LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Sveikatos reikalų komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 5101 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3681
2020-06-17 Nr. 111-P-20
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, komiteto nariai A. Armonaitė, K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus.
Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos D. Jonelytė, M. Neverkevičienė.
Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos ministerijos atstovai K. Garuolienė, V. Srogė, O. Vitkūnienė, A. Storpirštienė, Radiacinės saugos centro atstovė R. Stasiūnaitienė, Valstybinio psichikos sveiktos centro atstovė A. Čepulytė, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro atstovai E. Ramelienė, R. Natka, S. Gutauskienė, V. Krupinskienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovas R. Sabaliauskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovas S. Čaplinskas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai R. Petraitis, R. Lingienė, Higienos instituto atstovas R. Jankauskas, Ekstremalių sveikatai situacijų centro atstovai O. Sitnikovas, E. Burbienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė G. Belian.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime.
|
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno Klinikos,
|
|
|
|
LSMUL Kauno klinikose jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai naudojami praktiškai visose panaudojimo medicinoje srityse: tiek diagnostikai, tiek gydymui, tiek biologinių bandinių tyrimams ar švitinimui. Vykdant šią veiklą pagrindinis uždavinys yra, kad jie būtų kuo saugesni gyventojams, darbuotojams, pacientams bei aplinkai, todėl stengiamės, kad visi radiacinės saugos aspektai, reikalavimai būtų įgyvendinami ir užtikrinami tinkamai. Čia labai svarbus, o pasirengimo metu, reglamentavimo ir kontrolės etapais, manome, pagrindinis yra reguliuojančiosios institucijos, kuria Lietuvoje šiuo metu paskirtas Radiacinės saugos centras, vaidmuo. Radiacinės saugos centras atlieka įvairių institucijų radiacinės saugos srityje koordinavimą, radiacinės saugos valstybinę priežiūrą ir kontrolę, gyventojų apšvitos vertinimą ir ekspertizės atlikimą. Jo sudėtyje yra laboratorijos, kuriose atliekami darbuotoją išorinės ir vidinės apšvitos dozių tyrimai ir įvertinimai, kraujo mėginių, avarinės apšvitos atveju tyrimai. Prireikus, vertinama, kokią apšvitą gali sąlygoti vienoks ar kitoks medžiagų, turinčių radionuklidų, naudojimas. Planuojant diegti, diegiant, naujus įrenginius, technologijas ypač sudėtingesnius, kaip antai: linijinius greitintuvus, gama peilį, gydymo radioaktyviomis medžiagomis procedūras ir panašiai, visais etapais buvo bendradarbiaujama su Radiacinės saugos centru: prireikus gaudavome profesionalias konsultacijas, operatyvius atsakymus, aiškius nurodymus, kaip tinkamai organizuoti teisės aktų, reglamentuojančių radiacinę saugą reikalavimų įgyvendinimą, veiklos įteisinimo procesas vyko organizuotai ir sklandžiai. Iš Radiacinės saugos centro gauname informaciją apie TATENA organizuojamus renginius, dalyvaujame bendruose projektuose. Manome, kad įstaigą, kuri rūpinasi radiacinės saugos valstybine priežiūra bei užtikrinimu, su laboratorijomis, įranga, profesionalia darbuotojų komanda svarbu išlaikyti ir toliau, ypač LSMUL Kauno klinikose planuojant diegti Branduolinių tyrimų centrą (ciklotroną).
|
Pritarti |
|
|
2. |
VšĮ
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos,
|
|
|
|
Vilniaus Universiteto Santaros klinikose plačiai naudojamos ir sparčiai diegiamos naujos technologijos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Kasmet pacientams atliekama apie 150 tūkstančių tyrimų, kurių metu jie patiria medicininę apšvitą. Būtina ypatingą dėmesį skirti saugiam pacientų ištyrimui su kuo mažesne apšvitos rizika sveikatai, optimizuojant apšvitos dozes, pačios gydymo įstaigos darbuotojų ir pacientų radiacinę saugą. Todėl visuose etapuose, tiek planuojant ir diegiant naują radiologinę įrangą ir tyrimo metodus, kaip antai pozitronų emisijos tomografiją, prostatos išplitusio vėžio į kaulų metastazes gydymą radžiu, tiek vykdant radiacinės saugos reikalavimus, nuolat bendradarbiaujame su Radiacinės saugos centru ir gauname profesionalias konsultacijas, patarimus ir nurodymus kaip tinkamai įgyvendinti radiacinės saugos reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos šalių daugiametė praktika rodo, kad geriausiai yra įgyvendinami ir užtikrinami radiacinės saugos reikalavimai, kai nacionalinė reguliuojančioji institucija radiacinės saugos klausimais yra nepriklausoma. Manome. kad Radiacinės saugos centrą svarbu išlaikyti kaip savarankišką instituciją.
|
Pritarti |
|
|
3. |
Lietuvos
loterijų asociacija, |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti įstatymų paketą dėl sveikatos apsaugos įstaigų reorganizavimo bei apjungimo. 1 Tarp šių siūlymų yra Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau - LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau - NTAKD) sujungimas ir reorganizavimas į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Projektus parengusi Sveikatos apsaugos ministerija pateikė tris argumentus, paskatinusius šį siūlymą: (1) priklausomybių prevencijos kompetencijų koncentravimas, (2) verslą prižiūrinčių įstaigų mažinimas ir (3) valstybės biudžeto lėšų taupymas. Trečiasis argumentas buvo nuginčytas dar projektų svarstymo Vyriausybėje metu. Pirmieji du argumentai taip pat yra deklaratyvūs, nepagrįsti poveikio vertinimu, kaštų ir naudos analize. Žiūrint tik formaliai, sujungus institucijas jie bus pasiekti, tačiau realybėje ši reforma pavirs didesne problema, nei ta, kurią norima spręsti šiuo pasiūlymu. Įstatymų projektų rengėjai nevertino, kiek dėl reorganizacijos sutriktų abiejų įstaigų veikla bei nukentėtų joms priskirtų sričių kontrolės kokybė. Pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 12 d. Valstybės kontrolės pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje „Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas" Nr. VAE-4 pasigendama vertinimų, kokių priemonių ketinama imtis, kad konsoliduojant šias institucijas nenukentėtų ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų vykdymas. Europos šalyse, kuriose legaliai organizuojami azartiniai lošimai ir loterijos, yra įvairių šių verslų priežiūros modelių, tačiau juos vienija vienas bendras požymis - vykdomosios valdžios hierarchijoje tokios priežiūros institucijos įprastai yra finansinių klausimų reguliavimo sferoje. Neatsitiktinai Lietuvoje šio verslo priežiūra buvo priskirta Finansų ministerijai. Lietuvos Respublikos Seimo veikloje azartiniai lošimai ir loterijos taip pat yra priskiriami finansų klausimams. Šį verslą reglamentuojančių įstatymų projektų svarstyme pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas, o sudarant Seimo sesijų darbų programas tokie projektai įtraukiami į skirsnį „Mokesčiai, jų administravimas ir finansai". Nėra jokių objektyvių argumentų keisti šią beveik 20 m etų taikytą praktiką. Vyriausybės siūlymas prijungti LPT prie NTAKD remiasi tuo, kad azartiniai lošimai gali sukelti priklausomybę, todėl turi būti kontroliuojami tos pačios institucijos ir tais pačiais principais, kaip dabar kontroliuojami narkotikai ir alkoholis. Tačiau jokiam e šio siūlymo svarstymo etape rengėjai neatskleidė objektyvios informacijos, kiek Lietuvoje yra diagnozuota ligos, pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių vadinamos „Patologinis potraukis azartiniams lošimams" ir žymimos kodu F63.0, atvejų. Tik turint šią statistiką būtų galima objektyviai įvertinti šios problemos aktualumą, šiuos skaičiuos palyginti su alkoholizmo ir narkomanijos rodikliais ir tik tuomet spręsti dėl LPT likvidavimo. Pažymėtina, kad visoje LPT struktūroje iš 26 darbuotojų tik 2 tiesiogiai dirba su azartinių lošimų dalyviais, galim ai turinčiais problemų (nebūtinai sveikatos) ir norinčiais pasinaudoti galimybe prašyti apriboti jiems galimybę dalyvauti azartiniuose lošimuose. Pasiūlymo svarstymu Vyriausybėje metu nebuvo atsižvelgta ir Į tai, kad LPT taip pat vykdo loterijų verslo ir žaidimų automatais organizavimo priežiūrą. Nėra jokių patikimų įrodymų, kad nuo šių žaidimų gali atsirasti patologinė priklausomybė. Tad nepagrįstas šių verslų sulyginimas su narkotikais ir alkoholiu pakenks žaidėjų ir visuomenės požiūriui į šias pramogas, suduos skaudų reputacinį smūgį bei ateityje kenks bet kokiai šių verslų sąlygų tobulinimo iniciatyvai. Be to, LPT atlieka žymiai platesnes funkcijas, nei priklausomybės azartiniams lošimams prevencija. Tarp institucijos nuostatuose nurodytų 45 funkcijų yra pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, kova su nelegaliais lošimų organizatoriais, licencijas turinčių bendrovių veiklos rezultatų kontrolė (pirmiausiai užtikrinant tikslų organizatorių finansinių rezultatų atspindėjimą, mokestinių ir kitų piniginių prievolių vykdymą), lošimo įrenginių registro tvarkymas ir kitos. Ypač aktualus atskiros, dedikuotos lošimų ir loterijų verslus prižiūrinčios institucijos klausimas yra šiomis dienomis, kadangi dėl taikytų ir tebetaikomų COVID-19 ligos prevencijos priemonių šie verslai patyrė griežtus veiklos ribojimus, lėmusius didelius finansinius nuostolius. Iš esmės sunaikinus antžeminių lošimo organizavimo paslaugų tinklą, kyla daug iššūkių dėl jo atkūrimo, konkuravimo su nelegalios paslaugos teikėjais internetinėje erdvėje. Loterijų organizatoriai prie viso to patiria didžiulius sunkumus prisitaikant prie š. m. gegužės 1 d. įsigaliojusio naujojo Loterijų įstatymo, kuomet dalis baigiamųjų prisitaikymo darbų vyko karantino sąlygomis, o per ateinančius pereinamojo laikotarpio metus teks per naują gauti veiklos licencijas, suderinti visų organizuojamų loterijų taisyklių pakeitimus, prisitaikyti prie daug kitų naujų sąlygų. Siame procese labai reikės kompetentingos, susikoncentravusios, ne vien į probleminių lošimų prevenciją orientuotos institucijos ir jos komandos pagalbos. Svarbu pažymėti, kad azartinių lošimų neigiam o socialinio poveikio srityje jau realizuotos iš esmės visos žinomos prevencinės priemonės: uždrausta lošimų reklama (šiais metais buvo priimtos įstatymo pataisos, dar labiau sugriežtinančios informacijos apie lošimus sklaidą), nustatytas lošimų dalyvių amžiaus cenzas ir įvestas reikalavimas tikrinti amžių prie lošimų įstaigos „slenksčio". Taip pat efektyviai veikia minėtoji prašymų neleisti lošti sistema. Šios priemonės buvo sukurtos ir įgyvendintos sėkmingai bendradarbiaujant LPT, Finansų ministerijai ir sveikatos priežiūros specialistams iš viešojo ir privataus sektorių. Tačiau kiti, su priklausomybėmis nesusiję, šio verslo priežiūros klausimai vis dar yra tobulintini ir laukia specialistų dėmesio. Galima išskirti azartinių lošimų apmokestinimo sistemos tobulinimo klausimus, jau minėtąją kovą su nelegaliais lošimų organizatoriais, technologinių inovacijų iššūkius, tarp kurių - ne tik naujausių lošimo įrangos formų, bet ir atsiskaitymų už dalyvavimą lošimuose būdų įvairovė, siūloma naujųjų finansinių technologijų bendrovių. Tad LPT neturėtų būti likviduojama ją prijungiant prie kitos institucijos. Priešingai, LPT nepriklausomumas ir vaidmuo jai priskirtų verslų priežiūros klausimais turėtų būti didinamas. Klausimas dėl geresnės lošėjų, galimai turinčių patologinį potraukį azartiniams lošimams, aptarnavimo kokybės ir medicininės pagalbos suteikimo, turi būti sprendžiamas perduodant prašymus apriboti galimybę lošti teikiančių asmenų aptarnavimą iš LPT į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Šio centro pirminė paskirtis ir yra spręsti tokio pobūdžio klausimus. O LPT ir NTAKD turi likti atskiros institucijos, stiprinančios savo kompetenciją ir patirtį savo specifinėse srityse.
|
Nepritarti |
Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas. PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą.
|
|
4. |
Nacionalinė
lošimų ir žaidimų verslo asociacija, |
|
|
|
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau - SAM) siūlo reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (toliau - NTAKD) į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Nacionalinė lošimų ir žaidimo verslo asociacija (toliau - NLŽVA) - 1994 metais įkurta verslo asociacija yra Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Paslaugų ir pramogų verslo aplinkos tarybos narė, vienijanti skaidriai ir socialiai atsakingai lošimų veiklą organizuojančias bendroves Lietuvoje, nepritaria pateiktam SAM siūlymui, nes tai ne tik nepadės valstybei sutaupyti papildomų lėšų dėl kardinaliai skirtingų šių dviejų institucijų veiklos sričių bei atliekamų funkcijų, tačiau dar ir ženkliai padidins administracines išlaidas, išbalansuos funkcionuojantį azartinių lošimų ir loterijų priežiūros ir kontrolės institutą, pinigų plovimo direktyvos įgyvendinimo tikslus, neigiamai įtakos lošimų (loterijų) teisinio reguliavimo ir verslo vystymosi politiką. Tokią poziciją NLŽVA grindžia žemiau nurodytais argumentais: 1. Siekis sujungti dvi šiuo metu nepavaldžias institucijas prieštarauja Europos Sąjungos valstybėse taikomai praktikai, kas neigiamai įtakos funkcionuojančią priežiūros sistemą. Europos Sąjungoje nėra nė vienos valstybės, kurioje alkoholio, tabako, narkotikų ir azartinių lošimų bei loterijų reguliavimą ir kontrolę vykdytų viena institucija. Kur kas ilgesnę ir brandesnę azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo praktiką turinčios ES valstybės narės ir jų Vyriausybės ne kartą atkreipė dėmesį, jog: * azartinių lošimų ir loterijų, kaip ekonominės srities objekto, reguliavimas, šias paslaugas teikiančių subjektų priežiūra ir kontrolė, bendrų politinių gairių nustatymas, negali būti tapatinamas su kitomis, akcizinėmis ar apskritai uždraustomis prekėmis ir ja s platinančių subjektų priežiūra bei kontrole1. Sveikatos apsaugos ministerijos siekis mechaniškai optimizuoti jai pavaldžių valdymo sričių įstaigas, kaip antai NTAKD ir jį sujungti su šiuo metu Finansų ministerijai pavaldžia Lošimų priežiūros tarnyba, neatitinka brandžia ir ilgamete praktika azartiniu lošimu ir loterijų reguliavime turinčiose Europos valstybėse taikomu gerosios praktikos pavyzdžių. Didžiojoje dalyje ES valstybių lošimus ir loterijas kontroliuojanti valstybinė institucija yra pavaldi Finansų arba Ekonomikos ministerijai. Remiantis Europine azartinių lošimų ir loterijų praktika, šių paslaugų bendrąsias prevencijos politikos gaires nustato taip pat Finansų arba Ekonomikos ministerijos, o probleminio lošimo prevencijos kontrolė ir patologinių lošėjų gydymas yra koordinuojamos atskirų vyriausybinių ir nevyriausybinių institucijų, kurių dalis yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, atsakingai už tinkamą vyriausybės gydymui asignuojamų lėšų paskirstymą. Sis veiklos modelis taip pat egzistuoja ir kaimyninėse Latvijos ir Estijos valstybėse, kuriose azartinių lošimų ir loterijų priežiūra yra patikėta Finansų ministerijai, o ne jungtiniam Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui, užtikrinančiam visiškai skirtingų ekonominių veiklų kontrolę ir priežiūrą. 2. Siūlymas taikyti kompleksines priemones organizuojant skirtingų, priklausomybę keliančių, ekonominių veiklų (azartiniai lošimai ir loterijos) ir prekių (alkoholis, narkotikai, tabakas) vartojimo prevenciją — reprezentatyvių lošimo paplitimo mokslinių tyrimų nebuvimo rezultatas. SAM aiškinamajame rašte informuodama apie tai, jog priklausomybę nuo azartinių lošimų, į kuriuos taip pat patenka ir loterijos, lemią tie patys rizikos veiksniai, kaip ir priklausomybę kitoms priklausomybių rūšims, nepateikia nė vieno Lietuvoje atlikto, moksliškai pagrįsto ir reprezentatyvaus loterijų ir lošimų paplitimo tyrimo duomenų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai identifikuoti probleminio lošimo paplitimo apimtį ir intensyvumą Lietuvoje bei nustatyti veiksmingas prevencines priemones. Tokių tyrimų, kuriuos daro kitos ES valstybės narės, atlikimą siūlomos reformos rengėjas nepateikia, bet tuo pačiu rekomenduoja vadovautis abstrakčia nuomone, visiškai ignoruojant kitose šalyse egzistuojančius skirtingus lošimų (loterijų) reguliavimo modelius. Be to, neapgalvotas, moksliniais tyrimais neparemtas, bendros valstybinės prevencinės politikos taikymas bei bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas neabejotinai pažeistų ne tik nacionalinio verslo, bet ir užsienio investuotojų interesus, kurie ir taip yra priversti atlikti daugiamilijonines investicijas į šiuo metu priimtų Azartinių lošimų įstatymo projektų ir juose esančių reikalavimų įgyvendinimą2, tokiu būdu suteikiant konkurencinį pranašumą kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos) antžeminių lošimo paslaugų bendrovėms, kuriose vartotojų iš Lietuvos apstu. Apie šiuos faktus Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos buvo informuotos ankstesniuose raštuose. 3. Dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos dalyje „Specifinės azartinių lošimų kontrolės priemonės, kurių imsimės“ dėmesys atkreipiamas į egzistuojančią Lietuvoje azartinių lošimų ir loterijų reguliavimo ir kontrolės problematiką, susijusią su sisteminiu požiūriu į šios problemos sprendimą stygiumi. Šiuo klausimu Vyriausybės programos 52.1 punkte įtvirtinta: inicijuosime detalius azartinių lošimų (įskaitant loterijas, žaidimo aparatus ir kitus įrenginius) paplitimo tyrimus, kuriais sieksime nustatyti lošimų keliamas problemas, tirdami sistemines jų prielaidas, konkrečias priežastis ir nagrinėdami galimus sprendimo būdus. Praėjus 3,5 metų po Vyriausybės programos patvirtinimo Seime, Sveikatos apsaugos ministerija nėra atlikusi nei vieno loterijų ir lošimų paplitimo Lietuvoje tyrimo, turint tikslą įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas. 3. Dėl Valstybės kontrolės atlikto audito - Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimas Valstybės kontrolės - aukščiausiosios valstybinio audito institucijos - pagrindinė funkcija — prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas bei kaip vykdomas valstybės biudžetas. Atlikdama analizę Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad įgyvendinant Konsolidavimo planą turi būti keičiami 467 teisės aktai. Todėl konsolidavimas, išsamiai neįvertinus institucijų atliekamų priežiūros funkcijų, o tik siekiant sumažinti jų skaičių ar vėliau tokių konsolidavimo sprendimų atsisakymas, gali būti traktuotinas kaip neefektyvus išteklių naudojimas. Tai gali turėti neigiamų pasekmių ūkio subjektų veiklos priežiūrai (pavyzdys). Valstybės kontrolė pateikė Konsolidavimo pavyzdį, kai išsamiai neįvertintos institucijų atliekamos priežiūros funkcijos: - Išsamūs vertinimai neatlikti dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau - LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau - NTAKD) jungimo. Konsoliduojant šias institucijas siekiama efektyviausiu būdu organizuoti priklausomybių prevenciją, tačiau joms nustatyti veiklos tikslai yra susiję ne tik su priklausomybių prevencija. Siekiant sukurti efektyviai veikiančią priklausomybių prevencijos ir priežiūros instituciją būtina detaliai išanalizuoti būsimų funkcijų apimtis, atskiriant veiklas, tiesiogiai susijusias su priklausomybių prevencija ir su ja nesusijusias. - Valstybės kontrolė nustatė, kad dvi (iš 45) LPT funkcijos susijusios su prevencija azartinių lošimų srityje, o NTAKD apie du trečdaliai (iš 39) funkcijų susiję su prevencija narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo srityje. Atitinkamai kitos, įskaitant ir ūkio subjektų veiklos priežiūrą, funkcijos LPT sudaro 96 proc., NTAKD - apie 30 proc. Siūlant konsoliduoti nesvarstyta, kad NTAKD gali būti perduotos tik tos LPT funkcijos, kurios susijusios su priklausomybių prevencija. Pastebėtina, kad 2015 m. VšĮ Konkurencingumo plėtotės centro atliktame NTAKD funkcijų vertinime atkreipiamas dėmesys, kad būtina detaliai išanalizuoti departamentui priskirtų funkcijų apimtis, atskiriant veiklas, susijusias su tabako ir alkoholio kontrole, nuo veiklų, susijusių su vartojimo prevencija. Didžiausias dėmesys šiame konsolidavime skiriamas priklausomybių prevencijai. Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad siekiama LPT ir NTAKD sujungti į vieną instituciją, kurios veikla bus susijusi su ypač jautriomis valstybės politikos sritimis - psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos bei priklausomybes sukeliančios veiklos politikos formavimo priežiūra, o ateityje galima ir kitų priklausomybės formų prevencijos integracija. Įvertinus tai, pasigendama vertinimų, kokių priemonių ketinama imtis, kad konsoliduojant šias institucijas nenukentėtų ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijų vykdymas. Atsižvelgiant į tai, LR Seimo komitetų narių prašome: 1. Nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui reorganizuoti Lošimų priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą į Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą; 2. Pasiūlyti parengti Azartinių lošimų įstatymo projektą, kuriame numatyti Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro įgyvendinimo funkcijas iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos perduoti Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžiam Respublikiniam priklausomybių ligų centrui, taip užtikrinant priklausomybių ligų specialistų tiesioginį kontaktą su tais asmenimis (bei jų šeimomis), kurie turi problemų dėl neatsakingo lošimo, kartu plečiant medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą turintiems priklausomybę nuo lošimų asmenims.
|
Nepritarti |
Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas. PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą.
|
|
5. |
Lietuvos
lošimų verslo asociacija,
|
|
|
|
Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – LLVA) atstovaudama Lietuvoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves susipažino su Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojama ministerijai pavaldžių įstaigų pertvarka ir teikia savo poziciją dėl įstatymų projektuose numatyto Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LPT) ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) jungimo reorganizacijos būdu į vieną įvairias priklausomybės sritis prižiūrinčią biudžetinę įstaigą – Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentą. Dar 2019 m. sausio 10 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto klausymuose kaip vienas iš pagrindinių tikslų jungiant Lošimų priežiūros tarnybą su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu buvo įvardintas siekis sustiprinti priklausomybės nuo azartinių lošimų prevencijos bei azartinius lošimus organizuojančių bendrovių veiklos kontrolę. Pritariame tokiems siekiams, tačiau manome, kad tai turi būti įgyvendinama kitomis, tarpinstitucinio bendradarbiavimo priemonėmis, o savaiminis dviejų, iš esmės skirtingose srityse veikiančių institucijų sujungimas nepadės iškeltų tikslų pasiekti, todėl tokiam, savitiksliam dviejų iš esmės skirtingas funkcijas atliekančių įstaigų jungimui į vieną nepritariame. Skirtingos institucijų funkcijos ir jų įgyvendinimas Pateiktame projekto aiškinamajame rašte vienintelis argumentas dėl minimų įstaigų jungimo nurodomas siekis vienoje įstaigoje sutelkti visų priemonių, reikalingų efektyviai kovai su skirtingomis priklausomybėmis vykdymą ir didinti bendrą įstaigos efektyvumą. Pabrėžiame, kad azartiniai lošimai yra licencijuojama ekonominė veikla ir priežiūros tarnybų funkcijos negali apsiriboti tik darbu su priklausomybių prevencija bei įmonių kontrole. Vykdant azartinių lošimų verslo sektoriaus priežiūrą itin svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nuolatinis keitimasis informacija ir bendradarbiavimas su verslo bendruomene. LPT ir NTAKD vykdo skirtingas funkcijas, kurioms reikalingos specifinės kompetencijos. LPT šiuo metu vykdo ne tik prevencines veiklas ar įmonių kontrolę, bet įgyvendiną daug techninių ir priežiūros funkcijų, kurios yra itin svarbios azartinių lošimų rinkai ir reikalauja specialiųjų kompetencijų. LPT pagal šiuo metu numatytus teisės aktų reikalavimus įgyvendina šias funkcijas: • išduoda licencijas organizuoti lošimus ir didžiąsias loterijas; • išduoda leidimus atidaryti lošimo automatų ar bingo salonus arba lošimo namus (kazino), leidžia steigti totalizatorius ir lažybų punktus; • tvarko Lietuvos lošimo įrenginių registrą; • rengia azartinius lošimus reglamentuojančių teisės aktų projektus; • priima asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose ir įregistruoja juos į Apribojusių savo galimybę lošti registro asmenų duomenų bazę; • kontroliuoja, kaip lošimų ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų ir loterijų organizavimą, reikalavimų, kas apima ne tik prevencines veiklas; • LPT yra atsakinga už 2021 m. turėsiančią pradėti veikti lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos LAKIS įdiegimą ir veikimą; • tvirtina lošimų organizavimo reglamentus ir loterijų taisykles; • priima azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ar teroristų finansavimui; • prižiūri pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų vykdymą azartinių lošimų srityje; • tvirtina lošimo įrenginių tipus bei prižiūri sertifikavimo procesą su akredituotomis Lietuvoje sertifikavimo laboratorijomis; • vykdo specialiuosius bendrovių patikrinimus dėl lošimo taisyklių laikymosi, tiria klientų skundus, galimai iš anksto sutartų lažybų atvejus ir kt.; • konsultuoja azartinių lošimų bendroves dėl azartinių lošimų įstatymo ir pinigų plovimo prevencijos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo. Tuo tarpu NTAKD atlieka kompleksines priklausomybių prevencijos priemones, rūpinasi verslo subjektų, prekiaujančių alkoholio bei tabako gaminiais, veiklos priežiūra, atlieka galimybių studijas, tyrimus bei analizes. NTAKD šiuo metu neturi specifinių kompetencijų, kurios užtikrintų sklandų tęstinį darbą užtikrinant ne tik prevenciją, tačiau kitas, itin lošimų sektoriui svarbias technines užduotis. Pateiktuose teisės aktų projektuose bei aiškinamajame rašte nėra pateikiama informacijos kaip iš esmės savo veikla skirtingos institucijos, jas sujungus į vieną toliau efektyviai galės įgyvendinti visas veiklas ir užtikrinti tinkamą sektoriaus priežiūrą. Suprantame, kad pasak Sveikatos apsaugos ministerijos tai bus „techninis“ jungimas ir dabar LPT įgyvendinamos funkcijos bus toliau užtikrinamos, tačiau pateiktuose įstatymų projektuose ir juos lydinčiuose dokumentuose nerandame kokių konkrečiai priemonių bus imtasi šioms funkcijoms ir jų tęstinumui užtikrinti. Manome, kad LPT praradus atskiros institucijos statusą, jos vykdomas funkcijas perdavus NTAKD pagrindu kuriamam naujam Priklausomybių prevencijos ir priežiūros departamentui, iš esmės būtų iškreiptos ir neabejotinai pablogintos verslo sąlygos. Pats naujosios institucijos pavadinimas reiškia, kad jos pagrindinis tikslas bus priklausomybių, pasireiškiančių dėl psichikos sveikatos sutrikimų, liguisto polinkio vartoti tą pačią cheminę medžiagą, produktą ar paslaugą, prevencija ir priežiūra, t. y. institucijos darbas būtų sutelktas į ligos užkardymą ir jos kontrolę. Tačiau akivaizdu, kad LPT veikla lošimų, loterijų ir žaidimų automatų verslo priežiūros srityje yra kur kas sudėtingesnė ir kompleksiškesnė tema. Europos sąjungos praktika Atkreipiame dėmesį, kad sujungus minimas dvi įstaigas taip pat būtų sukurta precedento Europos Sąjungoje neturinti situacija, kuomet už azartinių lošimų reguliavimo veiklą valstybėje būtų atsakinga išskirtinai į kovą su priklausomybėmis nukreipta institucija, veikianti Sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių institucija, atsakinga už azartinių lošimų priežiūrą veikia Finansų arba Ekonomikos ministerijų pavaldume, kadangi be priklausomybės prevencijos klausimų yra itin svarbūs mokestiniai lošimų mokesčių administravimo klausimai, techniniai lošimų įrenginių sertifikavimo, leidimų išdavimo ir įvairių registrų kontrolės bei priežiūros klausimai. Prie rašto pridedame lentelę, kurioje įvardijamas visose Europos Sąjungos valstybėse veikiančių įstaigų, atsakingų už azartinius lošimus, pavaldumas. Neįsivaizduojame, kaip galėtų būti užtikrinamas sklandus ir efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas, kuomet vienintelėje Lietuvoje ši institucija būtų išskirtinai atskira nuo Finansų ministerijos ar kitos, tiesiogiai už valstybės ekonomiką atsakingos institucijos. Azartinių lošimų rinka yra itin globali ir Lietuvoje įteisinus nuotolinius lošimus esame bendros rinkos dalis, kur nuolatinis tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbus tvariai ekonominei veiklai užtikrinti, šešėlinei nelegaliai rinkai mažinti. Pažymime, kad Europos Sąjungos praktikoje nėra nei vienos valstybės, kurioje šių skirtingų sektorių reguliavimas būtų patikėtas vienai institucijai. Manome, kad sprendimas jungti šias dvi įstaigas yra nepamatuotas ir nepritariame tokiam sprendimui dėl šių pagrindinių priežasčių: • nėra pateikiami tikslūs skaičiavimai ir savitikslis dviejų skirtingų įstaigų jungimas nepadės sutaupyti papildomų lėšų; • nėra aišku, kaip bus užtikrinamas specifinių kompetencijų reikalaujančių veiklų įgyvendinimas; • būtų sukurta precedento Europos Sąjungoje neturinti situacija ir apsunktinas tarptautinis bendradarbiavimas; • nėra aiškus mechanizmas, kaip būtų užtikrinamas tolesnis įvairių registrų tvarkymas bei priežiūra. • Pagrindiniu tikslu keliant didesnį dėmesį priklausomybių prevencijai turėtų būti pateikiami aiškūs problemos paplitimo mastai. Šiuo metu nėra atlikta nei vieno tyrimo apie realų lošimų paplitimą ir priklausomybės nuo lošimų Lietuvoje mastą. Prašome išsamiai įvertinti mūsų pateiktus argumentus bei atsižvelgiant į juos priimti faktais ir duomenimis pagrįstą sprendimą. Siūlome atsisakyti šių, skirtingose srityse veikiančių, įstaigų jungimo reorganizacijos būdu ir stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuomet NTAKD galėtų įgyvendinti atitinkamas veiklas priklausomybių prevencijos srityse bendradarbiaujant su LPT. Tam yra sudaromos visos sąlygos 2019 m. Vyriausybei patvirtinus probleminio lošimo prevencijos planą, kuriame numatytas skirtingų institucijų bendradarbiavimas, įgyvendinamos priemonės ir jų stebėsena.
|
Nepritarti |
Reorganizavimu siekiama didinti įstaigos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus įstaigos uždaviniams įgyvendinti. Efektyviausias būdas organizuoti priklausomybių prevenciją (lošimai, alkoholis, tabakas, narkotikai) yra bendrų kompleksinių priemonių įgyvendinimas. PSO ekspertų nuomone, priklausomybę nuo lošimų lemia tie patys rizikos veiksniai kaip ir priklausomybę nuo kitų rūšių priklausomybių, todėl siekiant efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, tikslinga užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų koordinavimą.
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinis
visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, |
|
|
|
Reaguodami į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva dėl viešojo valdymo institucijų atliekamų funkcijų optimizavimo viešojoje erdvėje sulaukė prieštaringų atsiliepimų, teikiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) nuomonę dėl funkcijų optimizavimo (įstatymų projektai reg. Nr. XIIIP-3662–XIIIP-3682). NVSC palaiko sveikatos apsaugos ministro sprendimus ir pritaria numatytai reorganizacijai. Šalyje mažėjant gyventojų skaičiui, į valstybės biudžetą surenkama vis mažiau mokesčių, todėl išlaikyti įstaigas ir mokėti darbuotojams darbo rinkoje konkurencingą darbo užmokestį darosi vis sudėtingiau. Dėl šios priežasties prarandama daug gerų specialistų. Reorganizacija turėtų padėti juos išsaugoti, nes tik optimaliai naudojant turimus resursus ir taupant lėšas galima galvoti apie darbo užmokesčio didinimą. Daugumoje vakarų šalių užkrečiamųjų ligų priežiūra yra visuomenės sveikatos priežiūros dalis, valdoma iš vieno centro, kuris turi padalinius regionuose, nes taip reikalingi prevenciniai veiksmai greičiausiai pasiekia gyventojus. Pastarąjį dešimtmetį vakarų šalyse prasidėjo įvairių įstaigų prie Sveikatos apsaugos ministerijų sujungimo procesas: 1. 2013 m. įkurta Public Health England, kuri apjungė 70 atskirų organizacijų į vieną visuomenės sveikatos tarnybą. 2. 2014 m. įkurta Švedijos visuomenės sveikatos agentūra (The Public Health Agency of Sweden), sujungiant Švedijos užkrečiamųjų ligų kontrolės institutą ir Švedijos nacionalinį visuomenės sveikatos institutą. 3. 2016 m. įkurta Prancūzijos visuomenės sveikatos įstaiga Santé publique France (Public Health France), sujungus Prancūzijos visuomenės sveikatos priežiūros institutą, Prancūzijos sveikatos mokymo ir ugdymo institutą, Reagavimo į sveikatai ekstremalias situacijas įstaigą (French Institute for Public Health Surveillance (InVS), The French Institute for Health Promotion and Health Education (Inpes) and the Establishment for Public Health Emergency Preparedness and Response (Eprus)). Svarbu paminėti, kad Olandijos nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas (National Institute for Public Health and the Environment) veikia nuo 1909 metų. Jis niekada nebuvo suskaldytas į siauras priežiūros sritis ir yra atsakingas už visas sritis: užkrečiamąsias ir neužkrečiamąsias ligas, maisto saugą, aplinkos saugą, ekstremaliąsias sveikatai situacijas. Pasaulio sveikatos organizacija, 2018 m. Lietuvoje atlikusi Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių bendrąjį išorinį vertinimą, kaip šalies stiprybę pažymėjo tai, kad užkrečiamųjų ligų priežiūra čia yra vykdoma visais lygmenimis: tiek vietiniu, tiek regioniniu, tiek nacionaliniu. Tokią, visą šalį apimančią, užkrečiamųjų ligų kontrolę galinčią įgyvendinti struktūrą turi tik NVSC. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad NVSC ne tik vykdo savo veiklą visoje Lietuvos teritorijoje, kiekvienoje jos savivaldybėje, bet ir atlieka daug platesnes funkcijas užkrečiamųjų ligų prevencijos srityje nei ULAC: • NVSC teikia iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) gaunamą informaciją apie užkrečiamųjų ligų atvejus Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje (toliau – ULSVIS). Šia informacija naudojasi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC) net nenurodydamas, kad tai NVSC duomenys. Jei NVSC specialistai neteiktų informacijos, ULAC neturėtų jokių duomenų apie užkrečiamąsias ligas; • tik NVSC specialistai tiria užkrečiamųjų ligų atvejus – aiškinasi, kaip asmenys galėjo užsikrėsti, ar nėra susijusių atvejų, imasi priemonių, kad neužsikrėstų kiti asmenys ir taip būtų apsaugota visuomenė. Tiriant užkrečiamųjų ligų atvejus, bendraujama su kiekvienu užkrečiamąja liga susirgusiu žmogumi. Taip sužinoma su kuo jis turėjo kontaktą ir tuomet dirbama su šiais asmenimis – jiems nurodoma, kokių priemonių reikėtų imtis, kad nesusirgtų; • NVSC periodiškai atlieka sergamumo užkrečiamosiomis ligomis analizę. Ne rečiau kaip kas mėnesį vertina sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, skiepijimo aprėptis, kiekvieną savaitę rengia sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ataskaitas (ir kt.), kurios taip pat yra analizuojamos; • būtent NVSC specialistai, remdamiesi savo atliktais epidemiologiniais tyrimais ir duomenų analizėmis, papildo ASPĮ pateiktus susirgimų infelcinėmis ligomis duomenis epidemiologine informacija apie galimus užsikrėtimo būdus, užkrečiamosios ligos perdavimo kelius; • tik NVSC tiesiogiai bendradarbiauja su kiekviena savivaldybe bei teikia siūlymus dėl prioritetinių užkrečiamųjų ligų prevencijos sričių, dalyvauja rengiant šių ligų prevencinius planus, organizuoja mokymus ir pratybas užkrečiamųjų ligų valdymo srityje; • NVSC nuolat tiesiogiai bendrauja su bendruomenėmis, asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, todėl žino konkrečias, tai vietovei būdingas, problemas; • NVSC, kaip ir ULAC, informuoja visuomenę apie užkrečiamąsias ligas ir jų profilaktiką (rengia pranešimus, straipsnius ir pan.); Svarbu paminėti ir tai, kad NVSC yra viešojo administravimo institucija, todėl tik jis gali taikyti kartais neišvengiamas prevencines priemones ūkio subjektams (pvz., riboti ar stabdyti jų veiklą, teikti privalomus nurodymus atlikti dezinfekciją ir pan. ). ULAC biudžetinės įstaigos statusas ir teisės aktų nuostatos neleidžia atlikti viešojo administravimo funkcijų. Iš aukščiau pateiktos informacijos matyti, kad būtent NVSC vykdo užkrečiamųjų ligų prevenciją nuo pat pradžios (užkrečiamosios ligos atvejo užregistravimo, jos epidemiologinio ištyrimo ir protrūkio identifikavimo) iki pabaigos (susirgimo plitimo sustabdymo). Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu, be visų aukščiau išvardintų darbų, NVSC specialistai turi papildomai dirbti ir ULAC, pavyzdžiui, teikti šiai įstaigai ataskaitas, kurios ir taip gali būti sugeneruotos ULSVIS arba teikti informaciją, kuri ir taip yra skelbiama NVSC interneto svetainėje. Tokie darbai, mūsų manymu, nėra reikalingi, nes nėra tiesiogiai susiję su užkrečiamųjų ligų prevencija. Be to, faktas, kad vienos įstaigos (NVSC) sistemai teikiamus duomenis administruoja kita (ULAC) taip pat labai apsunkina NVSC specialistų darbą. Perdavus ULSVIS administravimo funkciją NVSC, užkrečiamųjų ligų prevencija taptų tikrai daug efektyvesnė. ULAC save įvardija metodiškai vadovaujančia įstaiga, tačiau jis neatlieka mokslinių tyrimų, todėl negali parengti mokslu pagrįstų metodinių rekomendacijų. Dažniausiai tiesiog išverčiamos (ir tai ne visa apimtimi) Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir kitų kompetentingų užsienio institucijų parengtos rekomendacijos. Tačiau NVSC specialistams to nepakanka, nes jie patys seka naujienas ir vadovaujasi Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro bei kitų kompetentingų užsienio institucijų publikuotomis rekomendacijomis, o, esant reikalui, tiesiogiai konsultuojasi su šių institucijų specialistais, dalyvauja mokymuose Lietuvoje ir užsienyje. Taip daug efektyviau užtikrinama kokybiška užkrečiamųjų ligų priežiūra ir valdymas bei įgyvendinamos kitos NVSC teisės aktais pavestos funkcijos. Be to, NVSC specialistai patys aktyviai dalyvauja ES ir kitų tarptautinių institucijų veikloje bei įgyvendina tarptautinius projektus. Specializuotos įstaigos (ULAC, Radiacinės saugos centras (toliau – RSC), Aplinkos sveikatos centras, Mitybos centras ir kt.) buvo įsteigtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pradžioje tam, kad suvienodintų teisės aktų taikymo praktiką ir koordinuotų tuometinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų (sanitarijos epidemiologijos stočių, vėliau – higienos centrų ir visuomenės sveikatos centrų), kurios kaip atskiri juridiniai vienetai veikė savivaldybėse, veiklą. Tuomet tai iš tiesų buvo itin reikalinga, tačiau iki 2016 m. tokių įstaigų sumažėjo nuo keliasdešimties iki dešimties, o nuo 2016 m. visuomenės sveikatos centrai apskrityse buvo sujungti į vieną juridinį asmenį – NVSC, kuriame įsteigti NVSC departamentų (buvusių visuomenės sveikatos centrų apskrityse) veiklą koordinuojantys padaliniai. Tuo tarpu NVSC veiklą dabar koordinuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Tad akivaizdu, kad poreikio metodiškai vadovauti ar koordinuoti nebeegzistuojančių įstaigų veiklos nebeliko. Be to, šiais laikais, kai taip išplėtota internetinio ryšio infrastruktūra, visą reikalingą informaciją galima gauti internetu, tiesiog skaitant kompetentingų užsienio institucijų pranešimus ir publikacijas. Radiacinė sauga daugelyje šalių yra specifinė sritis, kurioje veikia struktūros, panašios į Valstybinę atominės energetikos saugos inspekciją. Bet sveikatos apsaugos srityje jonizuojanti spinduliuotė suprantama kaip aplinkos veiksnys, kuris gali kelti pavojų visuomenės sveikatai ekstremaliųjų įvykių (terorizmo, avarijų) atvejais. Apskritai, pavojų visuomenės sveikatai gali sukelti tiek cheminiai, tiek biologiniai, tiek radiaciniai veiksniai. Dažnai, kai nėra žinomos panaudotos medžiagos, būtinas kompleksinis požiūris ir gebėjimas visapusiškai įvertinti grėsmę, kad būtų operatyviai į ją reaguojama. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Public Health England struktūroje yra reagavimo į grėsmes padalinys, kurio uždavinys nustatyti ir reaguoti į cheminius, biologinius, radiologinius ir atominius incidentus. Analogiška struktūra ir Olandijos nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos institute. Jo sudėtyje yra Aplinkos saugos ir saugumo užtikrinimo centras (Centre for Environmental Safety and Security), kurio veikla skirta reaguoti į cheminius, biologinius, radiologinius ir atominius įvykius, taip pat į fizinius ir gamtos incidentus. NVSC nuomone, sujungus NVSC ir RSC jėgas, būtų paprasčiau valdyti visuomenės sveikatai įtakos turinčius biologinius, cheminius, fizikinius ir kitus veiksnius: visapusiškai nagrinėti planuojamos ūkinės-komercinės veiklos poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo atskaitas; dalyvauti teritorijų planavimo ir statinių statybos procese; kompleksiškai spręsti visuomenės sveikatos saugos klausimus ekstremalių situacijų metu bei įsisenėjusias problemas, tokias, kaip Ignalinos atominės elektrinės sanitarinės apsaugos zonos įteisinimo klausimai ir pan. Darbai vyktų tikrai daug sklandžiau ir būtų paprasčiau bendradarbiauti, o problemos kiekvienoje savivaldybėje būtų sprendžiamos greičiau ir efektyviau. NVSC yra vertinamas kaip pažangi viešojo valdymo institucija. Tai įrodo ne kartą už bendradarbiavimą, lengvinant verslininkams sąlygas, gauti VšĮ „Versli Lietuva“ apdovanojimai. Svarbu paminėti ir tai, kad pagal Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų pažangumo vertinimo (švieslentėje) ataskaitoje pateiktą įvertinimą NVSC net 6 pozicijom lenkia RSC ir yra geriausias iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų. Be to, labai svarbu yra tai, kad NVSC padaliniai veikia arčiausiai žmonių, t. y. kiekvienoje savivaldybėje. RSC neturi pajėgumų užtikrinti efektyvų radiacinių grėsmių valdymą savivaldybių lygmeniu. Tai labai didelis trūkumas, kadangi tik savivaldybių lygmenyje įmanoma operatyviai reaguoti ir tinkamai apsaugoti gyventojus. Įvykus radiaciniams ir atominiams incidentams, visa informacija apie radiacinę aplinkos taršą gaunama iš Aplinkos ministerijos įsteigtų aplinkos monitoringo stotelių, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) įgaliotas vykdyti gyventojų apšvitos matavimus radiacijos paveiktose teritorijose. PAGD ir Aplinkos ministerijos atstovai yra savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo komisijų ir operacijų centrų nariai. Šių komisijų nariais, kaip Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, taip pat visada yra NVSC darbuotojai. RSC atstovų šiose savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo struktūrose nėra, todėl, savaime suprantama, kad visais visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo klausimais (neišskiriant ir kitų institucijų turimų duomenų, svarbių apsaugai nuo jonizuojančios spinduliuotės, vertinimo; jodo profilaktikos naudojimo; gyventojų informavimo) buvo ir bus kreipiamasi į NVSC specialistus. NVSC įsitikinimu, sujungus NVSC ir RSC funkcijas bei sumažinus ūkio subjektų priežiūrą vykdančių institucijų skaičių, sumažėtų ir našta ūkio subjektams. Pavyzdžiui, dabar asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, naudojančioms jonizuojančios spinduliuotės šaltinius, pradedant veiklą reikia gauti ne tik NVSC išduodamą leidimą-higienos pasą, bet ir RSC išduodamą leidimą. Be to, šių įstaigų kontrolę dabar vykdo abi institucijos – tiek RSC, tiek NVSC. Sujungus funkcijas, būtų išvengta nesusipratimų dėl neretai prieštaringų šių institucijų sprendimų. Geriausiai tai turbūt iliustruotų praktinis pavyzdys, kuomet RSC iš gydymo įstaigų specialistų, dirbančių operacinėse su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reikalavo nešioti apšvitos dydį matuojančius žiedus (dozimetrus), kurie negalėjo būti dezinfekuojami ir sterilizuojami, o NVSC reikalavo, kad gydytojai dėvėtų žiedus-dozimetrus, kuriuos būtų galima dezinfekuoti ir sterilizuoti, nes siekiant išvengti infekcijų operacinėse viskas turi būti sterilu. Šis nesusipratimas nebūtų kilęs, jei visuomenės sveikatai svarbias funkcijas vykdytų viena institucija. Tuomet gydymo įstaigoms būtų rekomenduota įsigyti tokius prietaisus, kurie gali būti sterilizuojami, t. y. būtų pagalvota ne tik apie tai, kaip apsaugoti medikų sveikatą nuo žalingos jonizuojančiosios spinduliuotės, bei ir apie hospitalinių infekcijų riziką. Svarbu paminėti ir tai, kad tiek NVSC, tiek RSC ir ULAC specialistams keliami tie patys kvalifikaciniai reikalavimai bei tai, kad visuomenės sveikatos centrų specialistai, kurie dabar yra NVSC sudėtyje, ne tik turi tinkamą išsilavinimą, bet ir reikalingą patirtį – anksčiau jie taip pat vykdė radiacinės saugos funkcijas.
|
Nepritarti |
Komitetas pritaria Radiacinės saugos centro kaip atskiros ir savarankiškos institucijos, vykdančios su radiacinės saugos užtikrinimu susijusias funkcijas, išlikimui, t. y. nepritariama Radiacinės saugos centro jungimui prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. |
|
2. |
Radiacinės saugos centras,
|
|
|
|
RIZIKOS, ARGUMENTAI IR PRIEŽASTYS KODĖL RADIACINĖS SAUGOS CENTRAS TURI IŠLIKTI SAVARANKIŠKA INSTITUCIJA RIZIKOS: a) nacionaliniam saugumui (pasirengimui galimoms avarijoms Baltarusijos AE terorizmo prevencijos, panaudojant ,,nešvarią bombą” organizavimas). Radiologinių ir branduolinių avarijų metu pagrindinė užduotis – užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio); b) prijungus (toliau – RSC) prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atsiranda tarpinė sprendimų bei priėmimo valdymo grandis, o tai neabejotinai turės įtakos sprendimų radiacinės saugos klausimais priėmimo operatyvumui (ypač branduolinių ar radiologinių avarijų, ar nelegalių šaltinių aptikimo atvejais); c) radiacinės saugos problemų sprendimo klausimai gali būti antraeiliai, nes labiau bus koncentruojamasi į NVSC būdingų funkcijų vykdymą (higieninės problemos mokyklose (dirba be higienos pasų), darželiuose, triukšmas, kvapai, užkrečiamų ligų kontrolė ir pan.). d) keisis bendradarbiavimo tarp skirtingų valstybės ir savivaldybių įstaigų, atstovavimo atskirose Vyriausybės, ministerijų sudarytose darbo grupėse ar komisijose (skirtingas statusas, kai atstovauja įstaigos vadovas ar kai įstaigos atstovas); f) finansiniai ir žmogiškieji resursai priklausys nuo to, kiek liks nuo kitų NVSC vykdomų funkcijų o tai gali atsiliepti valstybės interesams, valstybės įsipareigojimų prieš tarptautines organizacijas įgyvendinimui; g) išeina kvalifikuočiausi specialistai. Turint galvoje, kad Lietuvoje jie yra neruošiami, tai yra didelė netektis. Pasklidus informacijai dėl RSC naikinimo, išėjo 8 parengti radiacinės saugos specialistai. ARGUMENTAI IR PRIEŽASTYS 1. Lietuva, nuo 1993 m. būdama Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) šalimo nare, ir gaudama iš šios tarptautinės organizacijos techninę paramą, privalo vykdyti pagrindinius šios organizacijos reikalavimus. Vykdant TATENA pagal hierarchiją aukščiausio lygmens dokumento Pagrindiniai saugos principai (angl. Fundamental Safety Principles (Safety Fundamentals No. SF-1)) ir pagal hierarchiją antro lygmens dokumento Vyriausybinė, teisinė ir reguliuojamoji saugos infrastruktūra (angl. Governmental, Legal and Regulatory Framework for Safety, General Safety Requirements Part 1, No. GSR Part 1) reikalavimus, valstybės narės privalo įsteigti reguliuojančiąją instituciją radiacinės saugos klausimais. Šie dokumentai suderinti su suderinti su 8 tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant Europos Komisiją ir Pasaulio Sveikatos Organizaciją. 2. RSC, įkurtas 1997 m., dalyvauja formuojant ir įgyvendina sveikatos apsaugos ministro suformuotą valstybės politiką radiacinės saugos srityje ir yra reguliuojančioji institucija radiacinės saugos klausimais, vykdanti žmonių ir aplinkos apšvitos bei veiklos, išskyrus branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, reguliuojamąją kontrolę (Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas). Pagrindinis radiacinės saugos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. 3. Bet kokios branduolinės ar radiologinės avarijos atveju (avarijos) RSC yra vienintelė institucija, kuri teikia rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo (žmonių evakavimo, jodo profilaktikos, laikinojo perkėlimo, vietinio maisto, geriamojo vandens vartojimo apribojimo), siekiant apsaugoti žmones nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingo poveikio. Pasirengimą atlikti šią svarbią funkciją, RSC pademonstravo vertinant nepalankiausią galimos avarijos Baltarusijos AE scenarijų ir dalyvaudamas 2019 m. spalio mėn. vykusiose valstybinio lygio funkcinėse pratybose. Būtent RSC įvertino tokios avarijos pasekmes Lietuvai ir pateikė išvadas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo apimties. Įvykus avarijoms, RSC kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu būtų vedančios institucijos tokių avarijų likvidavime, todėl svarbu įvertinti, kad bet kokie vedančiųjų institucijų reorganizavo, likvidavimo ar kiti veiksmai, destabilizuoja esamą Lietuvos pasirengimą reaguoti į avarijas ir patį reagavimą, susilpnina ir įneša painiavos tiek valstybės, tiek ir savivaldybių lygmenyje. 4. Lietuva bus pirmoji šalis ES ir pasaulyje, kurioje reguliuojančiąja institucija radiacinės saugos klausimais taps institucija, kuri iki šiol vykdė ir vykdo visiškai kitokias funkcijas. Nė vienoje šalyje radiacinės saugos funkcijos neapjungiamos su institucijomis, kurios vykdo triukšmo, vibracijos, kvapų, užkrečiamų ligų kontrolę ir pan. Tai neatitinka 1 punkte nurodytų TATENA irEK nustatytų reikalavimų. Tarptautinius standartus atitinkančio ir tarptautinės radiacinės saugos visuomenės pripažinto ir vertinamo RSC likvidavimas būtų itin didelis žingsnis atgal, t.y., Lietuvos radiacinės saugos infrastruktūra grąžinama į sovietinius laikus (sanitarijos epidemiologijos stočių laikus). Kai visos TATENA šalys narės steigia radiacinės saugos reguliuojančiąsias institucijas, skiria reikiamus finansinius ir žmogiškuosius resursus, numato visas teisines prielaidas, kad tokia institucija galėtų laiku ir reikiamai priimti visas reikalingas priemones (sprendimus) užtikrinant gyventojų bei aplinkos radiacinę saugą, tai Lietuvoje siūloma padaryti priešingai. RSC pagal turimus įgaliojimus ir vykdomas funkcijas visiškai atitinka reguliuojančiosios institucijos status, turi reikiamus įgaliojimus ir tinkamai vykdo funkcijas. Tai patvirtino tiek TATENA, tiek EK , tiek PSO ekspertai (viso – 7 misijos). 5. Šiandien RSC, turėdamas šalies poreikius atitinkančius materialinius, žmogiškuosius išteklius (radiologinė įranga, apmokyti specialistai) ir gerai išvystytą tarpžinybinį bendradarbiavimą, yra pajėgus operatyviai ir efektyviai įvertinti radiacinės saugos būklę esant skirtingo sudėtingumo aplinkos sąlygoms bei teikti savalaikes ir kompetentingas rekomendacijas dėl šios būklės gerinimo ir apsaugomųjų veiksmų gyventojams taikymo. Tai pripažįsta tarptautinės organizacijos, rodydamos Lietuvą pavyzdžiu, kaip tokioje nedidelėje šalyje galima sukurti reikiamą radiacinės saugos infrastruktūrą. RSC kasmet stažuojasi virš 10 TATENA siųstų kitų šalių (lankėsi visų sovietinio lagerio šalių, Kroatijos, Irano, Kuveito, Egipto, Nepalo ir kt.) radiacinės saugos specialistų. 6. Radiacinės saugos specialistai Lietuvoje nerengiami. Juos padeda parengti TATENA, organizuodama 6 mėn. mokymo kursus, seminarus, stažuotes. Tad teiginys, kad visuomenės sveikatos specialistai galės tinkamai prižiūrėti radiacinės saugos būklę pas ūkio subjektus, yra nerealus. Technologijos su šaltiniais yra tiek pažengusios, kad norint įvertinti radiacinę saugą, reikia daug specifinių žinių, todėl RSC pagrinde dirba medicinos fizikai, fizikai, aplinkos inžinerijos specialistai, chemikai ir kt. RSC iš 58 etatų, tik 5 užima visuomenės sveikatos specialistai. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad priežiūrinės funkcijos sudaro tik apie 25-30 proc. RSC veiklos ir atskirų specialistų, kurie vykdytų tik priežiūrines funkcijas, nėra.
|
Pritarti |
|
|
3. |
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro
prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentų regionuose vadovai,
|
|
|
|
Dėl Radiacinės saugos centro Iki 1996 metų už valstybinę radiacinės higienos priežiūros ir kontrolės organizavimą bei vykdymą šalyje buvo atsakinga Respublikinė sanitarijos-epidemiologijos stotis (valstybinis visuomenės sveikatos centras), o nuo 1997 m. sausio 1 d. įkurtas Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos RSC. Jam buvo pavesta savo kompetencijos ribose organizuoti bei koordinuoti VVSPT pavaldžių visuomenės sveikatos centrų veiklą, garantuojant gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų, įstaigų, organizacijų bei specialiųjų objektų veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais valstybinę visuomenės sveikatos priežiūrą. Nuo 1999 m. radiacinės saugos funkcijas, kurias pagal kompetenciją vykdė teritoriniai visuomenės sveikatos centrai, perėmė RSC. Manytume, kad radiacinės saugos funkcijų sukoncentravimas tik RSC blogina šių paslaugų prieinamumą regionuose: - NVSC teritorinių padalinių specialistai dalyvauja ekstremalių situacijų valdyme – yra savivaldybių Ekstremalių situacijų komisijų nariais bei ekstremalių situacijų operacijų centrų nariais, todėl visais visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo klausimais (neišskiriant ir apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, taip pat ir dėl jodo profilaktikos naudojimo), bus pirmiausia kreipiamasi į NVSC specialistus; - NVSC kartu su RSC pagal šioms įstaigoms priskirtas kompetencijas tenka nagrinėti jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių turinčių objektų Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, statinių projektus, dalyvauti statinių užbaigimo komisijų darbe ir t. t. (pvz., objektai, susiję su Ignalinos AE uždarymu). NVSC išduoda leidimus-higienos pasus ASPĮ, o RSC – licencijas verstis veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Apjungus jėgas visi šie darbai vyktų sklandžiau, būtų daug paprasčiau bendradarbiauti ir problemos būtų sprendžiamos greičiau ir efektyviau. Prijungus RSC prie NVSC, mažėtų kontroliuojančių institucijų skaičius, o tai padėtų sumažinti administracinę naštą verslui, leistų geriau patenkinti visuomenės lūkesčius.
|
Nepritarti |
Komitetas pritaria Radiacinės saugos centro kaip atskiros ir savarankiškos institucijos, vykdančios su radiacinės saugos užtikrinimu susijusias funkcijas, išlikimui, t. y. nepritariama Radiacinės saugos centro jungimui prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3681 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių A. Vinkaus ir R. Sinkevičiaus bei Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus.
6.2. Pasiūlymai:
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, A. Vinkus.
Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja K. Civilkienė