PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I-1571 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3010
2019-10-04
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
21 |
5 |
|
Argumentai: Dėl mokesčių reformos, įvertinus dalies socialinio draudimo tarifo įtraukimą į gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) dalį, nuo 2019 m. sausio 1 d. GPM tarifas padidėjo 5 procentiniais punktais, taip pat padidėjo bazė, nuo kurios bus skaičiuojamas GPM. Pagal galiojantį reguliavimą nuo 2021 m. LRT asignavimai didėtų daugiau nei 1,6 karto, palyginti su 2019 m. (2019 m. patvirtinta 41,6 mln. eurų, 2021 m. būtų apie 69 mln. eurų). Atsižvelgus į tai siūlytina mažinti GPM procentinį dydį iki 1 procento ir nustatyti, kad LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento iš GPM ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. Svarbu pabrėžti tai, kad būtina išlaikyti ir nekeisti šiuo metu LRT įstatyme įtvirtinto stabilaus ir nepriklausomo LRT finansavimo modelio dėl šių priežasčių:
1. Teikiamas siūlymas prisideda prie tinkamo valstybės pareigos užtikrinti visuomenės teisę būti informuotai realizavimo. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija Konstitucijos garantuojamas ir saugomas visuomenės interesas būti informuotai suponuoja atitinkamas valstybės konstitucines priedermes: viena vertus, valstybė (jos institucijos, pareigūnai) turi ne tik negatyvaus turinio pareigą nekliudyti visuomenėje laisvai sklisti informacijai bei idėjoms, bet ir pozityvaus turinio pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad tam nekliudytų kiti asmenys. Vadinasi, būtų ne tik užtikrinta LRT konstitucinė misija, bet ir prisidėta prie tinkamo visuomenės informavimo. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas privalo užtikrinti LRT, kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo, deramą finansavimą, nes priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą, jos ginamą ir saugomą visuomenės interesą būti informuotai, galėtų būti paneigtos tam tikros konstitucinės vertybės, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti kaip tik ir yra skirtas visuomeninio transliuotojo institutas. Atsižvelgiant į minėtą konstitucinį imperatyvą yra būtina įstatymų lygmeniu įtvirtinti stabilų ir nepriklausomą LRT finansavimo modelį, nes Konstitucinis Teismas yra ypač pabrėžęs, kad Konstitucija netoleruoja tokio nacionalinio visuomeninio transliuotojo (kaip ir bet kurio kito visuomeninio transliuotojo) nepakankamo, ypatingai jo konstitucinei misijai vykdyti, finansavimo iš valstybės biudžeto (ar jo mažinimo), kai tuo siekiama (arba gali būti siekiama) pažeisti jo nepriklausomumą ir šitaip daryti įtaką jo transliuojamoms programoms ir laidoms.
2.Lietuvos Respublikoje jau galioja įstatymai, kuriuose nustatytas analogiškas ar panašus teisinis reguliavimas, numatantis procentinį finansavimą, pvz., Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondo įstatymas, Sporto įstatymas ir kt.
3.Siūlomas įstatymo pakeitimas numato lėšas nuo biudžeto nacionalinių pajamų dalies, bet ne nuo viso bendro valstybės biudžeto ir /ar bendrojo vidaus produkto. Todėl de facto šis įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas šalies nacionalinių pajamų biudžeto daliai įtakos neturės.
4.Su visuomeniniu transliuotoju susijusius santykius reguliuoja ES teisės aktai, pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Taigi Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Europos Sąjungos bei kitų Europos valstybių teisę, kadangi pagal Europos, inter alia ES, teisę valstybės gali savo nacionaliniais teisės aktais įtvirtinti ir tai, kad valstybė finansuoja visuomeninio transliavimo paslaugas. Finansavimas, kurį valstybės gali teikti transliuotojams, turi būti reikalingas tam, kad transliuotojai galėtų teikti būtent viešąsias paslaugas.
5. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad situacija, kai valstybės finansuojamas visuomeninis transliuotojas dar teikia ir komercines paslaugas, sudaro LRT išskirtines konkurencijos sąlygas, kad taip neva yra iškraipoma reklamos rinka, kad dėl to gali nukentėti valstybės neremiami komerciniai transliuotojai, kad iš valstybės biudžeto finansuojamas nacionalinis transliuotojas reklamos rinkoje konkuruoja su privačias subjektais ir, kad esant tokiam nevienodam reguliavimui, LRT šioje rinkoje įgauna išskirtines sąlygas. Šiuos nuogąstavimus paneigia ir kritikams į šį klausimą atsako Konstitucinio teismo doktrina: • Ypač pabrėžtina, kad visuomeninis transliuotojas, turint omenyje jo ypatingą konstitucinę misiją, nėra įsteigiamas tam, kad užimtų rinką (ar jos dalį) ir joje įsitvirtintų; tuo jis iš esmės skiriasi nuo privačių (komercinių) transliuotojų. Jo misija yra kita – ne rinkos dalyvio misija. Visuomeninis transliuotojas, kaip viešųjų paslaugų, susijusių su iš Konstitucijos kylančiu visuomenės interesu būti informuotai, teikėjas, nėra skirtas rinkai (nors tam tikrais atvejais veikia joje). Visuomeninis transliuotojas, neatstovaudamas jokiai interesų grupei, turi teikti viešąsias radijo ir televizijos transliavimo paslaugas visai visuomenei, o ne savo steigėjui – valstybei.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
“5. LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais
sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir
savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš
akcizo pajamų.
|