LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 49 STRAIPSNIO IR 1 PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2909

2023-11-15 Nr. 113-P-37

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis ir patarėjas Paulius Baltokas, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis, Vyriausybės kanceliarijos vyriausioji patarėja valstybės tarnybos įgyvendinimo klausimais Jūra Ivonaitytė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektorių skyriaus vedėjas Andrius Jautakis ir vyriausioji specialistė Rūta Miškinienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-15	*			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 1 priede siūlomi pareiginės algos koeficientai, taikytini apskaičiuojant prokurorų pareiginę algą, yra adekvatūs (proporcingi), lyginant su teisėjų atlyginimų dydžiais ir atlyginimų mokėjimo sąlygomis, nustatytais Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-2015, turint mintyje, kad teisėjams, skirtingai nei prokurorams, nenumatytas mokėjimas už nakties ir viršvalandinį darbą ar priemokos (prokurorams papildomai numatoma mokėti priemoką iki 30 procentų pareiginės algos, jeigu jam pagal šio įstatymo 16^1straipsnį, būtų suteiktas specialus statusas).	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-15	*			2. Atsižvelgiant į tai, kad darbo apmokėjimo politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti galimai reikės papildomų lėšų, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.	Pritarti	Vyriausybė 2023-10-25 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2909 ir Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2910“ pateikė savo pastabas ir pasiūlymus.
3.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-06-30	*			Įvertinę Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2909 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Įvertinta

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Generalinė prokuratūra, 2023-08-25	*			Generalinė prokuratūra, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. birželio 27 d. posėdyje pritarė po pateikimo Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktiems Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2909, Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2910 (toliau kartu – Projektai) ir paskyrė Socialinių reikalų ir darbo komitetą papildomu komitetu Projektams svarstyti, pritardama Projektų aiškinamajame rašte nurodytiems šios teisėkūros iniciatyvos pagrindams, teikia papildomus argumentus dėl Projektų priėmimo tikslingumo. Projektais siūloma prokurorų darbo užmokestį didinti nuo 2023 m. spalio 1 d. Siekiama, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. susidarę neproporcingai dideli prokurorų ir teisėjų darbo užmokesčio skirtumai būtų atitinkamai sumažinti. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė inicijavo valstybės tarnybos reformą, susijusią su darbo apmokėjimo viešajame sektoriuje sistemos pakeitimais, apie kurią Generalinės prokuratūros vadovybė sužinojo tik 2022 m. liepos mėn. Įgyvendinant šią reformą buvo parengti Valstybės tarnybos ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų projektai. Šios sistemos keitimo įgyvendinimas buvo numatytas keliais etapais. Pirmajame etape buvo siūloma pertvarkyti teisėjų ir kai kurių valstybės pareigūnų atlygio sistemą, kuri turėjo įsigalioti nuo 2023 m. liepos 1 d. Prokurorų darbo apmokėjimo sistemos pakeitimas atskirtas nuo teisėjų ir numatyta, kad jis bus vykdomas tik antrajame etape, kurio įsigaliojimas planuojamas 2024 m. sausio 1 d., tačiau nenumatyta, ar prokurorams atlyginimai bus padidinti ir kokiais dydžiais. Generalinė prokuratūra nuo 2022 m. liepos mėn. inicijuodama pasitarimus ir teikdama rašytines pastabas siekė atkreipti Vyriausybės, Seimo narių ir minėtų teisės aktų rengėjų dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į bendrą teismų ir prokuratūros sistemos tikslą – įgyvendinti teisingumą ir į patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) nuomonę, kad, nustatant prokurorų statusą ir jų darbo užmokesčio dydžius, turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir prokurorų atlyginimų pusiausvyrą, šių dviejų profesijų atstovų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turėtų būti svarstomi sistemiškai, taip siekiant užtikrinti subalansuotą darbo užmokesčio santykį tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų bei išlaikyti jo proporcingumą. Deja, į šias pastabas atsižvelgta nebuvo. Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja teisėjų darbo apmokėjimo sistema, o nuostatos, numatančios prokurorų darbo apmokėjimo klausimus, pakeistos nebuvo. Nuo 2023 m. liepos 1 d. skirtumai tarp teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio tapo neproporcingai dideli, kadangi dabar teisėjui mokamas beveik dvigubai didesnis atlyginimas nei atitinkamos grandies prokurorui. Pavyzdžiui, pagal naujai įsigaliojusią teisėjų darbo apmokėjimo sistemą, pradedančio apylinkės teismo teisėjo atlyginimas, atskaičius mokesčius, siekia apie 3780 eurų, o pradedančio apylinkės prokuratūros prokuroro yra beveik 60 proc. mažesnis, t. y. apie 1600 eurus. Net ir aukščiausio prokuratūros vadovo – generalinio prokuroro atlyginimas, atskaičius mokesčius, šiuo metu yra beveik 32 proc. mažesnis nei žemiausios grandies teisėjo ir siekia apie 2580 eurų. Pažymėtina, kad prokuratūroje nuo 2012 m. įgyvendinti darbo organizavimo pakeitimai, kuriais patobulinta prokuratūros struktūra, užtikrintas veiklos efektyvumas, racionaliau valdomi turimi žmogiškieji, materialiniai ir finansiniai ištekliai, geriau paskirstytos darbo funkcijos ir taip pagerintas vidaus administravimas. Pavyzdžiui: visos administracinio pobūdžio funkcijos (turto, personalo valdymo, finansų, informacinių technologijų, vertimų ir kt.) sutelktos centrinėje būstinėje – Generalinėje prokuratūroje, taip teritorinėse prokuratūrose paliekant tik procesinio pobūdžio funkcijas; atsisakyta kai kurių padalinių juos reorganizuojant, tai leido sumažinti administruojančių asmenų skaičių, užtikrinti tolygesnį darbo krūvį; kai kuriose nuo centrinių prokuratūros padalinių nutolusių vietovių atsisakyta prokuratūros kaip infrastruktūros pastatų, kurie perduoti VĮ Turto bankui, sumažintas vadovų skaičius iki darbo krūviais ir faktiniu poreikiu pagrįsto skaičiaus ir kt. Veiklos ir struktūros optimizavimas prokuratūroje vykdomas nuolat – 2022 m. panaikintos 6 vadovaujančių prokurorų pareigybės, sujungti specializuoti skyriai 3-ose apygardų prokuratūrose. Generalinė prokuratūra, taip pat atkreipia dėmesį į naujausias Europos Sąjungos ir Europos Tarybos institucijų išvadas dėl prokurorų atlyginimų Lietuvoje. Europos Komisija 2023 m. liepos 5 d. paskelbtoje 2023 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, skyriuje dėl teisinės valstybės principo taikymo padėties Lietuvoje, pažymėjo, kad, be kita ko, prokurorų pradiniai atlyginimai Lietuvoje, lyginant su šalies vidutiniu metiniu atlyginimu neatskaičius mokesčių, yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Paminėjo, kad Venecijos komisija 2020 m. ataskaitos „Teisminės sistemos nepriklausomumas“ antroje dalyje „Prokuratūra“ taip pat pabrėžė pakankamų prokurorų atlyginimų užtikrinimo svarbą. Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija pateikė Lietuvai rekomendaciją toliau dėti pastangas, kad teisingumo sistemai būtų skirta pakankamai išteklių, susijusių su, be kita ko, prokurorų atlyginimų dydžiu, atsižvelgiant į teisingumo sistemos išteklių ir atlyginimo Europos standartus. Be to, Konsultacinės Europos prokurorų tarybos biuras (toliau – Tarybos biuras) 2023 m. rugpjūčio 1 d. paskelbė nuomonę atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės kreipimąsi dėl teisės aktų pakeitimų, lemiančių neproporcingai didelį prokurorų ir teisėjų atlyginimų skirtumą[1]. Tarybos biuras minėtoje nuomonėje atsižvelgė į ankstesnes Konsultacinės Europos prokurorų tarybos nuomones, taip pat į atitinkamus Europos Tarybos Ministrų komiteto, Europos komisijos ,,Demokratija per teisę“ dokumentus, Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO), Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, Europos teismų tarybų tinklo, Tarptautinės prokurorų asociacijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos standartus. Tarybos biuras pažymėjo, kad tarptautinė bendruomenė plačiai sutaria, kad ,,prokurorų atlyginimo dydis turi būti analogiškas arba bent jau panašus į teisėjų atlyginimą, nes abi profesinės grupės yra pagrindiniai bet kurios teisingumo sistemos dalyviai ir abi iš esmės ir daug prisideda prie teisinės valstybės principo užtikrinimo“. Tarybos biuras nurodė visiškai pripažįstantis ir sutinkantis, kad Europos Tarybos valstybės narės šiuo atžvilgiu turi vertinimo laisvę ir kad jos turi visišką ir išimtinę teisę nustatyti atlyginimų dydžius įvairioms profesinėms grupėms, įskaitant prokurorus. Nepaisant to, Tarybos biuro nuomone, ,,toks didelis ir esminis teisėjų ir prokurorų atlyginimų skirtumas, kuris, kaip pranešama, pastebimas Lietuvoje, peržengia tokią vertinimo ribą ir iš esmės prieštarauja įvairių tarptautinių institucijų tiek Europos Taryboje, tiek už jos ribų rekomendacijoms“. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, prašome svarstant šį klausimą ir esant poreikiui kviesti prokuratūros atstovus dar išsamiau pristatyti esamą situaciją, siekiant išsklaidyti bet kokias abejones dėl šių Projektų priėmimo būtinumo.	Pritarti
2.	Generalinė prokuratūra, 2023-11-14	11 12			Susipažinę su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-10-25 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2909 ir Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2910  (toliau – nutarimas), teikiame šias pastabas: 1. Kaip matyti, Vyriausybė, atsižvelgusi į teismų ir prokuratūros sistemų veiklos panašumą, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir svarbą teisingumo sistemoje, teisėjams ir prokurorams keliamus aukščiausius kvalifikacijos ir elgesio reikalavimus bei patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) nuomonę, kad, nustatant prokurorų statusą ir jų darbo užmokesčio dydžius, turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti teisingą teisėjų ir prokurorų atlyginimų pusiausvyrą[2], pripažįsta, kad prokurorų pareiginė alga neturėtų ženkliai skirtis nuo teisėjų pareiginės algos, t. y. turėtų sudaryti apie 90 proc. atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos. Dėl to nutarime pateiktas objektyviais valstybės ekonominiais rodikliais ir socialinėmis-ekonominėmis prielaidomis nepagrįstas siūlymas prokurorų (išskyrus generalinį prokurorą ir jo pavaduotojus) pareiginės gos koeficientų didinimą įgyvendinti trimis etapais yra diskriminuojantis ir pažeidžiantis teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, socialinio teisingumo ir proporcingumo, taip pat kitus Konstitucijoje įtvirtintus ir visuotinai pripažįstamus principus, ypač atsižvelgiant į tai, kad teisėjų pareiginės algos koeficientai padidinti ne dalimis, o iš karto. Be to, nutarime pateiktas siūlymas prieštarauja Vyriausybės vykdomos ir numatytos įgyvendinti valstybės tarnybos reformos, susijusios su darbo apmokėjimo viešajame sektoriuje sistemos pakeitimais, terminams, nes tiek Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo ir su juo susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte, tiek svarstant su šia reforma susijusių teisės aktų pakeitimus Lietuvos Respublikos Seime ne kartą vykdomosios valdžios atstovų ir su šia reforma susijusių teisės aktų rengėjų buvo akcentuojama, kad darbo apmokėjimo viešajame sektoriuje pakeitimai bus įgyvendinti dviem etapais, kurių pirmasis nuo 2023 m liepos 1 d., o antrasis – nuo 2024 m. sausio 1 d. Taigi būtent antrajame etape turėtų būti įgyvendinta ir prokurorų darbo užmokesčio sistemos pertvarka, neskirstant jos etapais. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją; pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. buvo iš esmės pertvarkyta prokurorų darbo užmokesčio sistema ir prokurorų pareiginės algos koeficientai proporcingai susieti su atitinkamų grandžių teisėjų (vidutiniškai prokurorų darbo užmokestis buvo iki 7 proc. mažesnis už teisėjų). Nuo 2019 m. sausio 1 d. padidinus apylinkių teismų teisėjų pareiginių algų koeficientus (nuo 3 iki 14 proc.), palyginti su kitomis grandimis, atsirado didesnis skirtumas (procentine išraiška) tarp apylinkės teismo teisėjo ir apylinkės prokuratūros prokuroro darbo užmokesčio. Tačiau nuo 2023 m. liepos 1 d. atlyginimus pakėlus tik teisėjams, procentinis atlyginimų skirtumas tarp šių dviejų sistemų išsibalansavo neproporcingai. Dėl to kategoriškai nepritariame Vyriausybės siūlymui prokurorų pareiginės algos koeficientų didinimą vykdyti trim etapais. Pažymėtina, kad šiais metais Europos Sąjungos ir tarptautiniu mastu taip pat buvo atkreiptas dėmesys į būtinumą užtikrinti tinkamą ir proporcingą Lietuvos prokurorų darbo užmokestį  (Europos Komisijos 2023 m. liepos 5 d. paskelbta ataskaita[3], Konsultacinės Europos prokurorų tarybos (CCPE) biuro 2023 m. rugpjūčio 1 d. paskelbta nuomonė[4], Tarptautinės prokurorų asociacijos prezidento 2023 m. lapkričio 6 d. kreipimasis[5]). 2. Atkreiptinas dėmesys, kad nutarime nėra pateikta jokių objektyvių priežasčių ir paaiškinimų, kodėl siūlomi numatyti 30 proc. (nuo 2024 m. sausio 1 d.) ir 20 proc. (nuo 2025 m. sausio 1 d.) mažesni prokurorų (išskyrus generalinį prokurorą ir jo pavaduotojus) pareiginės algos koeficientai, palyginti su atitinkamos grandies teisėjais. Pakartotinai pažymėtina, kad iki 2023 m. liepos 1 d., kai buvo įgyvendintas pirmasis valstybės tarnybos reformos, susijusios su darbo apmokėjimo viešajame sektoriuje pakeitimais, etapas ir atitinkamai padidinti teisėjų pareiginės algos koeficientai, prokurorų ir teisėjų pareiginės algos skirtumo santykis buvo ženkliai mažesnis – vidutiniškai iki 10 proc., kokiam iš esmės pritariama ir nutarime. Todėl tiek siūlymas prokurorų darbo užmokesčio sistemą įgyvendinti keliais etapais, tiek ženklus atotrūkis tarp prokurorų ir teisėjų pareiginės algos dydžio (30 proc. nuo 2024 m. sausio 1 d. ir 20 proc. nuo 2025 m. sausio 1 d.) yra diskriminuojantis, pažeidžiantis teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingo apmokėjimo už darbą ir kitus esminius teisinės valstybės principus. Taip pat pažymėtina, kad pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtintų prokurorų funkcijų pobūdis, sudėtingumas ir apimtys, prokurorui tenkanti atsakomybė ir reikalavimai prokuroro pareigas einančių asmenų profesiniam lygiui, kvalifikacijai, nesumažėjo. Priešingai, prokurorų atliekamų funkcijų apimtys tik didėja (pvz., prisidėjo pranešėjų apsaugos, civilinio turto konfiskavimo ir kt. klausimai). Be to, nutarime siūlomų atitinkamų grandžių prokurorų atlyginimų koeficientų dydžiai parinkti neįvertinus prokuratūros struktūros ir pareigybių hierarchijos, taip pat visiškai neatspindi įstatymuose įtvirtintų skirtingų grandžių prokurorų atliekamų funkcijų svarbos ir tai pareigybei tenkančios atsakomybės (pvz., Prokuratūros įstatymo 1 prieduose (įsigaliojimas nuo 2024 m. sausio 1 d. ir nuo 2025 m. sausio 1 d.) Generalinės prokuratūros prokurorams, atliekantiems nusikalstamų veikų, turinčių ypatingą visuomeninę reikšmę, taip pat nusikalstamų veikų, padarytų organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų, ikiteisminį tyrimą, sprendžiantiems dėl galimai pažeisto viešojo intereso ypatingos svarbos atvejais, taip pat apygardų prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams, vadovaujantiems visos apygardos prokuratūros prokurorams bei kontroliuojantiems jų veiklą, siūlomi koeficientai yra gerokai mažesni net už apylinkės teismų teisėjų, nors iki 2023 m. liepos 1 d. pakeitimų šios grandies prokurorų koeficientai buvo didesni). Taip pat nutarime siūlomas atotrūkis tarp prokurorų pareigybių neišspręs šiuo metu egzistuojančios problemos, kai dėl mažo vadovaujančios grandies prokurorų ir eilinių prokurorų atlyginimų skirtumo atrankose į vadovų pareigas labai trūksta potencialių pretendentų. Nesilaikant su teisingo darbo užmokesčio nustatymu susijusių reikalavimų, pažeidžiamas teisingumo principas, kuris, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, įgyvendinamas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Dėl to, be kita ko, privalo būti taikomi ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime pateikti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“ išaiškinimai konstitucinio teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų kontekste, ir iš to kylanti įstatymų leidėjo pareiga nustatyti proporcingą ir nediskriminuojantį asmenų, kuriems už darbą mokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų dydį. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti, jog prokurorų ir teisėjų pareiginės algos santykis neišsibalansuotų (būtų apie 10 proc. mažesnis nei atitinkamos grandies teisėjo), siūloma svarstyti galimybę Prokuratūros įstatyme įtvirtinti nuostatas, numatančias atitinkamos grandies prokurorų ir teisėjų pareiginės algos procentinio santykio dydį.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Komitetas pritarė iš dalies Vyriausybės išvadai ir priėmė sprendimą nustatyti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. būtų padidinta prokurorų pareiginė alga tiek, kad ji sudarytų ne mažiau 75 procentų atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – ne mažiau kaip 90 procentų atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos.
3.	Generalinė prokuratūra, 2023-11-14	*			3. Nutarimo 2.2 punkte Generalinei prokuratūrai pateiktas nekonkretus pasiūlymas parengti prokuratūros sistemos pertvarkos planą ir iki 2025 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti veiklos procesinius ir struktūrinius efektyvinimo sprendimus, kaip gerosios praktikos pavyzdį nurodant 2023 m. įvykdytą teismų sistemos pertvarką. Manytina, kad bandymas suformuoti neapibrėžtas užduotis ir atlyginimo kėlimo etapų susiejimas su šių užduočių įgyvendinimu yra nesuderinamas su teisinės valstybės principais. Pakartotinai atkreipiame dėmesį, kad remiantis Valstybės kontrolės išvadoje pateiktomis rekomendacijomis bei prokuratūros veiklą, struktūrą išanalizavusių Lietuvos ir užsienio ekspertų siūlymais, prokuratūroje jau nuo 2012 m. įgyvendinti didžiulės apimties darbo organizavimo bei veiklos efektyvinimo sprendimai, t. y. daug anksčiau nei teismų sistemoje, kuriais  prokuratūros sistema pertvarkyta į dviejų lygių (pakopų); iki tol veikusios 56 teritorinės prokuratūros buvo pertvarkytos į 5 apygardų prokuratūras, suvienodinta jų struktūra bei įsteigti specializuoti skyriai; sustambintos apylinkių prokuratūros - vietoje 51 pradėjo veikti 10 apylinkių prokuratūrų, kurių veiklos teritorijos suderintos su teismų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos teritorijomis; 19 - oje rajonų atsisakyta prokurorų darbo vietų, jų darbo vietos nustatytos sustambintuose rajonuose, o policijos komisariatuose įrengti laikini darbo kabinetai; turto bankui perduota 19 pastatų, kurių išlaikymas metams kainavo apie 155 tūkstančius eurų; prokurorų skaičius sumažėjo nuo 790 iki  598; struktūros pakeitimas leido daugiau nei perpus sumažinti vadovų skaičių – iš 190 vyriausiųjų prokurorų ir jų pavaduotojų liko 71; pertvarkyta Generalinės prokuratūros struktūra, perskirstytos funkcijos, centralizuota buhalterija, turto, personalo, valdymas; sukurta veiksminga teritorinių prokuratūrų prokurorų specializacijos ir ikiteisminių tyrimų paskirstymo sistema, sudaranti sąlygas tikslingai kelti kvalifikaciją ir kaupti patirtį ir kita. Todėl nesuprantama, kokių papildomų pertvarkų Vyriausybė tikisi iš prokuratūros ir kodėl šių pertvarkų įgyvendinimas siejamas su darbo užmokesčio didinimo trečiojo etapo pabaiga (2025 m. gruodžio 31 d.).	Nepritarti	Argumentai: Nutarime išdėstyta Vyriausybės pozicija neturi įtakos priimtų įstatymų normų įgyvendinimui. Priėmus atitinkamas įstatymo normas, jos numatytu laikotarpiu įsigalios ir bus taikomos.
4.	Generalinė prokuratūra, 2023-11-14	9			4. Atsižvelgiant į prokurorų atliekamų funkcijų specifiką ir pobūdį bei siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas bei atsisakyti perteklinių nuostatų, atitinkamai koreguotini ir nutarime siūlomi Prokuratūros įstatymo 50^1 straipsnio pakeitimai: 4.1. Svarstant Prokuratūros įstatymo 50^1 straipsnio 6-11 dalių pakeitimus siūlytina atsižvelgti į tai, kad prokurorai vykdyti savo funkcijas ir atlikti neatidėliotinus proceso veiksmus gali ne tik darbo vietoje, bet ir namuose. Be to, įvertinus tai, kad prokuroro darbo, budėjimo ir pavadavimo tvarką pagal nutarime siūlomo Prokuratūros įstatymo 10 dalies nuostatas nustato generalinis prokuroras, todėl siūlymas Prokuratūros įstatymo 11 dalyje detalizuoti tvarką, pagal kurią mokama už darbą ir budėjimą, perteklinis. Siūlomas reglamentavimas: „6. Prokurorui už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis mokama, kai pagal Generalinio prokuroro ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro patvirtintą budėjimo grafiką prokuroras turi būti nurodytoje vietoje (prokuratūroje darbo vietoje arba namuose) poilsio ir švenčių dienomis, kad prireikus galėtų atlikti neatidėliotinus veiksmus. 7. Prokurorui jo pasirinkimu už budėjimą prokuratūroje poilsio ir švenčių dienomis darbo vietoje, kai atliekami ir (arba) neatliekami neatidėliotini veiksmai, ir budėjimą namuose, kai atliekami neatidėliotini veiksmai, jo pasirinkimu mokamas dvigubo prokuroro pareiginės algos dydžio atlygis arba jam artimiausią mėnesį suteikiamas dvigubos trukmės poilsio laikas, arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų. Už suteiktą poilsio laiką prokurorui mokamas jo pareiginės algos dydžio atlygis. 8. Prokurorui už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis namuose, kai neatliekami neatidėliotini veiksmai, mokamas 50 procentų jo pareiginės algos dydžio atlygis proporcingai budėtam laikui arba prokuroro pasirinkimu budėtas laikas, padaugintas iš šioje dalyje nustatyto pareiginės algos dydžio, artimiausią mėnesį suteikiamas kaip poilsio laikas, arba pridedamas prie prokuroro kasmetinių atostogų laiko. Už suteiktą poilsio laiką prokurorui mokamas jo pareiginės algos dydžio atlygis. Už darbą atvykus į prokuratūrą atlikti neatidėliotinų veiksmų poilsio ir švenčių dienomis mokama šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 9. Budėjimo namuose laikas, kai neatliekami neatidėliotini veiksmai, į darbo laiką neįskaičiuojamas, išskyrus laiką, per kurį faktiškai atliekami neatidėliotini veiksmai. 9 10. Kai prokuroras laikinai pavaduoja aukštesnįjį prokurorą (neturintį pavaduotojo pareigybės), jam mokama aukštesniojo prokuroro pareiginė alga. 10 11. Šiame straipsnyje numatyto mokėjimo už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą, nakties ir viršvalandinį darbą, ir poilsio laiko už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą suteikimo tvarką nustato generalinis prokuroras. 11. Prokurorui už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis mokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimą laiką. Budėjimo namuose laikas į darbo laiką neįskaičiuojamas, išskyrus laiką, per kurį, atvykus į prokuratūrą, faktiškai atliekami neatidėliotini veiksmai.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Pritartina siūlymo daliai, kurioje nurodoma, kad prokuroras turi būti nurodytoje vietoje (prokuratūroje arba namuose), pakeičiant vietą „prokuratūroje“ į „darbo vietoje“, kadangi pagal darbo specifiką prokurorų darbo vieta gali nebūtinai visą laiką būti prokuratūra. Likusiems pasiūlymams nepritartina, kadangi Vyriausybės pateiktas pasiūlymas yra suderintas su Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo normomis, priimtomis svarstant pirmąjį valstybės tarnybos pertvarkos etapą ir išlaiko nuoseklų teisinį reguliavimą tarp prokurorų ir teisėjų. Tuo tarpu Prokuratūros teikiamas pasiūlymas sukuria palankesnes sąlygas prokurorams lyginant su teisėjais.
5.	Generalinė prokuratūra, 2023-11-14	9			4.2. Siūloma suvienodinti šiame straipsnyje vartojamas sąvokas „prokurorų darbo užmokestis“ ir „prokuroro pareiginė alga“.	Nepritarti	Argumentai: Darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priemokos, mokėjimas už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą, nakties ir viršvalandinį darbą.
6.	Generalinė prokuratūra, 2023-11-14	9			4.3. Siūloma už prokuroro darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą šio straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtinti tokį patį kompensavimo mechanizmą, kurį nutarime siūloma numatyti ir už budėjimo laiką, t. y. galimybę suteikti ir papildomą poilsio laiką artimiausią mėnesį.	Nepritarti	Argumentai: Vyriausybės pateiktas pasiūlymas yra suderintas su Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo normomis, priimtomis svarstant pirmąjį valstybės tarnybos pertvarkos etapą ir išlaiko nuoseklų teisinį reguliavimą tarp prokurorų ir teisėjų. Tuo tarpu Prokuratūros teikiamas pasiūlymas sukuria palankesnes sąlygas prokurorams lyginant su teisėjais.
7.	Generalinė prokuratūra, 2023-11-14	5			5. Nepritariame nutarime pateiktam siūlymui atsisakyti Prokuratūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos skatinimo priemonės – vienkartinės piniginės išmokos. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą prokurorai gali būti skatinami vienkartine (iki vieno pareigūno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pinigine išmoka. Prokuroras skatinamas Prokuratūros įstatymo, kitų teisės aktų ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka, o galiojančią tarnybinę nuobaudą turintis prokuroras neskatinamas (Prokuratūros įstatymo 39 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pažymime, kad vienkartinė piniginė išmoka yra skatinimo ir motyvavimo priemonė, kuri taikoma išskirtiniais atvejais - ji paprastai gali būti skiriama tik kartą per metus, o šios išmokos dydis yra ribojamas įstatymu (2023 m. 1 VDU – 1 684,90 Eur neatskaičius mokesčių). Pažymėtina ir tai, kad ši skatinimo priemonė nėra sudedamoji prokurorų darbo užmokesčio dalis bei tokią skatinimo priemonę galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia taikyti kitiems prokuratūros sistemoje dirbantiems darbuotojams (valstybės tarnautojams ir darbuotojams dirbantiems pagal darbo sutartį).	Nepritarti	Argumentai: Neatsisakius skatinimo priemonės – vienkartinės piniginės išmokos, prokurorų darbo užmokestis viršys teisėjų darbo užmokestį. Teisėjai tokios skatinimo priemonės neturi, todėl siekiant turėti labai panašias darbo apmokėjimo taisykles, siūlymas palikti pinigines skatinimo priemones yra nenuoseklus.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vyriausybė,

2023-10-25

*

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. SV‑S‑1014 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.6 ir 1.7 punktus, taip pat į Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 763 „Dėl Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
n u t a r i a:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2909 (toliau – projektas Nr. XIVP-2909) ir Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto  Nr. XIVP-2910 (toliau – projektas Nr. XIVP-2910) tikslui, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti projektus pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

1.1. Siekiamą tikslą „numatyti tokius prokurorų pareiginės algos koeficientus, kurie skirtųsi vidutiniškai 10  proc., lyginant su teisėjų koeficientais“ įgyvendinti per tris etapus tokiu būdu – nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinti prokurorų pareiginę algą tiek, kad ji sudarytų 70 procentų atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos; nuo 2025 m. sausio 1 d. padidinti prokurorų pareiginę algą tiek, kad ji sudarytų 80 procentų atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos; nuo 2026 m. sausio 1 d. padidinti prokurorų pareiginę algą tiek, kad ji sudarytų 90 procentų atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos, išskyrus generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų pareigybes, kurių pareiginės algos koeficiento nustatymas ir taikymas siūlomas šio nutarimo 1.2 papunktyje.

1.2. Generalinio prokuroro ir jo pavaduotojų pareiginės algos koeficientą, kaip ir kitiems viešojo valdymo sektoriaus vadovams, siūloma jau nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyti be pereinamojo laikotarpio. Generalinio prokuroro pareiginės algos koeficientą nustatyti 90 procentų santykiu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigine alga, o Generalinio prokuroro pavaduotojams nustatyti 0,2 bazinio dydžio mažesnį nei Generalinio prokuroro pareiginės algos koeficientą, įstatyme įtvirtinant fiksuotą Generalinio prokuroro bei jo pavaduotojų darbo užmokesčio dydį (be galimybės gauti priemokas ir vienkartines pinigines išmokas).

1.3. Generalinės prokuratūros prokurorų pareiginės algos koeficientas skaičiuojamas pareigybes sugretinant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareiginės algos koeficiento dydžiu, nustatytu Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priede. Generalinės prokuratūros prokurorų pareigybių koeficientai skaičiuojami fiksuojant procentinį santykį žemiausioje pareigybėje ir pareigybių struktūroje kylant į viršų pridedant 0,1 (dydis koreguojasi tais atvejais, kai būtina išlaikyti pareigybių hierarchiją). Apygardų prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų ir kitų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 1 priede nurodytų apygardų prokuratūrų prokurorų pareiginės algos koeficientai nustatyti atitinkamai pagal Apygardos teismo pirmininko ir Apygardos teismo teisėjų pareiginės algos koeficientų dydžius. Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros vyriausiųjų prokurorų ir kitų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 1 priede nurodytų apygardų prokuratūrų apylinkių prokurorų darbo užmokestis pagal tą pačią taisyklę susietas su apylinkės teismo pirmininko ir apylinkės teismo teisėjų pareiginės algos koeficientų dydžiais.

1.4. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjai negali gauti priemokų, ir siekiant, kad prokurorų darbo užmokestis neviršytų atitinkamos grandies teisėjo darbo užmokesčio, siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį prokurorų pareiginė alga  nuo 2026 m. sausio 1 d. negalėtų viršyti 90 procentų atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos.

1.5. Siekiant suvienodinti teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio struktūrą, siūloma numatyti prokurorams galimybę mokėti už budėjimą ir pavadavimą. Nuo 2026 m. sausio 1 d. atsisakyti prokurorams priemokos už specialųjį statusą ir skatinimo vienkartinėmis išmokomis.

2. Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymas leistų:

2.1. Dėl prokurorų pareiginės algos koeficientų susiejimo su atitinkamų instancijų teismų pirmininkų ir teisėjų pareiginės algos koeficientais ir prokurorų darbo užmokesčio viršutinės ribos įvedimo užtikrinti horizontalų darbo užmokesčio teisingumą tarp prokuratūros ir teismų, taip pat padidinti ir vidinį prokurorų pareiginių algų teisingumą, nes prokurorų žemiausių pareigybių atotrūkis, palyginti su aukščiausiomis, bus mažesnis nei siūloma projekte Nr. XIVP-2909;

2.2. Generalinei prokuratūrai parengti prokuratūros sistemos pertvarkos planą ir iki 2025 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti veiklos procesinius ir struktūrinius efektyvinimo sprendinius – pavyzdžiui, parengti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir (ar) Lietuvos Respublikos Seimui dėl baudžiamojo proceso supaprastinimo, siekiant efektyvesnio prokurorų darbo laiko panaudojimo, optimalesnio prokuratūrai tenkančio darbo krūvio paskirstymo tarp prokurorų ir jų padėjėjų bei kitų darbuotojų – taip, kaip teismų sistemoje 2023 m. bendradarbiaudamos tarpusavyje įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Nacionalinė teismų administracija ir Teisėjų taryba (parengė Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 pavadinimo ir 6 straipsnio pakeitimo, 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹, 304, 441 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 62² ir 62³ straipsniais įstatymo projektus).

3. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, Vyriausybė siūlo:

3.1. Papildyti projektą Nr. XIVP-2909 naujais 1 ir 2 straipsniais (buvusius 1–3 straipsnius atitinkamai laikyti 3–5 straipsniais):

„1 straipsnis. 16¹ straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 16¹ straipsnio  6 dalį.

6. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, už jo funkcijų atlikimą gali būti skiriama priemoka. Priemokos dydį, neviršydamas šio Įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodyto dydžio, ir mokėjimo terminą nustato generalinis prokuroras suteikdamas prokurorui specialų statusą.

2 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

3) vienkartine (iki vieno pareigūno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pinigine išmoka;

3.2. Projekto Nr. XIVP-2909 3 straipsnį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis

1. Prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas.

2 1. Prokurorų darbo užmokestis susideda iš:

1) pareiginės algos;

2) priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;

32) priemokos pagal šio Įstatymo 16¹ straipsnį;

„4 3) mokėjimo už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą, nakties ir viršvalandinį darbą.“

2. Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta priemoka ir šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta išmoka netaikoma.

3. Prokurorų darbo užmokestis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio Įstatymo 1 priede, dauginant iš bazinio dydžio pareiginė alga apskaičiuojama šio įstatymo 1 priede nustatytą atitinkamos pareiginės algos koeficientą padauginus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto bazinio dydžio. Prokurorų pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

4. Prokurorų pareiginė alga indeksuojama Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Prokurorams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nurodytą Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

5. Priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 procentas prokuroro pareiginės algos už kiekvienus metus. Šio priedo dydis negali viršyti 30 procentų prokuroro pareiginės algos.

6 5. Priemokos, jeigu ji skiriama pagal šio Įstatymo 16¹ straipsnį, suma gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos.

7 6. Duomenys apie prokurorų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka.“

2. Pripažinti netekusiu galios 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

2) priemokos pagal šio Įstatymo 16¹ straipsnį;

3. Pripažinti netekusia galios 49 straipsnio 2 dalį.

2. Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta priemoka ir šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta išmoka netaikoma.

4. Pripažinti netekusia galios 49 straipsnio 5 dalį.

5. Priemokos, jeigu ji skiriama pagal šio Įstatymo 16¹ straipsnį, suma gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos.“

3.3. Papildyti projektą Nr. XIVP-2909 nauju 4 straipsniu (buvusius 4–5 straipsnius atitinkamai laikyti 5–6 straipsniais):

„4 straipsnis. 50¹ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 50¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„50¹ straipsnis. Darbas ir budėjimas poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimas, nakties ir viršvalandinis darbas

1. Prokurorui, kuris, atlikdamas generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestas funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, dirba poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą pasibaigus darbo dienai, mokamas darbo užmokestis arba prie prokuroro kasmetinių atostogų pridedamas darbo poilsio ir švenčių dienomis laikas, nakties ir viršvalandinio darbo laikas.

2. Prokurorui už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokamas dvigubas prokuroro darbo užmokestis.

3. Prokurorui už darbą naktį mokamas pusantro prokuroro darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

4. Prokurorui už viršvalandinį darbą mokamas pusantro prokuroro darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dienomis ar viršvalandinį darbą naktį mokamas dvigubas prokuroro darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dienomis – dviejų su puse prokuroro darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

5. Prokuroro prašymu darbo poilsio ir švenčių dienomis laikas, nakties ir viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatyto atitinkamo darbo užmokesčio dydžio, gali būti pridedamas prie prokuroro kasmetinių atostogų laiko.

6. Prokurorui už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis mokama, kai pagal Generalinio prokuroro ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro patvirtintą budėjimo grafiką prokuroras turi būti nurodytoje vietoje (prokuratūroje arba namuose) poilsio ir švenčių dienomis, kad prireikus galėtų atlikti neatidėliotinus veiksmus.

7. Prokurorui jo pasirinkimu už budėjimą prokuratūroje poilsio ir švenčių dienomis mokamas dvigubo prokuroro pareiginės algos dydžio atlygis arba jam artimiausią mėnesį suteikiamas dvigubos trukmės poilsio laikas, arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų. Už suteiktą poilsio laiką prokurorui mokamas jo pareiginės algos dydžio atlygis.

8. Prokurorui už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis namuose mokamas 50 procentų jo pareiginės algos dydžio atlygis proporcingai budėtam laikui. Už darbą atvykus į prokuratūrą atlikti neatidėliotinų veiksmų poilsio ir švenčių dienomis mokama šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

9. Kai prokuroras laikinai pavaduoja aukštesnįjį prokurorą (neturintį pavaduotojo pareigybės), jam mokama aukštesniojo prokuroro pareiginė alga.

6. 10. Šiame straipsnyje numatyto mokėjimo už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą, nakties ir viršvalandinį darbą ir poilsio laiko už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą suteikimo tvarką nustato generalinis prokuroras.

11. Prokurorui už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis mokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimą laiką. Budėjimo namuose laikas į darbo laiką neįskaičiuojamas, išskyrus laiką, per kurį, atvykus į prokuratūrą, faktiškai atliekami neatidėliotini veiksmai.“

3.4. Projekto Nr. XIVP-2909 5 straipsnį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. 1 priedo pakeitimas

1. Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo

1 priedas

PROKURORŲ PAREIGINĖS ALGOS

(Baziniais dydžiais)

Eil. Nr.	Pareigų pavadinimas	Pareiginės algos koeficientas
1.	Generalinė prokuratūra
1.1.	Generalinis prokuroras	22,9 4,41
1.2.	Generalinio prokuroro pavaduotojas	21,2 4,21
1.3.	Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste	20,2 3,47
1.4.	Skyriaus vyriausiasis prokuroras	19,2 3,37
1.5.	Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje	19,0 3,27
1.6.	Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	18,6 3,17
1.7.	Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	18,6 3,07
1.8.	ONKT departamento prokuroras	18,5  2,97
1.9.	Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje	17,7  2,87
2.	Apygardų prokuratūros
2.1.	Vyriausiasis prokuroras	19,2  2,94
2.2.	Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	18,5  2,90
2.3.	Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras	17,7  2,87
2.4.	Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	17,3  2,77
2.5.	ONKT skyriaus prokuroras	17,0  2,65
2.6.	Specializuoto skyriaus prokuroras	16,5  2,55
3.	Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros
3.1.	Vyriausiasis prokuroras	17,7  2,87
3.2.	Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	16,0  2,77
3.3.	Skyriaus vyriausiasis prokuroras	15,7  2,65
3.4.	Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	15,2  2,55
3.5.	Prokuroras	13,9  2,45

Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“

2. Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo

1 priedas

PROKURORŲ PAREIGINĖS ALGOS

(Baziniais dydžiais)

Eil. Nr.	Pareigų pavadinimas	Pareiginės algos koeficientas
1.	Generalinė prokuratūra
1.1.	Generalinis prokuroras	22,9 4,41
1.2.	Generalinio prokuroro pavaduotojas	21,2 4,21
1.3.	Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste	20,2 3,81
1.4.	Skyriaus vyriausiasis prokuroras	19,2 3,73
1.5.	Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje	19,0 3,66
1.6.	Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	18,6 3,58
1.7.	Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	18,6 3,48
1.8.	ONKT departamento prokuroras	18,5  3,38
1.9.	Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje	17,7  3,28
2.	Apygardų prokuratūros
2.1.	Vyriausiasis prokuroras	19,2  3,36
2.2.	Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	18,5  3,32
2.3.	Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras	17,7  3,28
2.4.	Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	17,3  3,11
2.5.	ONKT skyriaus prokuroras	17,0  3,00
2.6.	Specializuoto skyriaus prokuroras	16,5  2,90
3.	Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros
3.1.	Vyriausiasis prokuroras	17,7  3,28
3.2.	Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	16,0  3,11
3.3.	Skyriaus vyriausiasis prokuroras	15,7  3,00
3.4.	Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	15,2  2,90
3.5.	Prokuroras	13,9  2,80

Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“

3. Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo

1 priedas

PROKURORŲ PAREIGINĖS ALGOS

(Baziniais dydžiais)

Eil. Nr.	Pareigų pavadinimas	Pareiginės algos koeficientas
1.	Generalinė prokuratūra
1.1.	Generalinis prokuroras	22,9 4,41
1.2.	Generalinio prokuroro pavaduotojas	21,2 4,21
1.3.	Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste	20,2 4,14
1.4.	Skyriaus vyriausiasis prokuroras	19,2 4,09
1.5.	Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje	19,0 4,04
1.6.	Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	18,6 3,99
1.7.	Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	18,6 3,89
1.8.	ONKT departamento prokuroras	18,5  3,79
1.9.	Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje	17,7  3,69
2.	Apygardų prokuratūros
2.1.	Vyriausiasis prokuroras	19,2  3,78
2.2.	Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	18,5  3,74
2.3.	Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras	17,7  3,69
2.4.	Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	17,3  3,45
2.5.	ONKT skyriaus prokuroras	17,0  3,35
2.6.	Specializuoto skyriaus prokuroras	16,5  3,25
3.	Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros
3.1.	Vyriausiasis prokuroras	17,7  3,69
3.2.	Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	16,0  3,45
3.3.	Skyriaus vyriausiasis prokuroras	15,7  3,35
3.4.	Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	15,2  3,25
3.5.	Prokuroras	13,9  3,15

Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“

3.5. Projekto Nr. XIVP-2909 6 straipsnį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 2 straipsnį, 3 straipsnio 2–4  dalis,  5 straipsnio 2–3 dalis,  įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnis, 3 straipsnio 2–4 dalys, 5 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Įvertinus tai, kad prokurorams turi būti užtikrintas teisingas atlygis už atliekamas pareigas, prokurorų darbo užmokesčio didėjimas trimis etapas trumpinamas iki dviejų etapų.

Todėl komitetas nusprendė nustatyti, kad

nuo 2024 m. sausio 1 d. būtų padidinta prokurorų pareiginė alga tiek, kad ji sudarytų ne mažiau 75 procentų atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – ne mažiau 90 procentų atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos.

Kiti Vyriausybės išvadoje teikti pasiūlymai atitinkamai suderinti su komiteto patvirtintu nauju prokurorų pareiginės algos įsigaliojimo modeliu.

Balsavimo rezultatai (balsuota už išvadų rengėjų pasiūlymą):

 už – 11,

prieš – 1, susilaikė – 0).

2.

Seimo nariai:

K. Vilkauskas,

O. Leiputė,

L. Jonauskas,

J. Sabatauskas.

2022-10-11

(Seimo narių pasiūlymai teikti įstatymo projektui Nr. XIVP-2081, tačiau komitetui sujungus įstatymų projektus Nr. XIVP-2081 ir XIVP-2909, Seimo narių pasiūlymai perkelti į išvadą prie įstatymo projekto Nr. XIVP-2909)

7
8

Argumentai:

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimo projektais siūloma keisti darbo apmokėjimo viešajame sektoriuje sistemą. Šios sistemos keitimo įgyvendinimas numatytas keliais etapais. Pirmajame etape siūloma pertvarkyti valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų atlygio sistemą, kuri turėtų įsigalioti nuo 2023 m. sausio 1 d. Antrajame etape, kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d., planuojami prokurorų, Vadovybės apsaugos tarnybos, statutinių valstybės tarnautojų tyrimų tarnybos, regionų plėtros tarybų administracijų direktorių ir administracijų darbuotojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos pakeitimai. Taigi parengtuose teisės aktų projektuose teisėjų darbo užmokesčio sistemą siūloma keisti atskirai nuo prokurorų darbo apmokėjimo sistemos.

Nors teismų ir prokuratūros funkcijos skirtingos, tačiau jos skirtos bendram tikslui – teisingumui įgyvendinti. Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Šios nuostatos lemia glaudų teismų ir prokuratūros ryšį ir tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese.

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungoje klausimai, susiję su teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčiu nagrinėjami neatsiejamai, taip akcentuojant šių teisingumo sistemos dalyvių bendrumą. Pavyzdžiui, Europos Tarybos Bordo deklaracijoje numatyta, jog tam, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu įgyvendintų teisės normas ir, kai numatyta, diskrecinius įgaliojimus, prokuroro statusas turi būti užtikrintas įstatymu aukščiausiu lygmeniu, panašiai kaip teisėjo; dėl teisėjų ir prokurorų uždavinių panašumo panašūs yra ir reikalavimai bei garantijos, susiję su jų statusu ir pareigų vykdymo sąlygomis, būtent su priėmimu į pareigas, mokymusi, karjera, drausme, perkėlimu, atlyginimu, atleidimu iš pareigų ir laisve kurti profesines asociacijas (37 punktas). Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje R(2000)19 dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios justicijos sistemoje konstatuota, jog „Nustatant prokurorų statusą bei jų darbo užmokesčio ir pensijų dydžius turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp teisėjų (members of judiciary) ir prokurorų, nes nepaisant to, kad jų pareigos skiriasi iš prigimties, abi šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje. Prokurorų darbo užmokestis taip pat turi atspindėti pareigybės reikšmingumą ir tinkamumą“.

Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į bendrą teismų ir prokuratūros sistemos tikslą – įgyvendinti teisingumą ir į patariamųjų Europos Tarybos institucijų (Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos) nuomonę, kad, nustatant prokurorų statusą ir jų darbo užmokesčio dydžius, turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir prokurorų atlyginimų pusiausvyrą, taip pat įvertinus analogišką teisinį reglamentavimą Europos Sąjungos valstybėse narėse, nuo 2018 m. liepos 1 d. buvo iš esmės pertvarkyta prokurorų darbo užmokesčio sistema, padidinti pareiginės algos koeficientai, buvo atsisakyta prokurorų kvalifikacinių rangų, kurie buvo integruoti į pareiginės algos koeficientą. Šis darbo užmokesčio padidinimas buvo siejamas su atitinkamų grandžių teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio proporcingumo išlaikymu, kuris, priėmus siūlomus Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimus, bus išbalansuotas.

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad teisėjų atlyginimai nekonkurencingi ir neleidžia sistemoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos profesionalų. Pažymėtina, kad visiškai tokia pati situacija yra ir prokuratūroje. Šiai dienai prokuratūroje tarnauja 606 prokurorai. 2019 – 2021 m. tarnybą prokuratūroje paliko 53 prokurorai, iš jų 25 – savo iniciatyva. Vien tik 2021 – 2022 m. tarnybą prokuratūroje paliko 41 prokuroras. Mažėja asmenų, pageidaujančių laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą, skaičius – egzaminas paprastai organizuojamas, kai susirenka pageidaujančių jį laikyti 15 asmenų grupė, todėl 2021 m. įvyko tik vienas egzaminas, kurį laikė vos 12 asmenų, o 2022 m. egzaminas neįvyko, nes jį laikyti pageidavo tik 8 asmenys. Be to, šiuo metu itin mažas vadovaujančios grandies prokurorų ir eilinių prokurorų atlyginimų skirtumas. Dėl šios priežasties atrankose į vadovų pareigas labai trūksta potencialių pretendentų, jose dalyvauja 2 ar 3, dažnai – tik vienas pretendentas.

Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2102 aiškinamajame rašte rengėjai motyvuodami poreikį keisti teisėjų darbo užmokesčio sistemą nurodo, kad „lyginant su kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis (prokuratūromis, Valstybės kontrole, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kt.), esami teisėjų atlyginimai neprisideda prie teisėjo profesijos prestižo didinimo, nes atlyginimų dydis nėra adekvatus teisėjo profesijai keliamiems aukščiausiems profesiniams, etikos ir moralės reikalavimams“. Visiškai nesuprantama, kokiais duomenimis remdamiesi rengėjai nurodo, kad lyginant būtent su prokuratūromis teisėjų atlyginimai nėra adekvatūs. Atkreiptinas dėmesys, kad šiandien prokurorų atlyginimai yra mažesni nei atitinkamos grandies teisėjų atlyginimai, o įsigaliojus naujiems teisėjų atlyginimo koeficientams ir nepakeitus prokurorų pareiginės algos koeficientų, atlyginimų dydžių skirtumas taps visiškai prokurorus demotyvuojančiu ir skatinančiu palikti tarnybą prokuratūroje.

Analizuojant Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) rengiamas Europos teisingumo sistemų vertinimo ataskaitas matyti, kad Europos valstybės teisėjus ir prokurorus laiko tos pačios profesijos atstovais, todėl jie vidutiniškai gauna vienodą arba proporcingai nedaug besiskiriantį darbo užmokestį. CEPEJ 2020 m. ataskaitos duomenimis, Austrijoje, Belgijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Moldovos Respublikoje, Monake, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Turkijoje ir Maroke teisėjų ir prokurorų darbo užmokestis yra vienodas tiek karjeros pradžioje, tiek pabaigoje. Manytina, kad prokurorų ir teisėjų atlyginimų vidutinis santykis Lietuvoje turėtų sudaryti apie 95 proc.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų ir prokurorų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turi būti svarstomi ir įgyvendinami sistemiškai, t. y.:

1) turi būti užtikrinamas subalansuotas darbo užmokesčio santykis tarp atitinkamų grandžių teismų ir prokuratūrų (keičiamas prokurorų pareiginės algos koeficientų dydis, atsisakoma priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą),

2) teisėjų ir prokurorų pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo nuostatos turi būti taikomos nuo tų pačių metų - nuo 2023 m. sausio 1 d.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. 49 straipsnio keitimas

1. Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas.”

2. Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Prokurorams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nurodytą Valstybės tarnybos įstatyme.“

3. Pakeisti 49 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Duomenys apie prokurorų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka.”

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis

1. Prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas.

2. Prokurorų darbo užmokestis susideda iš:

1) pareiginės algos;

2) priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;

3 2) priemokos pagal šio Įstatymo 16¹ straipsnį.

3. Prokurorų darbo užmokestis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio Įstatymo 1 priede, dauginant iš bazinio dydžio. Prokurorų pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

4. Prokurorams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nurodytą Valstybės tarnybos įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

5. Priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 1 procentas prokuroro pareiginės algos už kiekvienus metus. Šio priedo dydis negali viršyti 30 procentų prokuroro pareiginės algos.

6 4. Priemokos, jeigu ji skiriama pagal šio Įstatymo 16¹ straipsnį, suma gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos.

7 5. Duomenys apie prokurorų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Nauja teisėjų atlyginimų skaičiavimo sistema įsigaliojo 2023 liepos 1 d.

Komiteto siūlymu, prokurorų atlyginimo sistemos pokyčiai numatomi nuo 2024 m. sausio 1 d., darbo apmokėjimo sąlygas suderinant su teisėjams taikomomis sąlygomis.

3.

Seimo nariai:

K. Vilkauskas,

O. Leiputė,

L. Jonauskas,

J. Sabatauskas.

2022-10-11

(Seimo narių pasiūlymai teikti  įstatymo projektui Nr. XIVP-2081, tačiau komitetui sujungus įstatymų projektus Nr. XIVP-2081 ir XIVP-2909, Seimo narių pasiūlymai perkelti į išvadą prie įstatymo projekto Nr. XIVP-2909)

11
12

Pasiūlymas:

Papildyti Projektą nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

prokuratūros įstatymo

1 priedas

PROKURORŲ PAREIGINĖS ALGOS

(Baziniais dydžiais)

Eil. Nr. Pareigų pavadinimas     Pareiginės algos koeficientas

1.         Generalinė prokuratūra

1.1.      Generalinis prokuroras  22,9

1.2.      Generalinio prokuroro pavaduotojas      21,2

1.3.      Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste      20,2

1.4.      Skyriaus vyriausiasis prokuroras 19,2

1.5.      Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje 19,0

1.6.      Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas     18,6

1.7.      Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas        18,6

1.8.      ONKT departamento prokuroras 18,5

1.9.      Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje 17,7

2.         Apygardų prokuratūros

2.1.      Vyriausiasis prokuroras 19,2

2.2.      Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas      18,5

2.3.      Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras   17,7

2.4.      Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas         17,3

2.5.      ONKT skyriaus prokuroras       17,0

2.6.      Specializuoto skyriaus prokuroras         16,5

3.         Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros   

3.1.      Vyriausiasis prokuroras 17,7

3.2.      Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas      16,0

3.3.      Skyriaus vyriausiasis prokuroras 15,7

3.4.      Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas     15,2

3.5.      Prokuroras       13,9

Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.

        1.  Generalinė prokuratūra        

1.1.      Generalinis prokuroras                       5,3

1.2.      Generalinio prokuroro pavaduotojas  5,0

1.3.      Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste            4,8

1.4.      Skyriaus vyriausiasis prokuroras       4,75

1.5.      Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje                                       4,5

1.6.      Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas                                                 4,3

1.7.      Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas                         4,3

1.8.      ONKT departamento prokuroras       4,25

1.9.      Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje                                   4,1

       2.   Apygardų prokuratūros        

2.1.      Vyriausiasis prokuroras                   4,75

2.2.      Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas  4,25

2.3.      Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras                                                         4,1

2.4.      Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas                           4,0

2.5.      ONKT skyriaus prokuroras    3,8

2.6.      Specializuoto skyriaus prokuroras      3,7

        3.  Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros        

3.1.      Vyriausiasis prokuroras                     4,1

3.2.      Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas  4,0

3.3.      Skyriaus vyriausiasis prokuroras       3,8

3.4.      Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas                                                 3,7

3.5.      Prokuroras                                         3,5

Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlyti koeficientai nedera su teisėjams nustatytais koeficientais (yra gerokai didesni).

Įvertinus tai, kad turi būti užtikrintas tiek valstybės biudžeto tvarumas, tiek teisingas atlygis prokurorams už jų atliekamas pareigas, komitetas siūlo pakeitimus, kurie leistų užtikrinti horizontalų darbo užmokesčio teisingumą tarp prokuratūros ir teismų, taip pat padidinti ir vidinį prokurorų pareiginių algų teisingumą, nes prokurorų žemiausių pareigybių atotrūkis, palyginti su aukščiausiomis, bus mažesnis nei nurodyta Seimo narių pasiūlyme.

4.

Seimo nariai:

K. Vilkauskas,

O. Leiputė,

L. Jonauskas,

J. Sabatauskas.

2022-10-11

(Seimo narių pasiūlymai teikti  įstatymo projektui Nr. XIVP-2081, tačiau komitetui sujungus įstatymų projektus Nr. XIVP-2081 ir XIVP-2909, Seimo narių pasiūlymai perkelti į išvadą prie įstatymo projekto Nr. XIVP-2909)

*

Pasiūlymas:

Projekto 8 straipsnį laikyti Projekto 9 straipsniu.

Pritarti

Argumentai:

Įstatymo projektas Nr. XIVP-2081 yra sujungtas su įstatymo projektu Nr. XIVP-2909, todėl straipsnių numeracija pakeista pagal jungtinį projektą.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-09				*	Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymą.	Pritarti
2.	Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-11-09	13				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte pasiūlyta įstatymo įsigaliojimo data jau praėjusi, atitinkamai ją siūloma patikslinti. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 4 m. spalio sausio 1 d.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projektas yra sujungtas su projektu XIVP-2081, kurio tam tikros nuostatos turi įsigalioti 2025-01-01. Komitetas taip pat nusprendė, kad prokurorų atlyginimų kėlimas vyks dviem etapais – pirmas etapas bus nuo 2024-01-01, antras – nuo 2025-01-01.
2.	Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-03-15 (Pasiūlymas teiktas  įstatymo projektui Nr. XIVP-2081, tačiau komitetui sujungus įstatymų projektus Nr. XIVP-2081 ir XIVP-2909, pasiūlymas perkeltas į išvadą prie įstatymo projekto Nr. XIVP-2909)				*	Argumentai: Atsižvelgti į Teisės departamento 1 pastabą, Generalinės prokuratūros papildomus argumentus, taip pat į svarstomo Valstybės tarnybos įstatymo paketo lydimųjų įstatymų projektus, daugumoje kurių tokia nuostata neformuluojama,  atsisakyti 2 straipsniu keičiamo Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 4 dalies pakeitimo ir palikti galiojantį teisinį reglamentavimą be pakeitimų. Pasiūlymas: 2 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prokuratūros valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.“ Atitinkamai pernumeruoti projekto straipsnius.	Pritarti
3.	Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-03-15 (Pasiūlymas teiktas  įstatymo projektui Nr. XIVP-2081, tačiau komitetui sujungus įstatymų projektus Nr. XIVP-2081 ir XIVP-2909, pasiūlymas perkeltas į išvadą prie įstatymo projekto Nr. XIVP-2909)				*	Pasiūlymas: 6.2. Komitetas siūlo nustatyti vienodą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų  įstatymų įsigaliojimą visoms valstybės tarnautojų grupėms – nuo 2024 m. sausio 1 d. 6.3.  Komitetas  taip pat siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti galimybę nustatyti, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimų modelis įsigaliotų ankščiau už  Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Projektas yra sujungtas su projektu XIVP-2081, kurio tam tikros nuostatos turi įsigalioti 2025-01-01. Komitetas taip pat nusprendė, kad prokurorų atlyginimų kėlimas vyks dviem etapais – pirmas etapas bus nuo 2024-01-01, antras – nuo 2025-01-01. Teisėjams aukštesni atlygio koeficientai nustatyti nuo 2023 m. liepos 1 d., tačiau dėl prokurorų darbo apmokėjimo modelio ankstesniais terminais nebuvo sutarta.
4.	Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023-03-15 (Pasiūlymas teiktas  įstatymo projektui Nr. XIVP-2081, tačiau komitetui sujungus įstatymų projektus Nr. XIVP-2081 ir XIVP-2909, pasiūlymas perkeltas į išvadą prie įstatymo projekto Nr. XIVP-2909)				*	Siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą XIVP-2081(3), atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė.	Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2909(2).

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-11-15

*

Argumentai:

Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Generalinės prokuratūros pastabas, kurioms komitetas pritarė, taip pat įvertinus tai, kad komitetas sujungė įstatymų projektus Nr. XIVP-2081 ir XIVP-2909, atitinkamas nuostatas perkeldamas iš įstatymo projekto Nr. XIVP-2081 į įstatymo projektą Nr. XIVP-2909, bei pritarė iš dalies Vyriausybės išvadai, nuspręsdamas, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. būtų padidinta prokurorų pareiginė alga tiek, kad ji sudarytų ne mažiau 75 procentų atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – ne mažiau 90 procentų atitinkamos grandies teisėjo pareiginės algos, taip pat 2024 metams paliekant galimybę prokurorams gauti vienkartinę piniginę išmoką bei gauti priemoką už specialaus prokuroro statusą, Vyriausybės išvadoje teikti pasiūlymai ir įstatymo projekto formuluotės atitinkamai derinamos su komiteto patvirtintu nauju prokurorų pareiginės algos įsigaliojimo modeliu. Todėl įstatymo projektas iš esmės keičiamas ir pilna apimtimi dėstomas iš naujo.

Pasiūlymas:

Pakeisti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 49 STRAIPSNIO IR 1 PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2023 m.                                d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis

1. Prokurorų darbo užmokestis susideda iš:

1) pareiginės algos;

2) priemokos pagal šio Įstatymo 16¹ straipsnį;

3) mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą.

2. Prokurorų pareiginė alga apskaičiuojama šio įstatymo 1 priede nustatytą atitinkamos pareiginės algos koeficientą padauginus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto bazinio dydžio. Prokurorų pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

3. Priemokos, jeigu ji skiriama pagal šio Įstatymo 16¹ straipsnį, suma gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos.

4. Duomenys apie prokurorų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka.“.

2 straipsnis. 1 priedo pakeitimas

Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo

1 priedas

PROKURORŲ PAREIGINĖS ALGOS

(Baziniais dydžiais)

Eil. Nr.	Pareigų pavadinimas	Pareiginės algos koeficientas
1.	Generalinė prokuratūra
1.1.	Generalinis prokuroras	4,7
1.2.	Generalinio prokuroro pavaduotojas	4,5
1.3.	Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste	4,2
1.4.	Skyriaus vyriausiasis prokuroras	4,15
1.5.	Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje	3,9
1.6.	Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,7
1.7.	Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,7
1.8.	ONKT departamento prokuroras	3,65
1.9.	Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje	3,5
2.	Apygardų prokuratūros
2.1.	Vyriausiasis prokuroras	4,15
2.2.	Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,9
2.3.	Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras	3,5
2.4.	Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,4
2.5.	ONKT skyriaus prokuroras	3,2
2.6.	Specializuoto skyriaus prokuroras	3,1
3.	Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros
3.1.	Vyriausiasis prokuroras	3,5
3.2.	Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,4
3.3.	Skyriaus vyriausiasis prokuroras	3,2
3.4.	Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,1
3.5.	Prokuroras	2,9

Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. spalio 1 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 16¹, 20, 25, 27, 39, 40, 49, 50¹, 60 STRAIPSNIŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2023 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 16¹ straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 16¹ straipsnio 6 dalį.

2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ar pavedimus, kilusius ar galimus interesų konfliktus;“.

3 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) jo tarnyba prokuratūroje sukeltų interesų konfliktą;“.

4 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„27 straipsnis. Asmens duomenys

1. Generalinė prokuratūra prašymus tarnauti prokuroru pateikusių asmenų ir prokurorų asmens duomenis tvarko 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenys, sveikatos pažymos, prokuroro tarnybos vertinimo rezultatai, taip pat duomenys apie prokuroro paskyrimą į pareigas, priesaiką, atleidimą iš pareigų, perkėlimą, nušalinimą, tarnybines nuobaudas ir kiti duomenys tvarkomi Viešojo sektoriaus darbuotojų registre ir Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje pagal generalinio prokuroro patvirtintas asmens bylų sudarymo ir tvarkymo taisykles.“

5 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

6 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimą;“.

7 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis

1. Prokurorų darbo užmokestis susideda iš:

1) pareiginės algos;

2) priemokos pagal šio Įstatymo 16¹ straipsnį;

3) mokėjimo už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą, nakties ir viršvalandinį darbą.

2. Generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojams šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta priemoka ir šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta išmoka netaikoma.

3. Prokurorų pareiginė alga apskaičiuojama šio įstatymo 1 priede nustatytą atitinkamos pareiginės algos koeficientą padauginus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto bazinio dydžio.

4. Prokurorų pareiginė alga indeksuojama Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo nustatyta tvarka.

5. Priemokos, jeigu ji skiriama pagal šio Įstatymo 16¹ straipsnį, dydis gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos.

6. Duomenys apie prokurorų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka.“

8 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis

1. Prokurorų darbo užmokestis susideda iš:

1) pareiginės algos;

2) mokėjimo už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą, nakties ir viršvalandinį darbą.

2. Prokurorų pareiginė alga apskaičiuojama šio įstatymo 1 priede nustatytą atitinkamos pareiginės algos koeficientą padauginus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto bazinio dydžio.

3. Prokurorų pareiginė alga indeksuojama Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Duomenys apie prokurorų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka.“

9 straipsnis. 50¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 50¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„50¹ straipsnis. Darbas ir budėjimas poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimas, nakties ir viršvalandinis darbas

1. Prokurorui, kuris, atlikdamas generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestas funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, dirba poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą pasibaigus darbo dienai, mokamas darbo užmokestis arba prie prokuroro kasmetinių atostogų pridedamas darbo poilsio ir švenčių dienomis laikas, nakties ir viršvalandinio darbo laikas.

2. Prokurorui už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokamas dvigubas prokuroro darbo užmokestis.

3. Prokurorui už darbą naktį mokamas pusantro prokuroro darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

4. Prokurorui už viršvalandinį darbą mokamas pusantro prokuroro darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dienomis ar viršvalandinį darbą naktį mokamas dvigubas prokuroro darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dienomis – dviejų su puse prokuroro darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

5. Prokuroro prašymu darbo poilsio ir švenčių dienomis laikas, nakties ir viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatyto atitinkamo darbo užmokesčio dydžio, gali būti pridedamas prie prokuroro kasmetinių atostogų laiko.

6. Prokurorui už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis mokama, kai pagal generalinio prokuroro ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro patvirtintą budėjimo grafiką prokuroras turi būti nurodytoje vietoje (darbo vietoje arba namuose) poilsio ir švenčių dienomis, kad prireikus galėtų atlikti neatidėliotinus veiksmus.

7. Prokurorui jo pasirinkimu už budėjimą darbo vietoje poilsio ir švenčių dienomis mokamas dvigubas prokuroro darbo užmokestis arba jam artimiausią mėnesį suteikiamas dvigubos trukmės poilsio laikas, arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų. Už suteiktą poilsio laiką prokurorui mokamas jo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

8. Prokurorui už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis namuose mokamas 50 procentų jo darbo užmokesčio dydžio užmokestis proporcingai budėtam laikui. Už darbą atvykus į prokuratūrą atlikti neatidėliotinų veiksmų poilsio ir švenčių dienomis mokama šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

9. Kai prokuroras laikinai pavaduoja aukštesnįjį prokurorą (neturintį pavaduotojo pareigybės), jam mokama aukštesniojo prokuroro pareiginė alga.

10. Prokurorui už šiame straipsnyje nurodytą darbą taikomas darbo užmokestis, susidedantis iš prokurorui mokamų šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų darbo užmokesčio dalių.

11. Šiame straipsnyje numatyto mokėjimo už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą, nakties ir viršvalandinį darbą ir poilsio laiko už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą suteikimo tvarką nustato generalinis prokuroras.

12. Prokurorui už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis mokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimą laiką. Budėjimo namuose laikas į darbo laiką neįskaičiuojamas, išskyrus laiką, per kurį, atvykus į prokuratūrą, faktiškai atliekami neatidėliotini veiksmai.“

10 straipsnis. 50¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 50¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„50¹ straipsnis. Darbas ir budėjimas poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimas, nakties ir viršvalandinis darbas

1. Prokurorui, kuris, atlikdamas generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestas funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, dirba poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą pasibaigus darbo dienai, apmokama arba prie prokuroro kasmetinių atostogų pridedamas darbo poilsio ir švenčių dienomis laikas, nakties ir viršvalandinio darbo laikas.

2. Prokurorui už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokamas dvigubo prokuroro pareiginės algos dydžio atlygis.

3. Prokurorui už darbą naktį mokamas pusantro prokuroro pareiginės algos dydžio atlygis.

4. Prokurorui už viršvalandinį darbą mokamas pusantro prokuroro pareiginės algos dydžio atlygis. Už viršvalandinį darbą poilsio dienomis ar viršvalandinį darbą naktį mokamas dvigubo prokuroro pareiginės algos dydžio atlygis, o už viršvalandinį darbą švenčių dienomis – dviejų su puse prokuroro pareiginės algos dydžio atlygis.

5. Prokuroro prašymu darbo poilsio ir švenčių dienomis laikas, nakties ir viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatyto atitinkamo darbo užmokesčio dydžio, gali būti pridedamas prie prokuroro kasmetinių atostogų laiko.

6. Prokurorui už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis mokama, kai pagal generalinio prokuroro ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro patvirtintą budėjimo grafiką prokuroras turi būti nurodytoje vietoje (darbo vietoje arba namuose) poilsio ir švenčių dienomis, kad prireikus galėtų atlikti neatidėliotinus veiksmus.

7. Prokurorui jo pasirinkimu už budėjimą darbo vietoje poilsio ir švenčių dienomis mokamas dvigubo prokuroro pareiginės algos dydžio atlygis arba jam artimiausią mėnesį suteikiamas dvigubos trukmės poilsio laikas, arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų. Už suteiktą poilsio laiką prokurorui mokamas jo pareiginės algos dydžio atlygis.

8. Prokurorui už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis namuose mokamas 50 procentų jo pareiginės algos dydžio atlygis proporcingai budėtam laikui. Už darbą atvykus į prokuratūrą atlikti neatidėliotinų veiksmų poilsio ir švenčių dienomis mokama šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

9. Kai prokuroras laikinai pavaduoja aukštesnįjį prokurorą (neturintį pavaduotojo pareigybės), jam mokama aukštesniojo prokuroro pareiginė alga.

10. Šiame straipsnyje numatyto mokėjimo už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą, nakties ir viršvalandinį darbą ir poilsio laiko už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą suteikimo tvarką nustato generalinis prokuroras.

11. Prokurorui už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis mokama pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose žymimą laiką. Budėjimo namuose laikas į darbo laiką neįskaičiuojamas, išskyrus laiką, per kurį, atvykus į prokuratūrą, faktiškai atliekami neatidėliotini veiksmai.“

11 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 60 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Prokuroro asmens tapatybę patvirtina ir teisę veikti pagal įstatymus suteikia prokuroro pažymėjimas ir prokuroro ženklas. Prokuroro pažymėjimas išduodamas vadovaujantis Viešojo sektoriaus darbuotojų registro duomenimis.“

12 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

prokuratūros įstatymo

1 priedas

PROKURORŲ PAREIGINĖS ALGOS

(Baziniais dydžiais)

Eil. Nr.	Pareigų pavadinimas	Pareiginės algos koeficientas
1.	Generalinė prokuratūra
1.1.	Generalinis prokuroras	4,41
1.2.	Generalinio prokuroro pavaduotojas	4,21
1.3.	Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste	3,68
1.4.	Skyriaus vyriausiasis prokuroras	3,58
1.5.	Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje	3,48
1.6.	Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,38
1.7.	Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,28
1.8.	ONKT departamento prokuroras	3,18
1.9.	Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje	3,08
2.	Apygardų prokuratūros
2.1.	Vyriausiasis prokuroras	3,15
2.2.	Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	2,95
2.3.	Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras	3,08
2.4.	Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,06
2.5.	ONKT skyriaus prokuroras	2,80
2.6.	Specializuoto skyriaus prokuroras	2,70
3.	Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros
3.1.	Vyriausiasis prokuroras	3,08
3.2.	Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,06
3.3.	Skyriaus vyriausiasis prokuroras	2,83
3.4.	Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	2,73
3.5.	Prokuroras	2,63

Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“

13 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

prokuratūros įstatymo

1 priedas

PROKURORŲ PAREIGINĖS ALGOS

(Baziniais dydžiais)

Eil. Nr.	Pareigų pavadinimas	Pareiginės algos koeficientas
1.	Generalinė prokuratūra
1.1.	Generalinis prokuroras	4,41
1.2.	Generalinio prokuroro pavaduotojas	4,21
1.3.	Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste	4,14
1.4.	Skyriaus vyriausiasis prokuroras	4,09
1.5.	Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje	4,04
1.6.	Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,99
1.7.	Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,89
1.8.	ONKT departamento prokuroras	3,79
1.9.	Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje	3,69
2.	Apygardų prokuratūros
2.1.	Vyriausiasis prokuroras	3,78
2.2.	Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,74
2.3.	Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras	3,69
2.4.	Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,45
2.5.	ONKT skyriaus prokuroras	3,35
2.6.	Specializuoto skyriaus prokuroras	3,25
3.	Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros
3.1.	Vyriausiasis prokuroras	3,69
3.2.	Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,45
3.3.	Skyriaus vyriausiasis prokuroras	3,35
3.4.	Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas	3,25
3.5.	Prokuroras	3,15

Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“

14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 7, 9 ir 12 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 1, 4, 5, 8, 10, 11 ir 13 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Ričardas Juška

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas

---

[1] Nuoroda internete: https://rm.coe.int/opinion-prosecutors-in-lithuania-2023-/1680ac1eeb

[2]Europos Tarybos Bordo deklaracijoje nurodyta, kad „<...> dėl teisėjų ir prokurorų uždavinių panašumo panašūs yra ir reikalavimai bei garantijos, susiję su jų statusu ir pareigų vykdymo sąlygomis, būtent su priėmimu į pareigas, mokymusi, karjera, drausme, perkėlimu, atlyginimu, atleidimu iš pareigų ir laisve kurti profesines asociacijas (37 punktas).“

Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje R(2000)19 nurodyta, kad „Nustatant prokurorų statusą bei jų darbo užmokesčio ir pensijų dydžius turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp teisėjų (members of judiciary) ir prokurorų, nes nepaisant to, kad jų pareigos skiriasi iš prigimties, abi šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje. Prokurorų darbo užmokestis taip pat turi atspindėti pareigybės reikšmingumą ir tinkamumą“.

Pagal Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (CCJE) nuomonės Nr. 1 (2001) 61 paragrafą, „<...> adekvatus darbo užmokestis būtinas tam, kad būtų užtikrintas laisvas ir atsparus įtakai darbas. Ši pastaba taikoma ir kalbant apie prokurorų darbo užmokestį.“

Pagal 2014 m. gruodžio 17 d. Romoje priimtą Konsultacinės Europos prokurorų tarybos (CCPE) Europos Tarybos Ministrų Komitetui pateiktą nuomonę „Dėl Europos normų ir principų, susijusių su prokurorais“ (53 punktas), „Teisėjų ir prokurorų misijų panašumas ir joms būdinga komplementarumo (viena kitos papildymo) specifika reikalauja panašių garantijų dėl jų statuso ir tarnybos sąlygų, o konkrečiai – dėl priėmimo į tarnybą, mokymų, karjeros galimybių, darbo užmokesčio, darbo drausmės ir perkėlimo (kuris turi būti vykdomas tik įstatyme nustatytais pagrindais arba jų sutikimu)“.

[3] https://commission.europa.eu/publications/2023-rule-law-report-communication-and-country-chapters_en

[4] https://rm.coe.int/opinion-prosecutors-in-lithuania-2023-/1680ac1eeb

[5] https://www.prokuraturos.lt/lt/naujienos/prokuraturos-aktualijos/tarptautines-prokuroru-asociacijos-demesys-lietuvos-prokurorams/9848