|
1
|
4
|
2
|
|
Argumentai:
Valstybės
tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų
pakeitimo projektais siūloma keisti darbo apmokėjimo viešajame sektoriuje
sistemą. Šios sistemos keitimo įgyvendinimas numatytas keliais etapais.
Pirmajame etape siūloma pertvarkyti valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų
teisėjų, valstybės tarnautojų atlygio sistemą, kuri turėtų įsigalioti nuo
2023 m. sausio 1 d. Antrajame etape, kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m.
sausio 1 d., planuojami prokurorų, Vadovybės apsaugos tarnybos, statutinių
valstybės tarnautojų tyrimų tarnybos, regionų plėtros tarybų administracijų
direktorių ir administracijų darbuotojų, valstybės ir savivaldybių
biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai. Taigi
parengtuose teisės aktų projektuose teisėjų darbo užmokesčio sistemą siūloma
keisti atskirai nuo prokurorų darbo apmokėjimo sistemos.
Nors
teismų ir prokuratūros funkcijos skirtingos, tačiau jos skirtos bendram
tikslui – teisingumui įgyvendinti. Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama,
kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o Prokuratūros
įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą
ir teismui vykdyti teisingumą. Šios nuostatos lemia glaudų teismų ir
prokuratūros ryšį ir tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese.
Atkreiptinas
dėmesys, kad Europos Sąjungoje klausimai, susiję su teisėjų ir prokurorų
darbo užmokesčiu nagrinėjami neatsiejamai, taip akcentuojant šių teisingumo
sistemos dalyvių bendrumą. Pavyzdžiui, Europos Tarybos Bordo deklaracijoje
numatyta, jog tam, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu įgyvendintų
teisės normas ir, kai numatyta, diskrecinius įgaliojimus, prokuroro statusas
turi būti užtikrintas įstatymu aukščiausiu lygmeniu, panašiai kaip teisėjo;
dėl teisėjų ir prokurorų uždavinių panašumo panašūs yra ir reikalavimai bei
garantijos, susiję su jų statusu ir pareigų vykdymo sąlygomis, būtent su
priėmimu į pareigas, mokymusi, karjera, drausme, perkėlimu, atlyginimu, atleidimu
iš pareigų ir laisve kurti profesines asociacijas (37 punktas). Europos
Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje R(2000)19 dėl prokuratūros vaidmens
baudžiamosios justicijos sistemoje konstatuota, jog „Nustatant prokurorų
statusą bei jų darbo užmokesčio ir pensijų dydžius turi būti atsižvelgiama į
būtinumą išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp teisėjų (members of judiciary)
ir prokurorų, nes nepaisant to, kad jų pareigos skiriasi iš prigimties, abi
šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje. Prokurorų darbo
užmokestis taip pat turi atspindėti pareigybės reikšmingumą ir tinkamumą“.
Pažymėtina
ir tai, kad atsižvelgiant į bendrą teismų ir prokuratūros sistemos tikslą –
įgyvendinti teisingumą ir į patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės
Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) nuomonę,
kad, nustatant prokurorų statusą ir jų darbo užmokesčio dydžius, turi būti
atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir prokurorų atlyginimų
pusiausvyrą, taip pat įvertinus analogišką teisinį reglamentavimą Europos
Sąjungos valstybėse narėse, nuo 2018 m. liepos 1 d. buvo iš esmės pertvarkyta
prokurorų darbo užmokesčio sistema, padidinti pareiginės algos koeficientai,
buvo atsisakyta prokurorų kvalifikacinių rangų, kurie buvo integruoti į
pareiginės algos koeficientą. Šis darbo užmokesčio padidinimas buvo siejamas
su atitinkamų grandžių teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio proporcingumo
išlaikymu, kuris, priėmus siūlomus Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo
įstatymo Nr. X-1771 pakeitimus, bus išbalansuotas.
Valstybės
tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų
pakeitimų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad teisėjų atlyginimai
nekonkurencingi ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos
profesionalų. Pažymėtina, kad visiškai tokia pati situacija yra ir
prokuratūroje. Šiai dienai prokuratūroje tarnauja 606 prokurorai. 2019 – 2021
m. tarnybą prokuratūroje paliko 53 prokurorai, iš jų 25 – savo iniciatyva. Vien
tik 2021 – 2022 m. tarnybą prokuratūroje paliko 41 prokuroras. Mažėja asmenų,
pageidaujančių laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą, skaičius –
egzaminas paprastai organizuojamas, kai susirenka pageidaujančių jį laikyti
15 asmenų grupė, todėl 2021 m. įvyko tik vienas egzaminas, kurį laikė vos 12
asmenų, o 2022 m. egzaminas neįvyko, nes jį laikyti pageidavo tik 8 asmenys.
Be to, šiuo metu itin mažas vadovaujančios grandies prokurorų ir eilinių
prokurorų atlyginimų skirtumas. Dėl šios priežasties atrankose į vadovų
pareigas labai trūksta potencialių pretendentų, jose dalyvauja 2 ar 3, dažnai
– tik vienas pretendentas.
Teisėjų
darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-2102 aiškinamajame rašte rengėjai motyvuodami poreikį keisti teisėjų
darbo užmokesčio sistemą nurodo, kad „lyginant su kitomis viešojo sektoriaus
įstaigomis (prokuratūromis, Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba ir
kt.), esami teisėjų atlyginimai neprisideda prie teisėjo profesijos prestižo
didinimo, nes atlyginimų dydis nėra adekvatus teisėjo profesijai keliamiems
aukščiausiems profesiniams, etikos ir moralės reikalavimams“. Visiškai
nesuprantama, kokiais duomenimis remdamiesi rengėjai nurodo, kad lyginant
būtent su prokuratūromis teisėjų atlyginimai nėra adekvatūs. Atkreiptinas
dėmesys, kad šiandien prokurorų atlyginimai yra mažesni nei atitinkamos
grandies teisėjų atlyginimai, o įsigaliojus naujiems teisėjų atlyginimo
koeficientams ir nepakeitus prokurorų pareiginės algos koeficientų,
atlyginimų dydžių skirtumas taps visiškai prokurorus demotyvuojančiu ir
skatinančiu palikti tarnybą prokuratūroje.
Analizuojant
Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) rengiamas
Europos teisingumo sistemų vertinimo ataskaitas matyti, kad Europos valstybės
teisėjus ir prokurorus laiko tos pačios profesijos atstovais, todėl jie
vidutiniškai gauna vienodą arba proporcingai nedaug besiskiriantį darbo
užmokestį. CEPEJ 2020 m. ataskaitos duomenimis, Austrijoje, Belgijoje,
Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje,
Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Moldovos Respublikoje,
Monake, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Ispanijoje,
Turkijoje ir Maroke teisėjų ir prokurorų darbo užmokestis yra vienodas tiek
karjeros pradžioje, tiek pabaigoje. Manytina, kad prokurorų ir teisėjų
atlyginimų vidutinis santykis Lietuvoje turėtų sudaryti apie 95 proc.
Atsižvelgiant
į tai, teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turi būti
svarstomi ir įgyvendinami sistemiškai, t. y.:
1)
turi būti užtikrinamas subalansuotas darbo užmokesčio santykis tarp
atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų (keičiamas prokurorų pareiginės
algos koeficientų dydis, atsisakoma priedo už tarnybos Lietuvos valstybei
stažą),
2)
teisėjų ir prokurorų pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti
Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo nuostatos turi būti
taikomos nuo tų pačių metų - nuo 2023 m. sausio 1 d.
Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 4
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios
kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, prokurorų, valstybės
tarnautojų (išskyrus nurodytus šio straipsnio 4 dalyje) pareiginėms algoms
(atlyginimams) apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2023 m.
sausio 1 d.“
|