Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 21, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 275
STENOGRAMA
2023 m. gegužės 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Laba diena, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai.
Aš gal trumpai pasakysiu, kaip dirbsime vakariniame posėdyje. Kadangi liko keletas projektų iš rytinio posėdžio, tai jums sutinkant įrašysime juos po Vyriausybės valandos, o Vyriausybės valandos laiko nekeiskime, gerbkime ir žiniasklaidos planus turbūt fiksuoti šitą momentą. Taip pat ir neperskaitytas pareiškimas galės būti tuo laikotarpiu po Vyriausybės valandos. Na, o toliau projektai taip, kaip jie buvo surašyti darbotvarkėje.
Dėl vedimo tvarkos – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mieli bičiuliai, aš vis dėlto norėčiau simboliškai pridėti savo balsą prie A. Ažubalio projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet ar jūs dalyvavote posėdyje tuo metu? (Balsai salėje)
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Aš buvau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jeigu nebuvote posėdyje, tai tokio žanro kaip balsų pridėjimas nėra pas mus.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Atsiprašau. Mielas Jurgi, aš norėčiau pridėti, moraliai paremti tą projektą ir palikti, kad mano balsas buvo už. Galite neįskaityti balso, bet pasisakyti jūs man negalite uždrausti. Aš remiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Fiksuojame moraliniame kontekste balso pridėjimą, bet ne tame formaliajame.
S. Skvernelis. Prašau.
S. SKVERNELIS (DFVL). Solidarizuojuosi su gerbiamu Emanueliu. Ir mano morališkai prašau pridėti prie to paties, kur prisidėjo Emanuelis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, nesunku pridėti dar vieną tokį balsą, bet matau, kad reikės pildyti Seimo statutą ne tik dėl balsavimo patikslinimo, bet ir moralinio palaikymo kai kurių balsavimų. Ar L. Girskienė irgi taip pat?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš irgi noriu, kad mano balsą praėjusią savaitę balsuojant dėl poligonų, kur buvo žemės paėmimas, įskaitytumėte už kaip moralinį balsą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu mes pradėsime visoje sesijoje pridėti moralinius balsus, nežinau, kur čia sustosime. Tai gal tada grįžkime prie formaliųjų dalykų. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji, visi mes esame krikščionys, žinome, kad žmogus turi ne tik kūną, bet ir sielą, dvasią, tai E. Zingeris dalyvavo dvasiškai. Tai dar svarbiau.
PIRMININKAS. Jūs dvasios dalykus, matyt, gerai ten suvokiate. Jeigu taip matėte, turbūt taip ir buvo.
14.04 val.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 metų veiklos ataskaita
Kolegos, dabar vis dėlto surimtėkime. Dabar, kaip sakiau, Vyriausybės ataskaitos pateikimas. Kviečiu į tribūną Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę. Kaip matote, visi ministrai, kurie šiandien ne komandiruotėse, dalyvauja ir padės vėliau atsakyti į jūsų teikiamus klausimus. Dabar žodis Ministrei Pirmininkei.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Vyriausybės 2022 metų ataskaitą. Kadangi dabar madinga pristatyti klausimus su skaidrėmis, tai šį kartą nusprendžiau taip pasielgti ir aš. Bet pradžioje leiskite keletą įžanginių teiginių pasakyti, tikrai aš nesiruošiu visos keliasdešimties lapų ataskaitos skaityti. Yra kolegos ministrai, kurie galės pakomentuoti ar atsakyti į konkrečius klausimus, bet keletą svarbiausių momentų aš vis dėlto norėčiau paminėti savo įžanginėje kalboje.
Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kokie buvo 2022 metai. 2022 m. vasario 24 d. pradėtas Rusijos plataus masto karas prieš Ukrainą neabejotinai buvo svarbiausias ilgalaikio poveikio Lietuvai turintis ir dar turėsiantis įvykis. Valios priešintis šiai egzistencinei grėsmei mūsų valstybei ir tam reikalingų išteklių ir gebėjimų telkimas buvo svarbiausias Vyriausybės 2022 metų uždavinys. Todėl paspartinome darbus modernizuodami ir gausindami ginkluotę, karinės infrastruktūros įrengimą NATO priešakinių pajėgų plėtrai Lietuvoje, taip pat stiprindami valstybės sienos apsaugą, žvalgybą, kibernetinę ir civilinę saugą. Mūsų sąjungininkai NATO suteikė Lietuvai iki šiol dar neturėtas saugumo garantijas. Turime pagrįstų vilčių, kad ateityje jos stiprės sulig mūsų pačių gynybinių pajėgumų didėjimu.
Deja, pasaulinės tvarkos ir tarptautinio saugumo suvokimo geopolitinis lūžis veikia ir mūsų išorinę aplinką. Dėl sunkiai prognozuojamos ir nestabilios kaimynystės mokame ir ateityje kažkurį laiką mokėsime papildomą kainą už apnuodytą verslo klimatą. Panašu, kad dėl geopolitinių jautrumų ir globalios ekonomikos neapibrėžtumų Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo 2023 metais išvengti nepavyks. Visa tai verčia koreguoti Vyriausybės kadencijos pradžios planus, kai kurių pradinių tikslų įgyvendinti jau gali nebepavykti, o pasipriešinti išorės šokams galime tik toliau stiprindami saugumą, taip pat finansinius ir ekonominius valstybės pagrindus.
Tad leiskite pradžioje šiek tiek pasisakyti apie pasiekimus, kuriuos matome vertindami Lietuvos vardą pasaulyje ir apskritai Lietuvos situaciją geopolitiniame kontekste. Kad ir kaip atrodytų, būtų paradoksalu, kad ir koks grėsmingas yra pats faktas, kad 2022 metais, apskritai XXI amžiuje Europoje gali vykti plataus masto karas, apie jį jau, atrodė, daugelis kartų yra pamiršusios, vis dėlto Lietuva paradoksaliai, bet tuo pat metu įgijo iki šiol neturėtas saugumo garantijas.
2022 metais NATO samite Madride buvo vienareikšmiškai konstatuota, kad Rusija yra grėsmė, kuri reikalauja NATO ir NATO valstybių suderinto atsako, ir būtent tai ir vyksta. Prie NATO šalių išreiškė valią prisijungti šalys, apie kurių narystę NATO prieš kokį penketą ar dešimt metų turbūt būtų buvę sudėtinga net svajoti, tai yra Suomija ir Švedija. Rytinio NATO flango stiprinimas tapo vienu iš prioritetinių NATO uždavinių. Noriu pabrėžti, kad šių metų NATO viršūnių susitikimas rengiamas Vilniuje, ir manau, kad tai taip pat yra Lietuvos diplomatijos ir pozicijos globalioje arenoje pripažinimas.
Praėjusiais metais įtvirtinome strateginę partnerystę su Jungtine Karalyste, taip pat Japonija. Sustiprinome prekybinius ryšius su daugeliu valstybių, į kurias galbūt anksčiau stokojome kreipiamo dėmesio. Tai yra Jungtinės Amerikos Valstijos, žinoma, Japonija, Taivanas, Meksika, Kanada ir kiti prekybos partneriai, kurie leidžia Lietuvos verslui diversifikuoti eksportą ir mums, kaip valstybei, diversifikuoti importą.
Žinoma, išliko nuosekli Lietuvos parama Rytų partnerystės šalims, Rytų kaimynystės šalims. Nenuostabu, kad Lietuva buvo, yra ir bus viena iš stipriausių Ukrainos, Moldovos, taip pat ir kitų aspiruojančių šalių rėmėjų, partnerių kelyje į Europos Sąjungą, taip pat ir NATO, ir apskritai remia šių šalių euroatlantinę integraciją.
Stiprėja Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika, tai aiškiai rodo, jog Lietuva iš šalies gavėjos tampa šalimi donore. Lietuva įstojo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Paramos vystymuisi komitetą, o mūsų parama vystomajam bendradarbiavimui padidėjo iki beveik 0,3 % bendrojo vidaus produkto. Esame tikrai matomi ir girdimi įvairiais formatais. Keliame svarbius žmogaus teisių pasaulinėmis taisyklėmis paremtos tvarkos išlaikymo klausimus, ar tai būtų Baltarusija, Sakartvelas, Kinija, Rusija, ar kitos šalys.
Leiskite šiek tiek apžvelgti ekonomiką ir ne kokiais nors paskirais galbūt rodikliais, kurie pastaruosius dvejus metus, tiek 2021 metais, tiek 2022 metais, tiesą sakant, nustebino Lietuvos verslo atsparumu, bet turbūt labiau tais parametrais, kurie turi ilgalaikes pasekmes ir kurie didina arba mažina Lietuvos rizikas atsižvelgiant į kintančią geopolitinę aplinką. Pirmiausia čia norėčiau atkreipti dėmesį į Lietuvos pajamų ir išlaidų neatitikimą ir į tai, kiek savo gyvenimo mes finansuojame skolon. Kaip matote, nuo kovido metų, nuo 2020 metų, kai viešųjų finansų deficitas pasiekė beveik 6,5 % bendrojo vidaus produkto dėl labai svarbių ir pagrįstų priemonių, ir galbūt dėl mažiau pagrįstų priemonių, kai valstybės skola padidėjo iki 46,3 % BVP ir pasiekė turbūt aukščiausią iki šiol buvusį lygį per likusį laiką, kadangi 2021 ir 2022 metais valstybės biudžetas buvo nuosaikiai deficitinis, skolos santykis su BVP sumažėjo iki 39 % praėjusiais metais. Tikimės, kad ir toliau tas santykis mažės, tačiau jis mažės ne todėl, kad mes pradėsime išleisti tiek, kiek surenkame mokesčių, o dėl nominalaus efekto. Iki subalansuoto biudžeto mums, deja, vis dar yra toloka.
Tai turi kainą ir ta kaina kuo toliau, tuo labiau, deja, bet pradės kandžiotis todėl, kad po ilgalaikio tokio gana komfortiško periodo, kada šalys, turinčios gana gerus finansus, stabilią ekonomiką, švarius balansus, jeigu galiu taip pasakyti, tikrai galėjo džiaugtis dėl, be kita ko, beprecedentės Europos Centrinio Banko politikos, labai palankių, o kartais ir neigiamų palūkanų normų. Akivaizdu, kad dėl daugelio priežasčių, dėl pasikeitusios Europos Centrinio Banko pinigų politikos, dėl ko didėja bazinės palūkanų normos, bet taip pat ir dėl geopolitinės rizikos priedo, kurį, deja, mes, turime konstatuoti, turime, mūsų skolos aptarnavimo išlaidos, kurios praėjusiais metais siekė turbūt žemiausią istoriškai lygį po jau labai labai ilgo periodo, dar ikikrizinio periodo turbūt, žvelgiant į ateitį, nuo šių metų pradedant, bet ir tolyn skolos aptarnavimo išlaidų eilutė gana stipriai didės dėl labai paprastos priežasties – dėl to, kad Lietuvos biudžetas ir toliau vidutiniu laikotarpiu išliks deficitinis. Kartais žmonės sako, kad skola nėra problema, nes visa tai yra nominalus kažkoks dydis, kažkoks santykis su BVP, kuo labiau auga BVP, tuo mažesnis yra skolos santykis su BVP ir tai nėra jokia problema, nes valstybės skolų negrąžina. Iš dalies turbūt tai yra tiesa, kadangi valstybės skolas paprastai perfinansuoja kita skola, bet yra labai didelis skirtumas, kaip yra perfinansuojama skola, tai yra ar brangesnė skola perfinansuojama pigiau, ar atvirkščiai, ir kiek yra naujos skolos, kiekvienas ateinančių naujų metų papildomas deficitas yra nauja skola ir kiek ta skola kainuoja. Todėl didžioji problema yra net ne tiek skolos lygis, skolos santykis su BVP, kurį mes turime ir kurį Europos Sąjungos kontekstu galime vertinti kaip nuosaikiai vidutinišką, vis dėlto didžioji problema yra skolos aptarnavimo išlaidos, kurioms aptarnauti, kurioms mokėti reikia atidėti savo gaunamų pajamų dalį. Tai čia turbūt geriausiai pasireiškia tas fenomenas, kuris sako, kad pasiskolini visą laiką svetimus ir trumpam, o atiduodi savus ir visam laikui. Kuo labiau auga skolos aptarnavimo eilutė, tuo mažėja santykinai valstybės galimybės net ir augant biudžeto pajamoms finansuoti kitas sritis. Tarkime, skolos išlaidų prieaugis kokių 200 mln. eurų reiškia beveik tą patį, ką visų pedagogų darbo užmokesčio padidinimas 10 %. Tas palyginimas turi būti labai aiškus. Todėl, kai žmonės kartais sako: nėra problemos, pasiskolinkime ir turime dabar kažką padaryti, tai jeigu skola kainuotų nulį, tada dar galbūt ta diskusija atrodytų lengvesnė, bet kai skola nebekainuoja nulio ir artimiausiu metu tikrai nekainuos, ta diskusija atrodo visiškai kitaip.
Dabar pereikime prie konkrečių temų, prie konkrečių sričių. Kaip ir minėjau, svarbiausias klausimas šiais metais Vyriausybei buvo nacionalinio saugumo stiprinimas. Jeigu mes įvertinsime mūsų gynybos išlaidų santykį su bendruoju vidaus produktu ir pabandysime pasilyginti su kitomis valstybėmis, tai pamatysime, kad Lietuva tikrai patenka į labai labai aukštą vietą tarp kitų NATO valstybių, Europos Sąjungoje – į antrą vietą. Didesnį santykį gynybos išlaidų su BVP turi tik Graikija. NATO valstybėse – į trečią vietą.
Jeigu palyginsime, kiek išlaidos padidėjo nominaliai, tai padidėjo tikrai ženkliai, beveik dvigubai. Todėl, kad praėjusiais metais, prasidėjus invazijai į Ukrainą, buvo priimtas sprendimas padidinti jau 2022 metais krašto apsaugos finansavimą iki 2,52 % BVP. Realybėje tas santykis šiek tiek nukrito todėl, kad paskutiniai BVP skaičiavimai, didesnis nominalas tiesiog atskiedė tos skirtos sumos santykį. Bet vis vien mes kalbame apie santykį, kuris yra artimas 2,5 %. Tai yra tikrai labai ženklus išlaidų didėjimas, labai didelis dėmesys krašto apsaugai. Dėl to yra sutarusios visos parlamentinės partijos ir labai džiaugiuosi, kad tai įtvirtinantį susitarimą taip pat pavyko pasirašyti ir parlamente.
Kartu, atsižvelgdami į patirtis, su kuriomis susidūrėme tiek kovido metu, tiek ir nelegalios migracijos valdymo metu, žinoma, turėjome pergalvoti visą krizių valdymo sistemą. Pradėjo veikti Nacionalinis krizių valdymo centras, kuris dabar yra atsakingas už įvairių krizių koordinavimą, institucijų tarpusavio sąveiką ir kuris veikia nuo šių metų sausio 1 dienos.
Ukraina, žinoma, buvo mūsų visų darbotvarkėje be galo aukštai. Solidarumas, kurį parodėme Ukrainai, buvo beprecedentis. Jis buvo įvairialypis: tiek teikiant dvišalę paramą, tiek mobilizuojant partnerius teikti paramą, tiek priimant karo pabėgėlius, tiek telkiant tarptautinę paramą dėl specialiojo tribunolo, tiek siekiant Rusijai ir Baltarusijai kuo griežtesnių sankcijų tam, kad Rusijos galimybės tęsti šį karą mažėtų. Buvo skirta nemažai finansinės paramos įvairiems paramos instrumentams, kuriuos įsteigė Pasaulio bankas ar Europos Komisija. Taip pat ėmėmės tam tikrų projektų patys, atstatymo projektų, padėdami Ukrainai atstatyti tam tikrus labai svarbius infrastruktūros objektus. Mūsų energetikų parama rudenį ir žiemą, kada civilinė infrastruktūra patyrė turbūt vieną iš brutaliausių Rusijos atakų prieš civilius, buvo turbūt viena iš didžiausių tarp visų valstybių, kurios Ukrainą rėmė. Vadinasi, ne tik letalinė ginkluotė, ne tik parama kariuomenei, ne tik parama karo pabėgėliams, ne tik parama pačiai Ukrainai, jos funkcionavimui, bet taip pat parama energetinei sistemai įvairialypė. Ir, žinoma, Lietuvos lyderystė, telkiant Europos Sąjungos paramą dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje kvietimo. Ir istorinis sprendimas, kuris atvėrė duris diskusijose dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, taip pat Moldovai, buvo priimtas praėjusiais metais.
Šalia gynybos, šalia mūsų tos kietosios gynybos stiprinimo, žinoma, ne mažiau svarbus elementas buvo ir energetinė nepriklausomybė. Sparčiais žingsniais judame visiškos energetinės nepriklausomybės link. Pirmiausia, pavasarį pirmieji Europoje atsisakėme rusiškos naftos, dujų ir elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos. Pradėjo veikti dujotiekis (GIPL). Jis buvo pradėtas anksčiau. Čia, žinoma, visos vyriausybės prie to ir prisidėjo, čia yra ilgalaikis projektas, praėjusiais metais pabaigtas, sėkmingai išbandytas. Labai svarbu, kad užtikrino papildomą mūsų energetinės sistemos saugumą.
Atsinaujinantys šaltiniai. Turint mintyje, su kokia beprecedente energetine krize susidūrėme praėjusiais metais, kai patyrėme labai didžiulį elektros kainų šoką, turbūt visi vieningai sutarėme, kad generacijos trūkumą Lietuvoje reikia spręsti kaip įmanoma greičiau. Energetikai iš atsinaujinančių šaltinių ir žaliajai transformacijai tiek gyventojams, tiek verslui praėjusiais metais buvo skirta daugiau nei 200 mln. eurų. O šiais metais tokios paramos yra numatyta virš 1 mlrd. Iš esmės vienintelis išlikęs toks nelabai malonus mus jungiantis dalykas – tai mūsų elektros sistemos buvimas IPS/UPS tinkle, tai yra būtent Rytų tinkle. Tai yra taip pat tas klausimas, kurį esame nusiteikę spręsti kaip įmanoma greičiau, tai yra kaip įmanoma greičiau techniškai sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklais.
Čia paminėsiu vieną įvykį, jau įvykusį šiais metais, bet jam praėjusiais metais buvo tikrai labai intensyviai ruošiamasi. Tai yra mūsų elektros sistemos savarankiško veikimo bandymas, atliktas balandžio mėnesį. Tai parodė, kad tikrai Lietuvos energetikai profesionaliai geba valdyti dažnį ir Lietuvos pasirengimas kelyje į mūsų elektros sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais tikrai yra labai didelis ir labai svarbus. Vyriausybė dirba toliau ir pati, ir kartu su partneriais Baltijos šalyse. Dabar laukiame kelių studijų, jos turėtų būti pabaigtos gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Yra bendras sutarimas, kad reikia kaip įmanoma greičiau išspręsti visus techninius klausimus, kad Lietuvos energetikos sistema galėtų būti atjungta nuo Rytų energetikos sistemos.
Praėję metai pasižymėjo itin staigiais ir itin ženkliais energetikos kainų šokais. Nors šiems šokams, kaip galima dabar jau retrospektyviai pamatyti, žinoma, buvo rengiamasi dar prieš invaziją, tada, kai Rusija pradėjo mažinti dujų tiekimą Europai, tačiau tai galbūt neatrodė tuo metu taip akivaizdu, kaip pamatėme jau prasidėjus invazijai, kuomet vienu ar kitu dujotiekiu buvo sustabdytas dujų tiekimas ir buvo keliamos sąlygos mokėti rubliais, daryti dar visokiausius dalykus. Todėl susiklostė toks didelis šokas dėl neužpildytų saugyklų, tiekimo trūkumo ir nesubalansuotų poreikių vartojimo pusėje. Nenuostabu, kad praėjusių metų vasarą, ypač rugpjūčio mėnesį, dujų kainos buvo pasiekusios niekada lig tol nematytas piko reikšmes, turbūt daugiau nei dešimt kartų didesnes negu ilgalaikė suskystintų dujų kaina TTF biržoje. Bet, reaguodama į šiuos šokus, Vyriausybė praėjusių metų viduryje peržiūrėjo valstybės biudžetą ir pasiūlė įvairių sprendimų, tiek mokestinių sprendimų, tiek kainodaros, tiek kompensavimo sprendimų, leidusių iš dalies sumažinti finansinę naštą Lietuvos gyventojams ir įmonėms dėl šito staigaus kainų šoko. Panašias priemones Vyriausybė buvo numačiusi ir šiems metams, tačiau V. Putinui suvokus, kad jo energetinis šantažas nepavyko, kitoms valstybėms narėms ėmusis priemonių užsitikrinti alternatyvius dujų tiekimo kelius, padidėjus dujų pasiūlai, taip pat buvus šiltai žiemai, situacija susiklostė tokia, kad dabar matome, jog šių metų įvairių kompensacijų poreikis bus tikrai gerokai mažesnis, negu buvo planuota rudenį, kai atrodė, kad kainos gali išlikti labai aukštos. Tai yra gera žinia, nes tai, viena vertus, reiškia, kad valstybės skolinimosi poreikis šiais metais bus mažesnis, negu prognozuota, maždaug dviem procentiniais punktais. Taip ta skolos aptarnavimo išlaidų eilutė augs mažiau, tačiau taip pat svarbu vertinti ir infliacijos perspektyvas, ir perkamosios galios perspektyvas, ypač nuo antrojo šių metų pusmečio.
Kalbėdama apie Vyriausybės kadencijos reformas, turėčiau paminėti tas reformas, kurios yra įtrauktos į Ministrės Pirmininkės, tai yra į mano, portfelį ir kurios yra koordinuojamos taip pat Vyriausybės lygmeniu. Kiekvienas ministras dar turi savo reformų portfelį, apie kurį galėtų detaliau kalbėti, jeigu būtų toks klausimas. Pirmiausia, žinoma, „Tūkstantmečio mokyklos“. Kaip jūs matote, nemažai sutarčių su savivaldybėmis buvo pasirašyta praėjusiais metais, tačiau šiais metais planuojama pasirašyti sutartis dar su 36 savivaldybėmis. Taip nemažai, beveik 300 mokyklų, gaus paramą, numatytą pagal šitą programą.
Žinau, kad kartais kyla diskusijų, o kokį santykį štai ši programa turi su Konstitucinio Teismo nutarimu. Norėčiau pabrėžti, kad, mūsų vertinimu, neturi jokio, nes „Tūkstantmečio mokyklų“ programa yra programa, finansuojama iš RRF’o lėšų kaip speciali priemonė, o kiekviena priemonė turi savo finansavimo priemonių aprašą. Iš esmės Vyriausybė galėjo sugalvoti kokius nors specialius reikalavimus šiai programai ir juos apsirašyti finansavimo priemonių apraše, tačiau kadangi galiojo teisės aktai dėl mokyklų tinklo, tiesiog darė sąsają su galiojančiais teisės aktais. Manome, kad ši programa ir ši reforma gali ir toliau sėkmingai būti tęsiama. Savo ruožtu Seimui bus pasiūlyti sprendimai, kaip išspręsti Konstitucinio Teismo fiksuotą neatitikimą, kad netinkamo lygmens teisės akte yra reglamentuoti dalykai, kurie turėtų būti reglamentuoti įstatyme.
Skaitmeninė švietimo transformacija taip pat yra viena iš svarbių reformų: dalyvauja 23 valstybinės aukštosios mokyklos, daugiau kaip 800 dėstytojų, beveik 300 pedagogų studijuoja pagal parengtą Informatikos mokslų magistro programą, gegužės mėnesį 2 tūkst. 200 pedagogų pradės mokymus pagal Skaitmeninių kompetencijų tobulinimo programą, taip pat yra įveiklinta ir šios srities „EdTecho“ inovacijų kūrimo ir išbandymo platforma.
Labai svarbi reforma – veržli inovacijų sistema. Tai yra inovacijų sistemos reforma, dėl kurios veiklą pradėjo Inovacijų agentūra, bet drauge buvo sustiprintos ir Lietuvos mokslo tarybos, kaip patariamosios institucijos mokslo politikos strateginiais klausimais, funkcijos. Buvo reorganizuota Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra ir prijungta prie Mokslo tarybos, Seimas dėl to apsisprendė. Buvo patvirtinti sumanios specializacijos prioritetai ir sukurtas misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų modelis, trys misijas įgyvendinantys projektai turėtų būti pradėti šiemet.
Sveikatos srityje Seimo yra priimti sprendimai ir dabar vyksta parengiamieji darbai. Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai yra rengiami dėl kompetencijų centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįstos asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymo. Taip pat yra rengiamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio projektas, kuris turbūt yra vienas iš didžiausius iššūkius keliančių projektų. Turiu mintyje tai, kad higieniškai sutvarkyti ir struktūrizuoti, padalinti atsakomybes tarp institucijų tikrai yra įmanoma, tačiau patenkinti visą šių paslaugų poreikį, ypač galvojant apie visuomenės senėjimą ir poreikio augimą, be adekvačių pokyčių mokesčių sistemoje turbūt nepavyks. Tai pirmiausia, matyt, tos reformos pirmajame etape siūlysime išspręsti struktūrinius ir institucinius klausimus, o vėliau, jei norime jau šią paramą plėsti, jei norime, kad šias paslaugas galėtų gauti daugiau žmonių, tuomet neišvengiamai reikės grįžti prie klausimo: o kas turėtų už tai sumokėti?
Valstybės tarnybos pertvarka. Vėlgi prieš savaitę Seime pasibaigė svarstymas viso teisės aktų paketo. Čia dar ne visi teisės aktai, nes dalis teisės aktų, labiausiai susijusių su statutinėmis organizacijomis, dar turėtų Seimą pasiekti rudenį. Tai jau būtų priderinta prie Valstybės tarnybos įstatymo pokyčių, jeigu Seimas apsispręs ir juos priims kitą savaitę. Manau, kad tai yra viena iš svarbiausių reformų. Būtų be galo svarbu ją patvirtinti birželio mėnesį. Tokiu būdu būtų sudarytos visos sąlygos pertvarkai ir pasiruošta ją įgyvendinti nuo sausio 1 dienos ten, kur nėra kažkokie labai paprasti tie perėjimai, tarkime, teismuose ar kažkur kitur juos įgyvendinti bus lengviau. Institucijose, kurios turės parengti darbo užmokesčio politikas, atitinkamai jas suderinti, vertinimą, kvalifikacijų, kompetencijų tam tikrą lentelę parengti pagal egzistuojančius standartus, tam reikia šiek tiek daugiau laiko, bet nė kiek neabejoju, kad per pusę metų su tuo galima puikiai susidoroti.
Tam, kad nebūtų kritikos, nors jos, be abejonės, bus, kad pagal viską, ką premjerė sakė, atrodo, kad viskas yra labai gerai. Aišku, aš niekada taip nesakau. Vis dėlto pasistengėme Vyriausybės ataskaitoje sudėlioti ir kai kurias tokias pamokas, kurios yra labai akivaizdžios ir kur norėtume pasiekti per likusį laiką geresnių rezultatų negu iki šiol, tam įveiklindami, visų pirma, įrankius, kuriuos turime, tai yra realaus laiko duomenis. Tose veiklose, kuriose mes naudojame tuos duomenis, ar tai buvo kovido situacijos administravimas, ar nelegalios migracijos, ar karo pabėgėlių, tie sprendiniai, kurie Vyriausybėje yra ir kuriuos atėjusi rado šita Vyriausybė, ir kuriuos buvo pasirinkusi praėjusi Vyriausybė, už tai jau esu dėkojusi ne kartą buvusiai Vyriausybei ir dar kartą galiu padėkoti už tuos įrankius, kuriais tikrai realiu laiku galėjome daug klausimų spręsti… Dabar labai aiškiai matome, kad galime ir daugiau temų apimti, ir realiu laiku naudodamiesi duomenimis tuos visuomenės poreikius geriau atliepti.
Pirmiausia socialinės paramos priemonių ir paslaugų taiklumas. Čia prieš kurį laiką turbūt gerbiamas Algirdas klausė socialinės apsaugos ir darbo ministrės būtent apie tai. Galime tikrai konstatuoti, kad nepakankamai remiamės realiais duomenimis, jų nėra tiek jau labai mažai, tik tiek, kad jie nėra surišti visi vienoje vietoje, kad galėtume modeliuoti paramą, kuri yra reikalingiausia ir taikliausia. Ne visos galimybės yra panaudotos, kad surinktume tuos duomenis, kuriuos Vyriausybė vienoje ar kitoje vietoje turi, ir galėtume sumažinti administracinę naštą gyventojams, kai jiems yra reikalinga kokia nors socialinė parama. Žinoma, tai leistų atitinkamai jau įvertinti ir tos paramos efektyvumą ir poveikį.
Kalbant apie sveikatos programų veiksmingumą, kaip matyti iš ataskaitos, tikrai tie rodikliai, kurie yra susiję su gyventojų gyvenimo trukme, vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumais, sveikos gyvenimo trukmės rodikliais, kinta labai menkai. Tiesa, mes ir neturime labai gerų ir labai naujų duomenų. Jūs turbūt atkreipsite dėmesį į tai, kad ataskaitoje labai dažnai naudojami 2021 metų, o kartais ir ankstesnių metų duomenys. Ne todėl, kad mes kažką norėtume paslėpti ar paneigti, o todėl, kad mes tiesiog neturime naujesnių duomenų.
Sveikatos srityje problema yra tokia, kad kovidas taip pat buvo toks gana didelis struktūrinis lūžis visai sveikatos sistemai ir tą išlyginimą turbūt bus galima padaryti tiktai per ilgesnį laikotarpį, bet vis vien kai kurie dalykai yra gana aiškūs. Tai yra kad per mažai gyventojų reguliariai dalyvauja prevencinėse programose dėl to, kad kvietimai jose dalyvauti yra netolygiai pasiskirstę, priklausomai nuo šeimos gydytojų komandų. Todėl yra numatoma pradėti centralizuotai kviesti gyventojus dalyvauti prevencinėse programose, siųsti individualizuotus kvietimus, paskirti instituciją, kuri analizuotų prevencinių programų duomenis, ir tokiu būdu greičiau užčiuopti tas ligas, kurias laiku gydant galima išvengti vadinamojo išvengiamojo mirtingumo.
Trečia tokia aktualija praėjusių metų, žinoma, dėl Rusijos invazijos Ukrainoje ir dėl nustatyto labai ilgo sąrašo įvairiausių sankcijų tiek veikloms, tiek individams, tiek transakcijoms, tiek finansinėms institucijoms, tiek kam tiktai nori, žinoma, parodė, kad Lietuva, kaip ir iš esmės visos Europos Sąjungos šalys, kurios iki šiol buvo pripratusios daugiau prie individualių sankcijų, taikomų žmonėms, bet neturėjo patirties taikydamos sankcijas tokias, kaip, tarkime, Jungtinės Amerikos Valstijos, ir įgyvendinti jų per tokią instituciją kaip vadinamasis OFAC’as, kuris tikrai turi didžiulį įdirbį ir didžiulius gebėjimus sankcijų išvengimą užkardyti, todėl reikėjo mums taip pat pergalvoti visą institucinę sąrangą, nes decentralizuota sistema tikrai tokiais atvejais nepasiteisina, kai yra toks daugetas įvairiausių skirtingų sankcijų, dėl tos priežasties buvo pasirinkta FNTT, kaip sankcionuotų asmenų ryšius tirianti ir išplėstinį sankcionuotų asmenų sąrašą nustatanti institucija.
Užsienio reikalų ministerija vadovauja Sankcijų įgyvendinimo komisijai, o Valstybės duomenų agentūra analizuoja importo ir eksporto duomenis, kurie leidžia analizuoti ir pastebėti sankcijų apėjimo kelius ir taip lengviau siūlyti sprendimus ar nacionaliniu, ar labiau Europos Sąjungos lygiu, kadangi sankcijos, ekonominės sankcijos, yra Europos Sąjungos politikos dalis, ir taip mažinti Rusijos galimybes tęsti karą apeinant apribojimus, kurie yra nustatyti tuo tikslu, kad Rusijos karinė galia silptų kuo greičiau.
Kaip ir minėjau, yra visa ataskaita su visais privalomais priedais išdalinta, ten yra ir nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaita, kaip ir visada priklauso, kad būtų. Yra taip pat nuorodos į įvairius rodiklių rinkinius. Dalis rodiklių yra ateinančių iš programos „Lietuva 2030“. Kai kurių tų rodiklių jau nebėra matuojama, jų nebėra, jų nebegalima palyginti. Žinoma, kalbant apie strategiją „Lietuva 2050“ reikės labai gerai pergalvoti, kokie rodikliai turėtų būti stebimi tam, kad nebūtų taip, jog dvi vyriausybės iš esmės negali pasakyti, ar mes iš viso į tą pačią pusę einame, nes, pavyzdžiui, koks nors tyrimas atliekamas tik kartą per devynerius metus, bet ten, kur rodikliai yra susiję su Vyriausybės priemonių planu, su Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planu, dažnu atveju mes turime arba aktualius duomenis, arba nesenus duomenis ir galime tas tendencijas stebėti.
Taip pat yra pateiktos nuorodos į kiekvienos ministerijos ataskaitas. Kaip ir minėjau, kiekvienas ministras turi dar savo nelengvą portfelį, kurį nešioja ir kuriame dar detalesnes tas reformas vykdo.
Čia aš savo pristatymą baigčiau ir tuomet, jums leidus, grįžčiau. Galima būtų atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Be abejo, taip ir numatyta pagal mūsų Statutą ir tradicijas. Dabar klausimai ir atsakymai, kaip ir per Vyriausybės valandą, ne pagal Seimo narių užsirašymo eilę, bet pagal frakcijų atstovavimą, pradedant nuo didžiausių opozicinių frakcijų, toliau prie mažesnių ir baigiant valdančiųjų frakcijų atstovų klausimais. Pirmoji klaustų G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, norėčiau paklausti dėl regioninės politikos. Jūs tikriausiai matėte, skaitėte, parašyta jūsų Vyriausybės priemonių plane, kad atlyginimų skirtumas regione ir Vilniuje turėtų stipriai mažėti ir 2030 metais pasiektų 75 % Europos Sąjungos vidurkio. Šiuo metu yra 48,5. Jūs konstatuojate, kad tikrai tas skirtumas išlieka didelis, galiu pacituoti: „tarp regionų vis dar numatomi reikšmingi atotrūkiai produktyvumo, sujungtumo ir socialinėse srityse“, bet jokie darbai nėra numatomi. Galbūt nepateko čia į ataskaitą, ką jūs planuojate šiuo klausimu daryti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, ačiū už klausimą. Aš dabar nerandu, kuris čia tiksliai puslapis, bet jeigu manęs atmintis neapgauna, tai duomenys, kuriuos mes ten turime, yra turbūt 2021 metų, gal net 2020 metų kai kurie. Čia mes turime problemą, kad tikrai neturime aktualių duomenų visais požiūriais, ir galime numanyti, kad vis tiek per likusį laikotarpį turbūt stebuklingai tokio dydžio skirtumas neužsidengs. Bet kad situacija nėra nė kiek pagerėjusi per šį laiką, kurio statistikos mes neturime, turbūt mes irgi negalėtume taip sakyti, nes ekonomika praėjusiais metais tikrai augo tolygiai visose srityse. Nedarbo rodikliai yra labai panašūs. Darbo užmokesčio augimas, aišku, Vilniuje visą laiką yra spartesnis, bet jeigu mes vertinsime, pavyzdžiui, gyvenimo kokybės pokyčius, tai matysime, kad gyvenimo kokybės pokyčiai tikrai jaučiami visose savivaldybėse.
Kas yra turbūt svarbiausias dalykas, kalbant apie tai, kas bus daroma šiais metais ir kas yra parašyta, tai Vyriausybė yra patvirtinusi Regionų plėtros programą, tą, kuri yra centrinė. Dabar ko mums reikia? Mums reikia tų visų vietinių regionų plėtros programų. Dėl jų dabar, jau po savivaldos rinkimų, aš nė kiek neabejoju, mes tuos sutarimus surasime, nes, man atrodo, gegužės pabaigoje kaip tik vyks naujosios Savivaldybių asociacijos suvažiavimas, bus išsirinkti valdymo organai, bus sušaukta tikrai dvišalė komisija. Aptarsime, kiek ten iš mūsų dar reikia kažkokių dalykų, kad tos programos greičiau judėtų, ir tikrai sieksime kartu jau su susiformavusiomis savivaldybių naujomis tarybomis ir naujais politikais kuo greičiu patvirtinti tas vietines, tas mažesnes programas, kurios yra skirtos konkrečiam regionui.
Tikrai negaliu pažadėti ir čia netuščiažodžiausiu, kad pasieksime tą skirtumų išlyginimą iki 2024 metų pabaigos, bet kad tikrai programos bus paleistos, turint mintyje, kad Vidurio Lietuvos regionui pagal naują perspektyvą lėšų numatyta tikrai nemažai. Plius dar yra ir visi kiti finansavimo šaltiniai: Modernizavimo fondas, RRF’as ir visa kita, į kuriuos taip pat pretenduoja ir regionai. Manau, kad mes tikrai matysime tą rodiklių gerėjimą (nebūtinai šios Vyriausybės kadencijos metu). Bet, kaip ir minėjau kalbėdama apie ataskaitą, čia yra ta problema, kad mes daugelio duomenų kalbėdami neturime. Intuityviai mums gali atrodyti vienaip arba kitaip, bet gilesni duomenys paprastai visada vėluoja bent jau metus arba dvejus.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Mažeika. Ruošiasi K. Vilkauskas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Premjere, klausimas jums. Labai skambiai pasakėte, kad Lietuva vis labiau įsitvirtina pasaulyje. Tai čia turbūt ir žemės ūkį turite mintyje.
Pacituosiu: „2022 metų balandžio mėnesį žemės ūkiui buvo skirta 836 mln. eurų trąšų pabrangimo išlaidoms kompensuoti, po metų, balandžio mėnesį, – 29,5 mln. eurų grūdų augintojams kompensacija, 27 mln. eurų vėliau tais pačiais metais – paukščių gripo prevencijos kompensacijoms, taip pat šią savaitę buvo skirta 2,5 mlrd. eurų žemės ūkyje patirtiems nuostoliams kompensuoti.“
Gaila, bet čia kalbama apie Lenkiją, ne apie Lietuvą. Ir nors jūsų ministras A. Navickas teigė, kad praėję metai žemės ūkiui buvo patys geriausi, kaip jūs vis dėlto vertinate tas pastangas, kad tie 8 mln., kurie buvo tų pačių žemdirbių biudžete, buvo perskirstyti ir taip dar supriešinti tie smulkieji ūkininkai su stambesniais? Ar vis dėlto žemės ūkyje tas įsitvirtinimas pasaulyje jums vis dar taip pat atrodo spalvotai, kaip ir teigėte pačioje pradžioje? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, visada gerai ten, kur mūsų nėra. Bet kažkaip Lietuvos ūkininkams užblokuoti sienos su Lenkija dėl pigesnių grūdų iš Ukrainos nebuvo į galvą šovusi mintis, nes žmonės turbūt derlių pardavė tada, kai kainos buvo geresnės, negu yra šiuo metu. Ir tai, kad kai kurios vyriausybės nusprendžia, kad jos mokesčių mokėtojų pinigais pareguliuos rinkos situaciją, na, čia, žinote, rinkimai 2021 metų rudenį turbūt yra vienas iš atsakymų į jūsų klausimą.
Toliau aš nesiplėtosiu, nes visą laiką galima išsitraukti kai kuriuos dalykus iš konteksto ir įsivaizduoti, kad šį dalyką taip daryčiau, bet kai pažiūri į galutinį rezultatą… Man atrodo, mes nuo praėjusių metų apie Lenkiją labai daug kalbėjome, kaip čia Lenkija visus mokesčius sumažino, visus akcizus sumažino, PVM sumažino, tiesiog šventė nesibaigianti. Bet infliacija mūsų kaip mažesnė, taip mažesnė.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi A. Širinskienė.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas gerbiamai premjerei. Gegužės 5 dieną mus pasiekė džiugi žinia, kad „Ignitis“ tapo didžiausiu mokesčių mokėtoju, tai yra 157 mln., ir aplenkė net „Mažeikių naftą“ su 146 mln. Mano klausimas dėl privačių akcininkų, kurie yra nusipirkę „Ignitis“ akcijų. Kai aš klausimą buvau uždavęs dėl tų akcininkų, tai atsakymas buvo, kad akcininkai, išsipirkę akcijas, irgi prisidėjo prie efektyvesnio tinklų prijungimo. Dabar jūs minėjote, kad reikia pabaigti tas jungtis, tai yra tikrai sveikintina, kad mes visiškai energetiškai būtume nepriklausomi. Bet ar jūs negalvojate, sakykime, kad privatūs akcininkai uždirbo, tai jie galėtų dar sėkmingiau investuoti? Nes jeigu tiek mokesčių sumokėjo, vadinasi, atitinkamai tie akcininkai gavo ir pelno.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Žinokite, aš visą laiką labai skeptiškai vertinu tas reitingo lenteles, kur yra surašomi didžiausi mokesčių mokėtojai. Visada didžiausias mokesčių mokėtojas buvo „PKN Orlen“ ar „Mažeikių nafta“. Bet didžiausias mokesčių mokėtojas yra ne „PKN Orlen“ ir ne „Mažeikių nafta“, o benzinas ir dyzelinas. Todėl, kad tai yra prekė, kuri yra apmokestinama labai dideliais mokesčiais. Jeigu kas nors parduoda smarkiai apmokestinamas prekes arba turi labai didelę apyvartą ir iš esmės tas jų mokesčių sumokėjimo pirmumas ar tas rezultatas priklauso nuo tokių mokesčių kaip pridėtinės vertės mokestis ar akcizas, tai šiuos mokesčius sumoka vartotojai. Čia įmonės darbas yra buhalterinis. Ji surinko pinigus ir pervedė pinigus. Dėl to save laikyti labai dideliu mokesčių mokėtoju čia, žinote… Dideli mokesčių mokėtojai yra tie, kurie samdo darbuotojus už gerą atlyginimą, uždirba gerą pelną, moka gerą pelno mokestį. Bet tie, kurie tik gerai surenka iš savo klientų pinigus ir juos perveda į biudžetą, tai jų nuopelno čia yra na, nepykite, bet tikrai ne kažką. Todėl šis lenktyniavimas man neatrodo čia kažkaip labai labai svarbus.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė. Ruošiasi V. Gapšys.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Premjerės paklausius, tai išties susidaro įspūdis, kad gyvename tokiomis rojaus sąlygomis ir pagrindinė valstybės problema yra duomenų gavimas, kuris čia buvo labai išsamiai aptartas kaip didžiulė problema ir taisytinas dalykas. Aš tikrai neneigiu, kad tai gali būti problema. Bet jeigu regionuose gyventojų paklaustumėte, tai jie, matyt, atitinkamai į tai reaguotų. Norėtųsi iš tikrųjų ir savikritikos. Vienas klausimas būtų: kokių klaidų padarėte? Ar jums atrodo, kad gal neklystate? Tai kokią didžiausią praėjusių metų klaidą įvardintumėte?
Ir kitas klausimas – tai RRF’o lėšų panaudojimas. Kaip jį vertinate ir ar jis esamos būklės jus tenkina, kai vėl, ypač su merais pakalbėjus, visi skundžiasi?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jūs bandydama man priekaištauti už tai, kad aš kažkaip viską labai suabsoliutinu, man atrodo, pati tos nuodėmės nevengiate, nes sakote – visi skundžiasi. Tai būtų gerai, kad tie, kurie visi skundžiasi, tiesiog ateitų, pasiskųstų ir mes kažkaip išsiaiškintume, kur yra problema.
RRF’o lėšų išmokėjimas vyksta pagal pasiektus rodiklius, kaip jums turėtų būti žinoma, ir tuos rodiklius mes pagal įsipareigojimą su Europos Komisija esame pasiekę faktiškai visus, išskyrus mokesčių įstatymų pateikimą, kas jums taip pat turbūt yra neblogai žinoma. Jeigu pavyks pasiekti ir šituos, tada ir ta dabar atidėta keliasdešimt, rodos, 26 mln. eurų suma iš visos, kurią turėjome būti gavę, bus taip pat išmokėta. Kol kas esame gavę su avansu apie 800 mln. eurų, tai yra be tų, kurie yra atidėti, ir mums suteikta galimybė pasitaisyti, jeigu Seimas malonės pritarti mokesčių reformai.
O tai, kad aš esu neklystantis žmogus arba Vyriausybė neklysta, norėčiau, kad jūs kada nors pateiktumėte tokią mano citatą. Tikrai niekada nesu to sakiusi. Klaidų darome visi. Reitinguoti savo klaidų niekada nesistengiu. Jeigu klaidų yra daroma, tai tiesiog stengiuosi, kad tos klaidos būtų taisomos. Tad toks būtų mano atsakymas jums.
PIRMININKAS. Klausia V. Gapšys. Ruošiasi B. Matelis.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Gerbiama premjere, aš norėjau paklausti dėl rodiklių pasiekiamumo. Kartu su 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu buvote nusistatę tam tikrus pasiekimus, kuriuos planuojate padaryti. Tarp jų buvo: mažinti pajamų nelygybę, pajamų pasiskirstymo koeficientą sumažinti nuo 2020 metų rodiklių 6,1 iki 6. Simboliškai, bet mažėja. Gal turite naujausius skaičius, kaip pajamų nelygybė atrodo dabar? Ar kažkas keičiasi? Ir, jeigu būtų galima, svarstant komitetuose gauti tuos rodiklius (kuriuos pavyko pasiekti, kurių – nepavyko), nusimatytus 2022 metų biudžete, būtų labai, manau, aktualu pasižiūrėti, kaip tai veikia. Sistema, kai vertiname pagal rodiklius, yra labai gera biudžetui pasiekti, tiktai norisi ir atgalinio ryšio.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Vytautai. Tikrai stengiamės tą daryti ir visi rodikliai, kuriuos esame įdėję į ataskaitą, yra paskutiniai mūsų žinomi duomenys. Tai yra tai, ką mes paskutinius žinome. Dar kai kurie rodikliai atėjo mums ataskaitą berengiant, tai mes suspėjome tą patikslinti. Man atrodo, kad ten, kur rodikliai yra senesni negu 2021 metų, yra ir parašyta, kada mes tikimės, kad bus aktualesnis rodiklis, nes mes negalime jų patys pagaminti. Tai daro arba Statistikos departamentas, arba Eurostatas. Jeigu tai yra kažkokia apklausa, pavyzdžiui, kaip Korupcijos suvokimo indeksas, tai tada reikia laukti, kol bus Korupcijos suvokimo indeksas ir taip toliau, ir panašiai. Tai mes patys pripiešinėti tų rodiklių neturime galimybių. Visur yra surašyta naujausia statistika, kokią mes turėjome ataskaitos išsiuntimo dieną. Kai tik bus naujesnė, iš karto pristatysime.
PIRMININKAS. Klausia B. Matelis. Ruošiasi V. Ąžuolas. B. Matelio nėra, tai turi teisę klausti Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Atsiprašau, kad šiek tiek pažeidžiau tradiciją klausinėti iš pozicijos pusės. Premjere, jūs labai gražiai ir teisingai įvardinote, kad pasaulis savotiškai susivienijo ir vis labiau pritaria mūsų požiūriui dėl V. Putino režimo. 20 metų mus įvairiai vadino ir galų gale iš esmės įsiklausė į mūsų balsą. Ar jums neatrodo, kad per tą patį laikotarpį labai panašiai pasaulis susivienijo ir dėl autokratinės Kinijos? Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas, kur vos ne trečdalis laiko bus skirta bendrauti su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono atstovais. Europos Sąjungoje pačioje, kiek aš suprantu, vis daugiau šalių įvardija Kiniją ne kaip partnerę, bet kaip konkurentę ir priešininkę.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia man labiau gal nuskambėjo kaip komentaras, bet aš gal irgi truputėlį pabandysiu pakomentuoti.
Kai praėjusią kadenciją man teko būti Europos reikalų komiteto nare, tai tuo metu turbūt tik Europos Parlamente buvo prasidėjusi šiokia tokia diskusija apie tai, kaip iš tikrųjų reikėtų vertinti Kiniją ir koks yra Kinijos vaidmuo, kokia yra Kinijos ambicija apskritai pasaulinėje politikoje. Tai per tą laiką, man atrodo, gyvenimas labai toli nukeliavo. Nepaisant to, kad, aišku, tokio labai galbūt atviro rėmimo Rusijos agresijai Kinijos valdžia vengia, tačiau nevengia kitų dalykų. Be kita ko, ir tokio labai aiškaus peikimo ar naudojimo tų naratyvų, kad Vakarai yra patys kalti dėl tos situacijos, kuri susiklostė; dėl to, kad agresija prieš Ukrainą buvo kažkuria prasme Vakarų išprovokuota, kas yra visiškas melas.
Tiek NATO plėtra, tiek visi kiti dalykai buvo arba natūralūs valstybių pasirinkimai, arba, tarkime, jau sustiprintas NATO buvimas Rytų regione buvo pasekmė to, kad Rusija įsiveržė į Sakartvelą, įsiveržė į Ukrainą 2014 metais ir taip toliau, ir panašiai.
Tai akivaizdu, kad ir Rusijos pamokos išmokė, manau, daug ką Europoje, vis dėlto kad priklausomybė, didelė ekonominė priklausomybė yra didžiulis svertas, kurį visada gali būti bandoma panaudoti prieš tave, ką ir buvo bandoma padaryti su dujomis. Tai labai gerai, kad nepavyko, labai didžiulė sėkmė Europos, čia yra didžiulis pasiekimas Europos, kad tai nepavyko, kad buvo rasti alternatyvūs tiekimo keliai. Europa sutiko geriau susispausti, bet likti prie savo įsitikinimo palaikyti Ukrainą. Na, ir žvelgiant į tarpusavio priklausomybę su Kinija, kurios yra galbūt šiek tiek labiau niuansuota negu Rusijos atžvilgiu. Vis dėlto tai reikia matyti. Aišku, dabar yra daug diskusijų, ar de-risking, ar decoupling. Mes turbūt vis tiek būtume tarp tų žmonių, kurie sakytų, kad decoupling yra visada saugiau negu de-risking, nes bandydamas išvengti rizikos tu ne visada žinai, ar tu tikrai išvengsi rizikos. Kartais išbandyti tai kainuoja labai brangiai.
PIRMININKAS. Toliau klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Butkevičius.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama premjere, aš tokį labai paprastą klausimą norėčiau užduoti. Kodėl jūs nevykdote savo planų, ką suplanuoja pati Vyriausybė? Pavyzdys. Jūs atnešate Vyriausybės parengtą biudžetą į Seimą. Suplanuojate, kad ES lėšų panaudosite apie 3–3,5 mlrd., bet faktas – jau dvejus metus iš eilės yra virš 1 mlrd. Gal galite įvardinti, kokia blogiausia ministerija, nesugebanti tų ES lėšų panaudoti? Kur yra problemos ar tas stabdis, kad nepavyksta jų panaudoti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Atvirai pasakyti? Pasakysiu atvirai. Problema yra per daug pinigų. Per daug pinigų irgi būna problema. Kokia dabar yra susiklosčiusi situacija? Baigėsi praėjusios perspektyvos paskutiniai metai. Natūralu, kad prioritetas yra pabaigti buvusią perspektyvą, nes priešingu atveju Lietuva rizikuoja netekti pinigų. Taip pat ateina RRF’o pinigai, jie nėra maži, ir taip pat ateina nauja finansinė perspektyva. Ir visa tai turi padaryti tie patys žmonės. Labai nuoširdžiai kalbant, aš visiškai atvirai pripažįstu, kad tai yra problema. Bet jeigu jūs, pavyzdžiui, bandytumėte sakyti, kad tai yra šios Vyriausybės problema, aš nesutikčiau, nes tokia pati problema buvo 2009–2012 metais, 2013–2018 metais – visais, išskyrus vienus metus, kovidinius metus. Vieninteliai metai, kai šios problemos nebuvo. Atsilikimas plano nuo fakto visą laiką buvo labai didelis – to, kas suplanuota biudžete, ir to, kas yra padaroma. Tikrai dedame visas pastangas, kad, ypač šiais metais, kuo daugiau pinigų galėtų pajudėti dėl šios priežasties. Matome, kad privačios investicijos lėtėja dėl EURIBOR’o ir dėl ekonominės aplinkos. Aišku, viešosioms investicijoms reikia kiek įmanoma pabandyti tą pagalvę pakišti, kol mes pereisime į 2024 metus. Visa tai suprantame, atvirai pripažįstame. Vakar paskutinį kartą Vyriausybėje šitą klausimą svarstėme. Tikrai ministrai žino savo namų darbus, dirbame, jūs mus barsite, mes dirbsime. Tikiuosi geresnio rezultato metams pasibaigus. (Balsai salėje) Aš blogiausiai dirbu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi O. Leiputė.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aišku, mano klausimas Ministrei Pirmininkei. Matote, tie, kurie studijavo ekonomiką, finansus, žino, kad jeigu yra perteklinis pinigų kiekis, tai labai priklauso du dalykai: ar yra racionalus planavimas ir efektyvus tų pinigų panaudojimas. Čia, aišku, gal reikėtų atsakyti į ankstesnį užduotą klausimą.
Bet aš jaudinuosi dėl kitų dalykų. Jūs kalbėjote apie skolos aptarnavimo išlaidas. 2026 metais, pagal jūsų paskaičiavimus, tikrai jau sudarys 766 mln., atrodo, bet pagal Valstybės kontrolės paskaičiavimus – 825 mln. Aišku, tai irgi kelia didžiulį rūpestį, jei žiūrėsime į ilgalaikius socialinius įsipareigojimus ir taip toliau. Bet ne apie šitą sritį aš norėčiau užduoti klausimą.
Vakar Biudžeto ir finansų komitete svarstėme RRF’o programą. Mane jaudina tai, kad lėšų planavimas arba įsisavinimas yra pavėluotas. Europos Sąjungos lėšų panaudojimas – tai irgi Vyriausybės finansinės priemonės, kaip padėti Lietuvos ekonomikai, kad BVP nekristų, kaip 3,7 % krito šių metų I ketvirtį.
Vien projektas „Rail Baltica“: man gėda klausytis viešojoje erdvėje, kad projektas stoja, jo darbai vėluoja, kai finansavimas irgi yra užtikrintas. Nors atsakykite į klausimą, kokios priežastys lėmė projekto „Rail Baltica“ neįgyvendinimą laiku?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Galiu labai tiesiai atsakyti. Projekto „Rail Baltica“ neįgyvendinimo laiku pagrindinė priežastis yra blogas valdymas bendrovės, kuri pasirašė sutartį… (Balsai salėje) Tai jūs buvote. Mes iš esmės tą klausimą ir pakeitėme dabar. Ta bendrovė pasirašė sutartį su įmone, o ji nesugebėjo parengti techninės dokumentacijos, pagal kurią būtų galima daryti darbus. Dar mes, ačiū Dievui, praėjusiais metais pradėjome labai konkrečius darbus daryti. Mes tikrai ir pabaigsime, jeigu viskas bus gerai, pabaigsime savo dalį tiek į Latvijos pusę, tiek į Lenkijos pusę, nes yra suplanuotas ir grafikas, ir pinigai, ir procesai, kurie yra reikalingi, ir žemės išpirkimas, ir kiti dalykai. Bet kur buvo pagrindinė problema? Kad valdymo visa struktūra, kurioje ta bendrovė „RV Rail“, taip sakant, buvo atsakinga už tai, kad parengtų visą techninę dokumentaciją, per visą kovidą, kai galėjo įmonė, mano supratimu, rengti techninę dokumentaciją, ji tos techninės dokumentacijos neparengė. Iš esmės tik todėl, kad mes tą klausimą kėlėme iki Baltijos Ministrų Tarybos lygio, iki premjerų lygio, pasikeitė šis požiūris ir dabar procesas juda žymiai greičiau. Marius galėtų mane šiaip papildyti. Papildyk.
M. SKUODIS. Premjere, aš pats pervažiavęs Jonavos rajoną, visas statybų aikšteles, todėl tikrai siūlyčiau pervažiuoti, nes statybos šioje vietoje jau vyksta: iki Panevėžio yra penkios atkarpos, dviejose jau arba jungiamieji keliai, pavyzdžiui, pastatyti ir labai aiškiai matyti, kur sankasa daroma, kitose lygiai taip rangovai dirba. Dar dėl dviejų konkursai šiuo metu vyksta – iki Panevėžio dar bus. Aš tikrai matau visas prielaidas, kad jeigu taip žiūrėtume, tai 2024 metų pabaigoje jau tikrai bus daug darbų padaryta, 2026 metais jau bus bėgiai uždėti, jau bus galima Panevėžyje statyti traukinį (gal dar jisai bus ne elektrinis) ir jau judėti. Tai yra svarbu. Iki metų pabaigos pabaigiame teritorijų planavimo dokumentus iki Lenkijos sienos ir iki Vilniaus. Žemės išpirkimas ir projektavimas Seimo dėka – ačiū visiems už pritarimą dėl teisės aktų pakeitimo – galės vykti vienu metu. Mes jau lygiai taip pat esame startavę.
PIRMININKAS. Dabar klausia O. Leiputė. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiama premjere, sveikatos priežiūros reforma vyksta ir proceso metu, natūralu, kad atsiranda vis naujų iššūkių. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti, kaip jūs pati asmeniškai vertinate, kas vyksta sveikatos sektoriuje dabar, jūsų nuomone? Ar jums teko girdėti, kad kai kurios gydymo įstaigos susiduria su tuo, kad neišmoka atlyginimų? Dar už balandžio mėnesį, pavyzdžiui, Ukmergėje nėra gavę algų. Argumentai, kaip reformos pasekmė, – greitosios medicininės pagalbos pertvarka, išeitinės ir taip toliau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, tikrai man tenka tuo rūpintis ir domėtis. Dėl greitosios medicinos pagalbos turbūt esame turėję bent du susitikimus pavasarį tam, kad būtų aišku, kaip mes einame link liepos 1 dienos ir ar būsime pasirengę. Aš manau, kad būsime pasirengę. Žinau, kad yra niuansų vienoje, kitoje savivaldybėje, ten tos priežastys yra turbūt gana specifinės, nes kartais galbūt tai yra susiję su vadovais, kartais susiję su kitais dalykais.
Dabar dėl Ukmergės konkrečiai pakomentuoti negaliu, bet tikrai konkrečiai pasidomėsiu ir galėsiu galbūt jums pakomentuoti kita proga. Bet lygiai taip pat ir dėl sveikatos įstaigų konsolidavimo, ir to naujo veikimo modelio, taip, diskusijų vyksta daug, vyksta ir su privačių įstaigų atstovais, kurie ten vienaip ar kitaip pasigenda savo vaidmens toje būsimoje infrastruktūroje. Turėjome keletą susitikimų ir su ministerija, ir su privačių įstaigų atstovais, ir su kitais suinteresuotais asmenimis. Ministerija, man atrodo, yra turbūt visas savivaldybes apvažiavusi ratais kvadratais ir tas temas aptarusi.
Dabar svarbiausia yra patvirtinti tuos teisės aktus, kurie yra reikalingi iš Vyriausybės. Pirmiausia tai yra paslaugų apmokėjimo tvarka, dėl kurios dar vis yra diskusijų ir tikrai nenorime, kad jinai būtų kokia nors kontrproduktyvi. Tą situaciją aš asmeniškai stebiu gana akylai ir manau, kad mums tikrai pavyks išvengti nesusipratimų tiek, kiek jų apskritai įmanoma 100 % išvengti tokioje situacijoje.
A. DULKYS. Jeigu galima, aš papildysiu premjerę? Praėjusią savaitę kalbėjau su mūsų Kauno greitosios medicinos pagalbos vadovu, kuris yra nacionalinės mūsų būsimos greitosios pagalbos vadovas. Naujausiomis žiniomis, gal tik 2 % ar 3 % darbuotojų visos Lietuvos mastu nesiruošia pratęsti darbo sutarčių, tik 2 % ar 3 % darbuotojų. Taigi tikrai kažkokių išeitinių ar kažkokio svorio tikrai neturėtų būti didelio. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi D. Kepenis. R. Žemaitaičio nėra. Vietoj jo iš tos frakcijos kas būtų? A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prisipažinsiu, kad įdėmiai neklausiau, ką jūs bandėte pasakyti, nes nesu sausos ir dar, tikėtina, netikslios tendencingos informacijos mėgėjas. Tačiau iš patirties, kurią sukaupiau dirbdamas su jumis šiame Seime, spėju, kad ji nei objektyvi, nei visa apimanti. Žinoma, būdamas vienu iš opozicijos atstovų pažadu iki svarstymo išsinagrinėti pateiktą ataskaitą, nors kas iš to, kai jau turime praktiką, kad nei jūs reaguojate į pastabas, nei jūs priimate patarimus ar pasiūlymus, o tokiais atvejais dažniausiai pasiūlote sulaukti kitų rinkimų.
Atsakydama į kolegos klausimą apie situaciją žemės ūkyje jūs teigėte, kad Vyriausybė neremia atskiros ūkio šakos mokesčių mokėtojų pinigais. Sakykite, ar jūs tikrai žinote, kad NATO samitui be konkurso švaistomi pinigai yra labiau pateisinamas veiksmas, negu apsaugoti ir išsaugoti atskirą sektorių? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pirmas dalykas. Kad NATO samitui švaistomi pinigai, tai yra tiesiog jūsų melas, nes jūs neturite pagrindo ir negalėsite šito įrodyti. Tas faktas, kad kai kurie pirkimai NATO samitui dėl objektyvių priežasčių buvo atlikti neskelbiamų derybų būdu, nereiškia, kad jie yra švaistomi, nes NATO samitas įvyks už tą biudžetą, kuris buvo suplanuotas. Tai yra labai gerai, nes tai turbūt bus antras kartas, kai man pavyks suvaldyti didelį projektą už nustatytą biudžetą, be jokių papildomų dalykų. Kai tvėrėme tvorą aplink valstybę, irgi labai panašų dalyką čia daug kas inkriminavo ir vis dėlto pavyko padaryti ir laiku, ir už pinigus. Ir čia tikiuosi, kad viskas bus padaryta ir laiku, ir už pinigus.
O dabar jei kalbame apie žemės ūkį, tai kalbate taip, tarsi nežinotumėte, kad Europoje yra žemės ūkio politika ir kad tam klausimui yra atskiras biudžetas, ir kad žemės ūkis yra vienintelis Europos Sąjungoje, vienintelė politika, kuri turi savo atskirą biudžetą. Kai tuo tarpu visos kitos politikos, visos kitos sritys: sveikata, švietimas, infrastruktūra, kas ne, turi pretenduoti į visus likusius pinigus, o krašto apsauga faktiškai negali finansuoti nieko. Man atrodo, jūsų teiginys yra tiesiog ne pirmą kartą laužtas iš piršto. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, nebandykime tęsti aiškinimosi. Paklausėte, yra atsakymas. (Balsai salėje) Yra toks, koks yra, atsakymai ne visada tenkina. Tai suprantama. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi L. Nagienė.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama Ingrida, jums premjeraujant, atsirado toks naujas fenomenas – prie ligoninių rikiuojasi eilės dėl patekimo į eilę, kad užsiregistruotų pas daktarą. Pagal tai, kaip dabar tęsiasi, atrodo, kad tuoj atsiras priešeilės, kad patektų į tą eilę, kad patektų į aną eilę. Tai vyksta todėl, kad neveikia arba prastai veikia vadinamosios prevencinės, profilaktinės programos. Kas įdomiausia, kad tai programai įvertinti neturime nei rodiklių, nei kriterijų – negalime miesto su miestu palyginti, o su kitomis valstybėmis tuo labiau. Ar nebūtų teisinga įsivesti kriterijus, normatyvus ir pradėti, kas buvo pernai, kas buvo užpernai, kas kitais metais? Šito nėra, tai gal galime padaryti? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Čia yra vienas iš tų nelabai dažnų atvejų, kai aš visiškai su jumis sutinku. Netgi šį bei tą, manau, esame ta tema padarę, nes tikrai esame labai sustiprinę analitinį darbą ir būtent Vyriausybės kanceliarijoje. Apie tai aš taip pat kalbėjau pristatydama ataskaitą, kad taip, kaip dabar veikia prevencijos programos, jos realiai neveikia. Iš esmės reikia visiškai kitokio požiūrio į tai, kaip žmonės tuo laiku, kai juos reikia kviesti pasitikrinti profilaktiškai dėl kokių nors susirgimų, dėl to, kad, pavyzdžiui, amžius yra ar kokios nors kitos rizikos, tas raginimas ar tas kvietimas turėtų būti daug labiau automatizuotas, daug labiau pataikyta į tas rizikos grupes ir tas rizikos teritorijas, kur tai yra. Aš labai tikiuosi, kad kitais metais, kai Vyriausybė pristatinės ataskaitą, aš jums galėsiu jau net rezultatus pristatyti.
A. DULKYS. Jeigu premjerė neprieštaraus, aš vis tiek noriu papildyti. Su jumis sutiko, bet aš dabar nesutiksiu su vienu dalyku. Valstybinės ligonių kasos duomenimis… Gal pradžioje taip pasakysiu. Taip, mūsų netenkina, kokios yra eilės. Ir jų neturėtų tokių būti. Bet, Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiuo metu eilės visoms paslaugoms yra maždaug jau 2019–2020 metų lygmens, ikipandeminės. Jos yra sugrįžusios. Bet jos ir tada buvo tokios netenkinančios. Taigi truputėlį norėjau jus patikslinti.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Nagienė. Ruošiasi A. Sysas. Nėra L. Nagienės. Vietoj jos – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama premjere, tiesiog dėl „Naujos kartos Lietuvos“. Jūs turbūt visi žinote, kad yra išmokėta 540 mln. Lietuvai, ar ne? 42 ir ten apytikriai. Ir taip pat yra paimta paskola – 1,8, paskoliniai pinigai. Jūs paminėjote, kad dėl kai kurių rodiklių neįgyvendinimo dalis pinigų nėra pervesta. Man tada kyla klausimas, kai jūs pasakėte, kad pas mus yra per daug pinigų, yra problema, tai tada kyla klausimas, kam mes ėmėme šias paskolas, kur galėjo finansuoti iš visiškai kitų šaltinių?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Geras klausimas. Šiaip pinigų yra pervesta ir daugiau, nes praėjusiais metais dar apie 280 mln. avanso buvo pervesta RRF’o, tai čia tą irgi reikėtų įskaičiuoti. Tiesiog ką aš noriu pasakyti sakydama, kad pinigų yra per daug, nors daug žmonių gali sakyti, kad taip apskritai nebūna? Tiesiog vienu laiku atsiranda daug šaltinių, jūs gi buvote finansų ministras, jūs puikiai žinote, kad prioritetas visada bus tam, kas baigiasi. Baigiasi sena perspektyva, n+3 taisyklė. Šie metai paskutiniai, reikia būtinai pabaigti, nes negi grąžinsi pinigus, ar ne? Tai biurokratijos logika yra tokia, kad ji daugiausia dėmesio skiria tam, kas turi baigtis.
Toliau, naujosios kartos planas, RRF’o planas, mano supratimu, tikrai juda neblogai, nes ten yra sutarti rodikliai, ten Komisija kontroliuoja mus gana griežtai. Turime mes ten porą mokesčių klausimų, kurių nesame pateikę, tai tie pinigai yra atidėti, bet šiaip iš principo viskas vyksta daugiau mažiau pagal planą. Tas 1 mlrd. dar nėra pasiskolintas. Čia yra tik intencija pasiskolinti tuos pinigus, nes mes dar turime programą pasikeisti. Verslo žmonės, mūsų energetikos žmonės sako, kad jie ras kur įdarbinti tą, visų pirma, žinoma, energetikos srityje.
Didžiausia problema yra įsivažiuoti naujai perspektyvai. Ir visada taip būdavo. Visada naujai perspektyvai įsivažiuoti būdavo problema todėl, kad sena nuvažiuoja, nauja kol pradeda važiuoti, paskui vėl ta pati, ta pati, ta pati bėda. Mes tikrai tą situaciją bandome kaip nors suvaldyti, kad tais pačiais… nes ta pati CPVA dirba, tie patys žmonės vertina, tie patys žmonės rašo finansavimo sąlygų aprašus. Na, tiesiog administraciškai labai didelis krūvis. Aš nesiteisinu, aš tiesiog objektyviai sakau, kad taip yra. Bet bandysime padaryti taip, kad nepaliktume kokio nors didelio kalno, kur paskui kitoms vyriausybėms nebus aišku, kaip tą kalną išstumdyti. (Balsai salėje) Pavyks.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi L. Girskienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama premjere, kadangi tai Vyriausybės ataskaita, pirmiausia dėkoju už pateiktą informaciją. Suprantu, kad nesitikite pagyrų iš opozicijos, todėl įdėmiai išklausęs jus ir peržvelgęs ataskaitą, kuri mums pateikta, aš randu labai daug pozityvių, teigiamų dalykų, su tuo ir sveikinu. Kas pasiekta, reikia vertinti. Aš nevertinu kaip kolega, kad jūs turite pasakyti kažkokias klaidas. Bet jūs paminėjote tik vieną, taip sakant, problemą arba darbą, kurio nepadarėte, tai neįsisavinote pinigų ar lėšų, nes jų per daug. Ar buvo dar kitų? Nes man susidaro toks įspūdis, kad jūsų kelias raudonomis socialdemokratinėmis rožėmis klotas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, yra žmonių, kurie taip pasakytų. Aš vis tiek tvarkingai laikysiu save ordoliberalizmo arba krikščioniškosios demokratijos apologete. Tai turbūt į socialdemokratiją gal jau nebenugravituosiu, bet, mano supratimu, tikrai Vyriausybė stengiasi daryti nemažai dalykų, kad atlieptų poreikius tų žmonių, kuriems yra gana sudėtinga, pavyzdžiui, dėl negalios ar dėl kokių nors kitų dalykų. Tikrai mes Seime ir su jūsų pagalba, ir, man atrodo, gana plačiu sutarimu sutarėme dėl ne vienos reformos, užimtumo reformos ir negalios reformos, ir kitų dalykų, vienišo pensininko išmokos. Man čia jokia socialdemokratija, o tiesiog logiškas dalykas.
Ko nepadarėme? Yra priemonių planas, kur yra daug dalykų, kurie vėluoja. Tie patys mokesčiai neatėjo į Seimą tada, kada galvojome, kad ateis. Bet ar kada nors buvo lengva? Niekada nebuvo lengva. Na, yra tas įsitikinimas, kad mokesčius gandras neša, ką dabar darysi.
PIRMININKAS. Klausia L. Girskienė. Ruošiasi T. Tomilinas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Vyriausybės veiklos ataskaitoje labai nemažai kur yra minima ir giriamasi būtent įgyvendintomis įvairiomis reformomis. Bet aš noriu pacituoti gautą raštą, vakar gavau: „Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų profesinė sąjunga informuoja, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos įsivyravo darbo teisės pažeidimai ir psichologinis smurtas, nepagarbus elgesys, perteklinių ir bereikalingų užduočių skyrimas, nepagrįstas darbo krūvio didinimas, elektroniniai laiškai, skambučiai bei SMS po darbo valandų. Netinkamai planuojama ir organizuojama NŽT veikla kelia sumaištį, įtampą ir net sukelia sveikatos sutrikimų. Vidutinis atlyginimas NŽT pastaruoju metu sumažėjo maždaug 7 %, nepaisant išaugusios bazinės algos, padidėjusio stažo, infliacijos. Šiemet darbo užmokesčio fondas NŽT sumažintas net 5 %, jau dabar kas mėnesį darbo užmokesčiui trūksta maždaug po 80 tūkst. eurų ir kyla reali grėsmė, kad atlyginimai ims vėluoti.“
Na, čia tik viena citata. Noriu paklausti: ar gaunate jūs, kaip Ministrė Pirmininkė, grįžtamosios informacijos iš savo ministrų, iš Vyriausybės narių apie reformų eigą ir jų sėkmes ar nesėkmes? Gal galite įvardinti bent vieną jau įgyvendintą jūsų Vyriausybės sėkmingą reformą?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Grįžtamojo ryšio gaunu ir visokio. Turbūt nenuostabu, kad tada, kai vyksta kokie nors instituciniai pokyčiai, būna žmonių, kurie nebūtinai yra tuo patenkinti. Kartais tenka man gauti ir anoniminių įvairių skundų, ir skundų su pavardėmis. Pavyzdžiui, neseniai tarnybą apleidęs vienos iš Žemės ūkio ministerijai pavaldžių institucijų vadovas, kuris šiais metais darbe beveik nebuvo pasirodęs, mielai rašydavo man įvairius skundus. (Balsai salėje) Pagal ilgumą tikrai nežinau, labai daug fizinių jėgų reikia tokio ilgumo skundams rašyti. Tenka taip pat ir kai kuriose žiniasklaidos priemonėse tuos pačius skundus skaityti ir apie vieną ministrą, ir apie kitą. Tai manęs labai nestebina, nes kai vyksta pokyčiai, tai pokyčiai nebūtinai visiems patinka.
Jeigu norėtumėte, kad įvardinčiau kokį nors atvejį, kuris, mano nuomone, yra sėkmingas, ir tai net nereiškia, kad jis yra sėkmingas dėl to, kad visi buvo labai laimingi, bet, pavyzdžiui, yra institucinių pokyčių, kurie užbaigti. Pavyzdžiui, yra užbaigti instituciniai pokyčiai, susiję su inovacijų reforma. Mano supratimu, tai yra tikrai sėkminga reforma, ji, be kita ko, taip pat leido ir mūsų, manau, universitetams šiais metais ir praėjusių pabaigoje neblogai sublizgėti paraiškomis dėl tarptautinio finansavimo konsorciumuose dėl labai svarbių projektų.
Yra tų sėkmingų pavyzdžių, nepaisant ironijos. Simonas gal galėtų dėl NŽT konkrečiau patikslinti.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, premjere. Šiaip norėčiau pasinaudoti eteriu ir pasakyti, kad ir NŽT darbuotojai girdėtų, kokio darbo nedirba jų profsąjunga. Nuo pernai metų rudens, nuo rugsėjo mėnesio, iki sausio mėnesio profesinė sąjunga buvo įtraukta į visą pertvarkos etapą ir šitas įstatymo projektas, kuris turėjo būti pateiktas po šitos ataskaitos, yra darbo grupėje kurtas kartu su profesine sąjunga, parengtas. Profesinė sąjunga nepateikė nė vieno pasiūlymo, bet, priešingai – po Vyriausybės posėdžio išplatino didelius straipsnius spaudoje, kaip čia viskas bus blogai. Profesinė sąjunga buvo įtraukta.
Dabar iš „Solidarumo“ Aplinkos ministerijos sektoriuje yra trys profesinės sąjungos: urėdija, pareigūnai ir Nacionalinė žemės tarnyba. Priešingai – tiek miškininkai, tiek pareigūnai pyksta ant ministro dėl to, kad resursus skiriame Nacionalinei žemės tarnybai, kuri yra bent trečdaliu mažiau uždirbanti vidutiniškai negu kitos panašios institucijos, tarkime, Statybų inspekcija. Jeigu kas nors piktinasi, tai tikrai ne Nacionalinė žemės tarnyba, bet pareigūnų, miškininkų profsąjungos ir taip toliau.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Budbergytė. Ne, klausia T. Tomilinas, kadangi čia nebuvo kai kurių frakcijos narių, po to R. Budbergytė.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama premjere, tai yra Vyriausybės ataskaita ir jau kurį laiką mūsų strateginiuose dokumentuose vis minima, kad reikia įveikti žinybiškumą, vykdyti reformas strategiškai, tai yra per įvairius sektorius, skatinti mąstymą apie konkrečius rodiklius. Gerai, kad jūsų ataskaitoje prie konkrečių rodiklių minima, kad yra nepasiekta arba nėra pažangos, nėra progreso. Pavyzdžiui, sveiko gyvenimo trukmė neilgėja.
Štai mano toks praktinis klausimas. Mes turime dabar iš esmės epidemiją dėl skysto tabako mokyklose. Kuris ministras yra klausimo savininkas arba kokia struktūra, kokia kolegija Vyriausybės lygmeniu šitą problemą sprendžia? Ar tai yra priskiriama prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užduočių, Socialinės apsaugos, gal VRM, o gal Ministro Pirmininko aplinkoje yra koks nors sprendimas, kaip tą problemą spręsti ir koordinuoti jos sprendimą? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Išties stengiamės tokias problemas koordinuoti, bet natūraliai negali visko koordinuoti Ministras Pirmininkas, nes tada, nežinau, kiek reikėtų paros plastinių operacijų dėl Ministro Pirmininko darbo laiko. Bet turiu pasakyti, kad kai kurie koordinavimo dalykai tikrai per laiką yra susikūrę ir labai pasiteisino. Tarkime, prasidėjus nelegaliai migracijai mes pradėjome labai aktyviai koordinuoti darbą tarp institucijų, kurios yra susijusios su nelegalia migracija. Tai darėme kiekvieną savaitę, kiekvieną penktadienį Vyriausybės kanceliarijoje. Vėliau prasidėjo invazija į Ukrainą. Tai išsiplėtė. Klausimų laukas išsiplėtė iki energetinio saugumo ir kitų klausimų. Tai mes darome ir dabar kiekvieną penktadienį ir kolegos iš Seimo dalyvauja. Manau, kad tai yra labai geras koordinavimo pavyzdys.
Dabar kiti dalykai, kitos temos vėl priklauso nuo to, kokia tema, nes mes turime nemažai koordinuojančių komisijų. Sakykime, yra Antikorupcijos komisija, kur koordinuojame veiklas, ir, tarkime, bendradarbiavimo su savivaldybėmis komisija, kur vėlgi koordinuojame veiklas. Čia iš tų klausimų, kur kiekvienas turi padaryti savo dalį. Rudenį startuoja Gyvenimo įgūdžių programa, ji yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dalis kalbant apie visus žalingus įpročius, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi ką padaryti šiuo atveju. Turi ką padaryti Sveikatos ministerija, turi ką padaryti Vidaus reikalų ministerija užkardydama veiklas, kurios yra nelegalios, bet, matyt, kad čia jau tiesiog yra iš tų dalykų, kur visko premjeras sukoordinuoti, matyt, negalės, bet stengiamės. Manau, kad ministerijos ir pačios stengiasi tarpusavyje koordinuotis gerokai labiau, negu kad anksčiau būdavo įprasta. Daug mažiau dabar yra to žinybiškumo. Kartais mano patarėjai tai koordinuoja, kai tas yra reikalinga. To žinybiškumo, kad čia kitos ministerijos darbas ir aš nepajudinsiu nė piršto, nes čia ne mano tarnybinė instrukcija, man atrodo, dabar yra gerokai mažiau. Daug daugiau valstybės tarnautojų yra išmokę tokio horizontalaus ryšio, negu kad, tarkime, tada, kada aš kažkada pradėjau. Valstybės tarnyboje buvo įprasta apsiriboti savo ir parašyti „teisės aktų nustatyta tvarka“, „čia ne mano kompetencija“. Man atrodo, dabar žmonės kitokie ir darbuotojai kitokie, ir mąstymas atviresnis, ir daug dalykų daug lengviau pasidaro.
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi A. Skardžius.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiami ministrai ir premjere, tikrai noriu pagirti jūsų pateiktą ataskaitą – pakankamai konkreti ir viskas iš tiesų yra labai aiškiai surašyta, jeigu skaitai ir domiesi. Tikrai ačiū už tai.
Premjere, kai jūs atsakėte į pirmą klausimą, užduotą G. Burokienės, aš iš tiesų mačiau, kad jūs gana nerišliai apie tai kalbėjote, ir tai yra jums nebūdinga. Tai tikrai veda prie tos minties, kad iš tiesų regionų plėtra ir tie negerėjantys rodikliai lieka dar iki šiol, matyt, silpna vieta. Aš nežinau, ar jūs pati tikite, kad įgyvendinus visas tas priemones, kurias paminėjote, iš tiesų bus didesnis nuoseklus augimas regionuose ir sprendžiant žmogiškųjų išteklių stoką, ir darbo vietų, bet mano klausimas ne apie tai, aš tiesiog prašau atkreipti dėmesį į tai. Atrodo, kad ten silpnokai viskas yra.
Dabar norėčiau paklausti tiesiog poros klausimų, kurie yra susiję su Lietuvoje stojusia recesija. Iš tiesų, kad jinai neperaugtų į krizę… Ar tikrai yra planuojamos, gal jau suplanuotos Vyriausybės lygmeniu tam tikros priemonės, kurios yra susijusios, pirmiausiai, su eksporto stiprinimu? Vėlgi ten ataskaitoje yra gana taip kukliai pakalbėta apie naujas rinkas.
Taip pat norėčiau finansų ministrės paklausti, ar, be šito NPD ir minimaliosios mėnesinės algos didinimo, dar planuojate kokias nors priemones, kurios padidintų vidutines pajamas gaunančių žmonių padėtį? Nepaisant to, kad galbūt dalis žmonių gal ir nejaučia stojusios recesijos, bet vis dėlto jinai yra. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau pasiteisinti, pasakysiu, kodėl sutrikau. Todėl, kad negalėjau prisiminti, kurių metų statistika yra ataskaitoje. Tikrai žinau, kad ne 2022 metų, tą tikrai žinau, bet niekaip negalėjau prisiminti, ar 2020, ar 2021 metų. Todėl man reikėjo pasivartyti ir pasižiūrėti, apie kuriuos metus mes ten paskutinius toje ataskaitoje rašėme. Rengiant ataskaitą, iš tikrųjų, man tai ir yra pagrindinis sunkumas, kad mes kalbame apie dalykus, kurie yra smarkiai pasikeitę jau nuo to laiko, ir ypač turint mintyje, kokie 2022 metai buvo.
Aš, prieš suteikdama žodį finansų ministrei papildyti dėl to, kaip ką mes matome ekonomikoje, vis dėlto raginčiau kolegas taip labai santūriai vertinti tą informaciją, kurią mes dabar turime. Todėl, kad, pirmiausia, mes turime I ketvirčio įvertį ir neturime struktūros, ją gausime tiktai gegužės 31 dieną, kada bus antras I ketvirčio įvertis. Aš tą sakau ne todėl, kad ten tikiuosi pamatyti kokius nors rožinius flamingus, bet todėl, kad praėjusiais metais ne vieno ketvirčio duomenys buvo stipriai tikslinami su vėlesniais įverčiais. Tai reiškia tiesiog, kad dalies informacijos Statistikos departamentas pirmam įverčiui, kaip jūs puikiai žinote, tiesiog neturi, ją gauna vėliau.
Mes čia pamatysime, kiek yra struktūriškai kokių dedamųjų, nors intuityviai tą suprantame. Eksportas – kodėl? Todėl, kad Vokietija. Kodėl Vokietija? Todėl, kad Vokietijai teko sumažinti gamybą dėl to, kad galėtų išgyventi žiemą dėl energetikos išteklių šoko. Bet vis tiek per tą laiką vyksta ir daug kitų dalykų: atsidaro terminalai, atsiranda kiti dujų tiekimo keliai. Jeigu pasižiūrėsite Europos Komisijos projekciją jau dabartinę, pavasarinę, šią savaitę paskelbtą, ji tikrai neatrodo taip prastai, kaip galima galvoti. Gali būti blogiau. Visada sakiau, kad gali būti blogiau.
Vis dėlto jeigu mes žiūrime į kitus ekonomikos dėmenis, balandžio mėnesį vartotojų lūkesčiai buvo geriausi nuo 2021 metų. Darbo užmokesčio augimą mes ir toliau prognozuojame. Na, mes prognozuojame mažiau negu 10 %, kai kurie prognozuotojai prognozuoja ir daugiau negu 10 %, bet kažkur apie tiek. Vadinasi, nedarbo didelio augimo neprognozuoja niekas, nepaisant to, kad, atrodo, ekonomika lėtėja, bet darbo rinkoje situacija tikrai neatrodo, kad prastėtų, ir mes to nejaučiame iš mėnesinių duomenų. Infliacija lėtėja, norėtumėme gal tik, kad greičiau lėtėtų, bet tikrai manau, kad II pusmetį mes jau kalbėsime apie vienženklius skaičius. Tai reiškia, kad apsivers realių pajamų situacija. Tiesą sakant, stebime tą situaciją atvirai, manome, kad tai yra laikinas dėl daugelio priežasčių susidėjęs dalykas. Tikrai matyti, kad viena svarbi dedamoji bus privačių investicijų šioks toks, kaip pasakyti, atsargumas, nes palūkanų normos dėl ECB politikos labai smarkiai pakilo ir galbūt daug kam verslo skaičiavimus šiek tiek keičia. Bet tam yra kitų priemonių, jas Vyriausybė turi. Čia Gintarės paprašysiu truputį papildyti dėl viešųjų investicijų.
PIRMININKAS. Ką gi…
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pabaigsiu į klausimą atsakyti. Išties naujausios Europos Komisijos prognozės rodo vis dėlto geresnius Lietuvos eksporto rezultatus, negu mes patys sau esame prognozavę. Taip pat atnaujintose projekcijose yra geresni visos euro zonos ekonomikos rezultatai, ji gana, ženkliai geriau atnaujinimuose atrodo. Tai reiškia, kad ir pagrindinės rinkos, su kuriomis dirba Lietuva, atrodo naujausiose tendencijose šiek tiek geriau, negu prognozavo Europos Komisija, kai paskutinį kartą buvo atnaujintos prognozės. Tokiu atveju numatomas tiek eksporto, tiek importo augimas. Čia mes patys sau buvome prognozavę nulius. Tai, kad ekonomika vis dėlto atrodys lėčiau I metų ketvirtį ir turbūt I metų pusę, mes irgi tą matėme ir prognozavome. Tikėtina, kad II metų pusmetis atrodys geriau, negu I metų pusė, todėl bendras rezultatas tiek Europos Komisijos, tiek Finansų ministerijos – prognozuojamas 0,5 % bendrojo vidaus produkto augimas. Tai taip pat parodo ir paskutinė Europos Komisijos prognozė. Matysime, ar tas rezultatas išsipildys.
Kalbant apie paramą verslui, išties startuoja ir naujos priemonės, be tų jau prieš tai paminėtų viešųjų investicijų, tiek ir užsibaigianti struktūrinių fondų perspektyva, tai per 1 mlrd. eurų investicijų pateks į ekonomiką šiais metais iš senosios struktūrinių fondų perspektyvos. Taip pat apie 800 mln. planuojama iš „Naujos kartos Lietuva“ ir naujosios finansinės perspektyvos. Tai reiškia, kad viešųjų investicijų yra nemažai. Taip pat atnaujinsime plano „Naujos kartos Lietuva“ dalį paskoline dalimi – apie 1,8 mlrd. eurų. Tai yra dvi pagrindinės priemonės. Viena iš jų – apie 1 mlrd. eurų inovatyviam ir žaliam verslui. Kita dalis yra skirta atsinaujinančios energetikos plėtrai. Tiek verslas, tiek gyventojai, tiek savivaldybės galės pasinaudoti šia priemone ir turėti pigią atsinaujinančią saulės ar vėjo energiją. Tikimės, kad tai yra ilgalaikis sprendimas.
Taip pat yra kitų mūsų Nacionalinės plėtros įstaigos priemonių, skirtų tiek likvidumui palaikyti, tiek eksportui skatinti. Tos priemonės yra veikiančios, einančios.
Kalbant apie jūsų klausimą dėl vidurinės klasės ir paramos jiems. Turbūt sprendinių yra daug. Jūsų paminėti yra tie, kurie susiję pirmiausia su mokestiniais pakeitimais ir su sprendiniais, reikalingais formuojant valstybės biudžetą ateinantiems metams. Šiuo metu pristatyti tokie sprendiniai: tai yra minimaliosios mėnesinės algos didinimas 10 % ir NPD didinimas 20 %. Bet net ir tame pačiame mokestinių pakeitimų pakete taip pat yra sprendinių, susijusių su verslo produktyvumo didinimu per papildomas paskatas verslui ir verslo likvidumo didinimu, kad jie galėtų investuoti. Manau, kad tai prisidės prie produktyvumo didinimo, o tai vienareikšmiškai susiję ir su verslo galimybėmis mokėti didesnius atlyginimus savo darbuotojams. Man atrodo, iš mokestinės pusės turbūt sprendiniai yra tokie, o kiti sprendiniai, natūralu, bus daromi su 2024 metų biudžetu, nustatant ir viešojo sektoriaus darbo užmokestį, ir kiti sprendimai.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aušrinė dar norėjo papildyti.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėl eksporto ir ataskaitos Rasa dar paminėjo. Norėčiau į keletą dalykų atkreipti dėmesį, be to, kas buvo pasakyta. Ši Vyriausybė tikriausiai yra ta Vyriausybė, kuri turi daugiausia instrumentų eksportui skatinti. Ne tik apie paties eksporto finansavimą, dalyvavimą parodose ir panašiai, tačiau patys valstybės resursai buvo reikšmingai sustiprinti. Pavyzdžiui, yra padvigubintas Lietuvos komercijos atstovų komandų skaičius pasaulyje. Pietryčių Azija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Prancūzija. Tiek ir naujos rinkos, tiek ir mūsų tradicinės eksporto partnerės. Jose dirba konkretūs žmonės, kurių darbas yra ne šiaip kilnoti popierius iš vienos krūvos į kitą, bet dirbti su verslu. Ir tai yra daroma.
Antras dalykas. Lietuva per šį laiką pirmą kartą sudalyvavo pasaulinėse didžiausiose parodose, kur Lietuvos verslas galėjo pristatyti savo paslaugas ir produktus: ir biotechnologijų, ir inžinerinės pramonės, ir automobilių, ir maisto, ir daugybės kitų industrijų. Lietuvos eksportas tampa matomas. Labai svarbu, aišku, stebėti globalią situaciją, nes paklausa šiek tiek yra sumažėjusi visur. Turime žiūrėti, kas vyksta pirmiausia Pietryčių Azijoje, ten kol kas paklausa vis dar krenta, mūsų tradicinėse partnerėse, Vokietijoje – lygiai taip pat. Darome savo namų darbus, bet, kita vertus, yra kai kurie objektyvūs kriterijai dėl pasaulinių tendencijų.
PIRMININKAS. Kaip tik jau baigėsi Vyriausybės ataskaitai svarstyti skirtas laikas. Paminėsiu, kad visi Seimo nariai, kurie buvo salėje, turėjo galimybę paklausti, nes tų, kurie liko: A. Skardžiaus, R. Šarknicko, D. Gaižausko, L. Savicko, šiuo metu salėje nėra. Ačiū premjerei ir ministrams už atsakymus.
15.36 val.
Informaciniai pranešimai
Dabar paminėsiu vieną procedūrinį dalyką. Tikiuosi, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė atidžiai klausysis. Šiandien yra gautas 29 Seimo narių kreipimasis – prašoma sulaikyti antradienį priimtus Farmacijos įstatymo pataisų projektus, kurių, kaip žinote, turinyje yra farmakotechnikų klausimų sprendimas.
Pagal Statutą, kai yra gaunamas daugiau kaip penktadalio Seimo narių toks kreipimasis, kas toliau daroma? Etikos ir procedūrų komisija, aš neatsitiktinai prašiau komisijos pirmininkės klausytis, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus. Nors Etikos ir procedūrų komisija yra ir anksčiau svarsčiusi tą klausimą, bet tas svarstymas čia neįskaitomas, nes dabar reikia būtent pagal Statutą pateikti išvadas ir pasiūlymus. Toliau yra punktas, kad kol Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvadų, Seimo Pirmininkas neperduoda įstatymų pasirašyti Respublikos Prezidentui. Dėl to tas ir bus padaryta.
Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, kad buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios šio Statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, arba jeigu Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvadų per nustatytą laiką, Seimas balsuoja, ar pripažinti įstatymą netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą. Jeigu Seimas šiuo atveju pripažįsta ginčijamą įstatymą netekusiu galios, jo projekto svarstymas pakartojamas paprastai nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas. Šiuo atveju, jeigu būtų toks sprendimas, mes grįžtume į priėmimo stadiją, kai buvo svarstomi Seimo narių pasiūlymai.
Atkreipiu dėmesį, kad Etikos ir procedūrų komisija turi pasakyti, ar buvo šiurkštus pažeidimas, ar šiaip sau koks nors, ir tada atitinkamai mes žinosime, ką daryti. Tikiuosi, kad trečiadienį Etikos ir procedūrų komisija tą išvadą parengs ir mes ketvirtadienį galėsime apsispręsti dėl šių įstatymų.
Dabar, man atrodo, buvo pasirengęs toliau pirmininkauti J. Sabatauskas?
15.39 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2460(2) (priėmimas)
Tada grįšime prie rytinės darbotvarkės klausimų, kaip minėjau. Pirmiausia yra Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2460(2). Priėmimo stadija. Čia yra tik Teisės departamento pastabų dėl straipsnių. Joms komitetas pritarė. Turbūt niekas nereikalauja balsuoti už kiekvieną straipsnį atskirai? Galime jiems pritarti bendru sutarimu. Tada spręsime dėl viso projekto, žinoma, kai bus tam tinkamas laikas. Dabar gali būti pasisakymai dėl motyvų. Matau, tik pasisakymai už. Ar tikrai nesutaupytume laiko, jeigu visi solidariai atsisakytų to kalbėjimo už, nes nėra ką įtikinėti? (Balsai salėje) Kaip suprantu, visi šypsosi ir solidariai atsisako.
Toliau kitus klausimus skelbs pirmininkavimą perimantis J. Sabatauskas.
15.41 val.
Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas Nr. XIVP-485(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-8 klausimas – Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas Nr. XIVP-485(2). Priėmimo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką K. Starkevičių. Ponas K. Starkevičius kviečiamas į tribūną.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas pirmininke, paprastai, kai Seimo narių pasiūlymams pritariama komitete, čia pirmininkas pasako dažniausiai, kad siūlome pritarti bendru sutarimu. Aš turiu prašymą dėl 2 punkto, tai yra dėl 2 straipsnio, kur bus kolegos S. Jovaišos pasiūlymas balsuoti. Mano galva, tai yra analfabetinis medicinine ir logine prasme įstatymo projektas, kai siūloma palikti gamtinių veiksnių ištyrimą, bet nereikalaujama įrodyti, kad jie gydo. Aš norėčiau balsuoti dėl šito.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, kadangi čia yra priėmimo stadija, bet kokiu atveju mes turėsime balsuoti. Čia nėra svarstymo stadija…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kad nebūtų bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. …kai komitetas, jeigu pritaria siūlymams, juos įdeda jau į patobulintą projektą. Čia yra priėmimo stadija. Eisime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Gerbiamas komiteto pirmininke, prašom pristatyti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip. Komitetas bendru sutarimu siūlo pritarti. Teisės departamento…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl šios pastabos nėra prieštaravimų. Galime pritarti bendru sutarimu Teisės departamento pastabai dėl 1 straipsnio?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dabar yra kitas Teisės departamento pasiūlymas, mes siūlome jam nepritarti, nes svarbu akcentuoti, kad gamtiniai gydomieji veiksmai, natūralūs mineraliniai vandenys, jūros vandenys…
PIRMININKAS. Gerai. 1 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Komitetas…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Bendru sutarimu siūlė.
PIRMININKAS. Dėl 1 dalies, tiksliau, dėl 2 dalies yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas siūlo nepritarti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, tikrai.
PIRMININKAS. Dėl Teisės departamento pastabų šiaip nebalsuojame. Jeigu Seimo narių pasiūlymas būtų… Antra Teisės departamento pastaba dėl 2 straipsnio. Gerbiamas pirmininke?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Parašyta – pritarti iš dalies.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė… Ne, nepritarti 2 straipsnio… nepritarti. Pritarti iš dalies. Ai, mes apsvarstėme, tada taip. Taip, taip, taip, tas pats. A, šitas, čia pritarti iš dalies, nes čia yra su Kalbos komisija suderinta. Todėl mes siūlome iš dalies, nes su Kalbos komisija terminologija suderinta, o Teisės departamentas norėjo, kad mes kažką naujo parašytume, nesuderinto.
PIRMININKAS. Seimo narių grupės: S. Jovaišos, E. Rudelienės, T. Tomilino, R. Tamašunienės, Č. Olševskio, E. Pupinio ir I. Pakarklytės, siūlymas. Kolega S. Jovaiša nori pristatyti pasiūlymą?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, prašom pristatyti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Pristatykite.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš čia labai trumpai. Buvo įrašyta perteklinė nuostata: imperatyviai būsimiems kurortams, o gal ir esamiems, reikia parodyti ar ištirti, kad specifinės aktyviosios medžiagos, kurios yra gamtoje, yra gydomosios. Vadinasi, imperatyviai numatoma, kad tos medžiagos turės būti gydymo procese naudojamos, o tai įrodyti yra be galo sudėtinga ir ne visur įmanoma. Dabar Neringoje, pavyzdžiui, šito dalyko padaryti nebūtų galima, nors ten jau įteisintas kurortas.
Tos būsimos savivaldybių teritorijos, kurios nori tapti kurortais, visiškai nesiruošia ir joms nebūtina statyti gydyklas ir užsiimti gydomąja veikla. Kaip papildomi paketai atskiruose kurortuose tai gali būti ir atskirai pateikta, ir po mokslinių nustatymų, kad tai būtinai yra gydomosios medžiagos. Ne sveikatinimui, o gydymui. Čia yra du skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Dėl motyvų… Tiksliau, 29 Seimo narių paramą mes turime šiam pasiūlymui? (Balsai salėje) Balsuokime. (Balsai salėje) Kadangi priėmimo stadija, kad svarstytume šį pasiūlymą. Tuoj paskelbsime.
Užsiregistravo 33, balsavo 28: už – 17, prieš – 3, susilaikė 8.
Per šoninį mikrofoną – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, mes niekada taip nedarydavome. Jeigu yra pasiūlymai, jie keliami į balsavimo intervalą. Dabar Seimo nariai nėra susirinkę, tai mes čia 29 balsų nė dėl vieno pasiūlymo neturėsime. Aš siūlau šito balsavimo nelaikyti…
PIRMININKAS. Situacija komplikuota, gerbiamas kolega. Jūs puikiai žinote, pagal Seimo statutą tam, kad būtų…
J. RAZMA (TS-LKDF). Niekas čia nekomplikuota. Tiesiog balsavimas…
PIRMININKAS. Palaukite! Aš noriu pabaigti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš irgi nebaigiau. Aš sakau, kad…
PIRMININKAS. Jūs dar nebaigėte? Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Balsavimo intervalas tam ir yra, kad per jį būtų balsavimai. Dabar jūs padarėte balsavimą ne per balsavimo intervalą.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą, ji, manau, teisinga. Mes turime nutraukti pasiūlymų svarstymą, nes pagal Statutą tam, kad svarstytume pasiūlymą, turi būti 29 Seimo narių pritarimas priėmimo stadijoje. Vadinasi, mes turime atidėti šio projekto tolesnį svarstymą, nes dėl jo yra daug pasiūlymų. (Balsas salėje)
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Yra štai šis, apie kurį kalbėjo gerbiama A. Kubilienė, kur komitetas pritarė S. Jovaišos pasiūlymui: 5 – už, 3 – prieš. Jis yra toks, dėl kurio verta diskutuoti, o visi kiti yra bendru sutarimu.
PIRMININKAS. K. Mažeika per centrinį.
K. MAŽEIKA (DFVL). Pirmininke, suprantu, norėjau siūlyti, kad jeigu tik pasiūlymai, kurie neesmingi, o tik dėl jų svarstymo ir būtų balsavimo laikotarpiu, tai būtų galima pritarti visiems, kad būtų pristatyti visi, bet suprantu, kad šitas pasiūlymas reiškia, kad keičiasi paties projekto esmė. Tai turbūt logiška daryti pertrauką iki balsavimo periodo.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų reikia pasakyti, kad ne keičiasi esmė, o jis iš viso iškrenta iš konteksto, nes tai yra analfabetinis pasiūlymas medicinine prasme. Noriu priminti, kad mes dėl panašaus pasiūlymo jau balsavome ir Seimas jau buvo apsisprendęs. Dabar čia yra manipuliuota ir kažkaip visiškai nelogiškai jis įrašytas. Gydomieji veiksniai privalomi būti ištirti, bet nereikia įrodymo, kad jie gydo, gydomieji veiksniai.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tikrai reikėtų balsuoti, kai visi susirinksime, dėl šito punkto. Visi kiti tai ten…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, pripažįstu, kolega J. Razma teisus. Dėl siūlymo mes negalėjome balsuoti. Tiesa, dar nebuvo balsavimo dėl paties siūlymo, tik dėl galimybės jį svarstyti. Jeigu jūs pritariate, atidedame šio projekto svarstymą per balsavimo langą.
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo statuto… (Balsai salėje) Irgi yra pasiūlymų? Taigi irgi lauksime balsavimo lango, o balsavimo langas bus vėliau. Taigi… (Triukšmas salėje) Atsiprašau.
15.51 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 12, 17, 36 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2741, Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 751, 752, 753, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 761, 762, 831 straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1258 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2742 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas, įstatymų projektų paketas. Švietimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2741. Pateikimo stadija. Kartu su juo Mokslo ir studijų įstatymo taip pat daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2742. Pateikimo stadija. Pranešėja – švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke!
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos?
K. MAŽEIKA (DFVL). Taip.
PIRMININKAS. Prašom. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Taip, posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų su visa pagarba, ministre, bet ta situacija, kuri yra, aišku, projektas labai svarbus, bet jūsų, kaip ministrės, turbūt irgi turi būti, kaip sakant, pavyzdingas elgesys, nekelti jokių abejonių. Turbūt reikėtų pasitarti jums su turbūt dabar jau buvusiu kolega P. Mačiuliu. Todėl frakcijos vardu prašome pertraukos. Priimkite sprendimus arba pateikite ataskaitas, nes ar jūs laiko neturite, ar ko. Frakcijos vardu prašome pertraukos šiuo klausimu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kokios pertraukos prašote?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Nelabai suprantu, kuo tai susiję su mano, kaip Seimo narės, teise pateikti įstatymo pakeitimus?
PIRMININKAS. Ar pertraukos prašote iki kito posėdžio?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Niekaip nesusiję. (Kalba visi kartu)
PIRMININKAS. Taip, kolegos, statutinis prašymas, prašoma frakcijos vardu iki kito posėdžio. Turime balsuoti. Ar bendru sutarimu pritarsime? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame dėl pertraukos, kurios paprašė frakcijos vardu K. Mažeika. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 66, balsavo 65: už – 16, prieš – 36, susilaikė 13. Užtenka, pertraukai pakanka. Pertrauka iki kito posėdžio.
15.53 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 46, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2743 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Švietimo įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2743. Pateikimo stadija. Pranešėjas – E. Jovaiša. (Balsai salėje) Gerbiama premjere, prašom per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi šis įstatymas buvo įtrauktas, nes buvo įtrauktas prieš tai esantis įstatymas, aš tada natūraliai prašau pertraukos ir dėl šio įstatymo iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas. Kolegos, darome pertrauką bendru sutarimu? (Balsai salėje) Niekas neprieštarauja, bendru sutarimu skelbiama pertrauka iki kito posėdžio.
15.54 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2397 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2397. Pateikimo stadija. Pranešėjas – G. Paluckas. Prašom, kolega.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kolegos, aš jau su viltimi, kad ir šiuo klausimu kas nors paprašys pertraukos ir visi sklandžiai kelsimės į kitą posėdį ir šiek tiek rimčiau pradėsime dirbti. Bet naudodamasis proga tikrai norėčiau pristatyti siūlymą, kuris remiasi pakitusiais visuomenės gyvenimo įpročiais ir papročiais, kai vėliau tuokiamės, vėliau galvojame apie vaikus, vėliau kai kas ir profesinę karjerą pradeda, todėl šiek tiek pavėlinti amžiaus cenzą, metus, iki kurių galima tikėtis valstybės paramos įsigyjant pirmąjį būstą, kitaip tariant, šiek tiek pavėlinti – nuo 36 iki 40 metų. Įstatymo pataisa yra labai elementari. Yra kolegų, kurie šiek tiek abejojo ar nuogąstavo, kad tai gali išplėsti paramos gavėjų ratą. Taip, tai yra tiesa. Bet lygiai taip pat tai atliepia ir kai kurias kitas mūsų strategines iniciatyvas, tai yra stengtis sudaryti geresnes sąlygas gyventi regionuose, nes ten yra daug asmenų, užsiimančių žemės ūkiu, o ten jaunas asmuo, ūkininkas, taip pat yra traktuojamas iki 40 metų. Kitaip tariant, dėl šios įstatymo nuostatos daugybė šeimų gali turėti geresnes sąlygas įsigyti pirmąjį būstą, taip pat tai atlieptų ir regionų poreikius. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, yra šeši norintys klausti. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, suprantamas jūsų siūlymas ir rūpestis regionais, bet praeitą kartą teikėte Paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti įstatymą, kuriame kaip tik ir siūlėte netaikyti regionalizavimo, jūs siūlėte tai panaikinti. Ar tikrai jūsų pasakymas, kad siekiu regionams, reiškia tik pasakymą, o ne tai, kad jūs norite kažkokiu būdu išplėsti tą ratą? Tai kiek tas jūsų noras padėti regionams teisingas, nes praeitame įstatyme, kaip sakiau, siūlėte atsisakyti, kad pinigai būtų paskirstomi į regionus pagal tą įstatymą, o ne visai Lietuvai.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, prieš tai aš savo siūlymo pateikimo taip ir nepadariau, nes labai sklandžiai, kolegos iš dešinės, atmetėte kolegos L. Jonausko panašų pasiūlymą. Bet kalbant šiek tiek rimčiau apie būsto prieinamumą, tai mano siūlymas buvo apskritai tą dirbtinę regionalizaciją naikinti, tai yra kad ir rajonų centrai kaip Utena, kuri iškrenta vis pabrangus turtui iš paramos gavėjų rato, galėtų pretenduoti į tokią paramą. Taip pat nereikėtų dirbtinai, per rubežių imituoti gyvenimo regione, kai Kauno rajone ar Vilniaus rajone apsigyvenę žmonės gali pretenduoti į paramą, o mieste negali. Čia yra, kaip sakyti, pati paramos sistema labai stipriai iškraipyta, bet tikime, turime vilties, kad žingsnis po žingsnio amžius ir regioniškumas – šitie pataisymai bus padaryti ir daugiau šeimų galės pasinaudoti pagalba įsigydamos pirmąjį būstą. Šiandien, ypač šiandieninių aktualijų kontekste, ir kylant palūkanoms, ir kylant kainoms, tai tiesiog yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia T. Tomilinas. Nėra. J. Džiugelis. Irgi nematau. V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, gal kiek linksmokai paklausiu, būdamas 51+. Mūsų visuomenė senėja, vadinasi, jaunimą mes skaičiuojame, jaunas šeimas, jau 40, galėtų būti ir 50. O kodėl apskritai jums nekilo mintis išvesti vidurkį? Pavyzdžiui, jeigu man bus 60 ir aš susituoksiu su jauna 25 metų, išvedus bus apie 40, tai galbūt iki tokio jau dalyko būtų galima pasiūlyti?
G. PALUCKAS (LSDPF). Kolegos sako, jums pasisektų tokiu atveju, galbūt visai nieko būtų. Kaip sakyti, meilei neįsakysi, kaip suvedė, taip ir turėkite. Bet iš tiesų tas jaunas amžius dėl sveikos gyvensenos, geros jausenos iš tikrųjų yra toks dalykas, kad slenkasi viskas. Slenkasi viskas: tiek šeimų formavimo laikas, tiek profesinio gyvenimo, tiek pagal savijautą ir sveiką gyvenseną. Taip, jaunu žmogumi greitai laikysime ir 50-metį. Taip, neišvengiamai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Dėkoju, už pateiktą įstatymo projektą, gerbiamas kolega.
Tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kad ši priemonė yra ganėtinai taikli. Jaunos šeimos skatinamos įsigyti būstą čia, Lietuvoje, neišvykti iš Lietuvos. Praėjusių metų biudžete lėšų šiai priemonei pritrūko ir praėjusių metų rudens sesijoje mes skyrėme papildomai lėšų, tačiau šių metų biudžete mes numatėme jų gerokai mažiau nei praėjusiais metais. Tai kaip galvojate, jeigu mes kiekvienais metais numatome vis mažiau lėšų, tas praplėtimas tikrai nieko nepakeis, ar ne? Nes ir dabar laukiančios šeimos eilėse tų lėšų tiesiog negauna. Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, labai teisingas pastebėjimas. Aš tikrai neprarandu vilties, kad biudžete mes sugebėsime numatyti reikiamą pinigų sumą, kad galėtume bent jau patenkinti tuos žmones, kurie stovi eilėje: kurie anksčiau yra pateikę paraiškas, kurie iš bankų jau yra gavę sutikimus finansuoti, suteikti kreditą. Bet tai yra ir kitų sprendimų, ir politinės valios klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke.
Gerbiamas kolega, aš manau, mes visi sutariame, kad būsto problemas reikia spręsti. Reikia spręsti turbūt žinant, kad yra įvairių formų, kuriomis valstybė remia arba suteikia galimybę tą būsto prieinamumą didinti. Aišku, resursai ir ištekliai visada yra riboti, reikia apgalvoti priemones ir tam tikras kompleksines.
Bet mano klausimas yra dėl šio jūsų pasiūlymo. Kokią konkrečią problemą mes norime spręsti? Tarkime, mes matome, kad vidutinis susituokusių asmenų amžius, man atrodo, 2021 metų duomenimis, yra apie 30 metų vyrų, 28 metai moterų. Vien tik pailginimas šito amžiaus vargu bau ar turbūt atlieptų esmines problemas, juo labiau kad yra ir kitos formos, kaip galima gauti pagal šią priemonę paramą ir be amžiaus kriterijaus.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kaip jūs teisingai ir pastebėjote, kai kuriais atvejais kai kuriems paramos instrumentams nėra taikomas amžiaus kriterijus, bet yra netaikomas universalumo principas. Tai yra taikoma aibė kitų kriterijų. Tai yra pajamų, turto ir kiti cenzai, arba slenksčiai, kurie yra gana sunkiai įveikiami, nes jie nėra adaptuoti arba ne taip greitai kinta kaip žmonių pajamos, vidutinis darbo užmokestis ir panašiai. Todėl nuolat susiklosto aplinkybės, kai tos paramos slenksčiai turi vytis augančias įvairias žmonių pajamas, kurios yra naudojamos ir išaugusioms prekių ir paslaugų kainoms kompensuoti arba, sakykime, mokėti. Čia, kitaip tariant, mes mėginame per šią universalią priemonę kompensuoti kitų priemonių tam tikros dinamikos stoką, jeigu taip paprastai paaiškinus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų daugiau niekas nenori klausti.
G. PALUCKAS (LSDPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų – K. Vilkauskas už.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi mes čia daug kalbame apie demografines problemas, sprendžiame tuos klausimus ir nors vienas žingsnis – atrodo, kiek reikia, norint pakeisti tik amžių? Bet atminkime, kad dabar visos šeimos: ar vyresnio amžiaus, ar jaunesnio, ar susituokusios, ar registruotoje santuokoje, planuoja savo gyvenimą. Ir manau, kad planuodamos savo gyvenimą ir žinodamos, kad bus tokia lengvata, tikrai jos apsispręs greičiau, ir aš manau, kad dėl to išloš ne tik šeima, bet ir mūsų demografinė situacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega sako: ,,apsispręs greičiau“, bet siūlo ilginti amžių iki 40 metų. Čia truputėlis ironijos, bet problema yra rimta. Man atrodo, kad į būsto prieinamumą mes turime žiūrėti ir atsakingai, ir kompleksiškai. Bet šiuo konkrečiu pasiūlymu, mano įsitikinimu, mes problemos nespręstume, nes, kaip ir minėjau, vidutinis besituokiančių žmonių amžius yra 30 metų vyras ir apie 28 metų moteris. Tai dabar kelti kartelę iki 40 metų, klausimas, ar tikrai yra problema.
Beje, noriu pabrėžti, kad nepasiturintiems asmenims ir šeimoms parama būstui yra suteikiama ir atsižvelgiant į kitus kriterijus, ne vien tiktai į amžių. Pavyzdžiui, maksimali 30 % dydžio subsidija gali būti suteikiama asmenims, kurie augina tris ir daugiau vaikų; šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų asmenų iki 36 metų, kurie yra buvę, likę be tėvų globos, ar jų šeimoms; šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir panašiai. Tų sąlygų tikrai yra įvairių, jomis remdamasi šeima gali pasinaudoti šia subsidija.
Todėl kviesčiau kolegas nepritarti šiam konkrečiam pasiūlymui. Bet sutinku, kad problema yra ir kad tą problemą bendromis jėgomis turėtume spręsti taiklesniais pasiūlymais.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos, balsuosime per balsavimo langą.
16.05 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2677 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2677. Pranešėja – L. Girskienė. Pateikimo stadija.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena dar kartą. Noriu pristatyti mano parengtą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Iniciatyva kilo, nes labai dažnai sulaukiu gyventojų kreipimųsi, kad būtų įstatymais reglamentuota galimybė įsigyti savivaldybės nuomojamą būstą išperkamosios nuomos būdu.
Kodėl tai yra svarbu? Buvo laikotarpis, kiek pamenu, maždaug apie 1996–2002 metais, kai savivaldybės butų nuomininkai, kurie tuos butus buvo gavę įvairiais keliais (tai vadinamieji valdiški, valstybiniai butai), galėjo privatizuoti pagal tuo metu egzistavusią čekių sistemą, tai yra mokėdami dalimis, čekiais galėjo privatizuoti tuos butus. Bet nemaža dalis asmenų dėl įvairių priežasčių – tiek dėl šeiminių, tiek dėl finansinės padėties ir kitų dalykų, nesuspėjo arba paprasčiausiai negalėjo privatizuoti tų butų. Dabar susidarė tokia situacija, kad žmonės, kurie gyvena savivaldybės butuose ilgiau negu penkerius metus, investavo į tuos butus, suremontavo ir toliau ten gyvena, norėtų išsipirkti, bet vis dėlto neturi galimybės sumokėti visos sumos iš karto. Mano žiniomis, pavyzdžiui, Klaipėdos mieste yra apie 1 tūkst. 500 tokių butų. Dalis gyventojų, kurie raštu kreipėsi į mane, mielai išsipirktų tuos butus, jeigu būtų sudaryta galimybė sumokėti už būstą dalimis, ar paimant kreditą, ar atiduodant dalį lėšų iš atlyginimo. Taip naudos gautų ir pati savivaldybė. Savivaldybėse mes turime didžiules eiles laukiančių socialinių būstų. O tos eilės yra susidariusios ir dėl to, kad savivaldybė paprasčiausiai neturi ką pasiūlyti žmonėms. Už parduotus savivaldybės butus gautos lėšos galėtų būti panaudotos socialiniam būstui įsigyti. Taip mes sumažintume eiles laukiančių socialinių būstų.
Aš trumpai pristačiau idėją. Ji yra kilusi pačių žmonių iniciatyva. Prašau visų jūsų palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori klausti… o, ką tik liko šeši Seimo nariai. Pirmasis – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Na, džiugu, kad tokį įstatymą pateikėte, nes iš tiesų apie tai reikia kalbėti. Mes visi turbūt suprantame, kad socialinis būstas yra skirtas tiems žmonėms, kurių pajamos yra mažos, kurie neturi galimybių niekaip kitaip įsigyti būsto. Tačiau dažnai nutinka taip, kad tie mažas pajamas gaunantys žmonės pradeda gauti jų daugiau. Tuomet jie atsiduria kryžkelėje, ką jiems daryti, ar slėpti gaunamas pajamas (čia kalbu iš Neringos savivaldybės patirties), ar tiesiog išsikraustyti iš būsto. Man atrodo, tokios galimybės sudarymas tikrai būtų gera priemonė. Pasakysiu kodėl. Savivaldybė, parduodama tokius butus už rinkos kainą, gautų pajamų ir galėtų statyti naujus daugiabučius būtent tiems žmonėms, kurie laukia eilėje. Kaip ir minėjau, gali nutikti taip, kad žmonės tiesiog slėps pajamas (nors ir nenorėdami to daryti), kad jie nebūtų iškraustyti, valstybė negaus mokesčių, o tas būstas vis tiek bus užimtas. Kaip jūs galvojate, ar tokia priemonė tikrai bus efektyvi? Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Andriau, aš iš tikrųjų noriu paaiškinti, kad mano siūlomas įstatymo projektas yra nesusijęs su socialiniu būstu. Savivaldybės socialinis būstas ir savivaldybės būstas yra du skirtingi dalykai. Socialinį būstą žmonės gauna dėl įvairių priežasčių, viena iš jų yra mažos pajamos ir taip toliau, o savivaldybės būstais žmonių yra vadinami tie tarnybiniai butai, kurie yra buvę paskirti įvairiais gyvenimo atvejais. Įstatymai, teisės aktai neleidžia savivaldybėms parduoti socialinių būstų, o būtent tuos savivaldybės rinkos kaina nuomojamus butus galima parduoti. Aš kalbu apie būtent tuos butus – ne socialinius, bet apie butus, kurie yra nuomojami rinkos kaina. Socialinių butų negalima parduoti. Negalima socialinių butų…
PIRMININKAS. Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Savivaldybės galima. Taip, bet reikia sumokėti visą kainą iš karto. Aš ir siūlau, kad tuos savivaldybės butus galėtų nusipirkti žmonės, išmokėdami, pavyzdžiui, per 6 mėnesius, per metus, per dvejus metus ar kaip kitaip. Savivaldybė turėtų nusistatyti tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų klausti nori E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai klausimų daug, nes ir jūs turbūt matote, kad Teisės departamento tekstas penkis kartus ilgesnis negu įstatymo projektas. Apie tai ir kalbama. Galbūt teisinga būtų savivaldybės būstą paversti socialiniu būstu, nes jų labai trūksta? Kaip jūs sakėte, iš tikrųjų tai niekam netrukdo.
Antras dalykas. Kodėl, tarkime, būtina naudotis lengvata per savivaldybę gavus prieš penkerius metus būstą, kai lygiai taip pat turės užmokėti? Galbūt tai galėtų būti tam tikra galimybė korupcijai? Aš kaip nors patenku į savivaldybės būstą, parodęs savo nedideles pajamas, galbūt savivaldybė pritaiko gerą kainą ir man toks interesas yra. Priešingu atveju geriau eiti kitu keliu – paremti tokius žmones, kurie galbūt socialiai šiek tiek remtini, duoti paramą šeimai, galbūt ir ilginant amžių, kad būtų galima paskolinti jiems pinigų normaliai įsigyti naują būstą ir tokiu būdu išsimokėti? Galbūt kitas kelias geresnis?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Bet supraskite, kolega, kad savivaldybės butuose gyvena nebūtinai mažas pajamas gaunantys asmenys. Tai gali būti ir buvę karininkai, ir tremtiniai, ir daugybė daugybė kitų, mokytojai, mokslininkai ir taip toliau. Šiuo metu jie galbūt ir gauna geras pajamas, bet negali sumokėti, pavyzdžiui, 50 tūkst. iš karto arba bankas jiems nesuteikia paskolos, o jie tiesiog, kadangi per daug metų, pavyzdžiui, gyvena 15–20 metų, investavo į remontus, į visą infrastruktūrą, visa kita, bet neturi galimybės išsipirkti tų butų, yra tapę tiesiog įkaitais. Jie turi galimybę pasirinkti arba visai išeiti, arba toliau gyventi ir nuomotis tą butą rinkos kaina.
PIRMININKAS. Klausia E. Rudelienė. Nėra. J. Džiugelis. Taip pat jo nėra. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Ligita, bet tas tarnybinis būstas ne paprastai, bet dažnai yra skiriamas tokiems žmonėms, kurie gana trumpam atvyksta į tą savivaldybę: režisieriams, orkestrų vadovams (aš čia kalbu apie Klaipėdą), žmonėms, kurie atvyksta dėl ilgalaikio projekto. Jiems savivaldybė suteikia tarnybinį būstą, tada sudaro jūsų siūlymu lengvatines sąlygas nusipirkti tą būstą, bet jis tik laikinai atvykęs. Kitą kartą jį pakviečia atvykti ir dirbti į kitą Lietuvos miestą arba kitą užsienio šalį. Aš nežinau, ar tikrai savivaldybės savo sąskaita turi kredituoti tuos žmones, kurie nėra įsipareigoję nuolatos būti toje savivaldybėje? Klaipėdos atveju, nenoriu minėti pavardėmis, daug žmonių šitaip pabuvo, kažką gavo, bet šiandien jų Klaipėdoje nebėra.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ir dabar įstatyme yra įvestas toks ribojimas, kad asmenys, kurie ne trumpiau nei penkerius metus gyvena tame bute. Čia yra saugiklis, kad neatsitiktų tokių atvejų, kaip jūsų; kai penkerius metus ir ilgiau yra gyvenama.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Ligita, jūs rašote: penkeri metai, ir aiškinate mums visiems, kad pagal investicinius čekius nespėjo išsipirkti. Tie, kurie pirko pagal investicinius čekius, jau seniai yra susitvarkę, o kurie nespėjo išsipirkti, gyvena ne penkerius metus, jie gyvena 25–30 metų. Jiems visiems savivaldybė, įvertinusi visą situaciją, tikrai sudarė sąlygas ir galėjo išsipirkti. Dabar yra likę… Jūs norite atverti duris, Pandoros skrynią. Iš tikrųjų savivaldybėse visose trūksta socialinių būstų. Dabar mes žinome, kad tikrai savivaldybė bet kokiu atveju šitą nuomojamą turtą gali paversti socialiniu būstu, ir mes vienaip ar kitaip… Pakalbėtumėte su bet kurios savivaldybės turto skyriumi, kuris rūpinasi šitomis eilėmis, tikrai tuos klausimus jie ir taip sprendžia. Ar jūs nemanote, kad atidarote tokią skrynią kažkam? Man tai truputį kvepia korupciniais santykiais.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Ne, nemanau, kad atidarau Pandoros skrynią. Iš tiesų dabar galiojančiame Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme yra reglamentuota, kad parduodant savivaldybės būstą yra įvertinama, kokias žmogus atliko investicijas. Vadinasi, jau savivaldybė parduodama tokį būstą turėtų gauti mažiau pinigų.
Kitas dalykas. Manau, kad tie butai daugeliu atvejų yra nusidėvėję ir yra daug ekonomiškiau parduoti tuos nusidėvėjusius butus, kurie dažnai yra ir bendrabučiuose, ar ne, ten vieną ar du kambarius turi, ir pastatyti šiuolaikinį socialinį būstą, kuris būtų pritaikytas šeimoms, žmonės oriai jame galėtų gyventi. Aš tikrai nemanau, jūs truputį neteisingai gal supratote, bet taip.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų už – G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu šiuos būstus įstatymas leidžia parduoti su tarybos sprendimu ir tai vyksta, tik tiek, kad įstatymas leidžia parduoti iš karto už visą kainą. Savivaldybė samdo turto vertintoją, kiek turto vertintojas įvertina, už tokią sumą ir parduoda, ir už vertinimą dar sumoka buto gyventojas. Šiuo įstatymo projektu siūloma tą padaryti tik išperkamosios nuomos… Tikrai į mane yra kreipęsi žmonių, kurių būstai gal ir per daug įvertinti, nes nėra jie prabangūs, bet, tarkime, tose savivaldybėse, kurios arčiau miesto yra, tuose kaimuose jie todėl yra brangesni. Jie galėtų įpirkti ir savivaldybės sutiktų parduoti, tačiau ta sąlyga, kad iš karto sumokėti žmogus negali, o žmogus imti paskolą tokiam dalykui tikrai bijo, žinome, kaip yra su palūkanomis. Taigi, labai geras pasiūlymas ir siūlau šitam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Negalėsiu šį kartą palaikyti iniciatyvos ir šio projekto, nes man atrodo, kad mes bandydami spręsti iš vienos pusės kažkokią problemą atidarome labai stiprią problemą kitose srityse, nes socialinis būstas ir savivaldybės būstas šiaip yra tiesiogiai susiję dalykai – pagal įstatymą lėšos už parduotą savivaldybės būstą eina tiesiogiai socialinio būsto plėtrai. Socialinio būsto plėtra yra šiandien Lietuvoje ypač reikalinga ir to būsto laukia per 10 tūkst. šeimų. Mes turime suprasti, kad sąsajumas yra labai didelis.
Priėmus siūlomus pakeitimus būtų apsunkintos sąlygos vykdyti socialinio būsto, skirto mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, plėtrą savivaldybėse, nes lėšos, kaip ir minėjau, gautos iš savivaldybės už būsto pardavimą išperkamosios nuomos būdu, patektų į savivaldybių biudžetus dalimis ir per tam tikrą laikotarpį, o tai sumažintų savivaldybių finansines galimybes greičiau įsigyti socialinį būstą. Be to, tai ir pačiose savivaldybėse pareikalautų papildomų išteklių administruoti tokio turto pardavimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad siūlomų pakeitimų vertinimą yra pateikusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jos nuomone, įstatymo projekto nuostatos antikorupciniu požiūriu irgi turėtų tam tikrą ydingumą. Todėl siūlyčiau šiam pasiūlymui nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, nuomonės išsakytos. Kolegos, kadangi jau atėjo balsavimo laikotarpis, ko gero, iš karto ir balsuojame dėl šio įstatymo projekto, tai yra Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2677. Pateikimo stadija.
Užsiregistravo 99, balsavo 98: už – 38, prieš – 8, susilaikė 52. Projektui nepritarta po pateikimo. Turime apsispręsti, gal bendru sutarimu grąžinti tobulinti? Bendru sutarimu grąžiname tobulinti. (Balsai salėje) Gerai, balsuojame alternatyviai. Už – grąžiname tobulinti, prieš – atmetame.
Užsiregistravo 106, balsavo 105: už – 61, prieš – 44. Tą ir reikėjo įrodyti, galėjome bendru sutarimu.
16.22 val.
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 28, 30, 37, 46, 50, 62, 63, 64, 641 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-2667(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Žvalgybos įstatymo kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-2667(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto išvadą pristatys A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė klausimą ir bendru sutarimu buvo pritarta komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Kolegos, nėra norinčių diskutuoti. Pataisų ir pasiūlymų nėra. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Balsuojame ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 104, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Projektui pritarta po svarstymo.
16.24 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2460(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, grįžtame prie ankstesnių projektų. Tai yra darbotvarkės 1-7 klausimas – Žemės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2460(2). Dabar truputį pauzė, mes turime pasiaiškinti, ar pastraipsniui jau buvo įveiktas projektas, ar reikia pereiti dar kartą.
Kolegos, aš gal pradedu. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastabos. 1 straipsnis jau priimtas. 2 straipsnis. Teisės departamento pastaboms buvo pritarta. Galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų yra tik norintys kalbėti už. Kolegos, galime atsisakyti kalbėjimo ir galime?.. Ačiū. Galime pritarti. Tai yra negalime, nes priėmimo stadija, turime balsuoti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 108, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.26 val.
Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas Nr. XIVP-485(2) (priėmimo tęsinys)
Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas Nr. XIVP-485(2). Kviečiu vėl pagrindinio komiteto pirmininką K. Starkevičių. Kadangi mes baigėme, 1 straipsniui jau buvome pritarę, dabar dėl 2 straipsnio yra S. Jovaišos ir kitų Seimo narių pasiūlymas, jį S. Jovaiša jau pristatė. Dabar mes turime apsispręsti, ar svarstome šį pasiūlymą. Priėmimo stadijoje turi būti 29 pritariantys. Dar tik balsuosime dėl to, ar svarstyti šį siūlymą. Prašom, kolegos.
Užsiregistravo 95, balsavo 93: už – 85, prieš – 1, susilaikė 7. Svarstome. Prašom komiteto pirmininką išsakyti komiteto poziciją.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jau buvo pristatytas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ne, išsakyti komiteto poziciją. O po to bus dėl motyvų.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, komitetas, kaip jau buvo minėta, pirmą kartą, kai buvo prieš tai balsavimas, mes buvome nepritarę, šį kartą buvo papildytas priėmimo stadijoje. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 3 – prieš S. Jovaišos ir visų kitų Seimo narių pasiūlymą. Turime apsispręsti, jeigu reikia, balsuoti čia.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonę išgirdome. Dėl balsavimo motyvų šio pasiūlymo atžvilgiu – E. Pupinis už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai suprantu norą kai kuriems kurortams uždaryti dureles ir nepadidinti daugiau, nesuteikti jokio šanso, kad kur nors, neduok Dieve, atsiras dar koks nors kurortas ir pradės konkuruoti. Šiuo atveju tikrai nemanau, kad turėtume daryti tokias užkardas, ginti tik senas kurortines vietoves. Reikia vis dėlto sudaryti sąlygas ir galbūt galimybes siekti ir tų kitų kurortinių statusų, atsiradus vieniems ar kitiems pageidavimams. Galbūt kas nors norės vystyti tą sritį, investuos, darys gręžinius, suras kokių nors vandenų, gal ir ne tokių mineralinių kaip Druskininkuose. O galbūt pasinaudos tik gražiomis rekreacinėmis teritorijomis, kur gražūs parkai, dar kiti pasiūlymai, kokios nors purvo vonios ar taip toliau.
Iš tikrųjų aš suprantu kai kurių norą nesidalinti pinigėlių, kurie skiriami kurortinių vietovių statusui, bet palikime atviras duris, kad iš tikrųjų kurortai galėtų vystytis, ypač tie, kurie jau daro tam tikrus žingsnius. Siūlau pritarti šiai pataisai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Edmundai, visa esmė šito įstatymo ir pridėtinė vertė yra ta, kad šitas įstatymas ir leidžia ateiti naujoms… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji Asta. Gerbiami kolegos, labai didelis šurmulys ir net nesigirdi, ką kalba kiti kolegos dėl įstatymo projekto. Prašau ramiau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kaip ir minėjau, pridėtinė vertė yra labai svarbi ir dėl to, kad šitas įstatymas kaip tik ir leidžia ateiti naujiems kurortams, naujoms kurortinėms teritorijoms, žinoma, su viena sąlyga, jog tai yra gydomieji veiksniai, įrodyti mokslu.
Kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, ką mes svarstome. Mes svarstome 2 straipsnio pagrindinės šio įstatymo sąvokos definiciją – gamtiniai gydomieji veiksniai. Taip, kaip dabar yra parašyta projekte, mes matome, kad jie turi būti moksliškai ištirti. Kolega nori išbraukti, kad neturi būti pripažinti gydomaisiais. Aš, turinti medicininį išsilavinimą, niekaip negaliu su tuo sutikti. Noriu dar atkreipti dėmesį į tai, kad kada pradėjau kurti šitą įstatymo projektą, buvau viena iš pirmųjų ir mes padarėme užsienio šalių apklausą. Didžiulė dauguma šalių ir įtraukė tuos kurortus ir kurortines teritorijas tik dėl to, kad ten yra įrodyti kažkokie gydomieji veiksniai mokslu. Aš noriu paminėti, tai yra Austrija, Latvija, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Vengrija, Vokietija ir kitos šalys. Kolegos, na, nepaverskime visos Lietuvos vienu kurortu, tada įstatymas netenka prasmės. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti dėl siūlymo, dėl S. Jovaišos ir kitų Seimo narių siūlymo dėl 1 straipsnio 1 dalies apibrėžties – gamtinių gydomųjų veiksnių. Balsuojame.
Užsiregistravo 103, balsavo 101: už – 71, prieš – 7, susilaikė 23. Pasiūlymui pritarta.
Dėl 2 straipsnio 2 dalies yra Teisės departamento siūlymų. Gerbiamas pirmininke?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Siūlome bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKAS. Ir Ekonomikos komiteto?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat siūlome bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKAS. Dėl 3 dalies nėra. Dėl 6 dalies.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Teisės departamentui siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Vienam, o kitam?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ekonomikos komiteto siūlome pritarti abiem bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kitai Teisės departamento pastabai jūs siūlote nepritarti dėl profilaktikos.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Siūlome nepritarti. Argumentai – viso projekto sąvokos yra suderintos su Terminologijos komisija. Tikrai čia pertekliniai dalykai.
PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, galime pritarti komiteto išvadai. Dabar dėl 7 dalies yra pastabų.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes, komitetas, siūlome pritarti iš dalies bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti? Nematau prieštaraujančių. Dėl 8 dalies.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas, jam siūlome pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ne, dėl 8 dalies, gerbiamas pirmininke.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, dėl 8, bet ir dėl 7 dalies buvo dar Ekonomikos komiteto.
PIRMININKAS. Ne, dėl 7 dalies jūs sakėte.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tai aš ir sakiau, nes dėl 7 nebalsavome. Gerai, pritarta.
Dabar dėl 8 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Siūlome nepritarti, nes visos įstatymo projekto sąvokos yra suderintos su Terminologijos komisija. Čia kartojasi.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti. Čia visam 2 straipsniui galime pritarti ar balsuojame? Pritariame.
3 straipsnis.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). 4 straipsnis. Dėl 3 straipsnio nėra.
PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento… Pastabų nėra. Galime pritarti 3 straipsniui? Ačiū, pritarta.
4 straipsnis. Teisės departamento pastaba.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Siūlome pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Galime pritarti abiem, taip?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Abiem. Taip.
PIRMININKAS. Ir Seimo narių G. Kindurio, L. Girskienės, A. Dumbravos, G. Burokienės, D. Labanavičiaus siūlymas dėl 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Tegul pristato.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas…
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, luktelėkite.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininke, luktelėkite. Tegul pristato siūlymą.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano ir kolegų siūlymas yra toks: ne tik būsimi kurortai ir kurortinės teritorijos atitiktų Vyriausybės nustatytus specialiuosius ir bendruosius reikalavimus, bet ir esantys kurortai. Panašiai būtų taip, kaip yra įvairiausios įstaigos ar veiklos, kurios yra licencijuojamos, akredituojamos, tarkime, higienos normos nustatomos tiek viešosioms vietoms, tiek veikloms. Visiškai nepriklauso nuo to, kada ta įmonė buvo įsteigta ar pradėjo veiklą. Tiesiog yra reikalavimai ir juos turi atitikti.
Mano siūlymas būtų toks: tuos bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitiktų tiek esami kurortai, tiek ir tos teritorijos, kurios siekia to statuso.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kodėl komitetas siūlo nepritarti pasiūlymui? Esamų kurortų statusas buvo suteiktas pagal galiojantį Reikalavimų kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti tvarkos aprašą. Jeigu mes dabar priimsime ir sakysime, kad kurortai turi iš naujo… Kaip žinote, įstatymas atgal negalioja. Čia bendras teisinis principas.
PIRMININKAS. Kolegos, kad galėtume svarstyti šį siūlymą, reikėtų 29 balsų. Balsuojame.
Užsiregistravo 82, balsavo 76: už – 36, prieš – 11, susilaikė 29. Yra 29 pritariantys balsai.
Dėl balsavimo motyvų? Niekas neužsirašė kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tuomet, kolegos, balsuojame, nes jau išsakyta autorių pozicija, išsakyta komiteto pozicija. Balsuojame dėl Seimo narių G. Kindurio ir kitų pasiūlymo dėl 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto.
Užsiregistravo 101, balsavo 101: už – 33, prieš – 27, susilaikė 41. Siūlymui nepritarta.
Yra Teisės departamento pastaba dėl 11 dalies. Tiksliau, dėl 3 dalies 2 punkto. Atsiprašau. Pirmininke. (Balsai salėje) Komiteto išvada – nepritarti.
Toliau yra Seimo narių G. Kindurio ir kitų pasiūlymas dėl 4 straipsnio – papildyti 4 straipsnio 3 dalį 5 punktu. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas nepritarė, tačiau dėl motyvų patikslintas šis punktas. Ten buvo mūsų siūlymas, kad kurortų atitiktį reikalavimams reikia pavesti Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijoms, o komitetas perfrazavo, kad vertina ir prižiūri kurortines teritorijas…
PIRMININKAS. Jūs sutinkate su komitetu?
G. KINDURYS (LVŽSF). Sutinku su komitetu ir siūlau ne balsuoti, o pritarti komiteto redakcijai.
PIRMININKAS. Galime pritarti komiteto patikslintai redakcijai? (Balsai salėje) Ačiū, niekas neprieštarauja, pritarta.
Dar vienas Seimo narių pasiūlymas dėl 4 straipsnio 4 dalies – papildyti ją 6 punktu.
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip pat…
PIRMININKAS. Kolega G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip pat pritariame, nes iš dviejų ministerijų pasiūlė palikti vieną kontroliuojančią, būtent Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti?
G. KINDURYS (LVŽSF). Nereikalauju.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl 5 dalies yra Teisės departamento pastaba.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Aišku. Galime pritarti? Pritarta. Dabar dėl viso 4 straipsnio. Kolegos, galime pritarti su tais pasiūlymais, kurie buvo apsvarstyti ir komiteto suredaguoti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Toliau yra 5 straipsnis, dėl jo pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė vienai pastabai. Toliau kita pastaba dėl 7 dalies.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, dėl 7 dalies komitetas bendru sutarimu nepritarė.
PIRMININKAS. Nepritarė, tai čia vėl…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia vėlgi lietuvių kalbos…
PIRMININKAS. Terminijos klausimas?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip. „Lietuvių kalbos žodyne“ pateiktas žodžio „rekreacinis“ apibrėžimas ir…
PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, galime pritarti komiteto išvadai dėl 6 straipsnio? Ačiū, pritarta.
Dėl 7 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų. Pastaba dėl 7 straipsnio 4 dalies.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime pritarti. Ir Seimo narių G. Kindurio ir kitų pasiūlymas taip pat dėl 4 dalies?
G. KINDURYS (LVŽSF). Šie punktai yra susiję su praeitais balsavimais.
PIRMININKAS. Jūs nereikalaujate balsuoti?
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip, jie susiję yra ir negalima keisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlymo autoriai nesiūlo balsuoti. Pritariate tam, kaip suredagavo komitetas, taip?
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Aišku. Galime priimti 7 straipsnį su pasiūlyta nauja redakcija? Ačiū, pritarta.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas bendru sutarimu šiai pastabai pritarė.
PIRMININKAS. Pritarta. Galime pritarti 8 straipsniui su komiteto suredaguota Teisės departamento pastaba? Ačiū, pritarta.
Dėl 9, 10, 11, 12, 13 straipsnių pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti juos? Ačiū, priimta bendru sutarimu.
Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Bendru sutarimu jai nepritarta, nes 14 straipsnio 2 dalis patikslinta atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, pateiktą dėl pirminio projekto Nr. XIVP-485, be to, projekto 4 straipsnio 3 dalis nustato Sveikatos apsaugos ministerijos, o ne ministro funkcijas.
PIRMININKAS. Aišku. Galime pritarti 14 straipsniui su komiteto išvada? Ačiū, pritarta. 15 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti 15 straipsnį? Ačiū, priimtas. Nėra prieštaraujančių.
16 straipsnis – dėl įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo. Yra Teisės departamento viena, dvi pastabos.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mes pirmai pritarėme bendru sutarimu. Antrai pritarėme iš dalies.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti paskutiniam 16 straipsniui, suredaguotam komiteto? Ačiū, priimtas. Pastraipsniui apsvarstyta.
Dėl motyvų yra tik norinčių kalbėti už. Kolegos, ar norite kalbėti? Nori. A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, šiandien priimame prasmingą ir labai ilgai lauktą Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymą. Kodėl šis įstatymas yra labai svarbus? Šiuo įstatymo projektu mes siekiame investicijų į mokslinius tyrimus ir nagrinėjame, kokį poveikį mūsų organizmui turi tokie dalykai kaip klimatas, mineralinis vanduo ar gydomasis purvas. Taip pat įstatyme kalbama ir apie jų panaudojimą profilaktiškai, tai reiškia, kad tai gali praplėsti mūsų gydymo bei reabilitacijos būdus, padėti žmonėms gerinti sveikatą.
Kartu dėl įstatymo projekto turime galimybę gerinti Lietuvos ekonomiką ir turizmą. Esu tikras, kad turėtume daugiau investuoti į Lietuvos kurortus bei kurortines teritorijas. Ši investicija atsipirks su kaupu, nes kiekvienas euras, investuotas į turizmo sektorių, atsiperka ne procentais, o kartais. Tad kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą ir, žinoma, kiekvienais metais svarstant biudžetą atkreipti dėmesį, kad įstatymai ne tik liktų stalčiuje, bet ir skirtume deramą finansavimą būtent kurortams ir kurortinėms teritorijoms vystyti, nes didžioji dalis Lietuvos žmonių vis dėlto pasirenka Lietuvos kurortus ir ten atgauna jėgas po sunkiai dirbtų 11 mėnesių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš taip pat noriu pasakyti, kad, man atrodo, tai yra labai svarbus įstatymas ne tik kurortams ir kurortinėms teritorijoms, bet ir visai Lietuvai, kalbant plačiąja prasme apie susisiekimą, apie ekologiją, apie taršą, apie gamtos apsaugą ir kitus dalykus.
Bet konkrečiai kalbėdama apie kurortus ir kurortines teritorijas noriu pabrėžti, kad čia yra labai svarbūs du dalykai, mano galva. Pirma, kad čia atsiranda tas momentas, kad yra gydomieji veiksniai, kuriems reikalingi moksliniai tyrimai ir sertifikavimas. Manau, kad ta pataisa, kurią mes tik priėmėme, kalbu apie kolegos Sergejaus pataisą, neturi ateities, nes darbai tik prasideda. Vyriausybė ir šešios ministerijos turi parengti gausybę įvairiausių daugiamečių strategijų, planų, metodikų ir tvarkų. Tikriausiai bus sudėtinga su tokia definicija ką nors padaryti. Aš manau, kad artimiausiu metu tai bus pakeista.
Kitas dalykas, kas, man atrodo, labai svarbu, tikrai dėkoju Ekonomikos komitetui, kad buvo priimta mano pataisa. Čia mes jau turime tą momentą, kai Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi parengti, atsiprašau, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti reglamentą dėl socialinių iniciatyvų. Žengiame sveikos gyvensenos link, kai darbdaviai turės tam tikras privilegijas, siųsdami savo darbuotojus sveikatintis. Manau, mes iš tikrųjų artėjame ir prie tų išsivysčiusių šalių, kurios rūpinasi savo žmonėmis. Tikrai dėkoju už didelį darbą ir tikrai kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, atvykstamojo turizmo situacija Lietuvoje yra kol kas labai sunki, ypač po kovido apribojimų jis vis dar nėra atsigavęs, todėl šis įstatymas yra šansas mūsų labai svarbiai ekonomikos šakai atsigauti. Mes vis dar matome, kad atvykstamojo turizmo skaičiai smarkiai atsilieka nuo išvykstamojo turizmo. Todėl labai džiaugiuosi, kad šio įstatymo koordinavimo lyderystę prisiėmė Seimo nariai, ačiū jiems, pozicijos ir opozicijos Seimo nariai. Pradžioje neatrodė, kad pavyks, bet jūs tikrai įdėjote labai daug pastangų ir rezultatas tikrai yra geras. Atskirai noriu padėkoti S. Jovaišai už jo pastangas pašalinti dirbtines kliūtis dėl kurortų plėtros Lietuvoje, nes tikrai visiems užteks vietos po saule. Lietuvoje yra didžiulis potencialas naujiems kurortams atsirasti, todėl mums tikrai nereikėjo tų dirbtinių kliūčių dėl mineralinio vandens pripažinimo. Tikrai galėsime su visais Vyriausybės ir apskritai ekspertais galvoti, kokias turistines ir kurortines paslaugas siūlyti įvairiose Lietuvos vietovėse. Todėl raginu balsuoti už ir džiaugiuosi šiuo bendradarbiavimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis – S. Jovaiša. Balsavimo motyvai už.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Ačiū už tai, kad buvo palaikyta pataisa, kuri padaro kurortus ne identiškus, bet išskirtinius. Tai mano trumpas palinkėjimas: tegul kurortai konkuruoja savo išskirtinumu, negu kad būtų vienodi, įmurkdyti į kokį nors purvą ar mineralinį vandenį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projekto Nr. XIVP-485(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 105, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.52 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2581(2) (priėmimas)
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2581(2). Kviečiu į tribūną pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase. Yra J. Razmos pasiūlymas. Prašom, kolega, pristatyti savo pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo pasiūlymu tenka vėl grįžti prie tos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo sukurtos situacijos, kai ten buvo pasakyta, jog mes kiek anksčiau nepagrįstai atmetėme „Romuvos“ prašymą duoti valstybės pripažinimą dėl to, kad mūsų įstatymuose nėra konkrečių kriterijų, kada tas valstybės pripažinimas suteikiamas. Ir dėl to neturi kaip gintis. Deja, kai mes priiminėjome Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, ir vėl tų konkrečių kriterijų neparašėme.
Aš šiuo pasiūlymu bandau situaciją kažkiek gelbėti, nes prie to klausimo grįžtame Statuto pataisa. Aš siūlau tuos kriterijus įrašyti bent tos apimties, kiek apie tai yra pasisakęs Konstitucinis Teismas. Tai yra kad religinei bendrijai būtų suteiktas valstybės pripažinimo statusas, kai bendrija turi tvirtą ir ilgalaikę paramą, atramą visuomenėje, dėl kurios nekyla jokių abejonių (ji vienija pakankamai gausią žmonių grupę ar visuomenės dalį, veikia daugiau nei kelis dešimtmečius ir neapsiriboja keliomis žmonių kartomis, bažnyčios mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai). Tai čia yra grynai Konstitucinio Teismo nutarimo citata, nieko daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Prašom, komiteto pirmininke. (Balsas salėje) Taip, reikėtų 29 balsų dėl to, ar svarstome, ar nesvarstome, bet kadangi komitetas pritarė iš dalies… (Balsai salėje) Na, gerai, balsuojame. Dėl to ir svarstome šį siūlymą.
Užsiregistravo 83, balsavo 81: už – 59, prieš – 13, susilaikė 9. Svarstome šį pasiūlymą.
Prašom komiteto išvadą pateikti dėl šio siūlymo.
I. HAASE (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė Seimo nario J. Razmos pasiūlymą. Komiteto sprendimas – pritarti iš dalies. Pagrindiniai argumentai. Pritartina pasiūlymui suderinti siūlomą Seimo statuto 70 straipsnio 9 punktą su Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi ir nurodyti, kad religinė bendrija pateikia nuomonę, o ne pastabas.
Siūlymas Seimo statute detalizuoti, dėl kokių religinių bendrijų būtų rengiami Seimo nutarimų dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai projektai, laikytinas pertekliniu, be to, galimai sukelsiančiu teisinių neaiškumų. Kitų religinių bendrijų valstybės pripažinimo kriterijų nustatymas yra Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo reguliavimo dalykas, o Seimo statuto 70 straipsnio 9 punktu siekiama įtvirtinti, kad tokių projektų parengimas yra Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptis.
Todėl komitetas siūlo, atsižvelgęs į Teisingumo ministerijos išvadą ir įvertinęs dėl jos pateiktą religinės bendrijos nuomonę, dėl šios išvados, rengti Seimo nutarimų dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms, atsisakymo religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą ar religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimo atšaukimo projektus ir juos svarstyti.
Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Aš dabar turiu paklausti siūlymo autoriaus. Ar jūs sutinkate su komiteto pritarimu iš dalies? Įjunkite mikrofoną. Dėl įrašo reikia mikrofono. Siūlymo autorius reikalauja balsuoti. Dėl motyvų už – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, Europos institucijos, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, neturi kompetencijos spręsti, kuri bendrija yra religinė, o kuri nėra. Svarbiausia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir nepretenduoja į šią kompetenciją. Jis pabrėžė savo išvadoje, kad gerbia Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau labai teisingai nurodė, kad mūsų įstatymas stokoja kriterijų, pagal kuriuos būtų galima apsispręsti dėl pripažinimo suteikimo arba nesuteikimo religinei bendrijai.
Tokius kriterijus savo nutarime yra patvirtinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Galima tik apgailestauti, kad priimant Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas į šį Konstitucinio Teismo nutarimą nebuvo atsižvelgta. Komitetas ir komiteto pirmininkė atsisakė pritarti J. Razmos pataisai dėl formalių kriterijų, neva dėl to, kad tai nėra Statuto reguliavimo dalykas. Bet kaip gi kitaip galima ištaisyti Seimo klaidą, į kurią dar pirštu iš anksto parodė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kaip tik pateikiant tokią pataisą?
Aš manau, mes visi turime padėkoti J. Razmai už jo išmintį. Jeigu Seimas kada nors grįš prie Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą ir jame suformuluotus kriterijus, na, tada galėsime žiūrėti. Bet dabar mes neturime kitos išeities, nes tik valstybė, pati valstybė, remdamasi savo istorija, kultūra, tradicija, gali spręsti, kas yra religinė bendrija, o kas ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, labai prašau neklaidinti visuomenės, neklaidinti Seimo narių. Gerbiamas J. Razma, registruodamas šią pataisą ir ją pristatydamas, sako netiesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo byla ir sprendimas prieš Lietuvą buvo ne dėl kriterijų. Kriterijus mes turime įstatyme ir jie galioja. Jais vadovaujasi Teisingumo ministerija, jais vadovaujasi Seimas, kai yra pateikiamos išvados. Byla buvo dėl to, kad Seimas politikuoja tada, kai yra išvados, ir nebuvo procedūros, kokiu būdu bendruomenė, sutikdama arba nesutikdama su Seimo sprendimu, galėtų pasinaudoti teisinėmis priemonėmis. Šiandien Seimas jau yra priėmęs sprendimą dėl įstatymų pataisų. Esame išsprendę įstatyminį reguliavimą. Šio Statuto pataisos, ką siūlo gerbiamas J. Razma, iš esmės visų pirma neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo, o mes kalbame apie reguliavimą, kuris yra įstatyminis. Tai, ką jūs dabar kuriate, tai yra kuriate naują bylą, nes teisės aktai, kurie yra įstatymo tvarka nustatyti, perkeliami į Statutą ir, tiesą sakant, neatitinka tiesiogiai.
Ką aš siūlyčiau? Priimti Statuto pataisas ir turėti horizontalų reguliavimą, kuris leis Seimui kiekvieną kartą individualiai vertinti, kam nesuteikti vieno arba kito religinės bendruomenės statuso, kam jį suteikti, ir pagal tuos pagrindus, kuriuos mes jau turime.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mums reikės apsispręsti dėl 1 straipsnio, kuriuo dėl 70 straipsnio teikiama J. Razmos pastaba. Ar pritariame visos apimties J. Razmos pasiūlymui, ar ne? (Balsai salėje) Mes turime apsispręsti dėl J. Razmos pasiūlymo dėl 1 straipsnio 9 punkto visos apimties. Prašom, kolegos. Tarp kitko, šiuo straipsniu reguliuojama Žmogaus teisių komiteto kompetencija. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 52, prieš – 19, susilaikė 28. Pasiūlymui pritarta.
Dabar turime apsispręsti dėl viso straipsnio.
Replika po balsavimo – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš iš tiesų norėčiau dėl vedimo tvarkos. Neseniai teisingumo ministrė pasakė, kad galbūt Seimo salėje nuskambėjo netiesa kalbant apie įtvirtintus kriterijus kituose įstatymuose. Aš labai norėčiau paprašyti Seimo pertraukos ir Etikos ir procedūrų komisijos irgi išaiškinti, ar vis dėlto viskas yra teisinga, ar neteisėta. Šioje vietoje mes negalime toliau priimti, kai nėra aišku…
PIRMININKAS. Kokiu pagrindu prašote pertraukos?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio ir taip pat kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl išaiškinimo.
PIRMININKAS. Kokia, jūsų manymu, procedūra pažeista?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Yra netiesa, galimai nuskambėjusi Seimo posėdyje. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Seimo narė turi teisę frakcijos vardu prašyti pertraukos iki kito posėdžio, tik nelabai supratau, dėl ko jinai prašo, bet… (Balsai salėje) Bet prašymas yra. Kolegos, turime apsispręsti dėl pertraukos. Balsuojame, ar darome pertrauką iki kito posėdžio, per ją kolegė, aš taip suprantu, kreipsis į Etikos ir procedūrų komisiją, o jau ten suformuluos, kokį procedūrinį pažeidimą jinai įžvelgė. (Balsai salėje) (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 85, balsavo 84: už – 33, prieš – 35, susilaikė 16. Pertraukai pritarta. Replika po balsavimo – J. Razma per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Deja, teisingumo ministrė, nors turi tokį gražų pavadinimą, nebūtinai yra absoliutus teisingumo indikatorius. (Šurmulys salėje) Aš Seimo nariams atsiųsiu Žmogaus Teisių Teismo ištrauką, kurioje yra pasakyta problema dėl kriterijų nebuvimo, taip pat Konstitucinio Teismo nutarimo ištrauką, kurioje yra įrašyti tie mano pasiūlyti kriterijai. O jeigu teisingumo ministrė sugebės atsiųsti jums konkrečius kriterijus, kurie neva yra Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme, taip pat būsiu labai dėkingas. Mano manymu, jie bus abstraktūs.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo per šoninį mikrofoną, nes buvo paminėta ministrė. Pirmiausia ministrė E. Dobrowolska. Atsiprašau. Prašom, ministre.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, ypač Jurgi Razma, jeigu atsidarysite Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnį, rasite tuos pačius kriterijus, kurie nagrinėjami kiekvieną kartą, kai Seimas gauna iš Teisingumo ministerijos išvadą, kam rekomenduojama suteikti, kam nesuteikti. Labai prašau nemeluoti.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną V. Aleknaitė-Abramikienė. Replika po balsavimo.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Šiandien jau antrą kartą yra prašoma pertraukos dėl nesuprantamų motyvų. Taip, opozicija, bet kuri frakcija turi teisę, tačiau vieną kartą buvo pasakyta, kad stovinti tribūnoje pranešėja kažkam nepatinka, todėl paprašyta pertraukos. Dabar kažkas apsiskelbė tiesos ir teisingumo kriterijumi, todėl vėl yra prašoma pertraukos. Aš manau, kad tai yra labai nekonstruktyvu, nepaisant to, kad Statutas leidžia tai daryti. Jeigu mes eisime tokiu keliu, tai vienas kitam nepatinkantys visą laiką prašys pertraukos, sakys, išeikite iš tribūnos, jūs man nepatinkate. Aš čia kalbu ne vien apie šį atvejį, bet apie mūsų visos dienos darbą. Labai keistai dirbame šiandien.
PIRMININKAS. Taip, gerbiami kolegos… Dar kolega A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mane labiausiai nustebino teisingumo ministrės pasakyta replika, žinote, Seimas politikuoja. O ką Seimas turi daryti? Čia ir vyksta politika. O jūs neatliekate savo tiesioginių pareigų, nes neperkeliate Konstitucinio Teismo nuostatos ir kriterijaus į galiojantį įstatymą. Užuot kalbėjusi ir abejojusi Seimo kompetencija politikuoti, jūs turėtumėte atlikti tą paprastą darbą – konstitucinę nuostatą perkelti į galiojantį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet kuriuo atveju padaryta pertrauka. Aš tikiuosi, jinai bus realizuota taip, kaip buvo motyvuojama, kad bus kreipiamasi į Etikos ir procedūrų komisiją.
Per šoninį mikrofoną – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš taip pat noriu pasakyti, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas kalba, kad kriterijai turi būti aiškūs ir jie turi būti įstatyme. Jeigu mes Konstitucijoje turime ir kalbame apie tvarią ir ilgalaikę atramą visuomenėje, tai tie kriterijai turėtų atsirasti. Jų nebuvimas ir suponuoja, kuriai religinei bendruomenei suteikti ar nesuteikti. Ministrė irgi įdomiai čia interpretavo. Mano vertinimu, labai teisingas yra pasiūlymas, kad visi tie kriterijai atgultų ir Statute, dėl kurio mes nutarimo balsuosime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, aš tik noriu priminti, kad mes dabar svarstome ne Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, o Seimo statutą. Tai yra svarstėme, bet jau padaryta pertrauka. Einame toliau.
17.09 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2397 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas, jis pateikimo stadijoje jau buvo pristatytas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2397.
Motyvai jau išsakyti, lieka balsavimas. Kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 95, balsavo 94: už – 24, prieš – 16, susilaikė 54. Projektui po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame. Balsuojame.
Užsiregistravo 91, balsavo 88: už – 47, prieš – 41. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
17.11 val.
Seimo savaitės (2023-05-22 – 2023-05-26) – 2023 m. gegužės 23 d. (antradienio) ir 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Lieka paskutinis darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – savaitės, prasidedančios gegužės 22 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, darbotvarkė, kokia dabar parengta, matyt, neišvengiamai šiek tiek turės skirtis, nes pridarėme čia mes pertraukų. Suprantama, kad reikės ją papildyti. Galbūt ji bus papildyta ir Seimo nutarimo dėl L. Pernavo skyrimo STT vadovu projektu, jeigu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas artimiausiu metu apsvarstys tą kandidatūrą, nes dėl šios priežasties to nutarimo nebuvo šiandien mūsų darbotvarkėje.
O antradienį pradėsime, matyt, gana politiškai aistringai, nes kaip pirmasis įrašytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas su lydimaisiais. Priminsiu, kad ir opozicija kėlė klausimą, kodėl tiek ilgai tas projektas neįrašomas. Kaip ir visų projektų, kai komitetai apsvarsto, galų gale svarstymo stadiją turime įrašyti. Toliau bus nemažai priėmimų, nors antradieniui tai nelabai būdinga, bet jų susikaupė, tai įvairūs projektai. Toliau tęsime nutarimo dėl apkaltos reikalų projektą. Jeigu nutarimas bus priimtas, tada gali būti pateiktas ir kitas nutarimo projektas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Taip pat apsispręsime dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Taigi antradienis tikrai turiningas.
Dar paminėsiu, kad po pietų pertraukos švietimo, mokslo ir sporto ministrė iš Seimo tribūnos atsakys į raštu jai pateiktus klausimus. Taip pat po tam tikros pertraukos į priėmimą grįžta Visuomenės informavimo įstatymo pataisos dėl etikos klausimų ir kiti projektai, jų nevardinsiu.
Nėra ką daug kalbėti apie ketvirtadienio darbotvarkę, nes čia beveik visą rytinį posėdį užima Valstybės tarnybos įstatymo ir lydimųjų projektų priėmimas. Kaip žinote, jų yra net 37. Taip pat būtų tęsiamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą nutarimo projektas. Keletas projektų būtų iš rezervo. O po pietų – atitinkamų proporcijų pagal frakcijų dydžius ir likusias suplanuotas darbotvarkes opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės bendra darbotvarkė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. V. Gapšys pirmas.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamas Jurgi Razma. Norėjau pasiteirauti, Seimo kuluaruose sklinda tokios kalbos, kad dėl mokesčių reformos koalicijoje įvyko didžiuliai nesutarimai, esminiai tokie – iki koalicijos galimos griūties. Mokesčių reforma yra vis nukeliama, tai sutampa su tuo. Mes norėtume sužinoti, ar dar yra planuojama, kad ji kada nors atsiras Seimo darbotvarkėje, ar koalicijoje jau yra pasiektas sutarimas nebeteikti kaip nepavykusios tos mokesčių reformos, nes darbotvarkėje vis nesimato?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tokio sutarimo, kad nebeteiktume, kiek žinau, nėra. Kaip matote, ir Vyriausybėje dar neseniai vyksta svarstymai. Matyt, ji darbotvarkėse atsiras kiek vėliau, turbūt birželio mėnesį. Nes po to, kaip žinote, po kitos savaitės yra mūsų savaitė be posėdžių. Nebent sutartume, kad padarytume kokį neeilinį posėdį, skirtą mokesčių reformai, jeigu opozicija bus labai nusiteikusi čia padirbėti.
V. GAPŠYS (DPF). Su tokia nenusiteikę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai, išgirdome. Tada palauksime birželio mėnesio.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, jūs paminėjote, kad faktiškai Civilinės sąjungos įstatymo projektas antradienį įrašomas opozicijos prašymu. Gal būtų galima pačią gegužės 23 dieną paskelbti ir paminėti kažkaip kaip valdančiųjų ir opozicijos vienybės bei civilinės sąjungos dieną? (Juokas salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu balsavimas parodys tai, ką jūs pasakėte, tada jūs inicijuokite tą atmintinų dienų papildymą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Matysime, bet aš nesu toks optimistas kaip tamsta.
PIRMININKAS. Ačiū. Jei niekas daugiau nebenori jūsų klausti, kolega, galime pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kolegos, liko dar vienas klausimas iš rytinės darbotvarkės. Nebuvo perskaitytas pareiškimas. Seimo narys R. Šarknickas turi tokią teisę. Prašom.
17.17 val.
Seimo narių pareiškimai
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš galvoju, kai valstybei blogai, reiktų iš tikrųjų dar likti Seime ir dirbti visiems, kiek galima. Taip, šiandien daug įvykių visokių, skandalų ir panašiai, tai susiję ir su ministrais. Bet mes negalime paslėpti tokio svarbaus dalyko kaip narkotinės medžiagos, kurios atsidūrė švietimo sistemoje. Neseniai turėjome atvejus, kai ligoninės pasitiko jaunuolius, kurių organizmai sunkiai atlaikė didelį narkotinių medžiagų kiekį. Neseniai Serbiją sukrėtė kraupus nusikaltimas. Vienoje iš Belgrado mokyklų į savo mokyklos draugus kulkas paleido 13-metis. Tragedija nusinešė mažiausiai aštuonių vaikų gyvybes. Serbijos valdžia tiria šį atvejį. Įtariame, kad tai gali būti ir psichotropinių medžiagų poveikio pasekmės. Atvykęs į mokyklą vaikinas ramiausiu veidu nušovė mergaites, kurios tiesiog ramiai leido laiką mokykloje. Tai yra sunkiai suprantamas dalykas. Kokios turėjo būti galimos narkotinės medžiagos organizme, kad nepilnametis kurį laiką planuotų tokias baisybes ir galiausiai prieitų iki baisiausių nusikaltimų, kurie atnešė tragediją mokyklos bendruomenei ir visai valstybei?
Taigi, kol Serbijos prokuratūra aiškinasi, mes taip pat turime mokytis iš kitų klaidų ir į tai reaguoti, ypač tokiu atveju, kai projekto iniciatoriai ketina ir toliau užtikrintai skinti kelią narkotikų dekriminalizavimui. Lietuvos švietimo situacija jau dabar yra daugiau nei tragiška. Narkotinių medžiagų pėdsakų randama daugelyje mokyklų. Pavyzdžiui, narkotikų pėdsakų aptikta 27 iš 28 uostamiesčio mokyklų. Daugiausia – kokaino. Mano manymu, sukrečianti žinia jau būtų apie narkotikus, aptiktus trečdalyje mokyklų, o čia turime absoliučią daugumą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mūsų visų vaikai auga aplinkoje, kurioje narkotikų galima įsigyti tiesiog mokykloje, šios medžiagos yra arti mūsų atžalų.
Gerbiami valdantieji, visa tai vyksta tuomet, kai už šių medžiagų turėjimą yra baudžiama, o Seime ir toliau netyla kalbos apie narkotikų dekriminalizavimą. Ar kas pagalvojo, kas tada dėsis mokyklose, kai baudžiamumas bus panaikintas, kai platintojai nebeturės baimės su savimi turėti narkotikų ir pagrindo slėptis nuo teisėsaugos? Atrodo, kad pagalvojo tik visuomenė, bet tikrai ne tokių projektų iniciatoriai. Jie dėl kažkokių nežinomų tikslų visais būdais bando stumti narkotikų dekriminalizavimo projektą ir žaisti visų mūsų vaikų likimais. Šiuo atveju jau nekalbu tik apie vartojančiųjų sveikatos problemas – kalbu apie tiesioginę grėsmę vaikų, kurie atsispiria šiai nelegaliai pagundai, sveikatai ar net gyvybei. Neduok Dieve, Serbijos likimas ir Lietuvą pasiektų. Taigi prašau dar kartelį atsikvošėti ir aktyviau pasireikšti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, pasižiūrėti į tai, kas vyksta visose Lietuvos mokyklose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Kantriausi Seimo nariai turi galimybę registruotis paskutinį kartą šiame posėdyje.
Užsiregistravo 47 Seimo nariai.
Gegužės 18 dienos popietinis posėdis baigėsi. Ačiū jums visiems, gero vakaro, iki kitos savaitės. (Gongas) Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.