimos poreikius, sudaro galimybę vaikui augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką jų dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauką.“

 

6.

2

4

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą „Fizinės bausmės“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:

 

„4. 5. Fizinė bausmė – tai toks vaiko drausminimas bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką.“

 

7.

2

5

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą „Mobilios komandos“ sąvoką, bei šios dalies numerį (kaip nurodyta Pasiūlymo 2 dalyje), taip:

„5 6. Mobili komanda – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) specialistų komandos grupė, kuri teikia gebanti skubiai suteikti intensyvią individualią ir grupinę medicininę, psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą vaikui ir šeimai pagalbą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką., patekusiai į krizę. Mobilių komandų sudarymo, specialistų atrankos bei jų darbo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

8.

2

7

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pagalbos planas – tai vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių (skirtų įgalinti asmenis pasirūpinti užimtumu, sveikata, profesijos ir (ar) kompetencijų įgijimu, pozityvaus elgesio stiprinimu ir kt.) ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų ir socialinės paramos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones, paslaugas ir paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą.“

 

9.

2

6

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą „Smurto prieš vaiką“ sąvoką, bei šios dalies numerį taip:

 

„68. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra dėl kurių vaikas patiria žalą, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais vaiko atžvilgiu panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnės grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei ir to nebuvo galima pasiekti kitomis priemonėmis, tačiau ši išimtis netaikoma, kai fizinę jėgą prieš vaiką naudojo asmuo, kurio veiksmai ar neveikimas ir sukėlė šią siektą išvengti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“

 

10.

2

N9

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

 

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 9 dalimi, atitinkamai pakeičiant kitų dalių numeravimą,  įvedamą naują dalį, apibrėžiančią sąvoką „Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba“, išdėstyti taip:

„9. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos struktūrinis padalinys, kuris tiesiogiai gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams jam priskirtoje savivaldybės teritorijos dalyje.“

 

11.

2

8

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateiktą „Vaiko“ sąvoką, bei numeravimą, taip:

„810. Vaikas – žmogus, iki, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Jeigu asmens amžius yra nežinomas,  ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, toks asmuo laikomas vaiku  iki bus nustatyta priešingai.“

 

12.

2

9

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateiktą „Vaiko atstovų pagal įstatymą“ sąvoką, laikant šią dalį 11 dalimi taip:

„9. 11. Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, vaiką įvaikinus, – įtėviai, nustačius jam globą ar rūpybą – globėjai, ar rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.“

13.

2.

10

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą „Vaiko teisių apsaugos tarnybos sąvoką“ ir  vietoje jos šioje dalyje apibrėžti „Vaiko interesų“ sąvoką, atitinkamai pakeičiant šios dalies numerį, taip:

 

„10. Vaiko teisių apsaugos tarnyba – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

12. Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka, kurioje gerbiamos žmogaus laisvės bei orumas, ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius pagal jo amžių, raidą, gebėjimus ir brandą, bei užtikrinančios tinkamą vaiko fizinį, protinį, dorovinį, dvasinį ir socialinį vystymąsi, vaiko nuomonės gerbimą.“

 

14.

2

N13

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi, ją išdėstant taip:

„13. Vaikui nesaugi aplinka  -  vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kelianti grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei.“

15.

3.

1

1

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„1) fizinis smurtas – tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės fizinė bausmė, sukeliantys vaikui skausmą, žalą arba jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, vaikui sukeltas skausmas ar pavojųus jo gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar žalą pažeminta vaiko garbeiė ir(ar) orumuias;“

 

 

16.

3

1

2

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) psichologinis smurtas –nuolatinis tyčinis sistemingas vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena (veiksmai ar neveikimas), sukeliantys žalą ar pavojų dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai, ar žalą pažeminta vaiko garbeiė ir(ar) orumuias;“

 

 

17.

3

1

3

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) seksualinis smurtas – tyčiniai seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos teisės aktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) nuostatas nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, arba seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama apgaulė, prievarta (jėga ar grasinimai) arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. Seksualiniu smurtu Taip taip pat laikomas vaiko įtraukimas į prostituciją, vertimas užsiimti prostitucija, vaikų vaiko išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, pornografijos rodymas, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas arba išnaudojimas vaiko pornografinei produkcijai gaminti, pelnymasis iš tokios vaiko veiklos, vaiko tvirkinimas, vaiko įtraukimas į seksualinę vergovę arba kitos vaikų vaiko seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas. Seksualiniu smurtu prieš vaiką taip pat laikomas vaiko seksualinis išnaudojimas;“

 

18.

3

1

4

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

 

„4) nepriežiūra – nuolatinis sistemingas vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida, arba sukeltas pavojųus vaiko gyvybei, sveikatai, normaliai raidai.“

 

 

 

 

19.

4

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„4 straipsnis. Vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai

Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais:

1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo prioriteto. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;

2) įstatymo teisės viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais;

3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama į jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;

4) nediskriminavimo lygybės. Visi Vvaikais yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojamias dėl jųo ar vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios sveikatos būklės, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Vaiko teisių deklaracijoje išvardytos teisės ir laisvės;

5) individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama į vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;

6) vaiko sveikatoso ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikami ir normaliai vystytis;

7) subsidiarumo. Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko interesus atitinkančių ir jo gerovei reikalingų sąlygų;

8) bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas, nuosekliai bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą bei tarpusavyje ir teikia viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;

9) prieinamumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų vaiko ir šeimos poreikius bei interesus reikalinga pagalba, paslaugos teikiamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad atitiktų vaiko ir jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą poreikius, vaiko interesus;

10) efektyvumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama siekiant tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo ir racionaliai naudojant turimus išteklius;

11 10) visapusiškumo. Vaikui būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma organizuojama ir teikiama derinant su užimtumu, sveikatos priežiūra, socialinio būsto suteikimu, specialiųjų vaiko apsaugą užtikrinančių priemonių taikymu. Vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą turi būti kompleksiškai, laikantis prieinamumo principo, teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitos paslaugos, socialinės paramos, užimtumo skatinimo ir kitos priemonės, kurios būtinos vaiko gerovei užtikrinti.

11) vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo. Vaiko nuomonė išklausoma ir kiti su vaiko teisių įgyvendinimu susiję klausimai sprendžiami dalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, išskyrus atvejus, nustatytus įstatyme ar kai tai prieštarauja vaiko interesams.“

 

20.

5

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„5 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių vaiko teises ir laisves bei reguliuojančių jų apsaugą, taikymas

Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai, išskyrus valstybės tarptautines sutartis ir ratifikuotas konvencijas, arba kai kodifikuotas įstatymas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

1. Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, išskyrus ratifikuotas tarptautines sutartis, Europos Sąjungos teisės aktus tiek, kiek jie neprieštarauja Konstitucijai.

2. Kai atitinkami vaiko teisių apsaugos santykiai nėra sureguliuoti nei šiuo, nei kitais įstatymais, vadovaujamasi šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytais principais.“

 

21.

 

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 „VAIKO TEISĖS IR LAISVĖS PAGRINDIŲ VAIKO TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS IR NAUDOJIMOSI LAISVĖMIS UŽTIKRINIMAS“

 

22.

6, 7

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 6 straipsnį, jo nuostatas sujungiant su 7 straipsniu, kuris keičiamas ir išdėstomas taip:

 

„6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis

1. Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis.

2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas.

7 6 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būti sveikami vystytis

1. Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis.

2. Vaiko teisė būti sveikam garantuojama sveikai vystytis įgyvendinama:

1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;

2) teikiant moterims reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu, pogimdyminiu laikotarpiu ir krizinio nėštumo atveju;

2)3) vaikų ir tėvų sveikatos priežiūra;

3)4) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;

4)5) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba ir prieinamumu teisinių, organizacinių prielaidų tinkamos kokybės vaiko maisto produktų  gamybai sudarymu ir jų prieinamumu;

5)6) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu;

6)7) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis.

3. Prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

4. Biomedicininiai ar kiti moksliniai tyrimai su vaiku leidžiami tik tada, kai yra mokslinio pagrindo tikėtis, kad dalyvavimas  tyrime vaikui duos tiesioginės naudos, kuri bus didesnė negu su tyrimu susijusi rizika ir nepatogumai. Nurodyti biomedicininiai tyrimai su vaiku gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatyta tvarka.“

23.

N7

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą nauju 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

 

„7 straipsnis. Vaiko teisė mokytis

1. Vaiko teisę mokytis garantuoja Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – Švietimo įstatymas), šis įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai.

2. Vaikas turi teisę mokytis, siekiant kuo visapusiškiau ugdyti savo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius gebėjimus ir juos nuolat tobulinti.

3. Vaikui garantuojamas nemokamas mokymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti.

4. Vaikui iki 16 metų mokymasis pagal privalomojo švietimo programas yra privalomas. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis iki 16 metų. Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nevykdantys šio reikalavimo atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) nustatyta tvarka.

5. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti vaikui švietimo įstaigą ir (ar) mokymosi formą labiausiai atitinkančią vaiko interesus.

6. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, valstybė sudaro sąlygas mokytis.

7. Likusiam be tėvų globos ar neturinčiam reikiamos materialinės paramos vaikui, besimokančiam bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje teikiama įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta valstybės ir savivaldybių parama.“

 

24.

8

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„8 straipsnis. Vaiko teisė į individualumą identiškumą, ir jo išsaugojimą ir atkūrimą

1. Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę, ir pilietybę, ir teisę į šeimos bei kitus emocinius ir socialinius su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir teisę į religijos laisvę. Pažeidus šią vaiko teisę, valstybė suteikia vaiko interesus atitinkančią apsaugą ir paramą, kuri reikalinga, kad vaikas galėtų atkurti prarastus identiškumo elementus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų įgyvendinimo garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.“

 

25.

9

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„9 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę

1. Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę.

2. Vaikas turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą.

3. Vaikas turi minties, tikėjimo, sąžinės laisvę, teisę pasirinkti religiją arba tikėjimą, juos išpažinti ir skelbti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą. Tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus, tačiau įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas, vaiko teisių pažeidimas, šio ar kitų įstatymų nevykdymas.

2. 4. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, organizacijose ir taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią teisę laisvai reikšti savo pažiūras įsitikinimus, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais.

5. Šiame straipsnyje nurodytas vaiko teises garantuoja Konstitucija, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai.

6. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, bendravimo privatumą, susirašinėjimo slaptumą, žodžio laisvę, teisė dalyvauti organizacijose ir taikiuose susirinkimuose negali būti ribojama išskyrus, kiek tai būtina apsaugoti paties vaiko ar kito asmens sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.“

26.

10

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam

1. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais, ir į jo nuomonę atsižvelgiama, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas visais jam priimtinais būdais tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės, o jei tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis ar per įstatymu nurodytus asmenis.

2. Vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimus, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, esant poreikiui pasitelkiami specialių žinių turintys asmenys.“

27.

11

 

 

Argumentai:

 

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„11 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais bei giminaičiais

1. Vaikas turi teisę gyventi su abiem savo tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai šią vaiko teisei užtikrinti teisę.

2. Vaiko teisė bendrauti su savo tėvais ar vienu iš jų gali būti ribojama įstatymu ir tik tuo atveju, jei toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Kiek tai įmanoma, vaikas turi teisę gauti informaciją apie savo tėvus ar vieną iš jų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, jei tai atitinka vaiko interesus.

2. 3. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi įstatymais, taip pat teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Esant Šio šio įstatymo ir ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka įstatymų nustatytoms sąlygoms, vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ar sveikatą.

4. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.“

 

28.

12-18

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 12-18 straipsnius ir juos išdėstyti taip:

 

„12 straipsnis. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas

1. Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti.

 

13 straipsnis. Vaiko teisė į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę paramą

1. Vaikas, negaunantis pakankamo išlaikymo iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir skyrimo sąlygas nustato įstatymai bei, teikimo tvarką – kiti teisės aktai.

2. Vaikas gali pasinaudoti socialinio draudimo teikiamomis garantijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3. 2. Likusiam be tėvų globos vaikui skiriamas išlaikymas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

14 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenamąsias patalpas

1. Vaiko teisę į gyvenamąsias patalpas nustato ir saugo šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

2. Likęs be tėvų globos vaikas, neturintis gyvenamųjų patalpų, jomis aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka. apgyvendinamas Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Sandorių dėl šeimos turto (vaiko gyvenamųjų patalpų), nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas.

 

15 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją

1. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, taip pat bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio ugdymo įstaigos užtikrina vaikui galimybę naudotis viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, emocinį, dorovinį vystymąsi.

2. Valstybė skatina visuomenės informavimo priemones skleisti informaciją, naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei kitas priemones, skirtas vaiko teisių apsaugos nuostatų, principų įgyvendinimui užtikrinti.

 

16 straipsnis. Vaiko turtinės teisės

1. Vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

2. Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai.

3. Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises.

4. Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė ar bendroji dalinė nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko interesus.

 

17 straipsnis. Vaiko teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį

1. Vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, brandą, sveikatos būklę bei poreikius.

2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, sporto žaidynėse ir jo amžių bei brandą atitinkančiuose kituose pramoginiuose renginiuose.

3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus centrų, vaikų dienos centrų,  stovyklas stovyklų veiklą. Pagal valstybės ir savivaldybių finansines galimybes yra remiami nevyriausybinių organizacijų įsteigti vaikų dienos bei kiti centrai, skirti vaikų saviraiškai, jų gebėjimams ir įgūdžiams ugdyti.

 

18 straipsnis. Neįgalių vaikų Vaikų su negalia teisės

1. Neįgalūs vaikai Vaikams su negalia užtikrinamos galimybės turi lygias teises lygiai su kitais visais vaikais į visapusišką įgyvendinti visų žmogaus teisiųes ir pagrindinių naudotis laisviųėmis įgyvendinimą.

2. Neįgaliems vaikams Vaikams su negalia ar jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse.:

1) tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse;

2) teisė naudotis visomis šiems vaikams skirtomis programomis: kompleksiškai teikiamomis paslaugomis nuo ankstyvosios intervencijos iki Bendruomenėje teikiamų paslaugų;

3) teisė pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje ir su kitais vaikais dalyvauti neformaliojo švietimo, saviugdos, kūrybinėje veikloje;

4) visuomeninių pastatų, gatvių ir transporto priemonių, kuriomis naudojasi vaikai su negalia, pritaikymas jų poreikiams.

3. Vyriausybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos deda pastangas, kad būtų įgyvendinti šio straipsnio 2 dalyje įvardinti vaikų su negalia poreikiai.

3. 4. Neįgalių vaikų Vaikų su negalia teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos nustato asmenų su negalia socialinę integraciją reglamentuojantis įstatymas, Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.“

 

 

29.

19

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„19 straipsnis. Vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto

1. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto. Draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką, įskaitant fizinesę bausmesę. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą ir valstybė turi užtikrinti vaiko apsaugą.

2. Vaikas, nukentėjęs nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizines bausmes, turi teisę į jo poreikius ir geriausius vaiko interesus atitinkančią pagalbą.

3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo bet kokios smurto prieš vaiką formos, įskaitant fizinesės bausmesės, ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo atstovams pagal įstatymą.

4. Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir (ar) orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fiziniųės bausmiųės taikymą vaikui ar bet kokį kitą smurtą prieš vaiką taikoma įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“

 

30.

20

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„20 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės

Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai.“

 

31.

21

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„21 straipsnis. Vaiko užsieniečio prieglobsčio prašytojo, pabėgėlio, nelydimo nepilnamečio vaiko teisės

1. Vaikas, kuris yra prieglobsčio prašytojas ar, kuriam yra suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ar, nelydimas nepilnametis užsienietis vaikas, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi nelydimo nepilnamečio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas, vaikui garantuojant apsaugą ir jo teisių užtikrinimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Ddėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių ir kitų teisės aktų nuostatos.“

 

32.

22

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„22 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose

1. Vaiko teisę į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo Švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.

            2. Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos Sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

            3. Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos) nustatymą, civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis Civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai civilinės būklės aktų registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo tvarkos įstatymas.

4. Mokinių nemokamo maitinimo ir kitos paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos jos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas.

5. Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai.

6. Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

            7. Vaiko autoriaus teisių į savo jo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas.

            8.Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas.

            9. 8. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas (toliau - Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas) ir kiti teisės aktai.

10. Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.“

 

33.

23

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„23 straipsnis. Vaiko atsakomybės ir pagarbos ugdymas

Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir švietimo įstaiga turi:

1) kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą, jo protinius bei fizinius gebėjimus, suteikti vaikui pasitikėjimo savimi ir įgūdžių, kurių reikia priimant savarankiškus sprendimus ir prisiimant už juos atsakomybę;

2) ugdyti vaiko pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, savo tėvams, kultūriniam tapatumui, kalbai ir vertybėms, ugdyti vaiko pilietiškumą, pagarbą Lietuvos valstybei, kitoms tautoms, etninėms, nacionalinėms ir religinėms grupėms;

3) ugdyti vaiko pagarbą gamtai;

4) parengti vaiką savarankiškam gyvenimui laisvoje visuomenėje, kad jis taptų doru žmogumi, atsakingu visuomenės nariu, kuris  gerbia visuomenėje nustatytas elgesio normas, nevaržo kitų žmonių teisių ir laisvių, gerbia lyčių lygybę, geba tinkamai pasirūpinti savimi ir artimaisiais.“

 

34.

24

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį (dalį jo nuostatų perkeliant į 28 ir 37 straipsnius (Įstatymo projekto str. numeriai 27 ir 34)), ir jį išdėstyti taip:

„24 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos

1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.

2. Už fizinio ar psichologinio smurto, įskaitant fizines bausmes, demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio ar kitos smurto formos, įskaitant fizines bausmes, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos priežiūros, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes.

4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ir dėl to jam gali reikti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) vaiko teisių apsaugos tarnybai

5. Fizinio ar juridinio asmens, žinančio apie smurtą prieš vaiką ir (ar) galimą vaiką teisių pažeidimą, tačiau nesiimančio veiksmų šį smurtą nutraukti ar perduoti apie tai informaciją vaiko teisių apsaugos tarnybai ir (ar) policijai, suprantami kaip bendrininkavimas ir (ar) aplaidus pareigų atlikimas.

6. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto formų, įskaitant fizines bausmes, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.

7. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia ir vykdo šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto vaiko teisių apsaugai įgyvendinti skirtas programas, kurias įgyvendindamos pasitelkia nevyriausybines organizacijas.

3. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija pagal pasirašytą susitarimą su Vyriausybės įgaliota institucija turi skirti eterio laiko laidoms, susijusioms su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu, tėvų švietimu.“

 

35.

25

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„25 straipsnis. Vaiko apsaugaos nuo vaiko psichiką veikiančių medžiagų ir priklausomybių bendrosios nuostatos

1. Vaikui turi būti ugdoma nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų. Draudžiama vaiką įtraukti į darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu.

2. Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo,  jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo.

3. Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

2. Vaikui draudžiama vartoti, gaminti, perdirbti, įsigyti, laikyti, gabenti, siųsti ar platinti energetinius ar alkoholinius gėrimus, tabako ar susijusius gaminius (elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos), narkotines ar psichotropines medžiagas, vaistus (išskyrus teisėtai, gydymo tikslais įsigyjamus, laikomus ar vartojamus vaistus),  taip pat kitas apkvaišinančias nenarkotines medžiagas, bei Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas. Vaikui taip pat draudžiama dalyvauti azartiniuose lošimuose.

3. Vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių priežiūroje yra vaikas, arba kurių veikla susijusi su vaikui draudžiamų vartoti medžiagų ar draudžiamų naudoti gaminių gamyba, perdirbimu, saugojimu, gabenimu, siuntimu ar platinimu arba lošimų organizavimu turi užtikrinti šiame straipsnyje nustatytų draudimų laikymąsi.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti apribojimai netaikomi, kai vaistai, turintys narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, skiriami gydytojo nurodymu pagal galiojančią gydymo tvarką vadovaujantis vaisto charakteristikų santrauka.“

 

 

36.

N26

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projektą nauju 26 straipsniu, atitinkamai laikant Įstatymo projekto 26-28 straipsnius 27 -29, ir jį išdėstyti taip:

 

„26 straipsnis. Atsakomybė už vaiko įtraukimą į girtavimą ar kitų draudžiamų medžiagų vartojimą

1. Asmeniui, įtraukusiam vaiką girtauti ar nugirdžiusiam vaiką arba įtraukusiam vaiką ne gydymo tikslais vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias nenarkotines priemones, ar Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas medžiagas, taikoma baudžiamoji atsakomybė.

2. Asmeniui, kuris platino narkotines ar psichotropines medžiagas vaikui arba padėjo vaikui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas taikoma baudžiamoji atsakomybė.

3. Asmeniui taikoma administracinė atsakomybė už vaikui:

1) alkoholinių gėrimų nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;

2) tabako gaminių ar susijusių gaminių (elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų) nupirkimą ar kitokį perdavimą vaikui arba šių administracinių nusižengimų padarymą pakartotinai;

3) energinių gėrimų pardavimą ar nupirkimą arba kitokį energinių gėrimų perdavimą vaikui.“

37.

26

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:

 

„2627 straipsnis. Vaikas ir žaidimai, filmai, visuomenės informavimo priemonės Vaiko apsauga nuo neigiamą poveikį jam darančių veiksnių

1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo viešosios informacijos poveikio, galinčio pakenkti jo psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi.

2. Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti arba kitaip platinti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus, ir kitus leidinius arba gaminius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

3. Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai.“

 

38.

27

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 27 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:

 

„27 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo  pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo

28 straipsnis. Vaiko apsauga ir atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus

1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.

1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, taip pat bet kokių kitų nusikalstamų veikų, nurodytų Baudžiamajame kodekse, įskaitant bet neapsiribojant, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko fizinei ir psichinei sveikatai bei brandai, vaiko gyvybei, laisvei, pirkimo arba pardavimo, įtraukimo į nusikalstamą veiką, žalingo sau ir visuomenei elgesio formavimo ir kt.

2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė.

2. Draudžiama trukdyti vaikui įgyvendinti savo teises ir naudotis savo laisvėmis, vaikas taip pat turi būti apsaugotas nuo visų formų  smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui, bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų, nenumatytų šio straipsnio 1 dalyje.

3. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – vaiko teisių apsaugos tarnyba) ir (ar) policiją.

3. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, atsakoma Baudžiamajame kodekse nustatyta tvarka. Už vaiko teisių pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, atsakoma Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

4. Švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių yra prižiūrimas vaikas, vadovai, auklėtojai ar kiti jiems tolygūs asmenys nevykdantys savo pareigų arba jas vykdantis netinkamai, pažeidžiantys vaiko teises atsako  Baudžiamajame kodekse, Administracinių nusižengimų kodekse, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

4. 5. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų ar smurto už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, taip pat šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba (medicininė, psichologinė, socialinė, teisinė ir kt.), parama ir kita apsauga, kad vaikas, jo tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos. Ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius.

6. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų – į teismą, dėl jo teisių pažeidimo, nurodyto šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.“

 

39.

28

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 28 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 36 dalį), ir jį išdėstyti taip:

 

„2829 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už padarius nusikalstamas veikas, darbo apribojimai

1. Asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas padarius veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 1511 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 1521 straipsnio 1 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, t. y. už vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, ar kitus taip pat už tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimus, pavojingus žmogaus gyvybei, sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, susijusius su disponavimu ar prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis ar arba už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo nėra praėję 25 metai, draudžiama:

1) dirbti ar užsiimti savanoriška veikla, vaikų socialinėse, švietimo ir ar sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;

2) dirbti darbą kitose, nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai tiesioginiais ir reguliariais kontaktais  (nuolat ar laikinai) yra susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;

3) teikti paslaugas vaikui vykdant individualią veiklą verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo apribojimai negalioja asmenims, kuriems šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, išskyrus sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, padarymo metu nebuvo sukakę 14 metų, o jiems sulaukus 14 metų – nepadarė naujų nusikaltimų.

2. 3. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme.

3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už padarius nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje.

4. Asmenys, ketinantys dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar dirbti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, prieš įsidarbindami darbdaviui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.

5. Asmenys, norintys užsiimti savanoriška veikla šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar vykdyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktą savanorišką veiklą, prieš pradėdami vykdyti šią veiklą ir (ar) sudarydami savanoriškos veiklos sutartį savanoriškos veiklos organizatoriui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.

5. Darbdavys, ketindamas įdarbinti asmenį vykdyti profesinę ar priimti savanorius veiklai, susijusiai su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar priimdamas dirbti į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, gali priimti tokį asmenį į darbą ar vykdyti savanorišką veiklą, kai:

1) asmuo pateikia sutikimą dėl darbdavio kreipimosi į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą gauti informaciją apie jo teistumą;

2) darbdavys gauna iš registro informaciją, kad asmuo nėra teistas už nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje arba nuo tokios nusikalstamos veikos padarymo yra praėję 25 metai.

6. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 4 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui, turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį save.

7. Į pareigas asmenį skiriantis ar paskyręs arba paslaugų teikimo sutartį sudaręs subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautos informacijos apie asmenį negali perduoti tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus.

8. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodyta informacija apie asmenų teistumą teikiama periodiškai Vyriausybės nustatyta tvarka.

9. Jeigu šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo veiklai pasamdomas asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, dėl to, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui. Asmenys, kurie priimami į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama  savanoriškos veiklos sutartis. Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas.“

 

40

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„IV SKYRIUS

PAGRINDINĖS VAIKO ATSTOVŲ PAGAL ĮSTATYMĄ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

PAGRINDINĖS VAIKO TĖVŲ AR KITŲ VAIKO ATSTOVŲ PAGAL ĮSTATYMĄ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ“

 

41.

29,30

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Sujungti Įstatymo projekto 29 ir 30 straipsnius į vieną 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų teisės

   Vaiko tėvai turi:

1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;

2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus.

 

30 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės ir pareigos apibrėžtos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, Švietimo įstatyme, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose.          

12. Vaiko tėvai ir ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti.

23.  Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis:

1) Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos sukūrimąu, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, vaiko mokymu nesmurtinio elgesio tarpasmeniniuose santykiuose, taip pat informacijos suteikimu kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą;

2) sąlygų vaikui mokytis iki 16 metų sudarymu, dorinio ugdymo (tikybos ar etikos) programos parinkimu savo vaikui iki 14 metų;

3) informacijos suteikimu vaikui apie jo teises ir pagrindines laisves, pareigas ir atsakomybę;

4) vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymu, vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

3. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui.

4. Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą  turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikui be atskiro įgaliojimo, bei gauti informaciją, susijusią su jų vaiku, dalyvauti ir būti išklausytiems dėl sprendimų, susijusių su jų vaiku, išskyrus atvejus, kai tai apribota įstatymu.

4 5. Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka. Nesutarimus (konfliktus) dėl vaiko, kurių neišsprendžia bendru sutarimu, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pirmiausiai turi spręsti pasinaudodami savivaldybėje teikiamomis neteisminės taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Kilus tarp tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą teisiniam ginčui dėl vaiko, jie privalo siekti išspręsti tokį ginčą pasinaudodami ikiteismine mediacija, vadovaudamiesi taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugas reglamentuojančiu įstatymu.

5 6. Vaiko tėvai ir ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad: užtikrina, kad vaikas iki 6 metų 1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;

2) vaikui, vyresniam nei nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tačiau nesulaukusiam 14 metų, būtų užtikrinamas saugumas nakties metu.

7. Tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi bendradarbiauti su sveikatos priežiūrą ar kitą pagalbą vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiančiais specialistais, vaiko mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, atsižvelgti į jų rekomendacijas.

68. Vaiko tėvams ir ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimusą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“

 

42.

31

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 31 straipsnį, pakeičiant jo numerį, ir jį išdėstyti taip:

 

„31 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui

1. Draudžiama vaiko tėvams asmenines teises ir pareigas, o kitiems vaiko atstovams įstatymu nustatytas teises ir pareigas perduoti kitiems asmenims.

2. Tuo atveju, kai vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo, suteikti teisę įgaliotam asmeniui atstovauti vaikui tėvų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos atveju ar panašiai) pagal įgaliojimą.“

 

 

43.

32-33, N34, N35

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto V skyriaus pavadinimą, pakeisti buvusius šio skyriaus 32 – 33 straipsnius ir papildyti Įstatymo projekto V skyrių naujais 34 - 35 straipsniais ir Įstatymo projekto V skyrių išdėstyti taip:

„V SKYRIUS

ASMENS DUOMENŲ APSAUGA

VAIKŲ, PAŽEIDUSIŲ TEISĘ, TEISIŲ ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

32 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų tvarkymas

1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo.

2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos tarnybai gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo.

3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui.

4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis.

 

33 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų perdavimas tretiesiems asmenims

1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi, kad gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą arba kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme.

2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi vieno iš vaiko tėvų, vaiko atstovų pagal įstatymą motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti.

3. Vaiko teisių apsaugos tarnyba:

1) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu gyvena, duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims;

2) perduodama vienam iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas kartu negyvena, duomenis (jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams) šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims.

 

32 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Taikant teisinės atsakomybės priemones teisę pažeidusių vaikų atžvilgiu, siekiama šių vaikų gerovės, taikomos minimalios ir jų poreikius labiausiai atitinkančios poveikio priemonės.

2. Teisę pažeidusiems vaikams taikomų poveikio priemonių paskirtis – pozityvios socialinės brandos siekis, aktyviai dalyvaujant tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, pasitelkiant bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas.

3. Teisę pažeidę vaikai, atsižvelgiant į jų brandą, skatinami prisiimti asmeninę atsakomybę už savo elgesį, taikant jiems atkuriamojo teisingumo priemones.

 

33 straipsnis. Pagalba teisę pažeidusiam vaikui

1. Su vaiku, pažeidusiu teisę, visose teisinės atsakomybės taikymo proceso stadijose elgiamasi atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir pagarbiai, įvertinant jo amžių ir brandos lygį, ypatingą dėmesį skiriant vaiko poreikių įvertinimui, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

2. Vaikų, pažeidusių teisę, atžvilgiu procesinius veiksmus atlieka, pažeidimus tiria ir nagrinėja bei teisinės atsakomybės priemones taiko asmenys, turintys darbui su vaikais tinkamus gebėjimus, specialių žinių apie vaikų neteisėto elgesio ypatumus, išmanantys vaikų socialinės ir psichologinės brandos procesus, vaikams taikomų poveikių priemonių įtaką ir veiksmingumą.

3. Procesiniai veiksmai vaiko atžvilgiu atliekami vaikui draugiškoje fizinėje aplinkoje.

4. Vaikui, kurio atžvilgiu atliekami baudžiamojo proceso veiksmai, užtikrinamas psichologinės, socialinės ir kitos vaikui reikalingos pagalbos prieinamumas, nuoseklumas ir tęstinumas viso baudžiamojo proceso metu.

5. Vaiko, įtariamo, kaltinamo ar teisiamo už neatsargų arba tyčinį nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, atžvilgiu bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali būti taikomos alternatyvios konflikto sprendimo priemonės, skatinant vaiką ieškoti būdų taikiam susitarimui su nukentėjusiuoju.

 

34 straipsnis. Priemonių taikymo ir bausmių vykdymo teisę pažeidusiems vaikams ypatumai

1. Priemonės ir bausmės teisę pažeidusiems vaikams turi būti taikomos ir vykdomos taip, kad taptų kuo naudingesnės teisę pažeidusiam vaikui.

2. Taikant priemones ir vykdant bausmes su teisę pažeidusiais vaikais dirba asmenys, turintys specialių žinių apie vaikų nusikalstamo elgesio ypatumus, jų socialinės ir psichologinės brandos procesus, įvairių jiems taikomų priemonių poveikį ir veiksmingumą.

 

35 straipsnis. Pagalba vaikui, kuriam atimta laisvė

1. Bet kokia su laisvės atėmimu susijusi poveikio priemonė (suėmimas, laisvės atėmimo, arešto bausmė, auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, vidutinės priežiūros priemonė) teisę pažeidusiam vaikui taikoma tik išimtiniais atvejais ir įmanomai trumpiausiam laikotarpiui.

2. Paskyrus teisę pažeidusiam vaikui su laisvės atėmimu susijusią poveikio priemonę, negali būti ribojamos jo teisės, tiesiogiai nesusijusios su laisvės atėmimu. Toks vaikas turi teisę palaikyti ryšius su tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kitais šeimos nariais ir giminaičiais, susirašinėdamas ir matydamasis su jais, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tai gali pažeisti vaiko teises ir (arba) teisėtus interesus, neigiamai paveikti jo resocializaciją. Šios teisės negali būti ribojamos, siekiant nubausti teisę pažeidusį vaiką su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės vykdymo įstaigoje.

3. Taikant su laisvės atėmimu susijusią poveikio priemonę vaikas resocializuojamas, rengiamas gyvenimui laisvėje, skatinamas savo tikslų siekti ir poreikius tenkinti teisėtais būdais ir priemonėmis. Rengiant teisę pažeidusio vaiko socialinės integracijos planą, individualiai įvertinami jo emociniai ir fiziniai poreikiai, ryšiai su šeimos nariais ir kitais giminaičiais, mokymosi ar įsidarbinimo ir kitos svarbios aplinkybės ir galimybės, dalyvaujant pačiam vaikui bei įgyvendinant vaiko socialinės integracijos planą bendradarbiaujančių institucijų atstovai.

4. Teisę pažeidusiam vaikui grįžus į bendruomenę iš su laisvės atėmimu susijusios poveikio priemonės taikymo įstaigos, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja būtinos tokiam vaikui paramos ir pagalbos teikimą.“

 

44.

34, 35 N36

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ pirmo skirsnio „BENDROSIOS NUOSTATOS“ 34-35 straipsnius ir į šį skyrių papildyti nauju 36 straipsniu:

 

„34 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą

1. Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policiją. Už vengimą pranešti arba informacijos neteikimą vaiko teisių apsaugos tarnyba arba policijai apie galimą ir (ar) žinomą vaiko teisių pažeidimą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.

2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 

3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių (toliau – Vaiko teisių apsaugos kontrolierius), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo.

 

35 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė

1. Asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2. Šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

36 straipsnis. Pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas

1. Savivaldybė atsako už kompleksišką pagalbos vaikui ir šeimai teikimą organizuodama koordinuotą socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuojant ir teikiant pagalbą vaikui ir šeimai, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.

2. Bendro darbo koordinavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kuris yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Koordinatorius nuolat stebi ir vertina vaiko teisių apsaugos ir šeimos gerovės situaciją, nustato koordinuotai teikiamų savivaldybėje švietimo, socialinių, sveikatos priežiūros, teisinių paslaugų vaikams ir šeimai, bendrą poreikį, rengia  paslaugų plėtros planą, formuoja vaikams ir šeimoms reikalingų paslaugų pasiūlą, atlieka Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas. Savivaldybėse sudaromos galimybės gauti reikalingą pagalbą visiems vaikams ir šeimoms pagal poreikį: psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą, specializuotą pagalbą skyrybų, smurto, krizės, savižudybės, priklausomybės ir kitais atvejais. Savivaldybės bendrą darbą su šeimomis organizuoja ir koordinuoja vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka.

3. Siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimose ir bendruomenėse atsirasti, taip pat apsaugoti vaikus nuo socialinės rizikos veiksnių, savivaldybėse ir seniūnijose vykdomos socialinės rizikos prevencijos priemonės. Savivaldybės administracija kasmet įvertina socialinės rizikos prevencijos priemonių bei kitos pagalbos vaikui ir šeimoms poreikį savivaldybėje.  

4. Savivaldybės administracija, seniūnai, seniūnaičiai pasitelkdami nevyriausybines organizacijas, savanorius, organizuoja renginius bei kitas priemones, įtraukiančias šeimas į bendruomeninę veiklą, prisideda prie šeimų švietimo organizavimo, inicijuoja saugios kaimynystės veiklas, padeda šeimai užsitikrinti tinkamas gyvenamojo būsto sąlygas.

5. Savivaldybėje tėvams, taip pat vaikų besilaukiantiems asmenims sudaromos galimybės dalyvauti pozityviosios tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose programose. Šiuose mokymuose dalyvavusių asmenų vaikams savivaldybės gali suteikti pirmumo teisę gauti  ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Savivaldybė kuria ar prisideda prie programų kūrimo, kurių paskirtis yra mokyti asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, sudaromos sąlygos pravesti mokymus specialistams, dirbantiems su smurto veiksmų aukomis arba tokių veiksmų vykdytojais, smurto prevencijos ir jo atvejų nustatymo. Savivaldybė prisideda prie vaikų dienos centrų veiklos, teikia konsultacijas, informaciją šeimoms dėl joms būtinos pagalbos gavimo, taip pat sudaro galimybes šeimoms, auginančioms vaikus, kurios susiduria su krize dėl šeimoje kylančių konfliktų, pasinaudoti neteisminės mediacijos paslaugomis.

6. Savivaldybės socialinės paramos centrų ar kitų institucijų, turinčių įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai ar jos nariui konkrečioje savivaldybės teritorijoje, socialiniai darbuotojai siūlo šeimai socialinių problemų sprendimų alternatyvas, ugdo ir palaiko šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, tarpininkauja šeimai dėl kitų pagalbos priemonių, vertina šeimai teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą. Gavę informaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų institucijų dėl pagalbos šeimai reikalingumo ar šeimos nariams savo iniciatyva pasikreipusiems dėl pagalbos, susijusios su vaiko teisių užtikrinimu, teikia informaciją, konsultacijas šioms šeimoms dėl joms būtinos pagalbos (psichologinės, mediacijos, paslaugų vaikų dienos centre, specialiųjų pagalbos priemonių ir kt.) gavimo.

     7. Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos, kitų institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie vaikus, likusius be tėvų globos, taip pat apie būtinumą ginti vaiko teises ar vaiko interesus (tėvų liga, mirtis, išvykimas ar dingimas, tėvų atsisakymas atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ir t. t.), privalo apie tai nedelsdami informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.“

 

45.

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antro skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„ANTRASIS SKIRSNIS

PAGALBOS ORGANIZAVIMAS

PAŽEISTŲ VAIKO TEISIŲ GYNIMAS“

 

46.

36

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antro skirsnio „PAGALBOS ORGANIZAVIMAS“ 36 straipsnį:

 

„36 straipsnis. Pagalbos vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas

1. Vaikui, vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas.

2. Siekiant mažinti ar išvengti socialinės atskirties, vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims teikiama ir prevencinė pagalba socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Teikiant pagalbą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, savivaldybės institucijos bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis bei įstaigomis, savivaldybių įstaigomis.

4. Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vaikui gali būti skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.“

 

47.

37, 38

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 37, 38 straipsnius ir juos išdėstyti taip:

„37 straipsnis. Pranešimas apie galimą vaiko pažeidimą

1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba raštu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paštu gavusi iš policijos ir (ar) šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nurodytų juridinių ir fizinių asmenų pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, skubiai, tą pačią dieną, privalo fiziškai susitikti su vaiku ir užsitikrinti, kad galėtų su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant ir negirdint tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą), išklausyti vaiko nuomonę, išsiaiškinti, kaip jaučiasi, kuo skundžiasi, esant poreikiui, aplankyti vaiką namuose, įvertinti gyvenamąją aplinką bei jo santykius su vaiko atstovais pagal įstatymą.

2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pranešimo nepagrįstumą, priima sprendimą baigti jo nagrinėjimą.

 

38 straipsnis. Vaiko atvejo nagrinėjimas

1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos patvirtintą tvarką įvertina ir nustato vaiko situacijos grėsmės lygį. Vaiko situacijos grėsmės lygiai yra keturi: nulinio, pirmo, antro ir trečio lygio grėsmės.   

2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi:

1) nulinį vaiko situacijos grėsmės lygį, priima sprendimą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas;

2) pirmą vaiko situacijos grėsmės lygį, per penkias darbo dienas inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą;

3) antrą vaiko situacijos grėsmės lygį, per vieną darbo dieną inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjamą ir intensyvią vaiko situacijos stebėjimą jo gyvenamoje vietoje, kurią atlieka savivaldybės socialinis darbuotojas, kol atvejo vadybos metu nebus nustatyta kitaip;

4) trečią vaiko situacijos grėsmės lygį, kai vaiko atstovai pagal įstatymą smurtaudami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis arba nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumo ir taip sudaro sąlygas grėsmei vaiko gyvybei ir saugumui, vaiką skubiai paima iš atstovų pagal įstatymą ar jam nesaugios aplinkos ir siunčia mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną pradeda intensyvų darbą su vaiku ir jo atstovais.

5. Nustačius pirmą ar antrą grėsmės lygį, vaiko teisių apsaugos tarnyba inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimo susitikimą, kuriame dalyvauja savivaldybės administracijos paskirtas atvejo vadybininkas ir pagal poreikį dalyvauja:

1) socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai;

2) vaikas ir jo atstovai pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

6. Nagrinėjant vaiko atvejį yra išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba ji pateikiama.

7. Nagrinėjant vaiko atvejį pasidalinama turima informacija apie vaiko ir jo aplinkos situaciją ir priimamas sprendimas dėl atvejo vadybos taikymo ir specialistų, kurie dalyvaus vaiko atvejo vadyboje, pasitelkimo, šeimos socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių bei pagalbos įvertinimo, pagalbos plano sudarymo bei jo peržiūrų organizavimo, tolesnių atvejo vadybos susitikimų.

8. Sutarus šio straipsnio 7 dalyje esančiais klausimais, tolesnius atvejo vadybos veiksmus koordinuoja atvejo vadybininkas.

 

37 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą

1. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai ar kiti fiziniai asmenys, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu ar informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, arba apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ar gyvybei, privalo nedelsdami apie tai informuoti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą arba policiją.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, išskyrus vaiko giminaičius ir šeimos narius, pagrįstai žinančiam apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešusiam apie tai policijai ar teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai, įstatymų nustatyta tvarka kyla baudžiamoji atsakomybė. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojui, nepranešusiam apie kitą vaiko teisių pažeidimą, o kitiems asmenims – apie smurto prieš vaiką atvejį, kyla kituose įstatymuose numatyta atsakomybė.

3. Vaiko giminaičiai ar šeimos nariai, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepranešę apie jiems žinomą vaiko teisių pažeidimą pažeidžia vaiko teises. 

4. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu, turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje  nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams.

5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją arba 2 dalyje nurodytą informaciją, susijusią su galimo smurto prieš vaiką atveju,  taip pat gavusi tokią informaciją iš kitų šaltinių privalo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui.

 

38 straipsnis. Reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą

1. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, žodžiu ar raštu gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per tris dienas nuo pranešimo gavimo, pradeda pranešimo nagrinėjimą ir fiziškai susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę su juo pabendrauti be apribojimų (nedalyvaujant tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, kai yra prielaidų spręsti apie galimą smurtą prieš vaiką ar kitą vaiko atstovų pagal įstatymą įvykdytą vaiko teisių pažeidimą), atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, taip pat įvertina vaiko gyvenamąją aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Esant įtarimui, kad vaikas patyrė smurtą vaikas turi būti išklausytas psichologo. Teritorinė vaiko teisių pasaugos tarnyba atlikusi šioje dalyje nurodytus veiksmus šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka nustato grėsmės vaikui lygį, o nenustačiusi galimo vaiko teisių pažeidimo ar vaiko buvimo vaikui nesaugioje aplinkoje priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

2. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, reaguodama į pranešimą apie galimą smurto vaiko atžvilgiu naudojimą, galimą vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus privalo atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento.

3. Policijos pareigūnai, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, privalo nedelsiant imtis veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekti su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą (kurių nebuvo toje įvykio vietoje) ir žodžiu, o papildomai  ir raštu informuoti juos, o taip pat teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą apie tokį įvykį.

4. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, skubiai paima vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, prireikus, pasitelkdama policijos pareigūnus ir nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas, susisiekia su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą, kurie nedalyvavo paimant vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, ir informuoja juos apie vaiko paėmimą iš vaikui nesaugios aplinkos, vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą sąlygas ir procedūrą.

5. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba paėmusi vaiką iš vaikui nesaugios aplinkos, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju, ir nustačiusi, kad vaiko atstovai pagal įstatymą (bent vienas jų) nėra susiję su vaiko teisių pažeidimu (vaiko buvimu vaikui nesaugioje aplinkoje), imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą (tam iš jų, kuris nėra susijęs su vaiko teisių pažeidimu).

6. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi, kad vaikas negali būti grąžintas jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą dėl to, kad gali kilti grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei konstatuoja antrą grėsmės vaikui lygį ir imasi žemiau nurodytų veiksmų:

1) užtikrina vaiko laikiną apgyvendinimą šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) vadovaudamasi šio įstatymo 41 straipsniu, inicijuoja atvejo vadybos procesą;

3) vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo;

4) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais organizuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymą.

7. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi pirmą grėsmės vaikui lygį vadovaudamasi šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis inicijuoja atvejo vadybos procesą.“

 

48.

39

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„39 straipsnis. Bendruomeninių paslaugų skyrimas

1. Nustačius nulinį grėsmės lygį, kad nėra egzistuojančių rizikos faktorių, dėl kurių būtina teikti intervencinę pagalbą, tačiau išlieka būtinybė vaiko atstovams pagal įstatymą skirti bendrojo pobūdžio paslaugas, priimamas sprendimas skirti vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomenines paslaugas, kurių organizavimą užtikrina savivaldybė.

2. Vaiko atstovams pagal įstatymą bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos ir kito grėsmės lygio situacijose, jeigu tai numatoma Pagalbos plane.

3. Bendruomeninės paslaugos gali būti skiriamos pagal vaiko, jo atstovų pagal įstatymą pageidavimu ar vaiko teisių apsaugos tarnybos, bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovų siūlymu.

39 straipsnis. Grėsmės vaikui lygiai

1. Grėsmės vaikui lygiai yra du: pirmo ir antro lygio grėsmės. Grėsmės vaikui lygių kriterijus ir grėsmės vaikui nustatymo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 

                        2. Grėsmės vaikui pirmas lygis – kai teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, ir esama vaiko aplinka tinkamai neužtikrina vaiko teisių ir vaiko interesų, tačiau nenustato pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.

3. Grėsmės vaikui antras lygis – kai teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustato vaiko buvimą vaikui nesaugioje aplinkoje, kuri yra susijusi su vaiko funkcionavimo ir rizikos veiksniais susijusiais su vaiko tėvais,  jų santykiais su vaiku arba nustato, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, kai nėra objektyvių prielaidų leidžiančių spręsti, kad artimiausiu metu situacija pasikeis.“

 

49.

N40, N41

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto VI skyriaus „VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS“ antrą skirsnį naujais 40 ir 41 straipsniais, kuriuos išdėstyti taip:

 

„40 straipsnis. Veiksmai, nustačius pirmą grėsmės vaikui lygį

1. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi pirmą grėsmės vaikui lygį, Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą.

2. Atvejo vadybininkas per septynias darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, į kurį kviečia teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovą, taip pat pagal poreikį:

1) socialinį darbuotoją, dirbantį su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, sveikatos priežiūros įstaigos specialistą, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, atstovą, policijos pareigūną, kitus specialistus. Posėdyje gali dalyvauti atvejo vadybininko kviesti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti asmenys, galintys suteikti informaciją apie vaiką ir šeimą ar kitaip padėti vaikui ir šeimai, jei jie pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą;

2) vaiką ir jo tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.

3. Nagrinėjant atvejį išklausoma vaiko nuomonė (jeigu jis dalyvauja) arba vaiko nuomonę pateikia teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, taip pat išklausomi vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą paaiškinimai arba šie paaiškinimai pateikiami raštu.

4. Nagrinėjant atvejį dėl pirmo grėsmės vaikui lygio, atvejo vadyba vykdoma ir pagalbos planas sudaromas šio įstatymo 42 straipsnio ir 43 straipsnio nustatyta tvarka.  

5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad krizė šeimoje išlieka ir gali gilėti, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų ir nekeičia elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali būti įspėjami dėl atsakomybės jiems taikymo. Pagalbos plano peržiūros metu nustačius, jog situacijai nesikeičiant kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei  - konstatuojamas antras grėsmės vaikui lygis, ir atliekami šio įstatymo 41 straipsnio nustatyti veiksmai.

6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pakeitė elgesį, tinkamai rūpinasi vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, priimamas sprendimas baigti atvejo vadybą.

               

41 straipsnis. Veiksmai, nustačius antrą grėsmės vaikui lygį

1. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba nustačiusi antrą grėsmės vaikui lygį nedelsdama:

1) paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus, tam pasitelkdama policijos pareigūnus;

2) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą, jeigu jis nebuvo paskirtas anksčiau, ir kartu su atvejo vadybininku teikia prašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl mobilios komandos sudarymo.

2. Teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jam nesaugios aplinkos, šio įstatymo 44 straipsnio nustatyta tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą bei Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) vaikui nustatymo organizavimą.

3. Gavus šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą prašymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo per vieną darbo dieną sudaro mobilią komandą, kuri per vieną darbo dieną nuo jos sudarymo pradeda intensyvų darbą su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą ir jį vykdo iki keturioliktos dienos nuo vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos dienos:

1) atlieka intensyvų komandinį darbą su šeima bendradarbiaudama su atvejo vadybininku;

2) kartu su atvejo vadybininku įvertina šeimos poreikius pagalbai ir socialinės rizikos lygį šeimoje;

3) teikia intensyvią konsultacinę, korekcinę pagalbą šeimai, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos, sukuriant vaikui saugią gyvenamąją aplinką;

4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.

4. Mobiliai komandai baigus intensyvų komandinį darbą su šeima ir pateikus atvejo vadybininkui rekomendacijas dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo, atvejo vadybininkas vykdo atvejo vadybą, sudaro pagalbos planą ir vykdo kitas funkcijas šio įstatymo 42 straipsnio ir mutatis mutandis šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka.

5. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio darbo su šeima ir pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Teismui atsisakius tenkinti ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, laikinoji globa (rūpyba) tęsiama Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka.

6. Atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą ir paaiškėjus, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą pradeda keisti elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau išlieka pirmam grėsmės vaikui lygiui priskirtini rizikos veiksniai, turi būti nagrinėjamas klausimas dėl vaiko grąžinimo jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, koreguojamas pagalbos planas bei atliekami kiti šio įstatymo 40 straipsnio 4–6 dalyse numatyti veiksmai.“

50.

40

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 40 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip:

 

„40 42 straipsnis. Atvejo vadyba

1. Esant pirmo ir antro vaiko situacijos grėsmių lygiui, kai dar nėra būtinybės vaiką paimti iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar mobiliai komandai pateikus rekomendacijas atvejo vadybininkui, esant trečiam vaiko situacijos grėsmės lygiui, taikoma atvejo vadyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Atvejo vadyba taikoma nustačius pirmą ar antrą grėsmės vaikui lygį. Visais atvejais su šeima dirba atvejo vadybininko sudaryta specialistų komanda, kurioje turi pareigą dalyvauti atvejo vadybininko kviečiami atstovai iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas toje savivaldybėje teikiančių įstaigų, atitinkamų teisėsaugos institucijų, taip pat gali būti kviečiami dalyvauti vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pagal vaiko poreikius.

2. Atvejo vadyba turi būti akcentuota orientuota į koordinuotos kompleksinės pagalbos vaikui, jo tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą procesų organizavimą, paslaugų teikimą, įvairios pagalbos taikymą, kurios esančių problemų negali išspręsti viena institucija ar viena sistema ir kuriai, kai reikalinga kompleksinė ilgalaikė tęstinė pagalba. Bet kuriame atvejo vadybos proceso etape atvejo vadybininkas, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl metodinės pagalbos suteikimo ar mobilios komandos sudarymo.

3. Atvejo vadybos procesą sudaro:

1) šeimos poreikių pagalbai ir socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių nustatymas šeimoje vertinimas ir pagalbos organizavimas, vaiko individualių poreikių ir šeimos poreikių socialinės aplinkos, jos aplinkos situacijos, rizikų ir galimų pagalbos šaltinių įvertinimas;

2) Ppagalbos plano sudarymas ir įgyvendinimas;

3) pagalbos plano įgyvendinimas;

3) 4) šeimos stebėsena pagalbos plano įgyvendinimo kontrolės tikslu;

4) 5) periodinis pPagalbos plano peržiūrų organizavimas, tačiau ne rečiau kaip kartą į pusmetį nustačius pirmą grėsmės vaikui lygį, o nustačius antrą grėsmės vaikui lygį – pirmą kartą ne vėliau kaip po 60 dienų, paskesnius kartus – ne rečiau kaip kas keturis mėnesius, ir pPagalbos plano įgyvendinimo įvertinimas. Esant poreikiui, pagalbos plano peržiūros gali būti atliekamos ir dažniau nei nurodyta šiame punkte.

4. Bet kuriame atvejo vadybos etape turi būti imamasi skubių veiksmų užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, jeigu iškyla grėsmė vaiko gyvybei, sveikatai ir jo saugumui.

4. Nepriklausomai nuo grėsmės vaikui lygio nustatymo bet kuriame atvejo vadybos proceso etape, jeigu iškyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba turi imtis skubių veiksmų užtikrinti vaiko saugumą ir kreiptis į teismą dėl leidimo vaiką skubiai paimti iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, vadovaudamasi šio įstatymo 44 straipsniu.

5. Atvejo vadybos tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.“

 

51.

41

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 41 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip:

 

„41 43 straipsnis. Atvejo vadybininkas ir jo sudaromas pagalbos planas

1. Atvejo vadybininkas užmezga pagalbos santykį su vaiku bei jo šeima, įvertina vaiko ir šeimos poreikius bei jos aplinką, telkia vietos bendruomenės narius ir specialistus reikalingai pagalbai teikti bei koordinuoja pagalbos vaikui ir šeimai procesą. Atvejo vadybininkas ieško padeda šeimai rasti geriausio geriausią šeimos problemų sprendimo būdo būdą, įgalina šeimą spręsti problemas, nuolat stebi ir koreguoja intensyvaus prevencinio ir socialinio darbo procesus.

2. Teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai Nustačius nustačius pirmą ir antrą grėsmės vaikui lygius lygį per 7 darbo dienas, atvejo vadybininkas per septynias darbo dienas nuo jo paskyrimo:

1) atlieka šeimos poreikių pagalbai ir socialinės rizikos lygio ir šeimos poreikių ir pagalbos šeimoje įvertinimą, pareikalaudamas iš sveikatos priežiūros, švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo atstovus pagal įstatymą, kitus kartu su vaiku gyvenančius ar svarbius atvejo vadybai asmenis šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Ši informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai;

2) inicijuoja pPagalbos plano sudarymą kartu su specialistais, kurie dalyvauja vaiko atvejo vadyboje, teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovu, vaiko tėvais ar kitais atstovais pagal įstatymą, taip pat kitais šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais subjektais.

3. Pagalbos planas sudaromas atvejo vadyboje dalyvaujančių specialistų ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Atvejo vadybininkas koordinuoja ir užtikrina pPagalbos plano įgyvendinimą. Pagalbos plane nustatytų institucijų specialistai privalo dalyvauti įvardintų veiksmų ir priemonių įgyvendinime.

4. Pagalbos plane gali būti numatytas komandinis darbas su vaiko atstovais pagal įstatymą dėl individualizuoto paslaugų teikimo ir koordinuotų prevencinių veiksmų sudarymo, užtikrinant šeimai mokymo, konsultavimo, elgesio keitimo procesus. Trukmę Teikiamų paslaugų trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į vaiko tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ir atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai dalyvaujančių specialistų rekomendacijas. 

5. Pagalbos plano įgyvendinimo metu, atvejo Atvejo vadybininkas:

1) nukreipia vaiko atstovus pagal įstatymą gauti tinkamiausias paslaugas ir koordinuoja jų teikimą, pagal poreikį suteikia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą informaciją apie galimybes dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdyme, kitas šeimai reikalingas paslaugas;

2) palaiko nuolatinius kontaktus su vaiko atstovais pagal įstatymą, atvejo vadybos dalyviais, siekiant įsitikinti, kad vaiko atstovams pagal įstatymą tinkamai ir laiku teikiamos numatytos paslaugos ir pagalba;

2) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą neteisminės arba ikiteisminės mediacijos paslaugoms gauti;

3) esant poreikiui, nukreipia vaiko tėvus ar kitus jo atstovus pagal įstatymą valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti;

3) 4) organizuoja atvejo vadybos susirinkimus nagrinėjimo posėdžius, kuriuose derinami veiksmai, pagal poreikį keičiamas pPagalbos planas;

4) 5) užbaigia atvejo vadybos procesą, jeigu atlikus vaiko ir šeimos situacijos įvertinimą nustato, kad išnyko grėsmės vaiko saugumui ir šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, užbaigia atvejo vadybą;

5) 6) nustatęs, kad pPagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims pakeisti elgesio su vaiku bei būtinų sąlygų užtikrinti toliau, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to būtina nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ar pakeisti vaiko globėją (rūpintoją) kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas kreipiasi į teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą ir teikia jai siūlymą dėl vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos bei globos (rūpybos) vaikui nustatymo.“

 

52.

42

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 42 straipsnį, pakeičiant jo numerį (žr. Pasiūlymo 49 dalį) ir jį išdėstyti taip:

 

„42 44 straipsnis. Kreipimasis į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą

1. Teritorinė Vaiko vaiko teisių apsaugos tarnyba šio įstatymo nustatytais atvejais gavusi atvejo vadybininko siūlymą kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

2. Byla dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjama žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjant prašymą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą žodinio proceso tvarka, toks prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Apie bylos dėl vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjimą pranešama vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Į teismo posėdį kviečiami vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą ir kiti suinteresuoti asmenys.

   3. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui. Teismo nutartis leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą vykdoma skubiai. Atskirojo skundo dėl teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Teismo nutartis  atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą neatima iš teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnybos teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo.

24. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba priima sprendimą teikti teikia savivaldybės administracijos direktoriui siūlymą nustatyti vaiko vaikui laikinąją globą (rūpybą) bei paskirti konkretų laikinąjį globėją (rūpintoją)  nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos arba grąžinti vaiką teisėtiems atstovams.

3. Teismui neleidus vaiką paimti iš jo atstovų pagal įstatymą, peržiūrimas Pagalbos planas, patikslinant nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą.

   5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba imasi veiksmų, kad vaikas būtų nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą dieną po nutarties įsiteisėjimo, grąžintas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą bei, bendradarbiaudama su atvejo vadybininku organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamas pagalbos plane nustatytų priemonių įgyvendinimas ir paslaugų teikimas vaikui, jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą.

4. 6. Paaiškėjus Nustačius, kad patikslintos pagalbos pagalbos plano priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjo vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą pasiekti teigiamų pokyčių, jie toliau piktnaudžiauja tėvų valdžia, pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, teritorinė vaiko teisių apsaugos tarnyba:

1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą išdavimo arba vaiko globėjo (rūpintojo) pakeitimo;

2) esant grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą vaikui nesaugios aplinkos ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;

2) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;

3) gavęs gavusi teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.“

53.

43, 44

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Įstatymo projekto 43 - 44 straipsnius:

 

„43 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą

1. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir nustačiusi trečią grėsmės lygį, nedelsiant kartu su policija paima vaiką.

2. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, paėmusi vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną kreipiasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos.

3. Skubaus vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą atveju teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir šeimai teikiama pagalba vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis.

4. Vaiko teisių apsaugos tarnyba sudaro mobilią komandą, kuri per 14 dienų:

1) atlieka intensyvų komandinį darbą su vaiko atstovais pagal įstatymą, bendradarbiaudama su savivaldybės administracijos paskirtu atvejo vadybininku;

2) kartu su atvejo vadybininku įvertina vaiko atstovų pagal įstatymą socialinės rizikos lygį;

3) teikia intensyvią motyvacinę, konsultacinę, korekcinę pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą ar kartu gyvenantiems asmenims, siekiant būtinos jų elgesio korekcijos vaiko grįžimui į jo gyvenamąją aplinką;

4) pateikia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su vaiko atstovais pagal įstatymą organizavimo.

5. Praėjus 14 dienos terminui, atvejo vadybininkas inicijuoja Pagalbos plano sudarymą, atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas, koordinuoja jo peržiūras bei įgyvendinimą ir toliau vykdo šio įstatymo 41 straipsnyje numatytas funkcijas.

6. Vaiką paėmus iš vaiko tėvų (motinos ar tėvo) ir nustačius jam laikinąją globą (rūpybą), ir paaiškėjus, kad po intensyvaus komandinio socialinio darbo su šeima ir Pagalbos plane nustatytų priemonių taikymo per 60 dienų vaiko tėvai (motina ar tėvas) nedėjo pastangų ir nepakeitė elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaikais:

1) vaiko teisių apsaugos tarnyba turi kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo;

2) vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

 

44 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos

Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavusi pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri kelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei ir nėra galimybės nedelsiant susisiekti su jo atstovais pagal įstatymą, pasitelkdamas policiją privalo nedelsdamas vykti į vaiko buvimo (radimo) vietą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka vaiko teisių apsaugos tarnyba turi įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai (iki vaiko atstovai pasiims vaiką) apgyvendinti vaiką vienoje iš šio įstatymo 45 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų institucijų. Ne vėliau kaip kitą dieną nuo skubaus vaiko paėmimo dienos telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir panašiai apie tai pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą.“

 

54.

45

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„45 straipsnis. Vaiko laikinas apgyvendinimas

1. Vaikas, paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar iš jam nesaugios aplinkos, kai vaikas šio įstatymo 38 straipsnio 5 dalyje nustatytu pagrindu jo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą negali būti grąžintas, laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas neutralioje aplinkoje, taikant Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatytą prioriteto tvarką.

1) vaiko artimuosius giminaičius,  kitus vaiko giminaičius, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai ar kitą asmenį (šeimą), su kuriuo (kuria) vaiką sieją ilgalaikis artimas bendravimas ir emociniai ryšiai, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;

2) budinčius globotojus, globėjų (rūpintojų) šeimoje;

3) šeimynoje;

4) vaikų socialinės globos įstaigoje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas taip pat gali būti laikinai apgyvendintas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas iki trejų metų:

1) laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje;

2) laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik išimtinais atvejais (kai nėra galimybės jo apgyvendinti šeimos ar šeimynos aplinkoje) ir šio vaiko globa (rūpyba) institucijoje trunka ne ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 2 dalyje.

4. Vyresnis kaip trejų metų vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 2–3 dalių nuostatomis. Vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami institucijoje vadovaujantis Civilinio kodekso 3.261 straipsnio nuostatomis, o vyresni vaikai – vaikų socialinės globos įstaigoje tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

2. Vaikas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gali būti laikinai apgyvendinamas pas Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytus asmenis, jeigu jie įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas.

   3. Socialinės globos įstaigose vaikai apgyvendinami Civilinio kodekso 3.261 straipsnyje nustatytais atvejais.“

 

55.

46-52

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 46-52 straipsniu ir juos išdėstyti taip:

 

„46 straipsnis. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos

1. Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:

1) Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierius leisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus;

2) Vaiko teisių apsaugos kontrolierius;

2) 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama Vyriausybės nutarimus ir kitus aktus;

4)  Ministro Pirmininko patarėjas vaiko teisių klausimams;

3) 5) Lietuvos Respublikos socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), Švietimo ir mokslo ministerija,  Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija.

4) 6) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai padaliniai;

                     5) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

                     7) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra)  ir jos teritoriniai padaliniai;

  8) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

6) 9) savivaldybių institucijos ir įstaigos savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, kitos savivaldybių institucijos ir įstaigos;

10) Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

7) 11) nevyriausybinės Nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

2. Šio straipsnio  1 dalyje nurodytos  institucijos, užtikrindamos vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti.

2. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.

 

47 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje

1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, formuoja ir koordinuoja vaiko teisių apsaugos politiką, formuoja šeimos stiprinimo politiką ir koordinuoja jos įgyvendinimą:.

2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuodama vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendinimą:

1) kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą šiame įstatyme nustatyta apimtimi;

2) analizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pateiktą informaciją vaiko teisių apsaugos klausimais, vertina vaiko teisių apsaugos būklę šalyje, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, savivaldybėms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;

3) teikia Vyriausybei tvirtinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatų projektą, taip pat kitus teisės aktų projektus, duoda pavedimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, pasiūlymus savivaldybių institucijoms dėl tinkamo vaiko teisių apsaugos užtikrinimo;

3) 4) formuoja šeimos stiprinimo politiką, finansuoja šeimas stiprinančias programas, skirtas šeimų stiprinimui, bei vaiko gerovę užtikrinančias programas gerovės užtikrinimui;

5) bendradarbiauja su Generaline prokuratūra, Policijos departamentu ir kitomis institucijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais.

 

48 straipsnis. Kitų ministerijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje

1. Ministerijos pagal joms priskirtą kompetenciją ir ministrams pavestas valdymo sritis užtikrina tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, kartu su savivaldybių institucijomis rūpinasi atitinkamų paslaugų vaikams prieinamumu, teikia siūlymus Vyriausybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl teisės aktų pagal ministerijoms priskirtą kompetenciją tobulinimo.

2. Teisingumo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką bei vykdo ją ministerijos reguliavimo srityje:

1) pagal kompetenciją teikia išvadas dėl įstatymų projektų atitikties vaiko teisėms ir laisvėms;

2) įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vaikams;

3) užtikrina jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų veiklą, įgyvendinant priskirtose institucijose ir įstaigose vaiko teisių apsaugą teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse.;

4) kartu su Nacionaline teismų administracija, Teisėjų taryba, Generaline prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, dirbančių prevencijos ir pagalbos šeimai ir joje augančiam vaikui srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas.

3. Švietimo ir mokslo ministerija dalyvauja įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką vykdomos valstybinės švietimo politikos srityje:

1) teisės aktų nustatyta tvarka rūpinasi užtikrina formaliojo ir neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos prieinamumu prieinamumą ir švietimo kokybe kokybę;

2) teisės aktų įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina švietimo priemones, kuriomis siekiama apginti vaiką nuo visų formų smurto, kitų vaiko teisių pažeidimų, rengia rekomendacijas dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose;

3) koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai;

3) 4) organizuoja koordinuoja savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymo srityje ir koordinuoja bei prižiūri vaiko vidutinės priežiūros priemonių vykdymą;

4) 5) kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais valstybės švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka.

4. Sveikatos apsaugos ministerija formuoja vaiko teisių apsaugos politiką sveikatos priežiūros srityje ir įgyvendina ją šiais būdais:

1) garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų vaikams prieinamumą ir tinkamumą;

2) užtikrina jos valdymo sričiai pavestų institucijų ir įstaigų vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą vykdant sveikatinimo veiklą;

3) rengia ir vykdo su vaikų sveikatos būklės gerinimu susijusias programas;

4) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją vaikų sveikatos klausimais.;

5) sudaro teisines prielaidas, kad sveikatos priežiūros įstaigų medikai turėtų pareigą nukreipti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą į konkrečioje savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas šeimoms teikiančią įstaigą dėl galimybės šeimai gauti reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą.

5. Vidaus reikalų ministerija formuoja dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką ministerijos reguliavimo srityje ir ją įgyvendina šiais būdais:

1) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vaikų ir jiems jų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, pagal kompetenciją – apie administracinius teisės pažeidimus nusižengimus, kitais ministerijos kompetencijai priskirtais vaiko teisių apsaugos klausimais;

2) pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina programas vaikų nusikalstamumo, smurto prieš vaikus, prekybos vaikais ir kitais vaiko teisių pažeidimų prevencijos klausimais.;

   3) nustato reikalavimus pareigūnams, kurie skiriami  tirti nepilnamečių atžvilgiu padarytus pažeidimus arba nepilnamečių padarytus pažeidimus;

   4) vykdo prevenciją nepilnamečių pažeidimų užkardinimo srityje;

5) sudaro teisines ir administracines prielaidas, kad kilus grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, būtų užtikrintas teritorinių policijos padalinių bendradarbiavimas su teritorine vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos.

 

49 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje

1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdo vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje. įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje:

                      2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą valstybėje:

                      1) vykdo tarptautinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo organizavimo centrinės institucijos funkcijas Lietuvos Respublikoje;

1) 2) per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijose visą parą;

2) 3) teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui siūlymus dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo teisinio reguliavimo tobulinimo, rengia  teisės aktus pagal savo kompetenciją;

4) teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti kiekvienos Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos tarnautojų konkrečią sudėtį, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičių bei kitas reikšmingas aplinkybes;

3) 5) bendradarbiauja su kitomis šiame įstatyme nustatytomis ministerijomis bei kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis vaiko teisių apsaugos politikos koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais;

4) 6) organizuoja visuomenės švietimą vaiko teisių apsaugos klausimais;

5) 7) renka, valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse ir savivaldybių administracijoms dėl jos tobulinimo;

6) 8) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą, per savo struktūrinius padalinius – teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas organizuoja vaiko globą (rūpybą) globos (rūpybos) savivaldybėse nustatymą;

7) galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja vaiko atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;

9) priima valstybės tarnautojus į teritorines vaiko teisių apsaugos tarnybas ir atleidžia juos iš pareigų, priima į darbą mobilių komandų specialistus;

8) 10) nustato specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojams, užtikrina ir jų teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą;

9) 11) koordinuoja teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;

10) 12) teikia metodinę pagalbą ir siūlymus savivaldybių administracijoms dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo tobulinimo;

11) 13) formuoja sudaro mobilias komandas, koordinuoja ir užtikrina mobilių komandų jų darbą dėl pagalbos šeimai suteikimo, ypatingų atvejų išnagrinėjimo ir sprendimų priėmimo.;

14) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

2. Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos yra pavaldžios ir atskaitingos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Teritorinės vaiko teisių apsaugos tarnybos užtikrindamos vaiko teisių apsaugą joms priskirtose teritorijose vykdo šias funkcijas:

1) nuostatuose nustatyta tvarka vykdo vaiko teisių apsaugą jai priskirtoje teritorijoje visą parą;

2) užtikrindama visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, galimo vaiko teisių pažeidimo atveju, vertina vaiko situaciją, inicijuoja atvejo nagrinėjimą, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų;

3) organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą;

4) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie vaikus, kurių laikinoji globą (rūpybą) trunka ilgiau nei 12 mėnesių, bei teikia motyvuoto sprendimo grąžinti vaiką į šeimą, tęsti laikinąją globą (rūpybą), kreiptis į teismą dėl tėvų (tėvo, motinos ar vienintelio iš tėvų) valdžios apribojimo ir nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo) kopiją;

5) informuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie kiekvieną vaiką  iki 3 metų, kurio laikinoji globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje tęsiasi ilgiau nei trys mėnesiai, bei nurodo esant vienam iš šių pagrindų (vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje, arba vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus, arba, kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš vaikui nesaugios aplinkos ir nėra galimybių vaikui nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje;

6) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo klausimais;

7) tikrina, ar ir kaip savivaldybėse užtikrinamos vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, teisės;

8) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus teisme;

9) Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka dalyvauja teismo posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą;

10) atstovauja vaiko interesams Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;

11) Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka atstovauja vaiko interesams ikiteisminiame tyrime ar baudžiamojoje byloje;

12) renka informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėse bei perduoda ją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai;

13) vykdo kitas šiame įstatyme ir kituose jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

4. 3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai turi teisę šias teises ir pareigas:

1) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo, neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie vaiką ir šeimą;

2)  neatlygintinai gauti savo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;

3) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos  (pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje asmuo yra prisirašęs) išvadą dėl vieno iš tėvų (ar abiejų tėvų) sveikatos būklės, ar jų sveikatos būklė leidžia pasirūpinti vaikais;

4) esant tarnybiniam būtinumui neatlygintinai gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre tvarkomą informaciją apie vaiko tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų, įskaitant ypatingus asmens duomenis;

2) 5) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamoms atsakingoms institucijoms;

3) 6) kreiptis į savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą direktorių dėl pagalbos vaikui ir šeimai teikimo tobulinimo.

4) neatlygintinai gauti jos funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;

5) šio įstatymo nustatytais atvejais tvarkyti vaiko tėvų, kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, taip pat kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai tai būtina, siekiant apsaugoti vaiko teises ir apginti jo teisėtus interesus, taip pat šiuos duomenis gauti iš kitų juos tvarkančių institucijų ar įstaigų.

 

50 straipsnis. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba

1. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Taryba) yra kolegiali institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje.

2. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Taryba sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliotų paskirtų atstovų bei nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų.

3. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos Tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus  tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

4. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba Taryba:

1) analizuoja vaiko teisių apsaugos padėtį ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui ministrams pagal jiems pavestas valdymo sritis dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų, reglamentuojančių vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, rengimo ar galiojančių teisės aktų pakeitimo;

2) analizuoja, ar įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su vaiko teisių apsauga, neprieštarauja vaiko teisėms ir laisvėms, bei teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus atitinkamoms ministerijoms dėl įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimo;

3) vykdo kitas veiklos nuostatuose numatytas funkcijas.

5. Tarpžinybinės vaiko gerovės Tarybos posėdžius organizuoja ir Tarybą techniškai aptarnauja socialinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

 

51 straipsnis. Savivaldybės institucijų ir įstaigų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje

1. Organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui vietos bendruomenėje.

1. 2. Pagal kompetenciją analizuoja Analizuoja vaiko gerovės būklę savivaldybėje, planuoja ir užtikrina vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą;

2. 3. Pagal kompetenciją dalyvauja Dalyvauja valstybinės vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinime ir bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kitomis valstybės bei kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje;

3. 4. Užtikrina vaikui ir šeimai intensyvią pirminę informacinę, konsultacinę pagalbą, organizuoja socialinių paslaugų teikimą šeimai, užtikrina, kad socialinių paslaugų įstaigų ar kitų įstaigų, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, vadovai laiku paskirtų skiria atvejo vadybininkus bei pagal poreikį kitus specialistus atvejo vadybos procesams šiame įstatyme ir teisės aktuose nustatyta tvarka užtikrinti procese, rūpinasi pPagalbos planuose nustatytų priemonių ir paslaugų suteikimu ir finansavimu.

4. 5. Užtikrina koordinuotai teikiamų paslaugų šeimai, kuriose auga vaikai, turintys specialiųjų poreikių, vengiantys lankyti mokyklą, darantys teisės pažeidimus, tinkamą  organizavimą. Organizuoja vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vykdymą Už tinkamą šių paslaugų organizavimą atsako savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo, neteisminės mediacijos ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą, teikiant prioritetą paslaugų teikimui bendruomenėje.

5. 6. Skatina ir remia vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.

6. 7. Įpareigoja seniūnijas bei vietos bendruomenių tarybas seniūnus rūpintis šeimų įgalinimu tinkamai rūpintis vaikų saugumu, priežiūra ir auklėjimu.

7. 8. Telkia bendram darbui su vaiku ir šeima vietos bendruomenių tarybas, šeimų tarybas, švietimo tarybas, bendruomenines vaiko teisių apsaugos tarybas, neformalius šeimų judėjimus, aktyvius vietos bendruomenių narius ir savivaldybėje veikiančias nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje.

8. 9. Organizuoja ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, vaikų neformalųjį švietimą, nustato neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą per mokinių atostogas.

10. organizuoja ir tvarko savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą; užtikrina, kad visi vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;

9. 11. Organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai teikimą;

12. Užtikrina vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo (ugdymosi) poreikių, teisių įgyvendinimą.

                      10. 13. Ieško Sudaro ir tvirtina socialinių globėjų, budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčių sutinkančių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą.

                      11. 14. Užtikrina paslaugų teikimą teikimo organizavimą asmenims, siekiantiems globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, ir jau taip pat globojantiems (rūpinantiems) ar įvaikinusiems vaiką.

                      15. Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu kasmet tvirtina savivaldybės socialinių paslaugų įstaigose ar kitose įstaigose, kurioms savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai tam tikroje savivaldybės teritorijoje, dirbančių socialinių darbuotojų, galinčių teikti atvejo vadybininko paslaugas konkrečioje savivaldybės teritorijoje sąrašą. Į šį sąrašą gali būti įtraukti socialiniai darbuotojai, kurie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus.

 

52 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje

1. Nevyriausybinės organizacijos, bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis gali:

1) teikia teikti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo ir įgyvendinimo tobulinimo;

2) teikia teikti teritorinei vaiko teisių apsaugos tarnybai savo turimą informaciją apie vaiką ir šeimą dėl vaiko teisių apsaugos užtikrinimo tikslais;

3) dalyvauja dalyvauti atvejo vertinime nagrinėjime, užtikrina paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą.;

4) užtikrinti paslaugų vaikui ir šeimai organizavimą ir teikimą atitinkamoje savivaldybėje ar jos teritorijos dalyje, kuri jai priskiriama savivaldybės, jei atitinka teisės aktų nustatytus  socialinių paslaugų teikėjams keliamus reikalavimus;

5) steigti vaikų dienos centrus, šeimos centrus, kurie teikia pagalbą vaikui ir/arba šeimai;

6) padėti šeimai ugdyti specialių poreikių turinčius vaikus, vaikus su negalia, socialinės rizikos vaikus, teisę  pažeidusius vaikus; teikti pagalbą vaikams, nukentėjusius nuo nusikaltimų.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, teikdamos tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą pagalbos priemones ir paslaugas, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.“

 

56.

 

 

 

Argumentai:

Išdėstyti Pasiūlymo 1 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir įsigaliojamas

1. Šio įstatymo įsigaliojimo dieną:

1) asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, dirbantys šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus darbus ar užsiimantys savanoriška veikla, privalo nedelsdami nutraukti darbo sutartį ar vykdomą savanorišką veiklą;

2) darbdavys ar savanoriškos veiklos organizatorius turi pareikalauti iš asmenų,  dirbančių darbus ar užsiimančių savanoriška veikla, nurodyta šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, pristatyti darbdaviui ar savanoriškos veiklos organizatoriui pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Asmeniui nepristačius pažymos per darbdavio nustatytą terminą, jis nušalinamas nuo darbo ar savanoriškos veiklos vykdymo. Jeigu asmuo nepateikia pažymos per 1 mėnesį nuo nušalinimo nuo darbo ar savanoriškos veiklos dienos, su juo sudaryta darbo sutartis ar savanoriška veikla nutraukiama;

3) paslaugų, įtrauktų į šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą ir teikiamų vaikui šio įstatymo įsigaliojimo dieną, gavėjas turi teisę paslaugų teikėjo paprašyti, o paslaugų teikėjas privalo pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį;

4) asmenims, nurodytiems šio įstatymo 28 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusiems šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reikalaujamas pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, jų pakartotinai teikti nereikia.

1. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti ir ne mažiau kaip 3 metų darbo stažą turintys savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių (tarnybų) darbuotojai, kurie neturi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, būtinų eiti pareigas teritorinėse vaiko teisių apsaugos tarnybose, eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį būtino išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos neįgiję darbuotojai, jeigu nėra galimybės jų sutikimu juos perkelti į kitas lygiavertes (arba jų prašymu į žemesnes) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, atleidžiami iš einamų pareigų.

2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo organizuoja valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) savivaldybių funkcijų Vaiko teisių apsaugos skyriams funkcijų perdavimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priima su tuo susijusius teisės aktus.

            2. 3. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 3 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su šio įstatymo  nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje nurodytų teritorinių vaiko teisių apsaugos tarnybų funkcijų vykdymu visą parą, įgyvendinimu bei mobilių komandų, nurodytų nauja redakcija išdėstyto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, funkcijų vykdymo įgyvendinimu, įsigalioja 2018 m. balandžio 1 d.

            3. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įgyvendinimo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

 

Teikia                                    Parašai:

Seimo nariai                                                                                               Dovilė Šakalienė

 

                                                                                                                    Tomas Tomilinas