AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL Švietimo įstatymo Nr. XI-1281 3,5,10,11,47 straipsnių pakeitimo
ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projektas parengtas siekiant suderinti jį su Šeimos stiprinimo įstatymu.
2018 m. kovo 1 d. įsigaliojusiame LR Šeimos stiprinimo įstatyme numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos švietimo ir kultūros srityje turi imtis priemonių padėti šeimai parengti vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, kurti funkcionalią ir darnią šeimą, ugdyti brandžias, dorovingas, savarankiškas, atsakingas, gebančias bendradarbiauti ir kurti savo ir bendruomenės gyvenimą asmenybes (5.2.1 str.). Vienu iš pagrindinių šeimos stiprinimo įgyvendinimo principų yra įtvirtinta tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, t.y. tėvai ir globėjai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu, renkasi jų ugdymo formą pagal savo įsitikinimus, jeigu tai neprieštarauja teisėtiems vaiko interesams (3.8 str.). Be to, numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos pagal kompetenciją privalo užtikrinti atsakingos tėvystės ir motinystės, pagarbos gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu sąlygas bei stiprinti visuomenėje teigiamą požiūrį į šeimą (4.2-3 str.).
Šios nuostatos dar nėra įtvirtintos galiojančiame LR Švietimo įstatyme. Todėl parengtų įstatymo pakeitimų tikslas – įgyvendinti LR Šeimos stiprinimo įstatymo nuostatas, susijusias su švietimo sistema.
Dabartinės santuokų mažėjimo ir šeimos netvarumo didėjimo tendencijos rodo, jog valstybėje didėja asmenų, negebančių moraliai įsipareigoti, skaičius. Klaidingai atskiriant laisvę nuo atsakomybės, jaunimo tarpe jaučiamas nuomonių dvylipumas: iš vienos pusės labai teigiamai pasisakoma šeimos atžvilgiu ir tuo pačiu metu labai pozityviai žiūrima į kohabitaciją. Dabarties karta kuria rytdieną, todėl ypač svarbu formuoti teisingą jaunimo požiūrį į šeimą ir santuoką.
Kaimyninių valstybių ekspertai įvardina, kad ne tik konkrečios šeimos politikos priemonės, tokios kaip šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo galimybės, parama gausioms šeimoms, išplėtotos paslaugos poroms, tėvams, krizių prevencija, mokestinės lengvatos vaikus auginantiems ir pan., bet ir teigiamas visuomenės požiūris į šeimą yra labai svarbūs renkantis kurti šeimą, ar sprendžiant dėl vaikų skaičiaus (pagal pranešimus tarptautinėje konferencijoje „Rūpestis dėl ateities visuomenės: demografija ir šeimos politika Baltijos ir Vidurio Europos šalyse“, 2018-02-23).
Labai svarbu, kad ugdymo procesas apimtų ir mokinių pasiruošimą šeimai. Būtina ugdyti teigiamą požiūrį į šeimą, atsakingą tėvystę ir motinystę, pagarbą gyvybei ir žmogaus orumui. Svarbu, jog švietimo sistemoje būtų ugdomas gebėjimas kurti, puosėlėti ir išsaugoti darnią šeimą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo ir rengė Seimo nariai
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojančioje Švietimo įstatymo redakcijoje nėra aiškiai reglamentuojamas pasiruošimo šeimai ugdymo procesas.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įtvirtinama prievolė formuoti teigiamą požiūrį į šeimą, kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, stiprinti teigiamą požiūrį į atsakingą tėvystę ir motinystę, tėvystės ir motinystės papildomumą, pagarbą gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo laikotarpiu. Nustatomas bendradarbiavimas tarp atsakingų institucijų ir nepilnamečių mokinių atstovų pagal įstatymą. Užtikrinamos platesnės tėvų teisės gauti informaciją apie pamokas ar renginius, kurie nepatenka į mokymo programą, arba kurie yra vedami ne mokyklos darbuotojų, bei tėvų teisė atsisakyti tokių mokymo programų.
Šiais įstatymo pakeitimais siekiama švietimo sistemos pagalba formuoti pozityvų jaunimo požiūrį į šeimą, meilę, tarpusavio santykius.
Taip pat siekiama tėvų (globėjų ir rūpintojų) aktyvesnio dalyvavimo ugdymo procesuose, glaudesnio bendradarbiavimo.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasėkmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Tvirtesnėse šeimose užaugę vaikai yra mažiau linkę nusikalsti bei turi išugdytą tvirtesnį atsakomybės jausmą.
W.B. Willcox ir 17 žymių JAV sociologų grupė pateikia 30 pastarųjų dešimtmečių socialinių mokslų išvadų apie stabilios šeimos privalumus sutuoktiniams ir šeimų nariams: stabilioje santuokoje vyrai ir moterys yra sveikesni ir ilgiau gyvena, rečiau patiria traumas ir negalią, rečiau yra priklausomi nuo alkoholio arba narkotikų, lyginant su vienišais ar kohabituojančiais tėvais, yra turtingesni, ištekėjusios moterys rečiau nei vienišos ar kohabituojančios kenčia nuo depresijos, santuoka mažina riziką, kad vyras arba moteris nusikals ar taps nusikaltimo auka, ištekėjusios moterys patiria mažiau smurto nei kohabituojančios ar vienišos, šeimos iširimas reikšmingai didina savižudybės riziką. Šaltinis: Why Marriage Matters: 30 Conclusions from Social Sciences (http://www.americanvalues.org/catalog/pdfs/wmm3-30-conclusions.pdf)
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Neigiamos įtakos neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Galiojančių teisės aktų keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkuros pagrindų įstatymų reikalvimus. Naujų sąvokų nėra pateikta.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Nutarimo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Vyriausybė turės parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Pasiruošimas šeimai, darni šeima, tėvystė, motinystė.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
Teikia
Seimo nariai
Parašas
Rimantas Jonas Dagys
Rita Tamašunienė
Rima Baškienė
Stasys Tumėnas
Levutė Staniuvienė
Arūnas Gumuliauskas
Mantas Adomėnas
Jonas Varkalys
Laurynas Kasčiūnas
Andrius Navickas
Audronius Ažubalis
Jurgis Razma
Edmundas Pupinis
Algis Strelčiūnas
Paulius Saudargas
Aušrinė Norkienė
Agnė Bilotaitė
Jaroslav Narkevič
Česlav Olševski
Irina Rozova
Michal Mackevič
Leonard Talmont